Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL PANEVĖŽIO KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO

2009 m. balandžio 15 d. Nr. 305

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 8 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Panevėžio kolegijos statutą (pridedama).

2. Įgalioti Panevėžio kolegijos direktorių pasirašyti ir pateikti Juridinių asmenų registrui Panevėžio kolegijos statutą, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su Panevėžio kolegijos statuto registravimu.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                               GINTARAS STEPONAVIČIUS

_________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. balandžio 15 d.

nutarimu Nr. 305

PANEVĖŽIO KOLEGIJOS STATUTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Panevėžio kolegija (toliau vadinama – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro studijuojantys pagal neuniversitetines studijų programas; čia plėtojami mokslo taikomieji tyrimai, mokslo taikomoji veikla ir profesionalus menas.

2. Kolegijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kolegija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 1376 „Dėl valstybinių Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Kauno technikos, Klaipėdos verslo ir technologijų, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus statybos ir dizaino, Vilniaus technikos ir Žemaitijos kolegijų steigimo“ (Žin., 2002, Nr. 86-3703).

3. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga. Kolegija turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. Kolegijos buveinės adresas – Panevėžys, Laisvės a. 23, LT-35200. Kolegijos juridinio asmens kodas – 111968437.

4. Kolegijos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija).

5. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) (toliau vadinama – Aukštojo mokslo įstatymas), kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir Panevėžio kolegijos statuto (toliau vadinama – šis Statutas, Statutas).

6. Kolegija turi teisę nustatyti vidaus darbo tvarką, dėstytojų, mokslo, administracijos ir kitų darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams.

7. Kolegija turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir užsiimti mokslo taikomąja veikla, sudariusi sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniais bei fiziniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse tyrimų ir mainų programose.

8. Kolegija ir jos padaliniai gali turėti vėliavas, savo ženklus ir kitokią atributiką. Juos ir jų naudojimo nuostatus tvirtina Kolegijos akademinė taryba (toliau vadinama – Akademinė taryba).

9. Kolegija yra paramos gavėja.

10. Kolegijos dėstytojai, mokslo, administracijos ir kiti darbuotojai, taip pat studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šio Statuto.

II. KOLEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS

11. Pagrindinis Kolegijos tikslas – rengti įvairių sričių specialistus, įgyjančius aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius Panevėžio regiono ir visos Lietuvos darbo rinkos poreikius.

12. Kiti Kolegijos tikslai:

12.1. sudaryti sąlygas asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius Lietuvos ūkio reikmes, mokslo ir naujausių technologijų lygį;

12.2. sudaryti tęstinio mokymosi sąlygas, bendradarbiauti su ūkio subjektais organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą;

12.3. ugdyti švietimui ir kultūrai imlius specialistus, gebančius dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis, pasirengusius integruotis į Lietuvos ir tarptautinę rinką;

12.4. plėtoti regionui reikalingą mokslo taikomąją veiklą ir tyrimus, konsultuoti vietos įmones, įstaigas, organizacijas, valdžios ir ūkio subjektus.

13. Kolegijos uždaviniai:

13.1. ugdyti piliečius, gebančius socializuotis įvairiose visuomenės gyvenimo srityse;

13.2. kurti modernią šiuolaikinę mokymo bazę, plėtoti naujas technologijas;

13.3. plėtoti visuomenės ekonominį, teisinį, technologinį, sveikatingumo aktyvinimo, estetinį ir kultūrinį švietimą;

13.4. įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą, organizuoti asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą;

13.5. sudaryti vienodas studijų sąlygas asmenims, siekiantiems aukštojo išsilavinimo, nepaisant lyties, amžiaus, etninės priklausomybės, religijos, politinių pažiūrų, negalios ir socialinės padėties;

13.6. dalyvauti tarptautinėse, šalies ir regiono ekonominės, socialinės, edukacinės ir kultūrinės plėtros programose;

13.7. skleisti mokslu ir praktika paremtas idėjas, taikyti mokslo žinias praktikoje.

14. Kolegijos pagrindinė veiklos sritis – švietimas, pagrindinė veiklos rūšis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) – aukštasis neuniversitetinis mokslas, kodas 85.42.10.

15. Kitos veiklos, kurią gali vykdyti kolegija, rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):

15.1. moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, kodas 72;

15.2. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;

15.3. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

15.4. kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59;

15.5. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60;

15.6. knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybinė veikla, kodas 58.1;

15.7. kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla, kodas 62;

15.8. nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, kodas 68.10;

15.9. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20;

15.10. kita apgyvendinimo veikla, kodas 55.90;

15.11. konsultacinė valdymo veikla, kodas 70.2;

15.12. rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa, kodas 73.20;

15.13. sporto įrangos nuoma, kodas 77.21.40;

15.14. scenos pastatymų veikla, kodas 90.01;

15.15. bibliotekų ir archyvų veikla, kodas 91.01;

15.16. verslininkų, darbdavių ir profesinių narystės organizacijų veikla, kodas 94.1;

15.17. profesinių sąjungų veikla, kodas 94.2.

III. KOLEGIJOS STRUKTŪRA, VALDYMAS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS

16. Kolegijos struktūrą sudaro Medicinos ir socialinių mokslų fakultetas, Verslo ir technologijų fakultetas ir Rokiškio filialas.

17. Fakultetai ir filialas – tai mokslo ir studijų padaliniai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra studijos, taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) meninė veikla.

18. Kolegijos struktūros pakeitimus gali inicijuoti Akademinė taryba, Kolegijos taryba arba Kolegijos direktorius, o juos nustatytąja tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

19. Kolegijoje yra šios savivaldos institucijos: Kolegijos taryba, Akademinė taryba, Studentų atstovybė.

20. Akademinė taryba – aukščiausioji Kolegijos akademinės savivaldos institucija. Jos nutarimai yra privalomi visai Kolegijos bendruomenei: dėstytojams, kitiems darbuotojams, studentams.

21. Akademinė taryba renkama 5 metų laikotarpiui. Jos nariai yra Kolegijos dėstytojai ir studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai.

22. Akademinę tarybą sudaro 15 narių, iš jų:

22.1. Kolegijos direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas;

22.2. fakultetų (filialo) dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimų deleguoti dėstytojai: po 4 – nuo fakultetų ir 2 – nuo filialo;

22.3. fakultetų tarybų pasiūlyti kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai: po vieną – nuo fakulteto;

22.4. Studentų atstovybės deleguoti 2 atstovai;

22.5. kiekvienai Kolegijos studijų sričiai Akademinėje taryboje turi atstovauti ne mažiau kaip vienas mokslininkas.

23. Akademinei tarybai vadovauja pirmininkas, kuris renkamas iš Akademinės tarybos narių slaptu balsavimu visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Kolegijos direktorius negali būti renkamas Akademinės tarybos pirmininku.

24. Kai Akademinės tarybos pirmininko nėra, jai vadovauja pirmininko pavaduotojas, kuris renkamas pirmininko teikimu slaptu balsavimu visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma.

25. Akademinės tarybos eiliniai posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per semestrą Akademinės tarybos pirmininko (kai jo nėra – pirmininko pavaduotojo) iniciatyva. Apie posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkę Akademinės tarybos nariai turi būti informuojami raštu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio dienos.

26. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 jos narių, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikalavimo įteikimo Akademinės tarybos pirmininkui (kai jo nėra – pirmininko pavaduotojui). Šiais atvejais pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Akademinės tarybos narys.

27. Akademinės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvavusių jos narių balsų dauguma.

28. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:

28.1. priima ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Statutą ir jo pakeitimus;

28.2. skiria savo atstovus į Kolegijos tarybą;

28.3. tvirtina Kolegijos padalinių vadovus;

28.4. nustato dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms organizavimo tvarką;

28.5. teikia Ministerijai tvirtinti studijų programas;

28.6. nustato studijų kainą;

28.7. nustato tinkamos studijų kokybės užtikrinimo tvarką, kontroliuoja studijų kokybę;

28.8. svarsto ir tvirtina mokslo taikomosios veiklos ir profesionalaus meno plėtros programas;

28.9. nagrinėja Kolegijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, teikia jį Ministerijai;

28.10. svarsto Kolegijos direktoriaus metines ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, jas tvirtina;

28.11. tvirtina Kolegijos atributiką, simboliką ir jų naudojimo nuostatus;

28.12. tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles (toliau vadinama – Vidaus tvarkos taisyklės) ir Kolegijos akademinę veiklą reglamentuojančius dokumentus;

28.13. Akademinės tarybos pirmininko (kai jo nėra – pirmininko pavaduotojo) iniciatyva šaukia Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimus svarbiems veiklos klausimams aptarti;

28.14. tvirtina fakultetų dekanų ir filialo vadovo ataskaitas;

28.15. nagrinėja kitus Kolegijai svarbius klausimus.

29. Akademinės tarybos pareigos:

29.1. naudojantis Kolegijos informacine sistema, informuoti Kolegijos bendruomenę apie savo nutarimus per 7 darbo dienas nuo nutarimų priėmimo;

29.2. kartą per metus atsiskaityti už savo veiklą Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkime;

29.3. teikti Kolegijos direktoriui siūlymus institucijos strateginės plėtros (optimizacijos) klausimais;

29.4. tvirtinti strategines akademinės veiklos kryptis;

29.5. informuoti padalinius apie posėdžiuose svarstomus klausimus, kurie susiję su šių padalinių tiesiogine veikla.

30. Akademinės tarybos teisės:

30.1. siūlyti Kolegijos tarybai kandidatus į Kolegijos direktoriaus pareigas;

30.2. gauti iš Kolegijos bendruomenės narių informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti;

30.3. kartą per metus išklausyti Kolegijos tarybos ir fakultetų (filialo) tarybų informaciją apie jų veiklą;

30.4. priimti sprendimą dėl neeilinio dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestavimo;

30.5. svarstyti vyresnių kaip 65 metų dėstytojų ar mokslo darbuotojų galimybę dirbti Kolegijoje pagal terminuotas darbo sutartis;

30.6. svarstyti vyresnių kaip 65 metų asmenų galimybę eiti Kolegijos vadovų, jos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas.

30.7. kiekvienas narys turi teisę dalyvauti Kolegijos padalinių susirinkimuose, savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose.

31. Kolegijos taryba yra visuomeninės priežiūros ir globos institucija.

32. Kolegijos taryba sudaroma iš 9 narių 4 metų kadencijai. Kolegijos taryba formuojama vadovaujantis šiais principais: 3 narius posėdžio nutarimu skiria Akademinė taryba; 3 narius (ne aukštosios mokyklos darbuotojus), atstovaujančius mokslo, menų, ūkio sritims, savivaldybių ar valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras (toliau vadinama – ministras); 3 nariai skiriami bendru Kolegijos direktoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Akademinės tarybos skirtų narių turi būti Kolegijos direktorius ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, deleguotas Studentų atstovybės. Kolegijos tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

33. Ministras įsakymu skelbia Kolegijos tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į Kolegijos direktoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Kolegijos tarybos pirmininku negali būti Kolegijoje dirbantis asmuo.

34. Kolegijos taryba atlieka šias funkcijas:

34.1. rengia išvadas dėl Kolegijos plėtros perspektyvinio (veiklos strateginio) plano projekto;

34.2. teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, kurių reikia toms programoms įgyvendinti;

34.3. svarsto ir rengia išvadas dėl Kolegijos direktoriaus teikiamų metinių ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, jų įvykdymo ataskaitų, ūkinės ir finansinės veiklos;

34.4. vertina, kaip naudojamas Kolegijos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos, gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Kolegijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

34.5. vertina, kaip Kolegija vykdo savo uždavinius regione, kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;

34.6. renka Kolegijos direktorių;

34.7. prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat Aukštojo mokslo įstatymo ir šio Statuto numatytais atvejais nutrūkus įgaliojimams nesibaigus kadencijai, skelbia Akademinės tarybos ir Kolegijos direktoriaus rinkimus.

35. Kolegijos tarybos pareigos:

35.1. rūpintis paramos teikimu Kolegijai;

35.2. viešai skelbti visuomenei Kolegijos veiklos vertinimo rezultatus Kolegijos interneto tinklalapyje;

35.3. apie savo veiklą Kolegijos tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoti Akademinę tarybą, Kolegijos bendruomenę ir visuomenę, teikti ataskaitas ministrui;

35.4. svarstyti kitus strateginius Akademinės tarybos ir Kolegijos direktoriaus pateiktus klausimus.

36. Kolegijos tarybos teisės:

36.1. teikti Kolegijos direktoriui ir Akademinei tarybai siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, kurių reikia toms programoms įgyvendinti;

36.2. gauti iš Kolegijos ir Ministerijos informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti;

36.3. siūlyti Ministrui atleisti Kolegijos direktorių iš pareigų nepasibaigus kadencijai, jeigu visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama Kolegijos direktoriaus pateikta metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat jeigu nustatoma, kad jis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ir (ar) šį Statutą.

37. Kolegijos tarybos nariai gali dalyvauti visuose Kolegijos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. Kolegija turi suteikti Kolegijos tarybai patalpas ir techniškai ją aptarnauti.

38. Kolegijos tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Apie posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkę Kolegijos tarybos nariai turi būti informuojami raštu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš mėnesį iki posėdžio dienos. Sprendimus Kolegijos taryba priima visų jos narių balsų dauguma.

39. Jeigu Akademinė taryba nepritaria Kolegijos tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, akademinės veiklos, Kolegijos taryba juos svarsto pakartotinai. Jeigu ji tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas tampa Akademinei tarybai privalomas.

40. Jeigu Kolegijos tarybos narys netinkamai vykdo Kolegijos tarybos reglamente numatytas pareigas, Kolegijos tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Akademinę tarybą ar Kolegijos direktorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Kolegijos tarybos narį. Kolegijos direktorius, gavęs Akademinės tarybos pritarimą, turi teisę teikti ministrui prašymą pakeisti Kolegijos tarybos pirmininką.

41. Studentų atstovybė atstovauja Kolegijos studentų interesams. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745), šiuo Statutu, savo veiklos įstatais, kitais teisės aktais. Jeigu Studentų atstovybės nėra, jos funkcijas atlieka visuotinis studentų susirinkimas.

42. Studentų atstovybės narius įstatuose numatyta tvarka deleguoja fakultetų ir filialo studentai. Studentų atstovybės nariai paprasta balsų dauguma renka prezidentą, o šio teikimu – pavaduotoją.

43. Studentų atstovybės deleguoti studentai sprendžiamojo balso teise dalyvauja Kolegijos savivaldos institucijų veikloje.

44. Kolegija remia Studentų atstovybę, skiria patalpas jos veiklai ir pagal galimybes – lėšų Studentų atstovybės veiklai finansuoti.

45. Studentų atstovybė ar atskiri jos nariai turi teisę:

45.1. gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos administracijos visais studijų klausimais;

45.2. pareikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir šio Statuto nustatyta tvarka reikalauti pakartotinai svarstyti Kolegijos valdymo ir savivaldos institucijų priimtus sprendimus. Dėl pakartotinio Kolegijos savivaldos institucijų priimtų sprendimų svarstymo Studentų atstovybė kreipiasi raštu į atitinkamą Kolegijos savivaldos instituciją, kuri įvertina kreipimąsi ir raštu informuoja Studentų atstovybę per 30 kalendorinių dienų nuo kreipimosi gavimo dienos;

45.3. burtis į asociacijas ar kitas organizacijas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

45.4. dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje.

46. Kolegijos direktorius vadovauja Kolegijai, veikia jos vardu ir atstovauja jai.

47. Kolegijos direktorius atlieka šias funkcijas:

47.1. leidžia įsakymus, kviečia Kolegijos direktorato posėdžius ir jiems pirmininkauja;

47.2. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia viešus konkursus dėstytojų pareigoms, skiria į šias pareigas ir atleidžia iš jų;

47.3. priima ir šalina iš Kolegijos studentus, išduoda išsilavinimą liudijančius dokumentus;

47.4. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas;

47.5. teikia svarstyti klausimus Kolegijos tarybai ir Akademinei tarybai, prireikus inicijuoja jų neeilinius posėdžius;

47.6. sudaro sutartis Kolegijos vardu;

47.7. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

47.8. koordinuoja Kolegijos bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis, socialiniais partneriais;

47.9. tvirtina padalinių nuostatus;

47.10. atlieka kitas jam teisės aktuose nustatytas funkcijas.

48. Kolegijos direktoriaus pareigos:

48.1. atsakyti už tai, kad Kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį Statutą, kitus teisės aktus;

48.2. rūpintis studijų kokybe ir Kolegijos teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu;

48.3. naudojantis Kolegijos informacine sistema, viešai skelbti ir teikti Akademinei tarybai, Kolegijos tarybai, Ministerijai Kolegijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, jos įvykdymo ataskaitą per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos;

48.4. atstovauti Kolegijai Lietuvos ir užsienio organizacijose bei asociacijose;

48.5. sudaryti stojančiųjų į Kolegiją atrankos konkurso komisiją;

48.6. rengti Kolegijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir teikti jį Akademinei tarybai.

49. Kolegijos direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas, kurias turi atlikti pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams.

50. Kolegijos direktorių Ministerijos nustatyta tvarka ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka Kolegijos taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo ne mažiau kaip pusė visų Kolegijos tarybos narių. Konkurse Kolegijos direktoriaus pareigoms gali dalyvauti organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis mokslo laipsnį.

51. Kolegijos direktorius pradeda eiti pareigas, kai jį patvirtina ministras. Jeigu ministras nepatvirtina išrinkto Kolegijos direktoriaus, Kolegijos taryba skelbia naujo direktoriaus rinkimus.

52. Jeigu visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama Kolegijos direktoriaus pateikta metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat jeigu nustatoma, kad Kolegijos direktorius šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ir (ar) šį Statutą, Kolegijos tarybos siūlymu ministras gali atleisti direktorių iš pareigų nepasibaigus kadencijai ir įpareigoti Kolegijos tarybą skelbti naujo Kolegijos direktoriaus rinkimus. Ministras, atleidęs Kolegijos direktorių iš pareigų, iki naujo direktoriaus išrinkimo paveda jo pareigas laikinai eiti kitam Akademinės tarybos nariui.

53. Kolegijos direktoriaus pareigas jo ligos, atostogų arba komandiruotės laikotarpiu eina direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai; jeigu ir šio nėra – pavaduotojas infrastruktūrai.

54. Kolegijos direktoratas yra direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, nagrinėjanti einamuosius akademinius, organizacinius ūkinius, finansinius bei kitus klausimus ir turinti teisę teikti siūlymus Kolegijos direktoriui ir Akademinei tarybai. Direktoratą sudaro Kolegijos direktorius, jo pavaduotojai, vyriausiasis buhalteris, fakultetų dekanai ir prodekanai, filialo vadovas ir administracijos darbuotojai, atsakingi už Kolegijos išorinius ryšius ir studijų kokybės kontrolę. Direktorato sudėtį ir nuostatus įsakymu tvirtina Kolegijos direktorius.

IV. PADALINIŲ PASKIRTIS IR KOMPETENCIJA

55. Kolegijos fakultetų (filialo) tikslas – organizuoti ir vykdyti mokslo ir studijų procesą, užtikrinti tinkamą akademinės veiklos kokybę, vykdyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir kitų šalių studijų, verslo institucijomis, fiziniais asmenimis, programas. Fakulteto (filialo) veiklą reglamentuoja šis Statutas ir Fakulteto (filialo) nuostatai. Fakulteto veiklai vadovauja dekanas, filialo veiklai – filialo vadovas.

56. Fakulteto (filialo) taryba yra aukščiausioji fakulteto (filialo) savivaldos institucija, renkama 5 metams viešu balsavimu padalinio dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkime.

57. Fakulteto (filialo) tarybos narių skaičių nustato padalinio dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas. Fakulteto (filialo) tarybos nariai yra Kolegijos dėstytojai, kurių pagrindinė pedagoginė veikla vykdoma šiame padalinyje, taip pat studentai ir socialinių partnerių atstovai. Kolegijos dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip 2/3 Fakulteto (filialo) tarybos narių. Studentų atstovus į Fakulteto (filialo) tarybą deleguoja Fakulteto (filialo) studentų taryba. Dekanas (filialo vadovas) yra Fakulteto (filialo) tarybos narys pagal pareigas.

58. Fakulteto (filialo) tarybos pirmininką 5 metų kadencijai viešai renka jos nariai paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Fakulteto (filialo) tarybos pirmininko teikimu šios tarybos posėdyje renkamas pavaduotojas ir sekretorius. Dekanas (filialo vadovas) negali būti Fakulteto (filialo) tarybos pirmininku.

59. Fakulteto (filialo) taryba atlieka šias funkcijas:

59.1. svarsto ir teikia dekanui (filialo vadovui), Akademinei tarybai siūlymus dėl studijų kokybės gerinimo;

59.2. teikia Kolegijos direktoriui tvirtinti padalinių nuostatus;

59.3. teikia Akademinei tarybai tvirtinti padalinių vadovų kandidatūras;

59.4. svarsto ir teikia Kolegijos atestacijos komisijai rekomendacijas, susijusias su fakulteto (filialo) dėstytojų atestavimu rengiant konkursą pareigoms;

59.5. svarsto ir teikia dekanui (filialo vadovui) siūlymus dėl padalinių organizacinės struktūros;

59.6. svarsto fakulteto (filialo) veiklos programą, dekano (filialo vadovo) pateiktas ataskaitas ir teikia išvadas Akademinei tarybai;

59.7. sudaro komisijas svarbiems reikalams spręsti.

60. Fakulteto (filialo) tarybos eilinius posėdžius šaukia jos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per semestrą. Neeiliniai fakulteto (filialo) tarybos posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 jos narių arba dekanas (filialo vadovas). Posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo siūlymo pateikimo Fakulteto (filialo) tarybos pirmininkui. Apie posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkę Fakulteto (filialo) tarybos nariai turi būti informuojami raštu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio dienos.

61. Fakulteto (filialo) tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma (turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 jos narių). Fakulteto (filialo) tarybos nutarimai neturi prieštarauti Akademinės tarybos nutarimams ir yra privalomi visiems padalinio dėstytojams, mokslo darbuotojams ir studentams. Šiuos nutarimus gali panaikinti tik Akademinė taryba.

62. Fakulteto dekanas (filialo vadovas) yra akademinio padalinio vadovas, veikiantis jo vardu ir jam atstovaujantis, tiesiogiai pavaldus Kolegijos direktoriui ir jo pavaduotojui akademinei veiklai. Dekaną (filialo vadovą) direktoriaus teikimu 5 metų kadencijai renka Fakulteto (filialo) taryba, o tvirtina Akademinė taryba. Jeigu dekanas (filialo vadovas) neišrenkamas, Kolegijos direktorius teikia kitas kandidatūras

63. Fakulteto dekanas (filialo vadovas) atlieka šias funkcijas:

63.1. pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus, kurie yra privalomi padalinio darbuotojams ir studentams;

63.2. koordinuoja ir organizuoja akademinę veiklą fakultete (filiale), įgyvendina Akademinės tarybos, Kolegijos tarybos, Fakulteto (filialo) tarybos nutarimus ir Kolegijos direktoriaus įsakymus;

63.3. užtikrina tinkamą studijų kokybę;

63.4. rengia padalinio struktūrinių keitimų projektus;

63.5. vadovaudamasis Kolegijos strategija, rengia ir nustatytąja tvarka teikia Akademinei tarybai tvirtinti plėtros programas;

63.6. teikia Kolegijos direktoriui siūlymus dėl darbuotojų ir studentų priėmimo, atleidimo iš darbo ir šalinimo iš Kolegijos, skatinimo ir nuobaudų jiems skyrimo;

63.7. analizuoja ir apibendrina akademinius studijų rezultatus;

63.8. atsako už patikėto turto tinkamą naudojimą ir disponavimą juo;

63.9. atstovauja fakultetui (filialui) Kolegijos direktorate, derybose su socialiniais partneriais.

64. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, sudaroma dekano įsakymu. Dekanatas svarsto fakulteto kompetenciją atitinkančius organizacinius, studijų, ūkio, kitus klausimus ir teikia siūlymus dekanui. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanas, katedrų ir skyrių vedėjai. Filiale dekanato funkcijas atlieka filialo administracijos pasitarimas, kuriame dalyvauja filialo vadovas, katedrų vedėjai ir kiti filialo darbuotojai. Filialo administracijos pasitarimo nariai tvirtinami filialo vadovo įsakymu.

65. Katedra yra fakulteto (filialo) padalinys, akademinio darbo, mokslo taikomųjų tyrimų ir (ar) meninės veiklos organizatorius ir vykdytojas. Katedros narių sąrašą įsakymu tvirtina dekanas (filialo vadovas).

66. Aukščiausioji katedros savivaldos institucija yra katedros posėdis. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros narių. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių katedros narių balsų dauguma.

67. Katedra savo veikloje vadovaujasi šiuo Statutu, Fakulteto (filialo) nuostatais ir Katedros nuostatais, kuriuos įsakymu tvirtina fakulteto dekanas (filialo vadovas). Katedra atlieka šias funkcijas:

67.1. sprendžia teorinio ir praktinio specialistų rengimo klausimus;

67.2. rengia naujas studijų programas ir / ar jų šakas;

67.3. atsako už nuolatinį studijų turinio ir metodų atnaujinimą;

67.4. vykdo mokslo taikomuosius tyrimus;

67.5. planuoja dėstytojų pedagoginę veiklą, analizuoja kvalifikacijos tobulinimo klausimus;

67.6. vertina dėstytojų akademinę, tiriamąją ir metodinę veiklą;

67.7. teikia siūlymus dėl mokymo / mokymosi priemonių leidybos, leidinių ir mokymo priemonių pirkimo;

67.8. teikia siūlymus dėl kuruojamos studijų programos dėstytojų kandidatūrų ir jų darbo krūvio.

68. Katedrai vadovauja katedros vedėjas. Katedros vedėjas 5 metų kadencijai renkamas katedros dėstytojų ir tvirtinamas Akademinės tarybos posėdyje. Katedros vedėjas yra tiesiogiai pavaldus fakulteto dekanui (filialo vadovui).

69. Katedros vedėjas atlieka šias funkcijas:

69.1. planuoja ir organizuoja katedros veiklą;

69.2. kviečia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja;

69.3. koordinuoja ir kontroliuoja katedros narių metodinę, mokslo tiriamąją ir (ar) meninę veiklą;

69.4. atsiskaito dekanui (filialo vadovui) už katedros veiklos rezultatus;

69.5. atlieka kitas funkcijas, numatytas Katedros nuostatuose.

70. Katedros vedėjas gali būti atleistas iš einamųjų pareigų nepasibaigus kadencijai Akademinės tarybos nutarimu, jeigu šiurkščiai pažeidė šį Statutą ar kitus teisės aktus.

V. KOLEGIJOS PERSONALAS

71. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo, administracijos ir kiti darbuotojai.

72. Kolegijos darbuotojai gali būti skatinami arba jiems taikomos drausminės nuobaudos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

73. Kolegija turi savo administraciją, būtiną jos ir padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kitų darbuotojų, reikalingų Kolegijos akademinės ir ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administraciją sudaro darbuotojai, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams. Kolegijos administracijos sąrašas tvirtinamas Kolegijos direktoriaus įsakymu. Administracijos darbuotojai, be administracinių pareigų vykdymo, gali taip pat dirbti pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą.

74. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Jų darbo ir darbo apmokėjimo sąlygas ir socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, šis Statutas ir Kolegijos direktoriaus įsakymai.

75. Kolegija savo funkcijoms atlikti gali turėti mokslo darbuotojų. Kolegijos mokslo darbuotojai yra mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas, mokslininkai stažuotojai, taip pat asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą ir einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas. Mokslo darbuotojai dalyvauja studijų procese Akademinės tarybos nustatyta tvarka.

76. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigų reikalavimus, atestavimo ir konkurso organizavimo tvarką nustato Akademinė taryba. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigų reikalavimai negali būti mažesni už minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Prieš 2 mėnesius iki dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms. Jame turi teisę dalyvauti ir šias pareigas einantis darbuotojas.

77. Kolegijos direktorius ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams taikomi atitinkamoms pareigoms numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, išskyrus reikalavimą vykdyti mokslo taikomuosius tyrimus. Asmuo, norintis dirbti Kolegijoje kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu privalo nurodyti savo pareigas pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.

78. Akademinės tarybos sprendimu gali būti atliekamas neeilinis dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestavimas. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir vadovaujantis Kolegijos dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms nuostatais.

79. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ar mokslo darbuotojai gali dirbti Kolegijoje, jeigu Akademinė taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Akademinės tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.

80. Paprastai į Kolegijos ir jos padalinių vadovų pareigos renkami, o į pavaduotojų (prodekanų) pareigas – skiriami ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali būti renkami (skiriami) į Kolegijos ir jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas, jeigu tam pritaria Akademinė taryba, Kolegijos taryba ir Studentų atstovybė.

81. Kolegijos dėstytojai kartą per 5 metus gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui moksliniams tyrimams atlikti, taip pat savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

82. Kolegijos dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi vykdyti taikomuosius tyrimus, dalyvauti konsultacinėje ir metodinėje veikloje.

83. Kolegijos dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę:

83.1. darbo vietoje naudotis Kolegijos materialine technine baze;

83.2. išvykti stažuotis, dirbti pedagoginį ar mokslo tiriamąjį darbą kitose Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose;

83.3. pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

83.4. teikti nustatytąja tvarka siūlymus dėl studijų programų, studijų organizavimo ir kitos veiklos tobulinimo;

83.5. dalyvauti Kolegijos savivaldoje;

83.6. burtis į profesines sąjungas, asociacijas ir kitas organizacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

83.7. naudotis žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisve nepažeisdami kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šio Statuto;

83.8. susipažinti su Kolegijos veiklą reglamentuojančiais dokumentais;

83.9. turėti kasmetines atostogas, kaip numato Lietuvos Respublikos įstatymai;

83.10. naudotis kitomis teisės aktuose nustatytomis teisėmis.

84. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigos:

84.1. dalyvauti studijų procese: skaityti paskaitas, dalyvauti popaskaitinėje veikloje, tenkinančioje studentų saviraiškos ir saviugdos, kultūrinius poreikius;

84.2. dalyvauti mokslo taikomojoje ir kūrybinėje veikloje, tarptautiniuose projektuose, skelbti tyrimus recenzuojamuose mokslo leidiniuose;

84.3. rengti ir teikti studentams savarankiškųjų studijų ir kitokią metodinę medžiagą;

84.4. diegti naujus studijų metodus, domėtis pedagogikos naujovėmis;

84.5. rengti ir tobulinti dėstomųjų dalykų studijų programas, tobulinti dalykinę ir pedagoginę kvalifikaciją;

84.6. pateikti studentams naujausią dalykinę informaciją;

84.7. objektyviai vertinti studijų pasiekimus;

84.8. ugdyti tvirtas studentų doros ir pilietines nuostatas;

84.9. skaityti mokslinius pranešimus tarptautinėse ir vietinėse mokslinėse konferencijose, dalyvauti švietėjiškoje veikloje;

84.10. bendradarbiauti su specialistais praktikais ir darbdaviams atstovaujančiomis organizacijomis;

84.11. gerbti Kolegijos bendruomenės narius;

84.12. laikytis šio Statuto, Vidaus tvarkos taisyklių, Akademinės etikos kodekso ir kitų Kolegijos veiklą reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

84.13. taisyklingai kalbėti ir rašyti lietuvių kalba, naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis ryšių priemonėmis.

85. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai atsako už savo darbo rezultatus, dalykinį ir profesinį studentų rengimą, jiems patikėtas materialines vertybes, saugos taisyklių laikymąsi darbe.

VI. STUDIJOS

86. Kolegijos studijų sistemą, sąlygas ir organizavimo tvarką nustato Studijų reglamentas, kurį tvirtina Akademinė taryba.

87. Kolegijoje dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma tais atvejais, kai: studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai ar kitų užsienio institucijų specialistai; to reikia dėl studijų tarptautinių mainų.

88. Kolegijoje vykdomos nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos. Nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė.

89. Nuosekliosios studijos Kolegijoje vykdomos pagal studijų programas, įregistruotas Studijų ir mokymo programų registre.

90. Asmeniui, Kolegijoje įvykdžiusiam studijų programos reikalavimus, išduodami nustatytosios formos išsilavinimą liudijantys dokumentai.

91. Asmeniui, Kolegijoje studijavusiam tik pavienius dalykus arba nenuosekliosiose studijose, išduodamas tai patvirtinantis nustatytosios formos pažymėjimas.

92. Kolegijoje gali būti sudarytos sąlygos studentams studijuoti pagal individualią studijų programą, vykdomą vadovaujantis Studijų reglamentu.

93. Esant poreikiui, Kolegija gali organizuoti studijas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti.

94. Studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi Ministerijos ir Kolegijos teisės aktų nustatyta tvarka.

95. Kolegija gali vykdyti jungtinių studijų programas kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir teikti jungtinę profesinę kvalifikaciją, vadovaudamasi Ministerijos nustatytais bendraisiais jungtinių studijų programų reikalavimais.

96. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavus leidimą, Kolegijoje gali būti vykdomos studijos pagal kitų valstybių aukštųjų mokyklų studijų programas, jeigu tose valstybėse yra nacionalinė vertinimo (akreditavimo) sistema, pagal kurią yra įvertintos (akredituotos) tos aukštosios mokyklos arba jų programos.

97. Tęstinių studijų rezultatai Kolegijos nustatyta tvarka gali būti įvertinami kreditais. Asmenims, tęstinėse studijose surinkusiems pagal atitinkamą studijų programą reikiamą kreditų skaičių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pripažįstamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija.

VII. Studentų teisės IR pareigos

98. Į Kolegiją priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir pateikę tai patvirtinantį dokumentą. Priėmimo į Kolegiją taisykles tvirtina Kolegijos direktorius.

99. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas. Studentų studijų sąlygos apibrėžiamos Studijų reglamente ir jų sutartyse su Kolegija. Sutartys sudaromos vadovaujantis ministro patvirtintomis Aukštosios mokyklos ir priimamo studento studijų sutarties standartinėmis sąlygomis.

100. Kolegijos klausytojai yra asmenys, studijuojantys pagal nenuosekliųjų studijų programas. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Kolegija. Atsiradus laisvai vietai studentų sąraše, klausytojas, atsižvelgiant į studijų rezultatus, gali į ją pretenduoti ir įgyti studento statusą.

101. Kolegijos studentai turi teisę:

101.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, centrais, laboratorijomis, studijų įranga ir priemonėmis;

101.2. pasirinkti studijų programas ir jų šakas, Studijų reglamento nustatyta tvarka studijuoti pagal individualų studijų grafiką, pasirinkti dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai);

101.3. vertinti studijų programas ir jų realizavimo kokybę;

101.4. kreiptis į Kolegijos padalinių (prireikus – ir į Kolegijos) administraciją dėl žinių įvertinimo;

101.5. siūlyti Akademinei tarybai įtraukti į studijų programą naujus dalykus, steigti naujas studijų programos šakas;

101.6. nutraukti studijas savo paties prašymu ir jas atnaujinti, jeigu ketinamoje studijuoti studijų programoje yra laisvų vietų ir įvykdomos kitos Studijų reglamente nustatytos studijų atnaujinimo sąlygos;

101.7. kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo interesų pažeidimo;

101.8. teisės aktų nustatyta tvarka gauti stipendijas ir paskolas;

101.9. gauti su studijomis susijusią informaciją;

101.10. dalyvauti Kolegijos savivaldoje;

101.11. rinkti Studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją;

101.12. burtis į studentų asociacijas, klubus, draugijas ir kitas organizacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

101.13. dalyvauti Kolegijos tiriamojoje, techninėje ir kūrybinėje veikloje;

101.14. dalyvauti saviveiklos ir sporto kolektyvuose;

101.15. gauti akademines atostogas arba studijų pertrauką pablogėjus sveikatai arba dėl kitų svarbių priežasčių (esant motyvuotam studento prašymui ir Kolegijos direktoriaus įsakymui);

101.16. neišlaikę egzamino, įskaitos ar kitaip neatsiskaitę už studijų programoje numatytus dalykus, nemokamai perlaikyti (atsiskaityti) Kolegijos nustatyta tvarka, kuri turi būti priimta atsižvelgus į Studentų atstovybės siūlymus;

101.17. Kolegijos nustatyta tvarka individualiai atsiskaityti už dalykus, numatytus studijų programose;

101.18. sudaryti sutartis su būsimaisiais darbdaviais, gauti jų stipendiją;

101.19. laisvai (tačiau gerbdami kitų Kolegijos bendruomenės narių teises) reikšti savo mintis ir požiūrį;

101.20. studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose pagal tarptautines studentų mainų programas;

101.21. naudotis žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisve, nepažeisdami kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šio Statuto.

102. Studentų pareigos:

102.1. sistemingai ir stropiai studijuoti, lavinti savo gebėjimus, plėsti ir gilinti savo kultūrinius interesus;

102.2. gerbti Kolegijos bendruomenės narius ir tinkamai atstovauti savo Kolegijai viešajame gyvenime;

102.3. laikytis Aukštojo mokslo įstatymo, šio Statuto, Studentų etikos kodekso, kitų teisės aktų ir Vidaus tvarkos taisyklių;

102.4. atlikti studijų programoje numatytas užduotis;

102.5. vykdyti Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų teisėtus reikalavimus, jos savivaldos institucijų ir Kolegijos direktoriaus sprendimus;

102.6. tausoti Kolegijos turtą;

102.7. teisės aktų nustatyta tvarka mokėti studijų kainą arba studijų įmoką;

102.8. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas.

103. Už studentų pareigų pažeidimus fakultetų dekanų (filialo vadovo) teikimu Kolegijos direktorius gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:

103.1. pastabą;

103.2. papeikimą;

103.3. griežtą papeikimą;

103.4. pašalinti iš Kolegijos.

104. Už kiekvieną drausmės pažeidimą gali būti skiriama tik viena drausminė nuobauda. Jeigu paskyrus drausminę nuobaudą studentas toliau pažeidžia drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai.

105. Drausminė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai paaiškėja apie studento padarytą pažeidimą. Prieš skiriant studentui drausminę nuobaudą, turi būti pareikalauta, kad šis per raštu nurodytą terminą parašytų pasiaiškinimą. Jeigu studentas atsisako rašyti pasiaiškinimą arba jo nepateikia per nustatytąjį terminą be svarbių priežasčių, drausminė nuobauda skiriama be pasiaiškinimo.

106. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės nariui, turi būti gautas Studentų atstovybės sutikimas (išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą). Jeigu nėra Studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda jos nariui gali būti paskirta Akademinės tarybos sprendimu.

107. Drausminę nuobaudą galima apskųsti šio Statuto nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka.

108. Studentas gali būti pašalintas iš Kolegijos direktoriaus įsakymu, jeigu jis:

108.1. šiurkščiai pažeidžia šį Statutą ir Vidaus tvarkos taisykles;

108.2. nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

109. Pašalinti iš Kolegijos studentai, norintys gauti akademinę pažymą apie studijas Kolegijoje, turi nustatytąja tvarka atsiskaityti su Kolegija.

VIII. GINČŲ NAGRINĖJIMAS

110. Kolegijoje ginčus, prašymus ir skundus nagrinėja šios komisijos:

110.1. Darbo ginčų komisija, nagrinėjanti darbo ginčus tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų;

110.2. Ginčų nagrinėjimo komisija, nagrinėjanti ginčus tarp Kolegijos administracijos ir studentų.

111. Kolegijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, gavę Kolegijos darbuotojų arba studentų rašytinius prašymus ar skundus dėl šiame Statute ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 kalendorinių dienų (jeigu teisės aktai nenustato trumpesnių terminų) juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.

112. Ginčus tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir darbo sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo Darbo ginčų komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

113. Ginčų nagrinėjimo komisiją, nagrinėjančią ginčus tarp Kolegijos administracijos ir studentų, sudaro 6 asmenys: 3 – Kolegijos administracijos darbuotojai, 3 – Studentų atstovybės įgalioti asmenys. Šią komisiją tvirtina Akademinė taryba. Komisijos pirmininką jos nariai renka paprasta balsų dauguma (turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 šios komisijos narių). Į Ginčų nagrinėjimo komisiją studentai kreipiasi raštu dėl savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimų arba tada, kai yra nepatenkinti Kolegijos administracijos ar jos įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negauna per 30 kalendorinių dienų. Ginčų nagrinėjimo komisija gautą skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo gavimo. Ginčų nagrinėjimo komisija teikia sprendimus Kolegijos administracijai. Jeigu Kolegijos administracija per 10 kalendorinių dienų sprendimo neįvykdo (nevykdo), Ginčų nagrinėjimo komisija kreipiasi į Akademinę tarybą, kurios sprendimas yra galutinis.

114. Ginčus nagrinėjančios komisijos Kolegijoje veikia pagal Akademinės tarybos patvirtintus nuostatus.

IX. TURTAS IR LĖŠOS

115. Kolegijos turtą sudaro turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autorių teisių) ir kitas teisėtai įgytas turtas.

116. Kolegija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

117. Kolegijos lėšas sudaro:

117.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšos, skirtos:

117.1.1. studijoms organizuoti ir plėtoti pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;

117.1.2. studentų stipendijoms;

117.1.3. tarptautiniams mainams plėtoti;

117.1.4. Valstybės investicijų programai ir kitoms programoms įgyvendinti;

117.2. kitos valstybės lėšos;

117.3. studentų studijų įmokos;

117.4. pajamos iš mokslo taikomosios veiklos;

117.5. pajamos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

117.6. lėšos, gautos iš tarptautinių fondų ir organizacijų;

117.7. lėšos, gautos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą;

117.8. kitos teisėtai įgytos lėšos.

118. Kolegijos lėšos, gautos kaip studentų studijų įmokos, taip pat lėšos, gautos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą, pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos, iš teikiamų paslaugų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos Kolegijos specialiosioms programoms finansuoti. Kolegija šiame Statute nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti specialiųjų programų lėšas valdo, naudoja ir disponuoja jomis teisės aktų nustatyta tvarka.

119. Kolegija pajamas ir išlaidas tvarko pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą. Kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gegužės 1 d., Kolegijos administracija viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.

120. Kolegijos direktorius, vadovaudamasis teisės aktais ir suderinęs su Ministerija ir su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungomis), nustato įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, mokėjimo tvarką ir dydžius.

121. Kolegijos finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybinės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

X. STATUTO PRIĖMIMAS IR KEITIMAS

122. Šį Statutą ir jo pakeitimus priima Akademinė taryba, o tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

123. Kolegijos veiklos klausimai, neaptarti šiame Statute, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat reguliuojami pagal Vidaus tvarkos taisykles ir Studijų reglamentą.

_________________