LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS PREKYBOS IR PRAMONĖS RŪMŲ ASOCIACIJOS BEI REGIONINIŲ PREKYBOS IR PRAMONĖS RŪMŲ VEIKLOS

 

1993 m. liepos 21 d. Nr. 549

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 110 „Dėl prekių kilmės sertifikatų išdavimo“ (Žin., 1993, Nr. 8-189):

1.1. pripažinti netekusiu galios 1.3 punktą;

1.2. išbraukti 2 punkte žodžius „iki 1993 m. liepos 1 d.“ ir papildyti punktą šiuo sakiniu:

„Regioniniams prekybos ir pramonės rūmams pažeidus prekių kilmės nustatymo taisyklių reikalavimus ir prekių kilmės sertifikatų išdavimo tvarką, ši teisė jiems atimama“;

1.3. įrašyti 5 punkte po žodžio „departamento“ žodžius „regioninių prekybos ir pramonės rūmų“;

1.4. papildyti nurodytąjį nutarimą šiuo 7 punktu (nutarimo 7 punktą laikant 8 punktu):

7. Patvirtinti Bendrosios formos prekių kilmės sertifikatų išdavimo taisykles (pridedama)“.

2. Suteikti teisę Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų asociacijai bei regioniniams prekybos ir pramonės rūmams naudotis ministerijų bei kitų valstybinių tarnybų sukaupta statistine informacija šalių abipusio susitarimo pagrindu.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

 

 

 

PRAMONĖS IR PREKYBOS MINISTRAS             KAZIMIERAS JUOZAS KLIMAŠAUSKAS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 110

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 549 redakcija)

 

Bendrosios formos prekių kilmės sertifikatų išdavimo

taisyklės

 

1. Prekių kilmės sertifikatai – tai dokumentai, liudijantys prekių kilmę. Jie išduodami kiekvienai prekių siuntai, jeigu tą numato importuojančios valstybės prekybos taisyklės.

2. Bendrosios formos prekių kilmės sertifikatai (toliau vadinama – sertifikatai) išduodami prekėms, importuojamoms į Europos Ekonominės Bendrijos valstybes, jeigu šios prekės atitinka Europos Ekonominės Bendrijos komisijos 1968 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 802/68 (dėl bendros prekių kilmės sampratos) reikalavimus, taip pat į kitas valstybes, jeigu tai numatyta šių valstybių prekių importo taisyklėse.

3. Sertifikatai ir paraiškos turi būti spausdinami pagal Jungtinių Tautų Organizacijos nustatytą formą.

4. Sertifikatų blankų komplektą sudaro:

paraiška, pasirašyta eksportuotojo;

pirmasis sertifikato egzempliorius (originalas);

antrasis sertifikato egzempliorius (kopija);

Užsakovo prašymu gali būti patvirtinama ir daugiau sertifikatų kopijų, jeigu tai numatyta importuojančios valstybės prekybos taisyklėse. Paraiškos registracijos numeris turi atitikti sertifikato numerį, kuris nurodomas po serijos numerio.

5. Sertifikatus išduoda ir tvirtina nustatytąja tvarka įregistruoti regioniniai prekybos ir pramonės rūmai (toliau vadinama – rūmai).

6. Eksportuotojas, norintis gauti sertifikatą, pateikia rūmams paraišką, patvirtintą parašu bei antspaudu, ir užpildytą sertifikatą, kuriuose nurodoma:

6.1. eksportuotojo pavadinimas, adresas;

6.2. prekės gavėjo pavadinimas, adresas;

6.3. transporto priemonės rūšis bei maršrutas;

6.4. įpakavimo aprašymas, vietų skaičius, prekės aprašymas, svoris (neto ar bruto) arba kiti matavimo vienetai.

Eksportuotojui pageidaujant, pagal jo paraišką sertifikatą gali užpildyti rūmų darbuotojai.

7. Paraiškoje bei sertifikate taisyti ar trinti prekės pavadinimą, kiekį, datą, numerį draudžiama. Neesmines klaidas galima pataisyti jas užbraukiant ir teisingą žodį užrašant viršuje.

Paraiškoje taisymas turi būti patvirtintas eksportuotojo parašu ir antspaudu, o sertifikate – rūmų darbuotojo parašu ir rūmų antspaudu.

8. Kai eksportuotojas nėra eksportuojamų prekių gamintojas, kartu su paraiška pateikiami dokumentai, įrodantys prekių kilmę (prekių transportavimo važtaraščiai, sutarties su gamintoju kopija, prekių kilmės sertifikatai).

9. Rūmai turi teisę pareikalauti, kad eksportuotojas pateiktų prekių kilmės ekspertizės aktą ar kitus dokumentus, kurių reikia prekių kilmei nustatyti.

10. Kai sertifikatas išduodamas ne įmonės vadovui, rūmams turi būti pateiktas dokumentas, kuriame nurodyta įgalioto asmens pavardė ir pateiktas parašo pavyzdys.

11. Eksportuotojui išduodamas sertifikato originalas bei kopijos, kurių egzempliorių skaičius nurodomas paraiškoje. Rūmai gali pasilikti saugoti ir sertifikato kopiją. Importuojančios valstybės muitinei pateikiamas sertifikato originalas.

12. Eksportuotojų paraiškas ir dokumentus, įrodančius prekės kilmę, rūmai saugo 2 metus.

13. Tais atvejais, kai sertifikatas pametamas ar sunaikinamas, gali būti išduotas jo dublikatas. Dublikatą išduoda sertifikatą išdavę rūmai. Eksportuotojas paraiškos antrojoje pusėje nurodo sertifikato praradimo priežastį ir tai, kad jis atsako už antrojo sertifikato naudojimą.

Sertifikato penktajame langelyje įrašoma „Duplicate“ bei prarasto sertifikato numeris ir data.

14. Sertifikatas gali būti išduotas ir išvežus (išsiuntus) prekes, jeigu jis nebuvo išduotas per klaidą ar kitais atvejais, rūmams pateikus eksporto ir prekių kilmę įrodančius dokumentus. Tuo atveju sertifikato penktajame langelyje įrašoma „Issued retrospectively“.

15. Eksportuotojas arba gamintojas, pateikiantis deklaraciją, atsako už rūmams pateiktų duomenų teisingumą įstatymų nustatyta tvarka.

16. Rūmai turi teisę neišduoti sertifikatų tiems eksportuotojams, kurie nurodo paraiškoje neteisingus duomenis, pateikia suklastotus dokumentus ir naudoja suklastotus sertifikatus.

______________