LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINĖMS (PERDUOTOMS SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJOMS ATLIKTI LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2006 m. birželio 9 d. Nr. 1V-218

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 193 (Žin., 2006, Nr. 25-847), 13 punktu,

tvirtinu Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką (pridedama).

 

 

L. E. VIDAUS REIKALŲ MINISTRO PAREIGAS                   GINTARAS FURMANAVIČIUS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1V-218

 

VALSTYBINĖMS (PERDUOTOMS SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJOMS ATLIKTI LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodika nustato Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio skaičiavimus šioms valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti:

1.1. Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo ir duomenų teikimo valstybės registrams;

1.2. civilinės saugos organizavimo;

1.3. savivaldybės priešgaisrinių tarnybų organizavimo;

1.4. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymo.

 

II. GYVENTOJŲ REGISTRO TVARKYMO IR DUOMENŲ TEIKIMO VALSTYBĖS REGISTRAMS FUNKCIJAI ATLIKTI LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS

 

2. Biudžeto lėšų poreikis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims teikti skaičiuojamas pagal formulę:

L = 56,2 x G: 1000,

kur:

L – lėšų poreikis metams, litais;

56,2 – lėšų normatyvas, litais, metams 1000 gyventojų;

G – savivaldybės gyventojų skaičius.

 

III. CIVILINĖS SAUGOS ORGANIZAVIMO FUNKCIJAI ATLIKTI LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS

 

3. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti, perspėjimo sistemoms eksploatuoti ir jų techninei priežiūrai, darbams, prekėms ir paslaugoms įsigyti, valstybės rezervui saugoti (civilinės saugos priemonėms).

4. Darbuotojų (etatų) skaičius civilinės saugos funkcijoms atlikti nustatomas pagal teritorijos gyventojų skaičių:

4.1. iki 50 tūkst. gyventojų – 1;

4.2. nuo 50 iki 200 tūkst. gyventojų – 2;

4.3. nuo 200 iki 400 tūkst. gyventojų – 3;

4.4. nuo 400 iki 600 tūkst. gyventojų – 4;

4.5. daugiau nei 600 tūkst. gyventojų – 6.

5. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse steigiamos civilinės saugos tarnybos, kuriose etatų skaičius nustatomas vadovaujantis 4 punkte nustatytais kriterijais.

6. Budėjimas savivaldybės, kurioje gyvena daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, civilinės saugos tarnyboje organizuojamas visą parą. Šioms funkcijoms atlikti papildomai steigiami ne daugiau kaip 5 budėtojų etatai.

7. Kiekvienam civilinės saugos priemonių valstybinio rezervo sandėliui papildomai skiriamas sandėlininkas ir 4 apsaugos darbuotojai.

8. Kai savivaldybėje yra žmonių gyvybei ir sveikatai pavojingų objektų, papildomai skiriamas 1 etatinis darbuotojas 22 objektams.

9. Perspėjimo sistemų eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidos skaičiuojamos vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtintais nuostatais ir išlaidų normatyvais, kurie nustatyti atsižvelgiant į perspėjimo aparatūros tipus ir kiekius. Lėšos kitoms prekėms ir paslaugoms – 15 proc. apskaičiuoto bendro darbo užmokesčio fondo.

10. Patalpų nuomos ir išlaikymo išlaidos valstybės rezervui (civilinės saugos priemonėms) saugoti skaičiuojamos kiekvienai savivaldybei atskirai, atsižvelgiant į reikalingą patalpų plotą ir nuomos išlaidų dydį.

 

IV. SAVIVALDYBĖS PRIEŠGAISRINIŲ TARNYBŲ ORGANIZAVIMO FUNKCIJAI ATLIKTI LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS

 

11. Vienai savivaldybės priešgaisrinei tarnybai nustatoma: viena tarnybos viršininko pareigybė, viena specialisto finansinei ir ūkinei veiklai vykdyti pareigybė ir 9 ugniagesių pareigybės vienai ugniagesių komandai.

12. Patalpų nuomos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandų nuomojamų patalpų plotą (kvadratiniais metrais) ir 1 kvadratinio metro nuomos rinkos kainą metams (ne daugiau kaip 6 litai per mėnesį).

13. Elektros energijos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į vienos ugniagesių komandos elektros energijos poreikį (ne daugiau kaip 2,1 kW 1 kvadratiniam metrui per mėnesį).

14. Patalpų šildymo ir gamybinių poreikių išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandų šildomų patalpų tūrį, vienos G/kal. kainą ir šilumos energijos poreikį per metus, o šildant vietinėmis katilinėmis – atsižvelgiant į tam tikros rūšies kuro poreikį per metus ir kuro vieneto kainą (ne daugiau kaip 3,5 lito 1 kvadratiniam metrui per mėnesį).

15. Vandentiekio ir kanalizacijos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandos vandens poreikį ir 1 m3 vandens vidutinę kainą (ne daugiau kaip 4 m3 vandens 1 darbuotojui per mėnesį).

16. Pastatų remonto išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į naudojamų pastatų plotą ir einamojo remonto išlaidų normą (vidutiniškai 50 litų 1 kvadratiniam metrui).

17. Išlaidos ryšio paslaugoms skaičiuojamos atsižvelgiant į fiksuoto telefono ryšio abonementų skaičių vienai savivaldybės priešgaisrinei tarnybai ir vienai ugniagesių komandai, abonentinį mokestį ir 1 abonentui pokalbiams skiriamą limitą (iki 40 litų per mėnesį). Lėšų poreikis stacionarioms radijo stotims ir automobilių radijo stotims įsigyti skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-322 „Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1994 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 465 ir 1996 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 921 pripažinimo netekusiais galios“.

18. Transporto išlaikymo išlaidos skaičiuojamos sudedant:

18.1. degalų ir tepalų įsigijimo išlaidas – atsižvelgiant į gaisrinio automobilio privestinę metinę ridą, t. y. spec. agregato darbą, išreikštą kilometrais, kai 1 val. darbo prilyginama 50 km ridos – pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtintus technikos eksploatavimo nuostatus (vidutiniškai 4000 km per metus), degalų kiekį 100 km ridos (litrais);

18.2. atsarginių dalių įsigijimo išlaidas – atsižvelgiant į padangų naudojimo laiką (6 metai), vidutinę vienos padangos kainą, akumuliatoriaus naudojimo laiką (2,5 metų), vidutinę vieno akumuliatoriaus kainą, kitoms atsarginėms dalims – pagal eksploatuojamos technikos normatyvus;

18.3. techninės priežiūros išlaidas – atsižvelgiant į remonto darbų valandos normą (17 valandų /1000 suminių km), priežiūros valandos normą (vidutiniškai 100 litų);

18.4. techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo išlaidas – atsižvelgiant į gaisrinių automobilių techninės apžiūros mokestį ir civilinės atsakomybės draudimo išlaidas.

 

19. Gaisriniam gelbėjimo inventoriui, pirmosios pagalbos priemonėms ir asmeninėms apsaugos priemonėms skiriama iki 10 proc. apskaičiuoto darbo užmokesčio fondo.

 

V. GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO DUOMENŲ IR GYVENAMOSIOS VIETOS NETURINČIŲ ASMENŲ APSKAITOS DUOMENŲ TVARKYMO FUNKCIJAI ATLIKTI LĖŠŲ POREIKIO SKAIČIAVIMAS

 

20. Biudžeto lėšų poreikis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymui skaičiuojamas pagal formulę:

L = (1,98 x k x G) + Ln,

kur:

L – lėšų poreikis metams, litais;

1,98 – išlaidos vienam gyventojui aptarnauti, litais;

k – gyventojų, pasinaudojusių deklaravimo įstaigų paslaugomis per praėjusius metus, skaičiaus ir bendro gyventojų skaičiaus Lietuvoje santykis;

G – savivaldybės gyventojų skaičius;

Ln – kompiuterinių tinklų nuomos mokesčio metinės išlaidos, kurios skaičiuojamos pagal formulę:

Ln = S x Nk x 12,

kur:

S – savivaldybės seniūnijose šiai funkcijai skirtų kanalų skaičius;

Nk – vieno kanalo nuomos kaina mėnesiui;

12 – mėnesių skaičius per metus.

______________