Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

DĖL PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ plėtros programų PATVIRTINIMO IR Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 428 „Dėl probleminių teritorijų išskyrimo kriterijų“ papildymo

 

2008 m. rugsėjo 3 d. Nr. 922

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558; 2007, Nr. 61-2339) 9 straipsnio 4 dalimi ir siekdama įgyvendinti probleminių teritorijų plėtros 2007–2010 metais strateginį tikslą, nustatytą Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 2007, Nr. 127-5185), 26 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programą;

1.2. Ignalinos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programą;

1.3. Jonavos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programą;

1.4. Joniškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programą;

1.5. Jurbarko rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programą;

1.6. Kelmės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programą;

1.7. Pasvalio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programą.

2. Rekomenduoti šiuo nutarimu patvirtintose programose nurodytoms savivaldybėms, asociacijoms ir gyventojams dalyvauti įgyvendinant 1 punkte nurodytas programas, rekomenduoti savivaldybėms skirti iš savo biudžeto lėšų joms įgyvendinti.

3. Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 428 „Dėl probleminių teritorijų išskyrimo kriterijų“ (Žin., 2003, Nr. 35-1483; 2006, Nr. 14-479) šiuo 3 punktu:

3. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai savo interneto tinklalapyje kasmet skelbti statistinę informaciją apie vidutinį metinį registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį ir vidutinį metinį socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykį Lietuvoje ir savivaldybėse, siekiant nustatyti, kurios Lietuvos teritorijos dalys atitinka probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus.“

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                                     Gediminas Kirkilas

 

 

Vidaus reikalų ministras                                                                               Regimantas Čiupaila

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 922

 

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2008–2010 METŲ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – nustatyti probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Rengiant šią programą, atsižvelgta į įgyvendinamas 2008–2010 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamas programas, visų pirma – numatomas finansuoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinės paramos lėšomis, kuriose nustatyti su probleminės teritorijos plėtra susiję tikslai, uždaviniai ir priemonės.

3. Nustatant probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros priemones, atsižvelgta į Druskininkų savivaldybės plėtros prioritetines kryptis, nustatytas Druskininkų savivaldybės strateginiame plėtros iki 2013 metų plane, patvirtintame Druskininkų savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-486, ir kituose Druskininkų savivaldybės planavimo dokumentuose, taip pat Alytaus regiono plėtros plano 2008–2013 metų prioritetus, tikslus ir uždavinius, patvirtintus Alytaus regiono plėtros tarybos 2008 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.5)-2R-3, ir Druskininkų savivaldybės 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo būsto ir kompleksinei plėtrai galimybių studijos pasiūlymus.

4. Atsižvelgiant į Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 2007, Nr. 127-5185) (toliau vadinama – Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus, valstybės pagalba probleminei teritorijai teikiama:

4.1. sudarant palankesnes sąlygas panaudoti ES struktūrinės paramos lėšas probleminėje teritorijoje vykdomiems projektams:

4.1.1. remiant projektus, skirtus probleminės teritorijos miestų gyvenamajai aplinkai ir kokybei gerinti;

4.1.2. remiant projektus, skirtus būsto sąlygoms gerinti ir socialinio būsto pasiūlai didinti probleminėje teritorijoje;

4.1.3. finansuojant ES struktūrinių fondų lėšomis vietines ir regionines iniciatyvas atitinkančius projektus, atrenkamus regionų projektų planavimo būdu ir įgyvendinamus probleminėje teritorijoje;

4.2. vykdant probleminių teritorijų plėtros programų priemones, finansuojamas iš nacionalinio biudžeto, taip pat kitų programų priemonės.

5. Šioje programoje, atsižvelgiant į jos bendrąsias nuostatas (I skyrius) ir probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizę (II skyrius), nustatytas probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai (III skyrius), siekiami rezultatai (vertinimo kriterijai) (IV skyrius), pateikti duomenys apie šios programos įgyvendinimo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmą (V skyrius), pateiktos šios programos įgyvendinimo priemonės (priedas).

6. Šioje programoje vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558) ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370).

 

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

7. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizei naudojami duomenys, pateikti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, valstybės įmonės Registrų centro ir Druskininkų savivaldybės administracijos.

8. Probleminėje teritorijoje 2007 metų pradžioje gyveno 24507 gyventojai, didžiuma – Druskininkų mieste (16454 gyventojai). Kaimo gyventojų procentas (32,9 procento) buvo beveik lygus šalies vidurkiui (33,2 procento). Didžiuma gyventojų (62,1 procento) buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis buvo kiek mažesnis už šalies vidurkį (63,1 procento), tačiau turėjo tendenciją didėti. Nuo 2006 iki 2007 metų darbingo amžiaus gyventojų padaugėjo 0,6 procento (nuo 15125 iki 15222). Net 5,7 procento (nuo 4269 iki 4025) sumažėjo

0–15 metų gyventojų, pensinio amžiaus gyventojų sumažėjo 1,8 procento. Nuo 2006 metų pradžios iki 2007 metų pradžios probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo 1 procentu. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldo 2006 metais buvo neigiamas (-66), tačiau 2007 metais padėtis pasikeitė – atvyko 4 gyventojais daugiau, negu išvyko. Stabilus darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir teigiamos migracijos tendencijos rodo didėjantį probleminės teritorijos demografinį potencialą ir gerėjančias galimybes užtikrinti teritorinę socialinę sanglaudą.

9. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Probleminėje teritorijoje 2007 metais buvo 246 daugiabučiai. Per 2006–2007 metus nerenovuotas nė vienas daugiabutis gyvenamasis namas, tai mažina gyvenamosios aplinkos patrauklumą. Kadangi gyvenimo sąlygos labiausiai pablogėjusios daugiabučiuose namuose (ypač bendrabučio tipo), labai svarbu juos atnaujinti – gerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias jų savybes. Be to, net 89,6 procento visų probleminėje teritorijoje esančių daugiabučių namų pastatyti iki 1990 metų, iš jų 37,4 procento – 1940–1960 metais.

10. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto fondo plėtra probleminėje teritorijoje per lėta, socialinio būsto pasiūla didėja labai pamažu, o asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Nuo 2006 iki 2007 metų iš naujo įrengti ar modernizuoti tik 4 socialiniai būstai, valstybei ar savivaldybei priklausančių butų irgi daugėjo nežymiai – nuo 249 iki 254 butų (2 procentais). Probleminėje teritorijoje 2007 metais gyveno 235 asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą. Palyginti su 2006 metais, asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, padaugėjo 19,9 procento. Nors probleminėje teritorijoje socialinio būsto paklausa didėjo mažiau negu vidutiniškai šalyje, ji beveik 10 kartų viršijo valstybei ar savivaldybei priklausančių būstų skaičiaus padidėjimą.

11. Druskininkų savivaldybei 2007 metais priklausė 70 visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Daugelis jų prastos būklės. Renovuota 19 procentų šių pastatų (13 pastatų).

12. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2006 ir 2007 metais teko atitinkamai 78 ir 163 litai tiesioginių užsienio investicijų (vos 1,1 procento 2006 metų ir 1,9 procento 2007 metų šalies vidurkio). Nedideles tiesiogines investicijas kompensavo gana didelės materialinės investicijos. Druskininkų savivaldybės gyventojui 2006 metais teko 6983 litai materialinių investicijų, tai sudarė 138,4 procento šalies vidurkio (5044 litai).

13. Probleminėje teritorijoje veikiančių bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas nelabai didelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose vis svarbesnis. Dzūkijos vietos veiklos grupės veikloje 2007 metais dalyvavo 2 kaimo bendruomenės, atstovaujančios 1987 gyventojams, arba 24,7 procento visų probleminės teritorijos kaimo gyventojų. Tikimasi, kad ES parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

14. Vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2006 metais buvo 7,5 procento, taigi 120,6 procento didesnis už šalies vidurkį (3,4 procento). Nors padėtis pastaraisiais metais gerėja, tačiau skirtumas, palyginti su šalies vidurkiu, vis dar didelis. 2006 metais registruoti 682 ilgalaikiai bedarbiai – net 42,3 procento visų registruotų bedarbių (šalies vidurkis – 27 procentai).

15. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2006 metais probleminėje teritorijoje buvo 2,1 procento, taigi 90,9 procento didesnis už šalies vidurkį (1,1 procento). 2007 metais vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis probleminėje teritorijoje sumažėjo iki 1,6 procento, taigi buvo didesnis už šalies vidurkį 48,7 procento.

16. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji aplinka ir didelis ilgalaikis nedarbas lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2007–2010 metų strateginį tikslą ir uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje.

18. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad Druskininkų savivaldybėje 2010 metais:

18.1. vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies vidurkį;

18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies vidurkį.

19. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

19.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

19.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

19.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

19.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

19.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

19.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

19.7. gerinti Druskininkų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

20. Probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

20.1. vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

21. Siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

21.1. vidutinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Druskininkų savivaldybėje 2010 metais bus ne daugiau kaip 150 procentų šalies vidurkio (2006 metais – 220,6 procento šalies vidurkio);

21.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis Druskininkų savivaldybėje nepadidės ir 2010 metais bus ne daugiau kaip 150 procentų šalies vidurkio (2007 metais – 148,7 procento šalies vidurkio).

22. Šios programos 19 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

22.1. nurodyto 19.1 punkte uždavinio – Druskininkų savivaldybės įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos ar investiciniam patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

22.2. nurodyto 19.2 punkte uždavinio:

22.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose procento pokytis;

22.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) procento pokytis;

22.3. nurodyto 19.3 punkte uždavinio – kaimo vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

22.4. nurodyto 19.4 punkte uždavinio – Druskininkų savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, procento pokytis;

22.5. nurodyto 19.5 punkte uždavinio – viešųjų pastatų, rekonstruotų siekiant didinti energetinį jų efektyvumą, procento pokytis;

22.6. nurodyto 19.6 punkte uždavinio – ilgalaikių bedarbių procento pokytis;

22.7. nurodyto 19.7 punkte uždavinio – Druskininkų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, procento pokytis.

23. Įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

23.1. bus įvykdyti keturi kompleksinės urbanistinės plėtros projektai Druskininkuose (2004–2006 metais įgyvendinti du tokie projektai);

23.2. iki 2010 metų bus atnaujinta atitinkamai 1,6 procento ir 2 procentai daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose;

23.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 4,3 procento (nuo 235 asmenų (šeimų) 2007 metais iki 225 asmenų (šeimų) 2010 metais);

23.4. dviejose kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2004–2007 metais tokie projektai nevykdyti);

23.5. Druskininkų savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 15,7 procento (nuo 1987 gyventojų 2007 metais iki 2300 gyventojų 2010 metais);

23.6. viešųjų pastatų, rekonstruotų siekiant didinti energetinį jų efektyvumą, padaugės 84 procentais (nuo 19 procentų 2007 metais iki 35 procentų 2010 metais);

23.7. ilgalaikių bedarbių Druskininkų savivaldybėje sumažės 30 procentų (nuo 682 ilgalaikių bedarbių 2006 metais iki 477 ilgalaikių bedarbių 2010 metais);

23.8. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 2,4 procento (nuo 76 valstybės tarnautojų ir darbuotojų 2007 metais iki 80 valstybės tarnautojų ir darbuotojų 2010 metais).

 

V. programos įgyvendinimas, stebėsena ir atskaitomybė

 

24. Teisės aktų nustatyta tvarka šios programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną atlieka Vidaus reikalų ministerija.

25. Atsakingi vykdytojai, nurodyti šios programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie šios programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Vidaus reikalų ministerija kasmet iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie šios programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

26. Šios programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš valstybės biudžeto (įskaitant ES struktūrinę paramą, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramą), Druskininkų savivaldybės biudžeto ir Užimtumo fondo asignavimų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. ES ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama šios programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

_________________

 

Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programos

priedas

 

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2008–2010 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Priemonės pavadinimas

Įvykdymo terminas (metai)

Atsakingi vykdytojai

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)

Numatomi finansavimo šaltiniai

2008 metais

2009 metais

2010 metais

1. Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.1. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

1.1.1.

Įrengti Druskininkuose, Ateities gatvėje, viešą sporto aikštyną, siekiant plėtoti sporto ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą

 

2008–2009

 

Druskininkų savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

1600

3014

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), Druskininkų savivaldybės biudžetas (toliau vadinama – savivaldybės biudžetas)

1.1.2.

Atnaujinti ir pritaikyti bendruomenės poreikiams istorinį sveikatingumo parką Druskininkuose, Sausoji g. 1, ir jame esančius pastatus

2009

Druskininkų savivaldybė,

Vidaus reikalų ministerija

200

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.1.3.

Rengti turizmo infrastruktūros plėtros Druskininkų savivaldybėje projektus

2008

Druskininkų savivaldybė

800

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.4.

Modernizuoti ir plėtoti Druskininkų savivaldybės transporto infrastruktūrą

2008–2010

Druskininkų savivaldybė

1246

623

623

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.5.

Rekonstruoti koncertų salę Druskininkuose, Maironio g. 7/ T. Kosčiuškos g. 6

2008–2010

Druskininkų savivaldybė

500

13500

3000

savivaldybės biudžetas

1.1.6.

Statyti tiltą per Nemuno upę Druskininkuose ir tiesti privažiuojamąjį kelią

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, Susisiekimo ministerija

2000

20000

21000

valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos), savivaldybės biudžetas

1.1.7.

Restauruoti kultūros paveldo objektą – Druskininkų miesto muziejaus pastatą „Vila Linksma“ – ir pritaikyti kultūros ir reprezentacijos reikmėms

2008–2009

Druskininkų savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

216

2836

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Teritorinio bendradarbiavimo tikslą), savivaldybės biudžetas

1.1.8.

Sutvarkyti esamus dviračių ir pėsčiųjų takus ir įrengti naujus

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

2500

1500

1000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Teritorinio bendradarbiavimo tikslą), savivaldybės biudžetas

1.1.9.

Gerinti Druskininkų savivaldybės vandens telkinių būklę

2009–2010

Druskininkų savivaldybė

525

526

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.10.

Tvarkyti Druskininkų savivaldybės užterštas teritorijas

2008–2010

Druskininkų savivaldybė

436

218

218

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.2. Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

1.2.1.

Atnaujinti daugiabučius namus Viečiūnų kaime – gerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias jų savybes

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

268

134

134

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.2.2.

Atnaujinti daugiabučius namus Leipalingio miestelyje – gerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias jų savybes

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

268

134

134

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.2.3.

Pritaikyti negyvenamąsias patalpas, esančias Viečiūnų kaime, socialiniam būstui, aprūpinti būstu mažas pajamas gaunančius gyventojus (šeimas)

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

406

203

203

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.2.4.

Pritaikyti negyvenamąsias patalpas, esančias Leipalingio miestelyje, sociali-niam būstui, aprūpinti būstu mažas pajamas gaunančius gyventojus (šeimas)

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

406

203

203

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.3. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

1.3.1.

Kompleksiškai plėtoti Leipalingio miestelio infrastruktūrą – pritaikyti buvusio Leipalingio dvaro pastatą seniūnijos ir bendruomenės poreikiams, įrengti jame muziejų ir kultūros centrą; įrengti bendruomenės centro patalpas; rekonstruoti privažiuojamuosius kelius, įrengti apšvietimą, sutvarkyti aplinką

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

1747

943

265

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.2.

Kompleksiškai plėtoti Viečiūnų kaimo infrastruktūrą – rekonstruoti Viečiūnų kultūros centrą ir sutvarkyti jo aplinką, taip pagerinti gyvenimo aplinką ir sudaryti vietos kultūrinės veiklos plėtros sąlygas; įrengti bendruomenės centro patalpas; rekonstruoti privažiuojamuosius kelius ir įrengti apšvietimą, sutvarkyti aplinką

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

1083,81

585,3

164,22

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.3.

Atnaujinti ir plėtoti Druskininkų savivaldybės kaimus – gerinti socialinę ir fizinę infrastruktūrą, remti kaimo bendruomenių plėtros iniciatyvas

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, kaimo bendruomenės, Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacija (Dzūkijos vietos veiklos grupė), Žemės ūkio ministerija

1000

1000

1000

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.4. Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

1.4.1.

Įgyvendinti Druskininkų savivaldybėje vietos veiklos partnerystės principus

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacija (Dzūkijos vietos veiklos grupė), Žemės ūkio ministerija

70

1200

1000

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama)

1.4.2.

Remti Druskininkų savivaldybės kaimo bendruomenių iniciatyvų projektus

2008–2009

Druskininkų savivaldybė, Žemės ūkio ministerija

200

250

valstybės biudžetas (įskaitant Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžetas

1.5. Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

1.5.1.

Plėtoti elektroninės sveikatos paslaugas, siekiant didinti sveikatos apsaugos sistemos veiksmingumą ir prieinamumą

2009–2010

Druskininkų savivaldybė

79

78

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.2.

Įrengti jaunimo užimtumo centrą

2009

Druskininkų savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija


4000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Teritorinio bendradarbiavimo tikslą), savivaldybės biudžetas

1.5.3.

Atnaujinti Druskininkų savivaldybės švietimo įstaigų sporto aikštynus

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

388

190

190

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.4.

Pertvarkyti Gardino gatvės kvartalo lietaus nuotekų surinkimo ir išvalymo sistemą: atlikti tyrimus, projektuoti ir įrengti

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

250

2500

3500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Teritorinio bendradarbiavimo tikslą), savivaldybės biudžetas

1.5.5.

Modernizuoti Druskininkų savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas

2008–2009

Druskininkų savivaldybė

177

177

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.6.

Steigti universalius daugiafunkcius centrus Druskininkų savivaldybės kaimo vietovėse

2008–2009

Druskininkų savivaldybė

500

500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.7.

Gerinti Druskininkų savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą

2008–2010

Druskininkų savivaldybė

200

40

40

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.8.

Modernizuoti ir (arba) rekonstruoti viešosios paskirties pastatus, esančius Druskininkų savivaldybėje, ir jų energetikos sistemas – gerinti šių pastatų energetines charakteristikas

2008–2009

Druskininkų savivaldybė

1324

1324

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.9.

Rekonstruoti ir modernizuoti Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos pastatą V. Kudirkos g. 13

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, Kultūros ministerija

800

3300

2022

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.10.

Rekonstruoti Druskininkų senamiesčio vidurinę mokyklą Klonio gatvėje

2008–2009

Druskininkų savivaldybė, Švietimo ir mokslo ministerija

3000

634

valstybės biudžetas

1.5.11.

Plėtoti socialinių paslaugų teikimą probleminėms šeimoms, modernizuoti socialinių paslaugų įstaigas

2008–2010

Druskininkų savivaldybė

134

60

60

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.5.12.

Gerinti Druskininkų ligoninės teikiamų ambulatorinių paslaugų kokybę ir prieinamumą

2008

Druskininkų savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

419

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.5.13.

Diegti naujas technologijas ir plėtoti Radiologijos skyriaus paslaugas Druskininkų ligoninėje

2008–2009

Druskininkų savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

250

823

valstybės biudžetas

1.6. Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

1.6.1.

Integruoti ilgalaikius bedarbius į darbo rinką, rengti specialistus pagal darbo rinkos poreikius

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, Druskininkų darbo birža

179

89

89

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.6.2.

Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, remiančius naujų darbo vietų steigimą

2008–2010

Druskininkų savivaldybė, Druskininkų darbo birža

517

450

450

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas, Užimtumo fondas

1.7. Uždavinys – gerinti Druskininkų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

1.7.1.

Skatinti Druskininkų savivaldybės administracines paslaugas teikti elektroninio ryšio priemonėmis

2008–2010

Druskininkų savivaldybė

255

268

301

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.2.

Organizuoti Druskininkų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti

2009–2010

Druskininkų savivaldybė

72

71

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.3.

Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Druskininkų savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir Druskininkų savivaldybės regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

2008–2010

Druskininkų savivaldybė

100

100

100

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.4.

Rengiant ir atnaujinant Druskininkų savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus su išorės ekspertų pagalba, metodine ir technine parama, gerinti už teritorijų planavimą atsakingų Druskininkų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

2008–2010

Druskininkų savivaldybė

120

120

120

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.5.

Atlikti Druskininkų savivaldybės administracijos struktūros efektyvumo analizę; pateikti pasiūlymus dėl Druskininkų savivaldybės administracijos struktūros tobulinimo krypčių

2009

Druskininkų savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

40

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.7.6.

Atlikti viešąsias paslaugas teikiančių savivaldybės įstaigų koordinavimo ir kontroliavimo sistemos analizę, siekiant didinti jos efektyvumą ir už savivaldybės įstaigų veiklos kontrolę ir koordinavimą atsakingų Druskininkų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

2009

Druskininkų savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

20

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.7.7.

Įdiegti Druskininkų savivaldybėje bendrąjį vertinimo modelį ir kitus kokybės vadybos metodus

2009–2010

Druskininkų savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

30

30

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

Iš viso

23359,81

61884,3

36521,22

 

 

_________________

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 922

 

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2008–2010 METŲ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ignalinos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – nustatyti probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Rengiant šią programą, atsižvelgta į įgyvendinamas 2007–2010 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamas programas, visų pirma – numatomas finansuoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinės paramos lėšomis, kuriose nustatyti su probleminės teritorijos plėtra susiję tikslai, uždaviniai ir priemonės.

3. Nustatant probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros priemones, atsižvelgta į Ignalinos rajono savivaldybės plėtros prioritetines kryptis, nustatytas Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros plane, patvirtintame Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 6, ir Utenos regiono plėtros 2006–2013 metų plane, patvirtintame Utenos regiono plėtros tarybos 2006 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 2, taip pat Ignalinos rajono savivaldybės 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo būsto ir kompleksinei plėtrai galimybių studijos pasiūlymus.

4. Atsižvelgiant į Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 2007, Nr. 127-5185) (toliau vadinama – Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus, valstybės pagalba probleminei teritorijai teikiama:

4.1. sudarant palankesnes sąlygas panaudoti ES struktūrinės paramos lėšas probleminėje teritorijoje vykdomiems projektams:

4.1.1. remiant projektus, skirtus probleminės teritorijos miestų gyvenamajai aplinkai ir kokybei gerinti;

4.1.2. remiant projektus, skirtus būsto sąlygoms gerinti ir socialinio būsto pasiūlai didinti probleminėje teritorijoje;

4.1.3. finansuojant ES struktūrinių fondų lėšomis vietines ir regionines iniciatyvas atitinkančius projektus, atrenkamus regionų projektų planavimo būdu ir įgyvendinamus probleminėje teritorijoje;

4.2. vykdant probleminių teritorijų plėtros programų priemones, finansuojamas iš nacionalinio biudžeto, taip pat kitų programų priemonės.

5. Šioje programoje, atsižvelgiant į jos bendrąsias nuostatas (I skyrius) ir probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizę (II skyrius), nustatytas probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai (III skyrius), siekiami rezultatai (vertinimo kriterijai) (IV skyrius), pateikti duomenys apie šios programos įgyvendinimo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmą (V skyrius), pateiktos šios programos įgyvendinimo priemonės (priedas).

6. Šioje programoje vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558) ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370).

 

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

7. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizei naudojami duomenys, pateikti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, valstybės įmonės Registrų centro ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos.

8. Probleminėje teritorijoje 2007 metų pradžioje gyveno 20624 gyventojai, Ignalinoje – 6227, Dūkšte – 927 gyventojai. Didžiuma probleminės teritorijos gyventojų (65,9 procento) gyveno kaime. Kaimo gyventojų procentas buvo beveik dukart didesnis už šalies vidurkį (33,2 procento).

9. 2007 metų pradžioje 55,6 procento probleminės teritorijos gyventojų buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis buvo kur kas mažesnis už šalies vidurkį (63,1 procento). Palyginti su šalies vidurkiu, mažiau buvo 0–15 metų gyventojų – 15,7 procento ir gerokai daugiau pensinio amžiaus gyventojų – 28,7 procento (šalyje atitinkamai 17,4 ir 19,4 procento). Nuo 2006 iki 2007 metų sumažėjo visų amžiaus grupių gyventojų. Net 5,2 procento (nuo 3413 iki 3237) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, pensinio amžiaus gyventojų sumažėjo 3 procentais (nuo 6095 iki 5915), nuo 11602 iki 11472 (1,1 procento) sumažėjo darbingo amžiaus gyventojų. Nuo 2006 metų pradžios iki 2007 metų pradžios gyventojų sumažėjo 2,3 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldo 2006 metais buvo neigiamas (-212). 2007 metais padėtis kiek pagerėjo – išvyko 148 gyventojais daugiau, negu atvyko. Dėl migracijos per 2006 ir 2007 metus probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo atitinkamai 1 procentu ir 0,7 procento. Neigiamos migracijos tendencijos, mažėjantis gyventojų skaičius ir didelis pensinio amžiaus gyventojų procentas rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

10. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Probleminėje teritorijoje 2007 metais buvo 208 daugiabučiai gyvenamieji namai, statyti iki 1993 metų. Šie namai susidėvėję, termoizoliacinės jų savybės neatitinka nustatytųjų reikalavimų, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šiluminės energijos. Nuo 1993 iki 2000 metų čia pastatyti 2 daugiabučiai gyvenamieji namai, vienas – po 2000 metų. Brangstant energijai, daugeliui namų ūkių būstą išlaikyti vis sunkiau. Probleminėje teritorijoje buvo 8 bendrabučio tipo gyvenamieji namai: Ignalinoje – 6, Vidiškių gyvenvietėje – 1, Didžiasalio gyvenvietėje – 1.

11. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalūs asmenys. Socialinio būsto fondo plėtra probleminėje teritorijoje per lėta, socialinio būsto pasiūla nedidėja, o asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Valstybei ar savivaldybei priklausančių butų sumažėjo 4,9 procento – nuo 407 butų 2006 metais iki 387 butų 2007 metais, o socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) padaugėjo net 29,7 procento (nuo 148 asmenų (šeimų) 2006 metais iki 192 asmenų (šeimų) 2007 metais).

12. Ignalinos rajono savivaldybei 2007 metais priklausė 24 visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose teiktos paslaugos gyventojams. Renovuota tik 12,5 procento šių pastatų (3 pastatai).

13. Probleminėje teritorijoje 2007 metais buvo 1836 kilometrai kelių, iš jų 459 kilometrai (25 procentai) – su patobulinta danga.

14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2006 ir 2007 metais teko atitinkamai 275 ir 305 litai tiesioginių užsienio investicijų (vos 3,9 procento 2006 metų ir 3,6 procento 2007 metų šalies vidurkio). Materialinių investicijų vienam gyventojui 2006 metais teko daugiau – 1511 litų, tačiau ir šis rodiklis – vos 30 procentų šalies vidurkio.

15. 2007 metais probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 6408, arba 47,7 procento, probleminės teritorijos kaimo gyventojams, šias bendruomenes vienijo 2007 metais įsteigta Ignalinos rajono vietos veiklos grupė. Tikimasi, kad ES parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

16. Vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2006 metais buvo 8,7 procento, taigi 155,9 procento didesnis už šalies vidurkį (3,4 procento). 2006 metais registruoti 675 ilgalaikiai bedarbiai – 48 procentai visų registruotų bedarbių (šalies vidurkis – 27 procentai).

17. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2006 metais probleminėje teritorijoje buvo 3,4 procento, taigi 200,9 procento didesnis už šalies vidurkį (1,1 procento). 2007 metais vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis sumažėjo iki 2,4 procento (123,8 procento didesnis už šalies vidurkį).

18. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

19. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2007–2010 metų strateginį tikslą ir uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje.

20. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad Ignalinos rajono savivaldybėje 2010 metais:

20.1. vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies vidurkį;

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies vidurkį.

21. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

21.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

21.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

21.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

21.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

21.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

21.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

21.7. gerinti Ignalinos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

22. Probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

22.1. vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

22.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

23. Siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

23.1. vidutinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Ignalinos rajono savivaldybėje 2010 metais bus ne daugiau kaip 150 procentų šalies vidurkio (2006 metais – 255,9 procento šalies vidurkio);

23.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis Ignalinos rajono savivaldybėje 2010 metais bus ne daugiau kaip 150 procentų šalies vidurkio (2007 metais – 223,8 procento šalies vidurkio).

24. Šios programos 21 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

24.1. nurodyto 21.1 punkte uždavinio – Ignalinos rajono savivaldybės įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos ar investiciniam patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

24.2. nurodyto 21.2 punkte uždavinio:

24.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose procento pokytis;

24.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) procento pokytis;

24.3. nurodyto 21.3 punkte uždavinio – kaimo vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

24.4. nurodyto 21.4 punkte uždavinio – Ignalinos rajono savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, procento pokytis;

24.5. nurodyto 21.5 punkte uždavinio:

24.5.1. kelių su patobulinta danga ilgio pokytis, procentais;

24.5.2. viešųjų pastatų, rekonstruotų siekiant didinti energetinį jų efektyvumą, procento pokytis;

24.6. nurodyto 21.6 punkte uždavinio – ilgalaikių bedarbių procento pokytis;

24.7. nurodyto 21.7 punkte uždavinio – Ignalinos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, procento pokytis.

25. Įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

25.1. be įvykdytų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų Ignalinoje, bus vykdomas dar vienas projektas (2004–2007 metais įgyvendintas vienas toks projektas);

25.2. iki 2010 metų bus atnaujinta atitinkamai 3,8 ir 4,5 procento daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose;

25.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 5,2 procento (nuo 192 asmenų (šeimų) 2007 metais iki 182 asmenų (šeimų) 2010 metais);

25.4. aštuoniose kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2004–2007 metais tokie projektai nevykdyti);

25.5. Ignalinos rajono savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 20 procentų (nuo 6408 gyventojų 2007 metais iki 7689 gyventojų 2010 metais);

25.6. kelių su patobulinta danga ilgis padidės 13,1 procento (nuo 459 km 2007 metais iki 489 km 2010 metais).

25.7. viešųjų pastatų, rekonstruotų siekiant didinti energetinį jų efektyvumą, padaugės 100 procentų (nuo 12,5 procento 2007 metais iki 25 procentų 2010 metais);

25.8. ilgalaikių bedarbių Ignalinos rajono savivaldybėje sumažės 20 procentų (nuo 675 ilgalaikių bedarbių 2006 metais iki 540 ilgalaikių bedarbių 2010 metais);

25.9. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 30 procentų (nuo 60 procentų 2007 metais iki 80 procentų 2010 metais).

 

V. programos įgyvendinimas, stebėsena ir atskaitomybė

 

26. Teisės aktų nustatyta tvarka šios programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną atlieka Vidaus reikalų ministerija.

27. Atsakingi vykdytojai, nurodyti šios programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie šios programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Vidaus reikalų ministerija kasmet iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie šios programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

28. Šios programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš valstybės biudžeto (įskaitant ES struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), Ignalinos rajono savivaldybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Užimtumo fondo asignavimų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. ES parama šios programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

_________________

 

 

 

Ignalinos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programos

priedas

 

Ignalinos RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2008–2010 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Priemonės pavadinimas

Įvykdymo terminas (metai)

Atsakingi vykdytojai

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)

Numatomi finansavimo šaltiniai

2008 metais

2009 metais

2010 metais

1.Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.1. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

1.1.1.

Kompleksiškai atnaujinti ir plėtoti Ignalinos miesto urbanistinę aplinką, kompleksiškai renovuoti Ignalinos miesto Aukštaičių gatvės kvartalą ir bendro naudojimo teritoriją Mokyklos gatvėje

2008–2010

Ignalinos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

2000

2000

1800

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), Ignalinos rajono savivaldybės biudžetas (toliau vadinama – savivaldybės biudžetas)

1.1.2.

Gerinti Ignalinos rajono savivaldybės vandens telkinių būklę

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė

500

1500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.3.

Tvarkyti užterštas Ignalinos rajono savivaldybės teritorijas

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė

500

500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.4.

Modernizuoti ir plėtoti Ignalinos rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė

1500

1500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.5.

Plėtoti Ignalinos rajono savivaldybėje ekologišką viešąjį transportą

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė

500

500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.6.

Plėtoti regioninės reikšmės viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė

150

150

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finan-suojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.2. Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

1.2.1.

Renovuoti būstą Ignalinoje ir Didžiasalio kaime

2008–2010

Ignalinos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

1800

4000

4000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.2.2.

Renovuoti socialinį būstą Ignalinoje

2008–2010

Ignalinos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

600

600

800

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.3. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

1.3.1.

Kompleksiškai sutvarkyti Didžiasalio kaimo gatves, šaligatvius, apšvietimą, automobilių stovėjimo aikšteles, žaliuosius plotus

2009

Ignalinos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

893,5

valstybės biudžetas (Europos Sąjungos struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.2.

Kompleksiškai sutvarkyti Naujojo Daugėliškio kaimo gatves, šaligatvius, apšvietimą, žaliuosius plotus, seklyčią, visuomeninių pastatų aplinką

2009

Ignalinos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

767

valstybės biudžetas (Europos Sąjungos struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.3.

Kompleksiškai sutvarkyti Vidiškių kaimo gatves, šaligatvius, žaliuosius plotus, stadioną, sporto aikšteles, visuomeninių pastatų aplinką

2009

Ignalinos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

767

valstybės biudžetas (Europos Sąjungos struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.4.

Kompleksiškai sutvarkyti Mielagėnų kaimo gatves, šaligatvius, bendro naudojimo rekreacines ir sporto teritorijas, žaliuosius plotus, visuomeninių pastatų aplinką

2009

Ignalinos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

767

valstybės biudžetas (Europos Sąjungos struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.5.

Kompleksiškai sutvarkyti Linkmenų kaimo gatves, šaligatvius, žaliuosius plotus, visuomeninių pastatų aplinką, apšvietimą, suremontuoti seklyčią

2009

Ignalinos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

767

valstybės biudžetas (Europos Sąjungos struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.6.

Kompleksiškai sutvarkyti Strigailiškio kaimo gatves, šaligatvius, žaliuosius plotus, suremontuoti seklyčią

2009

Ignalinos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

767

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.7.

Kompleksiškai sutvarkyti Tverečiaus kaimo gatves, šaligatvius, žaliuosius plotus, visuomeninius pastatus ir jų aplinką

2009

Ignalinos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

700

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.8.

Kompleksiškai sutvarkyti bendro naudojimo rekreacinę teritoriją Dūkšte, tarp Geležinkelio ir Vilniaus gatvių

2009

Ignalinos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

895

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.9.

Atnaujinti ir plėtoti Ignalinos rajono savivaldybės kaimus – gerinti socialinę ir fizinę kaimo vietovių infrastruktūrą

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė, Žemės ūkio ministerija

1500

1500

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.4. Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

1.4.1.

Remti bendruomeninių iniciatyvų projektus, įgyvendinamus per vietos veiklos grupes, organizuoti konferencijas, pasitarimus, kitus renginius, skirtus bendruomenių atstovams

2008–2010

Ignalinos rajono savivaldybė, Žemės ūkio ministerija

400

900

1100

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.5. Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

1.5.1.

Asfaltuoti žvyrkelį Nr. 1422 Pakiaunys–Krivasalis–Linkmenys–Antalksnė (6,4–10,22 km)

2009–2010

Susisiekimo ministerija

2250

2450

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.2.

Asfaltuoti žvyrkelį Nr. 1408 Mikalavas–Paringys–Bernotai–Gilūtos (4–12,5 ir 12,9–15,69 km)

2008

Susisiekimo ministerija

1942

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.3.

Asfaltuoti žvyrkelį Nr. 1407 Kazitiškis–Nykiškė (2–6,7 km)

2010

Susisiekimo ministerija

5000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.4.

Asfaltuoti žvyrkelį Nr. 1425 Pažieviškė–Bajorai–Gudeniškė

(0–4,2 km)

2010

Susisiekimo ministerija

4000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.5.

Asfaltuoti žvyrkelį Nr. 1401 Dūkštas–Rimšė–Pūškos–Meikštai–Kačergiškė (1,16–7,25 km)

2008

Susisiekimo ministerija

7808

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.6.

Rekonstruoti viešosios įstaigos Ignalinos rajono ligoninės pastatus

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė, Ūkio ministerija

2000

2000

valstybės biudžetas (ES struktū-rinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavi-vimas), savivaldybės biudžetas

1.5.7.

Restruktūrizuoti viešosios įstaigos Ignalinos rajono ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus paslaugas

2008

Ignalinos rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

280

Privalomojo sveikatos draudimo fondas

1.5.8.

Atnaujinti Ignalinos rajono Dūkšto vidurinės mokyklos pastatą

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė, Švietimo ir mokslo ministerija

2567

1345

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.9.

Atnaujinti Ignalinos rajono kultūros centro pastatą

2008–2010

Ignalinos rajono savivaldybė, Kultūros ministerija

1000

1341

4354

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.10.

Suremontuoti Ignalinos rajono kultūros centro Dūkšto filialo pastatą

2008

Ignalinos rajono savivaldybė

550

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.11.

Atnaujinti (apšiltinti) Ignalinos rajono Didžiasalio „Ryto“ vidurinės mokyklos pastatą

2010

Ignalinos rajono savivaldybė, Švietimo ir mokslo ministerija

658

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.5.12.

Rekonstruoti Dūkšto globos namų pastatą

2010

Ignalinos rajono savivaldybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1000

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.13.

Modernizuoti Ignalinos rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė

200

100

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.14.

Gerinti Ignalinos rajono savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė

1000

1000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.15.

Modernizuoti ir (arba) rekonstruoti viešosios paskirties pastatus, esančius Ignalinos rajono savivaldybėje, ir jų energetikos sistemas – gerinti šių pastatų energetines charakteristikas

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė

1500

1500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.6. Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

1.6.1.

Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, remiančius naujų darbo vietų steigimą

2008–2010

Ignalinos rajono savivaldybė, Ignalinos darbo birža, Žemės ūkio ministerija

120

225

225

savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas (įskaitant Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai), Užimtumo fondas

1.6.2.

Teikti paramą verslui kurti ir plėtoti kaimiškosiose Ignalinos rajono savivaldybės teritorijose

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė, Žemės ūkio ministerija

100

100

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.6.3.

Skatinti kaimo turizmo veiklą Ignalinos rajono savivaldybėje

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė, Žemės ūkio ministerija

50

50

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.7. Uždavinys – gerinti Ignalinos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

1.7.1.

Organizuoti Ignalinos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė

100

100

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.2.

Teikti Ignalinos rajono savivaldybės administracines paslaugas elektroninio ryšio priemonėmis

2009–2010

Ignalinos rajono savivaldybė

150

150

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

Iš viso

16500

46028,5

37382

 

 

_________________

 

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 922

 

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2008–2010 METŲ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Jonavos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – nustatyti probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Rengiant šią programą, atsižvelgta į įgyvendinamas 2008–2010 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamas programas, visų pirma – numatomas finansuoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinės paramos lėšomis, kuriose nustatyti su probleminės teritorijos plėtra susiję tikslai, uždaviniai ir priemonės.

3. Nustatant probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros priemones, atsižvelgta į Jonavos rajono savivaldybės plėtros prioritetines kryptis, nustatytas Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 187 patvirtintame Jonavos rajono savivaldybės strateginiame plėtros iki 2015 metų plane ir kituose savivaldybės planavimo dokumentuose, Kauno regiono plėtros prioritetus, nustatytus Kauno regiono plėtros tarybos 2007 m. liepos 10 d. sprendime Nr. 2, patvirtintame Kauno regiono 2007–2013 metų plėtros plane, taip pat galimybių studijų „Jonavos rajono savivaldybės galimybės panaudoti Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinę paramą pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą“ ir „Jonavos rajono savivaldybės 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo būsto ir kompleksinei plėtrai galimybių studija“ pasiūlymus.

4. Atsižvelgiant į Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 2007, Nr. 127-5185) (toliau vadinama – Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus, valstybės pagalba probleminei teritorijai teikiama:

4.1. sudarant palankesnes sąlygas panaudoti ES struktūrinės paramos lėšas probleminėje teritorijoje vykdomiems projektams:

4.1.1. remiant projektus, skirtus probleminės teritorijos miestų gyvenamajai aplinkai ir kokybei gerinti;

4.1.2. remiant projektus, skirtus būsto sąlygoms gerinti ir socialinio būsto pasiūlai didinti probleminėje teritorijoje;

4.1.3. finansuojant ES struktūrinių fondų lėšomis vietines ir regionines iniciatyvas atitinkančius projektus, atrenkamus regionų projektų planavimo būdu ir įgyvendinamus probleminėje teritorijoje;

4.2. vykdant probleminių teritorijų plėtros programų priemones, finansuojamas iš nacionalinio biudžeto, taip pat kitų programų priemonės.

5. Šioje programoje, atsižvelgiant į jos bendrąsias nuostatas (I skyrius) ir probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizę (II skyrius), nustatytas probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai (III skyrius), siekiami rezultatai (vertinimo kriterijai) (IV skyrius), pateikti duomenys apie šios programos įgyvendinimo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmą (V skyrius), pateiktos šios programos įgyvendinimo priemonės (priedas).

6. Šioje programoje vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558) ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370).

 

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

7. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizei naudojami duomenys, pateikti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, valstybės įmonės Registrų centro ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos.

8. Probleminėje teritorijoje 2007 metų pradžioje gyveno 52288 gyventojai, didžiuma – Jonavoje (34521 gyventojas). Kaimo gyventojų procentas (33,5 procento) buvo beveik lygus šalies vidurkiui (33,2 procento).

9. Didžiuma probleminės teritorijos gyventojų (63,6 procento) 2007 metų pradžioje buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis buvo kiek didesnis už šalies vidurkį (63,1 procento). Palyginti su šalies vidurkiu, buvo daugiau 0–15 metų gyventojų ir mažiau pensinio amžiaus gyventojų – atitinkamai 19,5 ir 16,9 procento (šalyje atitinkamai 18 procentų ir 19,6 procento). Darbingo amžiaus gyventojų nuo 2006 iki 2007 metų padaugėjo 0,3 procento (nuo 32941 iki 33038), bet per tą patį laiką darbingo amžiaus gyventojų šalyje daugėjo kur kas sparčiau – 0,7 procento. 3,7 procento (nuo 10495 iki 10103) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, pensinio amžiaus gyventojų sumažėjo 0,6 procento. Nuo 2006 metų pradžios iki 2007 metų pradžios gyventojų sumažėjo 0,7 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldo 2006 metais buvo neigiamas (-197), 2007 metais padėtis pagerėjo – atvyko tik 18 gyventojų mažiau, negu išvyko. Dėl migracijos 2006 metais gyventojų probleminėje teritorijoje sumažėjo 0,4 procento, o 2007 metais – mažiau negu 0,1 procento.

10. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2007 metais buvo 306 daugiabučiai gyvenamieji namai (287 – Jonavoje, 19 – Ruklos miestelyje). Visi daugiabučiai gyvenamieji namai statyti iki 1993 metų, todėl didžiuma – susidėvėję, neefektyvios jų šildymo sistemos sunaudoja daug šiluminės energijos. Brangstant energijai, šiuos namus būtina atnaujinti, nes daugeliui namų ūkių išlaikyti būstą vis sunkiau.

11. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto fondo plėtra probleminėje teritorijoje per lėta, socialinio būsto pasiūla nedidėja, o asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Valstybei ar savivaldybei priklausančių butų sumažėjo 4,9 procento – nuo 946 butų 2006 metais iki 900 butų 2007 metais, net 25,3 procento (nuo 592 asmenų (šeimų) 2006 metais iki 742 asmenų (šeimų) 2007 metais) padaugėjo socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų).

12. Jonavos rajono savivaldybei 2007 metais priklausė 58 viešieji pastatai, kuriuose teiktos paslaugos gyventojams, iš jų visiškai renovuotas vienas pastatas, iš dalies renovuoti 7 pastatai (13,8 procento).

13. Probleminėje teritorijoje 2007 metais buvo 1260 kilometrų kelių, iš jų 378 kilometrai (30 procentų visų kelių) – su patobulinta danga.

14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2006 ir 2007 metais teko atitinkamai 360 litų ir 433 litai tiesioginių užsienio investicijų (vos 5,1 procento tiek 2006 metų, tiek 2007 metų šalies vidurkio). Nedideles užsienio investicijas kompensavo gana didelės materialinės investicijos – 2006 metais vienam probleminės teritorijos gyventojui teko 4806 litai materialinių investicijų (95,3 procento šalies vidurkio).

15. 2007 metais probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 6752 (38,8 procento) probleminės teritorijos kaimo gyventojams. Probleminės teritorijos kaimo bendruomenės dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės vietos veiklos grupės veikloje. Su ES parama rengta ir tobulinta Jonavos rajono savivaldybės kaimo vietovių studija ir integruota bandomoji strategija. Tikimasi, kad ES parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

16. Vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2006 metais buvo 6 procentai, taigi 76,5 procento didesnis už šalies vidurkį (3,4 procento). Vis dar didelis ilgalaikis nedarbas – 2006 metais buvo 810 ilgalaikių bedarbių – 34,7 procento visų bedarbių (šalies vidurkis – 27 procentai).

17. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2006 metais probleminėje teritorijoje buvo 2,8 procento, taigi 154,7 procento didesnis už šalies vidurkį (1,1 procento). 2007 metais padėtis šiek tiek pagerėjo – vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis buvo 2,7 procento, taigi 151,9 procento didesnis už šalies vidurkį.

18. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

19. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2007–2010 metais strateginį tikslą ir uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje.

20. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad Jonavos rajono savivaldybėje 2010 metais:

20.1. vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies vidurkį;

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies vidurkį.

21. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

21.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

21.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

21.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

21.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

21.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

21.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

21.7. gerinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

22. Probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

22.1. vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

22.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

23. Siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

23.1. vidutinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Jonavos rajono savivaldybėje 2010 metais bus ne daugiau kaip 150 procentų šalies vidurkio (2006 metais – 176,5 procento šalies vidurkio);

23.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis Jonavos rajono savivaldybėje 2010 metais bus ne daugiau kaip 150 procentų šalies vidurkio (2007 metais – 251,9 procento šalies vidurkio).

24. Šios programos 21 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

24.1. nurodyto 21.1 punkte uždavinio – Jonavos rajono savivaldybės įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos ar investiciniam patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

24.2. nurodyto 21.2 punkte uždavinio:

24.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose procento pokytis;

24.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) procento pokytis;

24.3. nurodyto 21.3 punkte uždavinio – kaimo vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

24.4. nurodyto 21.4 punkte uždavinio – Jonavos rajono savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, procento pokytis;

24.5. nurodyto 21.5 punkte uždavinio:

24.5.1. kelių su patobulinta danga ilgio pokytis, procentais;

24.5.2. viešųjų pastatų, rekonstruotų siekiant didinti energetinį jų efektyvumą, procento pokytis;

24.6. nurodyto 21.6 punkte uždavinio – ilgalaikių bedarbių procento pokytis;

24.7. nurodyto 21.7 punkte uždavinio – Jonavos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, procento pokytis.

25. Įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

25.1. bus įvykdytas vienas kompleksinės urbanistinės plėtros projektas Jonavoje (2004–2007 metais tokie projektai nevykdyti);

25.2. iki 2010 metų bus atnaujinta atitinkamai 4,9 ir 5,4 procento daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose;

25.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 2,6 procento (nuo 742 asmenų (šeimų) 2007 metais iki 722 asmenų (šeimų) 2010 metais;

25.4. trijose kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2004–2007 metais tokie projektai nevykdyti);

25.5. Jonavos rajono savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 11,1 procento (nuo 6752 gyventojų 2007 metais iki 7500 gyventojų 2010 metais);

25.6. kelių su patobulinta danga ilgis padidės 6,3 procento (nuo 378 kilometrų 2007 metais iki 402 kilometrų 2010 metais);

25.7. viešųjų pastatų, rekonstruotų siekiant didinti energetinį jų efektyvumą, padaugės 62,3 procento (nuo 13,8 procento 2007 metais iki 22,4 procento 2010 metais);

25.8. ilgalaikių bedarbių Jonavos rajono savivaldybėje sumažės 20 procentų (nuo 810 ilgalaikių bedarbių 2006 metais iki 648 ilgalaikių bedarbių 2010 metais);

25.9. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 50 procentų (nuo 50 procentų 2007 metais iki 75 procentų 2010 metais).

 

V. programos įgyvendinimas, stebėsena ir atskaitomybė

 

26. Teisės aktų nustatyta tvarka šios programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną atlieka Vidaus reikalų ministerija.

27. Atsakingi vykdytojai, nurodyti šios programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie šios programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Vidaus reikalų ministerija kasmet iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie šios programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

28. Šios programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš valstybės biudžeto (įskaitant ES struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), Jonavos rajono savivaldybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo asignavimų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. ES parama programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

_________________

 

 

 

Jonavos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programos

priedas

 

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2008–2010 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Priemonės pavadinimas

Įvykdymo terminas (metai)

Atsakingi vykdytojai

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)

Numatomi finansavimo šaltiniai

2008 metais

2009 metais

2010 metais

1. Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.1. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

1.1.1.

Atnaujinti Jonavos centrą (rekonstruoti Sąjūdžio ir Santarvės aikštes, sutvarkyti šaligatvius ir aplinką, Kauno gatvės aplinką)

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

3100

2524

847

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), Jonavos rajono savivaldybės biudžetas (toliau vadinama – savivaldybės biudžetas)

1.1.2.

Sutvarkyti Neries upės krantinę ties Panerių gatve

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

300

1700

363

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.1.3.

Gerinti Jonavos rajono savivaldybės vandens telkinių būklę

2009

Jonavos rajono savivaldybė

1500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.4.

Tvarkyti užterštas Jonavos rajono savivaldybės teritorijas

2009–2010

Jonavos rajono savivaldybė

2500

2500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.5.

Plėtoti regioninės reikšmės viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas

2009–2010

Jonavos rajono savivaldybė

500

500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.6.

Modernizuoti ir plėtoti Jonavos rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė

1000

4000

4000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.7.

Plėtoti Jonavos rajono savivaldybėje ekologišką viešąjį transportą

2009

Jonavos rajono savivaldybė

1000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.2. Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

1.2.1.

Renovuoti daugiabučius namus Jonavoje, Ralio gatvėje, ir aplinkinėje kompleksiškai tvarkomoje teritorijoje

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

500

3704

5348

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.2.2.

Renovuoti daugiabučius namus Jonavoje, Panerių gatvėje, ir aplinkinėje kompleksiškai tvarkomoje teritorijoje

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

1235

5285

6831

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.2.3.

Renovuoti daugiabučius namus Rukloje

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

159

1036

474

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.2.4.

Plėtoti socialinį būstą – renovuoti daugiaaukščio namo Dariaus ir Girėno gatvėje antrąjį, ketvirtąjį ir penktąjį aukštus

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

100

1329

1492

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.3. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

1.3.1.

Įrengti sporto aikštyną su vaikų aktyvaus poilsio parku Rukloje, Karaliaus Mindaugo gatvėje

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

300

400

300

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.2.

Kompleksiškai plėtoti Upninkų kaimą – sutvarkyti centrinę dalį

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

300

300

400

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.3.

Kompleksiškai plėtoti Žeimių miestelį – sutvarkyti centrą ir parką

2008–2009

Jonavos rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

454

500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.4.

Sutvarkyti Bukonių kaimo drenažo sistemą

2009–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybės vietos veiklos grupė, Žemės ūkio ministerija

820

820

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.4. Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

1.4.1.

Įgyvendinti kaimo bendruomenių iniciatyvų projektus, vykdomus Jonavos rajono savivaldybės vietos veiklos grupės

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybės vietos veiklos grupė, Žemės ūkio ministerija

667

2500

3500

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.5. Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

1.5.1.

Statyti sporto, sveikatingumo ir pramogų kompleksą, rekonstruoti Jonavos stadioną

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2775

8400

10000

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.2.

Rekonstruoti Jonavos rajono savivaldybės viešąją biblioteką

2009

Jonavos rajono savivaldybė, Kultūros ministerija

3010

valstybės biudžetas

1.5.3.

Modernizuoti Jonavos rajono savivaldybės kultūros centrą

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Kultūros ministerija

300

4000

4284

valstybės biudžetas, Privatizavimo fondas, savivaldybės biudžetas

1.5.4.

Rekonstruoti viešosios įstaigos Jonavos ligoninės pastatus

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

600

2140

1156

valstybės biudžetas

1.5.5.

Rekonstruoti Jonavos Lietavos pagrindinę mokyklą

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Švietimo ir mokslo ministerija

500

1000

1000

valstybės biudžetas

1.5.6.

Rekonstruoti Jonavos rajono senelių pensionato pastatą

2008–2009

Jonavos rajono savivaldybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

300

1750

valstybės biudžetas, Privatizavimo fondas

1.5.7.

Rekonstruoti Jonavos rajono vaikų globos namų pastatą

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

250

1000

1000

valstybės biudžetas

1.5.8.

Rekonstruoti Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko pagrindinę mokyklą

2009–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija

2000

2000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas, valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija), savivaldybės biudžetas

1.5.9.

Diegti Jonavos rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose elektroninės sveikatos paslaugas

2010

Jonavos rajono savivaldybė

400

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.10

Restruktūrizuoti viešosios įstaigos Jonavos ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus paslaugas

2008

Jonavos rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

112,5

Privalomojo sveikatos draudimo fondas

1.5.11.

Rekonstruoti kelią Kaunas–Zarasai–Daugpilis (35,95–47,88 km)

2008

Susisiekimo ministerija

6400

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.12.

Asfaltuoti žvyrkelį Jonava–Gaižiūnai (0–4,1 km)

2008

Susisiekimo ministerija

1845

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.13.

Asfaltuoti žvyrkelį Žeimiai–Liepiai (0,7–5,01 km)

2008

Susisiekimo ministerija

1940

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.14.

Asfaltuoti žvyrkelį Vandžiogala–Preišiogalėlė–Jonava (8,9–13 km)

2008–2009

Susisiekimo ministerija

810

1890

valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos)

1.5.15.

Rekonstruoti kelią Jonava–Kėdainiai–Šeduva (9,7–17,5 km)

2008–2009

Susisiekimo ministerija

3500

3500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.16.

Asfaltuoti žvyrkelį Gudžioniai–Šilai–Markutiškiai (0–2,1 km)

2009–2010

Susisiekimo ministerija

420

980

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.17.

Asfaltuoti žvyrkelį Bukonys–Upninkai–Keižonys (24,2–31,3 km)

2009–2010

Susisiekimo ministerija

1380

3220

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.18.

Įsteigti Jonavos rajono savivaldybėje psichikos dienos stacionarą

2010

Jonavos rajono savivaldybė

500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.19.

Steigti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas

2009

Jonavos rajono savivaldybė

500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.20.

Modernizuoti Jonavos rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas

2009–2010

Jonavos rajono savivaldybė

1000

1000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.21.

Steigti Jonavos rajono savivaldybės kaimo vietovėse universalius daugiafunkcius centrus

2010

Jonavos rajono savivaldybė

2000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.22.

Gerinti Jonavos rajono savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą

2009–2010

Jonavos rajono savivaldybė

600

1000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.23.

Modernizuoti ir (arba) rekonstruoti viešosios paskirties pastatus, esančius Jonavos rajono savivaldybėje, ir jų energetikos sistemas – gerinti šių pastatų energetines charakteristikas

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė

1300

1412

1412

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.6. Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

1.6.1.

Remti viešųjų darbų iniciatyvas

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Jonavos darbo birža

1549,8

1300

1200

savivaldybės biudžetas, Užimtumo fondas

1.6.2.

Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, remiančius naujų darbo vietų steigimą

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė, Jonavos darbo birža

271

225

225

savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, Užimtumo fondas

1.7. Uždavinys – gerinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

1.7.1.

Organizuoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti

2009–2010

Jonavos rajono savivaldybė

150

150

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.2.

Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Jonavos rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir Jonavos rajono savivaldybės regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė

100

100

100

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.3.

Rengiant ir atnaujinant Jonavos rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus su išorės ekspertų pagalba, metodine ir technine parama, gerinti už teritorijų planavimą atsakingų Jonavos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

2008–2010

Jonavos rajono savivaldybė

300

300

300

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.4.

Skatinti Jonavos rajono savivaldybės administracines paslaugas teikti elektroninio ryšio priemonėmis

2009

Jonavos rajono savivaldybė

534

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

Iš viso

30968,3

66209

59302

 

 

_________________

 

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 922

 

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2008–2010 METŲ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Joniškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – nustatyti probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Rengiant šią programą, atsižvelgta į įgyvendinamas 2008–2010 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamas programas, visų pirma – numatomas finansuoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinės paramos lėšomis, kuriose nustatyti su probleminės teritorijos plėtra susiję tikslai, uždaviniai ir priemonės.

3. Nustatant probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros priemones, atsižvelgta į Joniškio rajono savivaldybės plėtros prioritetines kryptis, numatytas rengiamame Joniškio rajono plėtros iki 2013 metų strateginiame plane ir kituose Joniškio rajono savivaldybės planavimo dokumentuose, Šiaulių regiono plėtros prioritetus, nustatytus Šiaulių regiono 2007–2013 metų plėtros plane, patvirtintame Šiaulių regiono plėtros tarybos 2007 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. R-2, taip pat Joniškio rajono savivaldybės 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo būsto ir kompleksinei plėtrai galimybių studijos pasiūlymus.

4. Atsižvelgiant į Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 2007, Nr. 127-5185) (toliau vadinama – Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus, valstybės pagalba probleminei teritorijai teikiama:

4.1. sudarant palankesnes sąlygas panaudoti ES struktūrinės paramos lėšas probleminėje teritorijoje vykdomiems projektams:

4.1.1. remiant projektus, skirtus probleminės teritorijos miestų gyvenamajai aplinkai ir kokybei gerinti;

4.1.2. remiant projektus, skirtus būsto sąlygoms gerinti ir socialinio būsto pasiūlai didinti probleminėje teritorijoje;

4.1.3. finansuojant ES struktūrinių fondų lėšomis vietines ir regionines iniciatyvas atitinkančius projektus, atrenkamus regionų projektų planavimo būdu ir įgyvendinamus probleminėje teritorijoje;

4.2. vykdant probleminių teritorijų plėtros programų priemones, finansuojamas iš nacionalinio biudžeto, taip pat kitų programų priemonės.

5. Šioje programoje, atsižvelgiant į jos bendrąsias nuostatas (I skyrius) ir probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizę (II skyrius), nustatytas probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai (III skyrius), siekiami rezultatai (vertinimo kriterijai) (IV skyrius), pateikti duomenys apie šios programos įgyvendinimo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmą (V skyrius), pateiktos šios programos įgyvendinimo priemonės (priedas).

6. Šioje programoje vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558) ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370).

 

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

7. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizei naudojami duomenys, pateikti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, valstybės įmonės Registrų centro ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos.

8. Probleminėje teritorijoje 2007 metų pradžioje gyveno 30429 gyventojai, Joniškyje – 10899, Žagarėje – 2158 gyventojai. Didžiuma probleminės teritorijos gyventojų (57,3 procento) gyveno kaime, kaimo gyventojų procentas buvo kur kas didesnis už šalies vidurkį (33,2 procento).

9. Didžiuma probleminės teritorijos gyventojų (60,2 procento) 2007 metų pradžioje buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis buvo mažesnis už šalies vidurkį (63,1 procento). Palyginti su šalies vidurkiu, buvo kiek daugiau 0–15 metų gyventojų (19,3 procento) ir daugiau pensinio amžiaus gyventojų – 20,5 procento (šalyje atitinkamai 17,4 ir 19,4 procento). Darbingo amžiaus gyventojų nuo 2006 iki 2007 metų padaugėjo 0,4 procento (nuo 18236 iki 18308), bet per tą patį laiką darbingo amžiaus gyventojų šalyje daugėjo kur kas sparčiau – 0,7 procento. Net 5,4 procento (nuo 6223 iki 5884) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, pensinio amžiaus gyventojų sumažėjo 2 procentais (nuo 6363 iki 6237). Nuo 2006 metų pradžios iki 2007 metų pradžios gyventojų sumažėjo 1,3 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldo 2006 metais buvo neigiamas (-191), 2007 metais padėtis kiek pagerėjo – išvyko 104 gyventojais daugiau, negu atvyko. Dėl migracijos 2006 ir 2007 metais gyventojų probleminėje teritorijoje sumažėjo atitinkamai 0,6 ir 0,3 procento. Neigiamos migracijos tendencijos ir mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

10. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2007 metais buvo 290 daugiabučių namų, iš jų 279 – statyti iki 1993 metų. Didžiuma daugiabučių namų susidėvėję, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šiluminės energijos. Brangstant energijai, daugeliui namų ūkių išlaikyti būstą vis sunkiau.

11. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) nuo 2006 iki 2007 metų padaugėjo net 44,9 procento (nuo 138 asmenų (šeimų) 2006 metais iki 200 asmenų (šeimų) 2007 metais). 2007 metais buvo 458 valstybei ar savivaldybei priklausantys butai.

12. Joniškio rajono savivaldybei 2007 metais priklausė 37 visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose teiktos paslaugos gyventojams. Renovuota tik 11 procentų šių pastatų (4 pastatai).

13. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2006 ir 2007 metais teko atitinkamai 87 ir 95 litai tiesioginių užsienio investicijų (vos 1,2 procento 2006 metų ir 1,1 procento 2007 metų šalies vidurkio). Materialinių investicijų vienam gyventojui 2006 metais teko daugiau – 2100 litų (vos 41,6 procento šalies vidurkio).

14. 2007 metais probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 11234 (64,7 procento) probleminės teritorijos kaimo gyventojams. Probleminės teritorijos kaimo bendruomenes vienijo Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupė. Su ES parama rengta Joniškio rajono savivaldybės kaimo vietovės studija ir integruota plėtros strategija. Tikimasi, kad ES parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus dar aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

15. Vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2006 metais probleminėje teritorijoje buvo 7,1 procento, taigi 108,8 procento didesnis už šalies vidurkį (3,4 procento). Vis dar didelis ilgalaikis nedarbas – 2006 metais registruota 1020 ilgalaikių bedarbių – net 59,9 procento visų registruotų bedarbių (šalies vidurkis – 27 procentai).

16. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2006 metais probleminėje teritorijoje buvo 4 procentai, taigi 259,3 procento didesnis už šalies vidurkį (1,1 procento). 2007 metais padėtis kiek pagerėjo – vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis buvo 3,7 procento, taigi 244,3 procento didesnis už šalies vidurkį.

17. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, didelis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

18. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2007–2010 metais strateginį tikslą ir uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje.

19. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad Joniškio rajono savivaldybėje 2010 metais:

19.1. vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies vidurkį;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies vidurkį.

20. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

20.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

20.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

20.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

20.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

20.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

20.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

20.7. gerinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

21. Probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

21.1. vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

21.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

22. Siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

22.1. vidutinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Joniškio rajono savivaldybėje 2010 metais bus ne daugiau kaip 150 procentų šalies vidurkio (2006 metais – 208,8 procento šalies vidurkio);

22.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis Joniškio rajono savivaldybėje 2010 metais bus ne daugiau kaip 150 procentų šalies vidurkio (2007 metais – 344,3 procento šalies vidurkio).

23. Šios programos 20 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

23.1. nurodyto 20.1 punkte uždavinio – Joniškio rajono savivaldybės įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos ar investiciniam patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

23.2. nurodyto 20.2 punkte uždavinio:

23.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose procento pokytis;

23.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) procento pokytis;

23.3. nurodyto 20.3 punkte uždavinio – kaimo vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

23.4. nurodyto 20.4 punkte uždavinio – Joniškio rajono savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, procento pokytis;

23.5. nurodyto 20.5 punkte uždavinio – viešųjų pastatų, rekonstruotų siekiant didinti energetinį jų efektyvumą, procento pokytis;

23.6. nurodyto 20.6 punkte uždavinio – ilgalaikių bedarbių procento pokytis;

23.7. nurodyto 20.7 punkte uždavinio – Joniškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, procento pokytis.

24. Įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

24.1. bus įvykdytas vienas kompleksinės urbanistinės plėtros projektas Joniškyje (2004–2007 metais tokie projektai nevykdyti);

24.2. iki 2010 metų bus atnaujinta atitinkamai 3 procentai ir 3,2 procento daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose;

24.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 10 procentų (nuo 200 asmenų (šeimų) 2007 metais iki 180 asmenų (šeimų) 2010 metais);

24.4. vienoje kaimo gyvenamojoje vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2004–2007 metais tokie projektai nevykdyti);

24.5. Joniškio rajono savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 10 procentų (nuo 11234 gyventojų 2007 metais iki 12357 gyventojų 2010 metais);

24.6. viešųjų pastatų, rekonstruotų siekiant didinti energetinį jų efektyvumą, padaugės 172 procentais (nuo 11 procentų 2007 metais iki 30 procentų 2010 metais);

24.7. ilgalaikių bedarbių Joniškio rajono savivaldybėje sumažės 30 procentų (nuo 1020 ilgalaikių bedarbių 2006 metais iki 714 ilgalaikių bedarbių 2010 metais);

24.8. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutiniuosius metus, padaugės 12,5 procento (nuo 80 procentų 2007 metais iki 90 procentų 2010 metais).

 

V. programos įgyvendinimas, stebėsena ir atskaitomybė

 

25. Teisės aktų nustatyta tvarka šios programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną atlieka Vidaus reikalų ministerija.

26. Atsakingi vykdytojai, nurodyti šios programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie šios programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Vidaus reikalų ministerija kasmet iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie šios programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

27. Šios programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš valstybės biudžeto (įskaitant ES struktūrinę paramą, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramą), Joniškio rajono savivaldybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo asignavimų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. ES parama ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama šios programos priemonių įgyvendinimo projektams skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

_________________

 

 

 

Joniškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programos

priedas

 

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 20082010 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Priemonės pavadinimas

Įvykdymo terminas (metai)

Atsakingi vykdytojai

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)

Numatomi finansavimo šaltiniai

2008 metais

2009 metais

2010 metais

1. Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.1. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

1.1.1.

Pritaikyti Žemaičių gatvės atkarpą, aikštę šalia M. Mažvydo akligatvio ir Joniškio miesto parko gyventojų verslo poreikiams, laisvalaikiui, kultūrinei veiklai (rekonstruoti aikštę, parką, gatvės atkarpą, apšvietimo sistemą, sutvarkyti pastatų fasadus, kompleksiškai sutvarkyti aplinką)

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

300

3000

2700

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), Joniškio rajono savivaldybės biudžetas (toliau vadinama – savivaldybės biudžetas)

1.1.2.

Modernizuoti ir plėtoti Joniškio rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė

750

2250

1620

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.3.

Gerinti Joniškio rajono savivaldybės vandens telkinių būklę

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė

200

600

600

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.4.

Plėtoti regioninės reikšmės viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė

300

400

400

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.5.

Įamžinti Saulės mūšio pergalę – pastatyti memorialinį kompleksą

2008–2009

Joniškio rajono savivaldybė, Kultūros ministerija

460

1719

valstybės biudžetas, Privatizavimo fondas

1.1.6.

Tvarkyti užterštas Joniškio rajono savivaldybės teritorijas

2009

Joniškio rajono savivaldybė

700

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.2. Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

1.2.1.

Rekonstruoti ir modernizuoti daugiabučius gyvenamuosius namus Joniškyje, Žemaičių gatvėje ir Miesto aikštės teritorijoje

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

500

2590

2590

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.2.2.

Pritaikyti socialiniam būstui negyvenamąsias patalpas, esančias Joniškyje

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

300

855

855

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.3. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

1.3.1.

Rekonstruoti Žagarės aikštę (rekonstruoti aikštę, kultūros centrą, apšvietimo sistemą, pastatų fasadus, kitaip gerinti gyvenamąją aplinką)

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

300

2265

2265

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.2.

Gerinti Joniškio rajono kaimiškųjų gyvenviečių aplinką

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė, kaimo bendruomenės,

Žemės ūkio ministerija

90

1050

1050

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama)

1.4. Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

1.4.1.

Skatinti bendruomenines iniciatyvas, organizuoti konferencijas, mokymą

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybės gyventojų bendruomenės, Žemės ūkio ministerija

200

200

200

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama), savivaldybės biudžetas

1.4.2.

Įgyvendinti vietos veiklos partnerystės principus Joniškio rajono savivaldybėje

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė, Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupė, Žemės ūkio ministerija

1000

2000

2000

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.5. Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

1.5.1.

Modernizuoti Joniškio kultūros centrą

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė, Kultūros ministerija

1500

3000

3000

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.2.

Modernizuoti Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešąją biblioteką

2009

Joniškio rajono savivaldybė, Kultūros ministerija

958,1

valstybės biudžetas

1.5.3.

Pritaikyti patalpas Joniškio istorijos ir kultūros muziejui

2009–2010

Joniškio rajono savivaldybė, Kultūros ministerija

1833

1459

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.4.

Rekonstruoti Joniškio rajono savivaldybės Žagarės gimnazijos pastatą

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė,

Švietimo ir mokslo ministerija

700

1000

1798

valstybės biudžetas

1.5.5.

Rekonstruoti Joniškio Mato Slančiausko gimnazijos pastatą

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė,

Švietimo ir mokslo ministerija

1224

1547

2000

valstybės biudžetas

1.5.6.

Rekonstruoti Joniškio rajono Rudiškių pagrindinės mokyklos pastatą

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė,

Švietimo ir mokslo ministerija

500

1000

1000

valstybės biudžetas

1.5.7.

Rekonstruoti Joniškio rajono savivaldybės Gataučių Marcės Katiliūtės pagrindinės mokyklos pastatą

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė,

Švietimo ir mokslo ministerija

400

880

1000

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.8.

Steigti Joniškio rajono savivaldybės kaimo vietovėse universalius daugiafunkcius centrus

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė

100

1000

1000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.9.

Modernizuoti Joniškio rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė

500

500

500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.10.

Gerinti Joniškio rajono savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą

 

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė

200

866

866

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.11.

Įsteigti Joniškio rajono visuomenės sveikatos biurą

2009

Joniškio rajono savivaldybė

500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.12.

Rekonstruoti viešosios įstaigos Joniškio ligoninės Skubiosios pagalbos ir priėmimo skyrių, dienos stacionarą, dienos chirurgijos ir operacinį bloką

2008–2009

Joniškio rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

1300

4933

valstybės biudžetas

1.5.13.

Pertvarkyti viešosios įstaigos Joniškio ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, restruktūrizuoti dienos stacionarą ir dienos chirurgijos skyrius

2008

Joniškio rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

1611,93

Privalomojo sveikatos draudimo fondas

1.5.14.

Restruktūrizuoti viešosios įstaigos Joniškio ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus paslaugas

2008

Joniškio rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

622,33

Privalomojo sveikatos draudimo fondas

1.5.15.

Restruktūrizuoti viešosios įstaigos Joniškio ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus paslaugas

2008

Joniškio rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

989,6

Privalomojo sveikatos draudimo fondas

1.5.16.

Modernizuoti ir (arba) rekonstruoti viešosios paskirties pastatus, esančius Joniškio rajono savivaldybėje, ir jų energetikos sistemas – gerinti pastatų energetines charakteristikas

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė

600

1500

1500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.17.

Rekonstruoti ir plėtoti Žagarės nuotekų tinklus ir vandentiekio sistemą

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė, Aplinkos ministerija

2000

4000

4000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.5.18.

Diegti Joniškio rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose elektroninės sveikatos paslaugas

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė

60

150

45

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.19.

Rekonstruoti Joniškio rajono savivaldybės Skaistgirio seniūnijos Kivės ir Lankos upelių sausinimo sistemų nuvedamąjį tinklą, hidrotechninius statinius ir drenažo rinktuvus

2008–2009

Joniškio rajono savivaldybė,

Žemės ūkio ministerija

600

600

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama)

1.5.20.

Atnaujinti Joniškio rajono savivaldybės sporto aikštynus

2009–2010

Joniškio rajono savivaldybė

2500

2000

valstybės biudžetas (Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama), savivaldybės biudžetas

1.6. Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

1.6.1.

Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, remiančius naujų darbo vietų steigimą

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė,

Joniškio darbo birža

211

300

300

savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, Užimtumo fondas

1.6.2.

Subsidijuoti darbo vietų steigimą

2008–2010

Joniškio darbo birža

252

300

300

Užimtumo fondas

1.6.3.

Remti viešųjų darbų iniciatyvas

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė,

Joniškio darbo birža

593,2

500

450

savivaldybės biudžetas, Užimtumo fondas

1.7. Uždavinys – gerinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

1.7.1.

Organizuoti Joniškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė

200

200

200

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.2.

Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Joniškio rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir Joniškio rajono savivaldybės regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė

100

100

100

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.3.

Rengiant ir atnaujinant Joniškio rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus su išorės ekspertų pagalba, metodine ir technine parama, gerinti už teritorijų planavimą atsakingų Joniškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė

100

200

200

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.4.

Skatinti Joniškio rajono savivaldybės administracines paslaugas teikti elektroninio ryšio priemonėmis

2009

Joniškio rajono savivaldybė

900

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.5.

Plėtoti Joniškio rajono savivaldybės administracijoje „vieno langelio“ principu veikiančią gyventojų aptarnavimo sistemą

2008–2010

Joniškio rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

100

250

250

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.7.6.

Diegti Joniškio rajono savivaldybės administracijoje elektroninės demokratijos sistemą

2010

Joniškio rajono savivaldybė

150

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

Iš viso

18864,06

47146,1

36398

 

 

_________________

 

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 922

 

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2008–2010 METŲ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Jurbarko rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – nustatyti probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Rengiant šią programą, atsižvelgta į įgyvendinamas 2008–2010 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamas programas, visų pirma – numatomas finansuoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinės paramos lėšomis, kuriose nustatyti su probleminės teritorijos plėtra susiję tikslai, uždaviniai ir priemonės.

3. Nustatant probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros priemones, atsižvelgta į Jurbarko rajono savivaldybės plėtros prioritetines kryptis, nustatytas Jurbarko rajono savivaldybės strateginiame plėtros 2006–2015 metų plane, patvirtintame Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. T2-180, ir kituose Jurbarko rajono savivaldybės planavimo dokumentuose, taip pat Tauragės regiono plėtros prioritetus, nustatytus Tauragės regiono plėtros iki 2013 metų plane, kuriam pritarta Tauragės regiono plėtros tarybos 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. R1-23, ir Jurbarko rajono savivaldybės 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo būsto ir kompleksinei plėtrai galimybių studijos pasiūlymus.

4. Atsižvelgiant į Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 2007, Nr. 127-5185) (toliau vadinama – Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus, valstybės pagalba probleminei teritorijai teikiama:

4.1. sudarant palankesnes sąlygas panaudoti ES struktūrinės paramos lėšas probleminėje teritorijoje vykdomiems projektams:

4.1.1. remiant projektus, skirtus probleminės teritorijos miestų gyvenamajai aplinkai ir kokybei gerinti;

4.1.2. remiant projektus, skirtus būsto sąlygoms gerinti ir socialinio būsto pasiūlai didinti probleminėje teritorijoje;

4.1.3. finansuojant ES struktūrinių fondų lėšomis vietines ir regionines iniciatyvas atitinkančius projektus, atrenkamus regionų projektų planavimo būdu ir įgyvendinamus probleminėje teritorijoje;

4.2. vykdant probleminių teritorijų plėtros programų priemones, finansuojamas iš nacionalinio biudžeto, taip pat kitų programų priemonės.

5. Šioje programoje, atsižvelgiant į jos bendrąsias nuostatas (I skyrius) ir probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizę (II skyrius), nustatytas probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai (III skyrius), siekiami rezultatai (vertinimo kriterijai) (IV skyrius), pateikti duomenys apie šios programos įgyvendinimo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmą (V skyrius), pateiktos šios programos įgyvendinimo priemonės (priedas).

6. Šioje programoje vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558) ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370).

 

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

7. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizei naudojami duomenys, pateikti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, valstybės įmonės Registrų centro ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos.

8. Probleminėje teritorijoje 2007 metų pradžioje gyveno 35622 gyventojai, Jurbarke – 13364 gyventojai, Smalininkuose – 621 gyventojas. Didžiuma probleminės teritorijos gyventojų (60,7 procento) gyveno kaime, kaimo gyventojų procentas buvo beveik du kartus didesnis už šalies vidurkį (33,2 procento).

9. Didžiuma probleminės teritorijos gyventojų (59,9 procento) 2007 metų pradžioje buvo darbingo amžiaus, tačiau šis rodiklis buvo mažesnis už šalies vidurkį (63,1 procento). Palyginti su šalies vidurkiu, buvo kiek daugiau 0–15 metų gyventojų (18,7 procento) ir daugiau pensinio amžiaus gyventojų – 21,4 procento (šalyje atitinkamai 17,4 ir 19,4 procento). Darbingo amžiaus gyventojų nuo 2006 iki 2007 metų padaugėjo 0,2 procento (nuo 21277 iki 21329), bet per tą patį laiką darbingo amžiaus gyventojų šalyje daugėjo kur kas sparčiau – 0,7 procento. Net 4,4 procento (nuo 6972 iki 6662) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, pensinio amžiaus gyventojų sumažėjo 2,3 procento. Nuo 2006 metų pradžios iki 2007 metų pradžios gyventojų sumažėjo 1,2 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldo 2006 metais buvo neigiamas (-166), 2007 metais padėtis dar pablogėjo – išvyko 239 gyventojais daugiau, negu atvyko. Vien dėl migracijos 2006 ir 2007 metais probleminės teritorijos gyventojų mažėjo atitinkamai po 0,5 ir 0,7 procento. Neigiamos migracijos tendencijos, mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius ir didelis pensinio amžiaus gyventojų procentas rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

10. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2007 metais buvo 407 daugiabučiai gyvenamieji namai. Per 2004–2007 metus nerenovuotas nė vienas daugiabutis gyvenamasis namas. Tai prastina gyvenamąją aplinką. Kadangi gyvenimo sąlygos labiausiai pablogėjusios šiuose namuose, labai svarbu juos atnaujinti – gerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias jų savybes. Net 92,1 procento visų probleminėje teritorijoje esančių pastatų pastatyti iki 1990 metų, iš jų 33,5 procento – 1940–1960 metais, taigi renovuoti juos būtina.

11. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto fondo plėtra per lėta, labai lėtai didėja socialinio būsto pasiūla, o asmenų, negalinčių įsigyti būsto ir turinčių teisę į socialinį būstą, daugėja labai sparčiai. Per 2006 metus iš naujo įrengti 8 socialiniai būstai. Valstybei ar savivaldybei priklausančių butų padaugėjo 24,7 procento – nuo 158 butų 2006 metais iki 197 butų 2007 metais, tačiau socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) padaugėjo net 51,7 procento (nuo 60 asmenų (šeimų) 2006 metais iki 91 asmens (šeimos) 2007 metais).

12. Jurbarko rajono savivaldybei 2007 metais priklausė 61 visuomeninės paskirties pastatas, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams, 15 iš jų – renovuoti (24,6 procento visų šių pastatų).

13. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2006 ir 2007 metais teko atitinkamai 71 litas ir 112 litų tiesioginių užsienio investicijų (vos 1 procentas 2006 metų ir 1,3 procento 2007 metų šalies vidurkio). Materialinių investicijų vienam gyventojui 2006 metais teko daugiau – 1593 litai (vos 31,6 procento šalies vidurkio).

14. 2007 metais probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 11315 (52,3 procento) probleminės teritorijos kaimo gyventojų. Kaimo bendruomenės dalyvavo Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybių vietos veiklos grupės „Nemunas“ veikloje. Su ES parama rengta šios vietos veiklos grupės teritorijos kaimo vietovės studija ir integruota bandomoji strategija, ši strategija pradėta įgyvendinti. Tikimasi, kad ES parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

15. Pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), 4.4 priemonę probleminės teritorijos Jurbarko kadastro vietovės Dainių, Vajotų ir Lukšių kaimuose vykdomas žemės konsolidacijos projektas.

16. Vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2006 metais buvo 7,3 procento, taigi 114,7 procento didesnis už šalies vidurkį (3,4 procento). Buvo 462 ilgalaikiai bedarbiai – 25,9 procento visų probleminės teritorijos bedarbių, o tai kiek mažiau už šalies vidurkį (27 procentai).

17. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2006 metais buvo 2,6 procento, taigi 132 procentais didesnis už šalies vidurkį (1,1 procento). 2007 metais padėtis nepakito – vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis buvo 2,6 procento, taigi 239,1 procento didesnis už šalies vidurkį.

18. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

19. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2007–2010 metais strateginį tikslą ir uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje.

20. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad Jurbarko rajono savivaldybėje 2010 metais:

20.1. vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies vidurkį;

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies vidurkį.

21. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

21.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

21.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

21.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

21.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

21.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

21.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

21.7. gerinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

22. Probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

22.1. vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

22.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

23. Siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

23.1. vidutinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Jurbarko rajono savivaldybėje 2010 metais bus ne daugiau kaip 150 procentų šalies vidurkio (2006 metais – 214,7 procento šalies vidurkio);

23.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis Jurbarko rajono savivaldybėje 2010 metais bus ne daugiau kaip 150 procentų šalies vidurkio (2007 metais – 239,1 procento šalies vidurkio).

24. Šios programos 21 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

24.1. nurodyto 21.1 punkte uždavinio – Jurbarko rajono savivaldybės įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos ar investiciniam patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

24.2. nurodyto 21.2 punkte uždavinio:

24.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose procento pokytis;

24.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) procento pokytis;

24.3. nurodyto 21.3 punkte uždavinio – kaimo vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

24.4. nurodyto 21.4 punkte uždavinio – Jurbarko rajono savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, procento pokytis;

24.5. nurodyto 21.5 punkte uždavinio – viešųjų pastatų, rekonstruotų siekiant didinti energetinį jų efektyvumą, procento pokytis;

24.6. nurodyto 21.6 punkte uždavinio – ilgalaikių bedarbių procento pokytis;

24.7. nurodyto 21.7 punkte uždavinio – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, procento pokytis.

25. Įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

25.1. bus įvykdytas vienas kompleksinės urbanistinės plėtros projektas Jurbarke (2004–2007 metais tokie projektai nevykdyti);

25.2. iki 2010 metų bus atnaujinta atitinkamai 1 procentas ir 2,5 procento daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose;

25.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 11 procentų (nuo 91 asmens (šeimos) 2007 metais iki 81 asmens (šeimos) 2010 metais);

25.4. septyniose kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2004–2007 metais tokie projektai nevykdyti);

25.5. Jurbarko rajono savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 20 procentų (nuo 11315 gyventojų 2007 metais iki 13578 gyventojų 2010 metais);

25.6. viešųjų pastatų, rekonstruotų siekiant didinti energetinį jų efektyvumą, padaugės 20 procentų (nuo 24,6 procento 2007 metais iki 29,5 procento 2010 metais);

25.7. ilgalaikių bedarbių Jurbarko rajono savivaldybėje sumažės 10 procentų (nuo 462 ilgalaikių bedarbių 2006 metais iki 416 ilgalaikių bedarbių 2010 metais);

25.8. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 14 procentų (nuo 61 procento 2007 metais iki 75 procentų 2010 metais).

 

V. programos įgyvendinimas, stebėsena ir atskaitomybė

 

26. Teisės aktų nustatyta tvarka šios programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną atlieka Vidaus reikalų ministerija.

27. Atsakingi vykdytojai, nurodyti šios programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie šios programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Vidaus reikalų ministerija kasmet iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie šios programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

28. Šios programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš valstybės biudžeto (įskaitant ES struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Užimtumo fondo asignavimų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. ES parama šios programos priemonių įgyvendinimo projektams skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

_________________

 

 

Jurbarko rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programos

priedas

 

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2008–2010 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Priemonės pavadinimas

Įvykdymo terminas (metai)

Atsakingi vykdytojai

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)

Numatomi finansavimo šaltiniai

2008 metais

2009 metais

2010 metais

1. Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.1. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

1.1.1.

Sutvarkyti Jurbarko kvartalo tarp Kauno, Dariaus ir Girėno ir M. Valančiaus gatvių infrastruktūrą: parengti techninę dokumentaciją, sutvarkyti M. Valančiaus gatvės šaligatvius, sutvarkyti infrastruktūrą – įrengti mašinų stovėjimo aikšteles, krepšinio aikštelę, vaikų žaidimo aikštelę, poilsio zonas, apšvietimą, sutvarkyti aplinką

2008–2009

Jurbarko rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

70,6

917,6

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), Jurbarko rajono savivaldybės biudžetas (toliau vadinama – savivaldybės biudžetas)

1.1.2.

Sutvarkyti Jurbarko kvartalo tarp Kauno ir Nemuno gatvių ir M. Valančiaus gatvės tęsinio – pėsčiųjų tako – infrastruktūrą: parengti projekto techninę dokumentaciją, įrengti pėsčiųjų taką, sutvarkyti infrastruktūrą – įrengti mašinų stovėjimo aikšteles, krepšinio aikštelę, vaikų žaidimo aikštelę, poilsio zonas, apšvietimą, sutvarkyti aplinką

2008–2009

Jurbarko rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

98,8

1313

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.1.3.

Sutvarkyti Jurbarko kvartalo tarp Dariaus ir Girėno, Vytauto Didžiojo, K. Donelaičio ir P. Cvirkos gatvių infrastruktūrą: parengti projekto techninę dokumentaciją, sutvarkyti infrastruktūrą – įrengti mašinų stovėjimo aikšteles, krepšinio aikštelę, vaikų žaidimo aikštelę, poilsio zonas, apšvietimą, sutvarkyti aplinką

2008–2009

Jurbarko rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

70,6

917,6

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.1.4.

Sutvarkyti Kauno gatvės skverą ir fontaną: parengti projekto techninę dokumentaciją, sutvarkyti fontaną, pakeisti takų dangą, sutvarkyti žaliuosius plotus

2008–2009

Jurbarko rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

28,2

324,7

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.1.5.

Kompleksiškai rekonstruoti Kauno gatvės dalį ir jos aplinką: parengti projekto techninę dokumentaciją, sutvarkyti šaligatvius, rekonstruoti gatvę, sutvarkyti aplinką

2008–2010

Jurbarko rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

141,2

1722,3

1411,8

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.1.6.

Plėtoti Jurbarko rajono savivaldybėje ekologišką viešąjį transportą

2010

Jurbarko rajono savivaldybė

800

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.7.

Tvarkyti užterštas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijas

2009–2010

Jurbarko rajono savivaldybė

409,65

409,65

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.8.

Gerinti Jurbarko rajono savivaldybės vandens telkinių būklę

2009–2010

Jurbarko rajono savivaldybė

1270,6

1353,8

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.9.

Plėtoti regioninės reikšmės viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas

2009–2010

Jurbarko rajono savivaldybė

652,95

652,95

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.10.

Modernizuoti ir plėtoti Jurbarko rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

2010

Jurbarko rajono savivaldybė

4200

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.2. Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

1.2.1.

Rekonstruoti daugiabučius namus Jurbarke tarp Nemuno, Kauno, Vytauto Didžiojo, K. Donelaičio, P. Cvirkos ir M. Valančiaus gatvių

2009–2010

Jurbarko rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

2753

5534,1

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.2.2.

Įrengti socialinį būstą – pritaikyti jam patalpas, esančias Jurbarke

2010

Jurbarko rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

2371,8

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.3. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

1.3.1.

Atnaujinti ir (arba) įrengti Jurbarko rajono savivaldybės Girdžių, Eržvilko, Raudonės, Skirsnemunės, Smalininkų, Šimkaičių ir Veliuonos miestelių viešąją infrastruktūrą, kompleksiškai tvarkyti aplinką

2008–2010

Jurbarko rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

445,1

3500

4000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.4. Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

1.4.1.

Įgyvendinti vietos veiklos partnerystės principus Jurbarko rajono savivaldybėje

2008–2010

Jurbarko rajono savivaldybė, vietos veiklos grupė „Nemunas“, Žemės ūkio ministerija

100

4250

4650

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.5. Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

1.5.1.

Rekonstruoti buvusios Jurbarko
„Klevelio“ pradinės mokyklos pastatą – pritaikyti viešajai bibliotekai

2008–2010

Jurbarko rajono savivaldybė, Kultūros ministerija

1390

4600

7300

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.2.

Rekonstruoti viešosios įstaigos Jurbarko ligoninės pastatą Jurbarke, Vydūno g. 56

2008

Jurbarko rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

300

valstybės biudžetas

1.5.3.

Restruktūrizuoti viešosios įstaigos Jurbarko ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus paslaugas

2008

Jurbarko rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

21

Privalomojo sveikatos draudimo fondas

1.5.4.

Modernizuoti ir (arba) rekonstruoti viešosios paskirties pastatus, esančius Jurbarko rajono savivaldybėje, ir jų energetikos sistemas – gerinti šių pastatų energetines charakteristikas

2009–2010

Jurbarko rajono savivaldybė

1000

2637,5

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.5.

Gerinti Jurbarko rajono savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą

2010

Jurbarko rajono savivaldybė

1406,8

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.6.

Diegti Jurbarko rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose elektroninės sveikatos paslaugas

2009–2010

Jurbarko rajono savivaldybė

94,2

100

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.6. Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

1.6.1.

Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, remiančius naujų darbo vietų steigimą

2008–2010

Jurbarko rajono savivaldybė, Jurbarko darbo birža

500

750

750

savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, Užimtumo fondas

1.6.2.

Subsidijuoti darbo vietų steigimą

2008–2010

Jurbarko darbo birža

126,9

150

170

Užimtumo fondas

1.6.3.

Remti savarankišką užimtumą

2008–2010

Jurbarko darbo birža

81,4

100

114

Užimtumo fondas

1.7. Uždavinys – gerinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

1.7.1.

Organizuoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administra-ciniams gebėjimams ugdyti

2009–2010

Jurbarko rajono savivaldybė

83

80,2

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.2.

Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Jurbarko rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir Jurbarko rajono savivaldybės regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

2009–2010

Jurbarko rajono savivaldybė

49

100

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.3.

Rengiant ir atnaujinant Jurbarko rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus su išorės ekspertų pagalba, metodine ir technine parama, gerinti už teritorijų planavimą atsakingų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

2009–2010

Jurbarko rajono savivaldybė

335,3

200

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.4.

Skatinti Jurbarko rajono savivaldybės administracines paslaugas teikti elektroninio ryšio priemonėmis

2009–2010

Jurbarko rajono savivaldybė

112,2

100

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.5.

Įdiegti Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje „vieno langelio“ sistemą

2009

Jurbarko rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

Iš viso

3373,8

25805,1

38342,6

 

 

_________________

 

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 922

 

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2008–2010 METŲ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kelmės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – nustatyti probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Rengiant šią programą, atsižvelgta į įgyvendinamas 2008–2010 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamas programas, visų pirma – numatomas finansuoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinės paramos lėšomis, kuriose nustatyti su probleminės teritorijos plėtra susiję tikslai, uždaviniai ir priemonės.

3. Nustatant probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros priemones, atsižvelgta į Kelmės rajono savivaldybės plėtros prioritetines kryptis, nustatytas Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 661 patvirtintoje Kelmės rajono bendrojo plano strateginėje dalyje ir kituose savivaldybės planavimo dokumentuose, taip pat Šiaulių regiono plėtros prioritetus, nustatytus Šiaulių regiono plėtros tarybos 2007 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. R-2 patvirtintame Šiaulių regiono 2007–2013 metų plėtros plane, ir Kelmės rajono savivaldybės 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo būsto ir kompleksinei plėtrai galimybių studijos pasiūlymus.

4. Atsižvelgiant į Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 2007, Nr. 127-5185) (toliau vadinama – Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus, valstybės pagalba probleminei teritorijai teikiama:

4.1. sudarant palankesnes sąlygas panaudoti ES struktūrinės paramos lėšas probleminėje teritorijoje vykdomiems projektams:

4.1.1. remiant projektus, skirtus probleminės teritorijos miestų gyvenamajai aplinkai ir kokybei gerinti;

4.1.2. remiant projektus, skirtus būsto sąlygoms gerinti ir socialinio būsto pasiūlai didinti probleminėje teritorijoje;

4.1.3. finansuojant ES struktūrinių fondų lėšomis vietines ir regionines iniciatyvas atitinkančius projektus, atrenkamus regionų projektų planavimo būdu ir įgyvendinamus probleminėje teritorijoje;

4.2. vykdant probleminių teritorijų plėtros programų priemones, finansuojamas iš nacionalinio biudžeto, taip pat kitų programų priemonės.

5. Šioje programoje, atsižvelgiant į jos bendrąsias nuostatas (I skyrius) ir probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizę (II skyrius), nustatytas probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai (III skyrius), siekiami rezultatai (vertinimo kriterijai) (IV skyrius), pateikti duomenys apie šios programos įgyvendinimo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmą (V skyrius), pateiktos šios programos įgyvendinimo priemonės (priedas).

6. Šioje programoje vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558) ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370).

 

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

7. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizei naudojami duomenys, pateikti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, valstybės įmonės Registrų centro ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos.

8. Probleminėje teritorijoje 2007 metų pradžioje gyveno 38615 gyventojų, Kelmėje – 10434, Tytuvėnuose – 2713, Užventyje – 813 gyventojų. Didžiuma probleminės teritorijos gyventojų (63,8 procento) gyveno kaime, kaimo gyventojų procentas buvo beveik dukart didesnis už šalies vidurkį (33,2 procento).

9. Didžiuma probleminės teritorijos gyventojų (57,9 procento) 2007 metų pradžioje buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis buvo kur kas mažesnis už šalies vidurkį (63,1 procento). Palyginti su šalies vidurkiu, probleminėje teritorijoje buvo kiek daugiau 0–15 metų gyventojų (18,6 procento) ir kur kas daugiau pensinio amžiaus gyventojų – 22,5 procento (šalyje atitinkamai 17,4 ir 19,4 procento). Darbingo amžiaus gyventojų nuo 2006 iki 2007 metų šiek tiek padaugėjo – 0,3 procento (nuo 22669 iki 22734), bet per tą patį laiką darbingo amžiaus gyventojų šalyje daugėjo daug sparčiau – 0,7 procento. Net 4,9 procento (nuo 7565 iki 7198) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, pensinio amžiaus gyventojų sumažėjo 2,1 procento. Nuo 2006 metų pradžios iki 2007 metų pradžios gyventojų probleminėje teritorijoje sumažėjo 1,4 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldo 2006 metais buvo neigiamas (-256), o 2007 metais padėtis dar pablogėjo – išvyko 307 gyventojais daugiau, negu atvyko. Vien dėl migracijos 2006 ir 2007 metais gyventojų sumažėjo atitinkamai 0,7 ir 0,8 procento. Neigiamos migracijos tendencijos, mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius ir didėjantis pensinio amžiaus gyventojų skaičius rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

10. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2007 metais čia buvo 105 daugiabučiai namai, 55 – Kelmėje ir 50 – Tytuvėnuose. Paskutinis daugiabutis Kelmėje pastatytas 1995 metais, Tytuvėnuose visi daugiabučiai namai statyti iki 1993 metų. Didžiuma Tytuvėnų ir Kelmės namų susidėvėję, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šiluminės energijos. Energija brangsta, taigi būtina šiuos namus atnaujinti, nes daugeliui namų ūkių išlaikyti būstą vis sunkiau.

11. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto fondo plėtra per lėta, jo pasiūla nedidėja, o asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Valstybei ar savivaldybei priklausančių butų probleminėje teritorijoje sumažėjo 11,7 procento – nuo 255 butų 2006 metais iki 226 butų 2007 metais, o socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) padaugėjo net 27,1 procento (nuo 85 asmenų (šeimų) 2006 metais iki 108 asmenų (šeimų) 2007 metais).

12. Kelmės rajono savivaldybei 2007 metais priklausė 99 visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose teiktos paslaugos gyventojams. Iš jų renovuota tik 9,1 procento (9 pastatai).

13. Probleminėje teritorijoje 2006 metais buvo 2239 kilometrai kelių, iš jų 408 kilometrai (18,2 procento) – su patobulinta danga. 2007 metais bendras kelių ilgis nepakito, o kelių su patobulinta danga ilgis padidėjo 8 kilometrais (iki 416 kilometrų, 18,6 procento visų kelių).

14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2006 ir 2007 metais teko atitinkamai 18 litų ir 339 litai tiesioginių užsienio investicijų (vos 0,3 procento 2006 metų ir 4 procentai 2007 metų šalies vidurkio). Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2006 metais teko daugiau – 1546 litai, tačiau ir šis rodiklis – vos 30,7 procento šalies vidurkio.

15. 2007 metais probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 11088 (45 procentams) probleminės teritorijos kaimo gyventojams. Bendruomenės veikė ir Kelmėje bei Tytuvėnuose. Su ES parama rengta Kelmės rajono savivaldybės kaimo vietovės studija ir integruota plėtros strategija. Tikimasi, kad ES parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

16. Vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2006 metais buvo 6,2 procento, taigi 83,4 procento didesnis už šalies vidurkį (3,4 procento). Vis dar didelis ilgalaikis nedarbas – 2006 metais buvo 617 ilgalaikių bedarbių, tai yra net 37,3 procento visų probleminės teritorijos bedarbių (šalies vidurkis – 11,9 procento).

17. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2006 metais probleminėje teritorijoje buvo 2,6 procento, taigi 132 procentais didesnis už šalies vidurkį (1,1 procento). Padėtis 2007 metais dar pablogėjo – vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis buvo 3,2 procento, taigi 198,2 procento didesnis už šalies vidurkį (1,1 procento).

18. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

19. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2007–2010 metų strateginį tikslą ir uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje.

20. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad Kelmės rajono savivaldybėje 2010 metais:

20.1. vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies vidurkį;

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies vidurkį.

21. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

21.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

21.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

21.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

21.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

21.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

21.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

21.7. gerinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

22. Probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

22.1. vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

22.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

23. Siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

23.1. vidutinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Kelmės rajono savivaldybėje 2010 metais bus ne daugiau kaip 150 procentų šalies vidurkio (2006 metais – 183,4 procento šalies vidurkio);

23.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis Kelmės rajono savivaldybėje 2010 metais bus ne daugiau kaip 150 procentų šalies vidurkio (2007 metais – 298,2 procento šalies vidurkio).

24. Šios programos 21 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

24.1. nurodyto 21.1 punkte uždavinio – Kelmės rajono savivaldybės įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos ar investiciniam patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

24.2. nurodyto 21.2 punkte uždavinio:

24.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose procento pokytis;

24.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) pokytis procentais;

24.3. nurodyto 21.3 punkte uždavinio – kaimo vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

24.4. nurodyto 21.4 punkte uždavinio – Kelmės rajono savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, procento pokytis;

24.5. nurodyto 21.5 punkte uždavinio:

24.5.1. kelių su patobulinta danga ilgio pokytis procentais;

24.5.2. viešųjų pastatų, rekonstruotų siekiant didinti energetinį jų efektyvumą, procento pokytis;

24.6. nurodyto 21.6 punkte uždavinio – ilgalaikių bedarbių procento pokytis;

24.7. nurodyto 21.7 punkte uždavinio – Kelmės rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, procento pokytis.

25. Įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

25.1. bus įvykdytas vienas kompleksinės urbanistinės plėtros projektas Kelmėje (2004–2007 metais tokie projektai nevykdyti);

25.2. iki 2010 metų bus atnaujinta atitinkamai 2,5 ir 7,8 procento daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose;

25.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 14 procentų (nuo 108 asmenų (šeimų) 2007 metais iki 92 asmenų (šeimų) 2010 metais);

25.4. šešiose kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2004–2007 metais tokie projektai nevykdyti);

25.5. Kelmės rajono savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 15 procentų (nuo 11088 gyventojų 2007 metais iki 12751 gyventojo 2010 metais);

25.6. kelių su patobulinta danga ilgis padidės 8,1 procento (nuo 416 kilometrų 2007 metais iki 450 kilometrų 2010 metais);

25.7. viešųjų pastatų, rekonstruotų siekiant didinti energetinį jų efektyvumą, padaugės 214 procentų (nuo 9 procentų 2007 metais iki 28 procentų 2010 metais);

25.8. ilgalaikių bedarbių Kelmės rajono savivaldybėje sumažės 20,1 procento (nuo 617 ilgalaikių bedarbių 2006 metais iki 493 ilgalaikių bedarbių 2010 metais);

25.9. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 30 procentų (nuo 54 procentų 2007 metais iki 70 procentų 2010 metais).

 

V. programos įgyvendinimas, stebėsena ir atskaitomybė

 

26. Teisės aktų nustatyta tvarka šios programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną atlieka Vidaus reikalų ministerija.

27. Atsakingi vykdytojai, nurodyti šios programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie šios programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Vidaus reikalų ministerija kasmet iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie šios programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

28. Šios programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš valstybės biudžeto (įskaitant ES struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), Kelmės rajono savivaldybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Užimtumo fondo asignavimų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. ES parama programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

_________________

 

 

 

Kelmės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programos

priedas

 

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2008–2010 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Priemonės pavadinimas

Įvykdymo terminas (metai)

Atsakingi vykdytojai

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)

Numatomi finansavimo šaltiniai

2008 metais

2009 metais

2010 metais

1. Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.1. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

1.1.1.

Rekonstruoti Kelmės centrinės dalies pastatus ir kompleksiškai sutvarkyti teritoriją: įrengti viešąjį tualetą, sutvarkyti Birutės gatvės iki Laucevičiaus gatvės šaligatvius ir žaliuosius plotus, sutvarkyti Jono Graičiūno gimnazijos teritoriją ir stadioną, įrengti pėsčiųjų taką nuo Birutės gatvės iki Vytauto Didžiojo gatvės, tvarkyti darželio-mokyklos „Ąžuoliukas“ teritoriją, teritorijas prie Birutės ir Vytauto Didžiojo gatvių, sutvarkyti Kelmės meno mokyklos teritoriją ir nudažyti fasadą, sutvarkyti daugiabučių Dariaus ir Girėno gatvėje (prie Laisvės gynėjų aikštės) teritorijas ir fasadus

2009–2010

Kelmės rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

3300

3317

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), Kelmės rajono savivaldybės biudžetas (toliau vadinama – savivaldybės biudžetas

1.1.2.

Plėtoti regioninės reikšmės viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas

2008–2010

Kelmės rajono savivaldybė

300

330

357,5

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.3.

Modernizuoti ir plėtoti Kelmės rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

2008–2010

Kelmės rajono savivaldybė

636

3000

3500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.4.

Gerinti Kelmės rajono savivaldybės vandens telkinių būklę

2009–2010

Kelmės rajono savivaldybė

2500

2500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.5.

Plėtoti Kelmės rajono savivaldybėje ekologišką viešąjį transportą

2009

Kelmės rajono savivaldybė

400

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.2. Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

1.2.1.

Renovuoti daugiabučius gyvenamuosius namus Kelmės centrinėje dalyje (Dariaus ir Girėno, Birutės gatvėse)

2008–2010

Kelmės rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

520

2266

2520

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.2.2.

Įrengti Kelmėje socialinį būstą

2008–2010

Kelmės rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

413

1050

724

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.3. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

1.3.1.

Plėtoti Kelmės rajono Valpainių gyvenvietės viešąją infrastruktūrą: rekonstruoti ir pritaikyti bendruomenės poreikiams bendruomenės pastatą (įkurti užimtumo ir sveikatingumo centrą, įrengti viešąją interneto svetainę, biblioteką, bendruomenės salę, pirtį su baseinu ir treniruoklių salę), įrengti pėsčiųjų takus, tvarkyti poilsio zonas, rekonstruoti sporto aikštyną

2009

Kelmės rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

750

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.2.

Plėtoti Kelmės rajono Vaiguvos gyvenvietės infrastruktūrą ir rekonstruoti visuomeninius pastatus, tvarkyti žaliąją zoną, įrengti mašinų stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takus ir apšvietimą, tvarkyti kultūros ir bendruomenės namų teritoriją – įrengti apšvietimą, takus ir privažiavimus

2010

Kelmės rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

750

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.3.

Kompleksiškai tvarkyti Kelmės rajono Lupikų kaimo viešąsias erdves: rekonstruoti Lupikų kaimo bendruomenės namus, įrengti bendruomenės salę, interneto svetainę, amatų centrą, šarvojimo salę, sporto aikštyną, sutvarkyti Lupikų kaimo parką – sukurti poilsio zoną gyventojams, įrengti šaligatvius

2010

Kelmės rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

700

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.4.

Kompleksiškai sutvarkyti Kelmės rajono Užvenčio miestelio viešąsias erdves: rekonstruoti Užvenčio kultūros namų pastatą, sutvarkyti privažiavimus, teritoriją šalia pastato, įrengti tinkamą apšvietimą, apželdinti, sutvarkyti miestelio centrą – įrengti aikštelę su apšvietimu, šaligatvius, sutvarkyti buvusio parko teritoriją – takus, apšvietimą, privažiavimus, apželdinti teritoriją

2009

Kelmės rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

2000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.5.

Rekonstruoti Pašiaušės kaimo bendruomenės pastatą ir įrengti gyventojų užimtumo centrą, kompleksiškai tvarkyti kaimo centro teritoriją

2009

Kelmės rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

700

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.6.

Įrengti Kelmės rajono Laikšių bendruomenės pastatą ir kompleksiškai tvarkyti teritoriją: rekonstruoti buvusį pirties pastatą – pritaikyti bendruomenės poreikiams (įkurti bendruomenės užimtumo centrą), sutvarkyti kaimo parką – sukurti poilsio ir pramogų zoną, įrengti lauko estradą, sporto aikštyną, iškasti tvenkinį ir įrengti paplūdimį, sutvarkyti pėsčiųjų takus ir apšvietimą

2009

Kelmės rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

700

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.4. Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

1.4.1.

Surengti konferenciją „Geroji patirtis“

2008–2010

Kelmės rajono savivaldybė

3

3

3

savivaldybės biudžetas

1.4.2.

Tobulinti nevyriausybinių organizacijų darbuotojų ir savanorių kvalifikaciją

2008–2010

Kelmės rajono savivaldybė

1,5

1,5

1,5

savivaldybės biudžetas

1.5. Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

1.5.1.

Rekonstruoti Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešąją biblioteką

2008–2010

Kelmės rajono savivaldybė, Kultūros ministerija

594

595

595

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.2.

Rekonstruoti Kelmės „Aukuro“ vidurinės mokyklos pastatą

2010

Kelmės rajono savivaldybė, Švietimo ir mokslo ministerija

200

valstybės biudžetas

1.5.3.

Rekonstruoti Kelmės rajono Kražių gimnazijos pastatą

2009–2010

Kelmės rajono savivaldybė, Švietimo ir mokslo ministerija

1171

2000

valstybės biudžetas

1.5.4.

Rekonstruoti Kelmės specialiosios mokyklos pastatus

2010

Kelmės rajono savivaldybė, Švietimo ir mokslo ministerija

200

valstybės biudžetas

1.5.5.

Rekonstruoti Kelmės kultūros centrą

2009–2010

Kelmės rajono savivaldybė, Kultūros ministerija

4000

3120

valstybės biudžetas

1.5.6.

Remontuoti viešosios įstaigos Kelmės ligoninės pastatus ir rekonstruoti centrinę sterilizacinę

2008–2009

Kelmės rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

200

1500

valstybės biudžetas

1.5.7.

Restauruoti Kelmės dvaro rūmų patalpas, įrengti ekspoziciją ir saugyklų įrangą

2009–2010

Kelmės rajono savivaldybė, Kultūros ministerija

1000

2000

valstybės biudžetas

1.5.8.

Rekonstruoti ir plėtoti vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklą

2008–2010

Kelmės rajono savivaldybė, Susisiekimo ministerija

4900

5000

5000

valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos), savivaldybės biudžetas

1.5.9.

Pritaikyti turizmo reikmėms Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyno ansamblį

2008–2010

Kelmės rajono savivaldybė, Šiaulių vyskupija, Ūkio ministerija

3000

8260

25000

valstybės biudžetas (įskaitant ES struktūrinę paramą, gaunamą pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.5.10.

Asfaltuoti žvyrkelį Nemakščiai–Kražiai–Junkilai (10,9–16,7 km)

2008–2009

Susisiekimo ministerija

1740

4060

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.11.

Modernizuoti Kelmės rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas

2009–2010

Kelmės rajono savivaldybė

350

350

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.12.

Gerinti Kelmės rajono savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą

2009–2010

Kelmės rajono savivaldybė

2500

2885

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.13.

Modernizuoti ir (arba) rekonstruoti viešosios paskirties pastatus, esančius Kelmės rajono savivaldybėje, ir jų energetikos sistemas – gerinti šių pastatų energetines charakteristikas

2009–2010

Kelmės rajono savivaldybė

2500

3250

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.14.

Restruktūrizuoti viešosios įstaigos Kelmės ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus paslaugas

2008

Kelmės rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

617,15

Privalomojo sveikatos draudimo fondas

1.6. Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

1.6.1.

Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, remiančius naujų darbo vietų steigimą

2008–2010

Kelmės rajono savivaldybė, Kelmės darbo birža, Žemės ūkio ministerija

81,1

170

170

savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas (įskaitant Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai), Užimtumo fondas

1.6.2.

Teikti paramą verslui kurti ir plėtoti kaimiškosiose Kelmės rajono savivaldybės teritorijose

2008–2010

Kelmės rajono savivaldybė, Žemės ūkio ministerija

260

235

189

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.6.3.

Skatinti kaimo turizmo veiklą Kelmės rajono savivaldybėje

2008–2010

Kelmės rajono savivaldybė, Žemės ūkio ministerija

220

275

205

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.7. Uždavinys – gerinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

1.7.1.

Organizuoti Kelmės rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti

2008–2010

Kelmės rajono savivaldybė

50

50

50

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.2.

Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Kelmės rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir Kelmės rajono savivaldybės regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

2009–2010

Kelmės rajono savivaldybė

40

20

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.3.

Rengiant ir atnaujinant Kelmės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus su išorės ekspertų pagalba, metodine ir technine parama, gerinti už teritorijų planavimą atsakingų Kelmės rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

2009–2010

Kelmės rajono savivaldybė

200

200

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.4.

Skatinti Kelmės rajono savivaldybės administracines paslaugas teikti elektroninio ryšio priemonėmis

2008–2010

Kelmės rajono savivaldybė

200

300

300

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

Iš viso

13735,75

49206,5

60107

 

 

_________________

 

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 922

 

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2008–2010 METŲ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pasvalio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – nustatyti probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Rengiant šią programą, atsižvelgta į įgyvendinamas 2008–2010 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) ir savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamas programas, visų pirma – numatomas finansuoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinės paramos lėšomis, kuriose nustatyti su probleminės teritorijos plėtra susiję tikslai, uždaviniai ir priemonės.

3. Nustatant probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės plėtros priemones, atsižvelgta į Pasvalio rajono savivaldybės plėtros prioritetines kryptis, nustatytas Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. T1-12 patvirtintame Pasvalio rajono savivaldybės plėtros iki 2014 metų strateginiame plane, kituose Pasvalio rajono savivaldybės planavimo dokumentuose, ir Pasvalio rajono savivaldybės 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo būsto ir kompleksinei plėtrai galimybių studijos pasiūlymus.

4. Atsižvelgiant į Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 2007, Nr. 127-5185) (toliau vadinama – Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus, valstybės pagalba probleminei teritorijai teikiama:

4.1. sudarant palankesnes sąlygas panaudoti ES struktūrinės paramos lėšas probleminėje teritorijoje vykdomiems projektams:

4.1.1. remiant projektus, skirtus probleminės teritorijos miestų gyvenamajai aplinkai ir kokybei gerinti;

4.1.2. remiant projektus, skirtus būsto sąlygoms gerinti ir socialinio būsto pasiūlai didinti probleminėje teritorijoje;

4.1.3. finansuojant ES struktūrinių fondų lėšomis vietines ir regionines iniciatyvas atitinkančius projektus, atrenkamus regionų projektų planavimo būdu ir įgyvendinamus probleminėje teritorijoje;

4.2. vykdant probleminių teritorijų plėtros programų priemones, finansuojamas iš nacionalinio biudžeto, taip pat kitų programų priemonės.

5. Šioje programoje, atsižvelgiant į jos bendrąsias nuostatas (I skyrius) ir probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizę (II skyrius), nustatytas probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai (III skyrius), siekiami rezultatai (vertinimo kriterijai) (IV skyrius), pateikti duomenys apie programos įgyvendinimo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmą (V skyrius), pateiktos šios programos įgyvendinimo priemonės (priedas).

6. Šioje programoje vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558) ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370).

 

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

7. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizei naudojami duomenys, pateikti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, valstybės įmonės Registrų centro ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos.

8. Probleminėje teritorijoje 2007 metų pradžioje gyveno 32961 gyventojas, Pasvalyje – 8382, Joniškėlyje – 1397 gyventojai. Didžiuma probleminės teritorijos gyventojų (70,3 procento) gyveno kaime, kaimo gyventojų procentas buvo daugiau kaip dukart didesnis už šalies vidurkį (33,2 procento).

9. Didžiuma probleminės teritorijos gyventojų (58,1 procento) 2007 metų pradžioje buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis buvo kur kas mažesnis už šalies vidurkį (63,1 procento). Palyginti su šalies vidurkiu, probleminėje teritorijoje buvo daugiau 0–15 metų ir pensinio amžiaus gyventojų – atitinkamai 19,8 ir 22,1 procento (šalyje 17,4 ir 19,4 procento). Darbingo amžiaus gyventojų šiek tiek pagausėjo – nuo 2006 iki 2007 metų 0,2 procento (nuo 19125 iki 19164), bet per tą patį laiką darbingo amžiaus gyventojų šalyje daugėjo kur kas sparčiau – 0,7 procento. Net 4,4 procento (nuo 6815 iki 6518) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, pensinio amžiaus gyventojų sumažėjo 2,1 procento. Nuo 2006 metų pradžios iki 2007 metų pradžios gyventojų probleminėje teritorijoje sumažėjo 1,2 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldo 2006 metais buvo neigiamas (-185), 2007 metais padėtis nepasikeitė – atvyko 188 gyventojais mažiau, negu išvyko. Vien dėl migracijos 2006 ir 2007 metais gyventojų mažėjo po 0,6 procento. Neigiamos migracijos tendencijos ir mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

10. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2007 metais čia buvo 170 daugiabučių namų, 130 – Pasvalyje, 40 – Joniškėlyje. Visi Pasvalio ir Joniškėlio daugiabučiai namai pastatyti iki 1993 metų. Didžiuma jų – susidėvėję, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šiluminės energijos. Energija brangsta, taigi būtina šiuos namus atnaujinti, nes daugeliui namų ūkių išlaikyti būstą vis sunkiau.

11. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto fondo plėtra per lėta, jo pasiūla didėja labai pamažu, o asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Nors valstybei ar savivaldybei priklausančių butų padaugėjo 10,2 procento (nuo 384 butų 2006 metais iki 423 butų 2007 metais), tačiau net 46,3 procento (nuo 41 asmens (šeimos) 2006 metais iki 60 asmenų (šeimų) 2007 metais) daugiau asmenų (šeimų) šio būsto laukia.

12. Iš viso Pasvalio rajono savivaldybei 2007 metais priklausė 111 visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Iš jų renovuota tik 10 procentų (11 pastatų).

13. Probleminėje teritorijoje 2006 metais buvo 1283 kilometrai kelių, iš jų 377 kilometrai (29,4 procento) – su patobulinta danga. 2007 metais bendras kelių ilgis nepakito, o kelių su patobulinta danga ilgis padidėjo 8 kilometrais (iki 385 kilometrų, 30 procentų visų kelių).

14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2006–2007 metais teko atitinkamai 134 ir 148 litai tiesioginių užsienio investicijų (vos 1,9 procento 2006 metų ir 1,7 procento 2007 metų šalies vidurkio). Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2006 metais teko daugiau – 2502 litai, tačiau ir šis rodiklis – vos 49,6 procento šalies vidurkio.

15. 2007 metais 35 probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 16560 (71,4 procento) probleminės teritorijos kaimo gyventojų. Bendruomenė veikė ir Joniškėlyje. Su ES parama rengta Pasvalio rajono savivaldybės kaimo vietovių studija ir integruota bandomoji strategija. Tikimasi, kad ES parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus dar aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

16. Pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), 4.4 priemonę probleminės teritorijos Ustukių kadastro vietovėje vykdomas žemės konsolidacijos projektas.

17. Vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2006 metais buvo 6,9 procento, taigi 102,9 procento didesnis už šalies vidurkį (3,4 procento). Vis dar didelis ilgalaikis nedarbas – 2006 metais buvo 978 ilgalaikiai bedarbiai, tai yra net 52,2 procento visų probleminės teritorijos bedarbių (šalies vidurkis – 27 procentai).

18. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2006 metais probleminėje teritorijoje buvo 2 procentai, šalyje – 1,1 procento. Šis rodiklis 2006 metais buvo 77,4 procento didesnis už šalies vidurkį. 2007 metais padėtis probleminėje teritorijoje pagerėjo – vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis buvo 1,8 procento, taigi 65,8 procento didesnis už šalies vidurkį (1,1 procento).

19. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

20. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2007–2010 metų strateginį tikslą ir uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje.

21. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad Pasvalio rajono savivaldybėje 2010 metais:

21.1. vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies vidurkį;

21.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis nebūtų daugiau kaip 50 procentų didesnis už šalies vidurkį.

22. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

22.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

22.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

22.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

22.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

22.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

22.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

22.7. gerinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

23. Probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

23.1. vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

23.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

24. Siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

24.1. vidutinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Pasvalio rajono savivaldybėje 2010 metais bus ne daugiau kaip 150 procentų šalies vidurkio (2006 metais – 202,9 procento šalies vidurkio);

24.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis Pasvalio rajono savivaldybėje 2010 metais bus ne daugiau kaip 150 procentų šalies vidurkio (2007 metais – 165,8 procento šalies vidurkio).

25. Šios programos 22 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

25.1. nurodyto 22.1 punkte uždavinio – Pasvalio rajono savivaldybės įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos ar investiciniam patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

25.2. nurodyto 22.2 punkte uždavinio:

25.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose procento pokytis;

25.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) procento pokytis;

25.3. nurodyto 22.3 punkte uždavinio – kaimo vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

25.4. nurodyto 22.4 punkte uždavinio – Pasvalio rajono savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, procento pokytis;

25.5. nurodyto 22.5 punkte uždavinio:

25.5.1. kelių su patobulinta danga ilgio pokytis, procentais;

25.5.2. viešųjų pastatų, rekonstruotų siekiant didinti energetinį jų efektyvumą, procento pokytis;

25.6. nurodyto 22.6 punkte uždavinio – ilgalaikių bedarbių procento pokytis;

25.7. nurodyto 22.7 punkte uždavinio – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, procento pokytis.

26. Įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

26.1. bus įvykdytas vienas kompleksinės urbanistinės plėtros projektas Pasvalyje (2004–2007 metai tokie projektai nevykdyti);

26.2. iki 2010 metų bus atnaujinta atitinkamai 2,5 ir 7,8 procento daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose;

26.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 10 procentų (nuo 60 asmenų (šeimų) 2007 metais iki 54 asmenų (šeimų) 2010 metais);

26.4. dviejose kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2004–2007 metais tokie projektai nevykdyti);

26.5. Pasvalio rajono savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 5,7 procento (nuo 16560 gyventojų 2007 metais iki 17500 gyventojų 2010 metais);

26.6. kelių su patobulinta danga ilgis padidės 3,8 procento (nuo 385 kilometrų 2007 metais iki 400 kilometrų 2010 metais);

26.7. viešųjų pastatų, rekonstruotų siekiant didinti energetinį jų efektyvumą, padaugės 580 procentų (nuo 10 procentų 2007 metais iki 58 procentų 2010 metais);

26.8. ilgalaikių bedarbių Pasvalio rajono savivaldybėje sumažės 30 procentų (nuo 978 ilgalaikių bedarbių 2006 metais iki 685 ilgalaikių bedarbių 2010 metais);

26.9. valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 30 procentų (nuo 50 procentų 2007 metais iki 65 procentų 2010 metais).

 

V. programos įgyvendinimas, stebėsena ir atskaitomybė

 

27. Teisės aktų nustatyta tvarka šios programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną atlieka Vidaus reikalų ministerija.

28. Atsakingi vykdytojai, nurodyti šios programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie šios programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Vidaus reikalų ministerija kasmet iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie šios programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

29. Šios programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš valstybės biudžeto (įskaitant ES struktūrinę paramą, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramą), Pasvalio rajono savivaldybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo asignavimų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. ES parama ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama šios programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

_________________

 

 

 

Pasvalio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programos

priedas

 

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2008–2010 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Priemonės pavadinimas

Įvykdymo terminas (metai)

Atsakingi vykdytojai

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)

Numatomi finansavimo šaltiniai

2008 metais

2009 metais

2010 metais

1. Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.1. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

1.1.1.

Rekonstruoti Pasvalio centrinę Vytauto Didžiojo aikštę: sutvarkyti lietaus nuotakyną, įrengti eismo saugumo saleles pėstiesiems, pažymėti eismo juostas ir stovėjimo aikšteles, pakloti šaligatvius ir aikštės dangą, pritaikyti juos neįgaliesiems, tvarkyti aplinką

2008–2009

Pasvalio rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

2000

2485

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), Pasvalio rajono savivaldybės biudžetas (toliau vadinama – savivaldybės biudžetas)

1.1.2.

Plėtoti Vyšnių ir Taikos gatvių kvartalo viešąją infrastruktūrą

2009–2010

Pasvalio rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

805

348

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.1.3.

Atnaujinti ir išplėsti Pasvalio miesto parko infrastruktūrą

2009–2010

Pasvalio rajono savivaldybė

2000

2000

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.1.4.

Plėtoti regioninės reikšmės viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas

2010

Pasvalio rajono savivaldybė

1000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.5.

Modernizuoti ir plėtoti Pasvalio rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

2009–2010

Pasvalio rajono savivaldybė

1000

3500

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.6.

Gerinti Pasvalio rajono savivaldybės vandens telkinių būklę

2009–2010

Pasvalio rajono savivaldybė

1000

2000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.7.

Sutvarkyti užterštas Pasvalio rajono savivaldybės teritorijas

2010

Pasvalio rajono savivaldybė

550

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.1.8.

Plėtoti Pasvalio rajono savivaldybėje ekologišką viešąjį transportą

2010

Pasvalio rajono savivaldybė

1000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.2. Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

1.2.1.

Renovuoti namus Pasvalyje, Vyšnių ir Taikos gatvių kvartale: atnaujinti ir apšiltinti fasadus, pakeisti lauko duris, langus, atnaujinti ir apšiltinti stogus, renovuoti šildymo ir vandentiekio sistemas, sumažinti langų plotą laiptinėse, įstiklinti balkonus

2009–2010

Pasvalio rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

2645

2520

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.2.2.

Įrengti Pasvalyje socialinį būstą: atnaujinti ir apšiltinti socialiniam būstui pritaikomų pastatų fasadus, pakeisti lauko duris ir langus, atnaujinti ir apšiltinti stogus, atnaujinti šildymo ir vandentiekio sistemas, sumažinti langų plotą laiptinėse, suremontuoti vidaus patalpas

2009

Pasvalio rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

1863

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas

1.3. Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

1.3.1.

Kompleksiškai atnaujinti Kalno kaimo viešąją infrastruktūrą: įrengti šaligatvių ir gatvių apšvietimą, rekonstruoti gatves ir kelius, sutvarkyti ir išplėsti esamą viešąją infrastruktūrą

2008

Pasvalio rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

3060

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.2.

Kompleksiškai atnaujinti Tetervinų kaimo viešąją infrastruktūrą: apšviesti šaligatvius ir gatves, rekonstruoti gatves ir kelius, sutvarkyti ir išplėsti esamą viešąją infrastruktūrą

2009

Pasvalio rajono savivaldybė, Vidaus reikalų ministerija

1600

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.3.3.

Atnaujinti ir plėtoti Pasvalio rajono savivaldybės kaimus – gerinti socialinę ir fizinę infrastruktūrą

2008–2010

Pasvalio rajono savivaldybė, Žemės ūkio ministerija

1000

2000

2000

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.4. Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

1.4.1.

Skatinti vietos veiklos grupių veiklą Pasvalio rajone

2008–2010

Pasvalio rajono savivaldybė, Žemės ūkio ministerija

170

100

100

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.4.2.

Remti naujas vietos gyventojų bendruomenių iniciatyvas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir gyvenimo kokybei gerinti

2008–2010

Pasvalio rajono savivaldybė, Žemės ūkio ministerija

1000

2000

2000

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.5. Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

1.5.1.

Rekonstruoti Pasvalio sporto mokyklą

2008

Pasvalio rajono savivaldybė, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2945

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.2.

Pritaikyti gyvenamąją aplinką neįgaliesiems

2008–2010

Pasvalio rajono savivaldybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

300

200

250

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.3.

Rekonstruoti Pasvalio kultūros centrą

2008–2010

Pasvalio rajono savivaldybė, Kultūros ministerija

500

4000

4000

valstybės biudžetas, Privatizavimo fondas, savivaldybės biudžetas

1.5.4.

Rekonstruoti Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąją biblioteką ir jos filialus

2009–2010

Pasvalio rajono savivaldybė, Kultūros ministerija

600

2066

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.5.

Atnaujinti viešosios įstaigos Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos automobilių parką

2008

Sveikatos apsaugos ministerija

400

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.6.

Gerinti viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus paslaugų infrastruktūrą

2008

Pasvalio rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

410

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.5.7.

Plėtoti viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės dienos chirurgijos paslaugas

2009

Pasvalio rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

3000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.5.8.

Restruktūrizuoti viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus paslaugas

2008

Pasvalio rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

418,5

Privalomojo sveikatos draudimo fondas

1.5.9.

Restruktūrizuoti viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus paslaugas

2008

Pasvalio rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

280

Privalomojo sveikatos draudimo fondas

1.5.10.

Restruktūrizuoti viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas

2008

Pasvalio rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

493,45

Privalomojo sveikatos draudimo fondas

1.5.11.

Plėtoti paliatyviosios pagalbos paslaugas Pasvalio rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose

2009

Pasvalio rajono savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija

700

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.5.12.

Asfaltuoti žvyrkelį Pumpėnai–Rinkūnai–Žadeikiai (6,69–11,37, 12,12–14,09 km)

2008

Susisiekimo ministerija

6200

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.13.

Asfaltuoti žvyrkelį Pumpėnai–Krikliniai–Smilgiai (1,6–6,2 km)

2008–2009

Susisiekimo ministerija

960

2240

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.14.

Asfaltuoti žvyrkelį Pumpėnai–Krikliniai–Smilgiai (7,2–8,6 km)

2008–2009

Susisiekimo ministerija

330

770

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.15.

Asfaltuoti žvyrkelį Biržai–Pasvaliečiai–Saločiai (16,3–20,5 km)

2009–2010

Susisiekimo ministerija

900

2100

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.16.

Asfaltuoti žvyrkelį Raudonpamūšis–Vienžindžiai–Vitartai (13,4–15,7 km)

2009–2010

Susisiekimo ministerija

480

1120

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas)

1.5.17.

Įrengti ir renovuoti kaimo gyvenviečių ir bendro naudojimo laukų sausinimo sistemas, vandens nuvedamąjį tinklą ir jų hidrotechninius įrenginius

2008–2010

Pasvalio rajono savivaldybė, Žemės ūkio ministerija

2000

2000

3000

valstybės biudžetas (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama), savivaldybės biudžetas

1.5.18.

Statyti Pasvalio krašto muziejaus priestatą, įsigyti ekspozicijų ir saugyklų įrangą, įrengti ekspoziciją ir saugyklą

2009–2010

Pasvalio rajono savivaldybė, Kultūros ministerija

1000

500

valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas

1.5.19.

Renovuoti Pasvalio miesto nuotekų valyklą, nuotekų ir vandentiekio tinklus

2008–2009

Pasvalio rajono savivaldybė, Aplinkos ministerija

17730

6102

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą, valstybės biudžeto bendrasis finansavimas), savivaldybės biudžetas

1.5.20.

Atnaujinti Pasvalio rajone esančius stadionus ir sporto aikšteles

2008–2010

Pasvalio rajono savivaldybė

1300

1300

1300

valstybės biudžetas (Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama), savivaldybės biudžetas

1.5.21.

Įsteigti Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą

2008

Pasvalio rajono savivaldybė

150

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.22.

Modernizuoti Pasvalio rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas

2009

Pasvalio rajono savivaldybė

200

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.23.

Įsteigti universalius daugiafunkcius centrus Pasvalio rajono savivaldybės kaimo vietovėse

2010

Pasvalio rajono savivaldybė

600

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.24.

Gerinti Pasvalio rajono savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą

2010

Pasvalio rajono savivaldybė

2000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.5.25.

Modernizuoti ir (arba) rekonstruoti viešosios paskirties pastatus, esančius Pasvalio rajono savivaldybėje, ir jų energetikos sistemas, gerinti šių pastatų energetines charakteristikas

2009

Pasvalio rajono savivaldybė

4000

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.6. Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

1.6.1.

Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, remiančius naujų darbo vietų steigimą

2008–2010

Pasvalio rajono savivaldybė, Pasvalio darbo birža

158

830

820

savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, Užimtumo fondas

1.6.2.

Subsidijuoti darbo vietų steigimą

2008–2010

Pasvalio darbo birža

211,5

218,5

218,5

Užimtumo fondas

1.6.3.

Organizuoti viešuosius darbus

2008–2010

Pasvalio darbo birža, Pasvalio rajono savivaldybė

1218,4

1000

900

Užimtumo fondas, savivaldybės biudžetas

1.7. Uždavinys – gerinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

1.7.1.

Plėtoti bendradarbiavimą su Drangedalo komuna (Norvegija)

2009–2010

Pasvalio rajono savivaldybė

20

20

valstybės biudžetas (Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama), savivaldybės biudžetas

1.7.2.

Organizuoti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti

2008–2010

Pasvalio rajono savivaldybė

350

100

100

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.3.

Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Pasvalio rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti, Pasvalio rajono savivaldybės regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

2009

Pasvalio rajono savivaldybė

150

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.4.

Rengiant ir atnaujinant Pasvalio rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus su išorės ekspertų pagalba, metodine ir technine parama, gerinti už teritorijų planavimą atsakingų Pasvalio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

2009–2010

Pasvalio rajono savivaldybė

150

200

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

1.7.5.

Skatinti Pasvalio rajono savivaldybės administracines paslaugas teikti elektroninio ryšio priemonėmis

2009–2010

Pasvalio rajono savivaldybė

250

250

valstybės biudžetas (ES struktūrinė parama, gaunama pagal Konvergencijos tikslą), savivaldybės biudžetas. Finansuojami projektai, įtraukti į regiono plėtros tarybos pateiktą projektų sąrašą

Iš viso

43584,85

47708,5

36462,5

 

 

_________________