FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL FINANSINĖS NUOMOS (LIZINGO) DAVĖJAMS SKIRTŲ NURODYMŲ, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI, PATVIRTINIMO
2005 m. sausio 26 d. Nr. 17V
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2003, Nr. 117-5318) 4 straipsnio 6 dalimi,
Tvirtinu Finansinės nuomos (lizingo) davėjams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui (pridedama).
PATVIRTINTA
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos
prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus
2005 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 17 V
FINANSINėS NUOMOS (LIZINGO) DAVĖJAMS SKIRTI NURODYMAI, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMui
I. Bendrosios nuostatos
1. Šie nurodymai skirti Lietuvos Respublikos įmonėms ir užsienio įmonių atstovybėms (filialams), įregistruotoms ir veikiančioms Lietuvos Respublikoje, kurių pagrindinė veikla yra finansinė nuoma (lizingas) (toliau – lizingo bendrovės).
2. Nurodymų paskirtis – padėti lizingo bendrovėms savo veikloje tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, kurie užkirstų kelią pinigų plovimui per Lietuvos Respublikoje veikiančias lizingo bendroves.
II. Teisės aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo prevencijos priemones ir atsakomybės už teisės aktų pažeidimą klausimus
4. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2003, Nr. 117-5318) (toliau – Pinigų plovimo prevencijos įstatymas);
5. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) (Žin., 1997, Nr. 64-1505; 2000, Nr. 22-552; 2002, Nr. 33-1252);
6. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 89-2741);
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 1331 „Dėl kliento tapatybės bei kelių tarpusavyje susijusių operacijų su pinigais nustatymo, taip pat informacijos apie operacijas su pinigais ar sandorius pateikimo ir į Lietuvos Respubliką įvežamų bei iš Lietuvos Respublikos išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės tvarkos“ (Žin., 1997, Nr. 112-2840; 2002, Nr. 89-3801; 2004, Nr. 115-4303; 2004, Nr. 171-6337) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 930);
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 1409 „Dėl kliento atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų tvarkymo taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 89-3800; 2004, Nr. 115-4304) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 931);
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 1411 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija su pinigais ar sandoris laikomi įtartinais, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 89-3802; 2004, Nr. 115-4302) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 929);
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 1441 „Dėl įtartinų operacijų su pinigais sustabdymo ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 167-6127).
III. Kliento tapatybės nustatymas
11. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodyta, kad lizingo bendrovės privalo nustatyti kliento tapatybę, dalyvaujant pačiam klientui ar jo atstovui, šiais atvejais:
11.2. prieš atlikdamos vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas su pinigais arba sudarydamos sandorius, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento tapatybė jau yra nustatyta.
12. Jeigu operacijos su pinigais atlikimo metu galutinė operacijos su pinigais suma nėra žinoma, lizingo bendrovės turi nustatyti kliento tapatybę iš karto po to, kai nustato, kad operacijų su pinigais suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
13. Kelių tarpusavyje susijusių operacijų su pinigais atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios operacijos su pinigais yra tarpusavyje susijusios.
14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarime Nr. 930 numatyta, kad kelios operacijos su pinigais laikomos susijusiomis tarpusavyje, kai klientas:
14.1. per 7 kalendorines dienas atlieka kelias grynųjų pinigų įnešimo operacijas, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
14.2. per 7 kalendorines dienas atlieka kelias grynųjų pinigų išėmimo operacijas, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
14.3. atlieka kelias grynųjų pinigų įnešimo ar išėmimo operacijas, kurios susijusios sutartimi ar kitu mokėjimo pagrindu ir jų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
15. Lizingo bendrovės, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nustatytais atvejais privalančios nustatyti kliento tapatybę, pareikalauja iš kliento jo tapatybę identifikuojančių galiojančių dokumentų, kuriuose privalo būti šie duomenys:
15.1. fizinių asmenų:
15.1.2. asmens kodas (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
15.1.3. gimimo data, leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims, turintiems leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje);
15.1.4. gimimo data, paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsienio valstybių piliečiams);
15.1.5. gimimo data, leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėje);
15.2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, užsienio valstybės įmonių filialų ir atstovybių – pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registravimo pažymėjimo numeris ir išdavimo data;
15.3. užsienio valstybių juridinių asmenų – pavadinimas, registracijos adresas, juridinio asmens registracijos ar kitokio veiklos įteisinimo duomenys;
15.4. atstovų, jeigu klientas atlieka Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 10 str. 1–3 dalyse nurodytas operacijas arba sudaro sandorį per atstovą, – šių Nurodymų 15.1, 15.2 ir 15.3 punktuose nurodyti duomenys bei įgaliojimo rekvizitai (numeris, sudarymo data). Šiuo atveju pateikiami šių Nurodymų 15.1, 15.2 ir 15.3 punktuose nurodyti duomenys ir apie atstovaujamuosius.
16. Lizingo bendrovė nustato tvarką, kurioje apibrėžta, kokie dokumentai privalo būti pateikti, kad būtų galima gauti kliento tapatybę patvirtinančius duomenis (oficialūs dokumentai, kuriuose yra asmens nuotrauka ir/ar atitinkamas registracijos numeris bei kurie negali būti lengvai kopijuojami ar padirbami (pasas, vairuotojo pažymėjimas, leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje, notaro patvirtintos dokumentų kopijos ir pan.).
17. Lizingo bendrovių darbuotojams patariama ypatingą dėmesį atkreipti į asmenų be pilietybės ir užsieniečių pateikiamus tapatybę patvirtinančius dokumentus.
18. Lizingo bendrovių darbuotojai privalo žinoti, kad kliento tapatybė turi būti nustatyta prieš pradedant operaciją su pinigais ar sandorį, t. y. tik sužinojęs operacijos su pinigais ar sandorio sumą ir nustatęs, kad ji viršija įstatyme nustatytą pinigų sumą, lizingo bendrovės darbuotojas privalo pareikalauti, kad klientas pateiktų jo tapatybę patvirtinančius dokumentus. Rekomenduojama minėtų dokumentų pareikalauti ir tada, kai lizingo bendrovės darbuotojui kyla įtarimas dėl kliento tapatybės, kliento operacijos su pinigais ar sandorio teisėtumo ir kitais atvejais.
19. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodyta, kad lizingo bendrovės darbuotojui draudžiama atlikti operaciją su pinigais ar sandorį, jeigu klientas įstatyme nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, arba pateikia ne visus reikalaujamus duomenis, arba pateikia juos neteisingus. Iškilus abejonių dėl dokumentų arba duomenų tikrumo, lizingo bendrovės darbuotojas turi informuoti savo bendrovės padalinį ar darbuotoją, atsakingą už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.
IV. Informacijos ir dokumentų saugojimas
20. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 931 nustato, kad lizingo bendrovės privalo tvarkyti registrą apie:
20.1. kliento operacijas su pinigais, jeigu kliento vienkartinės operacijos arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su pinigais suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, išskyrus tuos atvejus, kai lizingo bendrovės klientas yra kita finansų įstaiga;
21. Lizingo bendrovė privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, atsakingus už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą toje bendrovėje, taip pat darbuotojus, atsakingus už registrų tvarkymą ir informacijos pateikimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba). Apie paskirtus darbuotojus raštu informuojama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
22. Lizingo bendrovių vadovai, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, nustato registrų pildymo ir administravimo tvarką.
24. Lizingo bendrovės nustato registro tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimus ir pateikia juos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
25. Registro tvarkymui skirta programinė įranga turi užtikrinti visų lizingo bendrovės padalinių (skyrių, filialų ir pan.) atitinkamos informacijos kaupimą. Visa informacija iš lizingo bendrovės padalinių turi patekti į centrinį bendrovės registrą, kur ji yra atitinkamai suskirstoma ir saugoma.
26. Lizingo bendrovė į registrą įrašo šią informaciją:
26.2. duomenis, patvirtinančius kliento atstovo tapatybę, jeigu operacija su pinigais atliekama ar sandoris sudaromas per atstovą;
26.3. duomenis apie operaciją su pinigais arba sandorį (nurodoma atlikimo data, pinigų suma, valiuta, kuria atlikta operacija su pinigais arba sandoris, operacijos su pinigais arba sandorio atlikimo būdas);
26.4. kriterijų, kuriuo vadovaujantis kliento operacija su pinigais arba sandoris laikomi įtartinais;
27. Duomenys į registrą turi būti įrašomi chronologine tvarka, remiantis operaciją su pinigais ar sandorį patvirtinančiais dokumentais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, susijusiais su operacijų su pinigais atlikimu ar sandorių sudarymu.
28. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 931 nustato, kad lizingo bendrovės privalo saugoti operaciją su pinigais ar sandorį patvirtinančius dokumentus ar kitus juridinę galią turinčius dokumentus, susijusius su operacijų su pinigais atlikimu ar sandorių sudarymu, ne trumpiau kaip 10 metų nuo operacijos su pinigais atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos turi būti saugomos ne trumpiau kaip 10 metų nuo ryšių su klientų pabaigos. Registrų duomenys saugomi 10 metų nuo ryšių su klientu pabaigos.
29. Lizingo bendrovių vadovai privalo užtikrinti, kad registro duomenys bus apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar naudojimo.
V. Įtartinų operacijų SU pinigais nustatymas, Sustabdymas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informavimas
31. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas nustato, kad lizingo bendrovės privalo informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą:
32. Lizingo bendrovė, nustačiusi, kad kliento atliekama operacija su pinigais atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 929 nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujantis operacija su pinigais ar sandoris laikomi įtartinais, iš karto sustabdo šią operaciją, nepaisydami operacijos su pinigais sumos.
33. Lizingo bendrovė informaciją apie kliento atliekamą įtartiną operaciją su pinigais ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo jos sustabdymo praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai raštu, gali ir techninėmis teksto perdavimo priemonėmis. Neatidėliotinais atvejais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai gali būti perduotas žodinis pranešimas (telefonu), kurį lizingo bendrovė nedelsdama patvirtina raštu.
34. Pranešime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtartiną operaciją su pinigais nurodoma:
35. Lizingo bendrovė, sustabdžiusi įtartiną operaciją su pinigais, pateikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai šių nurodymų 34 punkte nurodytą informaciją, taip pat papildomai pranešime nurodo:
36. Jeigu lizingo bendrovė per 48 val. nuo pranešimo pateikimo negauna Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka imtis priemonių dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo skyrimo, operacija su pinigais atnaujinama. Lizingo bendrovė nėra atsakinga už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šių nurodymų 32 ir 33 punktuose numatytas pareigas.
37. Lizingo bendrovė taip pat gali gauti raštišką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymą sustabdyti kliento atliekamas įtartinas operacijas su pinigais. Tokiu atveju lizingo bendrovė privalo nuo nurodyme įvardyto laiko ar konkrečių aplinkybių atsiradimo momento iki 48 valandų sustabdyti šias operacijas.
38. Jeigu operacijos su pinigais sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl nusikalstamų būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, taip pat kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu, tyrimui, lizingo bendrovė, gavusi iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos raštišką nurodymą nestabdyti kliento atliekamų įtartinų operacijų su pinigais, privalo nuo jame nurodyto momento nestabdyti šių operacijų.
39. Lizingo bendrovė privalo paskirti už įtartinų operacijų sustabdymą atsakingus vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytų pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, taip pat nustatyti vidaus tvarką, kuri reglamentuotų finansinių operacijų sustabdymą.
40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarime Nr. 929 nustatyta, kad lizingo bendrovės turi teisę informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą apie, jų manymu, įtartinas operacijas su pinigais, nors jos neatitinka nė vieno nutarime numatyto kriterijaus. Įtarimą gali sukelti įvairios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, pvz.: klientas atlieka jo veiklai nebūdingas operacijas su pinigais, pateikia neteisingus duomenis apie save ar operaciją su pinigais ir t. t.
41. Lizingo bendrovės pačios turi nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarime Nr. 929 nurodytų kriterijų sąlyginius požymius, t. y. kas yra įprastas kliento bendradarbiavimas su lizingo bendrove; kiek kartų atliekama operacija su pinigais laikoma dažna; kada laikoma, kad neįprastai padidėja kliento įplaukos; kokie veiksmai rodo kliento neįprastą elgesį; kokie yra standartiniai klausimai bendraujant su klientu ir pan. Sąlyginius požymius lizingo bendrovė suderina su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
42. Apie šių nurodymų 31.2 punkte minimas kliento operacijas su pinigais lizingo bendrovė privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, vadovaudamasi vieninteliu kriterijumi – operacijos su pinigais dydžiu. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai privaloma pranešti apie visas operacijas su pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
43. Nustačiusi, kad operacija su pinigais arba kelios tarpusavyje susijusios operacijos viršija įstatyme nustatytą pinigų sumą, lizingo bendrovė privalo:
44. Tokia informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai privalo būti pranešta nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo operacijos su pinigais atlikimo.
46. Nustačius, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateiktame pranešime apie kliento operacijas su pinigais trūksta duomenų, duomenys yra netikslūs ar pranešimas neatitinka nustatytos teikimo formos, lizingo bendrovė privalo pašalinti trūkumus ir nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pakartotinai pateikti informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
47. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas nustato išimtis, kada lizingo bendrovė neprivalo informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos apie kliento operacijas su pinigais.
48. Lizingo bendrovė neprivalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informacijos apie kliento tapatybę ir apie kliento operacijas su pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, ir apie kliento kelias operacijas pinigais, kurios yra tarpusavyje susijusios ir kurių bendra suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu:
49.2. mokėjimai ir atsiskaitymai atliekami su valstybės ir savivaldybių institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku, valstybės ir savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis;
49.3. kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos pinigais, t. y. jeigu klientas verčiasi nuolatine veikla ir ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpiu jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutinių ketvirčių išmokos sudaro daugiau kaip vieną milijoną litų.
50. Šių Nurodymų 49.3 punkte minimu atveju lizingo bendrovė gali Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neteikti informacijos, tačiau privalo informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą:
51. Šių Nurodymų 49.3 punkte nurodyta išimtis netaikoma, jeigu lizingo bendrovės klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi:
51.3. veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;
52. Lizingo bendrovė savo veikloje turi vadovautis ne tik taisykle PAŽINK SAVO KLIENTĄ, bet ir kita iš jos išplaukiančia taisykle – ŽINOKITE, KOKIA VEIKLA VERČIASI JŪSŲ KLIENTAS. Vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, lizingo bendrovė galės tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus.
53. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas draudžia lizingo bendrovei ar atskiriems jos darbuotojams pranešti klientui ar kitiems asmenims apie tai, kad informacija apie jų atliekamas operacijas su pinigais arba sudaromus sandorius pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
54. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nėra pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimas. Nei lizingo bendrovė, nei lizingo bendrovės darbuotojas, pranešęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai įstatymo nurodytą informaciją, negali būti traukiami atsakomybėn už pramoninės, komercinės ar bankinės paslapties atskleidimą, net jeigu patikrinus minėtą informaciją nustatoma, kad klientas nesiverčia nusikalstama veikla.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
55. Lizingo bendrovės privalo nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu susijusioms operacijoms su pinigais, bei užtikrinti, kad jų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę bei supažindinti su pinigų plovimo prevencijos priemonėmis.
56. Lizingo bendrovės vadovai privalo:
56.1. susipažinti ir supažindinti savo darbuotojus su teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo prevencijos ir atsakomybės už pinigų plovimo prevencijos priemonių nevykdymą, klausimus;
56.2. organizuoti lizingo bendrovių darbuotojų mokymą (kursai, seminarai, stažuotės ir pan.), pradedant nuo pačių aukščiausių lizingo bendrovės vadovų ir baigiant darbuotojais, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais, siekiant užtikrinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą lizingo bendrovėje.
______________