Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL TEISĖS AKTŲ SKELBIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO

2009 m. gegužės 27 d. Nr. 485

Vilnius

Įgyvendindama Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), ketvirtos dalies V skyriaus „Teismai ir teismingumas“ skirsnio „Teisėkūra“ 74 ir 76 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Teisės aktų skelbimo koncepciją (pridedama).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

TEISINGUMO MINISTRAS                                                             REMIGIJUS ŠIMAŠIUS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 485

TEISĖS AKTŲ SKELBIMO KONCEPCIJA

I. PADĖTIES APŽVALGA

1. Teisės aktų skelbimo koncepcija (toliau vadinama - ši koncepcija) parengta įgyvendinant Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), ketvirtos dalies V skyriaus „Teismai ir teisingumas“ skirsnio „Teisėkūra“ 74 punkto nuostatą: „Visi norminių teisės aktų projektai bus kaupiami ir prieinami per bendrą ir viešą interneto paieškos sistemą. Užtikrinsime, kad viešai neskelbti norminių teisės aktų projektai, kuriuos svarstyti visuomenė neturėjo galimybės, nebūtų priimami“, taip pat 76 punkto nuostatą: „Sukursime bendrą, patogų, viešą ir internetu prieinamą, efektyvų, patikimą teisės aktų ir teismų baigiamųjų sprendimų registrą. Paskelbimą šiame registre padarysime vieninteliu oficialiu norminių teisės aktų paskelbimo būdu, atsisakydami kitų valstybės išteklius eikvojančių būdų, tačiau drauge sudarydami sąlygas saugiai deponuoti autentiškus teisės aktų tekstus“.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme (Žin., 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626) detalizuojama paskelbimo tvarka – Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimtų teisės aktų, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, sprendimų ir rezoliucijų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimų, nutarimų, išvadų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkių, kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų priimamų teisės aktų paskelbimas leidinyje „Valstybės žinios“ laikomas oficialiu paskelbimu.

Nuo 2005 m. liepos 21 d. minėtame įstatyme įtvirtinta, kad nustatytais atvejais oficialus kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse ar atitinkamos institucijos interneto tinklalapyje.

Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Nuo 2007 m. sausio 30 d. įstatymas papildytas 3¹ straipsniu, kuriame įtvirtinti oficialaus teisės aktų paskelbimo interneto tinklalapyje atvejai: teisės aktai, kuriuos paskelbti „Valstybės žiniose“ nėra techninių galimybių, oficialiai paskelbiami tą pačią dieną. Minėta įstatymo nuostata įtvirtinta, nes popieriniame leidinyje „Valstybės žinios“ ir jo priede „Informaciniai pranešimai“ techniškai nėra galimybės skelbti viso kai kurių teisės aktų teksto (pvz., teritorijų planavimo dokumentų).

3. Pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ministerijos, Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės valdymo institucijos, teismai ir kitos teisėsaugos įstaigos, aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijos, savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti valstybės reguliavimo sričiai priklausantys juridiniai asmenys privalo prenumeruoti ir komplektuoti „Valstybės žinias“.

4. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimui Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 38-1739; 2006, Nr. 115-4376), visos valstybės ir savivaldybės institucijos įpareigotos savo interneto svetainėse skelbti visus jų rengiamus norminių teisės aktų projektus. Siekiant optimizuoti šį procesą ir užkirsti kelią tam, kad kiekviena institucija diegtų savo informacines sistemas teisės aktų projektams skelbti, derėtų visus teisės aktų projektus skelbti centralizuotai, o institucijų interneto svetainėse pateikti tik nuorodas į centralizuotai kaupiamus teisės aktų projektus.

Įgyvendinus tokį sprendimą, visi teisės aktai – nuo teisės akto projekto iki galiojančių teisės aktų – bus vieši ir prieinami, o visuomenė galės dalyvauti teisės aktų projektų rengimo ir derinimo procese.

II. LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTŲ DUOMENŲ BAZĖS

5. Lietuvos Respublikoje yra teisės aktų duomenų bazės – Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinė sistema, Įstatymų ir kitų teisės aktų registras. Veikia komercinės teisės aktų paieškos sistemos – „Litlex“, „Infolex“ ir kitos, kaupiančios teisės aktus ir sudarančios aktualias teisės aktų redakcijas. Valstybės įmonė „Valstybės žinios“ tam tikrais atvejais atsakinga už priimtų teisės aktų paskelbimą interneto tinklalapyje.

6. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro (toliau vadinama – registras) steigimą, duomenų registrui pateikimą ir tvarkymą, registro duomenų naudojimo ir registro likvidavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymas (Žin., 1995, Nr. 41-992).

Registras skirtas registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus. Registro objektai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija; Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai; Lietuvos Respublikos įstatymai; Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, išskyrus Europos Bendrijų ir Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, atstovaujančių vienai tarptautinės sutarties šaliai, tarptautines sutartis (tarptautines mišriąsias sutartis), skelbiamas lietuvių kalba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai; Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiai; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai, sprendimai ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiai; įsiteisėję teismų sprendimai, pripažįstantys negaliojančiais įstatymams prieštaraujančius teisės aktus ar jų dalis, jeigu šių aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar įstatymų atitikties kontrolė nepriklauso Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai; Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai; Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai, kiti norminiai teisės aktai.

Registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija, tvarkymo įstaiga – valstybės įmonė Teisinės informacijos centras (pradėtas įmonės reorganizavimas prijungiant ją prie valstybės įmonės Registrų centro).

Registras iki šiol nebaigtas kurti – nepatvirtinta registro specifikacija, registro priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas. Neužbaigus registro kūrimo proceso, registro duomenys negali būti laikomi teisingais ir oficialiais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 115 (Žin., 2008, Nr. 21-757) pritarta Teisingumo ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir jis pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui. Įstatymo projektas 2008 m. vasario 19 d. registruotas Lietuvos Respublikos Seime (Nr. XP-2854). Įstatymo projekte nustatomi registro objektai, duomenų registrui pateikimas ir tvarkymas, registro duomenų teikimo tvarka, registro finansavimas, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka. Baigus kurti registrą ir priėmus atitinkamus teisės aktus, jis vadinsis Teisės aktų registru.

7. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinės sistemos (toliau vadinama – Teisės aktų informacinė sistema) veiklą reguliuoja Teisės aktų informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-343. Ši informacinė sistema įsteigta vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 451 (Žin., 2004, Nr. 58-2061), duomenys apie šią sistemą tvarkomi Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarkomame kompiuteriniame žurnale.

Teisės aktų informacinės sistemos tikslai – centralizuotai kaupti ir tvarkyti duomenis apie priimtus teisės aktus ir jų chronologiją, registruotus teisės aktų projektus ir teikti juos teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę turintiems ir kitiems su teisėkūros procesu susijusiems subjektams, taip pat užtikrinti galimybę visuomenei, naudojant naujausias informacines technologijas, nemokamai gauti teisės aktų ir teisės aktų projektų duomenis.

Teisės aktų informacinės sistemos valdytojas ir pagrindinis tvarkytojas – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, kiti tvarkytojai – įstaigos, kurioms suteikta teisė Teisės aktų informacinės sistemos duomenų bazėje tiesiogiai tvarkyti savo įstaigos duomenis.

Teisės aktų informacinę sistemą sudaro Lietuvos Respublikos teisės aktų bazė (Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymai, Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, tarptautinių sutarčių, protokolų, konvencijų ir kitų tarptautinių teisės aktų, ratifikuotų Lietuvos Respublikos (originalo ir lietuvių kalbomis) duomenys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų ir kitų institucijų teisės aktai, skelbiami oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ ir priede „Informaciniai pranešimai“, teisės aktų projektų duomenys, oficialių teisės aktų vertimo į kitas kalbas duomenys, teisės aktų aktualių redakcijų (neoficialių dokumentų tekstų) duomenys, ryšių su Europos Sąjungos teisės aktų baze duomenys), Europos Sąjungos teisės aktų bazė, Lietuvos Respublikos 1918–1940 metų teisės aktų bazė, terminų žodyno „Eurovoc“ bazė.

Teisės aktų informacinei sistemai duomenis teikia valstybės įmonė Seimo leidykla „Valstybės žinios“ ir kitos įstaigos, sudariusios su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija duomenų teikimo sutartis.

8. „Litlex“ – komercinė teisės profesionalams skirta teisės aktų paieškos sistema, kurioje kaupiami teisės aktai, pranešimai, su teisės aktais susijusi informacija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai, aprobuoti teismų sprendimai, nutartys (paskelbti periodiniuose leidiniuose „Valstybės žiniose“, „Administracinių bylų praktika“ ir „Teismų praktika“), aktualios (konsoliduotos) ir tarpinės teisės aktų redakcijos, kita informacija. Ši teisės aktų paieškos sistema – valstybės įmonės Teisinės informacijos centro komercinis produktas.

9. Valstybės įmonė „Valstybės žinios“, atlikdama pagrindinę savo funkciją – paskelbti priimtus ir pasirašytus teisės aktus, leidžia leidinius „Valstybės žinios“ ir „Informaciniai pranešimai“. Analogiški popierinių leidinių elektroniniai variantai pateikiami prenumeratoriams leidyklos interneto tinklalapyje PDF formatu.

Sutvarkyta ir suderinta informacija skelbiama popieriniuose leidiniuose ir perduodama Registro tvarkymo įstaigai (valstybės įmonei Teisinės informacijos centrui) ne vėliau kaip kitą dieną po „Valstybės žinių“ išleidimo. Informacija pateikiama ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamentui, kur ji dedama į Teisės aktų informacinę sistemą.

III. SPRĘSTINOS PROBLEMOS

10. Lietuvoje veikia kelios informacinės sistemos, kurių funkcijos panašios, tvarkomos skirtingų institucijų, todėl vertėtų optimizuoti institucijų veiklą.

11. Nors yra kelios informacinės sistemos, iki šiol nėra galimybės susipažinti su oficialiais teisės aktų tekstais elektroniniu būdu (išskyrus atvejus, išvardytus šios koncepcijos 2 punkte). Oficialūs teisės aktų tekstai prieinami tik popierine forma. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį prenumeruoti ir komplektuoti „Valstybės žinias“ privalo apie 5126 subjektai. Dar 1993 metų redakcijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostata, įpareigojanti valstybės institucijas prenumeruoti ir kaupti „Valstybės žinias“, nebeatlieka savo paskirties, tik užkrauna papildomą finansinę ir organizacinę naštą valstybės institucijoms.

Iki šiol galioja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta sudėtinga, mokama aktualios redakcijos pateikimo paslauga: autentiškas suaktualintas teisės akto tekstas yra tas, kurį iš oficialių tekstų suaktualina registro tvarkytojas, savo parašu patvirtina teisingumo ministras ir kuris tampa autentiškas nuo tos dienos, kurią jį pasirašo ministras.

12. Nėra informacinės sistemos ar registro, kuriame būtų kaupiami visi oficialūs teisės aktų tekstai, aktualių redakcijų tekstai. Neaktualiais (nekonsoliduotais) teisės aktų tekstais naudotis nepatogu, todėl būtina nustatyti, kad Teisės aktų registre įregistruotas aktualus tekstas turi oficialaus teisės šaltinio galią.

13. Skelbiami ne visi norminių teisės aktų projektai, visuomenė negali dalyvauti teisės aktų kūrimo procese, todėl derėtų optimizuoti teisės aktų rengimo ir skelbimo procesą.

14. Įstatymų ir kitų teisės aktų registras neintegruotas į Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių teisės aktų portalą „N-Lex“. Šiuo metu „N-Lex“ duomenis (neoficialius teisės aktų tekstus) teikia Teisės aktų informacinė sistema.

IV. KITŲ VALSTYBIŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

15. Austrijoje nuo 2004 m. sausio 1 d. federaliniai aktai, aktų projektai oficialiai pradėti skelbti elektroniniu būdu. Teisės aktai Federalinių aktų leidinyje popierine forma buvo skelbiami iki 2004 m. gruodžio 31 d., o nuo 2005 metų visi Austrijos federaliniai aktai skelbiami tik elektroniniu būdu.

16. Nuo 2004 m. birželio 1 d. elektroninė Prancūzijos oficialaus leidinio (pranc. k. – „Journal Officiel“) versija turi tą pačią teisinę galią kaip ir popierinė. Šiuo metu ketinama atsisakyti popierinės Prancūzijos oficialaus leidinio versijos.

17. Estijoje nuo 2002 m. sausio 1 d. teisės aktai oficialiai skelbiami elektronine ir popierine forma. Teisės aktus pradėjus oficialiai skelbti elektronine forma, kasmet po 20 procentų mažintas popierinės formos oficialaus leidinio tiražas. 2007 m. sausio 1 d. popierinės teisės aktų skelbimo formos atsisakyta (spausdinami tik 5 kontroliniai egzemplioriai), pereita tik prie elektroninio teisės aktų skelbimo.

18. Vengrijoje 2008 m. gegužės 30 d. priimtas sprendimas, kad vienintelis oficialus teisės aktų skelbimas bus tik elektronine forma, kadangi interneto ryšys visuomenei prieinamas labiau nei popierinių oficialių leidinių platinimo vietos.

19. Latvijoje rengiamasi sukurti elektroninę teisės aktų projektų, teisės aktų skelbimo sistemą. Sukurti tokią sistemą kainuotų apie 1,25 mln. latų (apie 1,79 mln. eurų), o kasmet išlaikyti ir prižiūrėti – maždaug po 400 tūkst. eurų.

20. Madride 2008 metais vykusios metinės Europos forumo oficialių leidinių leidėjų konferencijos duomenimis, keturios Europos valstybės atsisakė oficialaus teisės aktų skelbimo popierine forma.

V. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS

21. Šios koncepcijos įgyvendinimas apima du teisėkūros lygius:

21.1. teisės aktų projektų viešinimą;

21.2. teisės aktų registravimą ir skelbimą.

Šios koncepcijos įgyvendinimo priemonės nurodytos priede.

22. Optimizuojant teisės aktų projektų skelbimo procesą, reikėtų nustatyti, kad visi teisės aktų projektai centralizuotai skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje, o priimtų teisės aktų oficialūs tekstai skelbiami Teisės aktų registre ir įsigalioja nuo jų paskelbimo momento.

Šiuo atveju prievolė skelbti teisės aktų projektus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos tvarkomoje Teisės aktų informacinėje sistemoje turi būti nustatyta įstatymo. Atitinkamai turėtų būti tikslinami ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. Šiuo metu galiojančiuose Teisės aktų informacinės sistemos nuostatuose įtvirtinta, kad kaupiami duomenys tik apie Lietuvos Respublikos Seime registruotus teisės aktų projektus.

23. Turi būti pakeista priimtų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka – nustatyta, kad teisės akto registravimas ir atskleidimas Teisės aktų registre yra oficialus jo paskelbimas. Bus atsisakyta ir privalomos „Valstybės žinių“ prenumeratos.

24. Turi būti nustatyta, kad teisės aktai įsigalioja nuo jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre (gali būti spausdinamas ir oficialus leidinys). Oficialaus leidinio leidybos funkciją reikėtų perduoti Teisės aktų registro tvarkytojui.

25. Šiuo metu turima techninė įranga ir žmogiškieji ištekliai leidžia jau artimiausiu metu pradėti įgyvendinti abu koncepcijos lygius be papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto investicijų. Pradėjęs veikti Teisės aktų registras būtų finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (taip pat ir Europos Sąjungos lėšų), kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių, lėšų už teikiamas paslaugas.

26. Pagal naują priimtų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką valstybės įmonės „Valstybės žinios“ funkcijos turėtų būti perduotos Teisės aktų informacinę sistemą valdančiai institucijai ir Teisės aktų registrui. Po to valstybės įmonė „Valstybės žinios“ turėtų būti likviduota. Akivaizdžias faktines, logines, gramatikos ir technines klaidas iki teisės akto paskelbimo taisytų teisės aktą rengiančios institucijos. Priimtas ir pasirašytas teisės aktas neturėtų būti redaguojamas.

VI. LAUKIAMI REZULTATAI

27. Šios koncepcijos įgyvendinimo rezultatai:

27.1. bus atsisakyta perteklinių institucijų ir vienodų funkcijų – įgyvendinant šios koncepcijos I skyriuje paminėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemones, optimizuotas teisės aktų rengimo ir skelbimo procesas, nustatyta, kad visi teisės aktų projektai centralizuotai skelbiami ir tvarkomi (priimant ar atmetant pasiūlymus) Teisės aktų informacinėje sistemoje, o oficialiai skelbiami Teisės aktų registre ir nustatytąja tvarka įsigalioja nuo jų paskelbimo momento;

27.2. visi norminiai teisės aktai bus tvarkomi vienoje duomenų bazėje – Teisės aktų registre ir viešai skelbiami registro interneto puslapyje;

27.3. Teisės aktų registras taps oficialaus teisės aktų skelbimo vieta;

27.4. Teisės aktų registras taps oficialių teisės aktų tekstų duomenų baze ir bus integruotas į Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių teisės aktų portalą „N-Lex“;

27.5. atsižvelgiant į 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p 701) ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 10-236; 2005, Nr. 139-5008), Teisės aktų registras bus atviras integracijai su viešomis ir privačiomis duomenų bazėmis;

27.6. Teisės aktų registre teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai bus skelbiama vieša informacija – oficialūs teisės aktų tekstai (aktualios redakcijos).

28. Visa sukaupta teisinė informacija bus perkelta į naująjį XML formatą, nustatytas dokumentų pagrindinis sąryšis su susijusiais teisės aktais, bus galima paieška pagal raktinius žodžius. Registras bus integruotas į teismų informacinę sistemą LITEKO.

VII. NUMATOMI PAKEISTI IR PRIIMTI TEISĖS AKTAI

29. Siekiant įgyvendinti šią koncepciją, būtina priimti Lietuvos Respublikos teisėkūros proceso pagrindų įstatymą, taip pat parengti atitinkamus šių teisės aktų pakeitimų projektus:

29.1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo;

29.2. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymo;

29.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 405 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 32-896);

29.4. teisingumo ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 152 „Dėl Autentiško suaktualinto teisės akto teksto pateikimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 54-1534);

29.5. teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 104 „Dėl Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų“ (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923);

29.6. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro duomenų saugos nuostatų ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro veikimo schemos, patvirtintų teisingumo ministro 2007 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1R-153 (Žin., 2007, Nr. 47-1816, Nr. 93-3755);

29.7. teisingumo ministro 2007 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 1R-281 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro pildymo metodikos ir Teisės aktų klasifikavimo pagal klasifikatorių Eurovoc metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 80-3289).

_________________

Teisės aktų skelbimo koncepcijos

priedas

TEISĖS AKTŲ SKELBIMO KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

	Priemonė	Įgyvendinimo terminai	Vykdytojai	Pastabos
1.	Parengti teisės aktų, nustatančių, kad teisės aktų projektai skelbiami centralizuotai Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje, projektus	2009 m. birželio 1 d.	Teisingumo ministerija
2.	Pasirašyti su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija duomenų (teisės aktų projektų) teikimo sutartis	2009 m. birželio 15 d.	valstybės ir savivaldybės institucijos, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“	kiekviena institucija privalės pasirašyti su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija duomenų teikimo sutartį, pagal kurią duomenys bus teikiami Teisės aktų informacinei sistemai
3.	Užbaigti Teisės aktų registro kūrimo procesą: po to, kai bus priimtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymo pakeitimo įstatymas, pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Teisės aktų registro nuostatų projektą, suderinti registro specifikaciją su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės	2009 metų III–IV ketvirčiai	Teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras	Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui; Teisės aktų registro nuostatų projektas jau parengtas ir priėmus įstatymą bus teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės netvirtina specifikacijos, nes nėra naujų nuostatų. Naujų nuostatų nebus, kol Lietu-vos Respublikos Seimas nepriims įstatymo
4.	Patvirtinti teisės akto registravimo registre tvarkos aprašą	2009 metų IV ketvirtis	Teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras	apraše būtina nustatyti publikavimo šaltinio struktūrą, registro kodo struktūrą, reglamentuoti pateikto pasirašyto teisės akto trūkumų ir klaidų šalinimo procesą
5.	Parengti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – nustatyti, kad teisės akto skelbimas Teisės aktų registre yra oficialus paskelbimo būdas; teisės aktas gali būti skelbiamas tik tada, kai įregistruojamas Teisės aktų registre; atsisakoma privalomos „Valstybės žinių“ prenumeratos	2009 metų IV ketvirtis	Teisingumo ministerija
6.	Baigti reorganizuoti valstybės įmonę Teisinės informacijos centrą – prijungti jį prie valstybės įmonės Registrų centro	2009 metų IV ketvirtis	valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonė Teisinės informacijos centras
7.	Pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės įmonės Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ veiklos nutraukimo projektą	2010 metų I ketvirtis	Teisingumo ministerija
8.	Techniškai užtikrinti savivaldybių institucijų priimtų teisės aktų ir aktualių teisės aktų redakcijų skelbimą	2010 metų I ketvirtis	valstybės įmonė Registrų centras
9.	Išspręsti aktualios teisės akto redakcijos teisinės galios problemą; patvirtinti aktualios teisės akto redakcijos kūrimo metodiką; nustatyti, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registre įregistruota aktuali teisės akto redakcija turi oficialaus teisės šaltinio galią	2009 metų II–III ketvirčiai	Teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras	šiuo metu autentišką suaktualintą teisės akto tekstą pateikia Teisingumo ministerija. Naudojantis turima Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro programine įranga galima pridėti teisės akto aktualią redakciją prie paskutinio pakeitimo teksto
10.	Perkelti visą sukauptą teisinę bazę į naująjį XML formatą, nustatyti dokumentų sąryšį su susijusiais teisės aktais, nuorodas į susijusius teisės aktus; integruoti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registrą į teismų informacinę sistemą LITEKO	2011 metų I ketvirtis	valstybės įmonė Registrų centras

_________________