LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS IR ŠVIETIMO MINISTERIJA
R A Š T A S
DĖL AUKŠTESNIŲJŲ MOKYKLŲ NUOSTATŲ
1992 m. liepos 15 d. Nr. 21-05-74
Vilnius
Siunčiame Lietuvos Respublikos Kultūros ir švietimo ministerijos Kolegijos nutarimu Nr. 19 1992 m. balandžio 9 d. patvirtintus aukštesniųjų mokyklų nuostatus.
PATVIRTINTA
Lietuvos respublikos kultūros
ir švietimo ministerija ministerijos kolegijos
1992 04 09 nutarimu Nr. 19
N U O S T A T A I
I. Bendroji dalis
1.1. Šie nuostatai reglamentuoja aukštesniosios mokyklos statusą, veiklą, valdymą, studentų ir dėstytojų teises, pareigas ir atsakomybę.
1.2. Aukštesnioji mokykla – viena iš Lietuvos Respublikos švietimo sistemos grandžių, suteikianti galimybę įsigyti profesinį aukštesnįjį išsilavinimą visiems Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, nepriklausomai nuo tautybės, religinių ar politinių įsitikinimų.
1.3. Aukštesniojoje mokykloje rengiami asocijuoti specialistai, turintys tvirtų bendrųjų bei profesinių žinių ir galintys savarankiškai dirbti pramonėje, žemės ūkyje, kultūros, švietimo, medicinos, meno, biznio bei kt. srityse, sugebantys vadovauti nedideliems kolektyvams, pagelbėti specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą. Kategorijas nustato Kultūros ir švietimo ministerija, remdamasi profesijų registru.
1.4. Aukštesnioji mokykla, įvertindama sparčiai besikeičiančias ekonominio gyvenimo sąlygas ir visuomenės poreikius, rengia plataus profilio specialistus, sugebančius greitai adaptuotis konkrečioje darbo vietoje.
1.5. Aukštesnioji mokykla ne tik rengia specialistus, bet yra ir savo profilio žinių skleidėja, regiono kultūrinio, visuomeninio, intelektualinio gyvenimo židinys.
1.6. Aukštesniųjų mokyklų grupei priklauso visos aukštesnįjį išsilavinimą teikiančios švietimo įstaigos (kolegijos, koledžai, seminarijos ir t. t.). Konkretų pavadinimą aukštesniajai mokyklai suteikia jų steigėjas.
1.7. Šie nuostatai galioja visose valstybinėse Lietuvos aukštesniosiose mokyklose, taip pat rekomenduojami nevalstybinėms aukštesniosioms mokykloms.
1.8. Konkrečios aukštesniosios mokyklos veikla grindžiama šių nuostatų pagrindu parengtais ir savivaldos organo patvirtintais nuostatais.
2. Aukštesniosios mokyklos steigimas, pavaldumas ir studentų priėmimo tvarka.
2.1. Valstybines aukštesniąsias mokyklas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Kultūros ir švietimo ministerija, kai kuriais atvejais – kitos ministerijos ar departamentai, aukštesniosios pakopos savivaldybės, švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų numatyta tvarka.
2.2. Nevalstybinės aukštesniosios mokyklos steigiamos, reorganizuojamos ir likviduojamos Švietimo įstatymo ir švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų numatyta tvarka.
2.3. Nevalstybinių aukštesniųjų mokyklų veiklos nuostatai derinami ir tvirtinami kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka ir registruojami savivaldybėse.
2.5. Visas aukštesniąsias mokyklas, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, atestuoja Kultūros ir švietimo ministerija.
3. Studentai ir pedagogai
3.1. Aukštesniosios mokyklos studentų teisės:
3.1.3. Siūlyti aukštesniosios mokyklos vadovybei įtraukti į mokymo programas naujus dalykus, steigti naujas specializacijas.
3.1.4. Burtis į visuomenines organizacijas, sambūrius, judėjimus, savo veikla neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams.
3.1.7. Pasibaigus mokslo metams, atskirais atvejais ir per mokslo metus, nustatyta tvarka keisti mokymo instituciją.
3.1.8. Už gerą mokymąsi ir nepriekaištingą elgesį gauti stipendiją; esant reikalui – materialinę pašalpą. Stipendijos ir pašalpos skiriamos aukštesniosios mokyklos nuostatų numatyta tvarka.
3.1.9. Gauti ne trumpesnes kaip 8 savaičių atostogas per metus, iš kurių bent dvi – prieš naujų mokslo metų pradžią.
3.1.10. Pablogėjus sveikatai – gauti akademines atostogas, esant kitoms svarbioms priežastims – mokslo pertrauką.
3.2. Aukštesniosios mokyklos studentų pareigos:
3.2.1. Sistemingai ir stropiai mokytis, lavinti savo gebėjimus, plėsti ir gilinti kultūrinius interesus.
3.2.2. Gerbti pedagogus, bendramokslius ir kitus aukštesniosios mokyklos bendruomenės narius, deramai atstovauti savo mokyklai viešajame gyvenime.
3.3. Mokyklos studentų atsakomybė
3.3.2. Studentai šalinami iš aukštesniosios mokyklos, jeigu jie:
grubiai pažeidė ar sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles,
negali tęsti mokslo dėl įsigaliojusio teismo nuosprendžio, nepažangūs.
3.4. Pedagogai
3.4.1. Aukštesniųjų mokyklų pedagogais gali dirbti asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. Vadovauti praktikoms, asistuoti dėstytojams gali asmenys, turintys aukštesnįjį išsilavinimą.
3.4.2. Specialybės dalykų dėstytojai turi turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkamą kvalifikaciją, savo specialybės mokslinio, gamybinio arba kūrybinio darbo patirtį.
3.5. Pedagogų teisės
3.5.9. Dalyvauti mokyklos savivaldoje (jei pedagogas nėra vadovaujantis administracijos darbuotojas).
3.5.10. Susipažinti su aukštesniosios mokyklos veiklą reglamentuojančiais dokumentais, administracijos ir savivaldos organų nutarimais bei susirinkimų protokolais.
3.5.11. Burtis į profesines sąjungas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius, visuomenines organizacijas, judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos įstatymams.
3.6. Pedagogų pareigos
3.6.5. Rengti savo dalyko mokymo programas, tobulinti jų turinį, siekti, kad studentai gerai išmoktų dėstomą medžiagą.
3.6.6. Mokydamas specialybės, pateikti naujausias žinias. Pagrindinius terminus – lietuvių ir užsienio kalbomis.
3.6.8. Dalyvauti popaskaitinėje veikloje, tenkinančioje moksleivių saviraiškos ir saviugdos poreikius, kultūrinius interesus.
4. Mokymo tvarka
4.1. Aukštesnioji mokykla dirba vadovaudamasi šiais nuostatais, Kultūros ir švietimo ministerijos patvirtintais mokymo planais bei programomis.
4.3. Aukštesniojoje mokykloje rengiamos specialybės ir specializacijos steigiamos ir likviduojamos mokyklos savivaldos organų iniciatyva, steigėjo sprendimu. Aukštesnioji mokykla šiais klausimais nuolat konsultuojasi su užsakovais, darbo biržomis, atlieka specialistų rinkos tyrimus.
4.4. Aukštesnioji mokykla gali mokyti dviejų giminingų specialybių arba specializacijų studentų srautą.
4.7. Aukštesnioji mokykla pasirenka penkių ar šešių darbo dienų savaitę. Paskaitos, praktiniai darbai, konsultacijos numatomos tvarkaraščiuose, kuriuos tvirtina aukštesniosios mokyklos direktorius.
4.8. Pagrindinės mokymo formos: paskaitos, seminarai, praktiniai ir laboratoriniai darbai, koliokviumai, praktikos, savarankiškos studentų studijos, pažinties ekskursijos ir kt. Meno profilio aukštesniosiose mokyklose taikomos ir individualios mokymo formos.
4.9. Praktinį studentų mokymą aukštesnioji mokykla gali organizuoti sudariusi sutartis su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ir firmomis, turinčiomis deramą bazę ir galinčiomis laiduoti šį mokymą.
4.10. Aukštesnioji mokykla skatina savarankiškas studijas. Studentams gali būti siūloma patiems parengti savo studijų planą. Gerai besimokantiems studentams sudaromos sąlygos rinktis studijavimo formas. Savarankiškai studijuojantiems studentams gali būti skiriamas kuratorius.
4.11. Paskaitos trukmė – viena arba dvi akademinės valandos. Praktinių darbų trukmę nustato mokymo programos. Pertraukų trukmę (būtina ilgesnė pietų pertrauka) nustato aukštesniosios mokyklos taryba.
4.12. Minimalus studentų skaičius grupėje priėmimo metu yra 16 (išskyrus aukštesniąsias muzikos ir dailės mokyklas). Seminarų, praktinių ir laboratorinių darbų metu grupė, jei joje yra daugiau negu 15 studentų, skiriama į pogrupius.
4.13. Jei aukštesniuose kursuose grupėje lieka tik keli studentai, jiems sudaromos sąlygos baigti mokyklą, nekeičiant specialybės.
4.14. Aukštesniosios mokyklos studentų mokymasis, kvalifikaciniai darbai vertinami 10 balų sistema. Konkrečią vertinimo sistemą nustato Kultūros ir švietimo ministerija. Nediferencijuotų įskaitų vertinimas: „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „alikta“, „neatlikta“.
4.15. Už visus teorinius dalykus ir praktikas aukštesniosios mokyklos studentai atsiskaito laikydami diferencijuotą įskaitą arba egzaminą.
4.16. Studentai, įvykdę visas mokymo programos numatytas užduotis, laiko baigiamuosius egzaminus arba gina diplominį darbą valstybinėje komisijoje.
4.17. Valstybinė komisija sudaroma, vadovaujantis valstybinių egzaminų laikymo taisyklėmis, patvirtintomis Kultūros ir švietimo ministerijos.
4.18. Valstybinės komisijos nutarimu aukštesniosios mokyklos studentams išduodamas nustatyto pavyzdžio diplomas ir suteikiama kvalifikacija.
4.19. Aukštesniosios mokyklos studentai, kurių pažymių vidurkis 8,75, o galutinis dalykų įvertinimas ne žemesnis negu 8, išlaikę baigiamuosius egzaminus ir apgynę diplominį darbą „labai gerai“ gauna diplomą su pagyrimu.
4.20. Studentai, neišlaikę baigiamųjų egzaminų arba neapgynę diplominio darbo, gali juos laikyti arba apginti po metų (vieną kartą).
4.21. Studentai, pasibaigus semestrui, turintys nepatenkinamą 3 ir daugiau dalykų žinių įvertinimą, negali toliau tęsti studijų aukštesniojoje mokykloje. Kitais atvejais nustatomas terminas, per kurį studentas privalo likviduoti įsiskolinimus. Studentai, nustatytu laiku nelikvidavę įsiskolinimų, šalinami iš aukštesniosios mokyklos.
4.22. Studentams, dėl sveikatos būklės neįvykdžiusiems programos reikalavimų, leidžiama kartoti kursą.
4.23. Valstybinėse aukštesniosiose mokyklose mokslas nemokamas. Aukštesnioji mokykla turi teisę organizuoti mokamus kursus, seminarus, suderinusi su Kultūros ir švietimo ministerija steigti nevalstybines švietimo įstaigas, kuriose mokymas yra mokamas.
4.24. Specialistų perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas organizuojamas sutarčių pagrindu pagal mokymo programas, aprobuotas užsakovų.
4.25. Aukštesniojoje mokykloje gali veikti specializuoti mokymo centrai, dirbtuvės ir kiti padaliniai.
4.26. Aukštesniojoje mokykloje veikia biblioteka, kurioje kaupiama literatūra, reikalinga studentų ir dėstytojų darbui ir mokymuisi bei jų kultūriniams poreikiams tenkinti. Pagal savo nuostatus, patvirtintus mokyklos direktoriaus, veikia būreliai, sekcijos, klubai ir pan.
5. Aukštesniosios mokyklos valdymas
5.1. Aukštesnioji mokykla turi valdymo, mokymo ir santykių su visuomene autonomiškumą, laiduojamą aukštesniosios mokyklos nuostatų.
5.2. Aukštesniosios mokyklos struktūrą svarsto ir aprobuoja mokyklos Taryba, ją tvirtina direktorius.
5.3. Visuomeninės ir politinės organizacijos bei judėjimai aukštesniosios mokyklos valdyme nedalyvauja.
5.4. Aukštesniajai mokyklai vadovauja direktorius, turintis mokyklos profilį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, praktinio ir pedagoginio darbo patirtį. Direktorių, atsižvelgdamas į tarybos rekomendaciją, skiria mokyklos steigėjas.
Aukštesniosios mokyklos direktorius:
5.4.2. Užtikrina mokyklos bendruomenei demokratinį gyvenimą, kūrybingą ir saugų darbą laiduojančias sąlygas.
5.4.4. Vadovaudamasis Respublikoje veikiančiais darbo įstatymais, priima ir atleidžia iš darbo pedagoginį, administracinį, techninį ir aptarnaujantį personalą.
5.4.5. Remdamasis aukštesniųjų mokyklų nuostatais ir vidaus tvarkos taisyklėmis materialiai ir moraliai skatina darbuotojus, skiria jiems nuobaudas.
5.4.7. Atsako už tai, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų, Kultūros ir švietimo ministerijos nutarimų ir įsakymų, aukštesniųjų mokyklų nuostatų.
5.4.8. Atsako už finansinių lėšų panaudojimą, aukštesniosios mokyklos materialinės bazės kūrimą ir saugojimą.
5.4.9. Vizituoja paskaitas, dalyvauja nepaskaitiniuose renginiuose, kontroliuoja visų mokyklos padalinių veiklą.
6. Aukštesniosios mokyklos savivalda.
6.2. Pedagogų susirinkimas, kuriame dalyvauja 2/3 pedagogų, turi teisę aptarti mokyklos veiklos klausimus ir priimti nutarimus, privalomus visiems, jei jie neprieštarauja bendriesiems aukštesniosios mokyklos nuostatams, Švietimo įstatymui, kolektyvinei sutarčiai.
6.3. Pedagogų susirinkimą sudaro visi aukštesniosios mokyklos dėstytojai, administracijos ir pagalbinių tarnybų darbuotojai. Svarstant socialinius, studentų teisių, pareigų, atsakomybės, praktinio, profesinio rengimo klausimus į pedagogų susirinkimą gali būti kviečiami studentų tarybos atstovai, studentų tėvai, įmonių, įstaigų ir organizacijų suinteresuoti asmenys.
6.4. Pedagogų susirinkimą šaukia direktorius, aukštesniosios mokyklos taryba arba pedagogai, kai to reikalauja 1/3 jų dalis.
6.6. Pedagogų susirinkimui pareikalavus, direkcija informuoja susirinkimą apie visą aukštesniosios mokyklos veiklą.
6.10. Mokyklos tarybos veiklos kadenciją, narių skaičių, sudėtį ir įgaliojimus, padalinių atstovavimo kvotas, kandidatų kėlimo tvarką nustato pedagogų susirinkimas.
Į tarybos sudėtį įeina studentų deleguoti atstovai. Gali būti pakviesti ir nedirbantys mokykloje jos profilio specialistai. Tai fiksuojama aukštesniosios mokyklos nuostatuose.
6.12. Mokyklos tarybos nariai gali būti atšaukiami, jeigu to reikalauja 2/3 pedagogų susirinkimo narių. Nauji nariai renkami paprasta balsų dauguma.
6.13. Aukštesniosios mokyklos taryba:
6.13.2. Sudaro darbo grupę aukštesniosios mokyklos nuostatams ir vidaus tvarkos taisyklėms parengti. Po to juos patvirtina.
6.13.3. Svarsto ir pareiškia aukštesniosios mokyklos steigėjui savo nuomonę apie naujai skiriamo direktoriaus kandidatūrą.
6.13.5. Svarsto ir aprobuoja mokyklos struktūrą, atskirų padalinių steigimo ir likvidavimo klausimus.
6.13.7. Svarsto aukštesniojoje mokykloje rengiamų specialybių ir specializacijų steigimo ir likvidavimo klausimus.
Teikia pasiūlymus steigėjui.
6.15. Aukštesniosios mokyklos studentų aukščiausia savivaldos instancija – studentų konferencija. Tarp konferencijų – studentų taryba. Ją renka, narių skaičių ir įgaliojimus nustato studentų konferencija.
6.16. Studentų savivaldos uždavinys – kurti aukštesniojoje mokykloje kūrybinę studijų atmosferą, organizuoti studentų bendruomenės gyvenimą, ginti studentų teises ir interesus, atstovauti jiems santykiuose su mokyklos pedagogais ir administracija.
6.17. Studentų taryba:
6.17.1. Veikia pagal savo nuostatus, kuriuos tvirtina konferencija ir kurie negali prieštarauti aukštesniosios mokyklos nuostatams.
6.17.2. Teikia siūlymus mokymo proceso tobulinimo klausimais, padeda administracijai spręsti socialines ir buitines studentų problemas, organizuoja studentų laisvalaikį.
7. Aukštesniosios mokyklos turtas ir lėšos
7.1. Aukštesniosios mokyklos turtą sudaro materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, intelektualaus darbo produktai ir kitas Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas turtas. Aukštesnioji mokykla yra juridinis asmuo ir tuo turtu disponuoja savo nuožiūra.
7.3. Biudžetinės lėšos yra pagrindinis aukštesniosios mokyklos finansavimo šaltinis. Mokykla jas gauna ir nustatyta tvarka atsiskaito už jų panaudojimą steigėjui.
7.4. Nebiudžetinės lėšos:
7.4.1. Pajamos, gautos iš Lietuvos ir užsienio įmonių bei organizacijų už parengtus specialistus, atliktus ūkiskaitinius darbus, realizuotą gamybinės-mokslinės veiklos produkciją, mokamas paslaugas.
7.7. Mokyklos direktorius patvirtina etatus ir pagal patvirtintas schemas nustato pagrindinius darbuotojų atlygius, aukštesniosios mokyklos nuostatų nustatyta tvarka už gerą darbo kokybę bei papildomą nepamokinį darbą gali būti mokamos premijos.
7.8. Aukštesnioji mokykla įstatymų nustatyta tvarka gali kitoms įmonėms, mokymo įstaigoms perduoti, parduoti, mainyti, nuomoti, leisti laikinai naudoti patalpas, įrengimus, prietaisus, transporto priemones, inventorių, žaliavas ir kitas materialines vertybes, jeigu tai neblogina mokymo ir darbo sąlygų.
7.9. Aukštesnioji mokykla turi teisę nustatyta tvarka iš savo balanso nurašyti susidėvėjusias arba morališkai pasenusias pagrindines priemones, inventorių, transporto priemones ir t. t.
7.10. Aukštesnioji mokykla privalo efektyviai naudoti turimą materialinę techninę bazę ir nuolatos ją atnaujinti.
8. Aukštesniosios mokyklos ryšiai
8.1. Aukštesnioji mokykla užmezga ryšius su ministerijomis, savivaldybėmis, įmonėmis, įstaigomis, privačiais asmenimis ir darbo birža, tiria, kiek ir kokios kvalifikacijos specialistų su aukštesniuoju išsilavinimu reikia parengti.
8.2. Sudaro sutartis su užsakovais ir jų pagrindu derina mokymo programas, steigia naujas specializacijas.
8.3. Aukštesnioji mokykla užmezga tiesioginius ryšius su giminingo profilio aukštosiomis mokyklomis ir sudaro sutartis dėl tolesnio aukštesniosios mokyklos absolventų mokymosi jose bei dėl buvusių aukštųjų mokyklų studentų priėmimo į aukštesniąją mokyklą sąlygų.
8.4. Aukštesnioji mokykla savarankiškai ieško praktinio studentų mokymo partnerių ir sudaro su jais sutartis.
8.5. Aukštesnioji mokykla turi teisę tiesiogiai bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio šalių mokymo įstaigomis ir firmomis.