VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL VIETOS MOKESČIŲ ADMINISTRATORIAUS SPRENDIMŲ DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO MOKESTINIŲ LENGVATŲ BŪDU PRIĖMIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2002 m. gruodžio 2 d. Nr. 349

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 61-1525), Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymu (Žin., 2000, Nr. 45-1292), Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų (Žin., 1997, Nr. 87-2212; 2001, Nr. 85-2991; 2002, Nr. 20-786) 18.11 punktu:

1. Tvirtinu pridedamas Vietos mokesčių administratoriaus sprendimų dėl valstybės pagalbos teikimo mokestinių lengvatų būdu priėmimo taisykles (toliau – Taisyklės).

2. Nustatau, kad Taisyklės galioja iki 2003 m. gruodžio 31 dienos.

3. Įsakau:

3.1. Apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (toliau – AVMI) darbuotojams, nagrinėjantiems klausimus dėl valstybės pagalbos teikimo mokestinių lengvatų būdu, vadovautis šiomis Taisyklėmis.

3.2. Atitinkamas veiklos sritis kuruojantiems Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojams ir AVMI viršininkams kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

 

 

VIRŠININKĖ                                                                                                  VIOLETA LATVIENĖ

______________


PATVIRTINTA

Valstybinės mokesčių inspekcijos

prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 349

 

VIETOS MOKESČIO ADMINISTRATORIAUS SPRENDIMŲ DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO MOKESTINIŲ LENGVATŲ BŪDU PRIĖMIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vietos mokesčio administratoriaus sprendimų dėl valstybės pagalbos teikimo mokestinių lengvatų būdu priėmimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus, kurių vietos mokesčio administratorius (toliau – VMA) turi laikytis, kai, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymu (toliau – MAĮ) bei poįstatyminiais teisės aktais, priima sprendimus dėl valstybės pagalbos teikimo ūkio subjektams per mokestines lengvatas (toliau – valstybės pagalba) šių ūkio subjektų veiklai pertvarkyti.

2. Taisyklėse ūkio subjektais laikomi įmonės, jų junginiai (t. y. asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), kiti juridiniai asmenys, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei vykdo ar gali vykdyti ūkinę-komercinę veiklą.

3. Valstybės pagalbos teikimu Taisyklėse laikoma:

3.1. mokestinės nepriemokos mokėjimo termino atidėjimas (toliau – mokestinės nepriemokos atidėjimas);

3.2. atleidimas nuo skaičiuojamų (priskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies ir (ar) indeksuotų nesumokėtų įmokų į valstybės biudžetą sumos ar jos dalies (toliau – atleidimas nuo delspinigių).

4. Valstybės pagalbos dydis nustatomas vadovaujantis Subsidijos ekvivalento skaičiavimo tvarka, patvirtinta Konkurencijos tarybos 2002 m. vasario 8 nutarimu Nr. 22.

5. Taisyklės taikomos visais atvejais, kai svarstomas klausimas dėl valstybės pagalbos teikimo, išskyrus tuos atvejus, kai:

5.1. priimami sprendimai dėl valstybės pagalbos teikimo ūkio subjektams, kurių pagrindinė veikla yra žemės ūkio produkcijos gamyba bei žuvininkystė;

5.2. svarstomas klausimas dėl ūkio subjekto atleidimo nuo delspinigių Atleidimo nuo skaičiuojamų (priskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies ir (ar) indeksuotų nesumokėtų įmokų į valstybės biudžetą sumos ar jos dalies tvarkos, patvirtintos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 259 (Žin., 2001, Nr. 78-2738, Nr. 111-4045), 4.2, 4.4, 4.5 punktuose nurodytais pagrindais;

5.3. priimami sprendimai dėl ūkio subjektų mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška ir atleidimo nuo jos Mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis, jų pasibaigimo, vietos mokesčio administratoriaus biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose priskyrimo prie mokestinių nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, šių nepriemokų nurašymo iš vietos mokesčio administratoriaus apskaitos dokumentų ir apskaitos tvarkos, patvirtintos finansų ministro 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 261 (Žin., 1998, Nr. 99-2757), 7.3, 7.4, 7.5 punktuose nurodytais pagrindais.

6. Valstybės pagalba mokestinių lengvatų būdu neteikiama:

6.1. naujai įsteigtiems ūkio subjektams, t. y. jeigu nuo jų įsteigimo dienos iki prašymo atidėti mokestinę nepriemoką ar atleisti nuo delspinigių (toliau – Prašymas) pateikimo VMA dienos nepraėjo 12 kalendorinių mėnesių;

6.2. ūkio subjektams, nuo kurių teisės aktuose nustatyta tvarka įregistruotos veiklos vykdymo pradžios iki Prašymo pateikimo VMA dienos nepraėjo 12 kalendorinių mėnesių.

7. VMA sprendimas dėl valstybės pagalbos teikimo mokestinių lengvatų būdu ūkio subjektui gali būti priimtas tik Konkurencijos tarybai pritarus, išskyrus šiuos atvejus, kai:

7.1. teikiama nereikšminga pagalba, t. y. įvairių valstybės pagalbos teikėjų suteiktos nereikšmingos valstybės pagalbos ūkio subjektui per 3 paskutinius metus (36 mėnesius) iki Prašymo pateikimo VMA teikti naują valstybės pagalbą mokestinių lengvatų būdu bei prašomos teikti naujos pagalbos bendra suma neviršija 400 tūkst. litų. Šio punkto nuostata netaikoma teikiant nereikšmingą pagalbą laivų statybai, transportui ir plieno pramonei;

7.2. kai pagalba teikiama mažoms ir vidutinėms įmonėms (kaip ši sąvoka apibrėžta Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 14 dalyje) pagal Taisyklių II skyriuje pateiktą Valstybės pagalbos teikimo mokestinių lengvatų būdu mažoms ir vidutinėms įmonėms schemą;

7.3. kitais Įstatymo 4 str. 4 dalyje numatytais atvejais.

 

II. VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO MOKESTINIŲ LENGVATŲ BŪDU MAŽOMS IR VIDUTINĖMS ĮMONĖMS SCHEMA

 

8. Vadovaudamasis valstybės pagalbos teikimo mokestinių lengvatų būdu mažoms ir vidutinėms įmonėms schema (toliau – Valstybės pagalbos schema), VMA gali priimti sprendimą dėl valstybės pagalbos teikimo ūkio subjektui, jeigu šios schemos taikymo laikotarpiu iš visų valstybės pagalbos teikėjų gautos valstybės pagalbos dydis neviršys 34 mln. litų vienam ūkio subjektui.

9. Valstybės pagalba mažai ar vidutinei įmonei gali būti teikiama tik tuomet, jeigu:

9.1. įmonė turi finansinių sunkumų ir be valstybės pagalbos negali iš esmės pertvarkyti įmonės veiklos taip, kad įmonė pasiektų geresnių finansinių rezultatų ir nebūtų priversta nutraukti savo veiklą per artimiausią ar vidutinės trukmės laikotarpį. Tačiau teikiama pagalba yra ne didesnė negu būtina konkrečiam tikslui pasiekti, t. y. ne didesnė, nei būtina įmonės veiklai iš esmės pertvarkyti;

9.2. įmonė yra savarankiška, t. y. įmonė, kurios ne daugiau kaip 25 proc. kapitalo ar balsavimo teisių nuosavybės teise priklauso kitoms, ne mažoms ar vidutinėms, įmonėms (išskyrus investicines bendroves);

9.3. valstybės pagalba teikiama siekiant išvengti sunkių ekonominių bei socialinių padarinių, kurie atsirado ar gali atsirasti dėl įmonės nepatenkinamos finansinės būklės.

10. Valstybės pagalba mokestinių lengvatų būdu mažai ir vidutinei įmonei pagal Valstybės pagalbos schemą gali būti teikiama tik tuomet, jeigu įmonė VMA pateikė verslo planą, kuriame turi būti nurodyta:

10.1. nurodytos esamų finansinių sunkumų susidarymo priežastys;

10.2. numatytos įmonės veiklos pertvarkymo ir ilgalaikio mokumo užtikrinimo priemonės, pagrįstos realiomis prielaidomis;

10.3. pateikta rinkos apžvalga;

10.4. numatyta, kad verslo plano įgyvendinimo terminui pasibaigus, įmonės veikla ar viena iš jos vykdomų veiklos rūšių nebus nuostolinga;

10.5. numatyta, kad įgyvendinus plane numatytas priemones, įmonės pajamos bus pakankamos tam, kad būtų padengtos įmonės patiriamos išlaidos ir įmonė bus pajėgi konkuruoti be tolesnės paramos;

10.6. numatytas svarus valstybės pagalbos gavėjo (juridinio asmens dalyvių) indėlis stabilizuojant įmonės ekonominę būklę (pvz., materialaus, finansinio ir kito turto, kuris nėra būtinas įmonės išlikimui ir jos tolesnei veiklai, pardavimas, rinkos sąlygomis gautas finansavimas iš kitų šaltinių, nuosavos lėšos);

10.7. numatytas kitų įmonės kreditorių indėlis stabilizuojant įmonės ekonominę būklę.

11. Ūkio subjektui gali būti suteikta valstybės pagalba pagal Valstybės pagalbos schemą tik vieną kartą per 10 metų, išskyrus Taisyklių 12 punkte nurodytus atvejus, bei nepriklausomai nuo to, ar pasikeičia pagalbą gaunančios įmonės teisinė forma.

12. Valstybės pagalba gali būti teikiama, neatsižvelgiant į Taisyklių 11 punkte nurodytą terminą, jeigu:

12.1. įmonė anksčiau buvo gavusi valstybės pagalbą, tačiau nesugebėjo įgyvendinti verslo plano dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo numatyti;

12.2. įmonė įsigyja likviduojamos (kitos) įmonės, kuriai jau buvo suteikta pagalba ją gelbėti ar restruktūrizuoti, turtą.

13. Kiekvienu atveju, kai VMA numato teikti valstybės pagalbą įmonei, neatsižvelgiant į Taisyklių 11 punkte nurodytą terminą, apie tai turi pranešti Konkurencijos tarybai. Įstatymo nustatyta tvarka bei gauti minėtos institucijos pritarimą dėl valstybės pagalbos teikimo.

14. Valstybės pagalbos schema netaikoma automobilių pramonei, transportui, laivų statybai ir plieno pramonei. Kai VMA numato teikti valstybės pagalbą minėta veikla užsiimančioms įmonėms, apie tai kiekvienu atveju turi pranešti Konkurencijos tarybai Įstatymo nustatyta tvarka, o valstybės pagalbą teikti tik gavusi Konkurencijos tarybos pritarimą.

 

III. DOKUMENTŲ DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS PATEIKIMAS VMA IR KONKURENCIJOS TARYBAI BEI JŲ NAGRINĖJIMAS

 

15. Mažos ir vidutinės įmonės, norėdamos gauti valstybės pagalbą pagal Valstybės pagalbos schemą, VMA turi pateikti atitinkamą Prašymą ir verslo planą, atitinkantį Taisyklių 10 punkte numatytus reikalavimus verslo planui.

16. Jeigu mažoms ir vidutinėms įmonėms valstybės pagalbą numatoma teikti ne pagal Valstybės pagalbos schemą, tai šios įmonės privalo VMA pateikti:

16.1. atitinkamą prašymą;

16.2. verslo planą tuo atveju, jeigu numatomos teikti valstybės pagalbos ir per paskutinius 3 metus suteiktos valstybės pagalbos bendra suma yra didesnė už Įstatymo nustatytą nereikšmingos pagalbos dydį, išskyrus Taisyklių 14 punkte nurodytas įmones, kurios verslo planus turi pateikti visais atvejais nepriklausomai nuo planuojamos teikti valstybės pagalbos dydžio;

16.3. jei numatoma teikti nereikšmingą pagalbą, – raštišką patvirtinimą, kad teikiant šią pagalbą nebus viršytas bendras leistinas nereikšmingos pagalbos dydis.

17. Kiti ūkio subjektai, norėdami gauti valstybės pagalbą, turi pateikti VMA Taisyklių 16.1 ir 16.2 nurodytus dokumentus.

18. VMA gali kreiptis į Konkurencijos tarybą tikslu gauti informaciją apie įmonei jau suteiktą valstybės pagalbos dydį.

19. VMA, atsižvelgdamas į ūkio subjekto Prašymą ir remdamasis mokestinių lengvatų suteikimą reglamentuojančiomis teisės normomis bei VMI parengtomis mokesčių mokėtojo finansinės būklės įvertinimo rekomendacijomis, per 10 darbo dienų nuo Prašymo gavimo dienos įvertina ūkio subjekto finansinę būklę bei nusprendžia, ar tikslinga svarstyti klausimą dėl valstybės pagalbos teikimo ūkio subjektui.

20. Tuo atveju, jei tikslinga svarstyti klausimą dėl valstybės pagalbos teikimo konkrečiam ūkio subjektui ir jeigu pagal Taisyklių nuostatas VMA sprendimas dėl valstybės pagalbos teikimo ūkio subjektui gali būti priimtas tik Konkurencijos tarybai pritarus, VMA turi parengti pranešimą Konkurencijos tarybai apie valstybės pagalbą, ūkio subjektui numatomą teikti mokestinių lengvatų būdu. Šis pranešimas parengiamas vadovaujantis Įstatymo 14 ir 15 straipsnių nuostatomis, taip pat Valstybės pagalbos teikimo įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2001-05-10 nutarimu Nr. 55, nuostatomis.

21. VMA pagal Taisyklių 20 punkto nuostatas parengtą pranešimą Konkurencijos tarybai apie numatomą teikti ūkio subjektui individualią valstybės pagalbą kartu su šio ūkio subjekto pateiktu verslo planu per 15 darbo dienų nuo Prašymo gavimo dienos parengia ir pateikia VMI.

22. VMI informaciją apie Konkurencijos tarybos priimtą sprendimą dėl valstybės pagalbos teikimo pateikia VMA ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šios informacijos gavimo.

23. Priėmęs sprendimą teikti ūkio subjektui valstybės pagalbą, VMA privalo informuoti ūkio subjektą apie šios pagalbos dydį.

24. Tuo atveju, jei VMA gali teikti valstybės pagalbą ūkio subjektui be Konkurencijos tarybos pritarimo, klausimas dėl valstybės pagalbos teikimo sprendžiamas teisės aktų, reglamentuojančių mokestinės nepriemokos atidėjimą ar atleidimą nuo delspinigių, nustatyta tvarka.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

25. VMA privalo kaupti informaciją apie jo ūkio subjektui teiktą valstybės pagalbą. Duomenys apie nereikšmingą pagalbą, teikiamą atskiriems ūkio subjektams, bei apie taikytas (taikomas) pagalbos schemas, taip pat valstybės pagalbos gavėjo pateikta reikšminga informacija, kuria remiantis buvo suteikta valstybės pagalba, turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų nuo pagalbos suteikimo dienos.

26. VMA privalo kontroliuoti sprendimų, kuriais numatyta taikyti mokestines lengvatas, įgyvendinimą ir užtikrinti, kad būtų vykdomi verslo plane, VMA priimtuose sprendimuose bei kituose dokumentuose (pvz., mokestinės paskolos sutartyse) nustatyti ūkio subjektų įsipareigojimai.

Jei ūkio subjektas, kuriam VMA priėmė sprendimą dėl valstybės pagalbos teikimo, nesilaiko minėtame sprendime bei kituose dokumentuose (pvz., mokestinės paskolos sutartyse) numatytų sąlygų, tai VMA gali priimti sprendimą pakeisti sąlygas ar nutraukti valstybės pagalbos teikimą vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais mokestinės nepriemokos atidėjimą ar atleidimą nuo delspinigių.

Tuo atveju, jei numatoma keisti nustatytus įsipareigojimus, VMA Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nustatyta tvarka turi pranešti apie valstybės pagalbą Konkurencijos tarybai.

______________