Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 68 IR 281 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 2451 IR 2452 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-1613
2008 m. vasario 6 d. Nr. 111
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 1921 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 ir 281 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 2451 ir 2452 straipsniais įstatymo projektui Nr. XP-1613 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) (toliau vadinama – Baudžiamasis kodeksas) 68 straipsnio 2 ir 5 dalyse siūloma nustatyti imperatyvų įpareigojimą teismui uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar padaręs nusikalstamą veiką vengė tokio apsvaigimo patikrinimo, ar vartojo alkoholį arba kitas svaigiąsias medžiagas iki nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo. Tačiau Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė, o ne pareiga nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.
2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialia teise turi būti uždrausta naudotis, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, iki nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį arba kitas svaigiąsias medžiagas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymas sietinas su ikiteisminio tyrimo pabaiga, kai kaltinamajame akte nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės: nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 219 straipsnio 3 punktas).
3. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 5 dalyje siūloma baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – skirti terminuotą ir neterminuotą. Neterminuotą uždraudimą asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones siūloma taikyti už neatsargių ar nesunkių nusikaltimų arba administracinių teisės pažeidimų padarymą. Įstatymo projekte numatomas neterminuotas uždraudimas asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra absoliutaus pobūdžio, todėl siūlomas privalomas šios priemonės skyrimas padarius tam tikras nusikalstamas veikas yra nesuderinamas su baudžiamosios teisės principais ir gali pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime (Žin., 2003, Nr. 57-2552) konstatavo, kad pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (bausmių ar jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.
4. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 5 dalyje numatytas siūlymas baudžiamojo poveikio priemonės taikymą sieti su nusikaltimo padarymu nepraėjus tam tikram terminui nuo sankcijų už ankstesnius nusikaltimus ar administracinius teisės pažeidimus įvykdymo dienos yra nepagrįstas. Siūlomos nuostatos yra nesuderinamos su Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje numatyta teistumo samprata, jo teisinėmis pasekmėmis ir teistumo terminų skaičiavimo principais. Pagal keičiamo Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalį į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujų nusikalstamų veikų padarymą. Atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tam tikros asmenų teisės ir laisvės, tačiau suėjus nustatytam terminui teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos priskirtinos prie neatsargių nusikaltimų, už kuriuos teistumas trunka tik bausmės atlikimo laikotarpiu (Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tačiau siūloma pataisa būtų nustatyta, kad teisiant asmenį už padarytą analogišką nusikaltimą, net jeigu teistumas pasibaigęs, jam būtų taikoma itin griežta baudžiamojo poveikio priemonė – visam laikui atimta teisė vairuoti kelių transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar pagrįsta keičiamo Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 5 dalies nuostata dėl neterminuoto teisės vairuoti kelių transporto priemonę atėmimo per dešimt ar penkerius metus pakartotinai padarius nusikaltimą, už kurį asmeniui jau buvo taikytos sankcijos. Siūlomos nuostatos yra nesuderinamos su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) (toliau vadinama – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) 36 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog praėjus metams po administracinės nuobaudos įvykdymo ir asmeniui nepadarius naujo administracinio teisės pažeidimo laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Kol kas nėra nei tokių terminų skaičiavimo mechanizmo, nei atitinkamo registro, todėl praktiškai neišvengiamai kiltų problemų.
Pagal Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio naujos 5 dalies 1 punktą teisė vairuoti kelių transporto priemones neterminuotam laikui būtų atimta visais atvejais, jeigu keičiamo Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1–6 dalyse nurodyti nusikaltimai būtų padaryti per dešimt metų nuo sankcijų už nurodytų nusikaltimų padarymą įvykdymo dienos. Tačiau keičiamo Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio naujos 5 dalies 2 punkte įtvirtinta priešinga nuostata – teisė vairuoti kelių transporto priemones neterminuotam laikui būtų uždrausta, jeigu Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse nurodyti nusikaltimai būtų padaryti per penkerius metus nuo sankcijų už nurodytų nusikaltimų padarymą įvykdymo dienos.
5. Atkreiptinas dėmesys į keičiamo Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 5 dalies 4 punktą, kadangi Baudžiamasis kodeksas nenustato baudžiamosios atsakomybės už kelių transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės nustatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnyje.
6. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma papildyti Baudžiamąjį kodeksą 2451 straipsniu ir jame nustatyti baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto priemonės vairavimą po to, kai asmeniui buvo uždrausta ją vairuoti neterminuotai. Transporto priemonės vairavimas, kai asmeniui uždrausta tai daryti, be abejo, yra piktybinis ir dažnas teisės pažeidimas, tačiau jis savaime nėra toks pavojingas, kad jį reikėtų kriminalizuoti. Pažymėtina, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultima ratio), skiriama padarius teisės pažeidimą, kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti teisinių gėrių apsaugos. O Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už tokius veiksmus nustato pakankamai griežtą administracinę atsakomybę.
7. Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma papildyti Baudžiamąjį kodeksą 2452 straipsniu, nustatant baudžiamąją atsakomybę už pabėgimą iš eismo įvykio vietos. Siūloma kriminalizuoti veika nėra tokia pavojinga, nes ja nepažeidžiami svarbiausi teisiniai gėriai: nekeliama nei papildoma grėsmė eismo saugumui (asmuo tęsia anksčiau pradėtą teisės pažeidimą, o ne daro naują veiką), nei nukentėjusio asmens sveikatai ar gyvybei (už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 144 straipsnį), nesikėsinama į teisėsaugos institucijų ar teismo veiklą. Vien tai, kad teisės pažeidimu įtariamas asmuo bando nepavojingu būdu paslėpti padaryto teisės pažeidimo įrodymus, savaime nėra pagrindas jį už tai traukti baudžiamojon atsakomybėn.