LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL MAISTO PRAMONĖS ĮMONĖSE SUSIDARANČIŲ BIOLOGINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2010 m. gegužės 26 d. Nr. 3D-499/D1-435
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 195 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 1266 „Dėl Maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo programos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2010, Nr. 26-1215) 1 punktu,
tvirtiname Maisto pramonės įmonėse susidarančių biologinių atliekų tvarkymo programą (pridedama).
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
2010-04-21 raštu Nr. (26.3-81)-3-2225
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 3D-499/D1-435
MAISTO PRAMONĖS ĮMONĖSE SUSIDARANČIŲ BIOLOGINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Atliekų tvarkymas Lietuvoje – prioritetinė aplinkos apsaugos sritis, kurios svarba nurodyta Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550 (Žin., 1996, Nr. 103-2347).
2. Maisto pramonės įmonėse susidarančių biologinių atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa) parengta 2010–2013 metams. Šioje Programoje nurodyti veiksmai turi užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą, iš kurių paminėtini pagrindiniai, reglamentuojantys biologinių atliekų tvarkymą:
1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 228) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p.1);
2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 353) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p.1);
2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2003/33/EB, kuriuo pagal direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnį ir II priedą nustatomi atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai ir tvarka (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 314);
2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 37 tomas, p. 92), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14).
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
5. Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003), gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo sistema apima šiuos atliekų srautus: gamybos atliekas, įskaitant pavojingas atliekas, biologiškai skaidžias atliekas, statybines atliekas, medicinines atliekas, nuotekų dumblą. Šiuo metu tvarkoma tik nedidelė dalis gamybos atliekų, ypač biologinių atliekų.
6. Šalies maisto pramonėje nemažai maisto pramonės įmonių, kuriose susidarančios atliekos pagal fizinę būklę, pobūdį ir cheminę sudėtį yra skirtingos. Atliekas galima skirstyti taip: gyvūninės kilmės atliekos – skerdyklų, mėsos, žuvų, pieno perdirbimo atliekos; augalinės kilmės atliekos – vaisių ir daržovių perdirbimo atliekos, grūdų perdirbimo atliekos (kepimo ir konditerijos atliekos), spirito, alaus, cukraus, aliejaus gamybos atliekos.
7. Maisto produktų gamybos metu visada lieka atliekų, tai – maisto pramonės specifika. Susidarantis atliekų kiekis yra labai įvairus, kartais siekia 50 procentų ir daugiau perdirbamos žaliavos. Maisto pramonės šakose susidarančios pieno, alaus, spirito ir cukraus gamybos atliekos būna skystos, dažnai pulpos pavidalo. Šios atliekos kartais vertinamos kaip nuotekos, todėl kalbant apie jų tvarkymo galimybes kalbėti apie maisto pramonės (biologines) atliekas, kaip apie visumą, nerealu.
8. Maisto pramonėje susidarančios biologinės atliekos, veikiamos mikroorganizmų, suyra išsiskiriant metanui, anglies dvideginiui, sieros vandeniliui, merkaptanams ir kt. Šie junginiai teršia vandenį, dirvožemį, atmosferą sukeldami šiltnamio efektą.
9. Maisto pramonės atliekos pasaulyje tvarkomos šiais būdais: produkto gamyba, naudojimas pašarams, pašarų, biodujų, kompostų, energijos gamyba (deginant). Vadovaujantis pasauline ir Europos Sąjungos valstybių patirtimi, ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriais efektyviausias biologinių atliekų tvarkymas – biodujų gamyba ir likutinių substratų naudojimas. Maisto pramonės įmonėse susidarančios biologinės atliekos yra drėgnos, tiesioginiam deginimui netinkamos, produktų gamyba iš daugumos atliekų neperspektyvi. Tinkamiausi metodai biologinėms atliekoms tvarkyti: anaerobinis pūdymas, išgaunant biodujas ir likutinius substratus panaudojant tręšimui, ir aerobinis kompostavimas, gautą produktą naudojant tręšimui.
10. Šiuo metu iš 7 Lietuvoje pastatytų biodujų jėgainių sėkmingai veikia 5. Jose įrengtų biodujų reaktorių bendroji talpa – 27 tūkst. kub. metrų. Pagamintos biodujos deginamos kogeneraciniuose įrenginiuose ir vandens šildymo katiluose, kurių elektrinė galia – daugiau kaip 2,2 MW, o šiluminė – 7 mW. 1992 metais akcinėje bendrovėje Panevėžyje paleistas pirmasis biodujų reaktorius, perdirbantis spirito, mielių ir alkoholinių gėrimų gamybos organines atliekas. Per metus jėgainėje gaminta apie 1,7 mln. kub. metrų biodujų, kurios buvo deginamos 7,8 mW galios katile, o pagaminta energija buvo naudojama įmonės reikmėms, tačiau įmonė bankrutavo. 1998 metais kitoje žemės ūkio bendrovėje paleistoje biodujų jėgainėje įrengti 3 biodujų reaktoriai, galintys per parą perdirbti iki 60 tonų skystųjų organinių atliekų. Per metus biodujų jėgainė pagamindavo iki 400 tūkst. kub. metrų biodujų, kurios buvo deginamos dviejuose 185 kW galios kogeneraciniuose elektros ir šilumos energijos gamybos įrenginiuose ir dviejuose 300 kW galios vandens šildymo katiluose. Dalis pagamintos elektros energijos buvo sunaudojama bendrovės reikmėms, o kita – parduodama. Po 2004 metais kilusio gaisro ši jėgainė sustabdyta. 1999 metais Utenoje paleista pirmoji Lietuvoje biodujų jėgainė, perdirbanti miesto nuotekų dumblą. Dviejuose 1000 kub. metrų biodujų reaktoriuose per metus pagaminama iki 600 tūkst. kub. metrų biodujų. Dujos deginamos kogeneraciniame įrenginyje, kurio elektrinė galia 275 kW, šiluminė galia – 400 kW. Visa pagaminama energija sunaudojama įmonės reikmėms. 2000 metais įmonėje Kaune paleista didžiausia biodujų jėgainė, kurioje į biodujas perdirbamas miesto nuotekų dumblas. Joje pagal projektą įrengti du 9 tūkst. kub. metrų talpos biodujų reaktoriai. Per metus pagaminama apie 2 mln. kub. metrų geros kokybės biodujų. Dalis pagamintų biodujų sudeginama dviejuose 1,9 mW galios vandens šildymo katiluose. Biodujų perteklius nuo 2002 metų tiekiamas įmonės Kaune katilinei. Šioje katilinėje 2005 metais įrengti penki kogeneratoriai, kurių bendra elektrinė galia yra 750 kW, šiluminė galia – 1050 kW. Pagaminta šiluma tiekiama Lietuvos žemės ūkio universiteto pastatams, o elektra parduodama į 10 kW elektros tinklą. Įmonėje šiuo metu baigiami įrengti du 300 kW elektrinės galios biodujų kogeneratoriai. 2003 metais uždaroji akcinė bendrovė Lekėčiuose paleido biodujų jėgainę kiaulininkystės komplekse. 2000 kub. metrų talpos biodujų reaktoriuje kasdien perdirbama 100 kub. metrų organinių atliekų (apie 90 kub. metrų kiaulių mėšlo ir apie 10 tonų šalutinių gyvūninių produktų iš gyvulių ir paukščių skerdyklų, žuvų perdirbimo įmonių, gyvūnų pašarų, margarino gamyklų). Jėgainėje per dieną pagaminama apie 2500–3000 kub. metrų biodujų, kurios deginamos keturiuose kogeneratoriuose. Kogeneracinės biodujų jėgainės elektrinė galia – apie 600 kW, šiluminė galia – apie 800 kW. 2003 metais Rokiškyje paleista biodujų jėgainė, kurioje 1800 kub. metrų talpos reaktoriuje perdirbamos sūrių gamybos metu susidariusios nuotekos. Tokias organines atliekas sunku perdirbti dėl didelio rūgštingumo ir neorganinės kilmės priemaišų. Per metus biodujų jėgainėje pagaminama apie 600–700 tūkst. kub. metrų biodujų, kurios deginamos 330 kW elektrinės ir 480 kW šiluminės galios kogeneratoriuje. Per metus pagaminama apie 700 tūkst. kub. metrų biodujų. Pagaminta elektros ir šiluminė energija sunaudojama įmonės technologiniuose įrenginiuose. 2007 metais baigta rekonstruoti Panevėžio miesto nuotekų valykla: atstatyti du 1600 kub. metrų talpos biodujų reaktoriai ir naujas 300 kW elektrinės ir 400 kW šiluminės galios kogeneracinis įrenginys. Lapėse įrengtoje biodujų jėgainėje naudojamos sąvartyno biodujos.
11. Vienas svarbiausių informacijos šaltinių atliekų susidarymui ir tvarkymui apibūdinti – valstybinė atliekų apskaita, kurią reglamentuoja Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381). Pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateiktus valstybinės atliekų apskaitos duomenis, 2008 metais iš viso susidarė 432733 tonos (2007 metais – 449658 tonos) biologiškai skaidžių maisto gamybos ir perdirbimo atliekų: 38890 tonų (2007 metais – 47047 tonos) mėsos, žuvų ir kitų gyvūninės kilmės maisto gamybos ir perdirbimo atliekų; 10285 tonos (2007 metais – 4219 tonų) vaisių, daržovių, grūdų, maistinio aliejaus, kakavos, kavos, arbatos ir tabako paruošimo ir perdirbimo, konservų gamybos, mielių ir mielių ekstrakto gamybos, melasos gamybos ir fermentavimo atliekų; 941 tona (2007 metais – 5140 tonų) cukraus gamybos atliekų; 43648 tonos (2007 metais – 55902 tonos) pieno pramonės atliekų; 1450 tonų (2007 metais – 495 tonos) kepimo ir konditerijos pramonės atliekų; 337519 tonų (2007 metais – 336856 tonos) alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų (išskyrus kavą, arbatą ir kakavą) gamybos atliekų.
12. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros pateiktus valstybinės atliekų apskaitos duomenis, 2008 metais sutvarkyta 433194 tonos (2007 metais – 449170 tonų) biologiškai skaidžių maisto gaminimo ir perdirbimo atliekų: sąvartynuose pašalinta 2904 tonos (2007 metais – 2090 tonų); perdirbta, sukompostuota arba išgauta biodujų iš 178565 tonų (2007 metais – 211976 tonų); apdorojant žemėje, panaudota žemės ūkyje ar aplinkos būklės gerinimui 248967 tonos (2007 metais – 232130 tonų); apdorojant žemėje pašalinta 1525 tonos (2007 metais – 2118 tonų); biologiškai apdorota 776 tonos (2007 metais – 10 tonų); eksportuota 458 tonos (2007 metais – 119 tonų). Metų pabaigoje liko 107 tonos (2007 metais – 663 tonos) biologiškai skaidžių maisto gaminimo ir perdirbimo atliekų.
13. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių (Žin. 1999, 63-2065; 2008, 67-2541), Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829) nuostatomis, atliekų susidarymo apskaitą privalo vykdyti įmonės, kurių veikloje susidaro 100 tonų arba daugiau nepavojingų atliekų per mėnesį. Manytina, kad valstybinėje atliekų tvarkymo apskaitoje nėra daugumos mažų ir vidutinių maisto pramonės įmonių duomenų apie biologinių atliekų susidarymą. Gamybos atliekų smulkiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms nereikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, pagal veiklos sritis susidaro biologinių atliekų: mėsos perdirbimo įmonėse – 3400–4000 tonų per metus; žuvų perdirbimo įmonėse – 1300–1400 tonų per metus; grūdų perdirbimo įmonėse augalinės kilmės atliekų – 1000 tonų per metus; duonos, tešlos pusgaminių ir konditerijos pramonėje – 90900 tonų per metus; alkoholinių gėrimų gamybos pramonėje saladino atliekų – 2000 tonų per metus (2005 metais); skystų mielių atliekų – 400 tonų per metus (2005 metais); salyklo valymo atliekų – 20 tonų per metus (2005 metais).
14. Dauguma maisto pramonės skystų atliekų patenka į nuotekas. Skystas atliekas Europos Sąjungos teisės aktai draudžia šalinti šalinimo įrenginiuose, t. y. sąvartynuose. Lietuvoje nėra skystų biologinių atliekų perdirbimo įmonių, išskyrus akcinę bendrovę Rokiškyje, kurioje biodujos išgaunamos iš išrūgų. Mėsos, žuvų ir kitose gyvūninės kilmės maisto gamybos ir perdirbimo įmonėse, taip pat ir skerdyklose, privaloma turėti riebalų gaudykles arba atliekant pirminį nuotekų valymą naudoti flotatorius. Gauti flotatai turi iki 30 procentų riebalų. Kai kurios įmonės turi flotatorius, tačiau gautų flotatų nėra kur perdirbti. Iš flotatų galima pagaminti techninius riebalus, biodyzeliną A arba išgauti biodujas. Tokių pajėgumų Lietuvoje nėra. Maisto pramonės įmonės, negalinčios realizuoti (perduoti) surinktų riebalų ir flotatų, juos šalina sąvartynuose arba kitose neleidžiamose vietose. Į nuotekas patenka kraujo, žarnų ir skrandžio turinio, smulkios gyvūninės kilmės atliekų. Jos traktuojamos kaip nuotekos, nusodinta frakcija vadinama nuotekų dumblu, o ištirpę teršalai išvalomi nuotekų valyklose arba patenka į gamtinę aplinką.
15. Pieno perdirbimo įmonės neturi tinkamos gamybinių atliekų utilizavimo sistemos, išskyrus akcinę bendrovę Rokiškyje. Akcinė bendrovė Rokiškyje skystas koncentruotas atliekas (baltymines išrūgas) metanizuoja anaerobiniame reaktoriuje. Nors monosubstratas nėra optimalus biodujų gavybai, per metus akcinė bendrovė gauna apie 700 tūkst. kub. metrų biodujų, kurias naudoja 330 kW elektros ir 480 kW šilumos energijos galios kogeneratoriuje. Kitose pieno perdirbimo įmonėse įdiegta įranga, pvz., ultrafiltracija ar atvirkštinė osmozė, tik iš dalies sprendžia atliekų utilizavimo problemą.
16. Šiuo metu vadovaujantis teisės aktų reikalavimais atliekas tvarko uždarosios akcinės bendrovės Rietave ir keletas kitų įmonių. Biologinių atliekų susidaro visose maisto pramonės įmonėse, perdirbančiose augalinės ir gyvūninės kilmės žaliavas. Pvz., cukraus gamybos įmonių biologinės atliekos išvežamos į laukus ir naudojamos kaip trąšos nedarant didesnės žalos aplinkai; skerdyklų, mėsos perdirbimo įmonių atliekos pavojingos aplinkai, t. y. paviršiniams ir gruntiniams vandenims. Tokia pat padėtis spirito ir bioetanolio gamybos įmonėse. Jų atliekos – žlaugtai – beveik netvarkomos (neperdirbamos).
17. Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2007 metais pradėjo rinkti informaciją apie susidarančias gyvūninės kilmės atliekas. Atlikta 2007 metų I pusmečio analizė parodė, kad atliekų apskaitos duomenys neatitinka tokių pat Europos Sąjungos atliekų susidarymo duomenų. Šiuo metu esama gyvūninės kilmės atliekų apskaita netinkama šių atliekų tvarkymui detaliai planuoti, kadangi atliekų susidarymo vertinimai pagal skirtingus duomenų šaltinius ir, palyginus su Europos Sąjungos vidurkiais ir produkcijos išeigomis, labai skiriasi. Lietuvoje 2007 metais paskersta: 6315 avių (50 kg), 827000 kiaulių (90 kg), 3000 arklių (400 kg), 2760000 vištų dedeklių, 28800000 vištų broilerių, 336000 kalakutų, iš viso 266263 galvijai, iš jų – iki 12 mėnesių (vidutinis svoris 200 kg) – 33934, 12–30 mėnesių (vidutiniškai 350 kg) – 136845, daugiau kaip 30 mėnesių (vidutiniškai 400 kg) – 95484. Lietuvoje 2008 metais paskersta: 6045 avys (50 kg), 599305 kiaulės (90 kg), 3000 arklių (400 kg), 703804 vištos dedeklės, 34360480 vištų broilerių, 323298 kitos vištos ir gaidžiai, 346508 kalakutai, 481 žąsis, 165 kiti naminiai paukščiai, iš viso 211633 galvijai, iš jų – iki 12 mėnesių (vidutinis svoris 200 kg) – 19318, 12–30 mėnesių (vidutiniškai 350 kg) – 107109, daugiau kaip 30 mėnesių (vidutiniškai 400 kg) – 85206.
18. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos registro duomenimis (valstybinės veterinarinės priežiūros objektų sąrašas), šiuo metu Lietuvoje šalutinius gyvūninius produktus tvarko viena 1 kategorijos perdirbimo įmonė, viena 2 kategorijos perdirbimo įmonė, aštuonios 3 kategorijos perdirbimo įmonės, keturios biodujų gamybos įmonės, dvidešimt dvi 3 kategorijos tarpinės tvarkymo įmonės, dvi 1 ir 2 kategorijų tarpinės tvarkymo įmonės, penkios perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų laikymo įmonės, dešimt gyvūnų augintinių ėdalo gamybos įmonių, devynios techninių produktų gamybos įmonės, dvi kompostavimo įmonės, viena deginimo įmonė ir trisdešimt septyni žvėrelių ūkiai.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
19. Šios Programos tikslas – tobulinti maisto pramonės įmonėse susidarančių biologinių atliekų tvarkymą, siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.
20. Programos uždaviniai:
20.1. tobulinti teisinę bazę, reglamentuojančią maisto pramonės įmonėse susidarančių biologinių atliekų apskaitą, surinkimą, vežimą, saugojimą, naudojimą ir šalinimą, daug dėmesio skiriant šių teisės aktų įgyvendinimo kontrolei;
IV. LAUKIAMI PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
21. Įgyvendinus šios Programos priemones, nurodytas Programos priede, bus patobulinta maisto pramonės įmonėse susidarančių biologinių atliekų tvarkymo sistema, kuri padės sumažinti taršą, biologinių atliekų apdorojimo ir šalinimo keliamus pavojus ir užtikrins ekonomiškai efektyvų biologinių atliekų tvarkymą.
22. Bus mokomi atliekų tvarkytojai ir juos kontroliuojančių institucijų darbuotojai, gerės atliekų tvarkymo sistemos efektyvumas ir kontrolė.
23. Visuomenės informavimo ir švietimo maisto pramonės įmonėse susidarančių biologinių atliekų tvarkymo klausimais priemonės skatins atliekų prevenciją, mažins visuomenės pasipriešinimą bendros biologinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrai.
25. Bus sudarytos sąlygos vykdyti Valstybiniame strateginio atliekų tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003), numatytus gamyboje ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančių biologinių atliekų tvarkymo uždavinius.
V. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI
26. Šią Programą vertins joje nurodytos valstybės institucijos (pagal kompetenciją) periodiškai kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje (ir baigus ją vykdyti) pagal šiuos kriterijus:
26.2. kiek surengta konferencijų, seminarų, kitokių renginių maisto pramonės įmonėse susidarančias biologines atliekas perdirbančių įmonių darbuotojams apmokyti, kiek išleista informacinių leidinių;
VI. Baigiamosios nuostatos
27. Šioje Programoje nustatytos priemonės įgyvendinamos iš bendrųjų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, pagal valstybės finansines galimybes skirtų jas įgyvendinančioms institucijoms, ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis.
Maisto pramonės įmonėse susidarančių
biologinių atliekų tvarkymo programos
priedas
MAISTO PRAMONĖS ĮMONĖSE SUSIDARANČIŲ BIOLOGINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Programos uždaviniai |
Problemos ir jų sprendimo būdai |
Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Atsakingi vykdytojai |
| 1. Tobulinti teisinę bazę, reglamentuojančią maisto pramonės įmonėse susidarančių biologinių atliekų apskaitą, surinkimą, vežimą, saugojimą, naudojimą ir šalinimą, ypač daug dėmesio skirti šių teisės aktų įgyvendinimo kontrolei |
1.1. Pagal Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 (Žin., 2007, Nr. 23-902), nėra numatytų normų, kiek ir kokiomis sąlygomis galima pagaminto komposto naudoti žemės ūkyje. Dėl šios priežasties būtina parengti augalinės kilmės atliekų naudojimo žemės ūkyje taisykles, atsižvelgiant į dirvožemio kokybę, auginamą kultūrą. |
1.1.1. Parengti augalinės kilmės atliekų naudojimo žemės ūkyje normas ir tręšimo taisykles |
2011 metai |
Žemės ūkio ministerija |
| 1.2. Pagal galiojančius teisės aktus atliekų susidarymo pirminę apskaitą turi vykdyti įmonės, kurių veikloje susidaro 100 tonų ar daugiau nepavojingų atliekų per mėnesį. Mažose ir vidutinėse įmonėse susidaro daug neapskaičiuotų biologinių atliekų ir nekontroliuojama, kaip tos atliekos sutvarkomos. Daug biologinių atliekų šalinama sąvartynuose, o tai draudžiama. |
1.2.1. Pakeisti Atliekų tvarkymo taisykles, kiek tai susiję su apskaita |
2010 metai |
Aplinkos ministerija |
|
| 2. Skatinti produktų gamybą iš maisto pramonėje susidarančių biologinių atliekų |
2.1. Būtina nustatyti reikalavimus žemės ūkyje naudojamam kompostui. |
2.1.1. Parengti žemės ūkyje naudojamų Kompostų kokybės reikalavimus |
2010-2011 metai |
Žemės ūkio ministerija |
| 3. Stiprinti maisto pramonės įmonėse susidarančių biologinių atliekų perdirbėjų, turėtojų ir naudotojų administracinius gebėjimus ir kompetenciją |
3.1. Tik nedidelė dalis biologinių atliekų Lietuvoje naudojama biodujų ir komposto gamybai. Tam trūksta žinių, kompetencijos, įgūdžių. Būtina gerinti biologinių atliekų turėtojų ir perdirbėjų žinias ir įgūdžius. |
3.1.1. Rengti seminarus ir konferencijas apie biologinių atliekų tvarkymą |
2010–2013 metai |
Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija |
| 3.2. Biologines atliekas naudoti biodujų ir komposto gamybai trukdo informacijos stoka. Būtina skleisti geros praktikos pavyzdžius informacinėmis priemonėmis. |
3.2.1.Teikti informaciją apie biologinių atliekų tvarkymą viešosiose informavimo priemonėse |
2010–2013 metai |
Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija |