LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL OFICIALIOSIOS STATISTIKOS 2003 METŲ DARBŲ PROGRAMOS ĮVYKDYMO ATASKAITOS PATVIRTINIMO
2004 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 998
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 7 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu
Nr. 998
OFICIALIOSIOS STATISTIKOS 2003 METŲ DARBŲ PROGRAMOS ĮVYKDYMO ATASKAITA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Oficialiosios statistikos 2003 metų darbų programa (toliau vadinama – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) teisės aktais, reglamentuojančiais oficialiąją statistiką. Programa, patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr. 6-262), įvykdyta. Statistikos departamentas kartu su kitomis oficialiąją statistiką tvarkančiomis institucijomis rengė ir teikė Lietuvos ir ES institucijoms ir visuomenei statistinę informaciją apie valstybės ekonominius, demografinius procesus, socialinius veiksnius, visuomeninius ir aplinkos pokyčius. Daug statistinės informacijos teikiama Europos Bendrijų statistikos tarnybai (toliau vadinama – Eurostatas). Eurostato misija – aprūpinti statistine informacija Europos Komisiją ir kitas Europos institucijas, skelbti valstybių narių ir stojančiųjų valstybių duomenis rengiamose publikacijose. Tai ypač svarbu plečiantis ES. Teikiama Eurostatui statistinė informacija turi būti rengiama nustatytuoju laiku ir metodologiškai palyginama su visų ES valstybių duomenimis.
Įvairių sričių statistikos rengimą reglamentuoja apie 190 ES teisės aktų. 2003 metais ypač daug dėmesio skirta statistikos acquis įgyvendinimui. 2003 metų pabaigoje rengta 93 procentai ES teisės aktų reglamentuojamų statistinių rodiklių. 2004 metų I ketvirtį jų rengta iki 96 procentų.
2. Pagrindiniai Statistikos departamento 2003 metų veiklos
rezultatai:
2.1. Atliktas Lietuvos Respublikos žemės ūkio visuotinis surašymas (toliau vadinama – visuotinis žemės ūkio surašymas), paskelbti pirmieji rezultatai.
2.3. Siekiant įvertinti informacinių technologijų naudojimo plėtrą, toliau tiriamas informacinių technologijų naudojimas valstybės ir savivaldybių institucijose, įmonėse ir namų ūkiuose.
2.7. Analizuojami ir nuolat skelbiami Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 metų visuotinio surašymo rezultatai.
2.8. Toliau atliekami prekybos tarp ES valstybių duomenų surinkimo sistemos – Intrastato – diegimo darbai.
2.10. Vartotojams pateikti 2000 metų palyginamosiomis kainomis perskaičiuotas šalies bendrasis vidaus produktas ir kiti nacionalinių sąskaitų rodikliai.
2.13. Sudarytos sąlygos ūkio subjektams, valstybės ir savivaldybių institucijoms 8 statistinių ataskaitų duomenis teikti elektronine forma.
2.17. Atnaujinta Statistikos departamento interneto svetainė, joje skelbiama apie 15 procentų visos statistinės informacijos.
II. MAKROEKONOMIKOS STATISTIKA
3. Makroekonomikos statistika yra prioritetinė statistikos sritis. Jos paskirtis – rengti agreguotą informaciją apie šalies ūkio būklę ir jos pokyčius, atlikti tarptautinius palyginimus. Šios statistikos plėtrą lemia Europos integracijos procesai, siekimas įgyvendinti makroekonomikos stebėseną pagal Europos ekonomikos ir pinigų sąjungos reikalavimus ir standartus. 2003 metais daug dėmesio skirta metodologinių nuostatų derinimui siekiant įgyvendinti Europos sąskaitų sistemos ESS'95 reikalavimus. Tarpinstitucinės nacionalinių sąskaitų ekspertų grupės veikloje dalyvauja Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Lietuvos banko specialistai. 2003 metų pabaigoje rengta 97 procentai ES teisės aktų reglamentuojamų makroekonomikos statistikos rodiklių. Atlikti šie svarbiausieji makroekonomikos statistikos darbai:
3.1. Įgyvendinant ES reikalavimus, kartu su Finansų ministerija ir Lietuvos banku rengiama valdžios sektoriaus deficito ir skolos statistika. Finansų ministerijai pritarus, pažyma apie valdžios sektoriaus ir jo subsektorių deficito ir skolos lygius 2 kartus per metus teikiama Europos Komisijai.
3.2. Sudarytas šalies ekonomikos 2001 metų išteklių ir jų naudojimo balansas pagal produktus bazinėmis kainomis.
3.3. Paskelbtas 2002 metų išankstinis bendrasis vidaus produktas pagal apskritis, įvertintas buvusiomis kainomis.
3.4. Vartotojams pateikti 2000 metų palyginamosiomis kainomis perskaičiuoti šalies bendrasis vidaus produktas ir kiti nacionalinių sąskaitų rodikliai. Pakeitus bazinius metus iš 1995 metų į 2000 metus, pateikiami tikslesni šalies ekonomikos pokyčiai.
3.5. 2003 metais pasirengta nacionalinių sąskaitų rodiklius vertinti per 70 dienų nuo ketvirčio pabaigos (buvo vertinama per 90 dienų). Nuo 2004 metų vartotojams išankstiniai nacionalinių sąskaitų rodiklių įverčiai teikiami laikantis šio termino.
3.7. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 1218 „Dėl Atsakomybės už Europos Bendrijų nuosavus išteklius paskirstymo valstybės institucijoms ir įstaigoms patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 94-4253), patikslinti vidutinio svertinio PVM tarifo skaičiavimai (įskaitant ir vidutinį kompensacinį PVM tarifą ūkininkams) ir pasirengta nuo 2004 metų nustatytaisiais terminais teikti informaciją Finansų ministerijai nuosavų išteklių bazei skaičiuoti.
3.8. 2003 metais pirmą kartą paskelbtas suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI), atitinkantis ES reikalavimus. SVKI naudojamas infliacijos lygiui ES valstybėse nustatyti, tarptautiniams palyginimams atlikti. Kiekvieną mėnesį šis indeksas teikiamas Eurostatui. Drauge skaičiuojamas nacionalinis vartotojų kainų indeksas (VKI), tačiau šio rodiklio lyginti tarp valstybių negalima, nes kiekvienoje valstybėje jo skaičiavimo metodika pasirinkta atsižvelgiant į nacionalinius poreikius ir tikslus, skiriasi koncepcija, apibrėžimas, sudarymo metodai ir praktika. SVKI bazinis laikotarpis – 1996 metai, nacionalinio VKI – 2000 metai.
3.9. Kaip ir kasmet, dalyvauta Europos palyginimų programoje, kurios tikslas – nustatyti nacionalinių valiutų perkamosios galios paritetus ir juos naudojant atlikti tarptautinius bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, palyginimus. Perkamosios galios paritetai pašalina kainų lygių skirtumų įvairiose valstybėse poveikį ir leidžia atlikti tikslius apimties palyginimus. Paskelbti Europos palyginimų programos 2000 metų rezultatai, pateikti 31 valstybės, dalyvaujančios Europos palyginimų programoje, duomenys.
3.10. Atlikus kasmetinį valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto statistinį tyrimą, parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikta ataskaita apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą.
3.11. Kartu su Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija atlikti ES pensijų fondų statistikos reikalavimų įgyvendinimo parengiamieji darbai. Ketvirtinė pensijų fondų statistika, pradėta rengti 2004 metais, naudojama nacionalinėms sąskaitoms sudaryti. 2005 metais metinė informacija bus teikiama Eurostatui ir Lietuvos vartotojams.
III. VERSLO STATISTIKA
4. Verslo statistika atspindi trumpalaikius ir ilgalaikius pramonės, prekybos, statybos, transporto, paslaugų įmonių veiklos pokyčius, jos struktūrą. Verslo statistikos duomenys naudojami bendrajam vidaus produktui ir kitiems makroekonomikos rodikliams skaičiuoti, ekonominei analizei atlikti. Trumpalaikė verslo statistika būtina Europos Bendrijos pinigų politikai formuoti, todėl labai svarbu, kad rengiama statistika atitiktų ES reikalavimus ir būtų palyginama tarp valstybių. Statistinė informacija, apibūdinanti Lietuvos verslo pokyčius, sistemingai perduodama Eurostatui ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, teikiama šalies vartotojams. Rengiami ES reglamentuojamų verslo statistikos rodikliai 2003 metais sudarė 90 procentų (planas – 89 procentai). Svarbiausieji 2003 metų verslo statistikos darbai:
4.1. Atlikti pramonės, prekybos, statybos ir paslaugų įmonių struktūros tyrimai, vartotojams pateikta statistinė informacija apie verslo struktūrą pagal ekonominės veiklos rūšis, įmonių dydį, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą.
4.2. 2003 metais tirtos prekybos, statybos ir paslaugų verslo tendencijos. Tyrimo tikslas – remiantis vadovų nuomone, nustatyti šių ekonominės veiklos rūšių įmonių pokyčius ir artimiausių 3 mėnesių prognozę. Tyrimo duomenų pagrindu skaičiuojami ir kiekvieną mėnesį skelbiami verslo pasitikėjimo rodikliai ir apibendrintas ekonominių vertinimų rodiklis.
4.3. Pramonės įmonių produkcijos gamybos tyrimas atliekamas pagal ES reikalavimus, įdiegtas Bendrijos produktų sąrašas (PRODCOM klasifikatorius). Informacija apie svarbiausiųjų pramonės produkcijos rūšių gamybą natūrine išraiška kiekvieną mėnesį teikiama vartotojams. Šalyje pagal Bendrijos produktų sąrašą gaminama apie 2400 gaminių. Statistiniai duomenys lyginami su kitų valstybių duomenimis.
4.4. 2003 metais pirmą kartą atliktas mažmeninės prekybos įmonių apyvartos išskaidymo pagal produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatorių (CPA) tyrimas. Šį tyrimą reglamentuoja 1996 m. gruodžio 20 d. Europos Tarybos reglamentas Nr. 58/1997 dėl struktūrinės verslo statistikos. Vartotojams pateikta statistinė informacija apie mažmeninę prekybą pagal produktų grupes.
4.5. Siekiant įgyvendinti ES nustatytus turizmo statistikos rengimo reikalavimus, 2003 metais atliktas bandomasis vidaus turizmo tyrimas. Turizmo srautų sezoniškumui nustatyti tyrimas atliekamas 4 kartus per metus. Tyrimo tikslas – pateikti informaciją apie gyventojų keliones ir nakvynę šalies viduje ne jiems įprastoje aplinkoje, kelionės tikslą, naudojamą transporto rūšį, nakvynės sąlygas ir kitką. Informacija vartotojams bus pateikta 2004 metų liepą.
4.6. 2003 metų kovą atliktas išvykstamojo turizmo tyrimo, pradėto 2002 metais, paskutinis etapas. Tyrimas buvo atliekamas 2002 metų gegužės, rugpjūčio, lapkričio mėnesiais ir 2003 metų kovą. Lietuvos pasienio punktuose klausinėti Lietuvos Respublikos gyventojai, grįžtantys iš užsienio. Vartotojams pateikti tyrimo rezultatai.
4.7. Atlikti krovinių, įskaitant pavojingus krovinius, vežimo kelių transportu tyrimai, kitų rūšių transporto (oro, vandens, geležinkelių) vežimo tyrimai.
4.9. Mokesčių statistikos reikia bendrojo vidaus produkto išankstiniam vertinimui atlikti, statistiniam verslo registrui tikslinti, trumpalaikei verslo statistikai rengti. Šios statistikos pagrindas – administracinių duomenų šaltiniai. 2003 metais pasirašytos duomenų teikimo sutartys su Valstybine mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. 2004 metais pasirašyta sutartis su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos. Atlikta administracinių duomenų analizė.
4.10. Bendradarbiaujant su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, buvo toliau atliekami Intrastato sistemos diegimo darbai, skirti prekybos tarp ES valstybių duomenims rinkti. Duomenų rinkimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 10 d. nutarime Nr. 1086 „Dėl užsienio prekybos ir pridėtinės vertės mokesčio duomenų rinkimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 72-3034). Nuo įstojimo į ES dienos užsienio prekybos statistikoje taikomos dvi duomenų apskaitos sistemos: Intrastatas (prekyba su ES valstybėmis) ir Ekstrastatas (prekyba su ne ES valstybėmis).
4.11. Siekiant įvertinti informacinių technologijų naudojimo plėtrą, 2003 metais valstybės valdymo įstaigose ir įmonėse atliktas kasmetinis informacinių technologijų naudojimo tyrimas, statistinė informacija pateikta vartotojams.
5. Pagrindinis verslo statistikos duomenų šaltinis – įmonių statistiniai tyrimai. Įgyvendinant ES nustatytus verslo statistikos reikalavimus, didėja statistinės atskaitomybės krūvis respondentams. Siekiant mažinti šį krūvį ir tobulinti esamą statistinę atskaitomybę, bendradarbiaujama su verslui atstovaujančiomis organizacijomis ir verslininkais. 2003 metais organizuotos diskusijos su Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovais, verslininkais, kitomis oficialiąją statistiką tvarkančiomis valstybės institucijomis, administracinių duomenų tvarkytojais, ieškoma būdų kuo plačiau statistikos reikmėms naudoti administracinių šaltinių duomenis. Statistikos departamentas dalyvauja kuriant tarpžinybinę mokestinių duomenų saugyklą.
IV. SOCIALINĖ IR DEMOGRAFINĖ STATISTIKA
6. Socialinė ir demografinė statistika apibūdina šalies demografines tendencijas, socialinę-ekonominę gyventojų sudėtį, išsilavinimo, užimtumo, nedarbo ir darbo rinkos pokyčius, gyvenimo sąlygas, skurdo lygį, kitus socialinius reiškinius. Rengiant šią statistiką, bendradarbiaujama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija. 2003 metų pabaigoje rengta 97 procentai ES teisės aktų reglamentuojamų socialinės ir demografinės statistikos rodiklių (planas – 96 procentai). Svarbiausieji 2003 metais atlikti darbai:
6.1. Toliau atliekami nuolatiniai gyventojų užimtumo tyrimai – kiekvieną ketvirtį apklausiama apie 10 tūkstančių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Užimtumo statistika pagal ekonominės veiklos rūšis, profesijų grupes, užimtumo ir nedarbo lygį ir kitus rodiklius, visiškai atitinkanti ES reikalavimus, teikiama Lietuvos vartotojams ir Eurostatui. Lietuvos darbo biržos duomenys apie registruotų bedarbių skaičių pagal lytį ir amžių kiekvieną mėnesį siunčiami Eurostatui nedarbo lygiui įvertinti. Ši informacija skelbiama Eurostato pranešimuose spaudai.
6.2. 2003 metais visose ES narėse ir stojančiosiose valstybėse, įgyvendinant ES teisės aktus dėl darbo užmokesčio struktūros statistikos, atliktas darbo užmokesčio struktūros tyrimas. Tyrime dalyvavo apie 8 tūkstančius visų ekonominės veiklos rūšių šalies įmonių, surinkti duomenys apie 140 tūkstančių darbuotojų darbo užmokesčio struktūrą. Vartotojams informacija apie darbo užmokesčio struktūrą pagal darbuotojų profesijas, išsilavinimą, amžių, darbo stažą ir kitus rodiklius pradėta skelbti 2004 metų III ketvirtį.
6.3. Namų ūkių biudžetų tyrimo duomenų pagrindu atlikta santykinio skurdo, pajamų ir vartojimo nelygybės analizė. Apskaičiuoti santykinio skurdo rodikliai įvairioms namų ūkių grupėms, tam tikrų veiksnių poveikis santykinio skurdo lygiui, žemiau santykinės skurdo ribos gyvenančių namų ūkių gyvenimo lygio rodikliai. Duomenys paskelbti informaciniame pranešime „Namų ūkių gyvenimo lygis ir santykinis skurdas 2002 metais“. Pagal Eurostato parengtą metodiką apskaičiuoti ir jam pateikti socialinės atskirties rodikliai tarptautiniam palyginimui atlikti.
6.4. Metodiškai vadovaujant Eurostatui, 2003 metais organizuotas ir atliktas gyventojų laiko naudojimo tyrimas. Tyrimo tikslas – gauti išsamią informaciją apie tai, kaip gyventojai leidžia laiką, ką jie veikia, kiek laiko skiria darbui, savišvietai, poilsiui, buičiai tvarkyti ir panašiai, kokios jų gyvenimo sąlygos, kokią pagalbą jie gauna ar patys teikia. Laiko naudojimo dienoraščius užpildė ir apklausti 4,8 tūkstančio 10 metų ir vyresnių asmenų. Tyrimo rezultatai bus skelbiami 2004 metų III ketvirtį.
6.5. Atlikus vartotojų nuomonių tyrimą, pateikta informacija apie gyventojų esamą ir numatomą šeimos materialinę būklę, ketinimą pirkti ar galimybę sutaupyti, ekonominę šalies būklę ir jos pokyčius. Tyrimo rezultatų pagrindu kas mėnesį buvo skaičiuojamas ir skelbiamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kartu su verslo tendencijų tyrimų duomenimis – ekonominių vertinimų rodiklis. Duomenys lyginami su ES narių ir stojančiųjų valstybių duomenimis.
6.6. Siekiant nustatyti informacinių technologijų naudojimo mastą namų ūkiuose, 2003 metais du kartus atlikti gyventojų naudojimosi kompiuteriais ir internetu statistiniai tyrimai, informacija pateikta šalies vartotojams ir Eurostatui.
6.7. 2003 metais pradėta rengtis gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimui, kurį reglamentuoja 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ang. EU-SILC). Bandomasis tyrimas atliekamas 2004 metais.
6.8. 2003 metais pirmą kartą atliktas visą gyvenimą trunkančio mokymosi tyrimas. Apklausta daugiau kaip 10 tūkstančių 15 metų ir vyresnių šalies gyventojų. Eurostatui koordinuojant, šį tyrimą atliko visos ES narės ir stojančiosios valstybės. Informacija svarbi visoms ES valstybėms, kadangi ekonominiai pokyčiai verčia nuolat tobulinti kvalifikaciją ir įgūdžius. Pirminių duomenų bazė 2004 metų I ketvirtį išsiųsta Eurostatui apdoroti, šalies vartotojams statistinė informacija bus pateikta 2004 metų pabaigoje. Kasmet rengiama ir Eurostatui, kitoms suinteresuotoms tarptautinėms organizacijoms teikiama nuosekliojo švietimo statistika. Valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų statistiką rengia Švietimo ir mokslo ministerija, šią veiklą koordinuoja Statistikos departamentas.
6.9. 2003 metais buvo toliau rengiami ir skelbiami gyventojų ir būstų 2001 metų visuotinio surašymo rezultatai. Parengti leidiniai apie šeimas, namų ūkius, gyvenamuosius namus ir būstus, gyventojų pragyvenimo šaltinius, užimtumą, neįgaliuosius. Surašymo duomenimis, neįgalieji sudaro 7,5 procento visų Lietuvos gyventojų. Išleisti leidiniai apie visų 10 apskričių kaimo gyvenamąsias vietoves ir jų gyventojus. Parengti pranešimai spaudai. Išleistas leidinys, skirtas Estijos, Latvijos, Lietuvos gyventojų ir būstų surašymų duomenims apibendrinti.
6.10. Remiantis gyventojų ir būstų 2001 metų visuotinio surašymo duomenimis, patikslintas gyventojų skaičius apskrityse ir savivaldybėse 1990-2000 metais.
V. ŽEMĖS ŪKIO IR APLINKOSAUGOS STATISTIKA
7. Žemės ūkio ir aplinkosaugos statistika atspindi žemės ūkio būklę, pokyčius ir tendencijas pagal ūkių kategorijas ir administracinius teritorijos vienetus. Ji naudojama ekonominėms žemės ūkio sąskaitoms, žemės ūkio produkcijos balansams sudaryti, bendrajam vidaus produktui skaičiuoti, aplinkosaugos būklei tirti. Rengiant žemės ūkio ir aplinkosaugos statistiką, bendradarbiaujama su Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija. 2003 metų pabaigoje rengta 97 procentai ES teisės aktų reglamentuojamų šios srities statistikos rodiklių:
7.1. 2003 metais pasirengta visuotiniam žemės ūkio surašymui ir jis atliktas. Surašyta 279 tūkstančiai žemės ūkio produktus gaminančių ir žemės valdoje turinčių vieną ir daugiau hektarų žemės ūkio naudmenų ūkių ir 332 tūkstančiai smulkių žemės naudotojų, valdančių iki vieno hektaro žemės naudmenų. Paskelbti pirmieji surašymo duomenys, organizuota spaudos konferencija. 2004 metais bus rengiami ir vartotojams teikiami išsamūs surašymo duomenys. Atlikus visuotinį žemės ūkio surašymą, gauti išsamūs duomenys apie žemę ir jos naudojimą, pasėlius, gyvulių ir paukščių skaičių, ūkinius pastatus, techniką, užimtumą žemės ūkyje ir kiti.
7.2. Sudaryti ūkinių ir kalendorinių metų augalininkystės ir gyvulininkystės pagal išsamesnę produktų nomenklatūrą balansai.
7.4. Atlikti statistiniai tyrimai ir parengta informacija apie žemės ūkio produkcijos supirkimą pagal ūkių grupes, apskritis ir savivaldybes, supirkimo kainas ir jų indeksus.
7.6. Įgyvendinant ES aplinkos ir darnaus vystymosi statistikos reikalavimus, 2003 metais buvo toliau atliekami įmonių ir savivaldybių išlaidų aplinkos apsaugai tyrimai, kartu su Aplinkos ministerija rengiama atliekų tvarkymo, vandens išteklių naudojimo, aplinkos oro statistika.
7.7. Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), įgyvendinimui stebėti Statistikos departamentas patikslino pagrindinius darnaus vystymosi rodiklius, kurie nuo 2004 metų bus skelbiami Lietuvos statistikos metraštyje.
VI. STATISTINĖS INFORMACIJOS VARTOTOJŲ POREIKIŲ TENKINIMAS
8. Vykdydamas Programą, Statistikos departamentas 2003 metais parengė ir išleido 107 įvairaus periodiškumo statistikos leidinius lietuvių ir anglų kalbomis (2002 metais – 94 leidinius). Leidinių pagausėjo prireikus skelbti visuotinių 2001 metų gyventojų ir būstų ir 2003 metų žemės ūkio surašymų informaciją. Vartotojams pateikti pirmieji žemės ūkio visuotinio surašymo duomenys, išleistas leidinys ir lankstinukas. Bendradarbiaujant su kaimyninių Baltijos valstybių statistikos tarnybomis, išleistas leidinys apie šių valstybių užsienio prekybą, apžvalginis leidinys „Lietuva, Latvija, Estija skaičiais“. Kiekvieną mėnesį keičiamasi informacija apie pagrindinius statistinius rodiklius, ji skelbiama šių valstybių mėnesiniuose biuleteniuose „Ekonominė ir socialinė raida“.
9. Vis daugiau statistinės informacijos teikiama elektroninėse laikmenose, santykiškai mažėja spausdintų popieriuje leidinių. 2003 metais atnaujintoje interneto svetainėje buvo skelbiama apie 15 procentų visos statistinės informacijos. Vartotojai nemokamai gali naudotis visais pranešimais spaudai, mėnesinio pranešimo „Lietuvos ekonominė ir socialinė raida“ informacija, kiekvieną mėnesį atnaujinamais pagrindiniais šalies ekonominiais ir socialiniais rodikliais. Kas ketvirtį buvo rengiamas ir interneto svetainėje skelbiamas leidinys apie stojančių į ES valstybių ekonominę ir socialinę raidą. Vartotojams suteikta galimybė komentuoti interneto svetainėje pateiktą statistinę informaciją. Svetainėje kasdien apsilanko apie 2000 lankytojų (2002 metais – 1500 lankytojų). 2003 metais atnaujinus interneto svetainę ir joje pradėjus skelbti daugiau informacijos, nuo 7 tūkstančių (2002 metais) iki 5,2 tūkstančio sumažėjo bibliotekos-skaityklos lankytojų. 2003 metais bibliotekoje apsilankė vidutiniškai 20 lankytojų per dieną (2002 metais – vidutiniškai 27 lankytojai). Biblioteką lanko mokslo darbuotojai, verslo atstovai, valstybės institucijų darbuotojai, užsienio svečiai, studentai, moksleiviai.
10. Nuolat teikiama statistinė informacija tarptautinėms organizacijoms: Eurostatui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, Europos ekonominei komisijai, Jungtinėms Tautoms, Pasaulio bankui, Tarptautiniam valiutos fondui, Tarptautinei darbo organizacijai, Tarptautinei maisto organizacijai, Tarptautinei sveikatos organizacijai ir kitoms. Kasmet pildoma apie 150 šių organizacijų klausimynų. 2003 metais išanalizuoti struktūriniai rodikliai, kurių reikia Lisabonos strategijos, kuriai pritarta 2000 metais Lisabonos ES viršūnių taryboje, įgyvendinimui stebėti ir kuriais naudotasi rengiant Europos Komisijos 2003 ir 2004 metų pavasario pranešimus.
VII. STATISTINIŲ DUOMENŲ RINKIMO IR INFORMACIJOS SKLEIDIMO MODERNIZAVIMAS
12. Statistinės informacijos reikia vis daugiau, taigi būtina rūpintis, kad ji greičiau pasiektų vartotoją, – diegti naujausias duomenų rinkimo, apdorojimo ir statistinės informacijos teikimo technologijas. Statistinės informacijos vartotojai (ypač Eurostatas ir kitos tarptautinės organizacijos) turi nustatytuoju laiku gauti reikiamos formos statistinius duomenis, todėl 2003 metais ypač daug dėmesio skirta Statistikos departamento techninės bazės atnaujinimui ir palaikymui.
13. Didelio respondentų susidomėjimo sulaukė diegiamos elektroninės duomenų rinkimo formos. 2003 metais 8 statistinių ataskaitų duomenis ūkio subjektai, valstybės ir savivaldybių institucijos galėjo teikti internetu (2002 metais įdiegtos 3, 2003 metais – 5 elektroninės formos). Jas pildyti užsiregistravo apie 700 respondentų, bent vieną kartą pildė daugiau kaip 300 įmonių.
Toliau kuriama statistinės informacijos teikimo automatizuota sistema (PS-Axis aplinkoje). Šios sistemos pagrindą sudaro vartotojams atvira duomenų teikimo bazė, leisianti analizuoti statistinę informaciją internetu.
Visuotinio žemės ūkio surašymo duomenims analizuoti ir skelbti naudojant OLAP technologiją sukurta duomenų saugykla, leidžianti greitai ir be papildomų taikomųjų programų formuoti suvestinius duomenis.
VIII. TERITORINIŲ STATISTIKOS ĮSTAIGŲ REFORMA, DARBUOTOJŲ GEBĖJIMŲ TOBULINIMAS
14. Siekiant užtikrinti tinkamą statistikos sistemos veiklą, 2003 metais toliau vykdyta teritorinių statistikos įstaigų reforma. Jos tikslas – padidinti darbo efektyvumą, perskirsčius funkcijas tarp Statistikos departamento ir teritorinių statistikos įstaigų, kuo geriau panaudoti teritorinių statistikos įstaigų galimybes, užtikrinti veiksmingą ir racionalų jų darbą.
Nuo 2003 m. sausio 1 d. prijungimo būdu reorganizuotos Klaipėdos ir Tauragės apskričių teritorijose esančios statistikos įstaigos (iš viso 8). Nuo 2004 m. sausio 1 d. reorganizuotos Vilniaus, Šiaulių ir Telšių apskrityse esančios statistikos įstaigos (iš viso 14). Reforma baigta 2004 m. liepos 1 d., reorganizavus Kauno, Marijampolės, Alytaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse esančias statistikos įstaigas (iš viso 26). Vietoj 48 teritorinių statistikos įstaigų toliau veikia 5: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių teritorinės statistikos valdybos ir jų vyriausieji statistikai savivaldybėse. Pagrindinės šių valdybų funkcijos – konsultuoti respondentus statistinės atskaitomybės klausimais, surinkti statistines ataskaitas, įvesti jų duomenis į pirminių duomenų bazes, teikti statistinę informaciją vietos savivaldos institucijoms ir visuomenei. Statistikos departamentas daugiau dėmesio skirs metodiniams darbams, ES teisės aktų įgyvendinimui, darbui su vartotojais, statistikos kokybės gerinimui.
15. Ypač rūpinamasi darbuotojų gebėjimų tobulinimu. 2003 metais Lietuvos viešojo administravimo institute ES projektų vadybos, ES teisės ir eurointegracijos mokėsi 23 darbuotojai, kompiuterinio raštingumo kursus lankė 40 specialistų. Teritorinių statistikos įstaigų 29 specialistai tobulinosi statistikos metodikų diegimo, statistinių duomenų rinkimo ir apdorojimo klausimais. Europos statistikų mokymo programose dalyvavo 11 darbuotojų, 2 darbuotojai kėlė kvalifikaciją ilgalaikėse stažuotėse Eurostate, vienas – Suomijos statistikos tarnyboje (2002 metais kėlė kvalifikaciją 34, stažavosi 3 darbuotojai).
2003 metais pradėjo veikti darbo intensyvumo stebėsenos ir vertinimo sistema, leidžianti analizuoti darbuotojų funkcinį pasiskirstymą, tiksliau nustatyti statistinių tyrimų ir darbų atlikimo išlaidas. Taikant internetines technologijas, kuriama lanksti vidaus komunikacijos ir administravimo sistema, suteikianti darbuotojams patogų priėjimą prie reikiamų dokumentų, duomenų bazių, supažindinanti su administravimo naujovėmis ir aktualijomis, padedanti užtikrinti vidaus veiklos skaidrumą.
IX. VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBA
16. Narystė ES įpareigoja Lietuvos statistiką prisijungti prie ES statistikos sistemos kokybės deklaracijos ir įgyvendinti Eurostato rekomendacijas kokybės klausimais. Konsultuojant Suomijos statistikos tarnybos specialistams, 2003 metais pradėta kurti visuotinės kokybės vadybos sistema. Šios sistemos kūrimas – ilgas darbas. Stebint ir analizuojant statistinių duomenų rinkimo, statistinės informacijos rengimo ir teikimo vartotojams procesus, nustatomos sritys, kurias reikia tobulinti gerinant administravimą ir veiklos organizavimą. Svarbiausiasis tikslas – užtikrinti produkto – statistinės informacijos kokybę ir tenkinti vartotojų poreikius.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
17. Atlikti oficialiosios statistikos 2003 metų darbai leido pasirengti iki stojimo į ES perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti ES reikalavimus, keliamus Lietuvos statistikai. Siekiant sėkmingai įgyvendinti Statistikos departamento 2002-2004 metų veiklos strategijos nuostatas, 2004 metais daugiausia dėmesio bus skiriama darbams, kurie leis Statistikos departamentui tapti visaverčiu ES valstybių statistikos tarnybų partneriu.
______________