LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL 2012–2014 METŲ MELIORACIJOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2011 m. spalio 19 d. Nr. 3D-772
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi ir siekdamas užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių tinkamą funkcionavimą,
tvirtinu 2012–2014 metų melioracijos programą (pridedama).
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius
SUDERINTA
Lietuvos savivaldybių asociacijos
2011 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (18)-SD-680
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro
2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 3D-772
2012–2014 METŲ MELIORACIJOS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2012–2014 metų melioracijos programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi bei savivaldybių 2012–2014 metų melioracijos darbų investicijų projektais.
II. PROGRAMOS MISIJA (APLINKOS ANALIZĖ)
2. Šia programa siekiama įgyvendinti racionalią melioracijos turto, melioruotos žemės naudojimo politiką, kuri skatintų ekonominius ir socialinius pokyčius, nukreiptus į žemės ūkio gamybos intensyvinimą bei kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą, kartu išsaugant ir gausinant kaimo gamtinį, materialinį ir dvasinį paveldą, taip pat apsaugant kaimo gyventojų turtą ir aplinką polderiuose nuo potvynių daromos žalos.
3. Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, reikalingų sausinti, Lietuvoje yra 3,4 mln. ha arba 85,9 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. Be šių žemių sausinimo efektyvi žemdirbystė šalyje negalima. Nusausintose žemėse išauginama 89 proc. visos žemės ūkio produkcijos, todėl žemių melioracija šalyje yra labai svarbi žemės ūkio gamybos ir kaimo infrastruktūros dalis. Dabartiniu metu nusausintų drenažu žemės ūkio paskirties žemių plotas šalyje yra 2,6 mln. ha arba 77,7 proc. šiam tikslui naudojamos žemės.
Atlikus melioruotos žemės būklės techniniu ir agrotechniniu požiūriais įvertinimą nustatyta, kad blogos būklės melioruotos žemės yra 222,4 tūkst. ha. Daugiau kaip 15,0 tūkst. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų pavirto pelke, daugiau kaip 67,3 tūkst. ha apaugo krūmais ir mišku. Apskaitos duomenimis melioracijos statiniai nyksta. Statinių vidutinis nusidėvėjimas pasiekė 59,1 proc.
4. Melioracijos programai 2009–2011 m., patvirtintai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3D-650 (Žin., 2008, Nr. 142-5674), įgyvendinti, dėl įvykusios finansinės krizės Lietuvos Respublikos Seimas valstybės biudžeto lėšų skyrė labai mažai: 2009 m. – 37,1 mln. Lt, 2010 ir 2011 m. po 28 mln. Lt (palyginimui 2006 m. – 67,5 mln. Lt, 2007 m. – 70,3 mln. Lt, 2008 m. – 82,1 mln. Lt).
5. Atlikti darbai ir pasiekti rezultatai:
2009 m. investicijų lėšomis suremontuota ir rekonstruota 2749 ha sausinimo sistemų, 476 km griovių, 438 vandens pralaidos, 48 tiltai, 55 tvenkinių užtvankos, 405 kiti hidrotechnikos statiniai, 110 km požeminio drenažo linijų. Paprastosiomis lėšomis išvalyta 111 km griovių, iš griovių pašalinta 161 ha krūmų, paremti 27 ūkininkai remontuojant jiems priklausančius melioracijos statinius.
2010 m. investicijų lėšomis suremontuota ir rekonstruota 2444 ha sausinimo sistemų, 290 km griovių, 373 vandens pralaidos, 22 tiltai, 51 tvenkinių užtvanka, 161 kitas hidrotechnikos statinys, 94 km požeminio drenažo linijų. Paprastosiomis lėšomis išvalyta 118 km griovių, iš griovių pašalinta 176 ha krūmų, paremti 9 ūkininkai remontuojant jiems priklausančius melioracijos statinius.
Atitinkami darbai numatyti ir bus atlikti 2011 m.
III. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMAIS
6. Programos tikslai atitinka Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), III skyriaus dalies „Konkurencinga ekonomika“ 5 punkto „Kaimo ir žemės ūkio plėtra“:
6.1. gamybinės infrastruktūros nuostatą, kurioje numatyta esminė melioracijos ir vandentvarkos turto pertvarka – melioracijos turto privatizavimas;
IV. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMA IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖMIS
7. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), 441 punkte numatyta įgyvendinti kompleksą priemonių žemės kultūrinei ir techninei būklei išsaugoti, palaikyti melioracijos įrenginių būklę, apibrėžti valstybės vaidmenį, atsakomybę ir santykius su įrenginių naudotojais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėmis melioruotos žemės savininkams teikiama finansinė parama ūkinių melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti.
Jau parengti ir patvirtinti teisės aktai, reglamentuojantys melioracijos darbus vykdančių subjektų ir melioracijos statinių bei melioruotų žemių naudotojų santykius.
V. PROGRAMOS TIKSLAI
8. Organizuoti melioruotos žemės būklės palaikymą laiku pašalinant perteklinį vandenį iš nusausintų plotų.
9. Užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių tinkamą veikimą.
VI. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMA
12. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje 2007 m. spalio 19 d. Komisijos (EB) sprendimu Nr. C (2007) 5076 (toliau – KPP), su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu Nr. C (2009) 10216, įvardyta problema, susijusi su vandentvarka ir žemės ūkio infrastruktūra – sausinimo sistemų tvarkymu.
13. KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ bendrasis tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas kaimo infrastruktūros plėtrai, kuri pagerintų žemės ir miškų ūkio konkurencingumą. Priemonės veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ tikslai – pagerinti laukų bendrojo naudojimo melioracijos inžinerinės infrastruktūros techninę būklę, išsaugoti ir puoselėti žemės ūkio vandens išteklių ekologinę vertę kaimo vietovėse, atsižvelgiant į melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės įvertinimo pagrindinius duomenis, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 3D-309 (Žin., 2007, Nr. 73-2908).
14. Pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ numatoma parama savivaldybėms ir melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijoms sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstravimui bei rūgščių dirvožemių kalkinimui siekiant pagerinti jų vandens pralaidumo savybes sausinamos teritorijos ariamojoje žemėje, kur pH?5,5; dirbtinių vandens telkinių hidrotechninių statinių rekonstravimui; polderių rekonstravimui.
VII. MELIORUOTOS ŽEMĖS SAVININKŲ ĮTRAUKIMAS Į MELIORACIJOS SISTEMŲ PRIEŽIŪRĄ
15. Vykdydamas Valstybės ilgalaikės raidos strategiją Lietuvos Respublikos Seimas išdėstė Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą nauja redakcija ir jo 3 str. 1 dalyje nustatė, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui. Tokiu būdu apie pusė melioracijos statinių iš valstybės nuosavybės perėjo žemės savininkų nuosavybėn.
Žemės plotai, kuriuose iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo įrengiamos melioracijos sistemos, siekė nuo keleto iki kelių šimtų ha. Tuo tarpu vidutinis šalies ūkis yra apie 15 ha dydžio, todėl sistema apima keliolika savininkų. Melioracijos sistemos tapo bendrojo naudojimo sistemomis, jų priežiūra vieno savininko žemėje beveik nebeįmanoma, kadangi dėl vandens nuleidimo, kuris siejasi su vandens pritekamų ir turinčių drėgmės perteklių plotų ribomis ir kurie nesutampa su savininkų žemės plotais, melioracijos sistemų funkcionavimas negali būti dalomas pagal melioruotos žemės savininkų sklypus. Dėl to melioruotos žemės naudotojai skatinami jungtis į melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijas, kad galėtų tinkamai prižiūrėti melioracijos sistemas ir statinius, pagerinti melioruotos žemės būklę.
16. Įsteigtos ir įregistruotos asociacijos gali atstovauti savo narių interesams valstybės bei savivaldybių institucijose, dalyvauti ES ir/arba Lietuvos Respublikos finansuojamuose projektuose, programose, organizuoti ir/arba atlikti drenažo sistemų priežiūros darbus, teikti žemės ūkio technikos remonto, serviso paslaugas ir kt., taip pat turi teisę pasinaudoti KPP finansine parama žemės ūkio vandentvarkai (melioracijos statiniams rekonstruoti). Asociacijos numatytos kaip tinkami pareiškėjai tokiai paramai gauti. Be to, asociacijos nustatyta tvarka gali dalyvauti konkursuose melioracijos statinių priežiūros darbams atlikti, taip pat savo jėgomis organizuoti asociacijos nariams nuosavybės teise priklausančio drenažo remontą.
VIII. MELIORACIJOS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 str. 2 p. melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas (įmonės pavadinimas pakeistas į Valstybės žemės fondą). Valstybės fondo inžinieriai inspektoriai kasmet privalo:
17.1. atlikti:
17.1.1. kompleksinį savivaldybių veiklos melioracijos srityje patikrinimą, remdamiesi melioracijos techniniais reglamentais: MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, MTR 1.07.01:2006 „Melioracijos statinių statybos leidimas“, MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, MTR 1.11.01:2006 „Melioracijos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“;
17.1.2. savivaldybių teritorijoje vykdomų ar įvykdytų melioracijos statinių statybos darbų kokybės ir biudžeto lėšų panaudojimo patikrinimą;
17.1.3. parengtų ir į Melioracijos programą įtrauktų melioracijos darbų investicijų projektų kokybės patikrinimą savivaldybėse;
17.2. dalyvauti:
17.2.1. nagrinėjant žemės savininkų ir naudotojų skundus, susijusius su melioracijos statiniais (taip pat Žemės ūkio ministerijos pavedimu);
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 str. 3 p. valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Savivaldybių melioracijos specialistai kasmet privalo:
18.1. vykdyti:
18.1.3. tvenkinių hidrotechninių statinių priežiūrą pagal Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles (LAND 2-95), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 (Žin., 1997, Nr. 70-1790; 2006, Nr. 101-3015);
18.2. sudaryti:
18.3. atlikti:
18.4. pagal kompetenciją kontroliuoti, ar žemės savininkai ir valstybinės žemės nuomotojai vadovaujasi Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2010, Nr. 98-5089), Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-186 (Žin., 2008, Nr. 42-1561), ir Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 42-1562 (Žin., 2008, Nr. 42-1562);
18.5. nustatyti technines sąlygas ir išduoti leidimus statiniams melioruotoje žemėje projektuoti ir statyti, kontroliuoti jų įvykdymą;
IX. MELIORACIJOS MOKSLO TIRIAMIEJI DARBAI
19. Melioracijos programos įgyvendinimas turi sudaryti prielaidas normaliam ūkininkavimui. Tuo tikslu, esant finansinėms galimybėms, bus vykdomi melioracijos moksliniai tyrimai, nagrinėjamas naujų medžiagų ir technologijų taikymas Lietuvos sąlygomis, rengiami techniniai normatyviniai dokumentai, kuriamos drenažo sistemų veikimą gerinančios priemonės ir technologijos. Melioracijos moksliniai tyrimai bus atliekami mokslo pagrindais ir juos atlikus bus parengti atitinkami norminiai teisės aktai.
Valstybės biudžeto lėšų poreikis moksliniams tyrimams vykdyti ir jų pagrindu techniniams normatyviniams dokumentams rengti pateiktas šios programos 2 priede.
X. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI
20. Įgyvendinus programos nuostatas, laiku vykdant melioracijos sistemų priežiūrą, taip pat suremontavus ir rekonstravus melioracijos sistemas bei pritaikius agromelioracines priemones:
20.4. pagerės 341 tvenkinio, 1453 tiltų, 307 lieptų, 56000 pralaidų, 50000 km griovių ir kitų statinių eksploatacijos būklė;
XI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
21. Programai įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos:
21.1. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių priežiūros darbams finansuoti, melioracijos sistemų ir jų hidrotechninių statinių priežiūros, remonto ir statybos techniniams normatyviniams dokumentams rengti bei atnaujinti:
21.1.1. polderių sausinimo sistemų siurblinių eksploatacijos ir kitų šių sistemų melioracijos statinių eksploatacijos darbams finansuoti;
21.2. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių remonto darbams finansuoti (įskaitant šių statinių remonto techninės-sąmatinės dokumentacijos parengimą):
21.2.2. polderių sausinimo sistemų siurblinių ir kitų šių sistemų melioracijos statinių remonto darbams finansuoti;
21.3. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių rekonstravimo darbams finansuoti (išskyrus rekonstravimo projektus, finansuojamus pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“), įskaitant rekonstravimo darbų techninės-sąmatinės dokumentacijos parengimą.
22. Programai įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto ir žemės savininkų ar kitų naudotojų nuosavos lėšos (paramai melioruotos nevalstybinės žemės savininkams melioracijos sistemų ir statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti).
23. Programai įgyvendinti naudojamų valstybės biudžeto lėšų poreikis pagal savivaldybes pateikiamas šios programos 1 priede. Lėšos numatomos (tikslinamos), atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programos projektą.
24. Programai įgyvendinti naudojamos paramos pagal KPP lėšos:
24.1. sausinimo sistemoms ir jų hidrotechniniams statiniams rekonstruoti bei rūgščioms dirvoms kalkinti sausinamos teritorijos ariamojoje žemėje, kur pH?5,5;
25. Pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ iš viso (su patikslinimais) numatyta 212 mln. Lt paramos lėšų. Lėšų kiekis metams skiriamas atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Parama numatyta savivaldybėms, patikėjimo teise valdančioms valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, ir melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijoms – ribotos atsakomybės, nesiekiantiems pelno juridiniams asmenims, kurių veiklos tikslas – palaikyti bendrojo naudojimo melioracijos sistemų gerą būklę asociacijos narių naudojamoje melioruotoje žemėje.
XII. PROGNOZUOJAMI REZULTATAI
26. Programos įgyvendinimas leis pagerinti melioracijos sistemų ir statinių būklę, atkurti dirvožemio derlingumą, taip suteikiant paramą žemės savininkams, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems žemės ūkio veiklos subjektams.
27. Bus atliekami įvairūs melioracijos darbai:
suremontuota:
1 980 vnt. pralaidų;
210 tiltų ir lieptų;
120 užtvankų;
24 sausinimo siurblinės;
30 km polderių pylimų;
7 500 ha sausinimo sistemų;
rekonstruota:
5790 km griovių;
690 vnt. pralaidų;
60 tiltų ir lieptų;
18 užtvankų;
210 km drenažo rinktuvų;
24 sausinimo siurblinės;
9 km polderių pylimų.
XIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA BEI ATSAKOMYBĖ
29. Savivaldybės:
29.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais terminais ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka rengia ir teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai melioracijos darbų investicijų projektus;
29.3. tvirtina konkrečių savivaldybės melioracijos objektų ir darbų, atliekamų programos lėšomis, sąrašus, apimtis ir finansavimo limitus;
29.6. vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243 „Dėl melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos“ (Žin., 2004, Nr. 77-2685) informuoja kiekvieno mėnesio 5 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją apie programos įgyvendinimą.
30. Melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai naudoja pagal paskirtį ir prižiūri melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, nuosavybės teise priklausančius žemės savininkui, ir skubiai remontuoja, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui ir aplinkai.
XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31. Melioracijos darbai programos lėšomis perkami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka.
32. Melioracijos darbai programos lėšomis finansuojami laikantis teisės aktų, taikomų iš valstybės biudžeto finansuojamoms programoms vykdyti.
2012–2014 metų melioracijos programos
1 priedas
2012 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES
(tūkst. Lt)
| Eil. Nr. |
Savivaldybės pavadinimas |
Iš viso |
Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (išlaidos) |
Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (investicijų lėšos) |
||
| melioracijai iš viso |
iš jų polderiams eksploatuoti |
melioracijai iš viso |
iš jų polderiams eksploatuoti |
|||
| 1. |
Akmenės rajono |
1 836 |
216 |
|
1 620 |
|
| 2. |
Alytaus rajono |
2 670 |
370 |
70 |
2 300 |
|
| 3. |
Anykščių rajono |
2 593 |
593 |
|
2 000 |
|
| 4. |
Birštono |
113 |
64 |
|
49 |
|
| 5. |
Biržų rajono |
4 450 |
950 |
|
3 500 |
|
| 6. |
Druskininkų |
308 |
58 |
|
250 |
|
| 7. |
Elektrėnų |
812 |
102 |
15 |
710 |
|
| 8. |
Ignalinos rajono |
2 475 |
475 |
43 |
2 000 |
|
| 9. |
Jonavos rajono |
1 373 |
373 |
|
1 000 |
|
| 10. |
Joniškio rajono |
2 000 |
500 |
|
1 500 |
|
| 11. |
Jurbarko rajono |
2 900 |
500 |
|
2 400 |
|
| 12. |
Kaišiadorių rajono |
2 320 |
520 |
160 |
1 800 |
|
| 13. |
Kalvarijos |
950 |
100 |
30 |
850 |
|
| 14. |
Kauno rajono |
4 400 |
700 |
|
3 700 |
|
| 15. |
Kazlų Rūdos |
840 |
130 |
|
710 |
|
| 16. |
Kėdainių rajono |
3 911 |
1 104 |
30 |
2 807 |
|
| 17. |
Kelmės rajono |
2 690 |
450 |
|
2 240 |
|
| 18. |
Klaipėdos rajono |
1 410 |
850 |
650 |
560 |
|
| 19. |
Kretingos rajono |
2 281 |
781 |
40 |
1 500 |
|
| 20. |
Kupiškio rajono |
2 350 |
650 |
|
1 700 |
|
| 21. |
Lazdijų rajono |
1 228 |
628 |
205 |
600 |
|
| 22. |
Marijampolės |
2 365 |
245 |
35 |
2 120 |
|
| 23. |
Mažeikių rajono |
3 388 |
800 |
|
2 588 |
|
| 24. |
Molėtų rajono |
2 000 |
500 |
100 |
1 500 |
200 |
| 25. |
Pagėgių |
917 |
317 |
170 |
600 |
100 |
| 26. |
Pakruojo rajono |
3 515 |
869 |
|
2 646 |
115 |
| 27. |
Palangos miesto |
280 |
180 |
180 |
100 |
100 |
| 28. |
Panevėžio rajono |
8 300 |
2 400 |
|
5 900 |
|
| 29. |
Pasvalio rajono |
3 490 |
890 |
|
2 600 |
|
| 30. |
Plungės rajono |
2 430 |
310 |
|
2 120 |
|
| 31. |
Prienų rajono |
1 514 |
350 |
|
1 164 |
|
| 32. |
Radviliškio rajono |
2 675 |
1 175 |
|
1 500 |
|
| 33. |
Raseinių rajono |
3 330 |
300 |
|
3 030 |
|
| 34. |
Rietavo |
1 495 |
300 |
|
1 195 |
|
| 35. |
Rokiškio rajono |
4 200 |
700 |
|
3 500 |
|
| 36. |
Skuodo rajono |
932 |
437 |
|
495 |
|
| 37. |
Šakių rajono |
2 200 |
700 |
|
1 500 |
|
| 38. |
Šalčininkų rajono |
2 149 |
474 |
60 |
1 675 |
|
| 39. |
Šiaulių rajono |
1 625 |
435 |
|
1 190 |
|
| 40. |
Šilalės rajono |
3 375 |
375 |
|
3 000 |
|
| 41. |
Šilutės rajono |
8 956 |
3 956 |
3400 |
5 000 |
3 000 |
| 42. |
Širvintų rajono |
1 328 |
147 |
|
1 181 |
|
| 43. |
Švenčionių rajono |
1 500 |
300 |
|
1 200 |
|
| 44. |
Tauragės rajono |
2 350 |
250 |
|
2 100 |
|
| 45. |
Telšių rajono |
2 000 |
300 |
|
1 700 |
|
| 46. |
Trakų rajono |
750 |
250 |
|
500 |
|
| 47. |
Ukmergės rajono |
3 200 |
550 |
60 |
2 650 |
150 |
| 48. |
Utenos rajono |
778 |
378 |
|
400 |
|
| 49. |
Varėnos rajono |
1 110 |
200 |
60 |
910 |
|
| 50. |
Vilkaviškio rajono |
1 300 |
300 |
|
1 000 |
|
| 51. |
Vilniaus rajono |
1 500 |
200 |
|
1 300 |
|
| 52. |
Zarasų rajono |
490 |
80 |
|
410 |
|
|
|
IŠ VISO |
119 352 |
28 782 |
5 308 |
90 570 |
3 665 |
2013 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES
(tūkst. Lt)
| Eil. Nr. |
Savivaldybės pavadinimas |
Iš viso |
Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (išlaidos) |
Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (investicijų lėšos) |
||
| melioracijai iš viso |
iš jų polderiams eksploatuoti |
melioracijai iš viso |
iš jų polderiams eksploatuoti |
|||
| 1. |
Akmenės rajono |
1 822 |
216 |
|
1 606 |
|
| 2. |
Alytaus rajono |
2 670 |
370 |
70 |
2 300 |
|
| 3. |
Anykščių rajono |
2 593 |
593 |
|
2 000 |
|
| 4. |
Birštono |
113 |
64 |
|
49 |
|
| 5. |
Biržų rajono |
4 450 |
950 |
|
3 500 |
|
| 6. |
Druskininkų |
258 |
58 |
|
200 |
|
| 7. |
Elektrėnų |
822 |
102 |
15 |
720 |
|
| 8. |
Ignalinos rajono |
2 975 |
475 |
43 |
2 500 |
|
| 9. |
Jonavos rajono |
1 573 |
373 |
|
1 200 |
|
| 10. |
Joniškio rajono |
2 500 |
500 |
|
2 000 |
|
| 11. |
Jurbarko rajono |
3 500 |
500 |
|
3 000 |
|
| 12. |
Kaišiadorių rajono |
2 430 |
530 |
170 |
1 900 |
|
| 13. |
Kalvarijos |
950 |
100 |
30 |
850 |
|
| 14. |
Kauno rajono |
4 400 |
700 |
|
3 700 |
|
| 15. |
Kazlų Rūdos |
840 |
130 |
|
710 |
|
| 16. |
Kėdainių rajono |
4 192 |
1 104 |
30 |
3 088 |
|
| 17. |
Kelmės rajono |
2 690 |
450 |
|
2 240 |
|
| 18. |
Klaipėdos rajono |
1 600 |
850 |
650 |
750 |
400 |
| 19. |
Kretingos rajono |
2 281 |
781 |
40 |
1 500 |
|
| 20. |
Kupiškio rajono |
2 350 |
650 |
|
1 700 |
|
| 21. |
Lazdijų rajono |
1 628 |
628 |
205 |
1 000 |
|
| 22. |
Marijampolės |
2 577 |
245 |
35 |
2 332 |
|
| 23. |
Mažeikių rajono |
3 388 |
800 |
|
2 588 |
|
| 24. |
Molėtų rajono |
2 000 |
500 |
100 |
1 500 |
200 |
| 25. |
Pagėgių |
887 |
317 |
170 |
570 |
120 |
| 26. |
Pakruojo rajono |
3 969 |
869 |
|
3 100 |
115 |
| 27. |
Palangos miesto |
295 |
180 |
180 |
115 |
110 |
| 28. |
Panevėžio rajono |
8 300 |
2 400 |
|
5 900 |
|
| 29. |
Pasvalio rajono |
3 490 |
890 |
|
2 600 |
|
| 30. |
Plungės rajono |
2 430 |
310 |
|
2 120 |
|
| 31. |
Prienų rajono |
1 514 |
350 |
|
1 164 |
|
| 32. |
Radviliškio rajono |
2 675 |
1 175 |
|
1 500 |
|
| 33. |
Raseinių rajono |
3 330 |
300 |
|
3 030 |
|
| 34. |
Rietavo |
1 495 |
300 |
|
1 195 |
|
| 35. |
Rokiškio rajono |
4 200 |
700 |
|
3 500 |
|
| 36. |
Skuodo rajono |
1 017 |
437 |
|
580 |
|
| 37. |
Šakių rajono |
2 200 |
700 |
|
1 500 |
|
| 38. |
Šalčininkų rajono |
2 301 |
474 |
60 |
1 827 |
|
| 39. |
Šiaulių rajono |
2 765 |
435 |
|
2 330 |
|
| 40. |
Šilalės rajono |
3 375 |
375 |
|
3 000 |
|
| 41. |
Šilutės rajono |
8 956 |
3 956 |
3400 |
5 000 |
3 000 |
| 42. |
Širvintų rajono |
1 547 |
147 |
|
1 400 |
|
| 43. |
Švenčionių rajono |
1 600 |
300 |
|
1 300 |
|
| 44. |
Tauragės rajono |
2 565 |
250 |
|
2 315 |
|
| 45. |
Telšių rajono |
2 500 |
300 |
|
2 200 |
|
| 46. |
Trakų rajono |
750 |
250 |
|
500 |
|
| 47. |
Ukmergės rajono |
3 200 |
550 |
60 |
2 650 |
150 |
| 48. |
Utenos rajono |
778 |
378 |
|
400 |
|
| 49. |
Varėnos rajono |
1 250 |
200 |
60 |
1 050 |
|
| 50. |
Vilkaviškio rajono |
1 800 |
300 |
|
1 500 |
|
| 51. |
Vilniaus rajono |
1 500 |
200 |
|
1 300 |
|
| 52. |
Zarasų rajono |
580 |
80 |
|
500 |
|
|
|
IŠ VISO |
125 871 |
28 792 |
5 318 |
97 079 |
4 095 |
2014 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES
(tūkst. Lt)
| Eil. Nr. |
Savivaldybės pavadinimas |
Iš viso |
Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (išlaidos) |
Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (investicijų lėšos) |
||
| melioracijai iš viso |
iš jų polderiams eksploatuoti |
melioracijai iš viso |
iš jų polderiams eksploatuoti |
|||
| 1. |
Akmenės rajono |
1 916 |
216 |
|
1 700 |
|
| 2. |
Alytaus rajono |
2 670 |
370 |
70 |
2 300 |
|
| 3. |
Anykščių rajono |
2 593 |
593 |
|
2 000 |
|
| 4. |
Birštono |
136 |
64 |
|
72 |
|
| 5. |
Biržų rajono |
4 450 |
950 |
|
3 500 |
|
| 6. |
Druskininkų |
258 |
58 |
|
200 |
|
| 7. |
Elektrėnų |
832 |
102 |
15 |
730 |
|
| 8. |
Ignalinos rajono |
3 475 |
475 |
43 |
3 000 |
|
| 9. |
Jonavos rajono |
1 773 |
373 |
|
1 400 |
|
| 10. |
Joniškio rajono |
3 000 |
500 |
|
2 500 |
|
| 11. |
Jurbarko rajono |
3 900 |
500 |
|
3 400 |
|
| 12. |
Kaišiadorių rajono |
2 440 |
540 |
180 |
1 900 |
|
| 13. |
Kalvarijos |
950 |
100 |
30 |
850 |
|
| 14. |
Kauno rajono |
4 400 |
700 |
|
3 700 |
|
| 15. |
Kazlų Rūdos |
840 |
130 |
|
710 |
|
| 16. |
Kėdainių rajono |
4 392 |
1 104 |
30 |
3 288 |
|
| 17. |
Kelmės rajono |
2 690 |
450 |
|
2 240 |
|
| 18. |
Klaipėdos rajono |
3 165 |
850 |
650 |
2 315 |
1 065 |
| 19. |
Kretingos rajono |
2 281 |
781 |
40 |
1 500 |
|
| 20. |
Kupiškio rajono |
2 350 |
650 |
|
1 700 |
|
| 21. |
Lazdijų rajono |
2 128 |
628 |
205 |
1 500 |
|
| 22. |
Marijampolės |
2 836 |
245 |
35 |
2 591 |
|
| 23. |
Mažeikių rajono |
3 388 |
800 |
|
2 588 |
|
| 24. |
Molėtų rajono |
2 000 |
500 |
100 |
1 500 |
|
| 25. |
Pagėgių |
967 |
317 |
170 |
650 |
150 |
| 26. |
Pakruojo rajono |
3 969 |
869 |
|
3 100 |
115 |
| 27. |
Palangos miesto |
280 |
180 |
180 |
100 |
100 |
| 28. |
Panevėžio rajono |
8 300 |
2 400 |
|
5 900 |
|
| 29. |
Pasvalio rajono |
3 490 |
890 |
|
2 600 |
|
| 30. |
Plungės rajono |
2 430 |
310 |
|
2 120 |
|
| 31. |
Prienų rajono |
1 514 |
350 |
|
1 164 |
|
| 32. |
Radviliškio rajono |
2 675 |
1 175 |
|
1 500 |
|
| 33. |
Raseinių rajono |
3 330 |
300 |
|
3 030 |
|
| 34. |
Rietavo |
1 495 |
300 |
|
1 195 |
|
| 35. |
Rokiškio rajono |
4 200 |
700 |
|
3 500 |
|
| 36. |
Skuodo rajono |
1 037 |
437 |
|
600 |
|
| 37. |
Šakių rajono |
2 200 |
700 |
|
1 500 |
|
| 38. |
Šalčininkų rajono |
2 301 |
474 |
60 |
1 827 |
|
| 39. |
Šiaulių rajono |
2 975 |
435 |
|
2 540 |
|
| 40. |
Šilalės rajono |
3 375 |
375 |
|
3 000 |
|
| 41. |
Šilutės rajono |
8 956 |
3 956 |
3 400 |
5 000 |
3 000 |
| 42. |
Širvintų rajono |
1 547 |
147 |
|
1 400 |
|
| 43. |
Švenčionių rajono |
1 600 |
300 |
|
1 300 |
|
| 44. |
Tauragės rajono |
2 750 |
250 |
|
2 500 |
|
| 45. |
Telšių rajono |
2 800 |
300 |
|
2 500 |
|
| 46. |
Trakų rajono |
750 |
250 |
|
500 |
|
| 47. |
Ukmergės rajono |
3 200 |
550 |
60 |
2 650 |
150 |
| 48. |
Utenos rajono |
968 |
378 |
|
590 |
|
| 49. |
Varėnos rajono |
1 410 |
200 |
60 |
1 210 |
|
| 50. |
Vilkaviškio rajono |
2 300 |
300 |
|
2 000 |
|
| 51. |
Vilniaus rajono |
1 600 |
200 |
|
1 400 |
|
| 52. |
Zarasų rajono |
580 |
80 |
|
500 |
|
|
|
IŠ VISO |
131 862 |
28 802 |
5 328 |
103 060 |
4 580 |
2012–2014 metų melioracijos programos
2 priedas
VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS MOKSLINIAMS TYRIMAMS VYKDYTI IR TECHNINIAMS NORMATYVINIAMS DOKUMENTAMS RENGTI
| Eil. Nr. |
Metai |
Suma, tūkst. Lt |
| 1. |
2012 |
200 |
| 2. |
2013 |
200 |
| 3. |
2014 |
200 |
|
|
IŠ VISO |
600 |
2012–2014 metų melioracijos programos
3 priedas
2012 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI IR LAUKIAMI REZULTATAI
| Eil. Nr. |
Lėšų paskirtis |
Mato vnt. |
Kiekis |
Suma, tūkst. Lt |
| 1. |
IŠLAIDOS |
|
|
28 782 |
| 1.1. |
Melioracijos statinių eksploatacija |
|
|
4 520 |
| 1.1.1. |
Sausinimo siurblinių eksploatacija |
vnt. |
89 |
3 000 |
| 1.1.2. |
Pylimų eksploatacija |
km |
497 |
500 |
| 1.1.3. |
Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija |
vnt. |
341 |
1 020 |
| 1.2. |
Melioracijos statinių remontas |
|
|
23 148 |
| 1.2.1. |
Pralaidų remontas |
vnt. |
660 |
9 900 |
| 1.2.2. |
Tiltų ir lieptų remontas |
vnt. |
70 |
4 050 |
| 1.2.3. |
Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas |
vnt. |
40 |
2 500 |
| 1.2.4. |
Sausinimo siurblinių remontas |
vnt. |
8 |
788 |
| 1.2.5. |
Pylimų remontas |
km |
10 |
910 |
| 1.2.6. |
Sausinimo sistemų remontas |
ha |
2 500 |
5 000 |
| 1.3. |
Projektinės dokumentacijos parengimas |
|
|
1 114 |
| 2. |
VALSTYBĖS KAPITALO INVESTICIJOS |
|
|
90 570 |
| 2.1. |
Melioracijos statinių rekonstravimas |
|
|
86 070 |
| 2.1.1. |
Griovių rekonstravimas |
km |
1 682 |
61 209 |
| 2.1.2. |
Tiltų rekonstravimas |
vnt. |
20 |
3 800 |
| 2.1.3. |
Pralaidų rekonstravimas |
vnt. |
230 |
9 280 |
| 2.1.4. |
Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas |
vnt. |
6 |
2 400 |
| 2.1.5. |
12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas |
km |
70 |
5 400 |
| 2.1.6. |
Sausinimo siurblinių rekonstravimas |
vnt. |
8 |
1 981 |
| 2.1.7. |
Pylimų rekonstravimas |
km |
3 |
2 000 |
| 2.2. |
Projektinės dokumentacijos parengimas |
|
|
4 500 |
| 3. |
IŠ VISO |
|
|
119 352 |
2013 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI IR LAUKIAMI REZULTATAI
| Eil. Nr. |
Lėšų paskirtis |
Mato vnt. |
Kiekis |
Suma, tūkst. Lt |
| 1. |
IŠLAIDOS |
|
|
28 792 |
| 1.1. |
Melioracijos statinių eksploatacija |
|
|
4 520 |
| 1.1.1. |
Sausinimo siurblinių eksploatacija |
vnt. |
89 |
3 000 |
| 1.1.2. |
Pylimų eksploatacija |
km |
497 |
500 |
| 1.1.3. |
Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija |
vnt. |
341 |
1 020 |
| 1.2. |
Melioracijos statinių remontas |
|
|
23 148 |
| 1.2.1. |
Pralaidų remontas |
vnt. |
660 |
9 900 |
| 1.2.2. |
Tiltų ir lieptų remontas |
vnt. |
70 |
4 050 |
| 1.2.3. |
Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas |
vnt. |
40 |
2 500 |
| 1.2.4. |
Sausinimo siurblinių remontas |
vnt. |
8 |
788 |
| 1.2.5. |
Pylimų remontas |
km |
10 |
910 |
| 1.2.6. |
Sausinimo sistemų remontas |
ha |
2 500 |
5 000 |
| 1.3. |
Projektinės dokumentacijos parengimas |
|
|
1 124 |
| 2. |
VALSTYBĖS KAPITALO INVESTICIJOS |
|
|
97 079 |
| 2.1. |
Melioracijos statinių rekonstravimas |
|
|
92 079 |
| 2.1.1. |
Griovių rekonstravimas |
km |
1 847 |
67 218 |
| 2.1.2. |
Tiltų rekonstravimas |
vnt. |
20 |
3 800 |
| 2.1.3. |
Pralaidų rekonstravimas |
vnt. |
230 |
9 280 |
| 2.1.4. |
Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas |
vnt. |
6 |
2 400 |
| 2.1.5. |
12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas |
km |
70 |
5 400 |
| 2.1.6. |
Sausinimo siurblinių rekonstravimas |
vnt. |
8 |
1 981 |
| 2.1.7. |
Pylimų rekonstravimas |
km |
3 |
2 000 |
| 2.2. |
Projektinės dokumentacijos parengimas |
|
|
5 000 |
| 3. |
IŠ VISO |
|
|
125 871 |
2014 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI IR LAUKIAMI REZULTATAI
| Eil. Nr. |
Lėšų paskirtis |
Mato vnt. |
Kiekis |
Suma, tūkst. Lt |
| 1. |
IŠLAIDOS |
|
|
28 802 |
| 1.1. |
Melioracijos statinių eksploatacija |
|
|
4 520 |
| 1.1.1. |
Sausinimo siurblinių eksploatacija |
vnt. |
89 |
3 000 |
| 1.1.2. |
Pylimų eksploatacija |
km |
497 |
500 |
| 1.1.3. |
Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija |
vnt. |
341 |
1 020 |
| 1.2. |
Melioracijos statinių remontas |
|
|
23 148 |
| 1.2.1. |
Pralaidų remontas |
vnt. |
660 |
9 900 |
| 1.2.2. |
Tiltų ir lieptų remontas |
vnt. |
70 |
4 050 |
| 1.2.3. |
Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas |
vnt. |
40 |
2 500 |
| 1.2.4. |
Sausinimo siurblinių remontas |
vnt. |
8 |
788 |
| 1.2.5. |
Pylimų remontas |
km |
10 |
910 |
| 1.2.6. |
Sausinimo sistemų remontas |
ha |
2 500 |
5 000 |
| 1.3. |
Projektinės dokumentacijos parengimas |
|
|
1 134 |
| 2. |
VALSTYBĖS KAPITALO INVESTICIJOS |
|
|
103 060 |
| 2.1. |
Melioracijos statinių rekonstravimas |
|
|
97 560 |
| 2.1.1. |
Griovių rekonstravimas |
km |
1 942 |
70 699 |
| 2.1.2. |
Tiltų rekonstravimas |
vnt. |
20 |
3 800 |
| 2.1.3. |
Pralaidų rekonstravimas |
vnt. |
230 |
9 280 |
| 2.1.4. |
Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas |
vnt. |
6 |
2 400 |
| 2.1.5. |
12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas |
km |
70 |
5 400 |
| 2.1.6. |
Sausinimo siurblinių rekonstravimas |
vnt. |
8 |
1 981 |
| 2.1.7. |
Pylimų rekonstravimas |
km |
6 |
4 000 |
| 2.2. |
Projektinės dokumentacijos parengimas |
|
|
5 500 |
| 3. |
IŠ VISO |
|
|
131 862 |
PARAMOS PAGAL KPP LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI IR LAUKIAMI REZULTATAI (VIDUTINIŠKAI PER VIENERIUS METUS)
| Eil. Nr. |
Lėšų paskirtis |
Mato vnt. |
Kiekis |
Vidutinė metinė suma, tūkst. Lt |
| 1. |
Melioracijos sistemų ir statinių rekonstravimas |
|
|
30 286 |
| 1.1. |
Žemės plotas, kuriame pagerinta melioracijos įrenginių techninė būklė |
ha |
2 500 |
x |
| 1.2. |
Drenažo sistemų rekonstravimas |
km |
680 |
x |
| 1.3. |
Užtvankų rekonstravimas |
km |
0,70 |
x |
| 1.4. |
Polderių pylimų rekonstravimas |
km |
4,5 |
x |