LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1995 m. gruodžio 21 d. Nr. 1603
Vilnius
2. Pavesti Aplinkos apsaugos ministerijai iki 1996 m. kovo 1 d. įsteigti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją ir patvirtinti jos nuostatus.
3. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 283 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip pat Aukštaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko laikinųjų nuostatų ir Viešvilės valstybinio rezervato nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 19-562):
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1603
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kuršių nerijos nacionalinis parkas (toliau vadinama – nacionalinis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 vertingiausiam gamtiniu bei kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniam paveldui išsaugoti, tvarkyti bei naudoti.
2. Nacionalinio parko plotas – 26,4 tūkst. ha (sausuma – 9,7 tūkst. ha, Kuršių marių akvatorija – 4,2 tūkst. ha ir Baltijos jūros akvatorija – 12,5 tūkst. ha), iš jo Neringos miesto administruojama teritorija – 8,98 tūkst. ha sausuma, Klaipėdos miesto administruojama teritorija – 0,794 tūkst. ha (sausuma).
3. Nacionalinio parko veikloje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktais bei šiais nuostatais.
4. Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą planavimo schemą (generalinį planą) ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
NACIONALINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
7. Nacionalinio parko uždaviniai yra šie:
7.1. išsaugoti Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį, jo senąsias parabolines kopas ties Juodkrante, pilkąsias kopas Agilos-Naglių ruože, pustomas Parnidžio kopas, užpustytus miško dirvožemius, taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtinius kompleksus, apsauginį pajūrio kopagūbrį, savitą Kuršių nerijos augaliją ir gyvūniją bei savitą kultūros paveldą, iš jo autentiškas pamario nekilnojamąsias kultūros vertybes – etnografines žvejų sodybas, senąsias vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūrinius sluoksnius, memorialines vietas;
7.4. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
7.5. plėtoti pažintinę rekreaciją, reguliuoti ūkinę bei rekreacinę veiklą ir urbanizacijos plėtrą pagal nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) pastatų bei statinių formas ir tūrius ribojant pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose;
7.6. iškelti iš nacionalinio parko teritorijos gamybos objektus, teršiančius aplinką ar nesusijusius su parko veikla ir jo gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį;
8. Nacionalinio parko sausumos teritorija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą planavimo schemą (gen. planą) skirstoma į konservacinę (gamtiniai rezervatai ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją ir ūkinę funkcines zonas.
9. Nacionalinio parko apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai bei nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai.
10. Nacionalinio parko teritorijoje draudžiama eksploatuoti naudingąsias iškasenas (ši nuostata netaikoma reglamentuotai gintaro ir požeminių vandenų gavybai), statyti palapines. Kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik nustatytose vietose.
11. Bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kita veikla neturi prieštarauti 7.1 bei 7.2 punktuose nurodytiems nacionalinio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
12. Detalieji planai, pastatų, statinių, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), jie turi būti suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija bei Kultūros vertybių apsaugos departamentu.
NACIONALINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
13. Nacionalinio parko veiklą organizuoja nacionalinio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija), esanti Aplinkos apsaugos ministerijos reguliavimo srityje.
14. Direkcija yra biudžetinė įstaiga – juridinis asmuo. Direkcija turi antspaudą su savo pavadinimu, sąskaitą banke ir savo simboliką. Direkcijos sudėtyje yra nacionalinio parko inspekcija, gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, pažintinės rekreacijos centras. Direkcijos nuostatus tvirtina aplinkos apsaugos ministras.
15. Direkcijai vadovauja direktorius. Jį skiria aplinkos apsaugos ministras bendru Neringos ir Klaipėdos miestų merų teikimu, suderintu su Klaipėdos apskrities valdytoju.
16. Direkcija:
16.1. organizuoja aplinkosauginę, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką propagandinę nacionalinio parko veiklą, organizuoja ir atlieka mokslo tyrimus bei stebėjimus;
16.2. teikia Aplinkos apsaugos ministerijai tvirtinti nacionalinio parko tvarkymo tikslines programas, suderintas su Neringos ir Klaipėdos miestų valdybomis;
16.6. kartu su Neringos ir Klaipėdos miestų tarybomis priima sprendimus dėl stojimo į nacionalines ir tarptautines organizacijas;
16.7. pateikia metinę savo veiklos ir nacionalinio parko būklės ataskaitą Aplinkos apsaugos ministerijai bei Neringos ir Klaipėdos miestų taryboms;
17. Aplinkos apsaugos ministerija teikia paraiškas gauti lėšų nacionalinio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto bei savivaldybių biudžetų projektai, ir užsako nacionalinio parko planavimo schemą.
18. Nacionalinio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnyba, statybų priežiūros bei miškų inspekcijos, atitinkamai priklausančios Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento, Klaipėdos apskrities valdytojo bei Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai, taip pat Neringos ir Klaipėdos miestų valdybos.
19. Kuršių nerijos miškų urėdija pagal miškotvarkos ir kitus projektus saugo ir tvarko nacionalinio parko miškus, pagal sutartis įrengia juose pažintinius takus, apžvalgos aikšteles, poilsiavietes, atlieka krantų priežiūros ir kitus darbus.
20. Kuršių nerijos miškų urėdijos uždavinius, funkcijas ir veiklos apimtį nustato šios urėdijos nuostatai, patvirtinti miškų ūkio ministro.
NACIONALINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
22. Nacionalinio parko teritorijoje ūkinę veiklą vykdo Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldos institucijos, Kuršių nerijos miškų urėdija ir kiti ūkio subjektai bei direkcija.
23. Nacionalinio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir jų papildomųjų aktų nustatyta tvarka.
24. Nacionalinio parko finansinius išteklius sudaro:
25. Nacionalinio parko finansiniai ištekliai naudojami:
25.2. nacionaliniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
25.5. nacionalinio parko švietėjiškai bei auklėjamajai veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti, nacionalinio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
25.6. ypatingoms priemonėms (stichinių nelaimių padariniams šalinti, valstybinės reikšmės renginiams organizuoti ir kt.);
FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ, GYVENANČIŲ IR VYKDANČIŲ ŪKINĘ VEIKLĄ NACIONALINIO PARKO TERITORIJOJE, TEISĖS IR PAREIGOS
27. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems nacionalinio parko teritorijoje, ir juridiniams asmenims, registruotiems Neringos mieste, taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą nacionalinio parko teritorijoje fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia nacionalinio parko tikslams ir uždaviniams.
29. Nacionalinio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose ir nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane).
30. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą Neringos ir Klaipėdos miestų tarybų, jų vykdomųjų institucijų bei pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys nacionalinio parko, kaip juridinio asmens, teises, gali būti apskundžiami teisme.
31. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.
32. Direkcija turi išimtinę teisę į nacionalinio parko simbolikos ir jo teritorijos būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdų naudojimą bei tiražavimą komerciniais tikslais.