DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. BIRŽELIO 6 D. NUTARIMO nR. 827 „dĖL STRATEGINIO PLANAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2012 m. spalio 16 d. Nr. 1257

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279; 2011, Nr. 50-2444):

1.1. Išdėstyti 4.1 punktą taip:

„4.1. ilgos trukmės (10 ir daugiau metų) planavimo dokumentai – Valstybės pažangos strategija, Nacionalinio saugumo strategija, kitos strategijos, taip pat ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos (toliau – ilgalaikės programos), kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas);“.

1.2. Išdėstyti 4.3 punktą taip:

„4.3. trumpos trukmės (iki 3 metų) planavimo dokumentai:

4.3.1. tarpinstituciniai veiklos planai (prireikus laikotarpis derinamas su Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo laikotarpiu), kuriuos tvirtina Vyriausybė;

4.3.2. kasmetiniai Vyriausybės veiklos prioritetai ir planuojami pasiekti rezultatai ministrams pavestose valdymo srityse (toliau – Vyriausybės prioritetai), kuriuos tvirtina Vyriausybė;

4.3.3. strateginiai veiklos planai (3 metų), kuriuos tvirtina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas (toliau – asignavimų valdytojas);

4.3.4. metiniai veiklos planai, kuriuos tvirtina asignavimų valdytojas arba paveda tvirtinti atitinkamos įstaigos vadovui;

4.3.5. veiksmų planai (prireikus rengiami visam ilgos ar vidutinės trukmės planavimo dokumento įgyvendinimo ar tam tikros problemos, klausimo sprendimo laikotarpiui), kuriuos tvirtina ministras arba keli ministrai bendru įsakymu.“

1.3. Papildyti 4¹punktu:

„4¹. Visų planavimo dokumentų projektai turi būti vizuojami teisės aktų nustatyta tvarka, be to, šie planavimo dokumentų projektai turi būti vizuojami juos rengiančių ministerijų ar kitų institucijų, įstaigų strateginio planavimo padalinio vadovo (jeigu strateginio planavimo padalinio nėra, – atsakingo už strateginį planavimą valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį).“

1.4. Išdėstyti 5 punktą taip:

„5. Valstybės pažangos strategija yra plačiosios visuomenės, socialinių partnerių ir politinių partijų susitarimas dėl valstybės ilgalaikės vizijos, ilgalaikių prioritetų, jų įgyvendinimo krypčių ir siekiamos pažangos rodiklių. Kiti planavimo dokumentai turi būti suderinti su Valstybės pažangos strategijos nuostatomis. Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Ministro Pirmininko tarnyba.

Nacionalinio saugumo strategija, kitos strategijos, kurias tvirtina Seimas, nustato atitinkamos srities plėtros ilgalaikę viziją, prioritetines kryptis, tikslus, vertinimo kriterijus ir jų reikšmes. Ilgalaikės programos detalizuoja Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimą. Ilgalaikių programų projektus rengia Vyriausybė ir teikia tvirtinti Seimui. Ilgalaikių programų struktūra turi atitikti Metodikos 9¹ punkte nustatytą plėtros programų struktūrą.“

1.5. Išdėstyti 7.2 punktą taip:

„7.2. Ilgalaikiai prioritetai, tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės. Pagrindinėje Nacionalinės pažangos programos dalyje formuluojami vidutinės trukmės tikslai ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti. Aprašant vidutinės trukmės tikslus ir uždavinius, pateikiama paaiškinanti ir pagrindžianti informacija (naudojami atliktos aplinkos analizės rezultatai), numatomi vertinimo kriterijai ir jų reikšmės, pagal kuriuos bus įvertinta per tam tikrą laiką pasiekta pažanga ir nauda visuomenei. Programa finansuojama valstybės biudžeto ir ES finansinės paramos lėšomis. Programoje numatomos ES finansinės paramos paskirstymo proporcijos.“

1.6. Išdėstyti 9 punktą taip:

„9. Plėtros programa rengiama vienos ar kelių (tam pačiam ar skirtingiems ministrams pavestų) valdymo sričių plėtrai numatyti. Plėtros programos rengimą inicijuoja ir organizuoja atsakingas ministras, gavęs pritarimą Vyriausybės pasitarime. Teikime Vyriausybei tvirtinti plėtros programą turi būti nurodytas lėšų poreikis šiai programai įgyvendinti.“

1.7. Papildyti 9¹ punktu:

„9¹. Plėtros programos struktūra:

9¹.1. Įžanga (nurodomas programos parengimo tikslas ir kita svarbi informacija).

9¹.2. Programos tikslai (strateginiai tikslai), uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės. Aprašant tikslus ir uždavinius, pateikiama paaiškinanti ir pagrindžianti informacija (naudojami atliktos aplinkos analizės rezultatai).

9¹.3. Programos įgyvendinimas (nurodoma koordinuojanti ir dalyvaujančios institucijos, programą įgyvendinantys dokumentai ir kita susijusi informacija).“

1.8. Išdėstyti 12 punktą taip:

„12. Nacionalinio saugumo strategija, kitos strategijos ir ilgalaikės programos, kurias tvirtina Seimas, įgyvendinamos per Metodikoje nustatytus atitinkamus planavimo dokumentus. Šių strategijų ir ilgalaikių programų nuostatų perkėlimą į Nacionalinės pažangos programą, plėtros programas ar trumpos trukmės planavimo dokumentus užtikrina atsakingas ministras.“

1.9. Išdėstyti IV skyriaus I skirsnio pavadinimą taip:

„I. TARPINSTITUCINIAI VEIKLOS PLANAI IR VEIKSMŲ PLANAI“.

1.10. Išdėstyti 13 punktą taip:

„13. Tarpinstitucinis veiklos planas skirtas Vyriausybės prioritetų, Nacionalinės pažangos ir plėtros programų horizontaliems tikslams ir uždaviniams koordinuotai ir veiksmingai įgyvendinti. Tarpinstitucinis veiklos planas rengiamas, jeigu jį įgyvendinant dalyvauja 3 ir daugiau asignavimų valdytojų.“

1.11. Išdėstyti 14 punktą taip:

„14. Atsakingas ministras inicijuoja klausimo dėl tarpinstitucinio veiklos plano tikslingumo svarstymą Vyriausybėje, kartu pateikia tarpinstitucinio veiklos plano poreikį pagrindžiančią informaciją. Dėl tarpinstitucinio veiklos plano rengimo tikslingumo sprendžia Vyriausybė ir paveda atsakingam ministrui organizuoti tarpinstitucinio veiklos plano parengimą ir paskirti šio plano koordinatorių. Tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriumi atsakingas ministras gali skirti viceministrą, ministerijos kanclerį, Vyriausybės įstaigos ar kitos ministro valdymo srityje veikiančios įstaigos vadovą, turintį asignavimų valdytojo statusą. Kai Vyriausybė pritaria tarpinstitucinio veiklos plano rengimui, Finansų ministerija šiam planui suteikia kodą.“

1.12. Išdėstyti 15 punktą taip:

„15. Tarpinstitucinio veiklos plano struktūra turi iš esmės atitikti Metodikos 4 priede nustatytą strateginio veiklos plano programos struktūrą, t. y. nurodoma aktuali bendra informacija (kokius vidutinės trukmės planavimo dokumentus ir Vyriausybės prioritetus įgyvendina, pateikiama tarpinstitucinio veiklos plano tikslus ir uždavinius pagrindžianti informacija, taip pat nurodoma, kiek laiko numatoma planą vykdyti, kita svarbi informacija), tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir vertinimo kriterijai. Tarpinstituciniame veiklos plane priemonės ir asignavimai nurodomi pagal kiekvieną instituciją, dalyvaujančią įgyvendinant tarpinstitucinį veiklos planą (Metodikos 2 priedas). Administracinio pobūdžio priemonės, tokios kaip teisės aktų projektų ir kitų dokumentų parengimas, dalyvavimas konferencijose / susitikimuose ir kitos panašios priemonės, gali būti nurodomos prie bendros informacijos. Šių priemonių įgyvendinimui stebėti tarpinstituciniame veiklos plane gali būti numatyti atitinkami vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.“

1.13. Išdėstyti 17 punktą taip:

„17. Institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant tarpinstitucinį veiklos planą (toliau – dalyvaujančios institucijos), atsižvelgdamos į pasitarimo rezultatus, per 7 kalendorines dienas nuo Finansų ministerijos pranešimo dėl numatomų skirti maksimalių asignavimų limitų gavimo pateikia tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriui pasiūlymus dėl tarpinstitucinio veiklos plano priemonių, asignavimų ir vertinimo kriterijų reikšmių patikslinimo. Tarpinstituciniai veiklos planai teikiami Vyriausybei tvirtinti per 30 kalendorinių dienų nuo Finansų ministerijos pranešimo dėl numatomų skirti maksimalių asignavimų limitų gavimo.“

1.14. Išdėstyti 19 punktą taip:

„19. Asignavimų poreikis patvirtintiems tarpinstituciniams veiklos planams įgyvendinti kasmet svarstomas ir nustatomas pasitarimuose. Tarpinstitucinis veiklos planas, kurio tikslų įgyvendinimas numatytas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui, tikslinamas kasmet – papildomas naujais planuojamais metais, t. y. pritaikoma (n – n+2)-ųjų metų planavimo laikotarpio taisyklė, siekiant suderinti tarpinstitucinio veiklos plano ir strateginio veiklos plano laikotarpius. Nacionalinę pažangos programą įgyvendinantis tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas visam ES finansinės paramos panaudojimo laikotarpiui, taip pat tikslinamas kasmet – pritaikoma (n – n+2)-ųjų metų planavimo laikotarpio taisyklė. Tarpinstitucinis veiklos planas, kurio tikslų įgyvendinimas numatytas laikotarpiui iki 3 metų, tikslinamas pagal poreikį. Patikslintą tarpinstitucinio veiklos plano projektą atsakingas ministras teikia tvirtinti Vyriausybei.“

1.15. Išdėstyti 20 punktą taip:

„20. Dalyvaujančios institucijos tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo etape strateginiame veiklos plane esančias einamųjų metų tarpinstitucinio veiklos plano priemones ir asignavimus gali keisti tik suderinusios su tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriumi ir nurodžiusios keitimo priežastis. Suderintus tarpinstitucinio veiklos plano priemonių, asignavimų ir produkto vertinimo kriterijų pakeitimus stebėsenos informacinėje sistemoje atlieka tarpinstitucinio veiklos plano koordinatorius.“

1.16. Išdėstyti 21 punktą taip:

„21. Tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriaus funkcijos:

21.1. vadovauti tarpinstitucinio veiklos plano rengimo, keitimo ir įgyvendinimo procesui ir organizuoti pasitarimus su dalyvaujančių institucijų atstovais, prireikus inicijuoti darbo grupių sudarymą; teikti dalyvaujančioms institucijoms pasiūlymus dėl tarpinstitucinio veiklos plano tikslų, uždavinių ir laukiamų rezultatų nustatymo;

21.2. analizuoti ir vertinti, ar dalyvaujančių institucijų siūlomos veiklos yra tinkamos ir pakankamos keliamiems tikslams įgyvendinti, ar planuojami skirti asignavimai leis pasiekti laukiamus rezultatus, ir teikti dalyvaujančioms institucijoms pasiūlymus dėl galimų vykdytinų veiklų ir asignavimų skyrimo;

21.3. vertinti ir spręsti dėl asignavimų perskirstymo pagrįstumo ir įtakos rezultatų pasiekimui; nepritarus pasiūlymui perskirstyti lėšas, ieškoti sutarimo su dalyvaujančia institucija;

21.4. informuoti dalyvaujančias institucijas apie iškilusias tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo rizikas ir teikti dalyvaujančioms institucijoms pasiūlymus dėl atsakomųjų veiksmų. Bet kuriame tarpinstitucinio veiklos plano rengimo ar įgyvendinimo etape iškilus principinių nesutarimų, kreiptis į Ministro Pirmininko tarnybą arba siūlyti atsakingam ministrui inicijuoti šio klausimo svarstymą Vyriausybės pasitarime;

21.5. vykdyti nuolatinę tarpinstitucinio veiklos plano rezultatų stebėseną, analizuoti pasiektus rezultatus, asignavimų panaudojimą ir teikti dalyvaujančioms institucijoms pasiūlymus dėl veiklos tobulinimo; inicijuoti ir organizuoti nuolatinę tarpinstitucinio veiklos plano peržiūrą ar vertinimą;

21.6. rengti analitinio pobūdžio informaciją apie tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo rezultatus ir įtraukti ją į įstaigos metinę veiklos ataskaitą, prireikus pateikti Vyriausybei apibendrintą informaciją apie tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo rezultatus.“

1.17. Papildyti 21¹ punktu:

„21¹. Dalyvaujančių institucijų funkcijos:

21¹.1. aktyviai dalyvauti tarpinstitucinio veiklos plano rengimo procese, o prireikus – ir su tarpinstitucinio veiklos plano rengimu ar įgyvendinimu susijusiose darbo grupėse;

21¹.2. tinkamai organizuoti atitinkamų tarpinstitucinio veiklos plano priemonių įgyvendinimą ir užtikrinti, kad priemonės būtų įgyvendinamos laiku, racionaliai panaudojant skirtus asignavimus, o pasiekti rezultatai atitiktų keliamus tikslus;

21¹.3. vykdyti nuolatinę tarpinstitucinio veiklos plano rezultatų stebėseną pagal kompetenciją ir dalyvauti bendrų tarpinstitucinio veiklos plano rezultatų stebėsenos, peržiūros ir vertinimo procesuose;

21¹.4. teikti tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriui informaciją apie atitinkamų tarpinstitucinio veiklos plano priemonių įgyvendinimo būklę ir vertinimo kriterijų reikšmių pasiekimą, paaiškinimus apie vertinimo kriterijų reikšmių nepasiekimo ar viršijimo priežastis, galimas įgyvendinimo rizikas.“

1.18. Papildyti 21² punktu:

„21². Ministro Pirmininko tarnybos funkcijos:

21².1. teikti metodinę pagalbą rengiant ir įgyvendinat tarpinstitucinius veiklos planus;

21².2. padėti spręsti iškilusias tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo problemas, esant tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriaus ar dalyvaujančios institucijos prašymui. Nepavykus rasti sprendimo, klausimą teikti svarstyti Vyriausybės pasitarime.“

1.19. Išdėstyti 22.1 punktą taip:

„22.1. dalyvaujančios institucijos – tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriui kas ketvirtį pateikdamos Metodikos 21.¹4 punkte nurodytą informaciją stebėsenos informacinėje sistemoje; Vyriausybei neatskaitingos institucijos – raštu tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriui;“.

1.20. Papildyti 22¹ punktu:

„22¹. Veiksmų planas rengiamas horizontaliems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, kai reikia išsamesnio nei priemonių lygmens veiklos planavimo ir (ar) sprendimą dėl vykdytinos veiklos ir reikiamų asignavimų skyrimo galima pasiekti tarpinstituciniu susitarimu. Veiksmų planas gali būti rengiamas tiek planavimo dokumentui įgyvendinti, tiek tam tikroms problemoms ir klausimams spręsti. Veiksmų planus tvirtina ministras įsakymu ar keli ministrai – bendru įsakymu.“

1.21. Papildyti 22² punktu:

„22². Veiksmų planas gali būti rengiamas vadovaujantis tarpinstitucinio veiklos plano forma, taip pat, atsižvelgiant į veiklos specifiką, kita ministro ar kelių veiksmų planą tvirtinančių ministrų pasirinkta forma. Veiksmų plane veikla gali būti planuojama išsamesnė nei priemonės, t. y. gali būti nurodomi veiksmai ir projektai ir jiems pateikiamas bendras lėšų poreikis, nedetalizuotas pagal išlaidų kategorijas ir finansavimo šaltinius. Taip pat gali būti nurodomas priemonių ar veiksmų įgyvendinimo terminas.“

1.22. Išdėstyti 25 punktą taip:

„25. Vyriausybei apsisprendus dėl Vyriausybės prioritetų projekto, ministrai rengia jiems pavestų valdymo sričių strateginių veiklos planų projektus. Įstaigų prie ministerijų ir nacionalinių kultūros įstaigų vadovai, turintys asignavimų valdytojo statusą, ir Vyriausybės įstaigų vadovai strateginių veiklos planų projektus pradeda rengti suderinę su ministrais strateginius tikslus ir planuojamus pasiekti rezultatus. Strateginių veiklos planų projektai rengiami atsižvelgiant į Vyriausybės programą, Vyriausybės prioritetų projektą, ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentų tikslus, aplinkos analizės išvadas. Ministrai, įstaigų prie ministerijų ir nacionalinių kultūros įstaigų vadovai, turintys asignavimų valdytojo statusą, ir Vyriausybės įstaigų vadovai užtikrina Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimą, formuluodami strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ir planuodami atitinkamas priemones (jos nurodomos strateginio veiklos plano 6 lentelėje).

Kiti asignavimų valdytojai strateginių veiklos planų projektus pradeda rengti po metinių veiklos ataskaitų pateikimo. Visi asignavimų valdytojai strateginių veiklos planų projektus rengia pagal strateginio veiklos plano formą (Metodikos 4 priedas).“

1.23. Išdėstyti 27 punktą taip:

„27. Misijos ir strateginių pokyčių dalyje suformuluojama misija, numatomi veiklos prioritetai, svarbiausi darbai ir pagrindiniai vertinimo kriterijai ir jų reikšmės, asignavimai prioritetams įgyvendinti, pagrindinės teisėkūros iniciatyvos ir veiklos efektyvumo didinimo kryptys, nurodomi strateginiai tikslai ir programos, asignavimai strateginiams tikslams ir programoms įgyvendinti, žmogiškieji ištekliai ir valdymo išlaidos. Valdymo išlaidos kiekvienai programai priskiriamos finansų ministro nustatyta tvarka.“

1.24. Išdėstyti 30 punktą taip:

„30. Asignavimų valdytojai strateginių veiklos planų projektus ir asignavimų poreikius pateikia Finansų ministerijai, o ministrai jiems pavestų valdymo sričių (įskaitant įstaigų prie ministerijų ir nacionalinių kultūros įstaigų, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, ir Vyriausybės įstaigų) strateginių veiklos planų projektus – ir Ministro Pirmininko tarnybai. Ministrai taip pat pateikia tarpinstitucinių veiklos planų projektus ir asignavimų poreikį valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti jiems pavestose valdymo srityse. Konkrečius šiame punkte nurodytų projektų pateikimo terminus ir bendruosius asignavimų planavimo principus kiekvienais metais nustato Vyriausybė.“

1.25. Išdėstyti 34 punktą taip:

„34. Pasibaigus pasitarimams, Finansų ministerija raštu praneša ministerijoms apie ministrų valdymo sritims ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, numatomus skirti maksimalius asignavimų limitus. Ministrai, įstaigų prie ministerijų ir nacionalinių kultūros įstaigų vadovai, turintys asignavimų valdytojo statusą, ir Vyriausybės įstaigų vadovai, atsižvelgdami į pasitarimų sprendimus, tikslina strateginių veiklos planų projektus.“

1.26. Išdėstyti 35 punktą taip:

„35. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų ir nacionalinės kultūros įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, ir kitos ministrų valdymo srityse veikiančios biudžetinės įstaigos rengia savo metinių veiklos planų projektus. Metinio veiklos plano projektas gali būti rengiamas vadovaujantis strateginio veiklos plano forma n-iesiems metams arba rekomenduojama metinio veiklos plano forma (Metodikos 5 priedas), taip pat, atsižvelgiant į veiklos specifiką, kita ministro arba Vyriausybės įstaigos vadovo parengta forma ir nustatyta tvarka. Metinis veiklos planas turi įgyvendinti ministro valdymo sričių strateginio veiklos plano programų tikslus ir uždavinius. Kiti biudžeto lėšas gaunantys subjektai, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais ES ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, ir kurie dalyvauja įgyvendinant ministro valdymo sričių strateginį veiklos planą, rengia metinius veiklos planų projektus ir suderina juos su atitinkamu ministru.“

1.27. Išdėstyti 36 punktą taip:

„36. Asignavimų valdytojai patikslintus strateginių veiklos planų projektus pateikia Finansų ministerijai, o ministrai jiems pavestų valdymo sričių (įskaitant įstaigų prie ministerijų ir nacionalinių kultūros įstaigų, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai) patikslintus strateginių veiklos planų projektus – ir Ministro Pirmininko tarnybai. Vyriausybės įstaigos vadovas strateginio veiklos plano projektą pateikia ministrui ar atitinkamų valdymo sričių ministrams, o šie įvertina jo atitiktį valdymo srities strateginiams tikslams ir planuojamiems rezultatams. Kai Vyriausybės įstaiga veikia kelių ministrų valdymo srityse, šios Vyriausybės įstaigos strateginio veiklos plano vertinimus apibendrina ir Finansų ministerijai bei Ministro Pirmininko tarnybai pateikia Vyriausybės paskirtas atitinkamos valdymo srities ministras.“

1.28. Išdėstyti 42 punktą taip:

„42. Vyriausybės nustatytais terminais valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nustatomi siektini rezultatai, atsižvelgiant į patvirtinto (patikslinto) strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat metinio veiklos plano priemones.“

1.29. Išdėstyti 44 punktą taip:

„44. Strateginio veiklos plano vertinimo kriterijai (toliau – vertinimo kriterijai) sudaromi atsižvelgiant į tikslus ir uždavinius ir sudaro galimybę visapusiškai įvertinti pokytį svarbiausiose institucijos veiklos srityse per nustatytą laikotarpį. Vertinimo kriterijai gali būti vertikalūs ir horizontalūs (Metodikos 6 priedas). Strateginio veiklos plano ir kitų planavimo dokumentų (strategijų, Nacionalinės pažangos programos, plėtros programų ir tarpinstitucinių veiklos planų) vertinimo kriterijams aprašyti rengiami techniniai priedai (Metodikos 7 priedas). Jeigu tas pats vertinimo kriterijus naudojamas keliuose planavimo dokumentuose, naudojamas anksčiausiai sukurtam vertinimo kriterijui parengtas techninis priedas. Efekto, rezultato ir produkto vertinimo kriterijų techninių priedų informacija įvedama į stebėsenos informacinę sistemą.“

1.30. Išdėstyti 59.1 punktą taip:

„59.1. stebėsenos objektai (planavimo dokumentai, išskyrus veiksmų planus ir metinius veiklos planus);“.

1.31. Išdėstyti 59.2.1 punktą taip:

„59.2.1. Ministro Pirmininko tarnyba – atsakinga už Vyriausybės programos, kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų, Vyriausybei atskaitingų institucijų strateginių veiklos planų, Valstybės pažangos strategijos ir Nacionalinės pažangos programos įgyvendinimo stebėseną;“.

1.32. Išdėstyti 59.2.2 punktą taip:

„59.2.2. Finansų ministerija – atsakinga už asignavimų valdytojų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų stebėseną;“.

1.33. Išdėstyti 59.2.3 punktą taip:

„59.2.3. ministerijos – atsakingos už ministrui pavestų valdymo sričių strategijų, ilgalaikių programų, plėtros programų ir strateginių veiklos planų (įskaitant įstaigų prie ministerijų ir nacionalinių kultūros įstaigų, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, ir Vyriausybės įstaigų) įgyvendinimo stebėseną;“.

1.34. Išdėstyti 62.2 punktą taip:

„62.2. pasiektų veiklos rezultatų duomenų pateikimas. Per 25 kalendorines dienas nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos asignavimų valdytojai, veikiantys ministrams pavestose valdymo srityse, pateikia duomenis apie priemonių ir vertinimo kriterijų vykdymą ir kitą su veiklos rezultatais susijusią aktualią informaciją į stebėsenos informacinę sistemą. Už vertinimo kriterijų, kurių neįmanoma apskaičiuoti kiekvieną ketvirtį, vykdymą informacija pateikiama atsižvelgiant į duomenų gavimo terminus. Atsiskaitant už pusės metų ir metinius veiklos rezultatus, kartu pateikiama aiškinamoji informacija – nurodomos vertinimo kriterijų planinių reikšmių nepasiekimo ar viršijimo priežastys ir (ar) kita aktuali informacija. Stebėsenos duomenys naudojami rengiant metinę veiklos ataskaitą.“

1.35. Išdėstyti 63 punktą taip:

„63. Ministro Pirmininko tarnyba rengia ketvirtines ir metines Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo pažangos ataskaitas ir teikia svarstyti Vyriausybei. Informaciją apie Vyriausybės prioritetų įgyvendinimą institucijos pateikia į stebėsenos informacinę sistemą per 10 darbo dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.“

1.36. Išdėstyti 65 punktą taip:

„65. Programų (Nacionalinės pažangos programos, ilgalaikių ir plėtros programų, strateginio veiklos plano programų) vertinimas yra sistemingas ir objektyvus planuojamų vykdyti, vykdomų ar baigtų vykdyti programų vertinimas vienu ar keliais šiais pagrindiniais programų vertinimo aspektais:“.

1.37. Išdėstyti 69 punktą taip:

„69. Programų vertinimo procese dalyvauja Vyriausybė, Ministro Pirmininko tarnyba, Finansų ministerija ir kitos ministerijos, kurios teikia pasiūlymus dėl programų vertinimo atlikimo, organizuoja ir atlieka vertinimus. Kasmet iki spalio 15 d. ministerijos pateikia Finansų ministerijai pasiūlymus dėl programų vertinimo. Finansų ministerija, įvertinusi gautus pasiūlymus dėl programų vertinimų atlikimo, taip pat atsižvelgdama į Metodikos 68 punkte išvardytus atrankos kriterijus, parengia metinio programų vertinimo plano projektą ir iki gruodžio 1 d. pateikia jį tvirtinti Vyriausybei.“

1.38. Išdėstyti 78 punktą taip:

„78. Ministras rengia ir iki kiekvienų metų kovo 1 d. pateikia Vyriausybei ministerijos (įskaitant įstaigų prie ministerijų ir nacionalinių kultūros įstaigų, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai) metinę veiklos ataskaitą (Metodikos 9 priedas). Joje pateikiama analitinė informacija ir išvados apie strateginių pokyčių įgyvendinimą, strateginių tikslų ir programų, koordinuojamų tarpinstitucinių veiklos planų, plėtros programų ir strategijų įgyvendinimo rezultatus, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimą ir planuojamus artimiausio laikotarpio veiklos prioritetus. Kartu su ministerijos metine veiklos ataskaita ministras Vyriausybei teikia Vyriausybės įstaigos metinę veiklos ataskaitą ir išvadą dėl Vyriausybės įstaigos veiklos. Kai Vyriausybės įstaiga veikia kelių ministrų valdymo srityse, šios Vyriausybės įstaigos metinę veiklos ataskaitą ir išvadą dėl Vyriausybės įstaigos veiklos teikia Vyriausybės paskirtas atitinkamos valdymo srities ministras. Kiti asignavimų valdytojai atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka.“

1.39. Išdėstyti nauja redakcija Metodikos 1 priedą (pridedama).

1.40. Išdėstyti nauja redakcija Metodikos 2 priedą (pridedama).

1.41. Papildyti Metodikos 4 priedą 7 lentele:

„7 lentelė. Valstybės valdomų įmonių planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai

Eil. Nr.	Valstybės valdomos įmonės pavadinimas	Rodiklio pavadinimas	Planuojamos rodiklių reikšmės
Eil. Nr.	Valstybės valdomos įmonės pavadinimas	Rodiklio pavadinimas	n-aisiais metais	(n + 1)-aisiais metais	(n + 2)-aisiais metais
1.
1.
2.
2.
3.
3.

Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 (Žin., 2012, Nr. 67-3394), 1 priede nurodytoms įmonėms:

– patenkančioms į 1A ir 1B grupes, turėtų būti nustatytas ne žemesnis kaip vidutinės kapitalo grąžos, kurią tvirtina Vyriausybė, rodiklis;

– patenkančioms į 2 grupę, turėtų būti nustatytas planuojamas pasiekti pelningumas ir 2–3 pagrindiniai veiklos rodikliai, numatyti šių valstybės valdomų įmonių strateginiuose veiklos planuose.“

2. Nustatyti, kad:

2.1. Šis nutarimas, išskyrus 1.37 punktą, įsigalioja 2013 m. sausio 1 dieną.

2.2. Šio nutarimo 1.37 punktas įsigalioja 2013 m. kovo 1 dieną.

MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS

FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ

Strateginio planavimo metodikos

1 priedas

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1257

redakcija)

PLANAVIMO DOKUMENTŲ SCHEMA

_________________

Strateginio planavimo metodikos

2 priedas

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1257

redakcija)

1 lentelė. Tarpinstitucinio veiklos plano tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai

(tūkst. litų)

Eil. Nr.	Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas	n-ųjų metų asignavimai				Numatomi (n + 1)-ųjų metų asignavimai				Numatomi (n + 2)-ųjų metų asignavimai				Dalyvaujanti institucija
		iš viso	iš jų			iš viso	iš jų			iš viso	iš jų
			išlaidoms		turtui įsigyti		išlaidoms		turtui įsigyti		išlaidoms		turtui įsigyti
			iš viso	iš jų darbo užmokesčiui	turtui įsigyti		iš viso	iš jų darbo užmokesčiui	turtui įsigyti		iš viso	iš jų darbo užmokesčiui	turtui įsigyti
1.	Tikslas:

1.1.	Uždavinys:

1.1.1.	Priemonė:
1.1.2.	Priemonė:
	1. Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas
	iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos
	1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos
	1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos
	2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)
	Iš viso planui finansuoti (1 + 2)

Skiltyje „Dalyvaujanti institucija“ nurodomas asignavimų valdytojas, į kurio strateginį planą turi būti įkeltos šios priemonės.

Nurodant programos asignavimus pagal šaltinius, eilutėse „1.1. bendrojo finansavimo lėšos“ ir „1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos“ lėšas nurodo Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios ir naudojančios (techninės paramos lėšas) institucijos.

Eilutėje „2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)“ lėšas nurodo institucijos, kurios planuoja gauti lėšas iš paramą administruojančių institucijų arba tiesiogiai iš Europos Sąjungos institucijų vykdomiems projektams finansuoti (dėl kurių pasirašytos sutartys, priimti sprendimai dėl lėšų skyrimo), taip pat kitas teisėtai gautas lėšas.

Nacionalinę pažangos programą įgyvendinantiems tarpinstituciniams veiklos planams numatomi (n – n + k) metų asignavimai, kur k – tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo trukmė; lentelė gali būti pildoma ir kita reikiama informacija (pavyzdžiui, priemonės įgyvendinimo terminas ir panašiai). Asignavimų poreikis (n + 3 – n + k) laikotarpiui gali būti nurodomas bendra suma, nedetalizuojama pagal išlaidų kategorijas.

2 lentelė. Tarpinstitucinio veiklos plano vertinimo kriterijai

Eil. Nr.	Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai	Vertinimo kriterijų reikšmės			Dalyvaujanti institucija
Eil. Nr.		n-ųjų metų	n + 1-ųjų metų	n + 2-ųjų metų	Dalyvaujanti institucija
1.	1 tikslas ( pavadinimas)
	Rezultato vertinimo kriterijaus pavadinimas ir matavimo vienetas
1.1.	1 tikslo 1 uždavinio pavadinimas
	Produkto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir matavimo vienetas
	Produkto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir matavimo vienetas, iš jų:*
1.2.	1 tikslo 2 uždavinio pavadinimas
	Produkto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir matavimo vienetas

* Jeigu už uždavinio vertinimo kriterijaus pasiekimą atsakingos kelios institucijos, už suvestinį rezultatą atsakinga nurodoma koordinuojanti institucija, o kiekvienai įgyvendinančiai institucijai tarpinstitucinio veiklos plano koordinatorius gali nustatyti jos indėlį į uždavinio kriterijaus pasiekimą, išreikštą produkto kriterijais.

Nacionalinę pažangos programą įgyvendinantiems tarpinstituciniams veiklos planams gali būti numatomi vertinimo kriterijai ir jų reikšmės (n – n + k) metams, kur k – tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo trukmė.

_________________