LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

1995 m. balandžio 18 d. Nr. I-856

Vilnius

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUTAS

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų ir kiti įstatymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto paskirtis – sureguliuoti Aukščiausiojo Teismo veiklą, kurios nereglamentuoja galiojantys įstatymai, ir užtikrinti, kad būtų efektyviai atliekamos Aukščiausiojo Teismo funkcijos.

I SKYRIUS

AUKŠČIAUSIOJO TEISMO STATUSAS IR SUDĖTIS

1 straipsnis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kasacinė instancija:

1) Apeliacinio teismo byloms;

2) apygardų teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams, priimtiems pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka;

3) apylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams, išnagrinėtiems kasacine tvarka apygardos teisme – tik įstatymo nustatytais atvejais.

Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant įstatymus:

1) skelbia Teisėjų senato aprobuotus Aukščiausiojo Teismo kolegijų ir kitų teismų sprendimus, į kurių išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus;

2) analizuoja teismų praktiką įstatymų taikymo klausimais, skelbia metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką, kuriai pritarė Teisėjų senatas;

3) susipažindamas su apygardų teismų ir Apeliacinio teismo darbu vietose ir kitais būdais konsultuoja šių, taip pat apylinkių teismų teisėjus įstatymų taikymo klausimais.

Aukščiausiasis Teismas, neviršydamas savo įgaliojimų, sprendžia klausimus, kylančius iš tarptautinių sutarčių.

Aukščiausiasis Teismas turi teisę pareikšti pastabas ir pasiūlymus dėl rengiamų įstatymų projektų.

2 straipsnis.

Aukščiausiąjį Teismą sudaro Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai ir teisėjai. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius, Baudžiamųjų bylų skyrius ir Teisėjų senatas.

Prie Aukščiausiojo Teismo veikia Generalinė prokuratūra. Jos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir kiti įstatymai.

3 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo valdžios simboliai yra Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės herbas. Jie privalomi Teisėjų senato ir kitose teismo posėdžių salėse, taip pat Aukščiausiojo Teismo pirmininko kabinete.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų valdžios simboliai vykdant teisingumą yra mantija ir ženklas – Lietuvos valstybės herbo atvaizdas.

Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

II SKYRIUS

TEISĖJŲ SENATAS

4 straipsnis.

Teisėjų senatą sudaro Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai ir kiti šio teismo teisėjai.

Teisėjų senatas iš savo narių renka Teisėjų senato sekretorių.

Teisėjų senato pirmininkas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

5 straipsnis.

Teisėjų senatas:

1) aprobuoja teismų sprendimus, į kurių išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybinės, kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus;

2) nagrinėja įstatymų taikymo teismų praktikoje apibendrinimo rezultatus ir juos skelbia biuletenyje;

3) svarsto Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytas šio teismo skyrių pirmininkų kandidatūras;

4) skiria Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų komisiją ir tvirtina jos nuostatus;

5) renka Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismą ir tvirtina jo nuostatus;

6) nagrinėja skundus dėl teisėjų egzaminų komisijų išvadų ir Teisėjų garbės teismo sprendimų.

Šio straipsnio 1 ir 2 punktuose numatyti klausimai rengiami ir svarstomi pagal Teisėjų senato patvirtintų nuostatų reikalavimus.

6 straipsnis.

Teisėjų senato pirmininkui aprobuotinus teismų sprendimus paprastai siūlo bylą nagrinėjusi Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Siūlydama Teisėjų senatui aprobuoti teismo sprendimą, teisėjų kolegija kartu pateikia Senato nutarimo dėl sprendimo aprobavimo projektą.

Teisę siūlyti Teisėjų senato pirmininkui Senate svarstytinus įstatymų taikymo teismų praktikoje klausimus turi Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai ir teisėjai, Apeliacinio teismo ir apygardų teismų pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras. Pasiūlymai pateikiami raštu.

7 straipsnis.

Teisėjų senato pirmininkas, gavęs skundų dėl Teisėjų garbės teismų sprendimų, esant reikalui, gali pavesti Aukščiausiojo Teismo teisėjui atlikti papildomą patikrinimą. Jis turi būti baigtas prieš dvi savaites iki Teisėjų senato posėdžio.

Teisėjų senatas, nagrinėdamas skundus dėl egzaminų komisijų išvadų, išklauso egzaminuotus asmenis, egzaminų komisijų pirmininkus, jeigu reikia – ir kitus komisijų narius ir po to priima nutarimą. Nustatęs, kad egzaminuojamo asmens skundas yra pagrįstas, Teisėjų senatas panaikina Aukščiausiojo Teismo egzaminų komisijos išvadą ir sudaro kitą komisiją pakartotiniems egzaminams. Panaikinęs kitų Lietuvos teismų teisėjų egzaminų komisijos išvadas, Teisėjų senatas pasiūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir teisingumo ministrui sudaryti kitą komisiją šio asmens pakartotiniams egzaminams.

8 straipsnis.

Teisėjų senato posėdžius šaukia Teisėjų senato pirmininkas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

Senato posėdžiuose dalyvauja Senato nariai. Kitų teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai Teisėjų senato posėdžiuose gali dalyvauti su patariamojo balso teise. Teisėjų senato posėdžiuose taip pat turi teisę dalyvauti ir pasisakyti svarstomais klausimais teisingumo ministras bei generalinis prokuroras.

Teisėjų senato pirmininkas turi teisę į Teisėjų senato posėdį pakviesti ir kitų asmenų bei leisti jiems pasisakyti.

Teisėjų senato posėdžių darbotvarkė pranešama, dokumentų projektai išsiunčiami Teisėjų senato nariams, Apeliacinio teismo ir apygardų teismų pirmininkams, teisingumo ministrui, generaliniam prokurorui ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki posėdžio.

9 straipsnis.

Teisėjų senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Teisėjų senato narių.

Teisėjų senato posėdžiui pirmininkauja Teisėjų senato pirmininkas, o jo nesant – Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantis skyriaus pirmininkas.

Pranešimus dėl aprobuotinų teismų sprendimų ir įstatymų taikymo teismų praktikoje apibendrinimo rezultatų daro Teisėjų senato pirmininko paskirti Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai arba kiti teisėjai.

Teisėjų senato nutarimai priimami atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Teisėjų senato narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

Teisėjų senato nutarimus pasirašo pirmininkas ir sekretorius.

Teisėjų senato nutarimai dėl teisėjų egzaminų komisijos išvadų ir Teisėjų garbės teismo sprendimų yra galutiniai.

Teisėjų senato posėdyje rašomas protokolas. Protokolą pasirašo Teisėjų senato pirmininkas ir sekretorius.

10 straipsnis.

Teisėjų senato sekretorius organizuoja, kad dokumentų projektai būtų laiku parengti posėdžiui, šių dokumentų ir posėdžio darbotvarkės laiku išsiųstos Teismų įstatymo 21 straipsnio antrojoje dalyje nurodytiems pareigūnams, garantuoja tinkamą Teisėjų senato posėdžio protokolavimą, kontroliuoja, kad Senato nutarimai būtų laiku perduoti tarnautojams, atsakingiems už Aukščiausiojo Teismo biuletenio leidimą.

III SKYRIUS

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PIRMININKO IR SKYRIŲ PIRMININKŲ ĮGALIOJIMAI BEI KOMPETENCIJA

11 straipsnis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas vadovauja Teismo darbui, tvarko Teismui skirtus biudžeto asignavimus, įstatymų nustatyta tvarka valdo, naudoja Aukščiausiajam Teismui patikėtą turtą ir juo disponuoja.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kaip teisėjas, nagrinėja bylas įeidamas į bet kurio skyriaus kolegiją. Jis teikia kasacinius teikimus dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų išnagrinėjimo iš naujo kasacine tvarka, įstatymų nustatytais atvejais atsisako priimti ar priima kasacinius skundus ir perduoda juos teisėjams, taip pat sudaro teisėjų kolegijas, sprendžiančias kasacinių bylų iškėlimo ir nagrinėjimo klausimus.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas:

1) paskirsto Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir kitus darbuotojus į skyrius;

2) organizuoja Aukščiausiojo Teismo teisėjų kvalifikacijos kėlimą seminaruose ar kitokia forma;

3) tvirtina Aukščiausiojo Teismo aparato struktūrą ir etatų sąrašą;

4) tvirtina Teismo struktūrinių padalinių nuostatus, darbuotojų pareigines instrukcijas bei raštvedybos taisykles;

5) priima ir atleidžia iš darbo Aukščiausiojo Teismo aparato darbuotojus, juos skatina, o nusižengusiems skiria drausmines nuobaudas;

6) nagrinėja skundus, prašymus ir kitokius raštus bei skirsto juos Teismo struktūriniams padaliniams;

7) šaukia Teisėjų senatą bei pirmąjį visuotinį teisėjų susirinkimą ir pirmininkauja jų posėdžiams;

8) teikia Teisėjų senatui aprobuoti teismų sprendimus, į kuriuos turi atsižvelgti teismai, valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus;

9) teikia Teisėjų senatui pritarti metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką;

10) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus;

11) teikia Respublikos Prezidentui rekomendacijas dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimo ir atleidimo iš pareigų;

12) Teisėjų senatui pritarus, siūlo Respublikos Prezidentui iš paskirtų teisėjų teikti Seimui Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų kandidatūras;

13) skiria Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų komisijos pirmininką ir sekretorių;

14) tvirtina Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų programą;

15) kartu su teisingumo ministru sudaro Lietuvos teismų, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, teisėjų egzaminų komisiją;

16) kartu su teisingumo ministru tvirtina Teisėjų egzaminų komisijos nuostatus;

17) kartu su teisingumo ministru tvirtina apylinkių, apygardų, Apeliacinio teismo teisėjų egzaminų programą;

18) kartu su teisingumo ministru nustato teisėjų darbo vertinimo dokumentų turinį ir formą bei užtikrina šių žinių sistemingą kaupimą;

19) kartu su teisingumo ministru nustato teismo posėdžių sekretoriaus tarnybinio pasižadėjimo turinį ir formą;

20) teikia teikimus Teisėjų tarybai dėl Teisėjų tarybos posėdžių sušaukimo, o būdamas Teisėjų tarybos pirmininku, pats šaukia Teisėjų tarybos posėdžius;

21) turi teisę iškelti drausminę bylą visiems Aukščiausiojo, Apeliacinio, apygardų ir apylinkių teismų teisėjams;

22) turi teisę Seimo statuto ir Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitetų ir komisijų, taip pat Vyriausybės posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais klausimais;

23) vykdo kitus įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, spręsdamas aparato darbo ir kitus Teismo vidaus klausimus, leidžia įsakymus.

Nesant Aukščiausiojo Teismo pirmininko, jo įsakymu šias pareigas eina didesnį teisėjo darbo stažą turintis skyriaus pirmininkas.

12 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai vadovauja skyrių ir atitinkamų Teismo aparato padalinių darbui.

Skyrių pirmininkai:

1) nagrinėdami bylas, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai. Jie teikia kasacinius teikimus dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nagrinėjimo kasacine tvarka, įstatymų nustatytais atvejais atsisako priimti arba priima kasacinius skundus ir perduoda juos teisėjams;

2) sudaro teisėjų kolegijas ir skiria jų pirmininkus, jeigu to nebuvo padaręs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skirsto teisėjams kasacinius skundus, kasacinius teikimus ir bylas, prižiūri jų nagrinėjimo eigą;

3) teikia pasiūlymus Teismo pirmininkui dėl tarnybinių atlyginimų priemokų teisėjams ir kitiems darbuotojams skyrimo ir jų premijavimo;

4) vadovauja skyrių raštinėms;

5) organizuoja teismų įstatymų taikymo praktikos analizavimo darbą skyriuose;

6) tvirtina skyrių veiklos statistines ataskaitas;

7) vykdo kitus įstatymų suteiktus įgaliojimus bei Aukščiausiojo Teismo pirmininko organizacinius pavedimus.

Nesant skyriaus pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko įsakymu šias pareigas eina didžiausią teisėjo darbo stažą turintis skyriaus teisėjas.

IV SKYRIUS

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SKYRIŲ DARBO TVARKA

13 straipsnis.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasaciniams skundams, kasaciniams teikimams ir kasacinėms byloms rengti bei nagrinėti sudaromi Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyriai.

Skyrių darbui vadovauja skyrių pirmininkai.

14 straipsnis.

Kasacinių bylų iškėlimo ir kasacinių bylų nagrinėjimo posėdžius organizuoja skyrių pirmininkai. Jie paskiria teisėjams bylas ir nustato jų nagrinėjimo posėdžiuose dieną.

15 straipsnis.

Teisėjai skyrių susirinkimuose svarsto:

1) Teisėjų senate aprobuotinus teismų sprendimus, į kurių išaiškinimus turės atsižvelgti teismai, valstybinės bei kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus;

2) įstatymo taikymo teismų praktikoje apibendrinimus;

3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsiliepimams gauti atsiųstus įstatymų ir kitų norminių aktų projektus;

4) bylų nagrinėjimo organizacinius ir kitus klausimus.

Skyrių darbuotojų susirinkimuose apžvelgiami nauji įstatymai, kiti norminiai aktai ir jų pakeitimai.

V SKYRIUS

AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PIRMININKO, SKYRIŲ PIRMININKŲ IR TEISĖJŲ SKYRIMO BEI ATLEIDIMO AR PAŠALINIMO IŠ PAREIGŲ TVARKA. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ ĮGALIOJIMŲ SUSTABDYMAS

16 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas išlaikęs Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminus:

1) apygardos teismo arba Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 10 metų teisėjo darbo stažą;

2) Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, taip pat ir buvusios Generalinės prokuratūros prokuroras, turintis ne mažesnį kaip 10 metų darbo stažą;

3) socialinių mokslų daktaras, apgynęs teisių mokslo disertaciją.

Aukščiausiojo Teismo teisėju be Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų gali būti skiriamas:

1) socialinių mokslų habilituotas daktaras, apgynęs teisių mokslo disertaciją;

2) buvęs Aukščiausiojo Teismo (taip pat ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. veikusio Aukščiausiojo Teismo) teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinkus į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą.

17 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras parenka Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkus, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui pasiūlius, iš paskirtų teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

Skyriaus pirmininką atleidus iš pareigų, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas kitą skyriaus pirmininko kandidatūrą pateikia svarstyti Teisėjų senatui. Teisėjų senatui pritarus, skyriaus pirmininko kandidatūra pateikiama Respublikos Prezidentui.

Asmuo, Seimo paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku, skyriaus pirmininku, teisėju, pradeda eiti pareigas tik prisiekęs Seimui.

Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir skyrių pirmininkai skiriami iki 65 metų amžiaus.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas skiriamas devyneriems metams.

18 straipsnis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir skyrių pirmininkai atleidžiami iš pareigų šiais pagrindais:

1) savo noru;

2) sulaukę 65 metų;

3) dėl sveikatos būklės;

4) kai išrenkami į kitas pareigas arba pačių sutikimu perkeliami į kitą darbą;

5) kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą;

6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas atleidžiamas iš pareigų Seimo nutarimu pagal Respublikos Prezidento teikimą tais pačiais pagrindais kaip ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai, be to, dar ir pasibaigus įgaliojimų laikui.

Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir skyrių pirmininkai atleidžiami iš pareigų Seimo nutarimu pagal Respublikos Prezidento teikimą, pasiūlius Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

19 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo pirmininką, skyrių pirmininkus ir teisėjus už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

20 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir skyrių pirmininkai atsako drausmine tvarka Teisėjų garbės teisme, kurio tikslai yra saugoti Teismo autoritetą ir teisėjo vardo garbę, užtikrinti darbo drausmę.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismą iš trijų narių renka Teisėjų senatas penkeriems metams. Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismas nagrinėja Aukščiausiojo Teismo teisėjų drausmines bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymu ir Teisėjų senato patvirtintais Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo nuostatais.

VI SKYRIUS

AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ STATUSAS IR NEPRIKLAUSOMUMO GARANTIJOS

21 straipsnis.

Teisėjas ir teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais.

Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Mitingai, piketai bei kitokie grupių ar pavienių asmenų veiksmai arčiau negu 75 metrai iki Teismo pastato ir Teisme, jeigu jais siekiama paveikti teisėją arba teismą, yra baudžiami kaip kišimasis į teisėjų ar teismo veiklą.

22 straipsnis.

Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.

Baudžiamąją bylą teisėjui gali iškelti tik generalinis prokuroras.

Jeigu teisėjui iškeliama baudžiamoji byla, jo įgaliojimus sustabdo Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.

Teisėjas negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jeigu teisėjas padaro administracinį teisės pažeidimą, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas sprendžia drausminės bylos iškėlimo klausimą.

23 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkui skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jis bent dvejus metus ėjo šias pareigas. Ši pensija yra skiriama asmeniui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus arba pripažintam I ar II grupės invalidu. Pensija negali būti skiriama, o paskirtoji turi būti panaikinama, jeigu Aukščiausiojo Teismo pirmininkas atleistas iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas ir kiti įstatymai.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų invalidumo pensijos ir pensijos dėl sužeidimo (suluošinimo) ar profesinio susirgimo skiriamos pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatas.

24 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo teisėjui padaryta žala sunaikinant arba sužalojant jo arba jo šeimos nariams priklausantį turtą dėl priežasčių, susijusių su jo tarnybine veikla, atlyginama teisėjui arba jo šeimos nariams valstybės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

25 straipsnis.

Kai Aukščiausiojo Teismo teisėjas atleidžiamas iš pareigų pasibaigus įgaliojimams, sulaukus įstatymo nustatyto pensinio amžiaus ar dėl sveikatos būklės, jam išmokama 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Aukščiausiojo Teismo teisėjui mirus, tokio pat dydžio pašalpa išmokama jo šeimai. Kai Aukščiausiojo Teismo teisėjas atleidžiamas iš pareigų savo noru, išrinkus į kitas pareigas ar jo sutikimu perkėlus į kitą darbą, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Teisėjui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka arba atleistam įsiteisėjus teisėją apkaltinusiam teismo nuosprendžiui arba pažeminus teisėjo vardą, išeitinė pašalpa nemokama.

26 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo teisėjui žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, jo šeimai išmokama 10 metų teisėjo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis.

Teisėjui, sužeistam dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, taip pat dėl profesinės ligos tapusiam invalidu, išmokama kompensacija:

I grupės invalidui – 60 mėnesių teisėjo darbo užmokesčio dydžio;

II grupės invalidui – 48 mėnesių teisėjo darbo užmokesčio dydžio;

III grupės invalidui – 36 mėnesių teisėjo darbo užmokesčio dydžio;

sunkaus ar apysunkio sužeidimo (suluošinimo) atveju – 24 mėnesių teisėjo darbo užmokesčio dydžio;

lengvo sužeidimo (suluošinimo) atveju – 12 mėnesių teisėjo darbo užmokesčio dydžio.

Teisėjo žuvimo ar sužeidimo (suluošinimo) dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, taip pat profesinio susirgimo atvejais kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio ar profesinio susirgimo nustatymo metu gautą jo darbo užmokestį.

Teisėjai valstybės lėšomis apdraudžiami nuo nelaimingų atsitikimų einant tarnybines pareigas.

VII SKYRIUS

AUKŠČIAUSIOJO TEISMO APARATAS

27 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo aparatą sudaro Aukščiausiojo Teismo kancleris, Aukščiausiojo Teismo raštinė, Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių raštinės, Teismų praktikos baudžiamosiose ir civilinėse bylose apibendrinimo sektoriai,Normatyvinės informacijos centras bei kiti struktūriniai padaliniai.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai turi patarėjus ir padėjėjus, kurie jiems padeda atlikti pareigines funkcijas.

Aukščiausiojo Teismo teisėjai turi padėjėjus, kurie padeda jiems parengti bylas, kasacinius teikimus ir kasacinius skundus nagrinėjimui teismo posėdžiuose, padeda vykdyti kitas teisėjų pareigas, išskyrus teisingumo vykdymą.

28 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo vidaus veiklą organizuoja Aukščiausiojo Teismo kancleris, kurį skiria, atleidžia iš pareigų ir kurio kompetenciją nustato Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Aukščiausiojo Teismo kancleris yra atsakingas Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

29 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo kancleris, organizuodamas ir kontroliuodamas Teismo aparato struktūrinių padalinių, išskyrus Aukščiausiojo Teismo pirmininko sekretoriatą, veiklą, turi šias teises ir pareigas:

1) atsako už tai, kad Aukščiausiojo Teismo aparato struktūriniai padaliniai atliktų jiems pavestas funkcijas;

2) užtikrina tinkamą teismo posėdžių organizavimą, rimtį ir tvarką teisme;

3) atsako už Aukščiausiojo Teismo raštvedybą;

4) sprendžia Aukščiausiojo Teismo ūkinius ir finansinius klausimus;

5) Aukščiausiojo Teismo pirmininkui sutikus, priima į darbą Aukščiausiojo Teismo darbuotojus, atliekančius ūkines ir technines funkcijas;

6) organizuoja lankytojų priėmimą Aukščiausiojo Teismo priimamajame;

7) atsako už informacinės medžiagos apie Aukščiausiojo Teismo veiklą kaupimą;

8) vykdo kitus Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavedimus.

Aukščiausiojo Teismo kancleris savo kompetencijos klausimais leidžia įsakymus.

VIII SKYRIUS

KITI KLAUSIMAI

30 straipsnis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kas ketvirtį leidžia biuletenį, kuriame skelbia Teisėjų senato aprobuotus Aukščiausiojo Teismo kolegijų ir kitų teismų sprendimus, taip pat metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką bei teismų praktikos apžvalgas, kurioms pritarė Teisėjų senatas.

31 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo teisėjo atlyginimą už darbą sudaro pagal koeficientą nustatomas tarnybinis atlyginimas, priemoka už teisėjo ištarnautus metus ir teisėjo tarnybinio atlyginimo priemoka, kurią Aukščiausiojo Teismo pirmininkui nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkams, teisėjams ir kitiems darbuotojams – Teismo pirmininkas.

32 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo teisėjui suteikiamos 40 kalendorinių dienų kasmetinės apmokamos atostogos. Asmenims, turintiems 10 metų teisėjo darbo stažą, atostogos ilginamos 3 dienomis už kiekvienus po 10 metų dirbtus metus, tačiau jos negali būti ilgesnės kaip 58 kalendorinės dienos.

33 straipsnis.

Aukščiausiasis Teismas finansuojamas iš valstybės biudžeto. Finansavimo sumą biudžeto įstatymo atskira eilute tvirtina Seimas Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu.

Aukščiausiojo Teismo veiklos finansinį ir materialinį- techninį aprūpinimą užtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, laikydamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto nustatytų Teismo veiklos ir teisėjų nepriklausomumo garantijų.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________