LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO KONCEPCIJOS

 

2002 m. spalio 23 d. Nr. 1676

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 107 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo koncepciją (pridedama).

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

KULTŪROS MINISTRĖ                                                                            ROMA DOVYDĖNIENĖ

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1676

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO

KONCEPCIJA

 

I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS

 

1. Ši koncepcija parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 107 punktą ir Lietuvos kultūros politikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 542 (Žin., 2001, Nr. 42-1454), IV skyriuje „Kūrybinės veiklos ir meno įvairovės skatinimas“ numatytus tikslus.

 

II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI

CHARAKTERISTIKA

 

2. Kol kas mūsų šalyje nėra specialaus įstatymo, reguliuojančio visuomeninius santykius, susiklostančius teatrų ir koncertinių įstaigų administravimo, finansavimo, kūrybinės veiklos ir su tuo susijusiose srityse. Šia koncepcija siekiama pagrįsti tokio įstatymo būtinumą.

3. Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla yra specifinė – tai individuali ir kolektyvinė kūryba. Kūryba yra intelektinės veiklos sritis.

4. Siūlomas parengti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas (toliau vadinama – Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas, įstatymas) reguliuotų šių sričių visuomeninius santykius:

4.1. teatrų ir koncertinių įstaigų steigimą, finansavimą, valdymą ir veiklą;

4.2. teatrų ir koncertinių įstaigų sistemą ir jų tarpusavio santykius;

4.3. nacionalinių teatrų ir nacionalinių koncertinių įstaigų veiklos ir finansavimo ypatumus;

4.4. teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo santykius ir su jais susijusias socialines garantijas.

5. Įstatymu būtų teisiškai reglamentuoti teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo, finansavimo, darbo santykių ypatumai, nes specifinius visuomeninius santykius, atsirandančius kūrybinės veiklos procese, gali reguliuoti tik specialus įstatymas.

 

III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA

 

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnis skelbia, kad kultūra, mokslas ir tyrimai bei dėstymas yra laisvi. Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.

7. Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą reglamentuoja bendrieji teisės aktai. Antai Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyta juridinio asmens samprata, bendrosios juridinių asmenų steigimo, registravimo, reorganizavimo, likvidavimo nuostatos, juridinių asmenų valdymo organų kompetencija ir t. t. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 104-2322) ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 68-1633) nustato tik bendruosius veiklos principus, tinkančius kiekvienos srities atitinkamos teisinės formos įstaigai, tačiau nenustato specifinių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos principų ir panašiai.

8. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1598) nustato autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą. Vadovaujantis šiuo įstatymu, teatruose ir koncertinėse įstaigose sudaromos autorinės sutartys, užtikrinančios autorių ir atlikėjų teisių apsaugą.

9. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-973). Darbo sutarties įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, neleidžianti sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinis, išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas arba kai tai nustato kiti įstatymai. Kūrybinių darbuotojų darbas laikomas nuolatiniu neatsižvelgiant į kūrybinės veiklos specifiką: kūrybinio darbuotojo užimtumą repertuare, dvejopą – individualų ir kolektyvinį – pasirengimo darbui pobūdį, kolektyvinį kūrybos rezultatą, darbo dienos laiko paskirstymą (repeticijos – rytą, spektakliai ir koncertai – vakare), kai kurių meno profesijų ypatumus (pavyzdžiui, trumpalaikę karjerą). Taigi teatruose mokama etatiniam aktoriui ir papildomai – samdomam aktoriui, kurio reikia meniniam sumanymui įgyvendinti.

10. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų socialines garantijas reglamentuoja ir bendrieji teisės aktai, kurie nepritaikyti šios kūrybinės veiklos specifikai: Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2018), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 59-1153). Vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1191 „Dėl Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 98-2497) bei 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 339 „Dėl Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 26-696) nuostatomis. Socialinės garantijos suteikiamos tik tiems teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams, kurie dirbo pagal darbo sutartį (t. y. mokėjo socialinio draudimo įmokas). Pensijai gauti yra ir papildomų reikalavimų: turėti tam tikrą darbo stažą ir būti tam tikro amžiaus. Kūrybiniai darbuotojai, sudarę autorines sutartis, nėra privalomai socialiai draudžiami, tačiau jie, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, gali savanoriškai draustis valstybiniu socialiniu pensijų draudimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 339, asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų draudimu, įmokas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos miesto (rajono) teritoriniam skyriui individualiai valstybinio savanoriškojo pensijų draudimo sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 18 d. nutarime Nr. 191 „Dėl rentos skyrimo valstybinių muzikinių teatrų ir koncertinių organizacijų artistams“ (Žin., 1998, Nr. 19-469) nustatyta, kad valstybinių muzikinių teatrų ir koncertinių organizacijų kai kurių kategorijų artistams, dėl profesijos specifikos nebegalintiems dirbti pagal įgytą specialybę iki senatvės pensijai nustatyto amžiaus, savo prašymu nutraukiantiems darbo sutartį (arba šalių susitarimu), kas mėnesį skiriama 500 litų renta. Nutarimas dar sukonkretintas kultūros ministro 1998 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 137: nurodyti teatrai ir koncertinės organizacijos, kuriuose dirbantys artistai turi teisę gauti rentą.

Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-2002) apibrėžia meno kūrėjo sampratą, meno kūrėjo statuso įgijimo pagrindus ir įtvirtina teisę vienytis į atitinkamos srities meno kūrėjų organizacijas. Šia teise meno kūrėjai pasinaudojo. Šio įstatymo nuostatos taikomos tik kūrybiniams teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams. Rengiamos Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pataisos numatys meno kūrėjų teisę į papildomą pensinį aprūpinimą.

Nevalstybinį šių asmenų pensinį draudimą reguliuoja įstatymai, reglamentuojantys pensijų kaupimą pensijų fonduose.

11. Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų turto valdymo, naudojimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412), tačiau šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios materialųjį turtą, negali būti pritaikytos, kai kalbama apie specifinį teatrų ir koncertinių įstaigų turtą – kostiumus, dekoracijas, rekvizitą ir panašiai. Kostiumai ir dekoracijos nėra vien materialusis turtas, jie gali būti ir autoriniai kūriniai. Teatrų veikla susijusi ir su specifine ūkine veikla – trumpalaikio turto įsigijimu ir scenos priemonių gamyba (rekvizitas, dekoracijos, butaforija, drabužiai ir kita). Šios ūkinės veiklos nereglamentuoja joks įstatymas.

 

IV. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA

 

12. Rengiant šią koncepciją, išnagrinėta nemaža užsienio valstybių teisės aktų, iš jų minėtini Danijos Karalystės 1996 m. kovo 22 d. Teatrų įstatymas Nr. 217; Flandrijos Bendrijų ir Regionų Vyriausybės 1999 m. gegužės 18 d. dekretas Nr. 99-2712 dėl draminio meno flamandų kalba profesionalių organizacijų, šokių profesionalių organizacijų, muzikinio teatro profesionalių organizacijų, profesionalių meno centrų, profesionalaus sceninio meno festivalių, Flandrijos Bendrijos sceninio meno rėmimo centro pripažinimo bei subsidijavimo ir kuriančių menininkų užsakomųjų darbų subsidijavimo; Estijos Respublikos 1997 m. sausio 5 d. Teatrinių įstaigų įstatymas.

13. Rengiant šią koncepciją, analizuota Europos šalių teatrinės kultūros įstaigų sistemos ir struktūros, šių įstaigų meninės veiklos kultūros politikos istorinė raida, susipažinta su teatrinio meno procesų vyksmo sąlygomis šiose šalyse, domėtasi patirtimi, publikuota leidinyje „Theatre Worlds Motion“.

14. Daugelis Europos valstybių turi specialių įstatymų, reguliuojančių visuomeninius santykius scenos meno srityje. Užsienio valstybių patirtis rodo, kad negali būti bendro šių įstaigų sistemos, struktūros ir veiklos modelio. Visų valstybių teatro įstatymuose aiškiai apibrėžtas teatro įstaigų teisinis statusas, struktūra, valdymas, abipusiai valstybės ir teatro įstaigų įsipareigojimai, finansavimo būdai. Pasikartojančios nuostatos susijusios su teatrų pasiskirstymu valstybių regionuose, jų kategorijų apibrėžimais (atsižvelgiant į meninę veiklą arba finansavimo pobūdį), kūrybinės veiklos prigimtį ir specifiką atitinkančiais darbo santykiais ir socialinėmis garantijomis. Visuose įstatymuose pabrėžiamas nacionalinės kultūros pristatymo prioritetas, kuris išreiškiamas kaip specialių programų – nacionalinės literatūros, nacionalinės dramaturgijos, nacionalinės muzikos – valstybinis užsakymas. Itin daug dėmesio skiriama netiesioginei teatrų veiklai, akcentuojama jos edukacinių programų svarba.

15. Švedijoje nacionalinės institucijos vardas suteikiamas atsižvelgiant į veiklos rezultatus, ir vardo suteikimas siejamas su ypatingomis finansinėmis sąlygomis.

16. Danijos teatrų sistemą sudaro Karališkasis teatras ir orkestras (valstybinis), regioniniai teatrai. Danijos teatrus dotuoja valstybė, apskritys ir savivaldybės. Valstybės dotacijas nustato metinis Finansų įstatymas. Subsidijavimo klausimus sprendžia Teatro taryba, 1926 metais įkurta prie Teisingumo ministerijos. Teikiama kelių tipų parama: nuolatinei veiklai, atskiriems projektams ir dotacijos garantijų arba paskolų forma. Teatro kūrybinių darbuotojų socialines problemas sprendžia Danijos aktorių susivienijimas.

17. Estijoje teatrai skirstomi į valstybės, savivaldybių ir privačius. Estijos valstybės teatrų lėšų šaltiniai yra šie: valstybės biudžeto lėšos, savivaldybių lėšos, lėšos, gautos už parduotus bilietus, iš meninių užsakymų ir kontraktų, rėmėjų lėšos ir t. t. Išlaidos skiriamos darbo užmokesčiui, investicijoms, naujiems spektakliams kurti ir teatrui administruoti.

18. Senas profesionaliojo teatro tradicijas turinčiose Vakarų Europos šalyse (Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse) susiformavusi tokia teatrų struktūra: nacionalinės reikšmės institucijos; regioninės reikšmės institucijos (aptarnaujančios tam tikrą regioną ir išlaikomos kofinansavimo principu, sudėjus regiono ir valstybės lėšas); vietinės reikšmės institucijos (išlaikomos bendruomenės savivaldos organų); vadinamosios nepriklausomos (nevyriausybinės) institucijos.

Yra ir kita šalių grupė (Olandija, Didžioji Britanija), kur vyrauja ne stabilios struktūros, o programinio finansavimo principas, t. y. visi teatrai, trupės nustatytais laiko tarpais (pvz., Olandijoje – kas 4 metus) pateikia kūrybinius planus, pagal kuriuos užsitikrina (arba ne) finansavimą konkrečiam laikotarpiui. Šis principas labiau skatina kūrybinių procesų kaitą, naujas kūrybinės raiškos formas.

 

V. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ ANALIZĖ

 

19. Vengiama kultūrų suvienodėjimo, todėl Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys valstybių narių kultūrą, yra rekomendacinio, patariamojo pobūdžio, atskirų valstybių kultūros įstaigų veiklai nėra taikomi bendri reikalavimai. Europos Sąjungos politikai svarbu ne pats kūrybos procesas, o kultūrinis bendradarbiavimas – bendros kultūrinės erdvės kūrimas.

Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos reikalavimais laisvo asmenų (kultūros darbuotojų) judėjimo, paslaugų teikimo, taip pat laisvo prekių (kultūros vertybių) judėjimo ir intelektinės nuosavybės srityse.

20. Tarptautinės teisės šaltiniuose aptartas keitimasis teatro, muzikos, šokio, solistų kolektyvais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pasirašiusi daug sutarčių su užsienio valstybių (Graikijos, Italijos, Turkijos, Slovėnijos ir kitų) vyriausybėmis dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityse. Šių sutarčių sąlygos numato teatrų ir koncertinių įstaigų kolektyvų gastroles užsienyje.

 

VI. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO NUOSTATOS

 

21. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas:

21.1. įtvirtintų svarbiausius teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos tikslus ir principus, nustatytų šių įstaigų valdymo, finansavimo, turto naudojimo ypatumus, kūrybinės veiklos, darbo santykių ir socialinių garantijų specifiką;

21.2. nustatytų teatrų ir koncertinių įstaigų teisinę formą (tai, kad visi valstybės teatrai ir koncertinės įstaigos yra viešosios įstaigos, biudžetinės įstaigos, įmonės). Sprendimą dėl įstaigos teisinės formos priimtų steigėjas. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga – taip pat biudžetinės įstaigos. Teatrinę ir koncertinę veiklą galėtų vykdyti įmonės.

Minėtų įstaigų veiklos tikslas – kurti ir viešai atlikti teatro ir muzikos scenos meno kūrinius. Veiklos funkcija – formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliajai meno kūrybai, ugdyti meninį estetinį skonį, mentalitetą. Veiklos tikslas apibrėžia šių įstaigų veiklos specifiką – kūrybą, kuri yra intelektinės veiklos sritis. Tikslas, meninės veiklos kūrybinis pobūdis, veiklos formavimo, vykdymo formos išskiria teatrus ir koncertines įstaigas iš kitų įstaigų.

Šiose įstaigose veiklą vykdo kūrybiniai darbuotojai (artistai, atlikėjai, kūrėjai, meno kolektyvai, turintys savą profesinės veiklos specifiką), meno profesijų specifika sąlygoja specifinių darbo santykių, socialinės apsaugos formų būtinybę. Įstatymas nustatytų pagrindinius šių įstaigų veiklos, darbo santykių, darbo organizavimo, socialinės apsaugos principus;

21.3. klasifikuotų teatrus ir koncertines įstaigas pagal steigėjus ir scenos meno rūšis;

21.4. apibrėžtų nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos teisinį statusą – teisinę formą, teises ir pareigas, nacionalinės įstaigos vardo suteikimo tvarką, veiklos ir finansavimo ypatumus;

21.5. numatytų specifines teatrų ir koncertinių įstaigų steigimo, reorganizavimo likvidavimo, pertvarkymo tvarką, įstaigų teises ir pareigas, šių įstaigų veiklos specifiką atitinkantį valdymą: valdymo organų kompetenciją, jų sudarymo tvarką ir atsakomybę. Būtų numatyti pagrindiniai teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimo principai, atsiskaitymas už panaudotas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, turto naudojimo sąlygos;

21.6. įtvirtintų nuostatą, kad su kūrybiniais darbuotojais sudaromos terminuotos darbo sutartys. Tiek dabar galiojančio Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 109 straipsnio 2 dalis leidžia kitu įstatymu numatyti kitus terminuotų darbo sutarčių sudarymo atvejus. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme ir būtų nustatytas specifinis kūrybinei veiklai terminuotų darbo sutarčių su kūrybiniais darbuotojais sudarymo atvejis – su šiais darbuotojais būtų sudaromos kūrybinės darbo sutartys;

21.7. numatytų gastrolių organizavimo principus pagal tarptautiniuose susitarimuose įrašytus įsipareigojimus.

 

VII. GALIMI NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PADARINIAI

 

22. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas, nustatęs teatrų ir koncertinių įstaigų teisinę formą (viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga, įmonė), sudarytų sąlygas aktyvinti esamų įstaigų kūrybinę veiklą, ieškoti naujų, šiuolaikinių kūrybinės veiklos formų, leistų įmonėms vykdyti teatrinę ir koncertinę veiklą. Galimybė su kūrybiniais darbuotojais sudaryti terminuotas darbo sutartis skatintų teatrų ir koncertinių įstaigų artistų bei atlikėjų potencialo dinamiškumą, leistų nustatyti bendruosius, visuotinai privalomus teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos principus, apibrėžtų aiškius Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo tikslus, leistų pareikalauti racionaliai naudoti šias lėšas.

23. Priėmus Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą ir pradėjus taikyti kūrybinių darbo sutarčių su kūrybiniais darbuotojais sistemą, ne su visais teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais tokios sutartys bus sudarytos. Dalis jų neteks darbo ir socialinių garantijų.

 

VIII. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS

 

24. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas nesiejamas su papildomais finansiniais asignavimais įstatymui įgyvendinti: ši sritis iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto jau tradiciškai finansuojama. Teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų klasifikatoriuje numatytą atskirą išlaidų straipsnį „Dotacija teatrams ir koncertinėms organizacijoms“. Šios įstaigos turi ir specifinio turto, kuris negali būti tvarkomas kitų biudžetinių įstaigų pavyzdžiu.

 

IX. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA

 

25. Numatoma, kad Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą sudarys vienuolika skirsnių: I. Bendrosios nuostatos; II. Teatrų ir koncertinių įstaigų veikla; III. Teatrų ir koncertinių įstaigų sistema; IV. Nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga; V. Teatrų ir koncertinių įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas; VI. Teatrų ir koncertinių įstaigų teisės ir pareigos; VII. Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymas; VIII. Teatrų ir koncertinių įstaigų turtas ir lėšos; IX. Teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimo principai; X. Darbo santykiai, darbo apmokėjimas ir darbo organizavimas; XI. Baigiamosios nuostatos.

I skirsnyje bus nustatyta įstatymo paskirtis ir taikymas, minimų įstaigų veiklos teisiniai pagrindai, bus pateikti svarbiausių sąvokų (scenos menas, meno kolektyvas, kūrybinės veiklos sezonas, kūrybinis darbuotojas, repertuaras, trupė, gastrolės, rekvizitas, dekoracija, afiša) apibrėžimai.

II skirsnyje bus apibrėžta teatrų ir koncertinių įstaigų veikla: spektaklių kūrimas, koncertinių programų kūrimas ir repertuaro formavimas, spektaklių viešas atlikimas ir jų meninio lygio priežiūra, visuomenės kultūrinių poreikių tenkinimas.

III skirsnyje bus nustatyta teatrų ir koncertinių įstaigų sistema. Šios įstaigos bus skirstomos pagal skirtingus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kas bus viešosios įstaigos steigėjas, teatrai ir koncertinės įstaigos bus valstybės, savivaldybių, mišrieji, privatūs. Pagal scenos meno rūšis teatrai bus skirstomi į operos, baleto, dramos, šokio ir kitokius.

IV skirsnyje bus apibrėžtas nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos teisinis statusas ir įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į įstaigos veiklos tikslus, uždavinius ir įsipareigojimus, teatrui ar koncertinei įstaigai turi teisę suteikti nacionalinės įstaigos vardą. Nacionalinės įstaigos steigėja bus Kultūros ministerija, įstaigos nuostatus tvirtins ir direktorių skirs kultūros ministras. Nacionalinei įstaigai lėšos bus numatomos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atskira eilute.

V skirsnyje bus nustatytas įstaigų steigimas, registravimas (šiame skyriuje bus įtvirtinta norma, kad registruojant įstaigą, kurios pagrindinė veikla yra susijusi su scenos menu, pavadinime turi būti žodžiai „teatras“ ar „koncertinė įstaiga“), reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas.

VI skirsnyje bus nustatytos teatrų ir koncertinių įstaigų teisės (laisvai pasirinkti repertuarą, savarankiškai formuoti kūrybos kryptis, įstatymų nustatyta tvarka steigti kitas įstaigas ar įmones, jeigu jos yra viešosios įstaigos – labdaros ar paramos tikslais nemokamai rodyti spektaklius, programas, koncertus ir kita) ir pareigos (vykdyti įstatuose nurodytą pagrindinę teatro ar koncertinės įstaigos veiklą, įgyvendinti valstybės kultūros politikai aktualius tikslus, teikti geros kokybės paslaugas visiems visuomenės sluoksniams, užtikrinti žiūrovų saugumą, saugias darbuotojų darbo sąlygas, gautus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų asignavimus naudoti pagal paskirtį, teikti steigėjui ir kitoms valstybės institucijoms veiklos ataskaitas ir kita).

VII skirsnyje bus reglamentuotas teatrų ir koncertinių įstaigų valdymas ir nustatyta, kad įstaigai vadovauja steigėjo paskirtas direktorius, atsakantis už visą – tiek ūkinę, tiek kūrybinę – įstaigos veiklą.

Bus nustatyta, kad įstaigos valdyme gali dalyvauti meno vadovas, kuris formuoja mėnesio, sezono ir perspektyvinį (kelerių metų) įstaigos meninės veiklos planą ir koordinuoja įstaigos meninę veiklą, organizuoja kūrybinių darbuotojų atranką ir kūrybinių darbuotojų darbą, atsako už įstaigos kūrybinių uždavinių vykdymą; kad įstaigoje sudaromas kolegialus valdymo organas – meno taryba, kuri bus visuomeninė institucija, turinti patariamojo balso teisę. Tarybos sudėtį formuos teatro vadovybė, tačiau 20 procentų tarybos narių deleguos steigėjas. Bus nustatyta tarybos kompetencija.

Steigėjo pritarimu direktoriaus ir meno vadovo pareigas galės eiti tas pats asmuo.

VIII skirsnis reglamentuos įstaigų turto ir lėšų naudojimą. Teatrų ir koncertinių įstaigų turtą sudarys steigėjo (savininko) perduotas turtas, pagal testamentą gautas turtas, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai įgytas turtas. Valstybės ar savivaldybės institucijos turtą viešosioms įstaigoms, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija, perduos panaudos pagrindais.

Teatrų ir koncertinių įstaigų lėšų šaltiniai: dalininkų (savininko) skiriamos lėšos, pajamos už paslaugas ir sutartinius darbus; Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai, Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai, lėšos, gautos kaip labdara, parama, dovana, pagal testamentą, kitos teisėtai įgytos lėšos.

IX skirsnis nustatys teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, šiame skirsnyje bus aptarta, jog steigėjas pagal iš anksto suformuotus kriterijus nustato finansavimo dydį, užtikrina lėšas valstybės turtui išlaikyti, o valstybės dotacijų dydį nustato atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.

Bus numatyta, kad darbo užmokesčio fondas formuojamas pagal steigėjo nustatytus normatyvus: teatro vaidmuo šalies kultūriniame kontekste (panoramoje), trupės kokybinis ir kiekybinis lygmuo, repertuaro pobūdis ir kokybė, paklausa – žiūrovų lankomumo rodikliai.

Įstaigų veiklos lėšos: programinės, įstaigos uždirbtos lėšos, rėmėjų lėšos.

X skirsnis reguliuos darbo santykius ir darbo organizavimą, nustatys, kad su teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojais sudaromos darbo sutartys Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Su teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais bus sudaromos terminuotos darbo sutartys. Terminuotos darbo sutartys sudaromos ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstaigų veiklos nuostatus ir kūrybinių darbuotojų pareigybių sąrašą teatro ar koncertinės įstaigos direktoriaus teikimu tvirtins steigėjas. Darbas teatruose ir koncertinėse įstaigose bus organizuojamas pagal kūrybinės veiklos planus. Kūrybinės veiklos planai bus dviejų rūšių: sudaromi sezonui (išskirstyti mėnesiais) ir perspektyvinis (3 metų) planas. Kūrybinės veiklos planus tvirtins meno taryba. Bus nustatyta, kad kūrybiniai darbuotojai ir darbuotojai, kurių darbas – tiesiogiai aptarnauti kūrybinius darbuotojus (garso, vaizdo operatoriai ir panašiai), turi teisę į pailgintas kasmetines atostogas. Šiame skirsnyje bus nuorodos į kitus įstatymus, reglamentuojančius teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų socialines garantijas. Bus nustatyti gastrolių organizavimo principai.

XI skirsnis numatys įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką, pereinamojo laikotarpio nuostatas ir aptars, kokių teisės aktų reikės šiam įstatymui įgyvendinti.

 

X. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI

 

26. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektą būtina suderinti su šiais teisės aktais:

26.1. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 104-2322);

26.2. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412).

27. Priėmus Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą, reikės parengti ir patvirtinti valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, taip pat teatrų ir koncertinių įstaigų atsiskaitymo už Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų panaudojimą tvarką.

28. Už Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projekto suderinimą su šios koncepcijos 26 punkte nurodytais teisės aktais (ar pastarųjų pakeitimą) atsakingos atitinkamos ministerijos: su teisės aktu, nurodytu 26.1 punkte, derina (ar pastarąjį keičia) Kultūros ministerija kartu su Finansų ministerija; su teisės aktu, nurodytu 26.2 punkte, derina (ar pastarąjį keičia) Kultūros ministerija kartu su Teisingumo ministerija.

Už teisės aktų, nurodytų šios koncepcijos 27 punkte, parengimą atsakinga Kultūros ministerija.

______________