LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ GARANTIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2851
2008 m. liepos 23 d. Nr. 752
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 2205 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų garantijų įstatymo projektui Nr. XP-2851 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama 2006–2008 metų programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), ir šios programos įgyvendinimo priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), kasmet, atsižvelgdama į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes, didina valstybines socialinio draudimo pensijas. Nuosekliai didindama valstybines socialinio draudimo pensijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau įgyvendino 2006–2008 metų programos įsipareigojimą pasiekti, kad 2008 metais vidutinė senatvės pensija būtų ne mažesnė kaip 650 litų, ir šį rodiklį viršijo. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) galioja jau 13 metų, tačiau paskutiniais metais valstybinės socialinio draudimo pensijos didėjo labiausiai: jeigu palygintume 2008 metų sausio ir 2007 metų sausio vidutinių valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, turint būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dydžius, ši pensija padidėjo 45,9 procento. Be to, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, asmenys kartu su valstybinėmis socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijomis gali gauti ir valstybines socialinio draudimo našlių pensijas, kitas valstybines pensijas ir pensinio pobūdžio išmokas (nukentėjusiųjų asmenų, Lietuvos Respublikos pirmojo ar antrojo laipsnio, mokslininkų, pareigūnų ir karių, teisėjų valstybines pensijas, valstybines signatarų rentas ir kitas). Tiek valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos, tiek valstybinės pensijos, kurių dydis susijęs su valstybinių pensijų baze, pastaruoju metu taip pat didėjo: pačios mažiausios valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos padidintos dvigubai, labai pagausėjo šių pensijų gavėjų, o valstybinių pensijų bazė padidėjo beveik 45 procentais. Taigi asmenų, kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis gaunančių ir valstybines pensijas ar pensinio pobūdžio išmokas, bendros pajamos didesnės už vidutinę valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją.
2. Preliminariais skaičiavimais, įstatymui įgyvendinti (jeigu būtų priimtas) per metus reikėtų apie 1 mlrd. 661 mln. litų, iš jų – apie 1 mlrd. 333 mln. litų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir 328 mln. litų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Valstybės pareigą tesėti finansinius jos įsipareigojimus ne kartą pabrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, konstatuodamas, kad teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais. Priešingu atveju teisės norma tampa neveiksminga, ja negalima pasinaudoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas (Žin., 1996, Nr. 112-2558), 2003 m. kovo 4 d. nutarimas (Žin., 2003, Nr. 24-1004), 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas (Žin., 2005, Nr. 152-5605). Įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, turi numatyti tokio įstatymo įgyvendinimui būtinas lėšas. Todėl, siekiant padengti papildomas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, kartu turi būti priimti atitinkamų įstatymų pakeitimai, užtikrinantys įstatymo įgyvendinimo finansavimo šaltinius (pavyzdžiui, išplėsti mokestinę bazę ir didinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifus, didinti išėjimo į senatvės pensiją amžių, kartu formuoti papildomas užimtumo didinimo priemones, kurios sudarytų galimybę pagyvenusiems asmenims likti aktyviais darbo rinkos nariais; naikinti ar mažinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas ir kita). Pradėjus įgyvendinti šį įstatymą ir nesiėmus jokių priemonių papildomoms šių biudžetų išlaidoms padengti, valdžios sektoriaus balanso rodiklis 2009 metais sudarytų apie 1,2 procento bendrojo vidaus produkto deficitą. Tai pažeistų Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo (Žin., 2007, Nr. 120-4881) 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad valdžios sektoriaus finansai tvarkomi siekiant, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektorius būtų perteklinis arba artimas subalansuotam.
3. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, privalo koordinuoti savo fiskalinę politiką, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisės aktus, kurie įpareigoja laikytis tokios fiskalinės politikos, kuri užtikrintų valdžios sektoriaus finansų politikos orientaciją į ilgalaikę atitiktį Mastrichto sutarties kriterijams. Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1358 (Žin., 2007, Nr. 137-5582) pritarta Lietuvos konvergencijos 2007 metų programai. Jeigu įstatymas būtų priimtas, nebūtų įgyvendinta šioje programoje nustatyta valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotis 2009 metais pasiekti 0,2 procento bendrojo vidaus produkto perteklių.
4. Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. liepos 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymą, kuriame siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas numatyta indeksuoti ir socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklius, taip pat ir valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją. Nustatytasis valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos indeksavimas bus tiesiogiai susijęs su vartotojų kainų didėjimu ir augant vartotojų kainoms užtikrins valstybinės socialinio draudimo pensijos augimą.