LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJOS BEI KONTROLĖS 2005–2008 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2005 m. gegužės 19 d. Nr. 558
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 804 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Vidaus reikalų ministerijai koordinuoti 1 punkte nurodytos programos įgyvendinimą ir ne rečiau kaip kas pusmetį informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kaip vykdomos joje numatytos priemonės.
3. Nustatyti, kad 1 punkte nurodyta programa vykdoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už programos priemonių įgyvendinimą, patvirtintų asignavimų.
4. Rekomenduoti savivaldybėms skirti lėšas 1 punkte nurodytoje programoje numatytoms priemonėms įgyvendinti.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 558
PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJOS BEI KONTROLĖS 2005–2008 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) – tai Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2002, Nr. 6-231), nuosekli tąsa. Šios Programos paskirtis – sukurti ir įdiegti Lietuvos Respublikoje kryptingą, ilgalaikę ir kompleksinę prekybos žmonėmis kontrolės ir prevencijos priemonių sistemą.
2. Ši Programa parengta atsižvelgiant į Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programos įgyvendinimo rezultatus, poreikį toliau vykdyti pasiteisinusias priemones, sunkumus, atsiradusius vykdant kai kurias iš jų, taigi būtinumą programą patikslinti siekiant veiksmingesnio konkrečių prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos bei kontrolės priemonių poveikio.
3. Šioje Programoje atsižvelgta ir į naujus prekybos žmonėmis iššūkius, taip pat šio nelegalaus verslo realijas. Ieškant geriausių kovos su šiuo reiškiniu būdų ir priemonių, atsižvelgta ir į geriausią užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vykdomos prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės patirtį, ypač šios veiklos strategiją ir sistemą.
4. Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės strategija pirmiausiai turi būti grindžiama sisteminiu požiūriu, nes nusikaltimų prevencijos ir kontrolės praktika rodo, kad kovojant su prekyba žmonėmis toks požiūris į problemos sprendimą būtinas. Kovai su asmenimis, kurie verčiasi prekyba žmonėmis, turi būti sukurta bendra valstybės institucijų, nevalstybinių ir tarptautinių organizacijų tarpusavyje koordinuojama sistema, o kovai su nusikalstamais veiksmais prekiaujant žmonėmis – veiksminga prevencijos ir kontrolės priemonių sistema.
5. Vadovaujantis sistemingumo principu, prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės uždaviniai nustatomi laikantis šių strateginių krypčių:
5.3. socialinė parama nukentėjusiesiems (ypač vaikams ir moterims) nuo prekybos žmonėmis, jų apsauga ir grąžinimas į visuomenę;
5.4. veiksminga kova su organizuotu nusikalstamumu ir pavieniais nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis;
6. Rengiant šią Programą ir jos įgyvendinimo priemones, atsižvelgta į šiuos teisės aktus:
6.1. 1949 metų Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams;
6.2. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (Žin., 1996, Nr. 21-549);
6.4. 2000 metų Jungtinių Tautų Organizacijos Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto generalinės asamblėjos 23-iosios specialiosios sesijos (Niujorkas, 2000 m. birželio 12–30 d.) rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Valstybių narių ataskaitų svarstymas. Lietuva. Pirmoji ir antroji periodinės ataskaitos);
6.5. Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (Žin., 2002, Nr. 51-1933) ir Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantį Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (Žin., 2003, Nr. 49-2166);
6.6. Europos Sąjungos teisės aktus: 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pagrindų sprendimą Nr. 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose; 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pamatinį sprendimą Nr. 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis; 2003 m. gegužės 8 d. Tarybos išvadas Nr. 2003/C 137/01, kuriose valstybėms narėms rekomenduojama, kokios politikos priemonės šioje srityje turėtų būti prioritetinės; 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą Nr. 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija; 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą Nr. 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos skatinimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis;
6.7. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas Europos Tarybos valstybėms: rekomendaciją Nr. 9 (91)11 dėl prekybos vaikais ir jaunimu, dėl jų seksualinio išnaudojimo, pornografijos ir prostitucijos; rekomendaciją Nr. R(96)8 dėl nusikalstamumo veiklos krypčių Europoje permainų metu; rekomendaciją Nr. R(97)13 dėl liudininkų įbauginimo ir gynybos (kaltinamojo) teisių; rekomendaciją Nr. R(2000)11 dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, rekomendaciją Nr. R(2001)16 dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo; rekomendaciją Nr. R(2002)5 dėl moterų apsaugos nuo smurto;
6.8. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nuostatas: rekomendaciją Nr. 1065 (1987) dėl prekybos vaikais ir kitų vaikų išnaudojimo formų; rekomendaciją Nr. 1211 (1993) dėl nelegalios slaptos migracijos: slaptų nelegalių migrantų gabentojų ir darbdavių; rezoliuciją Nr. 1099 (1996) dėl vaikų seksualinio išnaudojimo; rekomendaciją Nr. 1325 (1997) dėl prekybos moterimis ir prievartinės prostitucijos Europos Tarybos valstybėse; rekomendaciją Nr. 1450 (2000) dėl smurto prieš moteris Europoje; rekomendaciją Nr. 1545 (2002) dėl kampanijos prieš prekybą moterimis; rekomendaciją Nr. 1610 (2003) dėl migracijos, susijusios su prekyba moterimis ir prostitucija; rekomendaciją Nr. 1611 (2003) dėl prekybos žmonių organais Europoje; rekomendaciją Nr. 1663 (2004) „Šeimyninė vergija: katorga, ruošos pagalbininkės ir „paštu užsakomos nuotakos“;
6.9. 2002 metų Briuselio deklaraciją dėl prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis, priimtą Europos konferencijoje, vykusioje 2002 m. rugsėjo 18-20 dieną;
6.10. 2003 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau vadinama – ESBO) veiksmų planą kovai su prekyba žmonėmis (PC. DEC/557), patvirtintą 2003 m. liepos 24 d. ESBO nuolatinio komiteto posėdyje;
6.11. 1950 metų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Žin., 1995, Nr. 40-987) ir jos papildomus protokolus;
6.12. 1961 metų Europos socialinę chartiją, 1996 metų Europos socialinę chartiją ir Europos socialinės chartijos papildomus protokolus, reguliuojančius kolektyvinių ieškinių sistemą;
6.13. 1995 metų Pekino deklaraciją ir Pekino veiksmų platformą, priimtą IV pasaulinėje moterų konferencijoje (Pekinas, 1995 m. rugsėjo 4–15 d.);
6.14. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Žin., 1996, Nr. 27-648), kuri pasmerkė vergovinius metodus ir uždraudė naudoti priverstinį darbą;
6.15. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo (Žin., 1996, Nr. 28-676), kuri įpareigoja visas valstybes dalyves nenaudoti jokio priverstinio darbo ekonominės plėtros tikslais;
6.16. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti (Žin., 2003, Nr. 49-2161).
7. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Europos Taryboje rengiama Europos konvencija dėl veiksmų (kovos) prieš prekybą žmonėmis, kurią Europos Tarybos Ministrų Komitetas numato priimti 2005 metais. Kadangi šioje konvencijoje daugiau nei galiojančiuose kituose tarptautiniuose dokumentuose dėmesio skiriama prekybos žmonėmis aukų teisių ir laisvių apsaugos stiprinimui, jos pagrindinės nuostatos yra šios Programos gairės.
8. Ši Programa parengta vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Žin., 2002, Nr. 56-2233; 2005, Nr. 15-473), nuostatomis ir suderinta su Nacionaline nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383 (Žin., 2003, Nr. 32-1318), kurioje nurodyta, kad prekybos žmonėmis prevencija ir kontrolė – viena iš prioritetinių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės krypčių.
9. Šios Programos įgyvendinimas taip pat bus derinamas su Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 1999, Nr. 10-220), Nacionaline programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 29 (Žin., 2000, Nr. 5-144), Migracijos procesų kontrolės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 804 (Žin., 1999, Nr. 61-2009), Valstybine lytiškai plintančių ligų profilaktikos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 41 (Žin., 2000, Nr. 5-151), Lietuvos moterų pažangos programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1299 (Žin., 1996, Nr. 110-2515), Nacionaline narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110 (Žin., 2004, Nr. 58-2041), Nepilnamečių justicijos 2004-2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 600 (Žin., 2004, Nr. 83-3008), Valstybine moterų ir vyrų lygių galimybių 2003-2004 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 712 (Žin., 2003, Nr. 55-2452), ir kitomis programomis.
10. Šios Programos vykdytojai – Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Generalinė prokuratūra, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos žmogaus teisių centras, kitos valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybės, mokslo įstaigos, nevalstybinės ir tarptautinės organizacijos.
II. SITUACIJOS ĮVERTINIMAS
11. Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programa buvo viena iš pirmųjų Baltijos regione tokių specializuotų programų. Įgyvendindama minėtąją programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su nevalstybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis įvykdė daug neatidėliotinų priemonių, kad prekybos žmonėmis prevencija ir kontrolė Lietuvoje atitiktų minimalius tarptautinius kovos su prekyba žmonėmis standartus (politinius, teisinius, organizacinius, socialinius, informacinius, finansinius ir kitus prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės aspektus). Įgyvendinant minėtosios programos priemones, atlikta prekybos žmonėmis ir prostitucijos būklės stebėsena, sukurta teisinė bazė, iš esmės atitinkanti tarptautinių teisės aktų, t. y. Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Europos Tarybos, Interpolo, Europolo, kitų tarptautinių institucijų, nustatytus prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos reikalavimus, pradėta kurti nevalstybinių organizacijų sistema, skirta užtikrinti prekybos žmonėmis aukų reabilitacijos galimybėms, socialinei, psichologinei ir teisinei paramai (šiuo metu Lietuvoje veikia 25 nevalstybinės organizacijos, kurios teikia ar pasirengusios teikti pagalbą nuo prostitucijos ir prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuoti 28 nevalstybinių organizacijų projektai); surengtos 2 informacinės kampanijos, įgyvendintas specialus informacinis kovos su prekyba žmonėmis projektas ir kitos priemonės; parengta ir įgyvendinama Prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukų psichologinės reabilitacijos, profesinio orientavimo ir užimtumo (6 savivaldybėse) 2003–2004 metų programa, patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-111, kurios tikslas – sukurti sąlygas prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms sugrįžti į darbo rinką, skatinti šiuos žmones dirbti, suteikti jiems ir tobulinti profesinius bei bendruosius gebėjimus; parengta ir įgyvendinama Prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencinė švietimo 2003–2004 metų programa, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2003 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. ISAK-1699 (Žin., 2004, Nr. 13-389), kurios tikslas – sukurti ir įdiegti švietimo priemonių sistemą, pirmiausia – mokyklose, siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir prostitucijai; nuolat rengtas specialus mokymas socialiniams darbuotojams, pedagogams, teisėsaugos institucijų darbuotojams; sukurta liudytojų ir nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio sistema; sustiprėjo bendradarbiavimas su užsienio valstybių ambasadomis ir konsulatais, sprendžiant nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis problemas užsienio valstybėse; sustiprėjo tarptautinis bendradarbiavimas, ypač Baltijos regione; veiksmingiau kovota (ypač tarptautiniu mastu) su organizuotomis grupuotėmis, kurios verčiasi prekyba žmonėmis.
12. Pažymėtina, kad nepaisant valstybės institucijų ir įstaigų, nevalstybinių ir tarptautinių organizacijų pastangų prekybos žmonėmis mastas nemažėja. Lietuva prekybos žmonėmis srityje išlieka importo, eksporto, o kartais – ir tranzito valstybė.
13. Prekybą žmonėmis Europoje ir Lietuvoje lemia socialinės ir ekonominės sąlygos. Skurdas, nedarbas, švietimo ir informacijos stoka – pagrindinės sąlygos atsirasti ir plisti prekybai žmonėmis. Šiam procesui įtakos turi ir prostitucijos paklausa užsienyje, nevienodas prostitucijos teisinis reglamentavimas skirtingose valstybėse (prostitucijos legalizavimo ir dekriminalizavimo), taip pat mūsų šalies piliečių migracija ir verslo ryšiai užsienyje.
14. Prekyba žmonėmis – latentinis (užslėptas) nusikaltimas, nes ne kiekvienas nukentėjęs asmuo kreipiasi pagalbos, todėl nėra tikslios informacijos apie prekybos žmonėmis mastą. Įvairių pagalbą prekybos žmonėmis aukoms teikiančių organizacijų informacija fragmentiška, išskaidyta, nepalyginama. Lietuvoje nėra tikslių duomenų apie tokias prekybos žmonėmis formas, kaip žmogaus pardavimas už skolas, priverstinė santuoka, priverstinis abortas, neteisėta žmogaus organų transplantacija ar pardavimas, vyrų prostitucija.
15. Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 tūkst. asmenų. Iš trijų Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) kasmet išvežama arba savo noru išvažiuoja apie 3000 moterų, iš jų daugiausia (1000–1200) iš Lietuvos, nes mūsų šalyje daugiau gyventojų, be to, tai lemia ir geografinė padėtis.
16. Prekyba žmonėmis Lietuvoje, įskaitant ir Lietuvos Respublikos piliečių išvežimą į užsienį, daugiausia orientuota į seksualinį išnaudojimą, prostitucijos verslą.
17. Lietuvoje pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis analizė rodo, kad dauguma iš šių įvykių susiję su moterų išvežimu ar pasikėsinimu išvežti į užsienio valstybes seksualiai išnaudoti ar įdarbinti prostitutėmis. Šiuo metu moterys vežamos į Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Daniją, Norvegiją, Olandiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Šveicariją, Belgiją, Graikiją, Čekiją, Lenkiją ir kitas valstybes. Intensyvus merginų išvežimas į Lenkiją aiškinamas tuo, kad ši valstybė – savotiškas moterų tranzito punktas.
18. Pastaruoju metu į Lietuvą įvežama mažiau prostitučių iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, tai aiškinama tuo, kad Lietuvoje ypač sumažėjo užmokestis už seksualines paslaugas, padidėjo rizika būti išsiųstoms.
19. Lietuva – ne tik moterų eksporto, bet ir tranzito valstybė. Moterys iš Rytų Europos valstybių į Lietuvą įvairiais tikslais dažniausiai atvyksta pačios, nemažai jų – ketindamos verstis prostitucija. Lietuvoje daugiau nei 15 procentų visų prostitučių sudaro imigrantės iš kaimyninių valstybių – Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos. Įsitraukusios į nelegalų prostitucijos verslą, jos prievarta seksualiai išnaudojamos, kai kurios išvežamos į Vakarų Europos valstybes. Tuo verčiasi ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitų valstybių piliečiai.
20. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, organizuota prekyba žmonėmis ir organizuota prostitucija priskiriamos prie 17 pavojingiausių tarptautinio organizuoto nusikalstamumo formų, jos duoda nusikaltėliams daugiau nei 300 procentų pelno.
21. Prekyba žmonėmis ir su ja susijusios kitos organizuoto nusikalstamumo formos – nelegalus asmenų gabenimas, kontrabanda, prekyba narkotikais ir ginklais tapo viena iš esminių grėsmių šalies nacionaliniam saugumui. Šio nelegalaus verslo pagrindu egzistuoja organizuotos nusikalstamos struktūros, lanksčiai ir greitai reaguojančios į rinkos pokyčius. Tokie veiksmai yra pagrindas kurti organizuotų nusikalstamų struktūrų ekonominį potencialą.
22. Vidaus reikalų ministerijos ekspertų duomenimis, neteisėtos prostitucijos verslo pajamos Lietuvoje – per 50 mln. litų, o viso prekybos žmonėmis ir su ja susijusių nusikalstamų veikų pajamos – apie 200 mln. litų.
23. Lietuvoje nustatoma vis daugiau prekybos nepilnamečiais atvejų, o užsienio valstybėse – nepilnamečių iš Lietuvos pardavimo atvejų. Nenustatyta, kad nuo šios prekybos būtų nukentėję mažamečiai (asmenys iki 14 metų). Visais atvejais tai buvo nepilnametės merginos nuo 14–17 metų, kurios verčiamos tapti prostitutėmis ar įtraukiamos į šią veiklą.
24. Kitų prekybos nepilnamečiais formų Lietuvos Respublikoje nenustatyta (vaikų pardavimo priverstiniam darbui, prekybos vaikų organais, vaikų pardavimo kitoms šeimoms).
25. Prekyba žmonėmis priskirta prie sunkių nusikaltimų, už ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) (toliau vadinama – BK) 147 straipsnyje nustatytas iki 8 metų laisvės atėmimas. Vaiko pirkimas arba pardavimas yra atskiras nusikaltimas (BK 157 straipsnis), už kurį numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų. Vertimasis prekyba mažamečiais vaikais pripažįstamas kvalifikuota vaiko pirkimo ar pardavimo sudėtimi, už kurią numatyta nuo 2 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 307 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, kurie pelnosi iš kito asmens prostitucijos, o 308 straipsnyje kriminalizuotas asmens įtraukimas į prostituciją. BK taip pat nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną (292 straipsnis), Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimą (293 straipsnis), vaiko išnaudojimą pornografijai (162 straipsnis), kitas su prekyba žmonėmis glaudžiai susijusias veikas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 1821 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi prostitucija. Be to, Lietuvos Respublikos Seime svarstomas projektas įstatymo, kuriame siūloma numatyti administracinę atsakomybę ir už naudojimąsi prostitucijos paslaugomis už materialųjį atlygį.
26. Svarbus baudžiamosios atsakomybės už prekybą žmonėmis taikymo aspektas – tarptautinis nusikaltėlių persekiojimas ir išdavimas: Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio, įtariamo ar kaltinamo nusikaltimo padarymu, baudžiamasis persekiojimas ir išdavimas užsienio valstybei reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (Žin., 2002, Nr. 37-1341) ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.
27. Baudžiamoji 1999–2004 metų statistika pagal senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 1961, Nr. 18-147) 1313 ir naujojo BK 147 straipsnius buvo tokia:
| Metai |
Iš viso bylų |
Į teismą perduotos bylos |
Teisme išnagrinėtos bylos |
Bylos, kurias pradėti atsisakyta |
Bylos, kurių tyrimas sustabdytas |
Bylos, kurių tyrimas nutrauktas |
Į teisėsaugos akiratį patekę asmenys |
Įtariamieji |
Teisėsaugai žinomos aukos |
Nukentėjusieji |
Nuteistieji |
| 1999 |
3 |
1 |
1 |
|
2 |
|
2 |
2 |
2 |
|
2 |
| 2000 |
5 |
3 |
3 |
|
|
|
7 |
3 |
2 |
|
3 |
| 2001 |
19 |
6 |
3 |
2 |
9 |
2 |
52 |
18 |
37 |
9 |
7 |
| 2002 |
17 |
10 |
3 |
1 |
5 |
|
58 |
26 |
23 |
16 |
6 |
| 2003 |
18 |
5 |
2 |
1 |
|
|
40 |
33 |
28 |
7 |
2 |
| 2004 |
22 |
13 |
4 |
- |
3 |
1 |
41 |
25 |
31 |
23 |
14 |
| Iš viso |
84 |
38 |
16 |
4 |
19 |
2 |
200 |
107 |
123 |
55 |
34 |
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
28. Šios Programos tikslas – valstybiniu lygiu kompleksiškai, nuosekliai ir sistemingai spręsti susijusias su prekyba žmonėmis ir prostitucijos prevencija bei kontrole problemas.
29. Šios Programos uždaviniai yra:
29.1. nustatyti prekybos žmonėmis ir prostitucijos Lietuvoje mastą, šio reiškinio dinamiką ir plitimo tendencijas;
29.2. sukurti informacinę analizės sistemą, kurios paskirtis – kaupti ir analizuoti informaciją apie prekybą žmonėmis ir su ja susijusius procesus;
29.3. sukurti ir įdiegti nacionalinę prekybos žmonėmis ir prostitucijos stebėsenos sistemą, sukurti ir įdiegti suvienodintą duomenų rinkimo sistemą, sukurti bendrą (depersonalizuotą) duomenų apie prekybos žmonėmis aukas bazę;
29.4. sukurti ir įdiegti ankstyvosios prevencijos priemonių sistemą, trukdančią įtraukti į prekybą žmonėmis ir prostituciją naujus asmenis;
29.6. sukurti prekybos žmonėmis aukų ir nukentėjusiųjų socialinės paramos sistemą, ypač daug dėmesio skirti apsaugos ir socialiniams klausimams, taip pat grąžinimui į visuomenę;
29.7. plėtoti valstybės (savivaldybių), nevalstybinių ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
30. Šios Programos įgyvendinimo veiksmingumas vertinamas pagal:
30.1. kiekybės kriterijus:
30.1.4. kiek prekybos žmonėmis aukų bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, atskleidžiančiomis nusikalstamas veikas;
30.1.6. kiek nustatyta ir patraukta baudžiamojon atsakomybėn organizuotoms nusikalstamoms struktūroms (ypač tarptautinėms) priklausančių asmenų, kurie verčiasi prekyba žmonėmis;
30.1.7. kiek prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukų sulaukė socialinės paramos ir kitokios pagalbos;
30.1.9. kiek asmenų apsaugota nuo įtraukimo į prostitucijos verslą, kiek tapo prekybos žmonėmis aukomis;
30.2. kokybės kriterijus:
30.2.1. ar veiksmingas informacinis ir analitinis darbas prekybos žmonėmis kontrolės bei prevencijos srityje;
30.2.2. kaip valstybės institucijos ir įstaigos, nevalstybinės organizacijos atlieka koordinacinį prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės darbą;
30.2.3. ar veiksmingas Lietuvos ir užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės srityje;
30.2.4. ar kompleksiška nevalstybinių ir tarptautinių organizacijų teikiama prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms socialinė, medicininė, teisinė ir kitokia pagalba;
30.2.5. ar nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis pasitiki nevalstybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis ir įstaigomis, prisidedančiomis prie prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės;
30.2.6. ar tinkamai dirbamas prevencinis darbas švietimo ir visuomenės informavimo srityje, sprendžiant prekybos žmonėmis problemas;
V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
31. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, o esant galimybei – ir iš užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų tam skirtų lėšų arba kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
VI. LAUKIAMI REZULTATAI
33. Įgyvendinus šią Programą, pagerės informacijos apie prekybos žmonėmis ir prostitucijos būklę Lietuvoje kaupimas ir analizė, bus įgyvendintos tarptautinių teisės aktų rekomendacijos, pagerės visuomenės informavimas apie prekybą žmonėmis, prostitucijos kontrolę ir prevenciją. Taps veiksmingesnė ankstyvoji prevencija, taikoma potencialioms aukoms, operatyvesnė ir tikslingesnė socialinė, teisinė, psichologinė ir medicininė pagalba nukentėjusiesiems, jų apsauga. Pagerės valstybės institucijų, įstaigų ir nevalstybinių organizacijų bendradarbiavimas kovojant su prekyba žmonėmis. Pagerės organizacinis, taktinis Lietuvos policijos darbas kovojant su šiais reiškiniais, bus veiksmingiau kovojama su nusikalstamomis struktūromis, tobulės ikiteisminis tyrimas ir teisminė praktika, sumažės aukų. Sustiprės tarptautinis bendradarbiavimas. Nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, bus taikomos tinkamesnės prevencijos ir reabilitacijos priemonės, sumažės nepilnamečių, tapusių prekybos žmonėmis aukomis, tobulės jų paieška.
______________
Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės
2005–2008 metų programos priedas
PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJOS BEI KONTROLĖS 2005–2008 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingas vykdytojas |
Įvykdymo terminas (metai) |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) |
||||
| iš viso |
2005 metais |
2006 metais |
2007 metais |
2008 metais |
||||
| I. INFORMACIJOS KAUPIMAS IR ANALIZĖ |
||||||||
| 1. Įgyvendinti 2002 metų Briuselio deklaracijos dėl prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis reikalavimus |
paskirti nacionalinį koordinatorių prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su šiuo reiškiniu klausimais |
Vidaus reikalų ministerija |
2005 |
- |
- |
- |
- |
- |
| 2. Kasmet sistemiškai įvertinti prekybos žmonėmis būklę Lietuvoje |
išleisti apibendrintą kasmetinę prekybos žmonėmis būklės ataskaitą |
Vidaus reikalų ministerija |
2006–2008 |
90 |
- |
30 |
30 |
30 |
| 3. Gerinti informacijos apie prekybos žmonėmis aukas analizę |
sukurti ir įdiegti depersonalizuotą bendrą duomenų apie prekybos žmonėmis aukas bazę socialinę pagalbą teikiančiose institucijose |
Vidaus reikalų ministerija, Tarptautinės migracijos organizacijos (toliau vadinama – TMO Vilniaus biuras) |
2006 |
20 |
- |
20 |
- |
- |
| 4. Ištirti prekybos žmonėmis ir prostitucijos Lietuvoje ir užsienyje būklę (mastą, tendencijas) ir vadovaujantis tyrimo duomenimis nustatyti strategines prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos kryptis |
atlikti šiuos kompleksinius tyrimus: prostitucija Lietuvoje; prekyba žmonėmis Lietuvoje ir Lietuvos piliečiais užsienyje pagal tyrimo rezultatus parengti ir patvirtinti metodines praktines rekomendacijas valstybės institucijoms ir nevalstybinėms organizacijoms, kurios atlieka prekybos žmonėmis prevenciją ir kontrolę |
Vidaus reikalų ministerija, Teisės institutas, nevalstybinės organizacijos, Užsienio reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, TMO Vilniaus biuras Vidaus reikalų ministerija |
2006
2007 |
50 |
- |
25 |
25 |
- |
| II. TEISINIO REGULIAVIMO TOBULINIMAS |
||||||||
| 5. Įgyvendinti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų priimtus teisės aktus dėl prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės |
atlikti Lietuvos Respublikos teisės aktų, susijusių su prekyba žmonėmis, analizę ir nustatyti, ar jie atitinka Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų priimtus teisės aktus, o prireikus – parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamų teisės aktų projektus |
Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra |
2005 |
- |
- |
- |
- |
- |
| 6. Mažinti seksualinių paslaugų reklamavimą viešojo informavimo priemonėmis |
parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikiamų teisės aktų projektus |
Teisingumo ministerija |
2005 |
- |
- |
- |
- |
- |
| III. ŠVIETIMAS IR MOKYMAS |
||||||||
| 7. Informuoti visuomenę apie pavojus, susijusius su prekyba žmonėmis ir prostitucija, šių neigiamų reiškinių priežastis; rūpintis, kad kuo mažiau asmenų būtų įtraukiama į prekybą žmonėmis ir prostituciją |
rengti informacines kovos su prekyba žmonėmis kampanijas mokyklose (jaunimui) ir tikslinėse rizikos grupėse (asocialių šeimų nariams, asmenims, kurie verčiasi prostitucija, bedarbiams, nesimokančiam jaunimui), kaimo gyvenamosiose vietovėse sukurti vaizdo klipą, skirtą prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijai |
Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, TMO Vilniaus biuras Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija |
2006–2008 2006 |
240 35 |
- |
80 35 |
80 |
80 |
| 8. Tobulinti darbuotojų kvalifikaciją prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos bei kontrolės klausimais, gerinti institucijų pasirengimą adekvačiai reaguoti į prekybos žmonėmis problemas |
surengti mokymą: policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros pareigūnams; savivaldybių ir socialiniams darbuotojams, socialiniams pedagogams, klasių auklėtojams; sveikatos apsaugos darbuotojams; visuomenės informavimo priemonių atstovams |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Generalinė prokuratūra, TMO Vilniaus biuras Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, nevalstybinės organizacijos, TMO Vilniaus biuras Sveikatos apsaugos ministerija, nevalstybinės organizacijos, TMO Vilniaus biuras Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nevalstybinės organizacijos, TMO Vilniaus biuras |
2006 2005–2007 2007 2008 |
125 |
15 |
30 15 |
15 30 |
20 |
| 9. Gerinti ankstyvąją prevenciją, skirtą potencialioms prekybos žmonėmis aukoms |
teikti patarimus ir konsultacijas potencialioms prekybos žmonėmis aukoms (ypač jaunimui) internetu |
Vidaus reikalų ministerija, nevalstybinės organizacijos, TMO Vilniaus biuras |
2006–2008 |
45 |
|
15 |
15 |
15 |
| 10. Mažinti naujų asmenų (ypač moksleivių) įtraukimą į prekybą žmonėmis ir prostituciją |
parengti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kad klausimai, susiję su prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencija, būtų įtraukti į atskirų dalykų programas, kurios finansuojamos mokinio krepšelio lėšomis pagal mokyklų bendruosiuose ugdymo planuose numatytas valandas |
Švietimo ir mokslo ministerija, TMO Vilniaus biuras |
2005 |
- |
- |
- |
- |
- |
| IV. AUKŲ IR NUKENTĖJUSIŲJŲ RĖMIMAS |
||||||||
| 11. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų priimtus teisės aktus, teikiamas rekomendacijas, aiškiai reglamentuoti prekybos žmonėmis aukos statusą; teikti veiksmingesnę socialinę ir kitokią tikslinę paramą nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis |
parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl prekybos žmonėmis aukos statuso (teisinių, socialinių ir kitokių aspektų) reglamentavimo |
Teisės institutas |
2005 |
10 |
10 |
- |
- |
- |
| 12. Gerinti prekybos žmonėmis aukų socialinį rėmimą ir apsaugą |
remti valstybės institucijų ir nevalstybinių organizacijų projektus, skirtus socialinei paramai prekybos žmonėmis aukoms, jų apsaugai ir grąžinimui į visuomenę |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija |
2005–2008 |
1600 |
400 |
400 |
400 |
400 |
| 13. Užtikrinti prekybos žmonėmis aukų saugų ir operatyvų grįžimą iš užsienio valstybių |
sukurti prekybos žmonėmis aukų grąžinimo į tėvynę sistemą (prireikus parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamų teisės aktų projektus) teikti konsulinę ir kitą būtinąją pagalbą grįžtantiems į Lietuvos Respubliką nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis užsienio valstybėse |
Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, TMO Vilniaus biuras, nevalstybinės organizacijos Užsienio reikalų ministerija, TMO Vilniaus biuras |
2006 2005–2008 |
30 630, iš jų konsulinei pagalbai 350 |
50 |
30 100 |
100 |
100 |
| 14. Teikti operatyvesnę tikslinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis |
sukurti informavimo tinklą, skirtą prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms, siunčiamoms į atitinkamas tarnybas, kurios galėtų joms suteikti socialinę, teisinę, psichologinę, medicininę pagalbą ar apsaugą |
Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės |
2006 |
20 |
- |
20 |
- |
- |
| 15. Gerinti medicininę ir kitokią pagalbą asmenims, susijusiems su prostitucijos keliamomis problemomis (regionuose, kuriuose šios problemos didžiausios) |
užtikrinti Vilniuje veikiančios ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ darbo tęstinumą įsteigti Kaune socialinių ligų konsultavimo kabinetą užtikrinti steigiamo specializuoto prekybos žmonėmis aukų reabilitacijos centro veiklą užtikrinti socialinę ir psichologinę pagalbą asmenims, susijusiems su prostitucijos problemomis, Klaipėdoje |
Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė Kauno miesto savivaldybė savivaldybė (kurios teritorijoje bus steigiamas specializuotas prekybos žmonėmis aukų reabilitacijos centras) Sveikatos apsaugos ir darbo ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė |
2006–2008 2006-2008 2005–2008 2005–2008 |
105 270 305 380 |
20 170 |
35 130 95 70 |
35 70 95 70 |
35 70 95 70 |
| V. VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ IR NEVALSTYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMAS |
||||||||
| 16. Gerinti valstybės institucijų ir įstaigų bei nevalstybinių organizacijų bendradarbiavimą |
parengti valstybės institucijų ir įstaigų bei nevalstybinių organizacijų bendradarbiavimo kontroliuojant prekybą žmonėmis koncepciją |
Vidaus reikalų ministerija |
2006 |
10 |
- |
10 |
- |
- |
| 17. Stiprinti valstybės institucijų ir įstaigų bei nevalstybinių organizacijų bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis |
organizuoti mokslinę praktinę konferenciją „Valstybės institucijų ir nevalstybinių organizacijų bendradarbiavimas kovojant su prekyba žmonėmis“ |
Vidaus reikalų ministerija |
2008 |
35 |
- |
- |
- |
35 |
| VI. TEISĖSAUGOS INSTITUCIJŲ VEIKLOS GERINIMAS |
||||||||
| 18. Stiprinti Lietuvos policijos kovą su nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su prekyba žmonėmis |
įsteigti Lietuvos policijos Kriminalinės policijos biure specializuotą kovos su prekyba žmonėmis padalinį įsteigti dešimtyje aukštesnės pakopos policijos komisariatų 10 pareigybių tik kovos su prekyba žmonėmis funkcijai atlikti |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
2006 2007 |
988 |
- |
225 |
763 |
- |
| 19. Tobulinti nusikaltimų prevencijos, tyrimo ir atskleidimo informacinį aprūpinimą |
sukurti taktinės ir strateginės informacijos apie asmenis, susijusius su prekyba žmonėmis, centralizuoto kaupimo, tvarkymo, analizės ir naudojimo sistemą ir užtikrinti šios sistemos techninį funkcionavimą |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
2007 |
208 |
- |
- |
208 |
- |
| 20. Nustatyti problemas, susijusias su ikiteisminio tyrimo atlikimu prekybos žmonėmis srityje, ir jų sprendimo būdus |
išnagrinėti ikiteisminio tyrimo, susijusio su prekyba žmonėmis, praktiką ir parengti metodines rekomendacijas ikiteisminio tyrimo institucijoms |
Generalinė prokuratūra, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
2007 |
8 |
- |
- |
8 |
- |
| 21. Nustatyti problemas ir teisines spragas, susijusias su teismine praktika baudžiamosiose bylose dėl prekybos žmonėmis, ir jų sprendimo būdus |
išnagrinėti ir apibendrinti teisminę praktiką baudžiamosiose bylose dėl prekybos žmonėmis |
Teisingumo ministerija, Teisės institutas |
2008 |
8 |
- |
- |
- |
8 |
| 22. Mažinti aukų, įtraukiamų į prekybą žmonėmis ir prostituciją per elektronines komunikacijos priemones |
sukurti elektroninių komunikacijos priemonių naudojimo įtraukti moterims ir nepilnamečiams į prekybą žmonėmis kontrolės ir prevencijos mechanizmą |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerija |
2007 |
20 |
- |
- |
20 |
- |
| 23. Gerinti dingusių be žinios asmenų, kurie gali būti susiję su prekyba žmonėmis, paiešką tarptautiniu mastu |
prisijungti prie Europos Sąjungos valstybių dingusių be žinios asmenų paieškos informacinės sistemos |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
2006 |
- |
- |
- |
- |
- |
| 24. Stiprinti liudytojų ir nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis apsaugą |
stiprinti liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio specializuotos tarnybos saugos centrus |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
2006–2008 |
750 |
- |
250 |
250 |
250 |
| VII. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS |
||||||||
| 25. Užtikrinti regioninį tarptautinį bendradarbiavimą |
dalyvauti įgyvendinant Šiaurės ir Baltijos valstybių darbo grupės kovai su prekyba žmonėmis posėdžiuose priimtas priemones |
Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
2005–2008 |
- |
- |
- |
- |
- |
| 26. Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą |
dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamus projektus „Dafni-2“, „Stop“, kitus projektus, skirtus kovai su prekyba žmonėmis, taip pat tarptautiniuose renginiuose, skirtuose kovai su prekyba žmonėmis |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2006–2008 |
80 |
- |
20 |
30 |
30 |
| 27. Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą užkertant kelią prekybai žmonėmis ir prostitucijai |
susipažinti su Europos Sąjungos šalių valstybinių ir nevalstybinių bei tarptautinių organizacijų veikla prekybos žmonėmis ir prostitucijos srityje, pasinaudoti teigiama jų patirtimi įgyvendinant šios Programos priemones |
Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nevalstybinės organizacijos, savivaldybės |
2006–2008 |
60 |
- |
20 |
20 |
20 |
| 28. Gerinti bendradarbiavimą su Interpolu ir Europolu |
numatyti ir įgyvendinti tikslines priemones tobulinti bendradarbiavimui su Interpolu ir Europolu, kovojant su prekyba žmonėmis |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
2006–2008 |
- |
- |
- |
- |
- |
| 29. Gerinti tarptautinius ryšius tarp institucijų, kurios kovoja su prekyba žmonėmis ir teikia socialinę paramą, taip pat stiprinti valstybės institucijų ir nevalstybinių organizacijų ryšius, kovojant su prekyba žmonėmis |
organizuoti mokslinę praktinę konferenciją „Tarptautinis bendradarbiavimas kovojant su prekyba žmonėmis“ |
Vidaus reikalų ministerija |
2006 |
40 |
- |
40 |
- |
- |
| VIII. SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS, SKIRTOS NEPILNAMEČIAMS |
||||||||
| 30. Gerinti nepilnamečių, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, prevencijos ir reabilitacijos priemonių taikymą |
parengti nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, specializuotą reabilitacijos programą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
2006 |
30 |
- |
30 |
- |
- |
| 31. Riboti neteisėtą nepilnamečių išvežimą į užsienį, siekiant juos parduoti, mažinti nepilnamečių prekybos žmonėmis aukų |
parengti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbuotojams metodines rekomendacijas, kokių imtis ankstyvosios prevencijos veiksmų siekiant riboti neteisėtą nepilnamečių išvežimą į užsienį parduoti |
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos |
2005 |
10 |
10 |
- |
- |
- |
Iš viso šiai Programai įgyvendinti reikia 6202 tūkst. litų.
______________