LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1996 m. kovo 29 d. Nr. 404
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, jo pakeitimais ir papildymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 451 „Dėl Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 24-718);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 649 „Dėl Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 29-878);
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 962 „Dėl Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 72-1358);
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 1236 „Dėl Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 97-1917).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 404
Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatai
Bendroji dalis
1. Šie nuostatai taikomi visoms vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimo ir tęstinio ugdymo įstaigoms (išskyrus aukštąsias mokyklas) nepriklausomai nuo jų pavaldumo, nuosavybės ir veiklos formų.
2. Švietimo įstaiga – tai nuolat arba su pertraukomis veikianti ne pelno institucija, pagal atitinkamas programas vykdanti ir organizuojanti ugdymo, mokymo arba savišvietos procesą. Valstybinės ir savivaldybių švietimo įstaigos dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas arba jos nustatyta tvarka suderintas ugdymo programas, laiduojančias valstybinius standartus atitinkantį išsimokslinimą, o nevalstybinės švietimo įstaigos – pagal valstybines arba savarankiškai parengtas programas, kurios nustatytąja tvarka derinamos su Švietimo ir mokslo ministerija.
Valstybinės ir savivaldybių švietimo įstaigos Švietimo įstaigų steigimas
3. Ikimokyklinės įstaigos – tai bendrosios paskirties lopšeliai-darželiai (1,5–6–7 metų vaikams, tam tikrais atvejais ir jaunesniems nei 1,5 metų – našlaičiams, nepilnų, socialiai remtinų šeimų, dieniniuose aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų skyriuose besimokančių tėvų vaikams), vaikų darželiai (3–6–7 metų vaikams), specialieji darželiai (vaikams, turintiems vystymosi sutrikimų). Ikimokyklinės ugdymo įstaigos steigiamos laikantis šios tvarkos:
3.1. ikimokyklines ugdymo įstaigas pagal demografinius poreikius steigia savivaldybės taryba apskrities valdytojui sutikus arba apskrities valdytojas Finansų ministerijai raštu sutikus;
3.2. ikimokyklinės įstaigos steigiamos tipiniuose ar pritaikytuose pastatuose, taip pat gyvenamuosiuose pastatuose, įrengus vaikų priežiūrai ir ugdymui tinkamas patalpas ir gavus visuomenės sveikatos centro leidimą;
4. Bendrojo lavinimo mokyklos (darželiai-mokyklos 3–10 metų vaikams, pradinės, pagrindinės, jaunimo, vidurinės, suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos, gimnazijos) steigiamos laikantis šios tvarkos:
4.1. darželius-mokyklas ir pradines mokyklas steigia savivaldybės taryba apskrities valdytojui sutikus arba apskrities valdytojas Finansų ministerijai raštu sutikus. Pagrindines, jaunimo, vidurines mokyklas ir gimnazijas steigia savivaldybės taryba apskrities valdytojui bei Švietimo ir mokslo ministerijai raštu sutikus arba apskrities valdytojas Švietimo ir mokslo ministerijai bei Finansų ministerijai raštu sutikus;
4.2. pradinė, pagrindinė ir vidurinė mokyklos gali būti steigiamos kartu arba kaip atskiri struktūriniai padaliniai;
4.3. pagal moksleivių skaičių šių nuostatų 4.2 punkte nurodytos mokyklos yra pilnosios arba mažakomplektės. Mažakomplektė mokykla nuo pilnosios skiriasi tuo, kad joje nėra kai kurių klasių arba klasėse mokosi nuo 5 iki 12 moksleivių;
4.4. darželių-mokyklų ir pradinių mokyklų steigimas kaimo gyvenamosiose vietovėse gali nepriklausyti nuo moksleivių skaičiaus;
4.5. mažakomplekčių pagrindinių ir vidurinių mokyklų 5–12 klasės nejungiamos. Kai kuriais atvejais gali būti jungiamos 5–6, 7–8, 10–11 klasės, jeigu jose yra ne daugiau kaip 10 moksleivių;
4.6. pagrindinės ir vidurinės mokyklos paprastai steigiamos ne didesniu kaip 10 kilometrų nuotoliu viena nuo kitos, atsižvelgiant į demografines sąlygas ir keleivinio transporto maršrutus.
Maksimalus moksleivių skaičius darželio-mokyklos ar pradinės mokyklos klasėje yra 24, kitų tipų bendrojo lavinimo mokyklos klasėje – 30. Atskiru Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu moksleivių skaičius klasėje gali būti didinamas.
Maksimalus moksleivių skaičius pradinėje mokykloje (1–4 klasės) – 400, pagrindinėje mokykloje (1–9 klasės) – 700, vidurinėje mokykloje (1–12 klasės) ir gimnazijoje – 900;
4.7. bendrojo lavinimo mokyklos steigiamos individualiuose, tipiniuose arba šioms švietimo įstaigoms pritaikytuose pastatuose. Pradinės mokyklos gali būti steigiamos vaikų darželiuose ir gyvenamuosiuose namuose;
4.8. suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas (suaugusiųjų švietimo centrus, kuriuose teikiamas ir bendrasis lavinimas) steigia savivaldybės taryba apskrities valdytojui bei Švietimo ir mokslo ministerijai raštu sutikus arba apskrities valdytojas Švietimo ir mokslo ministerijai bei Finansų ministerijai raštu sutikus. Jeigu mieste yra 100 ir daugiau besimokančiųjų, kaime – 80 ir daugiau besimokančiųjų, suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos gali būti steigiamos kaip atskiri juridiniai vienetai.
Bendrąjį lavinimą suaugusiesiems gali teikti bendrojo lavinimo mokyklų struktūriniai padaliniai;
4.9. paraiškas steigti bendrojo lavinimo mokyklas šių mokyklų steigėjai teikia apskrities valdytojui ar Švietimo ir mokslo ministerijai. Prie paraiškos pridedami šiuose nuostatuose nurodyti sutikimai raštu bei mokyklos higieninio įvertinimo aktas;
4.10. leidžiama steigti bendrojo lavinimo mokyklą, jeigu:
4.10.3. mokyklos teritorijoje galima įsteigti mokomąjį bandymų sklypą, ūkinę zoną, sporto aikštyną arba mokykla gali naudotis kitos mokyklos aikštynu;
4.10.4. mokyklos pastate yra darželio, 1–4, 5–9, 10–12 klasių sekcijos (korpusai, aukštai) su atskiromis poilsio patalpomis;
4.10.6. yra sporto ir aktų salės (arba galima naudotis kitos organizacijos aktų sale), valgykla, biblioteka, medicinos punktas;
4.11. suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokykla gali būti steigiama, jeigu įvykdyti šių nuostatų 4.10.1, 4.10.2 ir 4.10.7 punktų reikalavimai;
4.12. į bendrojo lavinimo mokyklas priimama pagal gyvenamąją vietą ar kita steigėjo nustatyta tvarka. Teritorijų ribas nustato vietos savivaldybė, atsižvelgdama į mokyklų vietą ir tipą;
4.13. specialiojo ugdymo įstaigas ir specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus steigia savivaldybės taryba apskrities valdytojui bei Švietimo ir mokslo ministerijai raštu sutikus, apskrities valdytojas – Švietimo ir mokslo ministerijai bei Finansų ministerijai raštu sutikus arba Švietimo ir mokslo ministerija – Finansų ministerijai raštu sutikus. Steigiamos šios specialiojo ugdymo įstaigos: internatinės mokyklos, mokyklos, mokymo centrai. Specialiojo ugdymo įstaigoje maksimalus moksleivių skaičius – 280, o klasėse gali būti tiek moksleivių (pirma nurodytas maksimalus, o skliausteliuose – minimalus moksleivių skaičius):
4.13.1. turinčių intelekto sutrikimų:
šiek tiek protiškai atsilikusių – 12 (5);
vidutiniškai ir labai protiškai atsilikusių – 10 (5);
5. Papildomojo (saviraiškos) ugdymo įstaigos – tai dailės, muzikos, choreografijos, kalbų, techninės kūrybos mokyklos, centrai, studijos ir kitos švietimo įstaigos. Jos steigiamos laikantis šios tvarkos:
5.1. papildomojo (saviraiškos) ugdymo įstaigos steigiamos atsižvelgiant į moksleivių, jų tėvų ar visuomenės pageidavimus ir galimybes. Jas steigia savivaldybės taryba apskrities valdytojui sutikus, apskrities valdytojas arba Švietimo ir mokslo ministerija Finansų ministerijai raštu sutikus;
5.2. į papildomojo (saviraiškos) ugdymo įstaigas paprastai priimami 6–18 metų vaikai ir jaunuoliai. Šias įstaigas gali pradėti lankyti ir jaunesnio amžiaus vaikai.
Minimalus vaikų (jaunuolių) skaičius grupėje – 5;
5.3. suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigos (visuomenės švietimo universitetai, centrai, profesijos tobulinimo centrai bei kursai ir kt.) steigiamos suaugusiesiems lavinti ir mokyti.
Jas steigia savivaldybės taryba apskrities valdytojui sutikus, apskrities valdytojas, ministerijos ir Vyriausybės įstaigos Finansų ministerijai raštu sutikus.
6. Profesinio mokymo įstaigos (profesinės mokyklos, profesinio mokymo centrai, profesinio mokymo kursai) ir aukštesniosios mokyklos (kolegijos, konservatorijos ir kt.) steigiamos laikantis šios tvarkos:
6.1. profesinio mokymo įstaigas ir aukštesniąsias mokyklas steigia Švietimo ir mokslo ministerija Finansų ministerijai raštu sutikus, kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, apskrities valdytojas Švietimo ir mokslo ministerijai bei Finansų ministerijai raštu sutikus;
6.2. steigiamos keturių pakopų profesinės mokyklos:
6.2.1. pirmosios pakopos profesinėse mokyklose įgyja profesinę kvalifikaciją asmenys, nebaigę pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos, taip pat baigę specialiojo ugdymo įstaigas. Atskira programa sudaroma moksleiviams, norintiems įgyti pagrindinį bendrąjį išsilavinimą;
6.2.2. antrosios pakopos profesinėse mokyklose įgyja kvalifikuoto darbuotojo profesiją asmenys, baigę pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą;
6.2.3. trečiosios pakopos profesinėse mokyklose įgyja kvalifikuoto darbuotojo profesiją ir bendrąjį vidurinį išsilavinimą asmenys, baigę pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą;
6.3. į profesines ir aukštesniąsias mokyklas stojama savarankiškai. Moksleivis turi teisę rinktis mokymo instituciją, profesiją, specialybę ir mokymosi būdą;
6.4. profesinių mokyklų grupėse yra po 15–25 moksleivius. Maksimalus studentų skaičius aukštesniosios mokyklos grupėje – 25;
Valstybinių ir savivaldybės švietimo įstaigų steigimo tvarka
8. Paraiškas dėl bendrojo lavinimo mokyklų ir specialiojo ugdymo įstaigų steigimo kasmet iki birželio 1 d., dėl profesinių ir aukštesniųjų mokyklų steigimo kasmet iki gegužės 1 d., dėl ikimokyklinių, papildomojo (saviraiškos) ugdymo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigų, profesinio mokymo centrų ir profesinio mokymo kursų bet kuriuo metų laiku pateikia:
8.1. apskrities valdytojui – vietos savivaldybė, steigdama ikimokyklines ugdymo įstaigas, pradines bendrojo lavinimo mokyklas, papildomojo (saviraiškos) ugdymo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigas;
8.2. Švietimo ir mokslo ministerijai – vietos savivaldybė (kartu su apskrities valdytojo sutikimu raštu), steigdama pagrindines ir vidurines bendrojo lavinimo mokyklas, specialiąsias ugdymo įstaigas bei specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus;
8.3. Švietimo ir mokslo ministerijai – apskrities valdytojas, steigdamas bendrojo lavinimo mokyklas (išskyrus darželius – mokyklas ir pradines mokyklas), specialiąsias ugdymo įstaigas bei specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus, profesinio mokymo įstaigas ir aukštesniąsias mokyklas;
9. Paraiškose nurodoma įstaigos steigimo vieta, steigimo motyvai, įstaigos darbo pradžia, įstaigos nuostatų projektas, taip pat ugdymo programos arba turi būti nuoroda, kuriomis programomis bus naudojamasi.
Aukštesniųjų ir profesinių mokyklų, suaugusiųjų formaliojo švietimo įstaigų steigėjai prie paraiškos prideda mokyklos ar ugdymo įstaigos įstatus (nuostatus), mokymo planus, mokymo programas, nuorodą apie mokykloje ar ugdymo įstaigoje įgyjamo išsimokslinimo cenzą, specialistų (pareigų) sąrašus bei jų išsimokslinimo duomenis (arba specialistų konkurso sąlygas), mokymo patalpų bei mokymo bazės sąrašus, visuomenės sveikatos centro bei vietos savivaldybės leidimus dirbti mokyklai ar ugdymo įstaigai skirtose (nuomojamose) patalpose.
10. Švietimo ir mokslo ministerija ar apskrities valdytojo administracija, atlikusi steigiamos švietimo įstaigos ekspertizę, per 30 dienų nuo paraiškos su visais reikalaujamais dokumentais gavimo išduoda steigėjams sutikimą raštu.
Nepatenkinusi steigėjų paraiškos, Švietimo ir mokslo ministerija ar apskrities valdytojo administracija per 30 dienų nuo paraiškos gavimo datos pateikia motyvuotą atsakymą pareiškėjams.
Valstybinių ir savivaldybės švietimo įstaigų reorganizavimas
11. Švietimo įstaigos reorganizavimas – pedagoginės ir (ar) organizacinės veiklos pertvarka sujungiant, padalijant, prijungiant švietimo įstaigas, įstaigos pavaldumo keitimas, naujų grupių (klasių) kita dėstomąja kalba steigimas.
Švietimo įstaigų reorganizavimą inicijuoja ir vykdo jų steigėjai, gavę Švietimo ir mokslo ministerijos ir (ar) apskrities valdytojo administracijos sutikimą raštu.
Švietimo ir mokslo ministerija ar apskrities valdytojo administracija gali siūlyti steigėjui reorganizuoti švietimo įstaigą.
12. Vietos savivaldybė, apskrities valdytojas, ministerija ar Vyriausybės įstaiga paraiškas dėl švietimo įstaigų reorganizavimo pateikia tokia pat tvarka, kaip nurodyta šių nuostatų 8 punkte, apskrities valdytojui ar Švietimo ir mokslo ministerijai ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki numatomo reorganizavimo termino. Paraiškoje nurodoma švietimo įstaigos pavadinimas, reorganizavimo tikslas, etapai, laikas, vykdytojai, reorganizuotos įstaigos struktūra.
13. Švietimo ir mokslo ministerija ar apskrities valdytojas, gavę paraišką, per 30 dienų priima sprendimą dėl sutikimo reorganizuoti švietimo įstaigą išdavimo.
14. Vietos savivaldybė, nesutinkanti su apskrities valdytojo sprendimu, taip pat apskrities valdytojas, ministerija ar Vyriausybės įstaiga, nesutinkantys su Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu, turi teisę kreiptis atitinkamai į Švietimo ir mokslo ministeriją ar Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašyti papildomai išnagrinėti priimtą sprendimą.
Valstybinių ir savivaldybės švietimo įstaigų likvidavimas
15. Švietimo įstaigos likvidavimas yra jos veiklos nutraukimas.
Švietimo įstaigos likviduojamos steigėjų iniciatyva ir gavus Švietimo ir mokslo ministerijos ir (ar) apskrities valdytojo sutikimą raštu.
16. Vietos savivaldybė, apskrities valdytojas, ministerija ar Vyriausybės įstaiga paraiškas dėl švietimo įstaigų likvidavimo pateikia tokia pat tvarka, kaip nurodyta šių nuostatų 8 punkte, apskrities valdytojui ar Švietimo ir mokslo ministerijai ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki numatomo likvidavimo termino. Paraiškoje nurodoma švietimo įstaigos pavadinimas ir likvidavimo motyvus pagrindžiantys dokumentai.
17. Švietimo ir mokslo ministerija arba apskrities valdytojas, gavę paraišką dėl švietimo įstaigos likvidavimo, per 30 dienų raštu atsako pareiškėjui. Atsakius neigiamai, pateikiami motyvai dėl priimto sprendimo.
18. Vietos savivaldybė, nesutinkanti su apskrities valdytojo sprendimu, taip pat apskrities valdytojas, ministerija ar Vyriausybės įstaiga, nesutinkantys su Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu, turi teisę kreiptis atitinkamai į Švietimo ir mokslo ministeriją ar Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašyti papildomai išnagrinėti priimtą sprendimą.
Nevalstybinės švietimo įstaigos Nevalstybinių švietimo įstaigų steigimas
19. Nevalstybines švietimo įstaigas steigia juridiniai asmenys arba Lietuvos Respublikos piliečiai, gavę Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą (licenciją).
20. Nevalstybines švietimo įstaigas gali steigti ar būti bendros nevalstybinės švietimo įstaigos steigėjai kitų valstybių juridiniai ar fiziniai asmenys, gavę įstatymų nustatyta tvarka Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos aprobuotą leidimą (licenciją).
Pagrindinė dėstomoji kalba aukštesniojoje mokykloje turi būti valstybinė.
21. Švietimo ir mokslo ministerija išduoda leidimus (licencijas) steigti:
21.2. profesinio mokymo įstaigas, kai numatomos specialybės įrašytos Valstybiniame studijų ir mokymo programų registre;
21.3. bendrojo lavinimo mokyklas (pradines, pagrindines ir vidurines) ir specialiojo ugdymo įstaigas;
22. Leidimai (licencijos) steigti švietimo įstaigas, kurioms netaikomi šių nuostatų 21.1–21.3 punktuose nurodyti reikalavimai, neišduodami. Šių švietimo įstaigų veiklą aprobuoja vietos savivaldybė Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
23. Paraiškas dėl nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ir specialiojo ugdymo įstaigų steigimo ar reorganizavimo kasmet iki birželio 1 d. pateikia vietos savivaldybei šių švietimo įstaigų steigėjai. Paraiškas dėl nevalstybinių profesinių ir aukštesniųjų mokyklų kasmet iki gegužės 1 d., dėl nevalstybinių profesinio mokymo centrų ir profesinio mokymo kursų (išskyrus nurodytus šių nuostatų 24 ir 25 punktuose) bet kuriuo metų laiku pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai šių švietimo įstaigų steigėjai.
24. Paraiškas dėl nevalstybinių kelių transporto priemonių vairuotojų rengimo įstaigų steigimo (išskyrus profesines mokyklas) bet kuriuo metų laiku pateikia Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos šių švietimo įstaigų steigėjai.
25. Paraiškas dėl darbų saugos mokymo institucijų (darbdaviams, asmenims, atsakingiems už darbų saugą, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ir pavojingus darbus) steigimo bet kuriuo metų laiku pateikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai šių švietimo įstaigų steigėjai.
26. Vietos savivaldybė, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba per 20 dienų atlieka švietimo įstaigos steigimo dokumentų bei materialinės mokymo bazės ekspertizę ir pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai jos nustatytus dokumentus, kurių reikia leidimui (licencijai) išduoti.
Nevalstybinių švietimo įstaigų reorganizavimas
Nevalstybinių švietimo įstaigų likvidavimas
28. Nevalstybinės švietimo įstaigos likviduojamos steigėjų iniciatyva, prieš du mėnesius raštu pranešus apie tai Švietimo ir mokslo ministerijai ir vietos savivaldybei, kurios teritorijoje yra švietimo įstaiga.
29. Jeigu švietimo įstaigos veikla pažeidžia įstatymus bei licencijuojamos veiklos sąlygas, Švietimo ir mokslo ministerija savo iniciatyva arba remdamasi apskrities valdytojo, vietos saivaldybės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos atlikto švietimo įstaigos veiklos patikrinimo rezultatais gali sustabdyti arba panaikinti leidimo (licencijos) galiojimą.
Pagrindas sustabdyti leidimo (licencijos) galiojimą yra licencijavimo sąlygų nesilaikymas. Licencijavimo sąlygos pažeidžiamos, jeigu:
30. Pažeistos licencijuojamos veiklos sąlygos turi būti ištaisytos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymo dėl leidimo (licencijos) galiojimo sustabdymo pasirašymo dienos.
Esant objektyvioms priežastims, licencijuojamos veiklos sąlygų ištaisymo terminas Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymu gali būti pratęstas dar 30 dienų.
31. Ištaisius pažeistas licencijuojamos veiklos sąlygas, Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi švietimo įstaigos veiklos tikrinimo rezultatais, panaikina leidimo (licencijos) galiojimo sustabdymą.
Per nustatytą laiką neištaisius pažeistų licencijuojamos veiklos sąlygų, Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi švietimo įstaigos veiklos patikrinimo rezultatais, panaikina leidimo (licencijos) galiojimą.
32. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat panaikina leidimo (licencijos) galiojimą, jeigu:
32.1. leidimo (licencijos) turėtojas ketina nutraukti licencijuojamą veiklą, pateikdamas paraišką Švietimo ir mokslo ministerijai ir prašydamas nutraukti leidimo (licencijos) galiojimą;
Nevalstybinių švietimo įstaigų registravimas
33. Nevalstybinės švietimo įstaigos steigėjas, gavęs Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą (licenciją) ar vietos savivaldybės pritarimą švietimo veiklai, registruoja švietimo įstaigą Švietimo ir mokslo ministerijoje arba apskrities valdytojo administracijoje. Apskrities valdytojo administracija švietimo įstaigą registruoja vietos savivaldybės, kurios teritorijoje yra ši įstaiga, teikimu, jeigu kitaip nenustatyta įstatymų.
Švietimo įstaigos veikla yra teisėta nuo jos įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.