LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS

Į S T A T Y M A S

2003 m. spalio 14 d. Nr. IX-1768

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) uždavinius, funkcijas, struktūrą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, inspektavimų tvarką.

2 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos teisinis statusas

1. Valstybinė darbo inspekcija yra juridinio asmens teises turinti valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Valstybinė darbo inspekcija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, turi savo sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

3 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos veiklos teisiniai pagrindai

Valstybinė darbo inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, šiuo Įstatymu, kitais įstatymais ir norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius.

4 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija

Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau Įstatyme – darbdaviai).

ANTRASIS SKIRSNIS

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS

5 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos struktūra

1. Valstybinei darbo inspekcijai vadovauja Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius (toliau – vyriausiasis  valstybinis darbo inspektorius).

2. Valstybinę darbo inspekciją sudaro administracija ir teritoriniai skyriai. Administraciją  sudaro  vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ir jo pavaduotojai bei inspekcijos veiklą koordinuojantys ir organizuojantys skyriai ir tarnybos, veikiantys pagal skyrių ir tarnybų nuostatus.

3. Administracijos skyrių ir tarnybų bei teritorinių skyrių (toliau - struktūrinių padalinių) skaičius ir pavaldumas nustatomas tvirtinant Valstybinės darbo inspekcijos struktūrą. Struktūriniuose padaliniuose gali būti sektoriai, vienijantys Valstybinės darbo inspekcijos tam tikros veiklos specialistus.

4. Struktūriniai padaliniai savo veikloje vadovaujasi nuostatais, kuriuose nustatyta struktūrinio padalinio paskirtis, uždaviniai ir funkcijos.

6 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijos

Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją:

1) tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų,  kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus;

2) tikrina, ar nustatyta tvarka yra įsteigti  įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitetai ir kaip organizuota vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė;

3) tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar atliekama nuolatinė šių įrenginių priežiūra, taip pat ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse;

4) tikrina, ar saugiai vykdomi kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingųjų iškasenų žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbai, technologiniai procesai, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, ir įstatymų, kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka teikia darbdaviams išvadas, reikalavimus, nurodymus bei pasiūlymus;

5) tikrina, ar darbdaviai saugiai organizuoja kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, ar vykdomos pramoninių avarijų prevencijos priemonės;

6) tikrina, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą;

7) tikrina, ar įrengtos buities, sanitarinės ir higienos patalpos, kolektyvinės darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, ar laikomasi higienos normų reikalavimų, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, ar darbdaviai nustatyta tvarka organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus;

8) tikrina įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytų saugos ir sveikatos garantijų, darbo ir poilsio organizavimo taikymą asmenims iki 18 metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims ir dirbantiems invalidams;

9) tiria sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes ir priežastis. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda teisėsaugos institucijai. Tikrina, ar laikomasi nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarkos, ar darbdaviai diegia prevencines priemones, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, susirgimų profesine liga;

10) organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes ir priežastis;

11) registruoja sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, kaupia iš darbdavių gautą informaciją apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, nustatyta tvarka saugo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo aktus;

12) tikrina žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą už padarytą žalą darbuotojo sveikatai, kai už žalos mokėjimą atsakingi darbdaviai;

13)  nustatyta tvarka dalyvauja tiriant įrenginių ir objektų avarijas;

14)  analizuoja nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų aplinkybes bei priežastis, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe pažeidimus, rengia pasiūlymus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei šalyje gerinti;

15) tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrina pareiškėjų konfidencialumą;

16) vykdo nelegalaus darbo reiškinių kontrolę, Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą;

17) teikia išvadas dėl rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programų, skirtų darbuotojų, valdančių potencialiai pavojingus įrenginius, atliekančių šių įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu, darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavių įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų mokymui, dalyvauja tikrinant jų žinias. Tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka instruktuoti, apmokyti, atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;

18) teikia pastabas bei pasiūlymus dėl rengiamų norminių teisės aktų projektų darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykių srityse;

19) analizuoja darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų taikymo praktiką, teikia siūlymus pakeisti  galiojančius įstatymus ar kitus norminius teisės aktus;

20) konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių įgaliotus asmenis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kitais klausimais;

21) nustatyta tvarka dalyvauja nustatant darboviečių, jų padalinių ar naujų darbo vietų tinkamumą naudoti;

22) tvarko Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą, organizuoja potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų projektų rengimą;

23) pasibaigus kalendoriniams metams, rengia darbuotojų saugos ir sveikatos būklės bei darbo įstatymų vykdymo ataskaitą ir iki birželio 1 d. pateikia ją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai. Rengia kasmetinę Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 81 „Dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje“ įgyvendinimo ataskaitą, teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją, kaip laikomasi kitų šalyje ratifikuotų šios organizacijos konvencijų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata bei darbo santykiais;

24) atlieka kitas funkcijas, nustatytas kitų norminių teisės aktų.

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS INSPEKTORIAI

7 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai

1. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai skirstomi į:

1) vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių;

2) vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojus;

3) skyrių vedėjus – vyriausiuosius darbo inspektorius;

4) skyrių vedėjų pavaduotojus – vyriausiuosius darbo inspektorius;

5) vyriausiuosius darbo inspektorius;

6) vyresniuosius darbo inspektorius;

7) darbo inspektorius.

2. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai aprūpinami darbo vietomis, įrengtomis pagal nustatytus reikalavimus, taip pat transporto priemonėmis, būtinomis pareigoms atlikti tais atvejais, kai nėra galimybių pasinaudoti visuomeniniu transportu. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams turi būti kompensuojamos visuomeninio transporto išlaidos bei kitos išlaidos, kurių prireikė atliekant pareigas iš Valstybinei darbo inspekcijai šiam tikslui skirtų asignavimų.

8 straipsnis. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius

1. Valstybinei darbo inspekcijai vadovauja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, kurį Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

2. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius:

1) organizuoja Valstybinės darbo inspekcijos darbą, atsako už jos veiklą, organizuoja iš valstybės biudžeto gautų asignavimų naudojimą, nustato vidinio audito vykdymo tvarką;

2) atstovauja Valstybinei darbo inspekcijai;

3) tvirtina Valstybinės darbo inspekcijos struktūrą, darbo reglamentą, struktūrinių padalinių nuostatus bei pareigybių aprašymus, reikalavimų, protokolų, nutarimų formas ir kitus dokumentus pagal savo kompetenciją, įgalioja jam nesant vieną iš pavaduotojų atlikti vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas;

4) steigia Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinius padalinius;

5) nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo;

6) nustato Valstybinės darbo inspekcijos padaliniams darbo laiko režimus, atsižvelgdamas į jų veiklos specifiką;

7) leidžia įsakymus, pagal suteiktus įgaliojimus tvirtina norminius teisės aktus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;

8) nustato draudimo naudoti darbo ir asmeninės apsaugos priemones, jeigu jos neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, tvarką;

9) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojus, priima ir atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas;

10) įgalioja Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius atstovauti Valstybinei darbo inspekcijai kitose institucijose, įstaigose ar organizacijose bei teismuose;

11) vykdo socialinės apsaugos ir darbo ministro pavedimus.

3. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius turi teisę:

1) teikti siūlymus socialinės apsaugos ir darbo ministrui dėl norminių teisės aktų, kuriais būtų sustabdytas ir (ar) panaikintas valstybės institucijų ar įstaigų sprendimų, prieštaraujančių darbo įstatymams, kitiems darbo santykius reglamentuojantiems norminiams teisės aktams, vykdymas, projektų pateikimo Vyriausybei;

2) nurodyti darbdaviams, jiems atstovaujantiems asmenims, darbdavių įgaliotiems asmenims pašalinti nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų pažeidimus bei įgyvendinti prevencines priemones darbuotojų saugos ir sveikatos būklei gerinti;

3) nustatyta tvarka dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę, kai svarstomi su Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija susiję klausimai;

4) pareikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje, (toliau – darbdavio įgaliotas asmuo) pakartotinai pasitikrintų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias.

9 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teisės ir pareigos

1. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi šias teises:

1) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir įgaliojimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu įeiti į bet kurią darbo vietą tikrinti, ar laikomasi darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų;

2) gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti;

3) gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (nesant galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių arba Valstybinės darbo inspekcijos administraciją);

4) tiriant sunkius, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, jeigu būtina, nemokamai naudotis darbdavio ryšio ir transporto priemonėmis;

5) tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą, iš darbdavio gauti jų tyrimui reikiamus duomenis ir dokumentus, o iš darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens (asmenų), darbuotojų ir liudytojų – paaiškinimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga aplinkybių ir priežasčių, taip pat prireikus skirti ekspertizę. Norminių teisės aktų nustatyta tvarka iš sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų gauti papildomą informaciją;

6) atlikti kontrolinius darbo aplinkos parametrų matavimus;

7) teikti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, darbdavio įgaliotam asmeniui nurodymus dėl įmonėje statomų, rekonstruojamų statinių bei darbo priemonių projektų, kai paaiškėja, kad projektuose numatyti sprendimai neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų;

8) vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka uždrausti darbdaviui naudoti darbo ir asmeninės apsaugos priemones, jeigu jos neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų;

9) reikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas sustabdytų darbus: kai darbuotojai neapmokyti ir (ar) neinstruktuoti saugiai dirbti, kai sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai yra pavojus saugai ir sveikatai, kai dirbama pažeidžiant technologinius reglamentus, neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba kai darbuotojas (darbuotojai) neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei;

10) paimti iš darbdavio laikinai – iki 7 darbo dienų – darbo sutarčių registravimo žurnalą, surašant ir pateikiant žurnalo paėmimo aktą, daryti išrašus ar kopijuoti dokumentus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti;

11) atliekant tarnybines pareigas prireikus pasitelkti policijos pareigūnus;

12) gali turėti ir kitų teisių, nustatytų kitais norminiais teisės aktais.

2. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai privalo:

1) nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento nustatyta tvarka surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodyti nustatytus pažeidimus ir nustatyti laiką, per kurį minėti asmenys įpareigojami juos pašalinti;

2) tyrimo medžiagą perduoti teisėsaugos institucijoms, jeigu nustatoma, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos ar kitų norminių teisės aktų pažeidimas įmonėje sukėlė arba galėjo sukelti sunkių nelaimingų atsitikimų darbuotojams arba kitokių sunkių pasekmių;

3) spręsti ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata;

4) pranešti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, darbdavio įgaliotam asmeniui apie darbuotojus, kurie nevykdo darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitų norminių teisės aktų reikalavimų;

5) nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka surašyti protokolus, reikalavimus, aktus ir kitokius patvirtintos formos dokumentus;

6) kreiptis į policijos pareigūnus dėl darbuotojų išvedimo iš pavojingų darbo vietų ar zonos, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo atsisako vykdyti Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus reikalavimą sustabdyti darbus;

7) gerbti tikrinamo subjekto teises ir teisėtus interesus;

8) saugoti ir neatskleisti valstybės, darbdavių komercinę paslaptį sudarančios informacijos, kurią jie sužinojo atlikdami tarnybines pareigas;

9) vykdyti kitų norminių teisės aktų nustatytas pareigas.

10 straipsnis.       Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimas

Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

INSPEKTAVIMO TVARKA

11 straipsnis. Inspektavimas

1. Inspektuodami darbdavį Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai praneša darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie inspektavimą, jeigu nemano, kad toks pranešimas gali pakenkti atlikti pareigas.

2. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai apie savo atvykimą praneša darbuotojų atstovams, jei inspektavimas atliekamas jų prašymu.

3. Darbdavys privalo sudaryti darbo sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams, atliekantiems tarnybines pareigas, ir jų pasitelktiems specialistams, kurie atlieka kontrolinius darbo aplinkos parametrų matavimus ar ekspertizes tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas.

4. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, atlikę inspektavimą ir nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, nustatyta tvarka surašo patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, protokolą, aktą, nutarimą ir kt.). Jie įteikiami darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui pasirašytinai arba išsiunčiami paštu.

5. Su inspektavimo rezultatais ir surašytais dokumentais darbuotojų atstovai supažindinami jų prašymu.

6. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Asmenys, nevykdantys Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

7. Inspektavimo vykdymo tvarka nustatoma socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose.

12 straipsnis. Išlaidų ekspertizėms atlyginimas

Išlaidas Valstybinės darbo inspekcijos paskirtoms ekspertizėms, susijusioms su profesinių ligų, nelaimingų atsitikimų tyrimu, kurias atlieka nevalstybinės įstaigos, apmoka Valstybinė darbo inspekcija iš jai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų.

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos santykiai su kitais subjektais

Valstybinė darbo inspekcija, atlikdama jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėmis sąjungomis, darbo tarybomis, darbdavių organizacijomis, kitų valstybių analogiškomis tarnybomis.

14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 87-1644);

2) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 41-987);

3) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6  straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 67-1654);

4) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 12, 13, 15, 18, 21, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 98-2712);

5) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 33-952);

6) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 7 ir 8 straipsnių papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1829).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                 ROLANDAS PAKSAS