LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2000 M. LIEPOS 10 D. ĮSAKYMO NR. 70 „DĖL SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KATALOGO 2000 M. PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2003 m. balandžio 28 d. Nr. A1-71

Vilnius

Pakeičiu Socialinių paslaugų katalogą, patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 70 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo 2000 m. patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1968):

1. Išdėstau 16–18 punktus taip:

„16. Specialiųjų socialinių paslaugų apibūdinimas.

Specialiosios socialinės paslaugos – tai tokios socialinės paslaugos, kurios teikiamos asmenims tuomet, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos.

Specialiosios socialinės paslaugos teikiamos asmenims nestacionariose ir stacionariose socialinių paslaugų įstaigose:

bendruomeninėse;

dienos socialinių paslaugų;

laikino gyvenimo;

stacionariose socialinės globos ir slaugos;

mišrių paslaugų.

Nestacionari socialinių paslaugų įstaiga – tai įstaiga, kurioje teikiamos trumpalaikės (nuo 1 paros iki 6 mėnesių) socialinės globos paslaugos ar dienos (iki 8 val.) metu laisvalaikio ar užimtumo ir darbo terapijos, laikino apgyvendinimo, socialinės reabilitacijos, socialinio darbo ir kitos socialinės paslaugos asmeniui ne nuolatinėje specialistų priežiūroje.

Stacionari socialinės globos įstaiga – tai įstaiga, kurioje teikiamos ilgalaikės (nuo 30 parų iki metų ar ilgiau) socialinės globos ir slaugos paslaugos esant nuolatinei specialistų priežiūrai. Stacionari socialinės globos įstaiga ilgesnį ar trumpesnį laiką yra kliento gyvenamoji vieta. Šioje įstaigoje gali būti organizuojamos ir teikiamos dienos ar trumpalaikės socialinės globos paslaugos.

17. Bendruomeninės įstaigos – tai socialinių paslaugų įstaigos, skirtos prevencijos tikslu teikti bendruomenei laisvalaikio organizavimo, užimtumo ar laikinos skubios prieglaudos (socialinės pagalbos) paslaugas įvairių socialinių grupių asmenims. Šio tipo įstaigoms bendrieji reikalavimai netaikomi.

Bendruomeninės įstaigos yra šios:

Bendruomenės centras;

Dienos (nakties) prieglauda rizikos grupės asmenims (benamiams, alkoholikams, narkomanams).

Bendruomeninėse įstaigose teikiamos šios paslaugų grupės:

informavimo;

maitinimo organizavimo;

laikino apnakvindinimo;

aprūpinimo būtinaisiais daiktais (drabužiais, avalyne);

laisvalaikio organizavimo;

socialinių įgūdžių ugdymo;

buitinės;

kitos.

Personalas. Personalo struktūra priklauso nuo klientų, jų skaičiaus ir teikiamų paslaugų.

Personalą sudaro minimali įstaigos funkcionavimą užtikrinanti darbuotojų grupė, kuri organizuoja įstaigos veiklą, pasitelkdama bendruomenės gyventojus ir savanorius.

18. Dienos socialinių paslaugų įstaigos – tai socialinių paslaugų įstaigos, kuriose teikiamos asmenims sudėtingesnės nei bendruomeninėse įstaigose įvairių rūšių socialinės paslaugos ar kita socialinė pagalba.

Paslaugų gavėjai – tai įvairių socialinių grupių asmenys (vaikai, seni žmonės, vaikai su negalia, suaugę žmonės su negalia, šeimos, rizikos grupės asmenys ir kt.), kurie gyvena savo namuose, o dienos metu jiems reikalinga nuolatinė priežiūra arba užimtumas ir darbo terapija ar socialinė reabilitacija bei psichologinė pagalba ir kitos socialinės paslaugos.

Dienos socialinių paslaugų įstaigos yra šios:

dienos socialinės globos;

paramos šeimai.

18.1. Dienos socialinės globos įstaigos – tai įstaigos, skirtos senų, neįgaliųjų asmenų nuolatinei dienos priežiūrai ar darbo terapijos, socialinės reabilitacijos arba socialinės rizikos šeimų, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų integravimuisi į visuomenės gyvenimą, gerinant jų gyvenimo kokybę bei ugdant jų fizinius ir protinius sugebėjimus.

Dienos socialinės globos įstaigos yra šios:

vaikų dienos centrai;

senų žmonių dienos centrai;

dienos centrai žmonėms su negalia;

darbo terapijos centrai;

socialinės reabilitacijos centrai socialinės rizikos grupės asmenims;

mišrūs dienos centrai;

socialinės adaptacijos tarnyba (centras, padalinys).

Svarbu skatinti savipagalbos ir specialiųjų grupių kūrimąsi bendruomenėje.

Savipagalbos grupė – tai asmenų, turinčių tą pačią ar panašią problemą, grupė, kurioje diskutuojant ir bendraujant išugdomi įgūdžiai padėti kitiems ir pačiam sau.

Savipagalbos grupių (anoniminių alkoholikų (AA), anoniminių narkomanų (AN), jų šeimų narių ir kt.) steigimo iniciatoriai gali būti asmenys, anksčiau turėję rizikos faktorius bei praėję gydymo ir reabilitacijos kursą.

Specialiosios grupės – tai įvairių specialistų (policininko, psichologo ar pedagogo) ir anksčiau vartojusių, o šiuo metu nebevartojančių narkotikų ar alkoholio asmenų bendra veikla, kurios tikslas – lankytis įvairiose įstaigose bei rizikos grupių asmenų neformalioje aplinkoje, organizuojant susitikimus ir tokiu būdu inicijuojant bei skatinant esamų problemų sprendimą.

Dienos socialinės globos įstaigose teikiamos šios paslaugų grupės:

socialinio darbo;

socialinių įgūdžių ugdymo;

nakvynės organizavimo;

socialinės globos;

darbo terapijos, užimtumo;

laisvalaikio organizavimo;

maitinimo;

buitinės-higienos;

informavimo, konsultavimo;

tarpininkavimo;

psichologinės pagalbos.

Esant poreikiui gali būti organizuojamos laikino apnakvindinimo, laikino apgyvendinimo, asmens sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos.

Personalas. Personalo struktūra priklauso nuo įstaigos paskirties, teikiamų paslaugų pobūdžio, klientų skaičiaus bei sudėties, negalios pobūdžio bei kitų ypatumų.

Pagrindinės personalo profesinės grupės:

socialiniai darbuotojai;

socialinių darbuotojų padėjėjai.

Esant poreikiui, dienos socialinių paslaugų įstaigose gali būti išskiriamos ir kitos tiesiogiai su klientais dirbančio personalo grupės:

socialiniai pedagogai;

psichologai;

specialieji pedagogai;

asmens sveikatos priežiūros specialistai.

Kiti specialistai gali būti kviečiami konkrečiam darbui atlikti priklausomai nuo iškilusio poreikio.

18.2. Paramos šeimai įstaigos – tai socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios įstaigose ar šeimoje socialinę, psichologinę, pedagoginę ir kitokią konsultacinę ar psichologinę pagalbą įvairių socialinių grupių asmenims ir jų šeimoms.

Paramos šeimai įstaigos yra šios:

šeimos paramos centras (tarnyba);

mobili krizių įveikimo tarnyba (komanda).

Paramos šeimai įstaigose teikiamos šios paslaugų grupės:

informavimo ir konsultavimo;

tarpininkavimo;

socialinio darbo;

intensyvios krizių įveikimo pagalbos;

socialinių įgūdžių ugdymo.

Esant poreikiui, šio tipo įstaigose gali būti organizuojamos ugdymo, psichologinės pagalbos, asmens sveikatos priežiūros ir kitos socialinės paslaugos.

Personalas. Personalo struktūra priklauso nuo įstaigos paskirties, teikiamų paslaugų pobūdžio, klientų skaičiaus, sudėties, negalios pobūdžio bei kitų ypatumų.

Pagrindinės personalo grupės:

socialiniai darbuotojai;

socialinių darbuotojų padėjėjai.

Esant poreikiui, paramos šeimai įstaigose gali būti išskiriamos ir kitos tiesiogiai su klientais dirbančio personalo grupės:

specialieji pedagogai;

psichologai;

socialiniai pedagogai;

asmens sveikatos priežiūros specialistai.

Kiti specialistai gali būti kviečiami konkrečiam darbui atlikti priklausomai nuo iškilusio poreikio.“

2. Papildau nurodytąjį katalogą nauju 19 punktu (buvusius 19–21 punktus laikau atitinkamai 20–22 punktais):

„19. Laikino gyvenimo įstaigos – tai socialinių paslaugų įstaigos, kurių paskirtis suteikti laikiną (nuo 3 parų iki 6 mėnesių) socialinę pagalbą neturintiems gyvenamosios vietos ar dėl šeimoje iškilusių problemų, krizinių situacijų bei kitų priežasčių negalintiems laikinai gyventi savo namuose.

Paslaugų gavėjai – tai įvairių socialinių grupių asmenys: grįžę iš laisvės atėmimo vietų; moterys, vyrai ir vaikai, patyrę smurtą šeimoje; nepilnametės motinos iš probleminių šeimų; našlaičiai, neturintys būsto; asmenys, turintys vaikų, ir nukentėjusieji nuo stichinių nelaimių bei prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos aukos, alkoholikai, narkomanai; prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašantys ir prieglobstį gavę užsieniečiai, socialiai pažeisti asmenys, grįžę ar deportuoti iš užsienio šalių ir kt.

Laikino gyvenimo įstaigos yra šios:

nakvynės namai;

krizių centras;

socialinės integracijos centras;

pabėgėlių priėmimo centras;

reintegracijos centras;

psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaiga, teikianti paslaugas asmenims, turintiems priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų.

Laikino gyvenimo įstaigose teikiamos šios paslaugų grupės:

informavimo, konsultavimo;

tarpininkavimo;

psichologinės pagalbos;

socialinio darbo;

socialinės reabilitacijos;

darbo terapijos, užimtumo;

intensyvios krizių įveikimo pagalbos;

nakvynės ar laikino prieglobsčio suteikimo;

vaikų priežiūros;

socialinių įgūdžių ugdymo;

intensyvios krizių įveikimo pagalbos;

laisvalaikio organizavimo.

Esant poreikiui gali būti organizuojamos asmens sveikatos priežiūros, buitinės ir kitos paslaugos. Teikiamų paslaugų rūšys priklauso nuo įstaigos tipo bei veiklos organizavimo ypatumų.

Personalas:

socialiniai darbuotojai;

socialinių darbuotojų padėjėjai;

psichologai (psichoterapeutai);

kiti specialistai.

Šio tipo įstaigose būtinas įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas. Įvairių sričių specialistų komandą turėtų sudaryti socialiniai darbuotojai, pedagogai, psichologai, vidaus reikalų sistemos pareigūnai, asmens sveikatos priežiūros ir kiti specialistai.

Į paslaugų teikimą įtraukiami savanoriai (juridinėms, psichologinio konsultavimo ir kitoms paslaugoms).

Psichologinės-socialinės reabilitacijos bendruomenė (turinčių priklausomybę asmenų/narkomanų, alkoholikų ir kt.) – tai grupė žmonių, apsisprendusių keisti savo gyvenimą ir savanorišku principu susibūrusių į bendruomenę. Svarbiausias bendruomenės tikslas – keisti (asmenų, turinčių priklausomybę) narkomanų (alkoholikų) mąstymą, elgesį ir gyvenimo būdą bei išmokyti juos savidisciplinos bei darbinių, profesinių įgūdžių, kad jie vėliau galėtų integruotis į socialų gyvenimą. Priklausantis nuo narkotikų ir alkoholio asmuo imasi atsakomybės už blaivų gyvenimo būdą ir įsipareigoja laikytis visų bendruomenės taisyklių, kad būtų galima užtikrinti bendruomenės veiklą ir bendruomenės narių sveikimą.

Bendruomenei turi padėti interdisciplininė profesionalų komanda, susidedanti iš bendruomenės vadovo ir specialistų – psichiatro, psichoterapeuto, psichologo, socialinio darbuotojo, dvasininko, palaikančių nuolatinį ryšį su kitais specialistais.

Į bendruomenės veiklą įtraukiami savanoriai, asmenys, įveikę savo priklausomybę alkoholiui ir narkotikams.“

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ