Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2008 METŲ PROGRAMOS

2009 m. sausio 21 d. Nr. 30

Vilnius

Vadovaudamasi 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1055/2005 (OL 2005 L 174, p. 1), 7 straipsnyje nustatyta daugiašalės Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros procedūra, kurios pagrindinės priemonės yra stabilumo ir konvergencijos programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos konvergencijos 2008 metų programai (pridedama).

2. Pavesti Finansų ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos konvergencijos 2008 metų programą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

FINANSŲ MINISTRAS                                                                        ALGIRDAS ŠEMETA

_________________

PRITARta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 30

lietuvos konvergencijos 2008 metų programa

I. Finansų politikos apžvalga

1. Svarbiausiasis penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Lietuvos Respublikos Vyriausybė) uždavinys trumpuoju (artimiausiu) laikotarpiu – suvaldyti ekonominę krizę ir jos padarinius.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė laiko, kad svarbiausias strateginis vidutinio laikotarpio politikos uždavinys – stabdyti ekonomikos nuosmukį ir iš esmės gerinti padėtį srityse, galinčiose užtikrinti ekonominį proveržį. Lietuvos konvergencijos 2008 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) projektuoja ekonominę politiką, kuri suformuota Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870) (toliau vadinama – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), ir Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2008, Nr. 149-6020).

3. Ši Programa orientuota į konkrečių tikslų įgyvendinimo priemonių kūrimą trumpuoju (artimiausiu) ir vidutiniu laikotarpiais, tai yra:

3.1. Įgyvendinti biudžeto politiką, užtikrinančią finansų rinkų pasitikėjimą valdžios sektoriaus finansų stabilumu, išsaugančią tvirtą pasitikėjimą valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir užtikrinančią ilgalaikio kainų stabilumo perspektyvą.

3.2. Atkūrus pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, spartinti verslo plėtrą ir sėkmingai įgyvendinti švietimo, sveikatos, energetinės priklausomybės nuo importuojamo mineralinio kuro mažinimo ir kitas ūkio tvarumui būtinas struktūrines reformas.

3.3. Skaidriai valdyti valstybę ir siekti politinio sutarimo dėl vykdytinų reformų.

3.4. Siekti, kad visuomenė palaikytų skelbiamus tikslus ir prisidėtų prie jų įgyvendinimo.

3.5. Tęsti valiutų kursų mechanizmo II (toliau vadinama – VKM II) ekonominės politikos įsipareigojimų vykdymą, vidutiniu laikotarpiu pasiekti tvarų Konsoliduotoje Europos Sąjungos sutartyje (OL 2006 L 321, p. 295–296) įtvirtintų Mastrichto konvergencijos kriterijų vykdymą ir pasirengti euro įvedimui.

4. Šioje Programoje apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama ekonominė politika vidutiniu laikotarpiu, įvertinami rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo padarinius. Lietuvos struktūrinių reformų gairės yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, o struktūrinių reformų priemonių įgyvendinimas bus pateiktas Metinėje nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos pažangos ataskaitoje. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, prioritetas bus teikiamas toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių neprarandant produktyvumo, – tokio prioriteto taikymas leis sumažinti einamosios sąskaitos deficitą išsaugant Lietuvos piliečiams nacionalines pajamas vidaus vartojimui ir investicijų kreditavimui.

5. Šioje Programoje išnagrinėtos ir įvertintos aplinkos sąlygos, kurios leistų pasiekti ekonominės politikos tikslų. Lietuvos ūkio plėtros projekcijos apskaičiuotos darant prielaidą, kad ūkis per metus įveiks pastaraisiais metais sustiprėjusią priklausomybę nuo skolintų lėšų. Remtasi prielaidomis dėl euro kurso, naftos ir kitų žaliavų kainų, kuriomis naudojosi Europos Komisija, rengdama ekonominių rodiklių projekcijas (tiesa, atsižvelgiant į pastarųjų mėnesių tendencijas, prielaida dėl naftos kainų sumažinta labiau, nei numatyta Komisijos).

6. Nacionalinės valiutos lito (toliau vadinama - litas) kursas, fiksuotas euro atžvilgiu pagal valiutų valdybos principus, užtikrina, kad vidutinė infliacija Lietuvoje ilgainiui išliks artima euro zonos infliacijai.

7. Pasitvirtinus rizikai dėl eksporto rinkų susitraukimo, statybų sektoriaus nelankstumo ir staigaus einamosios sąskaitos deficito (toliau vadinama – ESD) sumažėjimo, siekį subalansuoti biudžetą laikinai keičia siekis neviršyti 3 procentų bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP) deficito ribos. Švelninant ūkio ciklą, svarbiausiu uždaviniu tampa pigaus investuotojų finansavimo išsaugojimas mažinant palūkanų priedus už riziką. Įgyvendinama biudžeto politika atsižvelgia į poreikį išsaugoti ūkio plėtrai būtiną paklausą. Suplanuota maždaug 2,1 procento BVP valdžios sektoriaus deficito užduotimi 2009 metais siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir panaudoti visas galimybes padėti pamatus 2011 metų BVP didėjimui. 2009 metais vykdomas valdžios sektoriaus išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas mažina vartojimą tik tiek, kiek reikia infliacijai ir daugiamečiam išoriniam disbalansui nedelsiant sumažinti. Tokios biudžeto politikos įgyvendinimu siekiama sugrąžinti pigų verslo apyvartinių lėšų ir investicijų finansavimą, užtikrinti tokią vidaus paklausą, kuri su kaupu kompensuotų suplanuotą valdžios vartojimo sumažinimą. Jau dabar suplanuotas ES paramos naudojimo paankstinimas skatina paklausą labiau nei suplanuotas valdžios sektoriaus deficito sumažinimas. Tai, kad paklausa skatinama panaudojant ES paramą, kartu mažinant valdžios sektoriaus deficitą, užtikrina stabilų Lietuvos ESD finansavimą ir prisideda prie Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) vykdomo ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimo.

8. Būtina vykdyti produktyvumą ir ilgalaikį valdžios finansų tvarumą užtikrinančias struktūrines reformas, o skolos lygis šiuo metu žemas, todėl išlieka vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis deficitas būtų mažesnis už 1 procentą BVP. Vėlesniais laikotarpiais šis vidutinio laikotarpio tikslas bus griežtinamas atsižvelgiant į Europos Komisijos skaičiavimus, rodančius, kad nesugriežtinus fiskalinės politikos planų valdžios sektoriaus skola 2050 metais priartėtų prie 90 procentų BVP.

9. Gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas ir pelno mokesčio tarifo padidinimas, lemiantis kapitalo ir darbo apmokestinimo disbalanso mažinimą, leis įgyvendinti Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr. 124-4718), tikslus darbo rinkoje, išlaikyti didelį užimtumą ir potencialų BVP, sušvelninti visuomenės senėjimo poveikį valdžios finansams ir jo padarinius. Lietuva sieks spartinti būsto renovavimą, leisiantį taupyti šilumą ir mažinti ūkio priklausomybę nuo gamtinių dujų brangimo. Bus spartinamos švietimo ir sveikatos reformos, užtikrinsiančios geresnę kokybę ir sudarysiančios sąlygas pritraukti papildomų lėšų iš privačių šaltinių.

II. eKONOMIKOS PERSPEKTYVOS

Projekcijų prielaidos

10. Neramumai pasaulio finansų rinkose sustiprino dar 2007 metų pradžioje darytą prielaidą, kad kreditų prieaugis Lietuvoje sparčiau lėtėti pradės 2008–2009 metais ir prasidės natūralus ciklinis BVP augimo lėtėjimas. Dėl pasaulinės finansų krizės ši prielaida sugriežtinta: numatomas greitas išorinio disbalanso susireguliavimas iki lygio, kuris gali būti finansuojamas tik iš tiesioginių užsienio investicijų ir ES paramos. Centriniame scenarijuje atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą Krizės įveikimo planą, planuojamą ES paramos naudojimo paankstinimą ir vykdomas struktūrines reformas. Reformų poveikis leidžia stiprinti potencialų BVP, tačiau stipraus teigiamo visų priemonių poveikio nepakaks, kad būtų kompensuotas ekonominis nuosmukis dėl per pastaruosius 6 metus spartėjusios infliacijos, didėjusio importo ir susikaupusio išorinio disbalanso. Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos, vykdant ES fiskalinės priežiūros procedūrą ir siekiant užtikrinti galimybę palyginti ES valstybių ekonominių rodiklių projekcijas, iš dalies atitinka Europos Komisijos skelbtas išorinės aplinkos prielaidas. Vadovaujamasi prielaida, kad naftos kaina 2009–2011 metams bus mažesnė už Europos Komisijos siūlytąją. Ši prielaida projektuojamą ESD mažina apie 1,6 procentinio punkto BVP. Kadangi šiuo metu naftos kainos eurais yra mažesnės, nei daryta prielaida, užsitęsus pasaulinei ūkio recesijai, ESD gali būti dar mažesnis už projektuojamą.

1 lentelė. Pagrindinės prielaidos

Rodiklio pavadinimas	2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais
Trumpalaikės palūkanų normos*	3,7	6,8	7,7	5,9	5,6
Ilgalaikės palūkanų normos*	4,1	8,8	9,6	7,5	6,8
JAV dolerio / euro keitimo kursas (euro zonos ir VKM II šalys)	1,37	1,48	1,36	1,36	1,36
Nominalus efektyvus valiutų keitimo kursas	1,1	0	0	0	0
Valiutos keitimo kursas euro atžvilgiu (vidutinis metinis) (šalims, kurios nėra euro zonos arba VKM II narės)	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
Pasaulio (be ES) BVP augimas, procentais	5,0	4,5	3,5	4,3	4,3
ES BVP augimas, procentais	2,9	1,4	0,2	1,1	1,1
Pagrindinių eksporto rinkų augimas, procentais	2,9	1,4	0,2	1,1	1,1
Pasaulio importo (išskyrus ES) augimas, procentais	6,7	6,4	4,8	5,9	5,9
Naftos kainos (Brent, JAV doleriais už barelį)	72,5	104,0	50	50	50

Šaltiniai: Finansų ministerija, Europos Komisija.

*Techninė prielaida, skirtinga nuo prielaidų, pagal kurias skaičiuojamos valdžios sektoriaus išlaidos už palūkanas.

Darbo rinkos lankstumo prielaida užtikrina, kad projektuojamas daugiamečio išorinio disbalanso sumažinimas vyks pernelyg negilindamas ūkio nuosmukio. Nepasitvirtinus darbo rinkos lankstumo prielaidai, labiau sumažėtų užimtumas, darbo užmokesčio didėjimas ir realusis BVP.

Vidutinio laikotarpio ūkio augimas labai priklauso nuo prielaidos, kad verslininkai gebės išpildyti finansų rinkų dalyvių lūkesčius, jog Lietuvos ūkio produktyvumas sparčiai ir tvariai artės prie ES vidutinio dydžio, ir išliks konkurencingi, spręsdami problemas, kilusias dėl keletą pastarųjų metų didėjusio darbo užmokesčio ir vis dar didėjančių palūkanų normų.

Centrinis makroekonominis scenarijus remiasi prielaida, kad euro zonoje sumažėjus infliacijai Europos centrinio banko palūkanų normos politika veiksmingai skatins euro zonos, Lietuvos eksporto rinkų plėtrą. Euro zonos ūkio nuosmukis beveik sutampa su Lietuvos ūkio nuosmukiu, todėl daroma prielaida, kad Europos centrinio banko politika netiesiogiai padės spręsti Lietuvos privataus sektoriaus kreditinių išteklių problemas. Kita vertus, pastaruoju metu gausėjo duomenų apie Lietuvos eksporto rinkų mažėjimą, todėl svarbios tampa prielaidos dėl paklausos skatinimo nedidinant fiskalinio deficito. Centrinis makroekonominis scenarijus projektuoja eksporto didėjimą, todėl sustiprėjus rizikai dėl eksporto rinkų plėtros svarbios tampa prielaidos dėl ūkio skatinimo priemonių. Centrinis makroekonominis scenarijus, numatantis, kad pavyks sušvelninti ūkio nuosmukį, priklauso nuo struktūrinių reformų įgyvendinimo spartos. Svarbiausia centrinio makroekonominio scenarijaus rizikų suvaldymo prielaida – struktūrinės reformos, mažinančios energetinę priklausomybę nuo importuojamo mineralinio kuro. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatoma siekti Europos Komisijos finansinės paramos, kad daugiabučių namų modernizavimas taptų masiškas ir per metus būtų atnaujinama apie 2000 daugiabučių pastatų. Neišsipildžius šiai prielaidai, ją galėtų kompensuoti prielaidos dėl ES paramos naudojimo paankstinimo išsipildymas. Kiekviena paklausos paskata, didinanti investicijas bent 4 procentais BVP ir nedidinanti fiskalinio deficito, leistų pasiekti konvergencijos programų ir Lisabonos strategijos tikslus net ir tuo atveju, jeigu neišsipildytų prielaidos dėl eksporto rinkų plėtros.

Pinigų ir valiutos kurso politika

11. Lietuva formuoja pinigų politiką, veikdama fiksuoto valiutos kurso sąlygomis. Toks valiutos kurso režimas didina pasitikėjimą Lietuvos ekonomine politika ir kartu su konkurenciją skatinančia ekonomine aplinka leidžia siekti santykinio kainų stabilumo ilguoju laikotarpiu. Ekonomikos atvirumas, santykinis kainų ir darbo užmokesčio lankstumas, valiutos kurso svarba kainų stabilumui yra svarbūs Lietuvos ekonomikos bruožai, leidžiantys sėkmingai taikyti fiksuoto valiutos kurso strategiją.

12. Tapdama ES nare, Lietuva įsipareigojo ateityje nacionalinę valiutą – litą pakeisti euru. Vykdydama vienašališką įsipareigojimą išlaikyti fiksuotą valiutos kurso režimą ir euro atžvilgiu stabilų nacionalinės valiutos kursą, Lietuva sėkmingai dalyvauja VKM II nuo 2004 m. birželio 28 dienos.

13. Lietuvos pinigų ir valiutų kurso politikos tikslai nesikeičia ir išlieka tie patys. Lietuva dalyvauja VKM II, išlaikydama griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu; ji siekia prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks ekonominius konvergencijos kriterijus. Lietuvos bankas išlaiko institucinio pasirengimo lygį, kuris, esant palankiai makroekonominei situacijai, užtikrina sklandų ir greitą valiutos pakeitimą.

VKM II įsipareigojimų vykdymo apžvalga

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo vykdyti ekonominę politiką, dėl kurios įsipareigojo 2004 m. birželio 28 d. prisijungdama prie VKM II. Valdžios sektoriaus deficitas 2005 metais buvo sumažintas 1 procentiniu punktu – iki 0,5 procento BVP. 2006 metais pavyko tik apytikriai subalansuoti valdžios sektorių. 2007 metų pabaigoje priimtas Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas (Žin., 2007, Nr. 120-4881), įpareigojantis valdžios sektoriaus finansus vidutiniu laikotarpiu tvarkyti taip, kad valdžios sektoriaus balansinis rodiklis būtų perteklinis arba artimas subalansuotam. Taip pat Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas įpareigoja įgyvendinti priemones, kurių reikia ES Ministrų Tarybos nuomonei apie Lietuvos konvergencijos programas realizuoti.

2009–2011 metais ūkio aplinka susiklostys visiškai kitokia, nei buvo stojant į VKM II, todėl įsipareigojimai dėl struktūrinių reformų spartesnio įgyvendinimo tampa prioritetiniais. Dėl 2008 metais prasidėjusio ūkio nuosmukio neįmanoma siekti subalansuoto biudžeto, kredito prieaugis sparčiai mažėja ir ESD natūraliai artėja prie tvaraus dydžio. Planuojamos priemonės, įpareigosiančios vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką: 2009 metais bus siekiama priimti teisės aktus, kurie reglamentuos fiskalinės drausmės taisykles. Kitos struktūrinių reformų įgyvendinimo priemonės bus nurodytos 2009 metais atnaujintoje Metinėje nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos pažangos ataskaitoje. Planuojama vykdyti švietimo, sveikatos apsaugos, aplinkosaugos, mokslo ir inovacijų skatinimo, verslo aplinkos reformas.

Ūkio ciklas ir vidutinio laikotarpio makroekonominis scenarijus

Realusis sektorius

15. Prognuozuotą ir 2008 metais prasidėjusį ciklinį ūkio sulėtėjimą IV ketvirtį paaštrino pasaulinės finansų krizės protrūkis. Didėjančios palūkanos ir spartūs nekilnojamojo turto kainų pokyčiai (artėjimas link ekonomiškai labiau pagrįstų) keičia privataus vartojimo išlaidų tendencijas – išlaidos pradeda mažėti. Silpnesnė vidaus paklausa mažina importą ir sparčiai švelnina išorinį prekybos disbalansą.

Staigų ūkio susireguliavimą projektuoti leidžia staigus skolintų pinigų paklausos ir pasiūlos sulėtėjimas. Dėl nestabilių nekilnojamojo turto kainų ir statybų sektoriaus įkainių mažėjimo perspektyvų buvo atidėta investicinių projektų pasiūla, o 2008 metais, kai pradėjo silpnėti kreditų paskata ūkiui ir keitėsi nekilnojamojo turto kainos, artėdamos link ekonomiškai labiau pagrįstų, pradėjo mažėti pagrindinio kapitalo formavimo apimtis: 2008 metų sausio–spalio mėnesiais realiosios bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo išlaidos nukrito 1,6 procento – pirmą kartą per daugiau nei 7 metus. Svarbiausia mažesnių investicijų priežastis buvo transporto sektoriaus lėtėjimo požymiai, kuriuos lėmė perteklinės 2007 metų investicijos, 2008 metais sumažėjusi krovinių vežimo autotransportu paklausa ir dėl to gerokai padidėjusi konkurencija. 2008 metais vis dar stiprus investicijų į gyvenamuosius pastatus didėjimas buvo susijęs su gana ilgu statybų derinimo ir įgyvendinimo procesu, todėl pagrindinės pataisos šiame sektoriuje projektuojamos 2009 metais.

Numatoma, kad, išoriniam ūkio disbalansui susiderinant su išoriniu finansavimu, labiausiai bus taisomos investicijos: 2009 metais numatomas 20,2 procento mažesnis pagrindinio kapitalo formavimas, palyginti su 2008 metais. Skaičiuojant susietos grandininės apimties metodu, 2009 metais pagrindinio kapitalo formavimo dalis sudarys 22,4 procento BVP. Vėlesniais metais, sėkmingai įgyvendinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą Krizės įveikimo planą, investicijų dalis vėl didėtų iki 25,2 procento BVP.

Pasitvirtino anksčiau numatyta rizika, kad, įsivyravus rinkos dalyvių neracionaliems smarkaus kainų ir darbo užmokesčio didėjimo lūkesčiams, 2008 metais vartojimas didėjo keliais procentiniais punktais labiau, nei planuota prieš metus. 2008 metų sausio–spalio mėnesiais užfiksuotas 19,6 procento metinis galutinio vartojimo didėjimas rodo, kad smunkantis apklaustų vartotojų pasitikėjimo rodiklis daugiau pasako apie ateities lūkesčius negu apie vartotojų daromus sprendimus. 2009–2010 metais numatomą vartojimo nuosmukį pagrindžia paskolų prieaugio mažėjimas ir perkamosios galios praradimas dėl brangstančių energijos išteklių, maisto produktų, taip pat dėl kitų kainų didėjimo, motyvuojamo inertiškų infliacinių lūkesčių.

Dėl brangstančių gamtinių dujų, naftos, maisto produktų, taip pat dėl kitų kainų didėjimo Lietuvos vartotojų pajamos mažėja keliais procentais BVP. Dėl daugelio vartotojų perkamosios galios sumažėjimo 2009–2010 metais mažės vartojimo (ypač ne pirmo būtinumo prekių) apimtis.

Centriniame scenarijuje numatoma, kad teigiamos Lietuvos eksporto rodiklių tendencijos bus išlaikytos. Nors esama prognozių, kad dėl tarptautinio likvidumo trūkumo sulėtės ES ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (toliau vadinama – NVS) valstybių ūkių plėtra, vis dėlto tikimasi nominaliojo eksporto didėjimo ES ir NVS rinkose. Palyginti sparčiai didėjantis nominalusis eksportas (antai 2008 metų sausio–lapkričio mėnesiais Lietuvos eksportas padidėjo 31,3 procento) rodo, kad Lietuvos gamintojai gebėjo išlikti konkurencingi net ir jiems sunkiomis sąlygomis: ankstesniais metais didėjo žaliavų kainos ir darbo jėgos paklausa rinkoje. Per 2008 metų sausio–lapkričio mėnesius į ES eksportuota 60,4 procento visų eksportuojamų prekių. Didelę įtaką eksporto plėtrai vidutiniu laikotarpiu turės akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veikla.

2 lentelė. Makroekonominiai rodikliai

Rodiklio pavadinimas	ESS* kodas	Rodiklio reikšmė 2007 metais, mln. litų	Pokytis, procentais
			2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais
BVP, grandine susieta apimtis	B1*g	78186,0	8,9	3,5	-4,8	-0,2	4,5
BVP, to meto kainomis	B1*g	98138,7	18,5	15,9	0,9	0,4	4,3
BVP sudedamosios dalys (grandine susieta apimtis)
Namų ūkių vartojimo išlaidos + ne pelno institucijų, aptarnaujančių namų ūkius, vartojimo išlaidos (NPI)	P.3	56212,3	12,4	7,3	-7,8	1,2	5,1
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos	P.3	13481,7	3,3	1,3	-9,7	-6,6	0,0
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas	P.51	22662,4	20,8	-4,5	-20,2	7,1	9,5
Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą, BVP procentais	P.52+ P.53	11,5	2,9	4,7	0,8	0,0	-0,7
Prekių ir paslaugų eksportas	P.6	45493,6	4,3	13,2	4,3	0,2	4,5
Prekių ir paslaugų importas	P.7	60489,6	11,6	13,0	-6,4	2,2	5,3
BVP palyginamosiomis kainomis didėjimą lemiantys veiksniai, procentais
Galutinė vidaus paklausa		–	14,4	5,1	-12,0	1,2	5,5
Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą	P.52+P.53	–	0,5	1,2	0,0	0,0	0,0
Prekių ir paslaugų balansas	B.11	–	-5,5	-1,6	7,2	-1,4	-0,9

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

*Europos sąskaitų sistema.

Infliacija

16. Nuo 2008 metų liepos metinė infliacija Lietuvoje ėmė mažėti vidutiniškai 0,7 procentinio punkto per mėnesį. 2008 metais prasidėjusiai disinfliacijai įtakos turėjo visų pagrindinių prekių ir paslaugų grupių (administruojamųjų kainų, maisto ir gėrimų, degalų, paslaugų ir pramoninių prekių) kainų kaita.

Infliacijos sulėtėjimą dėl visame pasaulyje mažiau didėjančių žemės ūkio produktų kainų, taip pat dėl bazės poveikio iš dalies lėmė mažiau didėjusios maisto produktų kainos. Palankiau maisto kainų stabilizacijos tendencijas veiks atslūgstanti vidaus paklausa. Pradėjusios mažėti maisto gamintojų ir mažmeninių prekybininkų pelno maržos rodo, kad konkurencija dėl vartotojų racionaliai didėja. Disinfliaciją paskatins ir 2008 m. gruodžio 19 d. panaikintos (nespėjusios įsigalioti) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294) nuostatos dėl automatinio socialinės apsaugos išmokų ir darbo užmokesčio indeksavimo pagal infliaciją.

Pigo nafta, todėl 2008 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais infliaciją labiausiai mažino kritusios degalų kainos, kurios 2008 metų gruodį turėjo 0,9 procentinio punkto mažinantį poveikį mėnesinei infliacijai ir 0,6 procentinio punkto – metinei infliacijai.

Kartu laipsniškai didėjo administruojamųjų kainų įtaka bendrajai metinei infliacijai. Pačioje 2008 metų pradžioje reikšmingai šoktelėjo gamtinių dujų kaina. Didėjant sąnaudoms, gana pastebimai buvo didinamos ir kitos administruojamosios kainos: keleivių vežimo autotransportu paslaugų, šiukšlių išvežimo paslaugų, šalto vandens kainos. Administruojamųjų kainų grupėje bendrąją infliaciją taip pat didino brangusi šilumos energija. Šios energijos kainų didinimo poveikis bendrajai metinei infliacijai išryškėjo paskutiniaisiais 2008 metų mėnesiais.

3 lentelė. Kainų rodikliai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2007 metais	Pokytis, procentais
			2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais
1. BVP defliatorius		125,5	8,8	12,0	6,0	0,5	-0,2
2. Privataus vartojimo defliatorius		112,9	5,7	9,2	5,4	3,7	0,1
3. SVKI* (vidutinis metinis)		105,8	5,8	11,2	5,4	3,6	-0,1
4. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų defliatorius		132,7	8,4	14,8	12,8	3,3	-0,8
5. Investicijų defliatorius		121,1	9,1	6,0	-0,1	1,0	2,0
6. Eksporto (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius		117,3	4,6	12,5	4,5	2,6	2,2
7. Importo (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius		110,0	4,0	7,8	3,6	6,0	2,6

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas), Finansų ministerija.

*SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas.

Pagal valiutų valdybos principus fiksuotas euro ir lito kursas užtikrina, kad ilgainiui vidutinė infliacija išliks artima euro zonos infliacijai. Brangus kuras, akcizų didinimo įsipareigojimai, 2006–2008 metais užfiksuota infliacija nėra racionalus pagrindas formuoti ilgalaikius infliacijos lūkesčius. 2008 metų I pusmetį įvykęs kredito prieaugio sulėtėjimas stiprėja, todėl planuojama, kad 2011 metų pabaigoje, kai nusilps tiek akcizų taikymo tabakui, tiek valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau vadinama – Ignalinos AE) uždarymo poveikis, sustiprės defliacinis spaudimas dėl kredito prieaugio sulėtėjimo. Defliacinio spaudimo vidaus gamintojams nebus išvengta ir 2010 metais, tačiau uždarius Ignalinos AE infliacija padidės maždaug 2 procentiniais punktais dėl elektros brangimo: elektros brangimą kompensuos kituose sektoriuose vyksiantys defliaciniai procesai. Palyginti sparti infliacija 2009 metais išliks dėl infliacinių lūkesčių, kurie 2008 metais, nors ir trumpai, bet parodė savo galią. Jų padariniai į 2009 metus persikelia iš inercijos.

Darbo rinka

17. Vidutiniu laikotarpiu dėl finansinių sunkumų numatomas nedarbo didėjimas, tačiau atsilaisvinusiai darbo jėgai galimybių teiks bendroji ES darbo rinka.

4 lentelė. Darbo rinkos rodikliai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2007 metais	Pokytis, procentais
			2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais
1. Užimtumas, žmonių skaičius, tūkstančiais		1534,2	2,3	-0,8	-1,9	-0,5	-0,5
2. Užimtumas, dirbta valandų		2868390	4,0
3. Nedarbo lygis, procentais*		4,3	4,3	5,6	7,8	8,5	8,6
4. Produktyvumas (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam), tūkst. litų		57,5	5,9	4,4	-3,0	0,4	5,1
5. Darbo produktyvumas, dirbta valandų (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai), litais		30,6	4,7
6. Kompensacijos darbuotojams, mln. litų	D.1	43707,2	23,2	19,2	2,3	1,7	3,5
7. Kompensacija vienam darbuotojui, litais		28488,6	20,3	20,1	4,3	2,3	4,1

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

*Pateikiama rodiklio reikšmė.

2009 metų nedarbo projekcijos pagrįstos prielaida, kad dėl šalies finansinės būklės ir gausėjančių įmonių bankrotų (ypač statybos ir pramonės sektoriuose) darbo pasiūla didės, o paklausa mažės. 2008 metų III ketvirtį nedarbas šoktelėjo iki 5,9 procento. Tai 2 procentiniais punktais daugiau negu prieš metus. Prognozuojama, kad vidutinis metinis nedarbo lygis 2008 metais sieks 5,6 procento, o 2009 metais – 7,8 procento. Vidutiniu laikotarpiu nedarbo lygis viršys 6 procentus. Kadangi daroma prielaida, kad tai – natūralus, infliacijos nedidinantis lygis, numatomas ir lėtesnis darbo užmokesčio didėjimas.

Darbo jėgos persikvalifikavimas – perėjimas iš mažesnio produktyvumo sektoriaus į produktyvesnį – vidutiniu laikotarpiu išliks svarbus BVP augimo veiksnys, galintis išsaugoti aukštą užimtumo lygį – pagrindinę tvaraus vartojimo bazę. Tam bus panaudotos Europos socialinio fondo lėšos.

Lietuvos mokėjimų balansas

18. 2008 metų I pusmetį ESD labai padidėjo ir sudarė 17,7 procento BVP, tačiau III ketvirtį jau buvo pastebimos mažėjimo tendencijos, todėl 2008 metų sausio–spalio mėnesiais ESD sumažėjo iki 14,8 procento BVP. ESD pokytį daugiausia lėmė sumažėję užsienio prekybos ir pajamų deficitai.

Užsienio prekybos deficito mažėjimą lėmė lėčiau augantis importas, kurį sąlygojo krintantis investicinių prekių ir lengvųjų automobilių importo mastas, susijęs su prastesnėmis daugelio ūkio sektorių perspektyvomis ir mažesniu naujų gamybinių pajėgumų poreikiu.

Tačiau lėčiau didėjo ir eksportas į ES valstybes. Didžiąją eksporto prieaugio dalį 2008 metais sudarė eksportas į NVS valstybes. Eksporto (neįskaitant mineralinių produktų) į kitas pasaulio šalis duomenys rodo, kad labiausiai sulėtėjo eksportas į ES valstybes nares, kurios patiria ekonomikos nuosmukį (pavyzdžiui, į Daniją, Ispaniją, Airiją, Jungtinę Karalystę).

Nors 2008 metų II ketvirtį smarkiai padidėjus investicijų pajamoms ir užsienio investuotojams išsimokėjus dividendus už tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje, padidėjo ir pajamų deficitas, 2008 metų III ketvirtį dėl sumažėjusio pelno šios tendencijos pasikeitė. Kadangi 2008–2009 metai ne tokie pelningi įmonėms, pajamų srautas iš investicijų Lietuvoje ir ateinančiais ketvirčiais turėtų būti menkesnis. Tai ir toliau mažins ESD.

Sparčiai mažėjantis ESD bus finansuojamas iš tiesioginių užsienio investicijų ir ES gaunamų kapitalo pervedimų.

5 lentelė. Sektorių balansai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	BVP procentas
		2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais
1. Grynasis šalies skolinimasis	B.9N	-12,7	-10,2	-1,8	-4,7	-5,7
iš jo:
prekių ir paslaugų balansas		-13,4	-11,5	-3,8	-7,7	-8,7
pajamų ir pervedimų balansas*		-1,2	-1,1	-0,2	-0,4	-0,4
kapitalo sąskaita*		1,8	2,4	2,2	3,4	3,4
2. Privataus sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-)		-11,5	-7,2	0,2	-3,7	-5,7
3. Valdžios sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-)	B.9N	-1,2	-2,9	-2,1	-1,0	0,0
4. Statistinis neatitikimas		0	0	0	0	0

Šaltiniai: Finansų ministerija, *Lietuvos bankas.

Ekonominės raidos rizikos veiksniai

19. Vidutiniu laikotarpiu rizika kyla dėl pernelyg lėto šalies nekilnojamojo turto rinkos susibalansavimo, neracionalaus ir nelankstaus statybų sektoriaus, galinčio sukelti pernelyg didelius turto kainų pokyčius ir reikšmingą šalies ūkio augimo sulėtėjimą.

20. Pagilėjus Lietuvos eksporto rinkų nuosmukiui Rusijoje, Baltarusijoje, Baltijos šalyse arba kitose ES valstybėse narėse, Lietuvos pramonė patirtų didesnį nuosmukį ir BVP pokytis būtų keliais procentiniais punktais mažesnis.

21. Šiuo metu potencialaus BVP augimas išliks didesnis nei ES vidurkis, tačiau susiformavę rizikos veiksniai vidutiniu laikotarpiu gali neįprastai sulėtinti ekonomikos augimą. Nepavykus sklandžiai suvaldyti išorinio disbalanso sumažinimo neigiamo poveikio ūkiui, o darbo rinkai neparodžius reikiamo lankstumo, gali sumažėti potencialus BVP.

III. VALSTYBĖS FINANSAI

Finansų politikos strategija

22. Vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis deficitas neviršytų 1 procento BVP. Vykdant fiskalinės drausmės taisykles, konvergencijos programose pateikiamos priemonės, kuriomis vidutiniu laikotarpiu galima realiai siekti subalansuoto biudžeto. Išankstiniu priemonių, kurių reikia valdžios sektoriui subalansuoti, planavimu ir jų įgyvendinimu siekiama sustiprinti pasitikėjimą valiutų valdybos mechanizmu, kainų stabilumu ir užtikrinti, kad per keliasdešimt metų valdžios sektoriaus skola neviršys 60 procentų, netaps papildoma našta ateities mokesčių mokėtojams.

23. Nustatomi šie vidutinio laikotarpio finansų politikos (makroekonominės politikos) prioritetai:

23.1. Vykdomą fiskalinę politiką derinti su socialinės politikos prioritetais.

23.2. Skatinti toliau vykdyti pradėtas energetikos reformas.

23.3. Toliau vykdyti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą; laikinai, tik 2009–2010 metams, sumažinti šiai reformai skiriamas lėšas.

23.4. Sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerinti ekonomikos konkurencingumą, pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, sėkmingai įgyvendinti ES sanglaudos politiką.

23.5. 2009 metais įgyvendinti priemones, įgalinančias nuosekliai naudotis mažai infliacijai ir dideliam užimtumui reikalingu potencialiu ūkio augimu ir nedidinti fiskalinio deficito. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė, kurios produktyvumą patvirtina privataus sektoriaus dalyvavimas siekiant bendro projekto pelningumo, turėtų būti taikoma valstybės fiskalinio deficito nedidinančioms investicijoms; siekti Europos Komisijos finansinės paramos, kad daugiabučių namų modernizavimas taptų masiškas ir per metus būtų atnaujinama apie 2000 daugiabučių pastatų.

23.6. Tobulinti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir ilgalaikę ūkio plėtrą užtikrinančias fiskalinės drausmės normas, vykdyti švietimo ir sveikatos reformas.

23.7. Didinti pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir tobulinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) vidutinio laikotarpio planavimo sistemą.

23.8. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, prioritetą teikti toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių ir neprarasti produktyvumo.

24. Lietuva, siekdama išlaikyti pasitikėjimą valiutų valdybos principais, fiskalinės politikos srityje toliau sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerins mokesčių administravimą, skatins investavimą, kurs verslui palankią aplinką, užtikrins racionalų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, naudojimą. Papildomos valdžios sektoriaus pajamos ir nepanaudotos planinės išlaidos bus skirtos fiskalinio deficito užduotims vykdyti ir priemonėms, užtikrinančioms ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, įgyvendinti.

2009-2011 metais planuojamos priemonės fiskalinio deficito užduotims vykdyti

25. 2010-2011 metų fiskalinio deficito užduoties įgyvendinimo rizikos valdymo priemonės dar bus išsamiau aptariamos, nes ši Programa vėliau bus atnaujinama. 2010 metų užduočiai įvykdyti reikės papildomų priemonių, kurių vertė sieks maždaug 0,5 procento BVP, o 2011 metų užduočiai įvykdyti – maždaug 1,6 procento BVP vertės papildomų priemonių.

26. Numatomos šios priemonės Lietuvos finansų politikos uždaviniams įvykdyti:

26.1. Fiskalinio deficito 2009–2011 metų užduočių vykdymo priemonės:

26.1.1. siekti kuo racionaliau naudoti valdžios sektoriaus išlaidas; vykdyti valdymo reformą, naikinti laisvus etatus;

26.1.2. parengti išlaidų ir naudos analizės metodiką, taikyti ją visiems stambesniems už mokesčių mokėtojų lėšas įgyvendinamiems projektams; sutaupytas lėšas skirti fiskalinio deficito tikslui įgyvendinti;

26.1.3. spręsti fiskalinio deficito didėjimo rizikos, kylančios dėl gyvenamųjų būstų renovavimo, klausimą taikant viešojo ir privataus sektorių partnerystę arba tarptautinių institucijų tikslinį finansavimą; fiskalinio deficito riziką sumažinti iki laikino skolos padidėjimo rizikos;

26.1.4. atlikti išsamią valstybės ir savivaldybių teikiamų paslaugų analizę ir jų teikimo ilgalaikio finansavimo galimybes. Nesant galimybės šias paslaugas deramai finansuoti ilgą laiką, paslaugų teikimą privatizuoti;

26.1.5. nustatyti valstybės institucijoms efektyvumo didinimo užduotis ne mažiau kaip 2 procentų per metus (t. y. kiekvienų metų biudžeto planavimą pradėti atitinkama suma sumažinant asignavimus institucijų išlaidoms ir darbo užmokesčiui);

26.1.6. mokesčių įstatymų pakeitimais pasiekti tokį papildomų pajamų poveikį 2011 metais, kad įvykdžius reikiamas struktūrines reformas ir racionalizavus išlaidas atsirastų galimybė jas papildomai panaudoti fiskalinio deficito užduotims vykdyti.

26.2. Priemonės, įgyvendintinos 2009-2011 metais, įgalinančios nuosekliai naudotis mažai infliacijai ir dideliam užimtumui reikalingu potencialiu ūkio augimu ir nedidinti valdžios sektoriaus deficito. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės arba ES paramos panaudojimas valstybės fiskalinio deficito nedidinančioms investicijoms leistų užtikrinti planuojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surinkimą, jeigu išsipildytų rizikos.

26.3. Priemonė, leisianti didinti pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir tobulinti valstybės biudžeto vidutinio laikotarpio planavimo sistemą.

Biudžeto poveikis vidutinio laikotarpio tikslams

27. Lūkesčiai dėl apdairios fiskalinės politikos yra vidaus ir užsienio investuotojų pasitikėjimo pagrindas.

28. Siekiant užtikrinti, kad ilguoju laikotarpiu nebūtų viršytas 3 procentų valdžios sektoriaus deficitas ir kuo geriau būtų vykdomi socialiniai įsipareigojimai būsimiesiems pensininkams, vidutiniu laikotarpiu, pasibaigus išorinio disbalanso mažinimo poveikiui, valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą pakeis perteklius.

Valdžios sektoriaus finansų struktūra 2008–2011 metais, palyginti su 2007 metais, pakis dėl socialinių išmokų ir ES finansinės paramos panaudojimo.

29. Šioje Programoje valdžios sektoriaus finansų projekcijos iš esmės keičiasi dėl konkrečių veiksnių: fiskalinės drausmės taisyklių taikymo, išlaidų mažinimo, mokestinių priemonių, kurios buvo numatytos siekiant kompensuoti struktūrines biudžeto pajamas, prarandamas dėl mokesčių mažinimo.

6 lentelė. Valdžios sektoriaus rodiklių (S13) projekcijos 2007–2011 metais^*

	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2007 metais (mln. litų)	BVP procentas
			2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais
1. Valdžios sektorius	S.13	-1209,9	-1,23	-2,94	-2,07	-0,98	0,00
2. Centrinės valdžios biudžetas	S.1311	-1482,2	-1,51	-1,71	-2,19	-1,15	-0,16
3. Valstijų biudžetas	S.1312	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
4. Savivaldybių biudžetai	S.1313	-288,5	-0,29	-0,25	0,00	0,00	0,00
5. Socialinio draudimo fondų biudžetai	S.1314	560,8	0,57	-0,99	0,13	0,16	0,16
Valdžios sektorius (S13)
6. Visos pajamos	TR	33294,8	33,93	33,79	35,76	37,26	36,35
7. Visos išlaidos	TE	34504,7	35,16	36,73	37,83	38,25	36,35
8. Grynasis skolinimas / skolinimasis	EDP B.9	-1209,9	-1,23	-2,94	-2,07	-0,98	0,00
9. Palūkanų mokėjimas	EDP D.41	689,7	0,70	0,67	0,91	1,01	1,06
10. Pirminis balansas		-520,2	-0,53	-2,27	-1,15	0,02	1,06
11. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės			-0,57	0,50	0,45	0,46
Pajamos
12. Pajamos iš mokesčių (12=12a+12b+12c)		20517,8	20,91	20,95	20,94	21,12	20,96
12a. Pajamos iš netiesioginių mokesčių	D.2	11418,0	11,63	11,77	12,60	12,92	12,75
12b. Pajamos iš tiesioginių mokesčių	D.5	9093,6	9,27	9,18	8,34	8,20	8,21
12c. Turto mokesčiai	D.91	6,3	0,01	0,00	0,00	0,00	0,00
13. Socialinio draudimo įmokos	D.61	8775,4	8,94	9,17	9,72	9,87	9,26
14. Pajamos iš turto	D.4	560,5	0,57	0,60	0,60	0,60	0,60
15. Kitos		3441,1	3,51	3,06	4,50	5,67	5,53
16=6. Visos pajamos	TR	33294,8	33,9	33,8	35,8	37,3	36,3
p.m.: Mokesčių našta (D.2+D.5+D.61+D.91-D.995)		29262,5	29,82	30,12	30,66	30,99	30,22
Išlaidos
17. Kompensacijos darbuotojams + tarpinis vartojimas	D.1+P.2	15096,6	15,38	15,55	15,60	14,85	13,29
17a. Kompensacijos darbuotojams	D.1	9775,5	9,96	10,25	10,22	9,73	8,71
17b. Tarpinis vartojimas	P.2	5321,1	5,42	5,30	5,38	5,12	4,58
18. Socialinės išmokos (18=18a+18b)		10654,0	10,86	13,33	13,86	13,93	13,72
18a. Socialiniai pervedimai natūra	D.6311, D.63121, D.63131	1579,2	1,61	1,98	2,05	2,07	2,03
18b. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra	D.62	9074,8	9,25	11,36	11,80	11,87	11,68
19=9. Palūkanų mokėjimas	EDP D.41	689,7	0,70	0,67	0,91	1,01	1,06
20. Subsidijos	D.3	887,1	0,90	0,90	0,45	0,45	0,45
21. Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	P.51	5115,1	5,2	4,38	5,05	5,63	5,41
22. Kitos		2062,2	2,10	1,90	1,96	2,38	2,42
23=7. Visos išlaidos	TE	34504,7	35,16	36,73	37,83	38,25	36,35
p.m.: Valdžios sektoriaus vartojimas (nominalus)	P.3	17884,7	18,22	18,28	18,46	17,74	16,04

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

*Dėl apvalinimo pajamų ir išlaidų komponentų suma gali nesutapti su duomenimis „Visos pajamos“ ir „Visos išlaidos“.

Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus pajamos (BVP procentais) didės: 2007 metais jos sudarė 33,93 procento BVP, 2009 metais sudarys 35,76 procento BVP, o dėl didėjančios 2007–2013 metų ES struktūrinės finansinės paramos 2011 metais padidės iki 36,4 procento BVP. PVM lengvatų panaikinimas ir tarifo padidinimas 1 procentiniu punktu, degalų, alkoholio ir cigarečių akcizų normų didinimas savo ruožtu didins BVP dalį, kurią sudaro pajamos iš netiesioginių mokesčių: 2009 metais, palyginti su 2008 metais, ji padidės 0,8 procentinio punkto – iki 12,6 procento BVP. 2011 metais pajamų iš netiesioginių mokesčių ir BVP santykis turi išlikti artimas 12,8 procento BVP. Dėl gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimo ir pelno mokesčio lengvatų suteikimo (atsižvelgiant į pelno mokesčio tarifo padidinimą 5 procentiniais punktais) 2010 metais BVP dalis, kurią sudarys šios pajamos, mažės iki 8,2 procento BVP.

2008 metais visos valdžios sektoriaus išlaidos, palyginti su 2007 metais, padidėjo 1,6 procentinio punkto BVP – iki 36,7 procento BVP: 2,5 procentinio punkto BVP padidėjo socialinės išmokos. Iš dalies dėl to, kad lėšos iš 2007–2013 metų ES struktūrinės finansinės paramos nebuvo panaudotos, 2008 metais sumažėjo kapitalo formavimo dalis BVP. Stabilumo ir augimo pakto įpareigojimo kasmet mažinti struktūrinį deficitą maždaug 0,5 procentinio punkto BVP vykdymas nekeičia valdžios finansų kokybės gerinimo planų. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas dėl ES paramos panaudojimo turėtų padidėti nuo 4,4 procento BVP 2008 metais iki 5,6 procento BVP 2010 metais.

Tęsiama pensijų reforma leis pasirengti mažinti numatomą 2050 metų valdžios skolą. Ši reforma skatina privačius asmenis pačius papildomai kaupti lėšas senatvės pensijai. 2008 metais pensijų reformai skirtų mokestinių pajamų dalis, pervesta į privačius pensijų fondus, sudarė 1 procentą BVP. Laikinas įmokų į pensijų fondus sumažinimas 2 metams leis šias išlaidas išlaikyti ties 0,6 procento BVP, o 2011 metais jos vėl didės iki 1,1 procento BVP. Taigi socialinių įmokų dalis 2009–2010 metų laikotarpiu bus apie 0,6 procento BVP didesnė, palyginti su 2008 ir 2011 metais.

Iš nacionalinių šaltinių mažinama parama žemės ūkio veiklos subjektams 2009 metais, palyginti su 2008 metais, sumažės apie 0,5 procento BVP.

Dėl skolos ir palūkanų padidėjimo išlaidų palūkanoms dalis padidės nuo 0,7 procento BVP 2007 metais iki 1 procento BVP 2010–2011 metų laikotarpiu.

Planuojamas ES paramos naudojimo paankstinimas 2009–2010 metų laikotarpiu kompensuotų paklausos sumažėjimą, patiriamą dėl valdžios sektoriaus konsolidacijos, būtinos pasitikėjimui tvarumu sustiprinti. Suminė paskata 2009 metais sudarytų 0,9 procento BVP, o 2010 metais – 0,5 procento BVP.

7 lentelė. Ekonomikos atkūrimo plano vykdymas panaudojant suminę paskatą paklausai iš valdžios sektoriaus deficito ir planuojamo ES paramos naudojimo paankstinimo,

BVP procentais

Rodiklio pavadinimas	2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais
ES parama	3,1	3,3	5,2	6,9	6,9
Grynoji ES parama	2,2	2,3	4,1	5,7	5,6
ES paramos paskata paklausai, grynosios ES paramos padidėjimas, palyginti su ankstesniais metais	-1,0	0,2	1,8	1,6	-0,1
Fiskalinis deficitas	-1,2	-2,9	-2,1	-1,0	0,0
Fiskalinio deficito poveikis paklausai, fiskalinio deficito pokytis, palyginti su ankstesniais metais (paskata (+), slopinimas (-)	0,8	1,7	-0,8	-1,1	-1,0
Suminė paskata paklausai iš valdžios sektoriaus deficito ir planuojamo ES paramos naudojimo paankstinimo	-0,2	1,9	0,9	0,5	-1,1

Valdžios sektoriaus subsektorių balansai

30. Socialinio draudimo fondų subsektoriaus balansas 2008 metais buvo neigiamas – nustatytas apie 1 procento BVP deficitas. 2008 metais deficitas padidėjo dėl daugiau, nei planuota, padidintų pensijų ir didesnių, nei planuota, faktinių motinystės ir tėvystės išmokų. Todėl centrinės valdžios subsektorius 2009 metais į socialinio draudimo fondų subsektorių 2009 metais planuoja pervesti 0,5 procento BVP subsidiją.

Numatoma, kad 2008 metų vietos valdžios subsektoriaus deficitas sudarys 0,3 procento BVP. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu (Žin., 1990, Nr. 24-596), vidutiniu laikotarpiu planuojamas artimas subalansuotam vietos valdžios subsektoriaus balansas.

Pastaraisiais metais vykdomos struktūrinės ir mokesčių reformos lėmė, kad daugiau nei pusę valdžios sektoriaus deficito 2008 metais sudarė centrinės valdžios subsektoriaus deficitas – 1,7 procento BVP. Jis susidarė ankstesnės kadencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei neįgyvendinus planuotų papildomų priemonių, skirtų struktūrinėms pajamoms didinti.

Centrinės valdžios subsektoriaus deficito mažėjimas 2009–2011 metais turės lemti viso valdžios sektoriaus deficito mažėjimą vidutiniu laikotarpiu.

Duomenys, pateikti 11 lentelėje, rodo, kad valdžios sektoriaus struktūrinio deficito mažinimas gerokai viršija 0,5 procento BVP kasmet.

Struktūrinis deficitas ir fiskalinės politikos tęstinumas

31. Planuojama, kad struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, 2008 metais sudaręs 6,3 procento BVP, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendintų išlaidų mažinimo ir struktūrinių pajamų didinimo priemonių pagerės iki 2,4 procento BVP. Struktūrinis rodiklis pagerės 3,9 procentinio punkto BVP. 2009–2011 metais valdžios sektoriaus finansų būklė struktūriškai pagerės iš esmės. Šiems planams įgyvendinti būtina toliau ryžtingai riboti išlaidų didėjimą, didinti pajamas, taikyti naujoviškesnes finansavimo formas, nedidinančias fiskalinio deficito. Tai leis spartinti struktūrines reformas.

Gamybos apimties atotrūkio įvertinimas

32. Apskaičiuojant BVP ciklą, taikytas Hodrick Prescot (HP) filtro metodas. Gauti rezultatai rodo, kad nuo 2009 metų vidutiniu laikotarpiu gamybos atotrūkis nuo potencialo bus neigiamas. Gamybos atotrūkis sudarys 8,7 procento 2008 metais, -0,4 procento 2009 metais, -4 procentus 2010 metais ir -2,9 procento 2011 metais.

Tačiau dėl trumpų duomenų eilučių taikant Hodrick Prescot (HP) filtro metodą ar gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija), Lietuvos gamybos atotrūkis vertinamas netiksliai. Pagal gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija) gautos išvados dėl trumpų duomenų eilučių, patikimų duomenų stokos ir struktūrinių lūžių gausos išlieka laikinai nepriimtinos. NAIRU skaičiavimo metodika neleidžia įvertinti struktūrinių sukrėtimų. Pirma, sparti pastarųjų metų statybos plėtra neįprastai skatina ciklinį nedarbo mažėjimą, kurį, taikant NAIRU skaičiavimo metodiką, galima įvertinti kaip ilgalaikį. Antra, bendra Europos darbo rinka pakeis ciklinius užimtumo svyravimus: integracija mažins ciklinį nedarbą, nes tikėtina, kad dalis netekusiųjų darbo emigruos. Ciklinis nedarbas gali virsti nuolatiniu darbo jėgos mažėjimu.

8 lentelė. Ekonomikos ciklai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	BVP procentas
		2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais
1. BVP didėjimas palyginamosiomis kainomis, procentais		8,9	3,5	-4,8	-0,2	4,5
2. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas (+) / skolinimasis (-)	EDP B.9	-1,2	-2,9	-2,1	-1,0	0,0
3. Palūkanų mokėjimas	EDP D.41	0,7	0,7	0,9	1,0	1,1
4. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės*		-0,57	0,50	0,45	0,46	0,00
5. Potencialus BVP augimas, procentais		5,0	4,4	3,9	3,6	3,4
iš jo:
darbo jėga		N.A	N.A	N.A	N.A	N.A
Kapitalas		N.A	N.A	N.A	N.A	N.A
technologinė pažanga		N.A	N.A	N.A	N.A	N.A
6. Gamybos apimties atotrūkis		9,6	8,7	-0,4	-4,0	-2,9
7. Ciklinė biudžeto komponentė		3,0	2,8	-0,12	-1,3	-0,9
8. Balansas, pakoreguotas pagal ciklą (2-7)		-4,2	-5,8	-1,94	0,3	0,9
9. Pirminis balansas, pakoreguotas pagal ciklą (8+3)		-3,5	-5,1	-1,0	1,3	2,0
10. Struktūrinis balansas (8-4)		-3,6	-6,3	-2,4	-0,2	0,9

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

*2007 metais deficitas buvo didesnis 0,57 procento BVP (dėl vienkartinių kompensacijų pensininkams), 2008 metais deficitas buvo mažesnis (dėl 0,5 procento BVP padidėjusios PVM permokos), 2009 ir 2010 metų deficitas bus mažesnis (dėl laikinai sumažintų įmokų į pensijų fondus).

Hodrick Prescot (HP) filtro metodo trūkumas yra tai, kad struktūriniai pokyčiai išlyginami net ir tuo atveju, kai rodo aiškų gamybos poslinkį. Be to, šis metodas turi vadinamojo galutinio taško problemą. Tačiau skaičiuojant struktūrinį deficitą turėtų būti atsižvelgiama į abiejų metodų trūkumus: nė vienas iš jų negali įvertinti dėl didėjančio išorinio disbalanso laikinai gaunamų pajamų. Pastaraisiais metais paskolų prieaugis sudarė apie šeštadalį privataus ir valdžios sektoriaus įplaukų, todėl staigus užsienio kredito paskatos praradimas ir išorinio disbalanso susireguliavimas gali labai pakeisti mokestinių bazių didėjimą ir mokesčių lankstumą mokestinių bazių atžvilgiu. Šiai rizikai pasitvirtinus, abiem metodais apskaičiuojamo struktūrinio deficito paklaidos sudaro kelis procentinius punktus. Todėl labai padidėjo 2008 metų struktūrinio deficito įvertis.

1995–2003 metais tik trečdalis BVP ciklinio svyravimo virsdavo valdžios sektoriaus deficitu. Šią valdžios sektoriaus finansų savybę paaiškina mažas pajamų lankstumas esant BVP svyravimams ir istoriškai labai mažos išlaidos, susijusios su nedarbu Lietuvoje.

Pagal 1995–2002 metų (stebėjimo laikotarpis – 7 metai) faktinius ketvirčių duomenis apie valdžios sektoriaus pajamas nustatytas muito, pridėtinės vertės mokesčio, akcizų, pajamų, pelno mokesčių ir einamųjų išlaidų lankstumas.

9 lentelė. Lietuvos valdžios sektoriaus pajamų lankstumo įverčiai

ESS¢95 kodas	Rodiklio pavadinimas	Ciklinio lankstumo įverčio koeficientas
1. D.212	Muitai	0,84
2. D.211	PVM	0,97
3. D.214	Akcizai	1,36
	iš jų:
	alkoholio	1,09
	tabako	0
	degalų	1,57
4. D5	Pajamų ir pelno mokesčiai	1,03
5. D61	Socialinės įmokos	0,98
6.	Einamosios išlaidos	0

Šaltinis – Finansų ministerija.

Duomenys, pateikti 9 lentelėje, rodo, kad visiškai nelanksčios pajamos iš tabako. Nustatyta, kad lanksčiausios yra pajamos iš degalų, t. y. degalai yra prekė, kurios naudojimas labai reaguoja į pajamų svyravimus. Lankstumo įverčiai būtų tikslesni, jeigu duomenų kokybės nebūtų pakeitę gausūs mokesčių įstatymų pakeitimai. Šioje Programoje deficitas vis dar vertinamas vadovaujantis griežtesnėmis einamųjų išlaidų ciklinio svyravimo prielaidomis: lankstumas sumažintas nuo 0,97 iki 0. Jeigu ilgai trukęs ryšys tarp lėtėjančio einamųjų valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP didėjimo išliktų, ciklinė deficito dalis vidutiniu laikotarpiu sudarytų tik dešimtadalį gamybos atotrūkio nuo potencialo.

Valdžios sektoriaus deficitas, atsižvelgiant į ekonomikos ciklą, apskaičiuotas remiantis šioje Programoje pateiktomis makroekonominėmis ir biudžeto rodiklių projekcijomis.

Skolos dydis ir kitimas

33. Valdžios sektoriaus skolos dydis nuosekliai mažėja jau daugelį metų ir 2007 metų pabaigoje sudarė 17 procentų BVP.

34. Centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal likutinę trukmę sudaro apie 8,5 procento, o skolos už kintamąsias palūkanų normas – apie 2 procentus visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė – daugiau nei 5 metai. Centrinės valdžios skola yra denominuota litais ir eurais 100 procentų.

10 lentelė. Valdžios sektoriaus skolos projekcijos

Rodiklio pavadinimas	BVP procentas
	2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais
1. Valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje	17,00	15,30	16,90	18,10	17,10
2. Valdžios sektoriaus skolos pokytis	-1,00	-1,79	1,40	1,20	-1,0
Valdžios sektoriaus skolą lemiantys veiksniai
3. Pirminis balansas	-0,51	-2,27	-0,63	-0,01	1,03
4. Palūkanų mokėjimas	0,70	0,67	0,91	0,99	1,03
5. Skolos pokyčio tikslinimas*	-0,5	0,6	2,0	1,3	-2,0
iš jo:
skirtumas tarp srautų ir įsipareigojimų	-	-	-	-	-
finansinio turto grynasis kaupimas iš jo: privatizavimo pajamos	0,06	0,02	0,70	0,01	–
p. m.: Numanoma valstybės skolos palūkanų norma (procentais)	5,2	4,6	6,1	6,0	6,1
Kiti svarbūs veiksniai, lemiantys valdžios sektoriaus skolą
6. Likvidus finansinis turtas	13,1	-	-	-	-
7. Grynoji skola (7=1-6)	3,9	-	-	-	-

Šaltinis – Finansų ministerija.

*Apskaičiuota kaip valdžios sektoriaus skolos pokyčio ir pirminio balanso skirtumas.

35. Pagrindinės vidutinio laikotarpio skolinimosi ir skolos valdymo strateginės nuostatos:

35.1. Skolinimosi poreikį finansuoti tik litais ir eurais arba kita valiuta, kuri būtų keičiama į litus ar eurus taikant išvestines finansines priemones.

35.2. Skolinimosi poreikį daugiausia finansuoti išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (toliau vadinama – VVP), vidaus ir užsienio rinkose koncentruojantis į dideles emisijas ir tuo didinant VVP likvidumą.

35.3. Rengtis didelės skolos grąžinimui – euroobligacijų išpirkimui – 2012-aisiais ir vėlesniais metais.

Struktūrinių reformų poveikis valdžios sektoriaus finansams

36. Struktūrinis biudžeto balansas rodo, koks būtų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas, jeigu faktinis BVP būtų lygus potencialiam. Šis deficitas apskaičiuojamas atsižvelgiant į verslo ciklo poveikį. 11 lentelė leidžia apskaičiuoti struktūrinio deficito mažėjimą atsižvelgiant į struktūrinius finansų pokyčius: ES paramos bendrojo finansavimo pradžią ir pensijų reformos plėtrą. Atsižvelgiant į šiuos struktūrinius finansų pokyčius ir laikinąsias priemones, apskaičiuojama, kad valdžios sektoriaus biudžetų planai struktūrinį deficitą, patikslintą pagal struktūrines reformas ir laikinąsias priemones, 2009-2011 metais leis mažinti daugiau nei 0,5 procento BVP. Šia konsolidacija siekiama didinti užsienio investuotojų pasitikėjimą, kad Lietuva laikosi įsipareigojimų vykdyti tvarių valdžios sektoriaus finansų politiką ir mažinti palūkanų priedus už riziką. Dėl konsolidacijos prarandamą paklausos dalį daugiau nei su kaupu kompensuoja ES paramos naudojimo paankstinimas.

11 lentelė. Valdžios sektoriaus struktūrinio ir ciklinio fiskalinio deficito projekcijos

	Rodiklio pavadinimas	BVP procentas
		2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais
1.	Valdžios sektoriaus fiskalinio deficito užduotis	-1,2	-2,9	-2,1	-1,0	0,0
2.	Dėl ūkio ciklo laikinai gaunamos pajamos (-)	2,96	2,85	-0,12	-1,26	-0,90
3.	Fiskalinis deficitas, atsižvelgiant į dėl ūkio ciklo laikinai gaunamas pajamas	-4,18	-5,79	-1,94	0,28	0,90
4.	Europos Sąjungos paramos bendrojo finansavimo poreikis	0,43	0,42	0,68	0,64	0,58
5.	Pensijų grąžinimo dirbusiems pensininkams išlaidos 2007 metais / PVM permokos padidėjimas 2008 metais	0,59	-0,50
6.	Pensijų reforma	0,87	0,96	0,58	0,60	1,10
7.	Struktūrinis deficitas, atėmus pensijų grąžinimo dirbusiems pensininkams išlaidas, PVM permokos padidėjimo išlaidas, struktūrinių reformų išlaidas, bendrojo finansavimo poreikį ir pajamas, kurios nebus gautos arba bus gaunamos laikinai	-2,73	-5,34	-1,82	0,42	2,00
8.	Kasmetinės struktūrinės valdžios sektoriaus priemonės, įgyvendinančios Stabilumo ir augimo pakto įpareigojimus	1,3	2,6	-3,5	-2,2	-1,6

Šaltinis – Finansų ministerija.

IV. BIUDŽETO RODIKLIŲ Jautrumo analizė ir palyginimas su ankstesniais planais

Ekonominės raidos rizikos aspektai ir jų poveikis biudžetui

37. Vidutiniu laikotarpiu rinkoje 1 procentiniu punktu padidėjus kintamosioms ir fiksuotoms palūkanų normoms, mokėtinos 2009–2011 metais palūkanos už centrinės valdžios skolą (įskaitant naują skolą) padidėtų atitinkamai 180 mln. litų, 184 mln. litų ir 189 mln. litų, t. y. vidutiniškai 0,16 procento BVP.

38. Pastaruoju metu gaunama daugiau duomenų apie Lietuvos eksporto rinkų mažėjimą, todėl svarbios tampa prielaidos dėl paklausos skatinimo nedidinant fiskalinio deficito. Centrinis makroekonominis scenarijus projektuoja eksporto didėjimą, todėl sustiprėjus rizikai dėl eksporto rinkų plėtros svarbios tampa prielaidos dėl ūkio skatinimo priemonių. Centrinis makroekonominis scenarijus, numatantis, kad pavyks sušvelninti ūkio nuosmukį, priklauso nuo struktūrinių reformų įgyvendinimo spartos. Svarbiausia centrinio makroekonominio scenarijaus rizikų suvaldymo prielaida – tai struktūrinės reformos, mažinančios energetinę priklausomybę nuo importuojamo mineralinio kuro. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta siekti Europos Komisijos finansinės paramos, kad daugiabučių namų modernizavimas taptų masiškas ir per metus būtų atnaujinama apie 2000 daugiabučių pastatų. Jeigu ši prielaida neišsipildytų, ją galėtų kompensuoti prielaidos dėl ES paramos naudojimo paankstinimo realizavimas. Kiekviena paklausos paskata, didinanti investicijas bent 4 procentais BVP ir nedidinanti fiskalinio deficito, leistų įgyvendinti konvergencijos programų ir Lisabonos strategijos tikslus net neišsipildžius prielaidoms dėl eksporto rinkų plėtros. Neįgyvendinus šių papildomų rizikos valdymo priemonių, valdžios sektoriaus deficitas tik trumpam ir tik šiek tiek viršytų 3 procentus BVP.

Fiskalinė rizika

39. Projektuojami pagrindiniai fiskalinės rizikos šaltiniai yra šie: indėlių draudimas, nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, valstybės įmonių skolos, Ignalinos AE uždarymas, bankų sistemos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės.

Išankstiniais vertinimais, būsto renovavimo programai įgyvendinti per visą laikotarpį galėtų prireikti valdžios sektoriaus finansinių išteklių, sudarančių iki 6 procentų BVP. Išankstiniais vertinimais, kai kurioms apsirūpinimo elektra alternatyvoms įgyvendinti gali prireikti iki 30 procentų BVP bendrų (privataus ir valdžios sektorių) finansinių išteklių.

Fiskalinio deficito didėjimo riziką, kylančią dėl gyvenamojo būsto renovavimo arba elektros tiekimo tęstinumo projektų įgyvendinimo, siekiama mažinti pritaikant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, todėl fiskalinio deficito riziką galima būtų susilpninti iki laikino valstybės skolos padidėjimo rizikos. Taip pat šią riziką galima iš dalies valdyti panaudojant finansavimo limitus ir tarptautinių institucijų tikslinį finansavimą.

Indėlių draudimas

40. Bendra draudžiamųjų indėlių suma 2008 m. lapkričio 30 d. buvo 34091,8 mln. litų, arba 30 procentų BVP.

41. Jeigu 2009 metais realizuotųsi teigiama rizika ir papildomų išlaidų sumažinimas sudarytų 600 mln. litų, 2009 metų projektuojamas deficitas sudarytų apie 1,5 procento BVP.

Valstybės garantijos

42. Nuo 2003 metų naujos valstybės garantijos neteikiamos, išskyrus tuos atvejus, kai reikia grąžinti suteiktas valstybės garantuotas paskolas.

Valstybės garantuojamų paskolų portfelis 2008 metų lapkritį sudarė apie 1,2 procento projektuojamo 2008 metų BVP. Numatoma, kad ši suma vidutiniu laikotarpiu maždaug tokia ir išliks.

Palyginimas su ankstesniais planais

43. Atsižvelgiant į Statistikos departamento skelbtus faktinius 2008 metų 9 mėnesių duomenis, naftos kainų pokyčius ir pastaruoju metu susiformavusias ūkio raidos tendencijas, patikslintos BVP projekcijos.

Valdžios sektoriaus deficito ir skolos projekcijos atliktos pagal ESS’95 apskaitos standartus. 2009–2011 metų deficito užduotys sušvelnintos dėl 2008 metais neplanuotai padidintų socialinių išmokų ir neįgyvendintų papildomų struktūrinių priemonių pajamoms didinti. 2009 metų fiskalinio deficito užduotis pakeista tiek, kiek ji pakito 2008 metais.

12 lentelė. BVP, valdžios sektoriaus deficito ir valdžios sektoriaus skolos projekcijų kaita, palyginti su Lietuvos konvergencijos 2007 metų programa

Rodiklio pavadinimas	ESS¢95 kodas	BVP procentas
		2007 metais	2008 metais	2009 metais	2010 metais	2011 metais
1. BVP didėjimas
ankstesnė projekcija		9,8	5,3	4,5	5,2	N.A.
naujausia projekcija		8,9	3,5	-4,8	-0,2	4,5
sumažėjimas (-) / padidėjimas (+)		-0,9	-1,8	-9,3	-5,4	N.A.
2. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas (+) / skolinimasis (-)	EDP B.9
ankstesnė projekcija		-0,9	-0,5	0,2	0,8	N.A.
naujausia projekcija		-1,2	-2,9	-2,1	-1,0	0,0
sumažėjimas (-) / padidėjimas (+)		-0,3	-2,4	-2,3	-1,8	N.A.
3. Valdžios sektoriaus skola
ankstesnė projekcija		17,6	17,2	15,0	14,0	N.A.
naujausia projekcija		17,0	15,3	16,9	18,1	17,1
sumažėjimas (-) / padidėjimas (+)		-0,6	-1,9	1,9	4,1	N.A.

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

Dėl 2008 metais pasikeitusio BVP skola, palyginti su ankstesne projekcija, sumažėjo 1 procentu BVP, o dėl teigiamo lėšų likučio pokyčio skola sumažėjo apie 0,6 procento BVP. Jeigu atitinkamas lėšų likutis, mažinęs skolinimosi poreikį, 2008 metų pradžioje ir pabaigoje nebūtų pasikeitęs (2007 metų pabaigoje buvo sukauptas nemažas lėšų likutis, panaudotas išperkant 200 mln. eurų euroobligacijų emisiją 2008 metų vasarį), skola būtų buvusi apie 15,9 procento BVP.

V. Valdžios sektoriaus finansų kokybė

44. Siekdamas efektyvesnio valstybės finansinių išteklių valdymo Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. spalio 22 d. rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros koncepcijos“ (Žin., 1998, Nr. 95-2637) inicijavo biudžeto sandaros reformą, kurios pagrindiniai principai buvo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą planuoti 3 metams, jį sudaryti pagal programas, konsoliduoti valstybės finansinius išteklius ir sudaryti visuomenei galimybę gauti išsamią informaciją apie mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą. Vykdant biudžeto sandaros reformą, nebiudžetiniai fondai įtraukti į valstybės biudžetą, priimti įstatymų pakeitimai, leidžiantys sukaupti lėšų Rezerviniam (stabilizavimo) fondui, kurio paskirtis – kaupti valstybės lėšas ekonomikos funkcionavimui užtikrinti ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis, o pagrindinis įplaukų šaltinis – Privatizavimo fondo lėšos. Rezerviniame (stabilizavimo) fonde 2008 m. gruodžio 1 d. buvo 1028,6 mln. litų (0,9 procento projektuojamo BVP). 2009 metais Rezerviniame (stabilizavimo) fonde numatoma sukaupti 1450 mln. litų.

Įgyvendinant biudžeto sandaros reformą, buvo parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879) patvirtinta Strateginio planavimo metodika, kurioje reglamentuotas planavimo procesas. Sistemiškai planuojama organizacijos veikla ir jos susiejimas su finansavimu leidžia analizuoti ir vertinti instituciją kaip sistemą siekiant užsibrėžtų tikslų, jos veiklą orientuoti į rezultatus, racionaliau paskirstyti finansinius, materialinius ir darbo išteklius. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 metais numato įvykdyti strateginio planavimo pertvarką, kaip išdėstyta šios Programos 47 punkte.

45. Dėl fiskalinės konsolidacijos Lietuvos valstybės valdymo išlaidų dalis (BVP procentais), palyginti su kitų ES valstybių narių, išlieka nedidelė. Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais valdymo išlaidos Lietuvoje sumažėjo iki 4 procentų BVP (2006 metais jos sudarė 4,1 procento BVP). ES parama ekonominėms funkcijoms skiriamą BVP dalį vidutiniu laikotarpiu padidins keliais procentiniais punktais.

13 lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidos, suskirstytos pagal funkcijas

Rodiklio pavadinimas	Funkcinės klasifikacijos kodas	BVP procentas
		2007 metais	2011 metais
1. Bendros valstybės paslaugos	01	4,0	–
2. Gynyba	02	1,9	–
3.Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga	03	1,7	–
4. Ekonomika	04	4,4	–
5. Aplinkos apsauga	05	0,9	–
6. Būstas ir komunalinis ūkis	06	0,3	–
7. Sveikatos apsauga	07	4,6	–
8. Poilsis, kultūra ir religija	08	1,0	–
9. Švietimas	09	5,2	–
10. Socialinė apsauga	10	11,1	–
11. Išlaidos, iš viso		35,2	36,35

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

Valdžios sektoriaus išlaidos

Tikslai

46. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai nustatyti patvirtintuose strateginiuose dokumentuose, kurie tarpusavyje susiję ir sudaro sistemą. Pagrindiniai nacionalinio biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje.

47. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta, kad:

47.1. Nuosekliai bus pereita prie realaus trimečio biudžeto sudarymo, maksimalūs asignavimai 3 metams bus keičiami tik reikšmingai pasikeitus makroekonomikos prognozėms. Bus optimizuotas asignavimų valdytojų ir sudaromų programų skaičius, užtikrintas biudžetų sudarymo proceso viešumas ir skaidrumas, sudarytos sąlygos kiekvienam mokesčių mokėtojui pateikti savo nuomonę.

47.2. Bus parengta išlaidų ir naudos analizės metodika, ji bus taikoma visiems stambesniems už mokesčių mokėtojų lėšas įgyvendinamiems projektams.

47.3. Valstybės investicijų programos bus sudaromos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetus, pirmiausia bus numatomos lėšos infrastruktūrai, sudarančiai sąlygas pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, plėtoti, energijai taupyti, inovacijoms skatinti. Bus įdiegtas valstybės investicijų efektyvumo skaičiavimo ir pasiektų rezultatų vertinimo mechanizmas.

47.4. Bus užbaigta valdžios sektoriaus apskaitos reforma ir pasiekta, kad reforma ne tik išskaidrintų viešuosius finansus, bet ir didintų valdžios sektoriaus efektyvumą (pirmiausia numatoma centralizuoti regioninių padalinių turinčių valstybės institucijų aptarnaujančiuosius padalinius).

47.5. Bus centralizuotas valstybės turto (pirmiausia pastatų) valdymas, pamažu įdiegta patalpų nuomos valstybės ir savivaldybių institucijoms sistema.

47.6. Bus išplėtota valdžios sektoriaus statistika ir sudarytos sąlygos gyventojams analizuoti ir vertinti viešųjų finansų panaudojimo efektyvumą.

47.7. Bus išplėsta viešojo ir privataus sektorių partnerystė, sudarytos jos teisinės, institucinės ir administracinės sąlygos, sukurtas korupcijos prevencijos mechanizmas.

47.8. Bus sukurta struktūrinių reformų, taupančių mokesčių mokėtojų lėšas, skatinimo sistema, laikantis principo, kad dalis sutaupytų lėšų skiriama reformuotos institucijos ar sektoriaus poreikiams tenkinti.

Valdžios sektoriaus pajamos

Mokesčių sistemos reforma

48. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas Krizės įveikimo plano priemones, kartu su 2009 metų biudžeto sudarymu atlikta ir mokesčių sistemos reforma.

49. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymas Nr. XI-111 (Žin., 2008, Nr. 149-6033):

49.1. Nuo 2009 m. sausio 1 d. nuo gyventojų pajamų mokesčio kaip savarankiška įmoka atskirtos sveikatos draudimo įmokos. Visos gyventojų pajamos, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, apmokestinamos taikant vienodą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.

49.2. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau vadinama – NPD) taikomas tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, o konkretus jo dydis nustatomas atsižvelgiant į gyventojo per mokestinį laikotarpį gautas nustatytų rūšių pajamas, užtikrinant, kad mažiausiai pajamų gaunantys asmenys gautų didesnį pagrindinį NPD, o tam tikrą dydį viršijančias pajamas gaunantiems asmenims pagrindinis NPD apskritai nebūtų taikomas. Be to, gyventojams, auginantiems vaikus, nustatytas papildomas NPD: už pirmąjį vaiką taikyti papildomą NPD, kurio dydis – 100 litų per mėnesį; už kiekvieną paskesnį vaiką taikyti papildomą NPD, kurio dydis – 200 litų per mėnesį.

49.3. Lengvata pajamoms iš žemės ūkio veiklos palikta tik smulkius ūkius turintiems gyventojams (įskaitant tuos, kurie veikia susikooperavę). Stambesni ūkininkai įtraukti į apmokestinimo pajamų mokesčių sistemą ir per 3 metus laipsniškai pereis prie standartinio tarifo.

49.4. Atsisakyta pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti (ši lengvata išsaugoma pradėjusiems ja naudotis asmenims už kurį nors vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti). Kartu pakeista gyvenamojo būsto perleidimo pajamų apmokestinimo tvarka (atsisakyta formalių nuosavybės išlaikymo terminų), siekiant užtikrinti galimybes sklandžiau keisti gyvenamąją vietą.

49.5. Atsisakyta 2009 metais dar turėjusios galioti lengvatos įsigyjantiems asmeninius kompiuterius ir (ar) interneto prieigą, paliekant galimybę atskaičiuoti sumokamas finansinės nuomos (lizingo) įmokas už įsigytus kompiuterius iki 2009 metų.

49.6. Lengvata įmokoms už studijas ar profesinį mokymą bus taikoma tik tuo atveju, kai įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ar pirma atitinkama kvalifikacija.

50. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 38², 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 40¹ straipsniu ir IX¹ skyriumi įstatymas Nr. XI-73 (Žin., 2008, Nr. 149-6000), Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 3, 33, 34, 35, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XI-74 (Žin., 2008, Nr. 149-6001):

50.1. Nuo 15 iki 20 procentų padidintas pagrindinis pelno mokesčio tarifas.

50.2. Nustatyta pelno mokesčio lengvata, leidžianti iki 50 procentų sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą.

50.3. Panaikintos sektorinės lengvatos, t. y. apmokestinamas pelno mokesčiu kredito unijų, Centrinės kredito unijos, žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pelnas (kartu nustatomas pereinamasis 3 metų laikotarpis lengvatinį pelno mokesčio tarifą mokėjusioms žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms pereiti prie standartinio tarifo).

50.4. Pakeista dividendų apmokestinimo tvarka, leisianti užtikrinti tolygią mokesčių naštą, kai dvidendai mokami iš įmonės lygmeniu neapmokestinto pelno.

51. Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimą iki 2009 m. gruodžio 31 d. laipsniškai didinti cigarečių akcizo tarifą, kad jis pasiektų ES acquis nustatytą minimalų tarifą, ir siekiant išvengti staigaus cigarečių kainų didėjimo, pastaruosius metus nuosekliai buvo didinami cigarečių akcizo tarifai: nuo 2008 m. kovo 1 d. cigaretėms taikomas akcizų tarifas didėjo: specifinis akcizo elementas – nuo 66 iki 79 litų, o vertybinis – nuo 15 iki 20 procentų; nuo 2009 m. kovo 1 d. specifinis akcizo elementas didės iki 95 litų (už 1000 cigarečių), o vertybinis – iki 25 procentų. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. numatyta specifinį akcizo elementą padidinti dar kartą – nuo 95 iki 132 litų ir pasiekti ES acquis nustatytą minimalų tarifą.

52. Nuo 2008 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo pagal ES teisę privalantys tą dieną galioti benzino (ne mažiau kaip 323 eurai už 1000 litrų), žibalo ir dyzelinių degalų (ne mažiau kaip 274 eurai už 1000 litrų) akcizo tarifai. Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią palankią situaciją naftos rinkose, kuri lemia sumažėjusias degalų kainas, nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatyti šie akcizo tarifai (už 1000 litrų degalų): bešvinio benzino – 1500 litų, benzino, turinčio švino, – 2000 litų, dyzelinių degalų ir žibalo – 1140 litų. Taip pat padidintas suskystintųjų naftos dujų ir dujinių angliavandenilių akcizų tarifas nuo 432 litų iki 1050 litų už toną produkto, siekiant užtikrinti tarifų proporcijas, tarp jų ir benzino, vietoj kurio dažniausiai vartojamos dujos.

53. Nuo 2008 m. sausio 1 d. 20 procentų padidinti akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams (išskyrus alų, kuriam tarifas didėjo 10 procentų). Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas priemones, nuo 2009 m. sausio 1 d. akcizai alkoholiui vėl padidinti: alui – iki 8,5 lito už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos produkto hektolitre; vynui, kurio faktinė alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 8,5 procento, – iki 53 litų už produkto hektolitrą; kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio, – iki 58 litų už produkto hektolitrą; tarpiniams produktams – iki 198 litų už produkto hektolitrą, jeigu alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, ir iki 304 litų už produkto hektolitrą, jeigu alkoholio koncentracija didesnė; etilo alkoholiui – iki 4416 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Taip pat panaikinta iki Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-79 (Žin., 2008, Nr. 149-6005) įsigaliojimo taikyta akcizų lengvata mažųjų alaus daryklų realizuotam alui.

54. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 125¹ straipsnių pakeitimo ir 125¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XI-114 (Žin., 2008, Nr. 149-6034), pagal kurį nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatytas 19 procentų standartinis PVM tarifo dydis. Taip pat panaikinti Lietuvoje taikyti lengvatiniai PVM tarifai, išskyrus laikinai paliktą galioti 5 procentų PVM lengvatinį tarifą kompensuojamųjų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių tiekimui ir laikinai nustatytą 9 procentų PVM lengvatinį tarifą knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (šie lengvatiniai 5 ir 9 procentų PVM tarifai galios iki 2009 m. birželio 30 dienos). Iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir toliau numatoma kompensuoti dalį (14 procentinių punktų) PVM už gyvenamosioms patalpoms tiekiamą šilumos energiją. Pasibaigus pereinamajam laikui, visų prekių tiekimas ir paslaugų teikimas Lietuvoje bus apmokestinamas vienu – 19 procentų – PVM tarifu.

55. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, nuo 2009 m. sausio 1 dienos:

55.1. įsigaliojo Lietuvos Respublikos loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-80 (Žin., 2008, Nr. 149-6006), kuriame, atsižvelgiant į lošimų rinkos plėtrą, padidintas mokestis, taikomas azartinių lošimų įrenginiams;

55.2. atsižvelgiant į tai, kad valstybės įmonės už joms patikėjimo teise perduotą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą moka nedidelį mokestį, padidintas pagrindinis mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise tarifas nuo 0,5 procento iki 2 procentų, tačiau mokėtinas mokestis turi būti ne mažesnis negu 10 procentų praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumos. Be to, sumažinta šio mokesčio lengvatų.

56. Iš 2008 metais įsigaliojusių mokesčių sistemos pakeitimų minėtinas 2008 m. balandžio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 12, 13, 17, 18, 21, 23, 26, 28, 30, 31, 38¹, 47, 50 straipsnių, 1, 3 priedėlių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymas Nr. X-1484 (Žin., 2008, Nr. 47-1749), pagal kurį, siekiant įmones papildomai skatinti investuoti į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, skirtus kurti naujoms medžiagoms, technologijoms, sukuriančioms aukštą pridėtinę vertę, apskaičiuojant 2008 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, taikomos pelno mokesčio lengvatos įmonių investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Kartu supaprastinta leidžiamų atskaitymų, mažinančių apmokestinamąjį pelną, pripažinimo tvarka ir sumažinta administracinė našta, susijusi su jų reglamentavimu. Taip pat, priėmus minėtas pataisas, nuo 2009 m. sausio 1 d. nuo 100 000 iki 1 000 000 litų didinama pajamų riba, kurios neviršijant įmonėms neatsiranda prievolė mokėti avansinio pelno mokesčio.

57. 2009-aisiais ir vėlesniais metais tiek tiesioginių, tiek netiesioginių mokesčių politika ir toliau bus vykdoma atsižvelgiant į valstybės prioritetines kryptis, faktinę Lietuvos ekonominės ir socialinės aplinkos būklę, pagrindinius Lietuvos mokesčių sistemos tikslus, ES mokestinės politikos pokyčius, Europos Teisingumo Teismo praktiką, Europos Komisijos darbo grupių veiklos rezultatus ir pažangiausią pasaulinę apmokestinimo praktiką. Taip bus sukurta subalansuota apmokestinimo sistema, užtikrinanti stabilias valstybės biudžeto pajamas, vietoj neefektyvių mokestinių lengvatų įteisinanti mokestines paskatas valstybės prioritetinėse srityse. Be to, tokia mokesčių politika užtikrins, kad apskaičiuojant mokesčius Lietuvoje būtų laikomasi bendrųjų apmokestinimo principų, kurie vienodai suprantami tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse narėse. Dėl to verslo sąlygos (kiek jos susijusios su mokesčiais) Lietuvoje priartės prie sąlygų, taikomų kitose valstybėse, o tai savo ruožtu teigiamai paveiks konkurencinę verslo aplinką.

VI. VALSTYBĖS FINANSŲ TVARUMAS

58. Valstybės finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu lemia gyventojų demografinės struktūros pokyčiai. Lietuva parengė valstybės finansų tvarumo kompleksinę biudžetinę projekciją (toliau vadinama – projekcija), kuri leidžia nustatyti demografinių pokyčių poveikį pensijų, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų tvarumui ilguoju laikotarpiu ir numatyti atitinkamus veiksmus šių sistemų stabilumui užtikrinti ateityje.

Projekcijos pagrindas – 2004 metais Eurostato atlikta demografinė Lietuvos projekcija laikotarpiui iki 2050 metų. Remiantis šia projekcija, nuo 2004 iki 2050 metų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 2,9 milijono, arba 16,4 procento. Be to, sumažės daugelio amžiaus grupių gyventojų: 0-14 metų gyventojų – nuo 17,7 iki 13,7 procento, darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų – nuo 67,3 iki 59,6 procento, o senyvų (65 metų ir vyresnių) gyventojų padaugės nuo 15 procentų iki 26,7 procento.

59. 14 lentelėje pateiktos valstybės finansų (pensijų, sveikatos apsaugos, švietimo sistemų) ilgalaikių išlaidų projekcijos laikotarpiui iki 2050 metų. Jos parengtos remiantis pradiniais 2005 metų statistikos duomenimis, Finansų ministerijos vidutinio laikotarpio ekonominėmis ir užimtumo projekcijomis ir Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato pateiktomis 2012–2050 metų ekonominėmis ir užimtumo projekcijomis. Sveikatos apsaugos, ilgalaikės sveikatos priežiūros ir švietimo išlaidų projekcijos parengtos remiantis Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato Visuomenės senėjimo darbo grupės metodika (2005 metų Ekonominės politikos komiteto su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų (2004–2050) ES-25 valstybėms narėms projekcijos: prielaidos ir projekcijų metodika; Europos ekonomika, specialusis raportas Nr. 4, 2005), taikyta 2001 metais atliekant analogiškas ES-15 valstybių projekcijas. Išlaidų nedarbo išmokoms, kurios 14 lentelėje priskiriamos prie kitų su amžiumi susijusių išlaidų, projekcija parengta pagal metodiką, kuria naudotasi 2003 metais atliekant ES-15 valstybių projekcijas. Rengiant projekcijas, remtasi galiojančia Lietuvos teisine baze, reguliuojančia socialinės apsaugos sistemą.

14 lentelė. Valdžios sektoriaus finansų ilgalaikis tvarumas

Rodiklio pavadinimas	BVP procentas
	2000 metais	2005 metais	2010 metais	2020 metais	2030 metais	2050 metais
1. Visos išlaidos	39,1	33,3	38,3	35,7	37,0	38,7
iš jų su amžiumi susijusios išlaidos:	13,7	16,6	18,5	18,0	19,2	20,9
pensijoms	7,8*	6,6*	6,8	6,9	7,8	9,3
socialinės apsaugos pensijoms	7,8*	6,6*	6,8	6,9	7,8	9,3
senatvės ir išankstinėms pensijoms	6,8*	5,5*	5,6	5,7	6,7	8,4
kitoms pensijoms (invalidumo, našlių ir našlaičių)	1,0*	1,1*	1,2	1,2	1,1	0,9
profesinėms pensijoms (valdžios sektoriaus)	–	–	–	–	–	–
sveikatos apsaugai	4,1	4,9	5,2	5,5	5,7	6,1
ilgalaikei sveikatos priežiūrai		0,5	0,5	0,6	0,6	0,9
švietimo išlaidos**	5,7	5,2	5,8	5,0	5,0	4,6
kitos išlaidos, susijusios su amžiumi***	0,2	0,1	0,2	0,1	0,1	0,1
išlaidos palūkanoms	1,7	0,8	0,6	1,5	2,7	6,2
2. Visos pajamos	35,8	32,8	37,3	36,3	36,3	36,3
iš jų pajamos iš turto	1,2	0,8	0,6	0,6	0,6	0,6
iš jų įmokos pensijoms (arba atitinkamos socialinio draudimo įmokos)	7,1	6,2****	6,7	6,8	6,7	6,1
Pensijų rezervinis turto fondas	0	0	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
iš jo konsoliduotas viešojo pensijų fondo turtas*****	0	0,5	3,9	13,8	26,0	53,1
3. Prielaidos
Darbo produktyvumo didėjimas	–	1,7	0,4	3,6	2,7	1,7
Realus BVP didėjimas	–	7,8	-0,2	3,0	1,9	0,4
Vyrų darbo jėgos aktyvumas (20–64 metų)	82,1	81,5	79,5	87,6	88,0	86,3
Moterų darbo jėgos aktyvumas (20–64 metų)	74,2	72,7	73,7	81,4	82,2	79,7
Darbo jėgos aktyvumas, iš viso (20–64 metų)	77,9	76,9	76,5	84,4	85,0	83,0
Nedarbo lygis	16,4	8,3	8,5	7,0	7,0	7,0
65 metų ir vyresnių gyventojų dalis iš visų gyventojų (metų pradžioje)	13,7	15,1	16,1	17,5	21,4	26,7

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija.

*Išlaidos pensijoms apskaičiuotos pagal Europos Komisijos metodiką, pateiktą dokumente „2009 Pensijų projekcijų užduotis: pagrindas ataskaitai“ (Briuselis, 2008-05-28).

**Išskyrus mokamas išlaidas namų ūkiams ir privačioms institucijoms, taip pat tiesiogines kapitalo išlaidas švietimo įstaigoms.

***Nedarbo išmokos.

****Socialinio draudimo įmokos pensijoms, nuo 2004 metų neįskaitant pervedimų į privačius pensijų fondus.

*****Pensijų sistemos (I pakopos II ramsčio) finansinis turtas, sukauptas individualiose pensijų kaupimo dalyvių sąskaitose ir anuitetų finansavimo rezervas.

60. 14 lentelėje pateiktos socialinės apsaugos pensijų – socialinio draudimo ir valstybinių pensijų (įskaitant šalpos išmokas) – sistemų išlaidos ir pajamos iš socialinio draudimo įmokų (be pensijų kaupimo bendrovių valdomų privačių pensijų fondų lėšų). Valstybinės pensijos (įskaitant šalpos išmokas) finansuojamos tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Palyginti su Lietuvos konvergencijos 2007 metų programoje pateikta projekcija, 14 lentelėje pateiktos išlaidos pensijoms didėja dėl kelių priežasčių:

60.1. dėl nacionalinių sąskaitų perskaičiavimo;

60.2. dėl 2007–2008 metais įsigaliojusių valstybinių socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo tvarkos pakeitimų – priedo už stažo metus skyrimo ir pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydžio pakeitimo;

60.3. dėl apdraustųjų grupių padaugėjimo (padaryta prielaida, kad apdraustųjų pensijų socialiniu draudimu santykis su užimtaisiais padidės nuo 96 iki 98 procentų) – nuo 2009 m. sausio 1 d. privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kurie gauna pajamas iš sporto bei atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis, o Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) numatytais atvejais – ūkininkai ir jų partneriai. Ilguoju laikotarpiu reikės didesnių išlaidų apdraustųjų grupėms plėsti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įsipareigojimams šiems asmenims vykdyti.

61. Kadangi gausės senyvų gyventojų ir mažės vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų, didės valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos (BVP dalis) pensijoms ir sveikatos apsaugai, o švietimui mažės: antai 2005-2050 metais išlaidos pensijoms padidės 2,7 procento BVP, išlaidos sveikatos apsaugai - 1,2 procento BVP, o išlaidos švietimui sumažės 0,6 procento BVP. Išlaidos nedarbo išmokoms mažai keisis. Apskritai su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos padidės 3,6 procento BVP.

62. Išlaidos pensijoms didės sparčiausiai, todėl 2004 metais pradėta vykdyti pensijų sistemos reforma – pradėjo veikti II pensijų sistemos pakopa – savanoriškojo pensijų kaupimo posistemė (valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos I pakopos II ramstis), kai dalis privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedama į privačius pensijų fondus. Pensijų kaupimo sutartys pradėtos sudaryti 2003 metais. Dėl sėkmingai vykdomos reformos 2008 metais privačiuose pensijų fonduose dalyvavo 880 tūkst. asmenų (69 procentai visų asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu). Per 2008 metus pasirašyta 78 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių), todėl 2009 metais taip pensijas kaups 958 tūkst. asmenų (71 procentas visų asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu).

63. Sparčiai didėja valstybinio socialinio pensijų draudimo lėšos, pervedamos į privačius pensijų fondus. 2008 metais jos pasiekė 1 procentą BVP. Tačiau 2009–2010 metais į pensijų fondus pervedamų lėšų apimtis mažės iki 0,6 procento BVP, nes, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir siekiant užtikrinti pakankamas lėšas esamiems Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įsipareigojimams vykdyti, pensijų fondams pervedamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokų dalies tarifas 2009–2010 metais laikinai sumažintas nuo 5,5 procento iki 3 procentų. Numatoma, kad 2011 metais, kai pensijų kaupimo tarifas vėl pasieks 5,5 procento, pensijų fondams bus pervesta 1,1 procento BVP. Išlaidų valstybinio socialinio draudimo pensijoms mažėjimas numatomas maždaug 2030 metais, kai beveik pusė pensininkų pradės gauti sumažintas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas (papildoma senatvės pensijos dalis mažinama proporcingai įmokos kaupimo dydžiui) kartu su anuitetais, įgytais iš pensijų fonduose sukauptų sumų.

64. Nacionaliniame 2008–2010 metų pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas numatomos priemonės, kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybė imsis ateityje pensijų santykiniam dydžiui padidinti ir pensijų sistemos finansiniam tvarumui užtikrinti. Vertinimai pagrįsti prielaida, kad 2012–2026 metų laikotarpiu būtų nuosekliai didinamas išėjimo į pensiją amžius: moterims – po 4 mėnesius per metus, vyrams – po 2 mėnesius per metus, kol abiejų lyčių senatvės pensijos amžius 2026 metais pasiektų 65 metus. 15 lentelė rodo, kaip keistųsi pensijų sistemos finansinė našta įgyvendinus tokius sprendimus.

15 lentelė. Įmokų mokėtojų ir pensininkų santykio prognozė

Rodiklio pavadinimas	2007 metais	2010 metais	2020 metais	2030 metais	2050 metais
Įmokų mokėtojų ir pensininkų santykis, jeigu senatvės pensijos amžius – 60 / 62,5* metų	1,6	1,6	1,7	1,4	1,0
Įmokų mokėtojų ir pensininkų santykis, jeigu senatvės pensijos amžius – 65 / 65* metai	1,6	1,6	1,8	1,6	1,2

Šaltinis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

*Pirmasis skaičius rodo moterų, o antrasis – vyrų pensinį amžių.

Be to, didinant išėjimo į pensiją amžių, turi būti suformuotos papildomos užimtumo didinimo priemonės, kurios sudarytų galimybę pagyvenusiems žmonėms likti aktyviais darbo rinkos nariais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008–2012 metų laikotarpiu įsipareigojo parengti socialinio draudimo sistemos tobulinimo programą, kurioje bus atsižvelgiama į visuomenės senėjimo tendencijas, ir skatinti platesnį privačių kaupiamųjų pensijų fondų taikymą, ypač profesinių pensijų srityje, kartu išsaugant solidarią atsakomybę už valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemos finansavimą.

65. Dėl demografinių pokyčių švietimo išlaidų projekcijoje numatomas šių išlaidų mažėjimas iki 4,6 procento BVP 2050 metais. Tačiau yra rizika, kad įgyvendinus Valstybės švietimo strategijoje numatytus politinius tikslus išlaidos švietimui 2050 metais gali padidėti iki 6,4 procento BVP.

66. Bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos aptariamuoju laikotarpiu padidės 5,4 procentinio punkto BVP: nuo 33,3 procento BVP 2005 metais iki 38,7 procento BVP 2050 metais. Iš jų su amžiumi nesusijusios išlaidos, kurių lygis buvo fiksuotas ir prilygintas konstantai nuo 2011 metų, padidės 1,8 procentinio punkto BVP. Valdžios sektoriaus biudžeto pajamos padidės 3,5 procentinio punkto BVP: nuo 32,8 procento BVP 2005 metais iki 36,3 procento BVP 2050 metais.

VII. InstituciniS VALDŽIOS FINANSŲ GERINIMAS

67. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatoma:

67.1. Iš naujo apsvarstyti Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymą, siekiant, kad jo normos nustatytų fiskalinio deficito, o ne išlaidų reikalavimus, kaip yra dabar.

67.2. Nustatyti fiskalinės drausmės taisykles, padedančias išvengti politinių ekonomikos ciklų.

67.3. Užkirsti kelią įvairioms interesų grupėms siekti vartojimo ir pajamų mokesčių lengvatų, kadangi tokios lengvatos tik iškraipo santykines prekių kainas, mažina ekonomikos efektyvumą, ne tik nepadeda siekti tolygesnio pajamų pasiskirstymo visuomenėje, bet jį dar ir didina.

67.4. Užbaigti valdžios sektoriaus apskaitos reformą. Pasiekti, kad reforma ne tik išskaidrintų viešuosius finansus, bet ir leistų didinti valdžios sektoriaus efektyvumą (pirmiausia centralizuoti regioninių padalinių turinčių valstybės institucijų aptarnaujančiuosius padalinius).

67.5. Išplėtoti valdžios sektoriaus statistiką, sudaryti sąlygas gyventojams analizuoti ir vertinti viešųjų finansų panaudojimo efektyvumą.

67.6. Mokesčių politika ir struktūrinėmis reformomis, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos banku aktyviai imtis ekonomikos perkaitimo ir galimos recesijos (įveikus dabartinę recesiją) prevencijos.

67.7. Pertvarkyti strateginio planavimo sistemą taip, kad būtų orientuojamasi į rezultatus.

67.8. Reformuoti valstybės valdymą – pašalinti funkcijų dubliavimą ir sumažinti kontroliuojančių įstaigų skaičių.

VIII. Lietuvos Konvergencijos 2008 mETŲ programos ir Nacionalinės Lisabonos Strategijos Įgyvendinimo 2008–2010 mETŲ programos suderinamumo įvertinimas

68. Atsižvelgiant į Europos Komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. dokumente „Stabilumo ir konvergencijos programų ir Nacionalinių reformos programų suderinamumo gerinimas“ pateiktas gaires, pateikiamas atitinkamų programų suderinamumo įvertinimas:

68.1. Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, 124-4718), parengta dar neturint atnaujintų Finansų ministerijos makroekonominių projekcijų 2008–2010 metams ir Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau vadinama – Lietuvos Respublikos 2009 metų biudžeto projektas).

Pirminiam Lietuvos Respublikos 2009 metų biudžeto projektui pritarta ankstesnės kadencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1015 (Žin), 2008, Nr. 121-4592) ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas 2008 m. spalio 17 dieną. Penkioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (sudaryta po 2008 m. spalio 12 d. įvykusių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų) Lietuvos Respublikos 2009 metų biudžeto projektą parengė iš naujo. Jį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2008 m. gruodžio 22 dieną (Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas Nr. XI-96 (Žin., 2008, Nr. 149-6020).

Lietuvos konvergencijos 2008 metų programa parengta jau atsižvelgiant į naujausias Finansų ministerijos 2008 m. gruodžio 12 d. paskelbtas makroekonomines projekcijas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Lietuvos Respublikos 2009 metų biudžeto projektą.

68.2. Biudžetinis struktūrinių reformų poveikio atsispindėjimas Lietuvos konvergencijos 2008 metų programoje: į tiesioginį Lisabonos priemonių poveikį biudžeto balansui yra visiškai atsižvelgta apskaičiuojant valdžios sektoriaus finansų rodiklius, aprašytus šioje Programoje.

IX. Tiesioginis pagrindinių struktūrinių reformų poveikis biudžetui

69. Tiesioginį pagrindinių struktūrinių reformų poveikį biudžetui iliustruoja 16 lentelė. Joje metiniai pokyčiai nurodyti pradedant 2008 metais, o 5 ir 6 priemonėms – nuo 2009 metų pagal turimus duomenis.

16 lentelė. Pagrindinių struktūrinių reformų tiesioginis poveikis biudžetui
(Išlaidų padidėjimas arba pajamų sumažėjimas (+); išlaidų sumažėjimas arba pajamų padidėjimas (-)

Pagrindinės struktūrinių reformų priemonės	Išlaidų / pajamų kategorija (pagal ESS’95)	2007 metai		2008 metai		2009 metai		2010 metai		2011 metai
		nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais	nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais	nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais	nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais	nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais
1. Švietimo sektoriaus reforma^1	tarpinis vartojimas ir bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	8,00	0,01	305,78	0,27	903,33	0,79	-253,88	-0,22	706,34	0,59
2. Sveikatos apsaugos sektoriaus reforma^2	tarpinis vartojimas ir bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	0,00	0,00	0,00	0,00	13,00	0,01	67,00	0,06	-5,00	0,00
3. Mokesčių reforma^3	pajamos iš netiesioginių mokesčių	-58	-0,06	-487,00	-0,43	-2038,3	-1,78	-46	-0,04
	pajamos iš tiesioginių mokesčių	578	0,59	868,50	0,76	133,5	0,12	555,0	0,48
4. Aplinka (daugiabučių namų modernizavimo programa)^4	tarpinis vartojimas	15,70	0,02	36,80	0,03	31,90	0,03	15,60	0,01	120,00	0,10
5. Pramonės, prekybos ir inovacijų skatinimo priemonės^5	tarpinis vartojimas ir bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas			425,53	0,37	1111,61	0,97	-424,63	-0,37
6. Transporto, ryšio tinklų infrastruktūros modernizavimas arba sukūrimas^6	bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	317,95	0,32	503,35	0,44	357,51	0,31	380,08	0,33	-211,92	-0,18
7. Socialinės, jaunimo politikos, darbo rinkos reformų įgyvendinimas**^7	tarpinis vartojimas			1115,08	0,98	335,00	0,29	0,52	0,00
8. Žemės ūkis^8	pajamos iš tiesioginių ir netiesioginių mokesčių	-1319,00	-1,34	-562,00	-0,49	308,00	0,27	-136,00	-0,12	-193,00	-0,16
	subsidijos, tarpinis vartojimas ir bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	2687,00	2,74	736,00	0,65	-690,00	-0,60	182,00	0,16	214,00	0,18
Bendras tiesioginis poveikis biudžetui		2229,65	2,27	2942,04	2,59	465,55	0,41	339,69	0,29	630,41	0,52
Pensijų reforma: socialinės įmokos (D.61 – įmokos į privačius pensijų fondus)		851,61	0,87	237,89	0,21	-428,20	-0,37	27,30	0,02	633,00	0,53

*Valstybės biudžeto, ES fondų lėšos arba (esant bendrajam finansavimui) valstybės biudžeto ir ES fondų lėšos.

**Valstybės biudžeto, ES fondų lėšos arba (esant bendrajam finansavimui) valstybės biudžeto ir ES fondų lėšos, įskaitant socialinio draudimo fondų lėšas kai kurioms programoms.

1. Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos 13, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 30, 94.1, 96.1, 96.2, 96.3, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118 priemonės.

2. Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos 6 priemonė.

3. Lietuvos Respublikos įstatymų (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Akcizų įstatymo, Loterijų ir azartinių lošimų įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo) pakeitimai – pagal naujausią informaciją, aprašytą šioje Programoje.

4. Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos 73 priemonė.

5. Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos 23, 24, 26, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 55, 56, 57, 58, 60, 62.2, 63, 65, 66, 71, 78, 79, 80, 81, 82, 96.3 priemonės.

6. Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos 74, 85, 87, 88, 89, 90, 91, 92 priemonės.

7. Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos 7, 14, 62.1, 62.2, 95.1, 96.5, 97.1, 97.2, 98.1, 98.2, 100.1, 100.3, 100.4, 100.5, 100.7, 100.8, 100.9, 103.1, 103.2, 103.4, 103.5, 103.6, 106.1, 106.3, 107.1, 107.3, 108.1, 109.1, 109.2, 119 priemonės.

8. Reforma neaprašyta Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programoje (sudaryta iš šių priemonių: Bendrosios žemės ūkio politikos priemonių įgyvendinimas; Žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių restruktūrizavimas; Žemės valdymas ir administravimas; Institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimas; Struktūrinė parama ir kaimo plėtros priemonės).

_________________