VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS 2010 M. SAUSIO 14 D. ĮSAKYMO nR. 11-10-v „DĖL MIŠKOTVARKOS DARBŲ VYKDYMO INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. balandžio 7 d. Nr. 11-25-V
Kaunas
Pakeičiu Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją, patvirtintą Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 45-2182):
1. Išdėstau 7.3 punktą taip:
„7.3. Inventorizacijos metodų tikslumas. Reikalavimai inventorizacijos metodų tikslumui yra nustatyti 2 priede. Šiame priede yra pateikti medynų rodiklių nustatymo tikslumo reikalavimai taikant įvairius inventorizacijos metodus, nustatant sklypo plotą, kitus rodiklius, taip pat miško plotų ir medynų rodiklių matai ir gradacijos.
Taikant objektyvius inventorizacijos metodus, medžių stiebų tūrio vidutinė kvadratinė paklaida mažėja didėjant sklypų skaičiui pagal priklausomybę 
, kur Pn – n sklypų, Pi-jo sklypo vidutinė kvadratinė paklaida, n – sklypų skaičius.
Taikant subjektyvius inventorizacijos metodus, susidaro prielaidos sisteminėms paklaidoms atsirasti. Sisteminė paklaida kontroliuojama visam miškotvarkos objektui ar jo daliai ne mažesnio nei 1000 ha ploto. Miškotvarkos objekto dalis gali būti nustatyta suformuotam teritoriniu principu atskiro taksatoriaus objektui ar jo daliai pagal vyraujančią medžių rūšį, amžių, išskiriant ypač vertingus objektus – brandžius medynus, taip pat įregistruotam valstybės įmonės Registrų centro kadastriniam sklypui ir pan. Sisteminė paklaida miškotvarkos objekto daliai, didesnei nei 1000 ha ploto, neturi viršyti 2 priede nurodyto dydžio.“
2. Išdėstau 7.4 punktą taip:
„7.4. Inventorizacijos darbų kontrolė. Inventorizacijos darbų vykdymas yra reguliariai kontroliuojamas. Kiekvieną mėnesį darbų vykdytojas atsiskaito pateikdamas užsakovui inventorizuotos objekto dalies pirminę dokumentaciją: įtaksuotų sklypų sąrašus, taksacines korteles ir lauko darbų abrisus skaitmenine forma. Užsakovas organizuoja atliktų darbų kontrolę. Kontrolę gali vykdyti juridiniai ir fiziniai asmenys, nesusiję su inventorizacijos vykdytoju darbo ar kitais santykiais, bendrais interesais, galinčiais sukelti interesų konfliktą. Darbai kontroliuojami vadovaujantis aplinkos ministro 2006-12-28 įsakymu Nr. D1-621 patvirtinta Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodika bei šios instrukcijos 24.3 priedo III skyriaus reikalavimais.
Išvados dėl vizualinės taksacijos kokybės užsakovui pateikiamos per mėnesį, o dėl atrankinės-instrumentinės inventorizacijos daromų sisteminių paklaidų – darbų sezono pabaigoje. Išvados dėl brandžių medynų inventorizacijos darbų kokybės bei tūrio įvertinimo tikslumo pateikiamos atlikus brandžių medynų visumos inventorizaciją atrankos metodu.“
3. Papildau nauju 7.5 punktu:
„7.5. Inventorizacijos objekto ribos. Inventorizacija atliekama atskirai valstybinės reikšmės miškuose, miškuose rezervuotuose nuosavybės teisių atstatymui ir privačiuose miškuose. Privačiuose miškuose inventorizacija vykdoma miško sklypais, neatsižvelgiant į valdų ribas. Valstybinės reikšmės miškų valdytojai privalo iki inventorizacijos darbų pradžios išvalyti visas valstybinės reikšmės miškų, besiribojančių su privačiais ir rezervuotais nuosavybės teisių atstatymui skirtais miškais, ribas, atstatyti reikalingus riboženklius. Inventorizacijos darbai pradedami, pasirašius valstybinės reikšmės miškų ribų apžiūros vietoje aktą (27 priedas).“
4. Išdėstau 8.1 punktą taip:
„8.1. išskirtose miškotvarkos objekto pagal miškų nuosavybę ribose patikslinti (revizuoti) miškų valstybės kadastre įregistruotų taksacinių miško sklypų (toliau – sklypas) ribas, taip pat nustatyti naujai įveistų bei savaiminio žėlimo būdu atsiradusių miškų ir kitų miškų, kurie nebuvo įregistruoti miškų valstybės kadastre, taksacinių sklypų ribas;“.
5. Išdėstau 20 punktą taip:
„20. Sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) projektas rengiamas miškų valstybės kadastro, Lietuvos Respublikos georeferencinio pagrindo GDB10LT, skaitmeninių ortofotoplanų bei kitų valstybės kadastrų duomenų pagrindu. Ortofotoplanai, aerofotonuotraukos bei kosminės nuotraukos analogų pavidalu gali būti naudojamos išimtiniais atvejais, neturint tinkamų skaitmeninių ortofotoplanų. Instrumentinė nuotrauka atliekama tuomet, kai nėra nuotoliniu būdu gautos medžiagos ar jei po jos gavimo įvyko esminiai pokyčiai miške (dėl stichinių nelaimių ar žmogaus veiklos). Visais atvejais būtina naudotis praeitos miškotvarkos planine ir taksacine medžiaga, GIS duomenų bazėmis. Sklypų ribų projektas turi būti parengtas panaudojant GIS technologijas prieš pradedant vykdyti lauko darbus. Tai atliekama vykdant monodešifravimą kompiuterio ekrane arba stereodešifravimą, naudojant atitinkamas analogines ar skaitmenines technologijas. Kai miškų valstybės kadastre įregistruoto taksacinio sklypo riba neatitinka dešifruotos ribos iki 10 m atstumu, paliekama miškų valstybės kadastro riba. Bet kuriuo atveju pirminis sklypų ribų projektas turi būti skelbiamas skaitmeninėje GIS duomenų bazėje, kurios pagrindu yra rengiamas fotoabrisas lauko darbams vykdyti ir kurios struktūra turi atitikti Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos reikalavimus. Sklypų ribų projektą rengia tas pats vykdytojas, kuris vėliau atliks inventorizacijos lauko darbus. Esant skirtingų išorinių duomenų šaltinių tarpusavio neatitikimams, sklypų ribų projektas rengiamas vadovaujantis tokiais prioritetais:“.
6. Išdėstau 24.9 punktą taip:
„24.9. Medžių savaiminukais apaugusi miškų ūkio, žemės ūkio, konservacinės pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties arba laisva valstybinė ne miško žemė inventorizuojama mišku, jei vidutinis medžių amžius pasiekęs ar viršijęs 20 metų ir šis žemės plotas atitinka Miškų įstatyme apibrėžtą miško sąvoką. Miškų ūkio, žemės ūkio, konservacinės pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties arba laisva valstybinė ne miško žemė, kai viename hektare yra ? 2000 vnt. ir ? 1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba ? 4000 vnt. ir ? 2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, kurių vidutinis amžius mažesnis kaip 20 metų, aprašoma kaip žemė, apauganti mišku (5 priedas), želiančius medžius aprašant 5 ardu.“
7. Išdėstau 24.10 punktą taip:
„24.10. Ne miško žemės naudmenų sklypams, įregistruotiems LR miškų valstybės kadastre miško žemės sklypais, be anksčiau buvusios ir dabartinės žemės naudmenos, nurodoma jos transformacijos priežastis (pagal 26 priedo reikalavimus). Jei transformacija įvyko ne dėl teisėtos žmogaus veiklos ar gamtinių veiksnių, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė pagal 26 priedo 2 punkto reikalavimus. Dėl klaidingo miško žemės identifikavimo ankstesnėje miškotvarkos medžiagoje (kai šie klaidingi duomenys įregistruoti LR miškų valstybės kadastre) užfiksuoti didesni kaip 10 m pločio miško žemės plotų ribų pasikeitimai bei miško žemės, transformuotos į ne miško žemę, plotai, nepriklausomai nuo jų pločio, dokumentuojami parengiant sąrašus ir planus M 1:10 000. Šiuos dokumentus inventorizacijos vykdytojas pateikia derinti atitinkamam regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris per 10 darbo dienų sąrašus ir planus suderina arba pateikia motyvuotą atsisakymą derinti. Suderinti miško žemės plotų ribų pasikeitimų dokumentai (sąrašai ir planai M 1:10 000) ir duomenys yra neatsiejama dokumentų ir duomenų, perduodamų Valstybinei miškų tarnybai, dalis (22 priedas).“
8. Išdėstau 31.1 punktą taip:
„31.1. Maketas Nr. 11 („Miško želdiniai“) privalomai pildomas visiems paskutinio vykmečio želdiniams, įskaitant ir žuvusius:
31.1.2. lauke „2“ įrašomi sodintų medžių rūšių raidiniai kodai (iki dviejų medžių rūšių, įrašomų be jokio skiriamojo ženklo) pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (8 priedas);
31.1.3. lauke „3“ įrašomas perspektyvių sodintų medelių kiekis šimtais vienetų hektare (nuo 1 iki 90) (Pvz., jei sodinta 3500, o išliko 2700, tai įrašoma 27). Nustatant medelių skaičių apskaitomi sveiki, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių (žvėrių, entokenkėjų ir ligų pažeisti). Prie bendro skaičiaus pridedami ir savaime atžėlę tikslinių medžių rūšių medeliai, atitinkantys augavietę;
9. Papildau nauju 31.11 punktu:
„31.11. Maketas Nr. 22 („Miško žėliniai“) privalomai pildomas visiems paskutinio vykmečio žėliniams, įskaitant ir žuvusius:
31.11.2. lauke „2“ įrašomi atžėlusių vyraujančių medžių rūšių raidiniai kodai (iki trijų medžių rūšių, įrašomų be jokio skiriamojo ženklo) pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“;
31.11.3. lauke „3“ įrašomas išlikusių perspektyvių atžėlusių medelių kiekis šimtais vienetų hektare (nuo 1 iki 90). Nustatant medelių skaičių apskaitomi sveiki, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių;
10. Papildau nauju 38.3.8 punktu:
„38.3.8. Plynos dešimtmečio kirtavietės. Pateikiama išsami praeito dešimtmečio (už laikotarpį tarp dviejų miškotvarkų) plynų kirtimų plotų suvestinė pagal kirtimų rūšis (pagrindiniai plyni, paskutinis atvejinių kirtimų atvejis, plyni sanitariniai, nepriskirti pagrindiniams kirtimams, kiti plyni kirtimai) ir medžių rūšis. Plynai iškirstas plotas palyginamas su leistu iškirsti pagal kirtimo leidimus plotu.“
11. Papildau nauju 38.3.9 punktu:
„38.3.9. Miško žemės transformacija į ne miško žemę. Urėdijos veiklos teritorijoje pagal miškų nuosavybę pateikiama išsami miško žemės transformacijos į kitas naudmenas statistika, nurodant transformuotų medynų amžių bei parengiant šių objektų grafinę medžiagą (22 priedas). Išanalizuojami žmogaus įvykdytos ar dėl gamtinių veiksnių natūraliai įvykusios žemės transformacijos mastai, priežastys.“
12. Išdėstau 39.2 punktą taip:
13. Papildau nauju 39.2.1 punktu:
14. Papildau nauju 39.2.2 punktu:
„39.2.2. Pateikiama apibendrinta informacija apie ribų, užfiksuotų inventorizacijos metu, atitikimą valstybinės reikšmės miškų riboms, taip pat riboms, įregistruotoms valstybės įmonės Registrų centro, atskirai pagal preliminarius ir pagal kadastrinius matavimus. Išskiriamos ribos, viršijančios leistinus nukrypimus, nurodant jų ilgį bei dėl to susidariusį koreguotiną plotą. Sudaromas tokių objektų žiniaraštis, kiekvienam objektui parengiami valstybinės reikšmės miško plotų ribų tikslinimui reikalingi dokumentai, pateikiama grafinė medžiaga (22 priedas), pasiūlymai ir priemonės esamiems ribų nukrypimams ištaisyti.“
15. Išdėstau 39.2.3 punktą taip:
„39.2.3. Pateikiamas urėdijos miškų suskirstymas į miškininkavimo ir miško išteklių naudojimo grupes – miškų grupes ir tikslinės paskirties pogrupius – miškų pogrupius. Specialiame žiniaraštyje pateikiami pasiūlymai esančio suskirstymo tobulinimui. Miško ūkinės priemonės projektuojamos vadovaujantis miškų priskyrimu miškų grupėms ir pogrupiams, patvirtintu LRV nutarimais.“
17. Išdėstau 42.3 punkto antrąjį sakinį taip:
18. Išdėstau 47.1 punktą taip:
„47.1. Pagrindiniai kirtimai. Nustatoma pagrindinių kirtimų norma, kuri išdėstoma projekto galiojimo laikotarpiui ir pažymima medynų plane. Valdoms, didesnėms kaip 500 ha ploto, pagrindinių kirtimų norma nustatoma amžiaus klasių metodu, naudojant OPTINA matematinį modelį, vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika.“
19. Išdėstau 1 priede:
19.1. Išdėstau 2.1.1.2.1 punktą taip:
„2.1.1.2.1. Miško aikštė – ne mažesnio nei 0,1 ha plotas, kuriame augo (ir buvo inventorizuotas) medynas, tačiau dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių (išskyrus miško pavertimą kitomis naudmenomis) yra jo netekęs ilgiau nei 10 metų. Miško aikštėje dažniausiai yra išlikę miško ekosistemos elementai (pavieniai medeliai ar krūmai, senesni nei 10 metų kelmai, miško žolinė, samanų ar kerpių augalija, paklotė ir pan.).“
19.2. Išdėstau 2.2.6 punktą taip:
„2.2.6. Miškų plotams nepriskiriami pakelėse, prie vandens telkinių, geležinkelių augančios medžių ir krūmų želdinių grupės, medžių juostos, kurių vidutinis plotis yra ne didesnis nei 10 metrų, miestuose ir kaimų gyvenamosiose vietovėse žmonių įveisti dekoratyviniai želdinai (dekoratyvinės medžių ir krūmų grupės, skverų, parkų, kapinių želdiniai, namų valdose ir komercinės paskirties teritorijose esantys želdiniai nepriklausomai nuo jų ploto), kitos paskirties žemės sklypuose savaime išaugę medžiai, miško masyvuose įsiterpusios didesnio nei 1 ha ploto žemės ūkio naudmenos, o miestų teritorijose, kurios nepriskirtos miškų ūkio ar rekreacinių miškų paskirčiai, ir mažesnio ploto žemės ūkio naudmenos, bei žemės ūkio naudmenos, besiribojančios su namų valdomis, ir kitos paskirties žeme.“
20. Išdėstau 2 priedo lentelę „Medynų rodiklių nustatymo tikslumas (tikimybė 0,683) taip:
| Pagrindinių taksacinių rodiklių pavadinimas |
Leistina vidutinė sklype |
|
| kvadratinė paklaida |
leistina sisteminė paklaida objekte |
|
| Medyno tūris, % |
15 |
5 |
| Amžius iki 120 metų, metai |
5 |
1,7 |
| > 120 metų, metai |
10 |
3,3 |
| Vidutinis aukštis iki 12 m, metrai |
1 |
0,3 |
| > 12 m, % |
8 |
2,7 |
| Vidutinis skersmuo iki 16 cm, cm |
2 |
0,7 |
| > 16 cm, % |
12 |
4 |
| Vyraujančios medžių rūšies rūšinės sudėties koeficientas |
1 |
|
| Sudėtinių medžių rūšių rūšinės sudėties koeficientai |
2 |
|
| Skalsumas |
0,1 |
0,03 |
21. Papildau 5 priedo lentelę „Miško žemė“ nauja neapaugusios mišku miško žemės naudmena: kodas „9“, pavadinimas „Miško žemė, verčiama ne miško žeme“.
22. Papildau 5 priedo lentelę „Ne miško žemė“ nauja sumedėjusia augmenija apaugusios ne miško žemės naudmena: kodas „91“, pavadinimas „Žemė, apauganti mišku“.
24. Išdėstau 19 priedą „Sanitarinių kirtimų projektavimo poūkiuose normatyvai“ taip:
| Amžiaus klasė |
Iškrentantis (kirstinas sanitariniais kirtimais) tūris, % |
|||
| pušynai |
eglynai |
lapuočiai |
||
| B, J |
D, Bt |
|||
| V |
- |
- |
- |
0,3 |
| VI |
- |
- |
- |
0,3 |
| VII |
- |
- |
0,2 |
0,2 |
| VIII |
- |
0,3 |
0,2 |
0,2 |
| IX |
- |
0,3 |
0,2 |
0,2 |
| X |
0,3 |
0,3 |
0,2 |
0,2 |
Pastabos:
2. Medynų, kuriuose projektuojami pagrindiniai kirtimai, tūris išbraukiamas iš atitinkamos amžiaus klasės medynų tūrio.
25. Išdėstau 22 priedo 2.2.15 punktą taip:
26. Išdėstau 24.3 priedo 2 lentelę „Matavimų įvertinimo normatyvas“ taip:
| Matavimo objektas |
Rodiklis, mato vnt. |
Įvertinimas |
|||
| priimtinas |
nepriimtinas |
||||
| nukrypimo reikšmė |
|||||
| Kai barelių centrai ir apskaitos medžiai identifikuoti |
|||||
| Praleisti ir nepagrįstai į apskaitą paimti medžiai |
skerspločių sumos % |
? 5 |
>5 |
||
| Medžio skersmuo 1,3 m aukštyje (cm), kai pasirinktas matavimo tikslumas |
0,1 cm |
vidutinis kvadratinis nukrypimas |
? 1,0 |
>1,0 |
|
| 1 cm |
? 1,5 |
>1,5 |
|||
| Medžio aukštis (m), kai pasirinktas matavimo tikslumas |
0,1 m |
? 1,5 |
>1,5 |
||
| 1 m |
? 2,0 |
>2,0 |
|||
| Medžio amžius (m.), kai pasirinktas matavimo tikslumas |
1 m. |
? 3 |
>3 |
||
| 5 m. |
? 5 |
>5 |
|||
| 10 m. |
? 8 |
>8 |
|||
| Apskaitos barelio absoliuti padėtis, m |
vidutinis nukrypimas |
? 5** |
>5 |
||
| maksimalus nukrypimas |
? 15** |
>15 |
|||
| Sisteminė medynų tūrio nustatymo paklaida* |
% |
? 6 |
>6 |
||
| Kai barelių centrai ir apskaitos medžiai neidentifikuoti |
|||||
| Medyno tūris (visi ardai) 1 ha |
68 % sklypų |
% |
? 15 |
>15 |
|
| 27 % sklypų |
? 30 |
>30 |
|||
| 5 % sklypų |
? 45 |
>45 |
|||
| Sisteminė medynų tūrio nustatymo paklaida* |
? 6 |
>6 |
|||
| Miško elemento vidutinis skersmuo |
cm |
? 2 |
>2 |
||
| Miško elemento vidutinis aukštis |
% |
? 8 |
>8 |
||
| Miško elemento vidutinis amžius |
kai amžius? 120 m. |
m. |
? 5 |
>5 |
|
| kai amžius >120 m. |
? 10 |
>10 |
|||
* Kontrolinius matavimus rekomenduojama atlikti su ±5% tikslumu prie tikimybės 0,95.
** Taikant supaprastintus instrumentinius atrankinius matavimo metodus absoliuti barelio padėtis nustatoma su ne didesniu kaip 7 m vidutiniu ir 17 m maksimaliu nukrypimais.
27. Papildau 25 priedo pradžią taip:
„Inventorizacijos tikslas – įvertinti inventorizacijos objekte esančių brandžių medynų medžių stiebų tūrį, jų struktūrą pagal miškų grupes, vyraujančias medžių rūšis, skalsumą, amžių su žinomu tikslumu. Inventorizacijos duomenys naudojami pagrindinių miško kirtimų planavimui, organizavimui, brandžių medynų sklypinės inventorizacijos darbų kokybės, rezultatų tikslumo kontrolei.“
28. Išdėstau 26 priedo „Miško žemės transformacijos į ne miško žemę inventorizavimas“ naują redakciją taip:
26 priedas
MIŠKO ŽEMĖS TRANSFORMACIJOS Į NE MIŠKO ŽEMĘ INVENTORIZAVIMAS
1. Miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus apskaitoma išskiriant ir aprašant taksacinius ne miško žemės naudmenų sklypus (ar jų dalis), anksčiau inventorizuotus miško žeme ir registruotus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Šiems sklypams be anksčiau buvusios ir dabartinės naudmenos nurodoma jos transformacijos priežastis:
| Miško žemės transformacijos į ne miško žemę priežastys |
|
| kodas |
apibūdinimas |
| 11 |
teisėta žmogaus veikla |
| 21 |
gamtiniai veiksniai |
2. Kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, taip pat dėl nežinomos priežasties, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė, nurodant labiausiai atitinkančią miško žemės naudmeną pagal 5 priedą, augavietę ir buvusią naudmeną pagal praeitos inventorizacijos duomenis ir faktinę naudmeną (pastatai, sodyba, kelias, pieva ir pan., įrašoma 50 makete).
3. Miestų teritorijose ne miško žemės naudmenų sklypams, anksčiau inventorizuotiems miško žeme ir registruotiems Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, be šio priedo 1 punkte nurodytos informacijos, nustatomos papildomos charakteristikos: medžių (jei yra) rūšinė sudėtis, amžius.
4. Kai miško žemės transformacijos į ne miško žemę vietoje nebuvo, o inventorizuotų miško žemės plotų ribos nesutampa su anksčiau inventorizuotų ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų miško žemės plotų ribomis dėl klaidingo miško žemės ribų identifikavimo arba klaidingo miško žemės išskyrimo ankstesnėje medžiagoje, pateikiamas šių neatitikimų ribos elektronine forma, nurodant klaidos priežasties tipą:
| Klaidingo miško žemės ribų identifikavimo arba klaidingo miško žemės išskyrimo priežastys |
|
| kodas |
apibūdinimas |
|
|
Netiksliai identifikuota miško žemės riba |
| 41 |
riba identifikuota klaidingai mažiau kaip 10 m atstumu |
| 42 |
riba identifikuota klaidingai 10 m ar didesniu atstumu |
|
|
Neatitinka miško žemės išskyrimo reikalavimų |
| 51 |
miško plotas mažesnis kaip 0,1 ha |
| 52 |
medžių juosta iki 10 m pločio |
| 53 |
netenkinamas minimalaus skalsumo reikalavimas |
| 54 |
brandos amžiuje vidutinis medyno aukštis nesiekia 5 m |
| 59 |
kiti atvejai, nurodant klaidos pobūdį |