LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ

Į S T A T Y M A S

1996 m. liepos 3 d. Nr. I-1428

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato viešųjų įstaigų steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką.

2. Įstatymas netaikomas valstybės ir savivaldybių biudžetinėms viešosioms įstaigoms.

2 straipsnis. Viešosios įstaigos samprata

1. Viešoji įstaiga – tai šio įstatymo nustatyta tvarka iš dalininkų (savininko) turto įsteigta ne pelno organizacija, veikianti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse ir viešai teikianti šių sričių paslaugas visuomenės nariams.

2. Ne pelno organizacija – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinio asmens teises turintis subjektas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Ji gauto pelno negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams (savininkui).

3 straipsnis. Viešosios įstaigos statusas

1. Viešoji įstaiga turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatytą veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę ir savo veiklą grindžia šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įregistruotais įstatais.

2. Specifinius viešosios įstaigos veiklos reikalavimus reglamentuoja atitinkamos srities veiklos, kuria užsiima viešoji įstaiga, įstatymas.

3. Viešosios įstaigos pavadinimas ir simbolika turi atitikti Vyriausybės patvirtintų firmų vardų nuostatų reikalavimus bei atitinkamos srities veiklos, kuria užsiima viešoji įstaiga, teisės aktus.

4 straipsnis. Viešosios įstaigos teisės ir pareigos

1. Įstatuose numatytai veiklai vykdyti viešoji įstaiga gali:

1) turėti sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka;

2) pirkti ar kitaip įsigyti turtą, jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo įstatymų ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka;

3) sudaryti sutartis bei prisiimti įsipareigojimus;

4) teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas;

5) teikti bei gauti labdarą ir paramą;

6) steigti filialus;

7) reorganizuotis, steigti įstatymų nustatyta tvarka ne pelno organizacijas, įmones;

8) naudoti lėšas įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti;

9) skelbti konkursus priemonėms įgyvendinti;

10) užmegzti tarptautinius ryšius, keistis specialistais, studentais ir moksleiviais;

11) stoti į ne pelno organizacijų asociacijas, tarp jų ir tarptautines, bei dalyvauti jų veikloje.

2. Viešoji įstaiga vykdo buhalterinę apskaitą, teikia finansinę-buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir moka mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Viešųjų įstaigų steigimas

1. Viešosios įstaigos steigėjai yra fiziniai bei juridiniai asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį, arba asmuo, sudaręs steigimo aktą. Viešosios įstaigos steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.

2. Valstybės ir savivaldos institucijos, valstybės (savivaldybės) turtą viešajai įstaigai gali perduoti tik panaudos pagrindais.

3. Viešosios įstaigos steigimo teisinis pagrindas yra juridinių ar (ir) fizinių asmenų šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryta įstaigos steigimo sutartis. Steigėjų skaičius neribojamas. Jei viešąją įstaigą steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties sudaromas steigimo aktas, kuriam taikomi steigimo sutarties reikalavimai.

4. Viešosios įstaigos steigimo sutartyje (akte) turi būti nurodyta:

1) steigėjai (vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai) ir jų adresai;

2) viešosios įstaigos pavadinimas;

3) viešosios įstaigos veiklos sritys ir tikslai;

4) steigėjų įsipareigojimai;

5) steigimo išlaidų kompensavimas;

6) viešosios įstaigos veiklos terminai;

7) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

8) steigėjai, kurie gali atstovauti viešajai įstaigai.

5. Viešosios įstaigos steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai ar jų įgalioti asmenys. Jei bent vienas steigėjas yra fizinis asmuo, steigimo sutartis turi būti patvirtinta notaro. Jeigu steigėjas yra įmonė ar juridinis asmuo, vadovo ar įgalioto asmens parašas tvirtinamas antspaudu. Neturinčiam antspaudo užsienio juridiniam asmeniui taikoma fiziniams asmenims nustatyta tvarka.

6. Viešosios įstaigos steigėjai, sudarę steigimo sutartį, priima viešosios įstaigos įstatus.

7. Jeigu valstybės ar savivaldos institucija viešajai įstaigai suteikia turtą panaudos pagrindais, sudaroma sutartis, kurioje nurodoma tokio turto naudojimo paskirtis, sąlygos, naudojimosi juo terminai ir turto savininko turtinės bei neturtinės teisės. Sutartį valstybės ar savivaldos institucijos vardu pasirašo institucijos vadovas. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį, sudaromą iki įstaigos įregistravimo, pasirašo steigėjų įgaliotas atstovas.

8. Iki steigiamojo susirinkimo steigimo sutartyje nurodyti asmenys turi teisę steigiamos viešosios įstaigos vardu sudaryti sandorius. Šie sandoriai įstaigai prievoles sukuria, kai juos patvirtina steigiamasis susirinkimas. Jeigu susirinkimas šių sandorių nepatvirtina, tai už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais, steigėjai atsako solidariai.

9. Steigiamajam susirinkimui taikomos šio įstatymo nustatytos viešosios įstaigos visuotinio susirinkimo nuostatos. Sprendžiamojo balso teisę jame turi steigėjai.

6 straipsnis. Viešosios įstaigos dalininkai (savininkas)

1. Viešosios įstaigos dalininkas (savininkas) yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka turi dalį viešosios įstaigos dalininkų kapitalo. Viešosios įstaigos steigėjas nuo įnašų padarymo dienos tampa viešosios įstaigos dalininku (savininku, jeigu visi įnašai yra vieno asmens).

2. Viešosios įstaigos dalininkas (savininkas) turi tokias neturtines teises:

1) dalyvauti viešosios įstaigos visuotiniuose susirinkimuose su sprendžiamuoju balsu;

2) gauti informaciją apie viešosios įstaigos veiklą;

3) apskųsti teismui viešosios įstaigos visuotinio susirinkimo, kolegialaus valdymo organo (jeigu toks suformuotas) nutarimus ir administracijos sprendimus, jeigu jie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams;

4) kitas viešosios įstaigos įstatuose numatytas neturtines teises.

3. Viešosios įstaigos dalininkas (savininkas) turi tokias turtines teises:

1) gauti likviduojamos viešosios įstaigos turto dalį šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka;

2) palikti testamentu, parduoti ar kitaip perduoti savo turto dalį kitiems asmenims įstatuose nustatyta tvarka.

7 straipsnis. Viešosios įstaigos įstatai

1. Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo viešoji įstaiga privalo grįsti savo veiklą.

2. Viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:

1) įstaigos pavadinimas;

2) įstaigos buveinė;

3) įstaigos veiklos sritys ir tikslai;

4) dalininko (savininko) teisės, pareigos, dalininko teisių įgijimo ir praradimo tvarka, dalininkui (savininkui) priklausančios kapitalo dalies perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka;

5) institucijos, perdavusios turtą panaudos pagrindais, teisės;

6) viešosios įstaigos visuotinio susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, nutarimų priėmimo tvarka;

7) kolegialių valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarka, jų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;

8) administracijos vadovo skyrimo tvarka ir kompetencija;

9) disponavimo įstaigos turtu tvarka;

10) lėšų šaltiniai ir lėšų panaudojimo tvarka;

11) finansinės veiklos kontrolės tvarka;

12) įstatų keitimo ir papildymo tvarka;

13) filialų steigimo bei likvidavimo tvarka;

14) įstaigos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

15) įstaigos veiklos terminai.

3. Įstatuose gali būti ir kitų su viešosios įstaigos ypatybėmis (specifika) susijusių ir įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

4. Viešosios įstaigos įstatai turi būti visų steigėjų pasirašyti, o parašai patvirtinti: fizinių asmenų – notariškai, juridinių asmenų – vadovo ar įgaliotojo atstovo parašu bei juridinio asmens antspaudu.

5. Keisti ir papildyti įstatus iniciatyvos teisę turi viešosios įstaigos administracija, viešosios įstaigos kolegialus valdymo organas ir viešosios įstaigos visuotinis susirinkimas. Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina viešosios įstaigos visuotinis susirinkimas.

6. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Viešųjų įstaigų registravimas

1. Viešosios įstaigos registruojamos įstatymų nustatyta tvarka tik padarius steigimo sutartyje nustatytus įnašus.

2. Viešosios įstaigos perregistruojamos ir išregistruojamos įstatymų nustatyta tvarka.

3. Jeigu viešoji įstaiga gauna panaudos pagrindais turtą iš valstybės ar savivaldybės, registruojant viešąją įstaigą, pateikiama turto panaudos sutartis.

4. Jeigu veiklai, numatytai viešosios įstaigos įstatuose, įstatymų nustatyta tvarka reikalinga licencija (leidimas), tai tokia licencija (leidimas) turi būti gauta iki viešosios įstaigos įregistravimo.

9 straipsnis. Viešųjų įstaigų filialai

1. Filialas yra viešosios įstaigos padalinys, turintis atskirą buveinę ir administraciją. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia viešosios įstaigos, kaip juridinio asmens, vardu pagal viešosios įstaigos įstatus ir jos administracijos vadovo suteiktus įgaliojimus, kurie turi būti nurodyti įstaigos įstatuose ir filialo nuostatuose. Viešosios įstaigos filialų skaičius neribojamas.

2. Filialui leidžiama turėti subsąskaitą. Filialo turtas apskaitomas viešosios įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje.

3. Filialas registruojamas ir išregistruojamas įstatymų nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Viešųjų įstaigų asociacijos

1. Viešosios įstaigos gali jungtis į ne pelno organizacijų asociacijas.

2. Asociacijų steigimo ir veiklos tvarką nustato Asociacijų įstatymas.

11 straipsnis. Viešųjų įstaigų valdymas

1. Viešosios įstaigos valdymo organai yra viešosios įstaigos visuotinis susirinkimas ir administracija. Viešosios įstaigos visuotinio susirinkimo nutarimu gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai (taryba, valdyba ir kt.).

2. Viešosios įstaigos visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis įstaigos valdymo organas. Visuotiniame susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi viešosios įstaigos dalininkai (savininkas) ir valstybės ar savivaldos institucija, perdavusi viešajai įstaigai turtą panaudos pagrindais, jeigu tai nustatyta turto panaudos sutartyje. Jeigu viešosios įstaigos steigėjas yra vienas asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilygsta viešosios įstaigos visuotinio susirinkimo nutarimams.

3. Susirinkimo kompetencijai priklauso:

1) keisti ir papildyti įstatus;

2) nustatyti privalomas veiklos užduotis;

3) nustatyti paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus bei jų apskaičiavimo taisykles, jeigu to nenustato Vyriausybė;

4) skirti ir atleisti iš pareigų viešosios įstaigos administracijos vadovą ir nustatyti jo atlyginimą;

5) nustatyti kolegialaus valdymo organo narių ir revizoriaus (auditoriaus) atlyginimą;

6) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę;

7) steigti viešosios įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti viešąją įstaigą.

4. Eilinį viešosios įstaigos visuotinį susirinkimą administracija privalo sušaukti kasmet per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos.

5. Viešosios įstaigos visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi viešosios įstaigos dalininkas, administracijos vadovas, revizorius, auditorius ar kitas suinteresuotas asmuo.

6. Viešosios įstaigos operatyvią veiklą organizuoja ir vykdo administracija. Administracija dirba vadovaudamasi įstatymais, viešosios įstaigos įstatais, savo darbo reglamentu, padalinių bei pareigybių nuostatais, kitų viešosios įstaigos valdymo organų priimtais nutarimais ir administracijos vadovo sprendimais.

7. Viešojoje įstaigoje turi būti administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Šių pareigų negali eiti tas pats asmuo bei asmenys, susiję giminystės ar svainystės ryšiais (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, taip pat sutuoktinio broliai, seserys, tėvai ir vaikai). Vyriausiojo finansininko funkcijas pagal sutartį gali atlikti juridinis asmuo.

8. Administracijos vadovas nustato darbuotojų etatus ir priima bei atleidžia darbuotojus. Administracijos vadovo kompetencija ir funkcijos nustatomos įstatuose.

9. Kolegialūs viešosios įstaigos valdymo organai (taryba, valdyba) sudaromi viešosios įstaigos visuotinio susirinkimo nutarimu. Kolegialių valdymo organų narių skaičius, jų pareigos, teisės, atsakomybė, sudarymo ir atšaukimo tvarka, darbo apmokėjimo tvarka nustatoma viešosios įstaigos įstatuose. Tik vieno kolegialaus valdymo organo narių darbas gali būti apmokamas.

12 straipsnis. Finansinės veiklos kontrolė

1. Viešosios įstaigos finansinės veiklos vidaus kontrolės tvarka nustatoma jos įstatuose.

2. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti viešosios įstaigos veiklą.

3. Viešosios įstaigos administracija privalo pateikti valstybės (savivaldybės) kontrolės institucijoms bei įstaigos įstatuose nustatytiems finansinės veiklos kontrolės subjektams jų reikalaujamus viešosios įstaigos dokumentus.

13 straipsnis. Viešosios įstaigos lėšos

1. Viešosios įstaigos lėšų šaltiniai gali būti tokie:

1) dalininkų (savininko) skiriamos lėšos;

2) pajamos už paslaugas ir sutartinius darbus;

3) valstybės ir savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai;

4) Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;

5) lėšos, gautos kaip labdara, parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;

6) kitos teisėtai įgytos lėšos.

2. Lėšoms, gaunamoms iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų bei fondų, panaudoti turi būti sudaryta išlaidų sąmata. Lėšoms, gaunamoms iš kitų šaltinių, panaudoti išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja lėšas suteikiantys subjektai.

3. Viešoji įstaiga lėšas, gautas kaip labdarą ar paramą, taip pat pagal testamentą naudoja labdaros (paramos) teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Labdaros arba paramos bei pagal testamentą gautos lėšos laikomos viešosios įstaigos atskiroje lėšų sąskaitoje.

4. Viešoji įstaiga iš valstybės ir savivaldybių biudžetų gautas lėšas laiko viešosios įstaigos atskiroje lėšų sąskaitoje.

14 straipsnis. Viešosios įstaigos turtas

1. Viešosios įstaigos turtą sudaro steigėjų (dalininkų, savininko) jai perduotas turtas, taip pat turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai įsigytas turtas. Viešajai įstaigai gali būti perduotas turtas neatlyginamai naudotis panaudos pagrindais.

2. Valstybės ar savivaldybės perduotas viešajai įstaigai panaudos pagrindais turtas naudojamas ir valdomas įstatymų nustatyta tvarka.

3. Viešoji įstaiga gali parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikį turtą, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą tik viešosios įstaigos visuotinio susirinkimo nutarimu. Detali tokių nutarimų priėmimo tvarka, nurodant balsavimo taisykles ir steigėjų balso teises, turi būti nustatyta įstatuose.

4. Dalininkų įnašai sudaro viešosios įstaigos dalininkų kapitalą. Jie yra apskaitomi viešosios įstaigos dokumentuose, o dalininkui (savininkui) išduodamas jo kapitalo dalį patvirtinantis dokumentas.

5. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais bei perkainojant viešosios įstaigos turtą. Dalininkų kapitalas dėl viešosios įstaigos turto perkainojimo didinamas (mažinamas) proporcingai jo turimai viešosios įstaigos nuosavo kapitalo daliai, o dalininkų kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) paskirstomas proporcingai dalininkų kapitalo dalims.

6. Viešoji įstaiga, pardavusi jos veiklai nereikalingas materialines vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.

15 straipsnis.Viešųjų įstaigų reorganizavimas

1. Reorganizavimas – tai viešosios įstaigos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotų viešųjų įstaigų visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigtos naujos ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą viešosios įstaigos.

2. Viešosios įstaigos gali būti reorganizuojamos tokiais būdais:

1) jungiant viešąsias įstaigas;

2) skaidant viešąsias įstaigas.

3. Reorganizuoti viešąją įstaigą jungimo būdu galima:

1) prie viešosios įstaigos, kuri tęsia savo veiklą, prijungiant kitas (vieną ar kelias) viešąsias įstaigas, kurios, kaip juridiniai asmenys, baigia veiklą;

2) iš viešųjų įstaigų, kurios, kaip juridiniai asmenys, baigia veiklą, įsteigiant naują viešąją įstaigą.

4. Reorganizuoti viešąją įstaigą skaidymo būdu galima:

1) viešąją įstaigą, kuri baigia veiklą, išdalijant kitoms viešosioms įstaigoms, kurios tęsia veiklą;

2) iš viešosios įstaigos, kuri baigia savo veiklą, steigiant naujas viešąsias įstaigas;

3) iš viešosios įstaigos, kuri tęsia veiklą, atskiriant dalis, kurios jungiamos prie kitų viešųjų įstaigų arba iš kurių steigiamos naujos viešosios įstaigos.

5. Viešajai įstaigai reorganizuoti, ją jungiant arba skaidant, rengiamas projektas. Jame nurodoma kiekvienos reorganizuojamos viešosios įstaigos pavadinimas, adresas, reorganizavimo iniciatorius, reorganizavimo būdas, reorganizavimo pagrindimas, inventorizacijos tvarka, turto vertinimas, prievolių ir dokumentų perėmėjai ir perėmimo terminai, viešųjų įstaigų administracijai ir ekspertams reorganizavimo laikotarpiu suteikiamos teisės, reorganizavimo terminai. Kartu su reorganizavimo projektu turi būti parengti po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų įstatų projektai.

6. Reorganizavimo projektą tvirtina reorganizuojamos viešosios įstaigos visuotinis ir po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų visuotiniai (steigėjų) susirinkimai. Reorganizavimo projektą tvirtinančių susirinkimų nutarimu gali būti skirti ekspertai projekto ekspertizei. Ekspertai turi teisę gauti iš reorganizuojamų viešųjų įstaigų bet kokią su tuo susijusią informaciją.

16 straipsnis. Viešųjų įstaigų likvidavimas

1. Viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:

1) pasibaigęs įstatuose nustatytas viešosios įstaigos veiklos terminas;

2) visuotinio susirinkimo nutarimas, priimtas įstatų nustatyta tvarka;

3) teismo sprendimas likviduoti viešąją įstaigą už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus.

2. Institucija, nutarusi likviduoti viešąją įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos viešosios įstaigos visuotinis susirinkimas, kolegialūs valdymo organai ir administracija netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius.

3. Kai likviduojamoji viešoji įstaiga sumoka skolas, iš likusio jos turto ir lėšų dalininkams (savininkui) gali būti grąžinta tik jų dalininkų kapitalo dalis. Likus nepaskirstyto turto ar lėšų, jis perduodamas kitai ar kitoms ne pelno organizacijoms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje, kurias nustato institucija, nutarusi likviduoti viešąją įstaigą.

4. Likviduotos viešosios įstaigos dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

5. Likviduojant viešąją įstaigą, jos darbuotojai atleidžiami ir su jais atsiskaitoma Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka.

6. Apie viešosios įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne rečiau kaip kas mėnesį arba kiekvienam kreditoriui pranešama raštu.

17 straipsnis. Likvidatoriaus įgaliojimai

1. Likvidatorius turi viešosios įstaigos administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai viešajai įstaigai valstybės valdžios ir valdymo institucijose, teisme ir kitais su juridiniais bei fiziniais asmenimis susijusiais atvejais.

2. Viešosios įstaigos likvidatorius:

1) sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios viešosios įstaigos finansinę atskaitomybę (likvidavimo balansą);

2) atsiskaito su valstybe, savivaldybėmis ir socialinio draudimo įstaiga;

3) baigia vykdyti prievoles, atsiradusias dėl žalos padarymo ir pagal anksčiau sudarytus viešosios įstaigos sandorius, ir sudaro naujus sandorius pagal savo kompetenciją;

4) likusį viešosios įstaigos turtą perduoda dalininkams (savininkui) ir institucijos, nutarusios likviduoti viešąją įstaigą, nustatytai ne pelno organizacijai ar organizacijoms;

5) sudaro viešosios įstaigos likvidavimo aktą;

6) likviduotą viešąją įstaigą išregistruoja įstatymų nustatyta tvarka.

3. Likvidatorius yra atsakingas viešajai įstaigai ir tretiesiems asmenims už nuostolius, kurie susidarė dėl jo kaltės.

18 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Veikiančios ne pelno organizacijos (įmonės) reorganizuojamos į viešąsias įstaigas tokia tvarka:

1) ne pelno organizacijos (įmonės) aukščiausiasis valdymo organas priima nutarimą reorganizuoti ne pelno organizaciją (įmonę) į viešąją įstaigą;

2) parengiami įstatai pagal šį įstatymą ir viešoji įstaiga įregistruojama įstatymų nustatyta tvarka.

2. Jeigu nors vienas ne pelno organizacijos (įmonės) steigėjas yra valstybės ar savivaldos institucija, ji sudaro sutartį ne pelno organizacijai (įmonei) steigimo metu perduotą turtą perduoti panaudos pagrindu viešajai įstaigai. Tuo atveju, kai ne pelno organizacijos steigimo metu valstybės ar savivaldos institucija perdavė lėšas ne pelno organizacijos įstatiniam kapitalui formuoti, reorganizuojant ne pelno organizaciją į viešąją įstaigą, šios lėšos įskaitomos į viešosios įstaigos nuosavą kapitalą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS