LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
1998 m. gruodžio 10 d. Nr. VIII-956
Vilnius
(Žin., 1961, Nr. 18-147; 1967, Nr. 30-275; 1983, Nr. 34-364; 1992, Nr. 3-31; 1994, Nr. 60-1182, Nr. 95-1862; 1995, Nr. 55-1352; 1996, Nr. 53-1248, Nr. 67-1605; 1997, Nr. 118-3042; 1998, Nr. 42-1141, Nr. 57-1581, 1583)
1 straipsnis. 18 straipsnio pavadinimo ir 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnio pavadinimą bei 1 dalį ir išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Visapusiškas, pilnutinis, objektyvus ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką atliekamas bylos aplinkybių ištyrimas
Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai, pilnutinai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištiriamos bylos aplinkybės, privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkaltinančias, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.“
2 straipsnis. 26 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Apygardų teismuose šio kodekso 37 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytais atvejais bei Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamąsias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme baudžiamosios bylos nagrinėjamos trijų arba septynių teisėjų kolegijoje arba šio teismo plenarinėje sesijoje.“
3 straipsnis. 55 straipsnio 3 dalies papildymas
55 straipsnio 3 dalyje po žodžių „dalyvauti byloje“ įrašyti žodžius „arba pakartotinai be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti procese“, po žodžio „tardytojas“ įrašyti žodį „prokuroras“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo pasirinktas gynėjas daugiau negu penkias dienas negali dalyvauti byloje arba pakartotinai be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti procese, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pasikviesti kitą gynėją arba patys paskirti gynėją iš advokatų.“
4 straipsnis. 58 straipsnio 4 dalies papildymas
58 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „tardytoją“ įrašyti žodį „prokurorą“, papildyti šią dalį antruoju sakiniu ir visą dalį išdėstyti taip:
„Jeigu gynėjas, šaukiamas dalyvauti bylos procese, be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą, jis atsako šio kodekso 643 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu gynėjas tuo pačiu metu yra šaukiamas pas kvotėją, tardytoją ar prokurorą ir pas teisėją ar į teismą, jis privalo atvykti pas teisėją ar į teismą.“
5 straipsnis. 643 straipsnio 3 dalies papildymas
Papildyti 643 straipsnio 3 dalį antruoju sakiniu ir ją išdėstyti taip:
6 straipsnis. 134 straipsnio 3 punkto pakeitimas
Pakeisti 134 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) karo policija – bylose dėl visų nusikaltimų, kuriuos padaro kariai, ir bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padaro karinėse teritorijose ir kariniame transporte krašto apsaugos sistemos darbuotojai, vykdydami tarnybines pareigas; kariuomenės vado nustatytais atvejais karinių dalinių bei junginių vadai ir karinių įstaigų viršininkai – bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padaro jiems pavaldūs kariai, ir bylose dėl nusikaltimų, kuriuos padaro jiems pavaldūs krašto apsaugos sistemos darbuotojai, vykdydami tarnybines pareigas arba atitinkamo dalinio, junginio, karinės įstaigos buvimo vietoje.“
7 straipsnis. 225 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 225 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
„Pripažinęs parengtinį tardymą byloje baigtu, o surinktuosius įrodymus pakankamais kaltinamajai išvadai surašyti, tardytojas ar prokuroras privalo pranešti apie tai nukentėjusiajam ir jo atstovui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui arba jų atstovams ir kartu išaiškinti jiems, kad jie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga ir prašyti papildyti tardymą. Jeigu baudžiamojoje byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, tardytojas ar prokuroras gali pranešimų šiems asmenims ir jų atstovams nesiųsti, o informuoti šiuos asmenis apie teisę susipažinti su bylos medžiaga ir išaiškinti šią teisę per spaudą. Skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame laikraštyje ir šalies laikraštyje ar dienraštyje ne vėliau kaip likus 10 dienų iki nurodytos susipažinimo su baudžiamąja byla dienos. Šiuo atveju laikoma, kad nukentėjusiems ar civiliniams ieškovams yra pranešta apie teisę susipažinti su bylos medžiaga. Skelbimo išspausdinimo diena laikoma pranešimo minėtiems asmenims išsiuntimo diena.“
8 straipsnis. 247 straipsnio 2 dalies papildymas
Papildyti 247 straipsnio 2 dalį ketvirtuoju, penktuoju, šeštuoju ir septintuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:
„Tvarkomajame teismo posėdyje gali dalyvauti nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas ir jo atstovas, kaltinamasis, jo įstatyminis atstovas, civilinis atsakovas ir jo atstovas. Šių asmenų, jeigu jie buvo laiku informuoti apie tvarkomojo posėdžio dieną, neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo. Jeigu tvarkomajame posėdyje yra sprendžiamas kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo ar termino pratęsimo kaltinamajam klausimas, kaltinamojo dalyvavimas tvarkomajame posėdyje yra būtinas. Jeigu baudžiamojoje byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, tai šaukimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokie asmenys gali būti informuojami per spaudą. Skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame laikraštyje ir šalies laikraštyje ar dienraštyje ne vėliau kaip likus 10 dienų iki tvarkomojo posėdžio dienos. Šiuo atveju yra laikoma, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams yra pranešta apie tvarkomojo posėdžio laiką ir vietą. Skelbimo išspausdinimo diena laikoma šaukimo minėtiems asmenims įteikimo diena.“
9 straipsnis. 260 straipsnio 1 dalies papildymas
Papildyti 260 straipsnio 1 dalį antruoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Teisėjas paskiria baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką bei vietą ir patvarko šaukti į teisiamąjį posėdį asmenis, nurodytus pridėtame prie kaltinamosios išvados sąraše, arba asmenis, nurodytus teisėjo ar teismo tvarkomojo posėdžio nutartyje atiduoti kaltinamąjį teismui, taip pat imasi kitų priemonių teisiamajam posėdžiui paruošti. Jeigu baudžiamojoje byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, tai šaukimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokie asmenys gali būti informuojami per spaudą šio kodekso 247 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.“
10 straipsnis. 264 straipsnio pavadinimo pakeitimas ir 2 dalies pripažinimas netekusia galios
1. Pakeisti 264 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
11 straipsnis. 283 straipsnio 1 dalies papildymas
Papildyti 283 straipsnio 1 dalį antruoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Kai negalima nagrinėti bylos tame teisiamajame posėdyje dėl kurio nors iš pašauktųjų asmenų neatvykimo arba ryšium su reikalingumu išreikalauti naujus įrodymus, teismas atideda bylos nagrinėjimą ir imasi priemonių neatvykusiems asmenims pašaukti arba naujiems įrodymams išreikalauti, jeigu tai galima. Teismas turi siekti, kad kitas atidėtos bylos teisiamasis posėdis būtų surengtas per kiek įmanoma trumpesnį laiką.“
12 straipsnis. 294 straipsnio 1 dalies papildymas
Papildyti 294 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Neatvykus prokurorui ar gynėjui ir nesant galimumo juos pakeisti tame posėdyje, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeisti gynėją, neatvykusį į teisiamąjį posėdį, leidžiama tik teisiamajam sutinkant, išskyrus šio kodekso 55 straipsnio trečiojoje dalyje numatytus atvejus. Tuo atveju, kai teisiamasis turi kelis gynėjus ir bent vienas iš jų atvyksta į teisiamąjį posėdį, teismas, išklausęs teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomones, gali nuspręsti bylą nagrinėti.“
13 straipsnis. 306 straipsnio 3 dalies papildymas
Papildyti 306 straipsnio 3 dalį antruoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Teismas, išklausęs kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomonės, turi apsvarstyti kiekvieną pareikštą prašymą, patenkinti jį, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, arba priimti motyvuotą nutartį atmesti pareikštą prašymą. Patenkinęs pareikštą prašymą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas greitas bylos išnagrinėjimas.“
14 straipsnis. 366 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 366 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 366 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip:
„Nuteistojo ar išteisintojo gynėjas turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tada, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai.
Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjas gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydamas nuteistojo ar išteisintojo valios.
15 straipsnis. 367 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių pakeitimas
1. 367 straipsnio 2 dalį papildyti sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Apeliaciniai skundai paduodami apeliacinės instancijos teismui per nuosprendį priėmusį teismą. Skundo padavimas tiesiog apeliacinės instancijos teismui nekliudo šiam teismui išnagrinėti bylą apeliacine tvarka. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas pasiunčia skundą pirmosios instancijos teismui spręsti klausimus šio kodekso 368, 371 ir 373 straipsniuose nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 367 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
16 straipsnis. 370 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 370 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„370 straipsnis. Apeliacinio skundo atšaukimas
Prokuroro paduotą skundą taip pat gali atšaukti aukštesnysis prokuroras. Gynėjas atšaukti savo skundą gali pirma tai raštu suderinęs su nuteistuoju ar išteisintuoju.
17 straipsnis. 371 straipsnio 1 dalies papildymas ir 3 dalies pakeitimas
1. Papildyti 371 straipsnio 1 dalį antruoju ir trečiuoju sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:
„Apie apeliacinio skundo padavimą priėmęs nuosprendį teismas praneša nuteistajam, išteisintajam ar kitiems proceso dalyviams, kurių interesus liečia skundas. Jeigu skundas liečia nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, kurių baudžiamojoje byloje yra daug, interesus, pranešimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie paduotą skundą ir apie galimybę susipažinti su juo tokie asmenys informuojami per spaudą. Skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame laikraštyje ir šalies laikraštyje ar dienraštyje ne vėliau kaip likus 10 dienų iki nurodytos susipažinimo su paduotu skundu dienos.“
18 straipsnis. 372 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas
1. 372 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „interesus“ įrašyti žodį „teises“ ir šią dalį išdėstyti taip:
2. Papildyti 372 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 372 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Negali būti skundžiamos teismų ar teisėjų priimtos kaltinamojo atidavimo teismui ir teisminio nagrinėjimo metu priimtos nutartys dėl bylos teismingumo, dėl kaltinamojo atidavimo teismui, dėl galimumo nagrinėti bylą nesant kurio nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų išnagrinėjimo, dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal naują kaltinimą ar naujam asmeniui, išskyrus nutartis dėl bylos iškėlimo naujam asmeniui, kuriomis perduodama visa byla tyrimui papildyti, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamajame posėdyje, išskyrus nutartis dėl baudos paskyrimo. Prieštaravimai šioms nutartims gali būti nurodyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio.“
19 straipsnis. 373 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir 3 dalies pripažinimas netekusia galios
1. Pakeisti 373 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pirmosios instancijos teismas turi pranešti proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką. Jeigu apeliacinis skundas paduodamas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, pirmosios instancijos teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į apeliacinės instancijos teismą, o išteisintajam pasiunčiamas šaukimas. Jeigu baudžiamojoje byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, tai šaukimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokie asmenys gali būti informuojami per spaudą šio kodekso 247 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.“
20 straipsnis. 374 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 374 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„374 straipsnis. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrieji nuostatai
Nuosprendžių teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka patikrinamas, tik jeigu yra apeliacinių skundų, paduotų šio kodekso 367-369 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais.
Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas patikrina nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančią bei proceso dalyvių pateiktą ar teismo pareikalautą medžiagą, taip pat pagal duomenis, nustatytus tiriant įrodymus teisminio tardymo metu.
Teismas patikrina bylą neviršydamas apeliacinių skundų ribų ir tik tų asmenų atžvilgiu, dėl kurių paduoti skundai. Tačiau, jeigu teismas nagrinėdamas bylą nustato esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nepaisant to, ar gautas dėl jų skundas, teismas patikrina, ar tai turėjo įtakos ne tik asmens, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitų nuteistųjų, kurie nepadavė skundų, nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.
Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik esant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliacinių skundų dėl nuteistojo ar išteisintojo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali pagriežtinti bausmės paskirdamas mirties bausmę. Nuteistojo ar išteisintojo padėtis negali būti pabloginta labiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde.
Jeigu apeliacinė instancija švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurių atžvilgiu nuosprendis apskųstas, remdamasi pagrindais, kurie liečia ir kitus nuteistuosius, kurių atžvilgiu nuosprendis neapskųstas, ji gali sušvelninti nuosprendį ir tiems nuteistiesiems.
Priimdamas nuosprendį ar nutartį apeliacinės instancijos teismas gali iškelti baudžiamąją bylą šio kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytais atvejais.
Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja viešai, išskyrus šio kodekso 16 straipsnyje nurodytus atvejus.
21 straipsnis. 375 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 375 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„375 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminai
Apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje bylą išnagrinėja pirmosios instancijos teismo nurodytą dieną. Pirmosios instancijos teismas negali skirti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme anksčiau negu po vieno mėnesio nuo bylos su gautais skundais bei atsikirtimais į juos pasiuntimo apeliacinės instancijos teismui dienos.
Jeigu byla yra itin sudėtinga, ar kitais išimtiniais atvejais Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardos teismo pirmininkas ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali atidėti bylos nagrinėjimą iš pirmosios instancijos teismo nurodytos dienos į kitą dieną, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Šiuo atveju byloje dalyvaujantiems asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dieną.“
22 straipsnis. 376 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 376 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„376 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje
Šiame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Nurodytų asmenų, jeigu jie laiku buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.
Jeigu apeliacinis skundas paduodamas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį ar numatoma atlikti teisminį tardymą, suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Laisvėje esantis nuteistasis ar išteisintasis kviečiamas šaukimu. Nuteistojo ar išteisintojo laikinai nesant, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių suaugusių šeimos narių arba nuteistojo ar išteisintojo darbovietės administracijai. Nuteistojo ar išteisintojo neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo. Tuo atveju, kai nuteistasis ar išteisintasis nėra pakvietęs gynėjo, teismas privalo gynėją paskirti.“
23 straipsnis. 377 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 377 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„377 straipsnis. Bylos parengimas nagrinėti teismo posėdyje
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ar vieno iš šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gavęs apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, ne vėliau kaip per tris dienas nuo skundo gavimo dienos patikrina, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus. Jeigu apeliacinis skundas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų, jis grąžinamas skundą padavusiam asmeniui.
Jeigu apeliacinis skundas atitinka įstatymo reikalavimus, skundą gavusio atitinkamo teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją.
Pranešėjas susipažįsta su apeliaciniu skundu ir baudžiamąja byla, jeigu reikia, patvarko šaukti į teismo posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus, išreikalauja papildomą medžiagą.
Pranešėjui parengus bylą posėdžiui, Apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba vieno iš šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją, patvirtina vieną iš teisėjų kolegijos pirmininku. Kolegijos teisėjai susipažįsta su apeliaciniu skundu ir baudžiamąja byla.“
24 straipsnis. 378 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 378 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„378 straipsnis. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje
Kolegijos pirmininkas pradeda posėdį, paskelbia, kuri byla, dėl kieno apeliacinio skundo ir kurio teismo nuosprendžio nagrinėjama. Paskui pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį ir ar buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką asmenys, nurodyti šio kodekso 376 straipsnyje. Po to pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, jeigu dalyvauja vertėjas, vertėjo pavardę ir paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius pareiškimus teismas išsprendžia šio kodekso 29-32 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas išsprendžia klausimą, ar galima nagrinėti bylą neatvykus kuriam nors iš proceso dalyvių. Sprendimas turi būti priimamas vadovaujantis šio kodekso 300 straipsniu.
Kolegijos pirmininkas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi prašymų. Šie asmenys gali prašyti, kad teismas pakviestų į posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus ar išreikalautų bylos nagrinėjimui reikalingą medžiagą. Dėl pareikštų prašymų teismas priima nutartį. Jeigu prašymui patenkinti reikia papildomai laiko, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą.
Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas vieno iš teisėjų pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę, pagrindines pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas, apeliacinių skundų ar atsikirtimų į juos motyvus. Dalyvaujantieji byloje asmenys gali prašyti pranešėją papildyti pranešimą.
Teismo iniciatyva arba byloje dalyvaujančių proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitytas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kiti toje byloje priimti nuosprendžiai arba nutartys, taip pat šio teismo teisiamojo posėdžio protokolas arba jo dalys.
Jeigu teismui pateikiama papildoma medžiaga, kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas perskaito ją ir perduoda susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, jeigu jie to prašo.
Apeliacinės instancijos teismas gali atlikti teisminį tardymą. Teisminis tardymas atliekamas pagal šio kodekso ketvirtojo skyriaus dvidešimt šeštajame skirsnyje nustatytas taisykles.
Jeigu parengtinio tardymo metu nenustatytos tokios aplinkybės, kurių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyti jas sunku, apeliacinės instancijos teismas gali įpareigoti tardytoją ar kvotos organą atlikti reikiamus tardymo veiksmus. Jeigu reikia, kol bus atlikti tokie veiksmai, byla gali būti sustabdoma.
Teisminiai ginčai prasideda asmens, padavusio apeliacinį skundą, kalba. Jeigu apeliacinius skundus yra padavę keli asmenys, tarp jų prokuroras ir nukentėjusysis, pirmieji kalba prokuroras ir nukentėjusysis. Teisminiai ginčai baigiami nuteistojo ir gynėjo kalbomis.
Priėmęs nuosprendį ar nutartį, teismas grįžta į posėdžio salę ir kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas nuosprendį ar nutartį paskelbia.
Kai byla yra sudėtinga ar didelė, teismas turi teisę pasitarimo kambaryje parašyti nuosprendžio ar nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis. Šiuo atveju teismas paskelbia nuosprendžio ar nutarties rezoliucinę dalį ir žodžiu išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotą nuosprendį ar nutartį surašo ir pasirašo posėdyje dalyvaujantys teisėjai ne vėliau kaip per penkias dienas po sprendimo priėmimo.
Ne vėliau kaip per penkias dienas po nuosprendžio ar nutarties paskelbimo, o kai buvo paskelbta tik rezoliucinė dalis, – per tą patį laiką po jų pasirašymo, nuosprendžio ar nutarties nuorašas turi būti pasiunčiamas suimtam nuteistajam, kuris apskundė nuosprendį arba kurio interesus palietė apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis. Kitiems apeliantams nuosprendžio ar nutarties nuorašas įteikiamas, jeigu jie to prašo.
25 straipsnis. 379 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 379 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„379 straipsnis. Skundų dėl pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutarčių nagrinėjimo tvarka
Skundus dėl pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutarčių apeliacinės instancijos teismas nagrinėja teismo posėdyje šio kodekso 378 straipsnyje nustatyta tvarka.
26 straipsnis. 380 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 380 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„380 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima tokias nutartis:
Teismas turi teisę panaikinti ar pakeisti nuosprendį atskiriems nuteistiesiems ar išteisintiesiems, jeigu tai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl nutarties apeliacinės instancijos teismas priima tokias nutartis:
27 straipsnis. 382 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pakeitimas
382 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio „teisiamojo“ įrašyti žodį „nuteistojo“, pakeisti 3 punktą ir šiuos punktus išdėstyti taip:
28 straipsnis. 383 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 383 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„383 straipsnis. Pagrindai nuosprendžiui panaikinti ir nutraukti bylą
Apeliacinės instancijos teismas panaikina apkaltinamąjį nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra šio kodekso 5 straipsnio 5-10 punktuose ir 6, 91, 92 straipsniuose nurodytos aplinkybės.
29 straipsnis. 384 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 384 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„384 straipsnis. Pagrindai nuosprendžiui pakeisti
Apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu:
1) nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jeigu dėl to nereikia priimti naujo nuosprendžio;
30 straipsnis. 385 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 385 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„385 straipsnis. Nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas faktinių bylos aplinkybių
Nuosprendis pripažįstamas neatitinkančiu faktinių bylos aplinkybių, jeigu:
3) kai yra prieštaringų įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis teismas priėmė vieną iš šių įrodymų ir atmetė kitus;
31 straipsnis. 3851 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
32 straipsnis. 386 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 386 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„386 straipsnis. Netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas
Baudžiamojo įstatymo pritaikymas laikomas netinkamu, kai neteisingai kvalifikuojama veika ar nepagrįstai paskiriama bausmė.
Netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra:
2) nusikaltimų kvalifikavimas ne pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, kuriuos reikėjo pritaikyti;
33 straipsnis. 387 straipsnio pakeitimas
34 straipsnis. 388 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 388 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„388 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus bylą, susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių.
Įžanginėje dalyje nurodoma: nutarties priėmimo laikas ir vieta; nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis; prokuroras, gynėjas ir kiti proceso dalyviai, dalyvavę nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje; asmuo, padavęs apeliacinį skundą; teismo, priėmusio apskųstą nuosprendį, pavadinimas; nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys.
Aprašomojoje dalyje trumpai išdėstomos apskųstu nuosprendžiu nustatytos bylos aplinkybės, susijusios su apeliaciniu skundu, nurodoma apeliacinio skundo esmė, byloje dalyvavusių proceso dalyvių prašymai, išdėstomos apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo.
Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
Jeigu nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme, nutartyje turi būti nurodyti konkretūs esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, taip pat kurios aplinkybės turi būti išaiškinamos darant papildomą tyrimą ar teisminio nagrinėjimo metu.
Jeigu nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama, nutartyje turi būti nurodomas bylos nutraukimo pagrindas.
35 straipsnis. 389 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 389 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„389 straipsnis. Nuosprendžio panaikinimo bei naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu:
1) pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodytas teisiamojo dalyvavimas nusikaltimo padaryme arba nėra nusikaltimo įvykio, arba teisiamojo veikoje nėra nusikaltimo sudėties;
36 straipsnis. 390 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 390 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„390 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso 344-350 straipsniuose numatytų pagrindinių nuostatų. Be to, nuosprendyje nurodoma: pirmosios instancijos teismo pavadinimas, nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, apeliacinio skundo esmė.
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo pagrindas apeliacinės instancijos teismui nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus.“
37 straipsnis. 391 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 391 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„391 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties perdavimas vykdyti
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis kartu su baudžiamąja byla, apeliaciniu skundu ir papildomai pateikta medžiaga ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šių sprendimų surašymo dienos pasiunčiami nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui vykdyti.
Teismo, išnagrinėjusio apeliacinę bylą, nurodymai yra privalomi pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.
Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pagriežtinti bausmę ar pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, leidžiama tik su sąlyga, jeigu nuosprendis yra panaikintas dėl bausmės švelnumo ar reikalingumo pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, taip pat jeigu po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėjant bylą, nustatomos aplinkybės, rodančios, kad teisiamasis yra padaręs sunkesnį nusikaltimą.
Iš naujo išnagrinėjus bylą, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis gali būti apskundžiamas bendra tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis ar nutartis nutraukti bylą vykdomi nedelsiant. Dalyvavęs apeliacinės instancijos teismo posėdyje suimtas nuteistasis paleidžiamas iš posėdžio salės. Jei suimtas nuteistasis nedalyvavo posėdyje, nuosprendžio ar nutarties paleisti iš suėmimo nuorašas šių sprendimų priėmimo dieną pasiunčiamas tiesiog kalinimo vietos administracijai vykdyti. Kalinimo vietos administracija privalo per vieną dieną pranešti nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui apie apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties įvykdymą.“
38 straipsnis. 392, 393, 394, 395, 396, 3961, 3962, 397 straipsnių pripažinimas netekusiais galios
39 straipsnis. 414 straipsnio 7 dalies pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 414 straipsnio 7 dalies antrąjį sakinį, papildyti šią dalį nauju trečiuoju sakiniu, buvusį trečiąjį sakinį laikyti ketvirtuoju ir visą dalį išdėstyti taip:
„Teisiamajame posėdyje dalyvauja prokuroras, taip pat šaukiamas nuteistasis. Jeigu klausimas yra susijęs su nuosprendžio dėl civilinio ieškinio vykdymu, šaukiami taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai. Jeigu civilinių ieškovų yra daug, šaukimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie teisiamojo posėdžio vietą ir laiką tokie asmenys informuojami per spaudą šio kodekso 247 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka. Nurodytųjų asmenų neatvykimas bylos nagrinėjimo nesustabdo.“
40 straipsnis. 416 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 416 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„416 straipsnis. Kasacinės instancijos teismas
Kasacine tvarka bylas dėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
41 straipsnis. 417 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 417 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„417 straipsnis. Teisė apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka
Apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį šio kodekso 4181 straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas, išteisintasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas bei nukentėjusysis ir jo atstovas.
Nuteistojo ar išteisintojo gynėjas turi teisę paduoti kasacinį skundą tik tada, kada tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai. Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjas gali paduoti kasacinį skundą, nepaisydamas nuteistojo valios.
Negali būti apskundžiamas nuosprendis ar nutartis ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka:
1) privataus kaltinimo bylose, numatytose šio kodekso 126 straipsnyje, išskyrus bylas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnyje;
Negali būti kasacine tvarka skundžiamos teismo nutartys, išvardytos šio kodekso 372 straipsnio ketvirtojoje dalyje, taip pat nutartis skirti baudą šio kodekso 643 ir 286 straipsniuose numatytais atvejais, atsisakyti iškelti bylą šio kodekso 261 straipsnyje numatyta tvarka.
Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami. Pakartotiniu laikomas kasacinis skundas, jeigu baudžiamojoje byloje tas pats proceso dalyvis paduoda antrą kartą kasacinį skundą po to, kai kasacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, taip pat ir toks skundas, jeigu, išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo ar išteisintojo skundą, jį paduoda savo vardu pilnamečio nuteistojo gynėjas, arba toks skundas, jeigu, išnagrinėjus bylą pagal pilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjo skundą, jį paduoda nuteistasis ar išteisintasis. Pakartotiniu laikomas ir toks skundas, jeigu jį paduoda proceso dalyvis dėl to paties dalyko, kuris buvo kasacinėje byloje išnagrinėtas pagal anksčiau paduotą kito proceso dalyvio kasacinį skundą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas turi teisę savo iniciatyva pateikti kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių. Kasaciniai teikimai gali būti pateikiami per šešis mėnesius nuo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Šie teikimai paduodami tokiais pačiais pagrindais ir nagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir kasaciniai skundai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turi teisę savo iniciatyva pateikti kasacinį teikimą tuo atveju, kai Europos Žmogaus teisių teismas nustato, kad tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą Lietuvoje buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ar jos papildomi protokolai. Tokiu atveju kasacinis teikimas gali būti paduotas neatsižvelgiant į tai, kada įsiteisėjo paskutinis teismo nuosprendis ar nutartis ir koks teismas tą nuosprendį ar nutartį priėmė. Tokį kasacinį teikimą tokia pat tvarka kaip ir kasacinį skundą nagrinėja septynių teisėjų kolegija.“
42 straipsnis. 418 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 418 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
43 straipsnis. 4181 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4181 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4181 straipsnis. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai
Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu:
3) padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nagrinėjant bylas apeliacine tvarka: neišnagrinėtas byloje paduotas apeliacinis skundas; neįvykdyti, nagrinėjant bylą, kasacinės instancijos teismo nutartyje pateikti nurodymai, taip pat padaryta kitokių įstatymo pažeidimų, kuriuos kasacinės instancijos teismas gali pripažinti esminiais pažeidimais.“
44 straipsnis. 420 straipsnio pakeitimas
45 straipsnis. 421 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 421 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„421 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sprendimai dėl gauto kasacinio skundo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gavęs kasacinį skundą patikrina, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus. Jeigu kasacinis skundas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų arba gaunamas pakartotinis kasacinis skundas, jis grąžinamas skundą padavusiam asmeniui.
Jeigu kasacinis skundas atitinka įstatymo reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas patvarko išreikalauti baudžiamąją bylą. Kai gaunama byla, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas priima nutartį nagrinėti skundą Baudžiamųjų bylų skyriuje.“
46 straipsnis. 422 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 422 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 422 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pranešėjui parengus kasacinę bylą posėdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją, patvirtina vieną iš teisėjų kolegijos pirmininku ir paskiria teismo posėdžio datą. Kolegijos teisėjai susipažįsta su kasaciniu skundu ir baudžiamąja byla. Pranešėjas patvarko šaukti į teismą asmenis, išvardytus šio kodekso 425 straipsnyje.“
47 straipsnis. 423 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 423 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„423 straipsnis. Teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymo sustabdymas
Kai priimama dėl gauto kasacinio skundo šio kodekso 421 straipsnyje numatyta tvarka nutartis nagrinėti skundą Baudžiamųjų bylų skyriuje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, taip pat šios kolegijos teisėjas nutartimi gali sustabdyti, iki byla bus išspręsta kasacinio teismo posėdyje, bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymą.“
48 straipsnis. 425 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 425 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis ir jo atstovas. Jeigu nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje yra daug, šaukimai šiems asmenims gali būti nesiunčiami, o apie kasacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką tokie asmenys informuojami per spaudą šio kodekso 247 straipsnyje nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 425 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Jeigu kasacinis skundas paduodamas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Laisvėje esantis nuteistasis ar išteisintasis kviečiamas šaukimu. Nuteistojo ar išteisintojo laikinai nesant, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių suaugusių šeimos narių arba nuteistojo ar išteisintojo darbovietės administracijai. Nuteistojo ar išteisintojo neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.“
49 straipsnis. 426 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 426 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„426 straipsnis. Teismo įgaliojimų, nagrinėjant kasacinę bylą, ribos
Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu.
Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą to asmens, dėl kurio paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina ir kitų nuteistųjų, kurie nepadavė skundų, nuosprendį teisės taikymo aspektu.
Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali pritaikyti įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, arba nutraukti baudžiamąją bylą. Teismas turi teisę pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, jeigu dėl to yra paduotas skundas. Teismas gali sušvelninti arba pagriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pagriežtinti bausmę teismas gali tuo atveju, jeigu dėl to yra paduotas skundas, tačiau jis negali pagriežtinti bausmės, paskirdamas mirties bausmę.
Pritaikydamas kitą baudžiamąjį įstatymą arba paskirdamas naują bausmę, teismas privalo remtis teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
50 straipsnis. 427 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 427 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„427 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimas
Asmenims, išvardytiems šio kodekso 425 straipsnyje, užtikrinama teisme galimybė susipažinti su kasaciniu skundu ir papildomai surinkta medžiaga.
Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja viešame teismo posėdyje, išskyrus šio kodekso 16 straipsnyje nurodytus atvejus.
Paskirtu bylai nagrinėti laiku kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia, kuri byla, dėl kieno kasacinio skundo ir dėl kurio teismo nuosprendžio ar nutarties turi būti nagrinėjama. Paskui kolegijos pirmininkas įsitikina, kas atvyko į posėdį ir ar buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką asmenys, nurodyti šio kodekso 425 straipsnyje. Po to kolegijos pirmininkas paskelbia teismo sudėtį ir paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius pareiškimus teismas išsprendžia šio kodekso 29-32 straipsniuose nustatyta tvarka.
Bylos nagrinėjimo pradžioje kolegijos teisėjas gali nurodyti, kad skunde nėra kasacinių pagrindų, nustatytų šio kodekso 4181 straipsnyje, ir todėl skundas gali būti paliktas nenagrinėtas. Kolegijos pirmininkas paklausia tuo reikalu atvykusių į teismo posėdį asmenų nuomonės. Po to teismas išeina į pasitarimo kambarį, kuriame gali priimti nutartį palikti skundą nenagrinėtą, o teismo procesą nutraukti. Tokia nutartis paskelbiama į posėdį atvykusiems asmenims.
Jeigu posėdžio pradžioje nebuvo pagrindo svarstyti skundo palikimo nenagrinėtu klausimą arba svarstant šį klausimą pasitarimo kambaryje buvo nutarta tęsti posėdį, kasacinis skundas nagrinėjamas teisme iš esmės.
Kolegijos pirmininkas paklausia atvykusių į posėdį asmenų, ar jie turi prašymų. Dėl pareikštų prašymų teismas priima nutartį.
Vienas iš teisėjų savo pranešime išdėsto bylos esmę, nuosprendžio ar nutarties, taip pat kasacinio skundo turinį.
Po teisėjo pranešimo prokuroras ir gynėjas bei nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę žodžiu duoti paaiškinimus. Pirmiausia žodis suteikiamas kasatoriui. Po šių proceso dalyvių paaiškinimų teismas papildomiems paaiškinimams suteikia žodį nuteistajam ar išteisintajam, jų gynėjui ar įstatyminiam atstovui.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, priimti nutarties išeina į pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžio salę, ir kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas paskelbia rezoliucinę nutarties dalį ir išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotą nutartį surašo ir ją pasirašo visa teismo teisėjų kolegija ne vėliau kaip per septynias dienas nuo sprendimo priėmimo.
Jeigu, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, nuteistasis turi būti iš suėmimo paleistas, nutartis turi būti galutinai surašyta ir perduota vykdyti tą pačią dieną.
51 straipsnis. Kodekso papildymas 4271 straipsniu
Papildyti Kodeksą 4271 straipsniu:
„4271 straipsnis. Bylos perdavimas nagrinėti septynių teisėjų kolegijos teismo posėdyje arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje
Nagrinėjant bylą trijų teisėjų kolegijos teismo posėdyje, ji gali būti perduota nagrinėti septynių teisėjų kolegijos teismo posėdyje, jeigu:
1) tinkamas baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas byloje reikštų naujo teisės normos aiškinimo pavyzdžio teismų praktikai suformulavimą;
Nagrinėjant bylą trijų teisėjų kolegijos teismo posėdyje, ji gali būti perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje, jeigu:
1) remiantis baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymu byloje gali atsirasti pagrindas nukrypti nuo susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos;
2) teisėtų ir pagrįstų sprendimų baudžiamojoje byloje priėmimas yra susijęs su tiesioginiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos taikymu;
52 straipsnis. Kodekso papildymas 4272 straipsniu
Papildyti Kodeksą 4272 straipsniu:
„4272 straipsnis. Bylos nagrinėjimas septynių teisėjų kolegijos teismo posėdyje
Byla parengiama nagrinėti septynių teisėjų kolegijos teismo posėdyje laikantis šio kodekso 422 straipsnyje numatytų taisyklių su papildymu, kad septynių teisėjų kolegijoje paprastai dalyvauja teisėjai, nagrinėję tą pačią bylą teismo posėdyje.
53 straipsnis. Kodekso papildymas 4273 straipsniu
Papildyti Kodeksą 4273 straipsniu:
„4273 straipsnis. Bylos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje
Byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje nagrinėjama vadovaujantis šio kodekso 427-4301 straipsnių reikalavimais su šiame straipsnyje numatytomis išimtimis.
Plenarinės sesijos teisėjų sudėtis yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų.
54 straipsnis. 429 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 429 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„429 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys
Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima tokius sprendimus:
3) panaikina nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir perduoda bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme;
4) panaikina apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų;
5) panaikina apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;
55 straipsnis. 430 straipsnio pakeitimas
56 straipsnis. 4301 straipsnio 5, 7, 8 dalių pakeitimas ir papildymas 9 dalimi
1. Pakeisti 4301 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 4301 straipsnio 7 ir 8 dalis ir jas išdėstyti taip:
„Jeigu nuosprendis ar nutartis panaikinami ir byla perduodama iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme, nutartyje turi būti nurodomi konkretūs esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
57 straipsnis. Dvyliktojo skyriaus pavadinimo pakeitimas
58 straipsnis. Trisdešimt devintojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios
59 straipsnis. 463 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir 3 dalies pripažinimas netekusia galios
1. Pakeisti 463 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
60 straipsnis. 465 straipsnio pakeitimas
Iš 465 straipsnio išbraukti žodžius „kasacinės instancijos“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
61 straipsnis. 467 straipsnio 1 dalies pakeitimas
62 straipsnis. 468 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 468 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„468 straipsnis. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių teisme tvarka
Apylinkės teisme bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimą nagrinėja ir išsprendžia teisėjas, anksčiau nenagrinėjęs šios baudžiamosios bylos.
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos apeliaciniame teisme ar apygardos teisme bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimą nagrinėja ir išsprendžia vieno iš šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų, anksčiau nedalyvavusių nagrinėjant šią bylą, kolegija, kurią sudaro ir vieną iš teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba vieno iš šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
Teisėjas arba kolegija teismo posėdyje nagrinėja prokuroro išvadą su tyrimo medžiaga. Esant reikalui, gali būti išreikalauta baudžiamoji byla, kurioje naikintinas nuosprendis ar nutartis, taip pat šio kodekso 423 straipsnio tvarka išspręstas nuosprendžio ar nutarties vykdymo sustabdymo klausimas.
Posėdyje dalyvauja prokuroras. Šio kodekso 466 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytam asmeniui, padavusiam pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jo neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.
Paskirtu laiku teisėjas arba kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį, paskelbia, kokio prokuroro išvada ir dėl kurio teismo nuosprendžio ar nutarties turi būti nagrinėjama. Paskui teisėjas arba kolegijos pirmininkas įsitikina, kas atvyko į posėdį, paskelbia teismo sudėtį, teismas išsprendžia, jeigu iškyla, nušalinimo klausimą šio kodekso nustatyta tvarka.
Byla pradedama nagrinėti teisėjo arba vieno iš kolegijos teisėjų pranešimu, kuriame išdėstoma prokuroro išvados esmė, nuosprendžio ar nutarties turinys.
Priimti nutartį teismas išeina į pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į posėdžio salę ir teisėjas arba kolegijos pirmininkas paskelbia rezoliucinę nutarties dalį ir žodžiu išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotą nutartį surašo ir ją pasirašo teisėjas arba visa teisėjų kolegija ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo.“
63 straipsnis. 469 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 469 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„469 straipsnis. Teismo nutartys dėl prokuroro išvados baudžiamajai bylai atnaujinti
Teismas, išnagrinėjęs prokuroro išvadą su tyrimo medžiaga, gali priimti vieną iš šių nutarčių:
1) panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį, atnaujinti bylą ir perduoti ją iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti teisme;
64 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas