LIETUVOS RESPUBLIKOS
PENSIJŲ KAUPIMO
ĮSTATYMAS
2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1691
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Kitų įstatymų taikymas
3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
5. Gyvybės draudimo įmonė (toliau – draudimo įmonė) – įmonė, įsteigta ir veikianti Akcinių bendrovių ir Draudimo įstatymų nustatyta tvarka.
6. Kaupiamoji pensijų įmoka (toliau – pensijų įmoka) – kaip ši sąvoka apibrėžta Pensijų sistemos reformos įstatyme.
8. Pensijų fondas – fiziniams asmenims, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą dalyvaujantiems pensijų kaupime, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles.
9. Pensijų fondo taisyklės – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.
10. Pensijų fondų valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip ši sąvoka apibrėžta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.
11. Pensijų kaupimo bendrovė – valdymo įmonė ar draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją ar leidimą Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimti šio Įstatymo nustatyta pensijų kaupimo veikla.
15. Perėjimas į kitą pensijų kaupimo bendrovę – dalyvio perėjimas iš vienos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą laikantis šio Įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų.
16. Priežiūros institucija:
1) pagal Draudimo įstatymą draudimo įmonių veiklos priežiūrą vykdanti institucija (toliau – draudimo priežiūros institucija);
17. Senatvės pensijos amžius – kaip ši sąvoka apibrėžta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme.
ANTRASIS SKIRSNIS
DALYVAVIMAS PENSIJŲ KAUPIME
4 straipsnis. Dalyvavimas pensijų kaupime
1. Teisę tapti pensijų kaupimo dalyviu šio bei Pensijų sistemos reformos įstatymo numatytame pensijų kaupime turi asmenys, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę senatvės pensijos amžių.
3. Pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutarties su asmeniu, kuris pagal šį Įstatymą turi teisę dalyvauti pensijų kaupime.
4. Pensijų kaupimo bendrovė privalo kiekvienam dalyviui, sudariusiam su ja pensijų kaupimo sutartį, atidaryti pensijų sąskaitą. Vienu metu dalyvis gali kaupti pensijų įmokas tik viename pensijų fonde.
5. Visų pensijų kaupimo dalyvių įskaitą tvarko Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdyba, administruodama pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo sutarčių registrą (toliau – dalyvių registras). Dalyvių registro administravimo tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. VSDF valdyba, administruodama dalyvių registrą ir fiksuodama jame pensijų kaupimo sutarčių įsigaliojimą ir nutraukimą, privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumą.
5 straipsnis. Pensijų fondo dalyvio teisės
1. Pensijų fondo dalyvis turi teisę:
1) šio Įstatymo nustatyta tvarka nutraukti pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus;
3) gauti iš pensijų kaupimo bendrovės informaciją apie jo pensijų sąskaitos būklę, lėšų investavimo strategiją ir pagal ją gautą investicinę grąžą, pensijų kaupimo bendrovės finansinės veiklos audito išvadas bei kitą šio Įstatymo nustatytą informaciją;
4) gauti šiame Įstatyme nustatytas pensijų išmokas atsižvelgiant į savo vardu sukaupto pensijų turto dydį;
6 straipsnis. Pensijų kaupimo sutartis
1. Pensijų kaupimo sutarties šalys yra dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė. Pensijų kaupimo sutartis dalyvio naudai negali būti sudaryta su jo darbdaviu ar kitais trečiaisiais asmenimis.
2. Pirmą kartą sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja Pensijų sistemos reformos įstatymo nustatytais terminais. Pereinant į kitą pensijų kaupimo bendrovę, naujai sudarytos pensijų kaupimo sutartys įsigalioja šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Jei to paties asmens vardu yra sudarytos kelios pensijų kaupimo sutartys, galioja ta sutartis, kurią pirmą gauna ir įregistruoja VSDF valdyba.
4. Pensijų kaupimo sutartis sudaroma rašytine forma. Pensijų kaupimo sutarties šalys negali šioje sutartyje nustatyti tokių pensijų kaupimo sutarties sąlygų, kurios pablogintų dalyvio padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio Įstatymo ar su juo susijusių teisės aktų reikalavimų neatitinkančios sutarties nuostatos negalioja.
5. Standartines pensijų kaupimo sutarties sąlygas tvirtina priežiūros institucijos bendru teisės aktu.
6. Priežiūros institucijos patvirtintos pensijų fondo taisyklės yra pensijų kaupimo sutarties dalis.
7. Pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės nutraukti pensijų kaupimo sutarties be dalyvio sutikimo, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus.
8. Sudarius pensijų kaupimo sutartį, pensijų kaupimo bendrovė VSDF valdybos nustatyta tvarka pateikia informaciją apie sutarties sudarymą VSDF valdybai raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sutarties sudarymo.
9. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria asmuo ketina sudaryti pensijų kaupimo sutartį, turi teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka užklausti VSDF valdybą apie šio asmens teisę tapti pensijų kaupimo dalyviu bei pensijų kaupimo sutarties tarp šio asmens ir kitos pensijų kaupimo bendrovės sudarymo faktą. VSDF valdyba, gavusi tokį užklausimą, atsako raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo užklausimo gavimo.
7 straipsnis. Dalyvio perėjimas į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą kitą pensijų fondą
2. Pereinant į kitą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, sudaroma nauja pensijų kaupimo sutartis. Sudarius naują pensijų kaupimo sutartį pensijų kaupimo bendrovė privalo raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu informuoti apie tai VSDF valdybą per 1 darbo dieną nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo.
3. Dalyvio perėjimas iš vieno pensijų fondo į kitą turi vykti laikantis sąlygų, numatytų pensijų kaupimo bendrovės nustatytose pensijų fondo, iš kurio jis pereina, taisyklėse ir pensijų fondo, į kurį pereina, taisyklėse. Dalyvis turi teisę kartą per 12 mėnesių nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo su pensijų kaupimo bendrove pereiti į kitą pensijų fondą nedarant 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų atskaitymų. Jei dalyvis pereina į kitą pensijų fondą toje pačioje pensijų kaupimo bendrovėje daugiau kaip vieną kartą per 12 mėnesių nuo pensijų kaupimo sutarties su pensijų kaupimo bendrove sudarymo, už jo perėjimą gali būti daromi tik atskaitymai, numatyti šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje.
8 straipsnis. Dalyvio perėjimas į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą
1. Dalyvis turi teisę praėjus trejiems metams nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties sudarymo pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Perėjimas neribojamas pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo atveju.
2. Dalyvis, norintis pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, turi sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove bei pateikti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde jis kaupia pensijų įmokas, prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio prašymą, per pensijų fondo, iš kurio pereina dalyvis, taisyklėse nurodytą įspėjimo apie pensijų kaupimo sutarties nutraukimą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip 14 kalendorinių dienų, turi raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu informuoti apie tai VSDF valdybą.
3. Pereinant į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, naujai sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja nuo jos ir pranešimo apie ankstesnės pensijų kaupimo sutarties nutraukimą įregistravimo dalyvių registre. Padariusi atitinkamą įrašą dalyvių registre, VSDF valdyba apie tai per 1 darbo dieną informuoja abi pensijų kaupimo bendroves. Atsisakiusi registruoti pensijų kaupimo sutartį, VSDF valdyba apie tai per 3 darbo dienas informuoja pensijų kaupimo bendrovę, nurodydama atsisakymo priežastį.
4. Pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomo pensijų fondo dalyvis pareiškia norą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, jos akcininkams ir kitiems asmenims draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti šią dalyvio teisę.
5. Dalyvio perėjimas iš vienos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą turi vykti pagal sąlygas, numatytas pensijų fondo, iš kurio jis pereina, taisyklėse ir pensijų fondo, į kurį pereina, taisyklėse. Už dalyvio perėjimą į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą gali būti daromi šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyti atskaitymai pervedančiosios pensijų kaupimo bendrovės naudai, jeigu tai numatyta pensijų fondo taisyklėse. Atskaitoma gali būti iš dalyviui priklausančių piniginių lėšų, pervedamų į kitą pensijų fondą, arba kitais būdais, numatytais pensijų fondo taisyklėse.
6. Dalyvis turi teisę bent vieną kartą per 12 mėnesių nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo su pensijų kaupimo bendrove pereiti į kitą pensijų fondą padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereinama, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, nurodytas šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje.
7. Jei pensijų kaupimo bendrovė su jos valdomu pensijų fondu susijusias teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, ketina perduoti kitai pensijų kaupimo bendrovei arba pensijų fondas panaikinamas dėl pensijų kaupimo bendrovės bankroto ar likvidavimo, tai šios pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviai per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar likvidavimo priėmimo pereina į kitą jų pasirinktą pensijų fondą be 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų atskaitymų iš dalyviams priklausančių piniginių lėšų. Jei per šioje dalyje nurodytą laikotarpį dalyviai nesudarė pensijų kaupimo sutarčių su kita pensijų kaupimo bendrove, bendro VSDF valdybos ir priežiūros institucijų teisės akto nustatyta tvarka tokie dalyviai bei jiems priklausančios lėšos perkeliami į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą.
8. Pensijų kaupimo bendrovė, iš kurios pereina valdomo pensijų fondo dalyvis, gavusi VSDF valdybos pranešimą apie pensijų kaupimo sutarties su to pensijų fondo pensijų kaupimo bendrove nutraukimą ir naujos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimą, per 1 darbo dieną perveda dalyviui priklausančias pinigines lėšas į priimančiosios pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo piniginių lėšų sąskaitą. Pensijų kaupimo bendrovė, į kurios valdomą pensijų fondą dalyvis pereina, kai į šio pensijų fondo sąskaitą patenka perėjusio dalyvio piniginės lėšos, informuoja dalyvį apie jo pensijų sąskaitoje įrašyto pensijų turto dydį.
9 straipsnis. Pensijų turtas
1. Pensijų fondą sudarantis pensijų turtas yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma pagal jo pensijų sąskaitoje įrašytų apskaitos vienetų skaičių.
2. Pensijų kaupimo bendrovė pensijų turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais.
3. Kiekvieną pensijų fondą sudarantis pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų pensijų turto.
10 straipsnis. Pensijų įmokų mokėjimo sąlygos ir terminai
1. Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui įstatymų nustatyta tvarka.
2. VSDF valdyba, remdamasi jos administruojamame dalyvių registre esančia informacija apie dalyvių sudarytas pensijų kaupimo sutartis bei jų pasirinktus pensijų fondus, priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas už kiekvieną dalyvį, perveda pensijų įmokas atitinkamiems pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams.
3. Pensijų įmokos pervedamos per 60 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai draudėjai Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia VSDF įstaigoms informaciją apie kiekvienam apdraustajam apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas.
4. Pensijų įmokas iki jų pervedimo pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams VSDF valdyba laiko patikėjimo teisės pagrindais komerciniame banke atskirai nuo kitų lėšų. Šios lėšos gali būti naudojamos tik pervedimui į pensijų fondus kaip pensijų įmokos.
5. Pensijų įmokos už savarankiškai dirbančius asmenis, privalomai draudžiamus valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervedamos šių asmenų pasirinktų pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams pagal faktiškai šių asmenų sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas.
TREČIASIS SKIRSNIS
bendrosios Pensijų kaupimo bendrovių veiklos nuostatos
11 straipsnis. Saugumo reikalavimai pensijų kaupimo bendrovėms
1. Draudimo įmonė privalo:
2. Valdymo įmonė privalo:
3. Draudimo įmonė mokumo atsargą skaičiuoja pagal priežiūros institucijos nustatytą mokumo atsargos skaičiavimo metodiką.
4. Draudimo įmonė pensijų kaupimo techninius atidėjimus sudaro pagal priežiūros institucijos nustatytą draudimo techninių atidėjimų dydžių apskaičiavimo metodiką. Pensijų kaupimo techninių atidėjimų investavimui keliami tokie pat reikalavimai kaip ir draudimo techninių atidėjimų investavimui.
5. Garantijų rezervas turi būti formuojamas, investuojamas ir naudojamas valdymo įmonės nustatyta, su priežiūros institucija suderinta tvarka. Vertybinių popierių komisija turi teisę duoti nurodymus pakeisti ir (ar) papildyti garantijų formavimo, investavimo ir naudojimo tvarką. Garantijų rezervas investuojamas į diversifikuotą investicijų portfelį, kuriam taikomi tokie patys kaip ir pensijų turtui reikalavimai, nustatyti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 46, 47 ir 49 straipsniuose.
12 straipsnis. Konservatyvaus investavimo pensijų fondas
1. Pensijų kaupimo bendrovė privalo sudaryti galimybę asmenims kaupti pensijų įmokas pensijų fonde, kurio pensijų turtas investuojamas vien tik į Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių vyriausybių, centrinių bankų ir Europos centrinio banko išleistus arba į jų garantuotus skolos vertybinius popierius.
13 straipsnis. Pensijų turto investavimo ypatumai
1. Pensijų turtą gali sudaryti tik tokie vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kurie nustatyti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme ir kuriais prekiaujama rinkose, pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą laikomose reguliuojamomis ir veikiančiose Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar kurie yra įtraukti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje esančios vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą arba kuriais prekiaujama ten esančioje reguliuojamoje rinkoje, veikiančioje pagal nustatytas taisykles, pripažintoje ir visuomenei prieinamoje, jei ši birža arba rinka yra nurodyta pensijų fondo taisyklėse.
14 straipsnis. Atskaitymai iš pensijų turto
1. Atskaitymai iš pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai gali būti daromi tik laikantis šiame Įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytų dydžių.
2. Iš pensijų turto galima daryti tik tokius atskaitymus, kurie yra susiję su pensijų fondo valdymu ir yra numatyti šiame Įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse. Visos kitos pensijų fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytus dydžius viršijančios išlaidos turi būti dengiamos iš pensijų kaupimo bendrovės turto.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 1 procentą nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 10 procentų dalyvio vardu įmokėtų įmokų.
4. Dalyvio perėjimo į kitos ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas sudaro pensijų kaupimo bendrovės išlaidos, susijusios su pensijų sąskaitos uždarymu bei lėšų pervedimu. Šios išlaidos negali viršyti 0,2 procento dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų. Pensijų kaupimo sutarties sudarymo su šiuo dalyviu išlaidos bei kitos pensijų kaupimo bendrovės rinkodaros išlaidos neįtraukiamos į perėjimo į kitos ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas.
5. Šiame Įstatyme numatytais atvejais pensijų kaupimo bendrovė gali daryti atskaitymus, lygius šio straipsnio 4 dalyje nurodytų išlaidų ir išlaidų, susijusių su asmens pritraukimu į pensijų kaupimo bendrovę, sumai. Šie atskaitymai negali būti didesni kaip 4 procentai dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų.
15 straipsnis. Paslaugų siūlymas ir reklama
1. Pensijų kaupimo bendrovei, kitiems jos įgaliotiems ar kitaip su ja susijusiems asmenims draudžiama:
1) potencialų dalyvį raginti tapti pensijų fondo dalyviu ar nenutraukti dalyvavimo pensijų fonde siūlant naudą, nesusijusią su pensijų kaupimo veikla;
2) daryti pareiškimus naudojant prognozuojamus skaičius (išskyrus, kai naudojama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išmokų modeliavimo programa ir Statistikos departamento bei Finansų ministerijos viešai skelbiamos prognozės);
2. Teikdama informaciją potencialiam ar esamam dalyviui apie galimas pensijų išmokas, pensijų kaupimo bendrovė turi naudoti tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą pensijų išmokų modeliavimo programą.
3. Pensijų kaupimo bendrovė, kuri prisiima įsipareigojimus dalyviams garantuoti tam tikrą pajamingumą, turi teisę daryti pareiškimus, naudodama garantuojamas investicines pajamas.
4. Pensijų kaupimo veiklos reklamoje gali būti tik pensijų fondo taisyklėse ir periodinėse ataskaitose esanti informacija. Reklamos tikslais pensijų kaupimo bendrovė gali parengti ir platinti sutrumpintas pensijų fondo taisykles, kuriose gali būti tik atitinkamos priežiūros institucijos patvirtintose pensijų fondo taisyklėse numatyta informacija.
5. Pensijų kaupimo bendrovės, jos įgaliotų ar kitaip su ja susijusių asmenų skelbiamos reklamos turinys ir forma turi būti iš anksto suderinta su atitinkama priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi uždrausti skelbti neteisingą, klaidinančią ar neišsamią reklamą, taip pat privalo įpareigoti paneigti, patikslinti ar papildyti jau paskelbtą reklamą.
6. Pensijų kaupimo bendrovė yra atsakinga už tinkamą asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių pensijų kaupimo sutartis, parinkimą bei apmokymą ir turi užtikrinti, kad šie asmenys turėtų atitinkamą kvalifikaciją.
16 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovės likvidavimas ir bankrotas
1. Draudimo įmonės likvidavimo ir bankroto procedūros vykdomos pagal Draudimo įstatymą. Valdymo įmonių likvidavimo ir bankroto procedūros vykdomos pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą.
2. Pensijų kaupimo bendrovė turi teisę pradėti savanorišką likvidavimo procedūrą (išskyrus atitinkamų sprendimų priėmimą) tik perdavusi teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių kitai pensijų kaupimo bendrovei.
3. Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie tai, kad pensijų kaupimo bendrovė įgijo likviduojamos įmonės statusą ar jai iškelta bankroto byla, nedelsdama – ne vėliau kaip kitą dieną apie tai informuoja VSDF valdybą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
4. Pensijų kaupimo bendrovei įgijus likviduojamos įmonės statusą ar šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, pensijų įmokų mokėjimas sustabdomas ir atnaujinamas tik perdavus teises ir pareigas pagal pensijų kaupimo sutartis kitai pensijų kaupimo bendrovei.
5. Iki pensijų fondų valdymo bei teisių ir pareigų pagal pensijų kaupimo sutartis perdavimo VSDF valdyba pensijų įmokas privalo laikyti patikėjimo teisės pagrindais komerciniame banke atskirai nuo kitų lėšų. Šios lėšos gali būti naudojamos tik pervedimui į pensijų kaupimo bendrovę kaip pensijų įmokos.
6. Likviduojamos pensijų kaupimo bendrovės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas ar bankrutuojančios pensijų kaupimo bendrovės administratorius privalo teikti su šia pensijų kaupimo bendrove susijusią informaciją atitinkamai priežiūros institucijai ir kitiems asmenims priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VALDYMO ĮMONIŲ PENSIJŲ KAUPIMO VEIKLOS YPATUMAI
17 straipsnis. Valdymo įmonių teisė užsiimti pensijų įmokų kaupimo veikla
1. Teisę užsiimti pensijų kaupimo veikla turi valdymo įmonė, veikianti pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, turinti buveinę Lietuvos Respublikoje ir atitinkanti šio Įstatymo nustatytus papildomus reikalavimus. Tokiai valdymo įmonei užsiimant pensijų kaupimo veikla pagal šį Įstatymą Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas taikomas tiek, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip.
2. Valdymo įmonė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą tik gavusi licenciją pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ir priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka patvirtinus atitinkamas pensijų fondo taisykles. Pensijų fondo taisyklių pavadinime turi būti nurodyta, kad tai valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondas (gali būti naudojama šių žodžių junginio santrumpa).
18 straipsnis. Reikalavimai valdymo įmonės kapitalui
1. Pensijų kaupimo veikla pagal šį Įstatymą užsiimančios valdymo įmonės ir pradinis, ir įstatinis kapitalas turi būti ne mažesni kaip 300 000 eurų.
PENKTASIS SKIRSNIS
DRAUDIMO ĮMONIŲ PENSIJŲ KAUPIMO VEIKLOS YPATUMAI
19 straipsnis. Draudimo įmonių teisė užsiimti pensijų kaupimo veikla
1. Teisę užsiimti pensijų kaupimo veikla turi tik Lietuvos Respublikoje registruota draudimo įmonė, turinti galiojančią licenciją vykdyti gyvybės draudimo veiklą ir leidimą vykdyti pensijų kaupimo veiklą. Leidimus vykdyti pensijų kaupimo veiklą išduoda ir atšaukia priežiūros institucija jos nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti pensijų kaupimo veiklą negali būti perduodamas.
2. Tik patvirtinusi pensijų fondo taisykles priežiūros institucijoje šios nustatyta tvarka, draudimo įmonė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą. Pensijų fondo taisyklių pavadinime turi būti nurodyta, kad tai valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondas (gali būti vartojama šių žodžių junginio santrumpa).
3. Pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms taikomas Draudimo įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip.
4. Pensijų kaupimo veiklą vykdančioms draudimo įmonėms mutatis mutandis taikomi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo antrojo skirsnio 6 straipsnio 10 punktas, 10, 12 (išskyrus 1 dalies 2, 4, 5, 6 punktus), 14 straipsniai, trečiojo skirsnio 23, 24, 30, 31 (išskyrus 1–6 dalis), 34, 35 straipsniai, ketvirtasis – šeštasis skirsniai (išskyrus 53 straipsnio 1 dalį). Vertybinių popierių komisijai priskirtas teises turi ir jos funkcijas draudimo įmonių atžvilgiu vykdo pagal Draudimo įstatymą draudimo veiklos priežiūrą vykdanti institucija.
20 straipsnis. Draudimo įmonės teisių ir pareigų, atsirandančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimas
1. Draudimo įmonė gali perduoti kitai pensijų kaupimo bendrovei teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, tik gavusi priežiūros institucijos leidimą.
2. Draudimo įmonė privalo perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai pensijų kaupimo bendrovei šiais atvejais:
4) priežiūros institucijos reikalavimu, pareikštu pablogėjus draudimo įmonės finansinei padėčiai ar iškilus realiai finansinės padėties pablogėjimo ar draudimo įmonės nemokumo grėsmei;
5) kai draudimo įmonei panaikinamas draudimo veiklos licencijos ar leidimo pensijų kaupimo veiklai galiojimas;
3. Draudimo įmonė apie ketinimą perleisti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių, privalo informuoti dalyvius priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais. Teisių ir pareigų pagal pensijų kaupimo sutartis perleidimo tvarką nustato priežiūros institucija.
4. Perduodant teises ir pareigas pagal pensijų kaupimo sutartis dalyvių sutikimas nereikalingas, tačiau iki teisių ir pareigų perdavimo privalo būti sudarytos sąlygos dalyviams patiems pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę be atskaitymų iš jų pensijų turto, numatytų šio Įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
PENSIJŲ IŠMOKOS
21 straipsnis. Teisė į pensijų išmokas
1. Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sulaukę senatvės pensijos amžiaus.
2. Asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką, turi teisę nukelti išmokos mokėjimo pradžią. Šio termino nukėlimo laikotarpiu toks asmuo lieka pensijų kaupimo dalyviu. Dalyviui nesikreipus į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, laikoma, kad dalyvis pasinaudojo teise nukelti išmokos mokėjimo pradžią.
22 straipsnis. Pensijų išmokos
1. Pensijų išmokos gali būti mokamos šiais būdais:
1) Įstatymo nustatyta tvarka nuperkant pensijų anuitetą draudimo įmonėje, vykdančioje pensijų anuitetų draudimo veiklą;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos mokamos dalyviui ir pensijų kaupimo bendrovei sudarius pensijų išmokos sutartį dėl pensijų išmokų mokėjimo būdo ir terminų. Pensijų išmokos sutarties standartines sąlygas tvirtina priežiūros institucijos bendru teisės aktu. Pensijų išmokos sutartis sudaroma rašytine forma. Apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą bei jos įsigaliojimo datą pensijų kaupimo bendrovė privalo per 1 darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką – elektroniniu būdu) pranešti VSDF valdybai.
3. Sudarius pensijų išmokos sutartį, dalyviui priklausantis pensijų turtas iki išmokėjimo lieka jo asmeninėje pensijų sąskaitoje.
4. Pensijų išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo.
5. Pensijų kaupimo bendrovė atsako už laiku ir teisingą pensijų išmokų mokėjimą pagal pensijų išmokos sutartyje nustatytas sąlygas. Pensijų išmokų mokėjimą prižiūri priežiūros institucija.
23 straipsnis. Pensijų išmokų pasirinkimas
1. Pensijų kaupimo bendrovė kiekvienam dalyviui, įgijusiam teisę gauti pensijų išmoką ir pareiškusiam valią dėl jos išmokėjimo, apskaičiuoja bazinio pensijų anuiteto (anuiteto be paveldėjimo, mokamo lygiomis dalimis ir nutraukiamo mokėti po dalyvio mirties) dydį pagal dalyvio sukauptą pensijų turtą. Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodiką tvirtina draudimo priežiūros institucija.
2. Pensijų anuitetas yra privalomas, kai dalyviui apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Pensijų anuitetas privalo būti nupirktas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis.
3. Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis yra mažesnis nei pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, atleidžiamas nuo prievolės įsigyti pensijų anuitetą. Šis dalyvis turi teisę gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką.
4. Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis viršija trigubą valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią vienkartinę įmoką trigubos valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio baziniam pensijų anuitetui įsigyti, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos būdu.
5. Teisės į periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką pagal šio straipsnio 3 dalį įgijimas neužkerta kelio dalyviui vietoj periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos įsigyti pensijų anuitetą.
6. Dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas, turi teisę pasirinkti pensijų anuiteto mokėtoją ir, kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui, pensijų anuiteto rūšį.
24 straipsnis. Pensijų anuiteto mokėjimas
1. Pensijų anuitetas yra mokamas pensijų anuiteto sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Ši vienkartinė įmoka mokama pensijų išmokos sutarties pagrindu draudimo įmonei, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį dėl pensijų anuiteto mokėjimo sąlygų.
2. Teisę vykdyti pensijų anuitetų veiklą turi draudimo įmonė, Draudimo įstatymo nustatyta tvarka gavusi priežiūros institucijos išduodamą leidimą.
3. Pensijų anuitetų veiklą vykdančiai draudimo įmonei draudžiama atsisakyti sudaryti ar kitaip vengti sudaryti pensijų anuiteto sutartį su dalyviu, šio Įstatymo nustatyta tvarka įgijusiu teisę į pensijų išmoką. Sudarant pensijų anuiteto sutartį, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenų ir juos naudoti.
4. Draudimo įmonė, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką − elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui priklausančias lėšas (ar jų dalį) į draudimo įmonės nurodytą sąskaitą.
5. Pensijų anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius iki gyvos galvos. Draudžiama nustatyti mažėjantį anuitetą.
6. Pensijų anuitetas pradedamas mokėti nuo pensijų anuiteto sutartyje nurodytos dienos. Pensijų anuiteto mokėjimo teisingumą prižiūri draudimo priežiūros institucija.
25 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo pensijų ir pensijų išmokų santykis
1. Asmenims, dalyvavusiems pensijų kaupime, valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka proporcingai mažinamas.
2. Už laikotarpį, kai asmenys nedalyvavo pensijų kaupime, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijų dydis jiems nemažinamas.
26 straipsnis. Išmokos migruojantiems asmenims
1. Asmenims, išvykstantiems nuolat gyventi į kitą valstybę, pensijų fonde šių asmenų sukauptos lėšos neišmokamas, kol jie sukaks senatvės pensijos amžių.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
VALSTYBINĖ PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
27 straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė
1. Pensijų kaupimo bendrovių nuosavo turto ir pensijų fondo turto finansinės apskaitos ir atskaitomybės tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
28 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės
1. Priežiūros institucijos, be kituose įstatymuose nustatytų teisių, turi teisę:
1) priimti šiame Įstatyme nustatytus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų kaupimo bendrovių veiklą;
2) taikyti poveikio priemones pensijų kaupimo bendrovėms ir kitiems asmenims, pažeidusiems šį Įstatymą ir (ar) kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų kaupimo bendrovių veiklą arba pažeidusius dalyvių interesus, ar iškilus tokio pažeidimo grėsmei;
2. Priežiūros institucijos, be kituose įstatymuose nustatytų poveikio priemonių, turi teisę:
1) įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš pensijų kaupimo sutarčių;
3. Priežiūros institucijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus, šiame straipsnyje nurodytų poveikio priemonių taikymą bei įpareigojimus pensijų kaupimo bendrovėms ir kitą informaciją, nustatytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei priežiūros institucijos susitarime dėl pasikeitimo informacija.
29 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovių atsakomybė
1. Už šio bei kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimą, pažeidimus pensijų kaupimo bendrovės atsako įstatymų nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Atsakomybė įmokų mokėjimo vėlavimo atveju
1. Valstybinio socialinio draudimo įstaigos pensijų kaupimo bendrovėms moka delspinigius už lėšas, pervestas joms pavėluotai dėl savo kaltės. Delspinigių dydį ir skaičiavimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Priskaičiuotus delspinigius pensijų kaupimo bendrovės paskirsto savo valdomų pensijų fondų dalyviams, už kuriuos laiku nebuvo sumokėtos pensijų įmokos.
2. Draudėjų atsakomybę už pavėluotai pervestas lėšas ar neteisėtai sumažintų įmokų mokėjimą nustato įstatymai.