LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO AKVATORIJOS TECHNINĖS EKSPLOATACIJOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMOTC „DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO AKVATORIJOS TECHNINĖS EKSPLOATACIJOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“

 

2000 m. gruodžio 4 d. Nr. 348

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu (Žin., 1996, Nr. 53-1245) bei siekdamas sudaryti saugias sąlygas laivybai uosto akvatorijoje,

Tvirtinu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos techninės eksploatacijos taisykles (pridedama).

 

 

Susisiekimo Ministras                                                                                                 Gintaras Striaukas

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo

ministro 2000 m. gruodžio 4 d.

įsakymu Nr. 348

 

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO AKVATORIJOS TECHNINĖS EKSPLOATACIJOS TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šios taisyklės reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos techninę eksploataciją ir yra privalomos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) tarnyboms bei visiems uosto naudotojams.

2. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją sudaro vandens plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytose ribose, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai. Uosto akvatorijos ribos nurodytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėse (Žin., 1998, Nr. 69-2025).

3. Uosto akvatorijos techninės eksploatacijos tikslas – uosto akvatorijos matmenų (akvatorijos gylio, pločio, vedlinės padėties, dugno povandeninio šlaito nuolydžio) užtikrinimas siekiant sudaryti saugias sąlygas laivybai ir laivų stovėjimui. Kanalo matmenys ir laivų grimzlė nurodyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėse (Žin., 1998, Nr. 69-2025).

4. Uosto akvatorijos techninę eksploataciją sudaro:

4.1. projektinių akvatorijos matmenų palaikymas vykdant dugno valymo darbus;

4.2. uosto akvatorijos gilinimo bei valymo darbų techninė priežiūra;

4.3. informacijos apie uosto akvatorijos būklę kaupimas (akvatorijos dalių techniniai pasai, batimetriniai planai, iškasto grunto kiekiai bei jo užterštumas);

4.4. aplinkos apsaugos reikalavimų, vykdant akvatorijos techninę eksploataciją, kontrolė;

4.5. apžiūros: nuolatiniai stebėjimai, sezoninės (pavasarį, rudenį), periodinės (bendros arba dalinės), neeilinės (po stichinių nelaimių), inspekcinės (specialios).

5. Povandeninių darbų tvarką reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės (Žin., 1999, Nr. 64-2082).

6. Laivų prasilenkimo su dugno gilintojais tvarką reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų laivybos taisyklės (Žin., 1998, Nr. 69-2025).

7. Dugno valymą nuo nuskendusių daiktų, trukdančių laivams saugiai plaukioti, organizuoja Uosto direkcija.

 

II. AKVATORIJOS TECHNINĖS EKSPLOATACIJOS TVARKA

 

8. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos techninę eksploataciją vykdo Uosto direkcija.

9. Už uosto akvatorijos techninę būklę atsako Uosto direkcija.

10. Laivų leistina grimzlė skelbiama uosto kapitono potvarkiu, remiantis mažiausiais ribiniais gyliais akvatorijos reiduose, farvateriuose, prie krantinių, atsižvelgiant į hidrometeorologines bei sąnašų susidarymo sąlygas.

11. Uosto akvatorijos gylius matuoja Uosto direkcija pagal paraiškas arba uosto kapitono nurodymus.

12. Akvatorijos dugno gilinimo ir valymo darbų apimtis apskaičiuoja ir darbų užduotis ruošia Uosto direkcija. Technines darbų užduotis tvirtina uosto direktoriaus pavaduotojas, jas suderinęs su projekto vadovu ir uosto kapitonu.

13. Inžinerinių tinklų (elektros ir ryšių kabelių, vamzdynų) ir kitų objektų apsaugos zonose, nustatytose pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), draudžiama mesti inkarus. Prireikus gilinti, valyti bei traluoti dugną šiose zonose galima tik raštu iškvietus minėtų objektų savininkus (naudotojus), nurodant atvykimo laiką ir vietą bei gavus raštu jų reikalavimus (nurodymus). Statyti naujus inžinerinius tinklus uosto akvatorijoje leidžiama tik suderinus darbų projektą ir gavus Uosto direkcijos leidimą.

14. Visoms uosto akvatorijos dalims Uosto direkcija sudaro techninius pasus, kuriuose nurodo akvatorijos projektinį gylį, laivybos gylio atsargą dėl sąnašų susidarymo, akvatorijos plotį, dugno šlaito nuolydį ir kt. duomenis. Techniniai pasai, įvykdžius naujus akvatorijos gilinimo darbus bei pastačius naujas krantines, tikslinami. Techniniai pasai saugomi Uosto direkcijoje.

15. Uosto direkcijoje apie įvykdytus dugno valymo, gilinimo bei gruntų gramzdinimo darbus kaupiami šie duomenys:

15.1. gilinimo darbų techniniai projektai;

15.2. valymo ir gilinimo darbų užduotys;

15.3. iškasto ir nugramzdinto grunto kiekiai, jų užterštumas bei gramzdinimo terminai;

15.4. atliktų darbų priėmimo aktai;

15.5. uosto akvatorijos dalių techniniai pasai.

16. Baigus gilinimo ar dugno valymo darbus rangovas per 10 dienų pateikia užsakovui darbų baro batimetrinį planą ir iškasto grunto kiekių žiniaraštį. Batimetrinio plano teisingumą ir darbų kiekius tikrina Uosto direkcija.

17. Uosto įplaukos kanale, skubos tvarka įvykdžius dugno valymo darbus, leidžiama juos priimti pagal gruntovežių reisų skaičių ir jų triumų talpą, taikant išvežto grunto tūrio nustatymui patvirtintą metodiką.

18. Vykdant dugno valymo ir gilinimo darbus, jų eigą tikrina Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuriam kas ketvirtį Uosto direkcija pateikia informaciją apie iškasto ir nugramzdinto grunto kiekį, pobūdį, vietą, laiką ir užterštumą nustatytos formos lentelėje.

19. Akvatorijos gylių matavimų detalumas nustatomas pagal 1 lentelę. Techninės užduotys rengiamos pagal batimetrinį planą, kuriame minimalus atstumas tarp profilių du kartus mažesnis negu nurodytas lentelėje.

20. Gilinimo arba valymo darbų techninė užduotis parengiama pagal išankstinį batimetrinį planą. 1 lentelėje nurodytas detalumo laipsnis darbų techninei užduočiai ir priėmimui. Planuojamų darbų apimtys (m3) apskaičiuojamos vertinant leistiną gilinimo ir valymo darbų perviršį pagal gylį ir plotį:

 

Vpilnas= Vproj+Vperv,

kur:

Vpilnas – planuojama darbų apimtis, m3;

Vproj – darbų apimtis iki akvatorijos projektinių matmenų, m3;

Vperv – leistino perviršio darbų apimtis, m3.

 

21. Gilinimo bei valymo darbų apimtys apskaičiuojamos pagal formulę:

kur:

V – planuotų ir įvykdytų darbų apimtis, m3;

S1, S2,... Sn – iškasos skersinių pjūvių plotai, m2;

L1, L2,... Ln – atstumai tarp profilių, m.

 

Iškasos skersinių pjūvių plotas apskaičiuojamas pagal formulę:

kur:

Dh1, Dh2,... Dhn – gylių skirtumas iki ir po gilinimo arba valymo, m;

l1, l2,... ln – atstumai tarp taškų matavimo profilyje, m.

 

1 lentelė

 

Akvatorijos gylių matavimai

 

Objektas

Matavimų pobūdis

Gilinimo ir valymo darbų priėmimas

Kontroliniai matavimai

minimalus atstumas tarp profilių, m

minimalus atstumas tarp pro filio taškų, m

minimalus atstumas tarp profilių, m

minimalus atstumas tarp profilio taškų, m

Uosto farvateris ir laivų stovėjimo reidai

50

10

100

10

Akvatorijos prie krantinių:

 

 

 

 

- atkarpoje iki 5 m nuo krantinės

10

1

20

1

- atkarpoje nuo 5 m iki 25 m nuo krantinės

10

5

20

10

 

22. Pagal gilinimo ar valymo darbų priėmimo batimetrinį planą rengiamas darbų priėmimo-perdavimo aktas, kurio privalomais priedais yra:

22.1. gilinimo (arba valymo) darbų techninė užduotis;

22.2. darbų priėmimo išpildomasis batimetrinis planas, kurio profiliai sutampa su techninės užduoties profiliais;

22.3. įvykdytų gilinimo (arba valymo) darbų apimčių žiniaraštis, kurį pateikia darbų rangovas.

 

III. APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMAI

 

23. Uosto akvatorijos vandenų apsauga reglamentuojama taikant Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymą (Žin., 1997, Nr. 108-2731). Uosto direkcijos tarnybos bei uosto naudotojai turi imtis visų priemonių, padedančių išvengti teršimo bei jį likviduoti ir apsaugoti jūros rajoną nuo ūkinės veiklos žalingo poveikio pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles (Žin., 1999, Nr. 64-2082) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles (Žin., 1998, Nr. 69-2025).

24. Laivų savininkai ar valdytojai privalo užtikrinti, kad laivai uosto akvatorijoje vykdytų visus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymus ir tarptautinių konvencijų reikalavimus.

25. Uosto akvatorijoje draudžiama išmesti į vandenį, ant ledo ir krantų šiukšles, kietas atliekas, taip pat išleisti vandenis su kenksmingomis bei pavojingomis medžiagomis.

26. Grunto gramzdinimui jūroje Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse turi būti gautas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimas.

27. Iškasto grunto gramzdinimą jūroje kontroliuoja uosto laivų eismo tarnyba, leisdama gruntovežio kapitonui ištuštinti triumą tik pasiekus nurodytą leidime vietą.

28. Akvatorijos vandenų cheminė sudėtis kontroliuojama panaudojant uosto aplinkos monitoringo duomenis.

29. Akvatorijos užterštumui likviduoti naudojami uosto naftos bei šiukšlių rinktuvai ir kitos techninės priemonės.

 

IV. HIDROGRAFIJOS DARBAI

 

30. Planiniai akvatorijos gyliai matuojami:

30.1. kartą per mėnesį uosto įplaukos kanale ir šiaurinėje akvatorijos dalyje iki PK5 piketo;

30.2. kartą per ketvirtį Ro-Ro terminalo bei Tarptautinės jūrų perkėlos akvatorijose, Malkų įlankos įplaukos kanale;

30.3. 2 kartus per metus – likusioje uosto akvatorijoje.

31. Akvatorijos gylio matavimų sudėtis:

31.1. vandens lygio matavimas pastoviame ir laikinuose vandens matavimo postuose nustatytu laiku pagal patvirtintą lygių matavimo tvarką;

31.2. gylio matavimo prietaisų patikra;

31.3. gylio matavimai ir taškų koordinačių nustatymas;

31.4. matavimų rezultatų apdorojimas (batimetrinių planų sudarymas).

32. Uosto akvatorijos gilinimo ir valymo darbų apimtims nustatyti batimetriniai planai sudaromi vienspinduliniu echolotu ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki darbų pradžios ir 10 dienų po jų. Šiems tikslams naudojamas vienspindulinis echolotas.

33. Uosto akvatorijos batimetriniuose planuose pateikiama ši informacija:

33.1. gylio matavimo prietaiso pavadinimas;

33.2. nuotraukos vykdymo data, darbų pradžios ir pabaigos laikas;

33.3. bylos numeris ir plano spausdinimo data;

33.4. akvatorijos vandens lygis (kas valandą);

33.5. darbų vykdytojų pavardės ir jų parašai (gylių planus pasirašo matuotojas, tikrintojas ir hidrografijos skyriaus viršininkas);

33.6. uosto akvatorijos batimetriniuose planuose nurodamas gylis 0,1 m tikslumu.

34. Atliekant gylių matavimus vienspinduliniu arba daugiaspinduliniu echolotu (sistema „Multibeam“), vadovaujamasi IHO standartu S-44 ir standartu PGS-4.

35. Kiekvieną kartą prieš gylio matavimų darbų pradžią yra privaloma prietaisų (echolotų) patikra, nustatant gylio pataisų dydį pagal naudojamo echoloto instrukciją.

36. Akvatorijos vandens lygis fiksuojamas prieš darbų pradžią, kas valandą darbų metu ir pabaigus darbus pagal lygio savirašio parodymus.

37. Atliekant gylio matavimus dėl grunto kiekių apskaičiavimo privaloma palyginti echoloto ir rankinio loto parodymus. Palyginimo rezultatai rašomi specialiame žurnale (2 lentelė). Rankinio loto svorio slėgis į gruntą turi būti mažesnis kaip 50 g/cm2.

38. Visi gylio matavimų rezultatai Baltijos jūros aukščių sistemoje pateikiami uosto akvatorijos vandens „0“ lygio atžvilgiu.

39. Akvatorijos matavimo taškų koordinatės pateikiamos WGS-84 (LKS-94) sistemoje. Taškų koordinatės nustatomos naudojant globalinės pozicionavimo sistemos (GPS) arba geodezinius prietaisus.

40. Uosto akvatorijoje matuojant gylius vandens lygis fiksuojamas Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro pastoviame vandens lygių matavimo ir laikinuose vandens lygio postuose.

41. Laikinajame vandens lygio matavimo poste gylių matavimo metu lygis fiksuojamas matuokle 0,02 m tikslumu kas 1 val.

42. Laikinojo vandens matavimo posto duomenys naudojami gylio pataisoms, kai skirtumas tarp vandens lygių parodymų pastoviajame ir laikinajame postuose didesnis kaip 0,05 m.

43. Patikrinti ir suderinti gylių matavimo duomenys tiekiami uosto kapitonui ir paraiškų pateikėjams.

44. Matuojant uosto akvatorijos gylius kitų organizacijų (ne uosto direkcijos) užsakymu, už atliktus darbus atsiskaitoma pagal pateiktą sąskaitą.

 

V. UOSTO AKVATORIJOS DUGNO VALYMO DARBAI

 

45. Akvatorijos dugno valymo tikslas – atstatyti projektinį laivybos gylį ir plotį, šalinant susikaupusį sąnašų sluoksnį.

46. Dugno valymo darbams vykdyti turi būti gautas LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimas, išduotas vadovaujantis Klaipėdos uosto akvatorijos, jūrinio kanalo gilinimo bei valymo ir gruntų gramzdinimo jūroje taisyklėmis (1994 m.).

47. Uosto akvatorijos dugno valymo darbų techninę dokumentaciją sudaro:

47.1. dugno valymo darbų techninė užduotis su batimetriniu akvatorijos planu M 1:2000 (arba M 1:500 valant prie krantinių 25 m pločio juostoje);

47.2. leidimas valymo darbams ir grunto gramzdinimui jūroje arba sandėliavimui krante;

47.3. rangos darbų sutartis.

48. Dugno valymo darbų metu rangovas negali viršyti akvatorijos gylio, pasiekto gilinant akvatoriją pagal projektą, užfiksuoto techniniame pase.

49. Dugno valymo darbų kiekiai ir terminai nustatomi atsižvelgiant į būtiną gylio atsargą dėl sąnašų įvairiose akvatorijos dalyse ir nešmenų intensyvumą.

50. Uosto farvaterio projektinis gylis skaičiuojamas:

 

H=Hn+ΔZ,

 

kur Hn – navigacijos gylis, m; ΔZ – sąnašų sluoksnis, m. Uosto akvatorijos laivybos gyliai, atsižvelgiant į vandens lygių svyravimus, matuojami Baltijos aukščių sistemos „0“ atžvilgiu.

 

VI. UOSTO AKVATORIJOS GILINIMO BEI VALYMO DARBŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

 

51. Gilinimo darbų eiga (nuo pradžios iki atidavimo naudoti) aprašoma gilinimo darbų žurnale, kuriame įrašomi visų priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai. Gilinimo darbų žurnalas saugomas Uosto direkcijoje.

52. Gilinimo darbų priežiūra yra:

52.1. autorinė, kurią vykdo projektuotojo paskirtas autorinės priežiūros vadovas;

52.2. techninė, kurią vykdo Uosto direkcijos paskirtas priežiūros vadovas;

52.3. valstybinė specialiųjų reikalavimų priežiūra, kurią vykdo Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos.

53. Dugno gilinimo ir valymo darbų techninės priežiūros tikslas – projekto techninių ir aplinkos apsaugos reikalavimų bei darbų techninės užduoties reikalavimų įvykdymo kokybės kontrolė, dokumentacijos tvarkymas, pasiūlymas mokėti už faktiškai atliktus darbus.

54. Techninės priežiūros vadovas privalo tikrinti:

54.1. techninę dokumentaciją;

54.2. gilinimo darbų, projekto sprendinių bei valymo darbų techninės užduoties reikalavimų įvykdymą;

54.3. atliktų darbų kiekių apskaičiavimo teisingumą;

54.4. kasamo grunto charakteristikų atitikimą pateiktoms projekte.

55. Autorinės priežiūros vadovas privalo:

55.1. tikrinti projekto sprendinių įgyvendinimo teisingumą;

55.2. nagrinėti vykdytojo siūlomus darbų technologijos arba projekto sprendinių pakeitimus ir prireikus juos derinti;

55.3. derinti gilinimo darbų baro technines užduotis.

56. Vykdant dugno gilinimo darbus uosto akvatorijoje (išskyrus 25 m juostą prie krantinių) leidžiamas gylio perviršis – 0,5 m, pločio perviršis – 3 m.

Neiškasos, didesnės nei 10 cm, palyginti su projektiniu gyliu, turi būti pašalintos pakartotinai kasant.

57. Gilinti prie pastatytų krantinių leidžiama tik su sąlyga, jei krantinių projekte buvo numatytas šis reikiamas gylis.

58. Gilinimas prie krantinių 25 m pločio juostoje vykdomas atsižvelgiant į krantinės konstrukciją, projektuotojo reikalavimus darbų technologijai bei gilinimo technikai.

 

2 lentelė

 

Akvatorijos gylių matavimų palyginimas

 

Matavimų laikas, val., min.

Taško koordinatės, m

Vandens lygis, cm

Laikinojo posto Nr.

Vandens gyliai, m

Gylio skirtumas, m

x

y

Pastoviame poste

Laikinajame poste

Pagal rankinį lotą

Pagal echolotą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________