LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS,

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENŲ SUTRIKIMŲ IR JŲ LAIPSNIŲ NUSTATYMO IR SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENŲ PRISKYRIMO SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ GRUPEI TVARKOS

 

2002 m. liepos 12 d. Nr. 1329/368/98

Vilnius

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3228) 7 straipsnio 2 dalimi,

Tvirtiname Specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų ir jų laipsnių nustatymo ir specialiųjų poreikių asmenų priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei tvarką (pridedama).

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2002 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1329/368/98

 

SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENŲ SUTRIKIMŲ IR JŲ LAIPSNIŲ NUSTATYMO IR SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENŲ PRISKYRIMO SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ GRUPEI TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši tvarka reglamentuoja švietimo įstaigose ugdomų specialiųjų poreikių asmenų iki 21 m. (toliau – specialiųjų poreikių asmenų) skirstymą į sutrikimų grupes, sutrikimų laipsnius, nustato specialiųjų poreikių asmenų priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijus.

2. Šia tvarka, vertindamos specialiųjų poreikių asmenų specialiuosius ugdymosi poreikius, vadovaujasi pedagoginės psichologinės tarnybos, Pedagoginis psichologinis centras ir jo skyriai ir švietimo įstaigų specialiojo ugdymo komisijos.

 

II. SPECIALIŲJŲ POREIKŲ ASMENŲ SUTRIKIMŲ GRUPIŲ IR LAIPSNIŲ NUSTATYMAS

 

3. Sutrikimų grupės ir jų laipsniai nustatomi pagal psichikos ar fizinių funkcijų sutrikimus, atsiradusius dėl įgimtų sklaidos trūkumų, persirgtų ligų, traumų.

4. Sutrikimai skirstomi į šias grupes:

4.1. intelekto sutrikimai;

4.2. specifiniai pažinimo sutrikimai arba pažinimo procesų neišlavėjimas;

4.3. emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai;

4.4. kalbos ir kiti komunikacijos sutrikimai;

4.5. klausos sutrikimai;

4.6. regos sutrikimai;

4.7. judesio ir padėties sutrikimai;

4.8. lėtiniai somatiniai ir neurologiniai sutrikimai;

4.9. kompleksiniai sutrikimai;

4.10. kiti raidos sutrikimai.

5. Sutrikimų laipsniai yra šie:

5.1. intelekto – nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus;

5.2. neprigirdėjimo – nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus;

5.3. kurtumo – praktiškas, visiškas;

5.4. silpnaregystės – vidutinė, žymi;

5.5. aklumo – su regėjimo likučiu, praktiškas, visiškas;

5.6. kalbos neišsivystymo – nežymus, vidutinis, žymus;

5.7. sulėtėjusios kalbos raidos – vidutinis, žymus, labai žymus;

5.8. judesio ir padėties – nežymus (judėjimas su papildomomis atramomis), vidutinis (judėjimas tik su invalido vežimėliu), labai žymus (asmuo negali savarankiškai judėti);

5.9. kiti sutrikimai laipsniais neskirstomi.

6. Sutrikimai nustatomi pagal šiuos kriterijus:

6.1. fizinių funkcijų (judesio ir padėties) būklę, pakenkimo laipsnį ir laiką;

6.2. psichikos funkcijų atitikimą amžiui;

6.3. fizinių ir psichikos funkcijų numatomą tolesnę raidą;

6.4. asmens ugdymo (-si) ir pasiekimų lygmenį (tik mokyklinio amžiaus asmenims);

6.5. mokslumą (tik mokyklinio amžiaus asmenims).

7. Asmens sveikatos priežiūros ir reabilitacijos specialistai nustato regos, klausos, judesio ir padėties, lėtinius somatinius ir neurologinius sutrikimus.

8. Pedagoginių psichologinių tarnybų, Pedagoginio psichologinio centro ir jo skyrių specialistai, švietimo įstaigų specialiojo ugdymo komisijų nariai, mokyklų logopedai nustato intelekto, kalbos ir kitus komunikacijos, emocijų, elgesio ir socialinės raidos, specifinius pažinimo sutrikimus ar pažinimo funkcijų neišlavėjimą, kompleksinius sutrikimus, kitus raidos sutrikimus, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro, sveikatos apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1221/527/83 „Dėl asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 85-2608) bei remdamiesi „Sutrikimų identifikavimo ir ugdymo programų skyrimo atmintine“ (1 priedas), o prireikus ir asmens sveikatos priežiūros specialistų bei reabilitacijos specialistų grupės (komandos) išvadomis.

 

III. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ ASMENŲ PRISKYRIMO SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ GRUPEI KRITERIJAI

 

9. Specialiųjų poreikių asmenis specialiųjų ugdymosi poreikių grupei priskiria švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija, pedagoginės psichologinės tarnybos, Pedagoginis psichologinis centras ir jo skyriai pagal šiuos kriterijus:

9.1. ugdymo (-si) turinio ir būdų pritaikymas:

9.1.1. programos lygis;

9.1.2. programos pakeitimų taikymo trukmė;

9.1.3. ugdymo metodai, tempas, formos;

9.1.4. pedagogai ir specialistai, pritaikantys programą;

9.2. ugdymo aplinkos pritaikymas:

9.2.1. ugdymo vietos klasėje (grupėje) parinkimas, ugdymo (-si) aplinkos ir patalpų pritaikymas;

9.2.2. techninės pagalbos priemonių (ugdomosios kompensacinės technikos ir ugdomosios įrangos) poreikis;

9.3. pedagoginės ir specialiosios pedagoginės, psichologinės, specialiosios pagalbos intensyvumas ir daugiaplaniškumas;

9.4. specialiųjų mokymo priemonių poreikis;

9.5. pagalba šeimai ir asmeniui:

9.5.1. pedagoginės ir psichologinės pagalbos šeimai poreikis;

9.5.2. socialinės pagalbos šeimai ir asmeniui poreikis.

 

IV. SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ NUSTATYMAS

 

10. Specialieji ugdymosi poreikiai skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius, labai didelius. Jie prilyginami koeficientams taip: nedideli – 1, vidutiniai – 2, dideli – 3, labai dideli – 4.

11. Specialieji ugdymosi poreikiai nustatomi remiantis „Sutrikimų identifikavimo ir ugdymo programų skyrimo atmintine“ (1 priedas) ir „Asmenų priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijais“ (2 priedas).

12. Specialieji ugdymosi poreikiai vertinami pagal kiekvieną kriterijų, taikant vieną iš 4 koeficientų pagal formulę:

 

                                                                                Koeficientų suma

Specialieji ugdymosi poreikiai (toliau – SUP) = ––––––––––––––––           (3 priedas)

                                                                                            10

______________

 

Specialiųjų poreikiu asmenų sutrikimų ir jų

laipsnių nustatymo ir specialiųjų

poreikių asmenų priskyrimo specialiųjų

ugdymosi poreikių grupei tvarkos

1 priedas

 

SUTRIKIMŲ NUSTATYMO IR UGDYMO PROGRAMŲ SKYRIMO ATMINTINĖ

 

Asmens ugdymo(-si) ir pasiekimų lygmuo

Mokslumas

Sakytinės kalbos įvertinimo duomenys

Bendras intelekto lygis IQ

Sutrikimų grupės

Siūlymai dėl ugdymo programos

1

2

3

4

5

6

Visos 1-os sutrikimų grupės moksleivių žinios, mokėjimai, įgūdžiai ir gebėjimai neatitinka Bendrojo išsilavinimo standartų minimalaus pasiekimų lygmens

 

 

 

 

 

Ugdymo (-si) pasiekimų lygmuo visose mokymosi srityse pažemėjęs. Vaikas turi tik kai kurias žinias, įgūdžius, gebėjimus, numatytus Bendrosiose programose, tačiau jie nesistemingi, neišsamūs

Žemas

Visos 1-os sutrikimų grupės moksleiviams būdingas antrinio pobūdžio specifinis kalbos neišsivystymas dėl intelekto sutrikimo

IQ 50–69

1 grupė

1. Intelekto sutrikimai:

1.1. nežymus protinis atsilikimas;

 

1. Adaptuoti Bendrąsias

programas:

1.1. ugdyti pagal Specialiąsias programas (jei vaikas bus ugdomas specialioje mokykloje arba specialioje klasėje);

1.2. derinti Specialiąsias ir

Bendrąsias programas (jei vaikas bus ugdomas integracijos forma)

Visų mokymosi sričių ugdymo (-si) pasiekimų lygmuo vienodai žemas. Vaikas turi tik kai kurias žinias, įgūdžius, gebėjimus, numatytus Bendrosiose programose

Žemas

IQ 35–49

1.2. vidutinis protinis atsilikimas;

1. Ugdyti pagal Specialiąsias programas vidutinio ir žymaus protinio atsilikimo vaikams.

2. Ugdyti pagal individualias adaptuotas specialiąsias programas

Visų mokymosi sričių ugdymo (-si) pasiekimų lygmuo labai žemas. Vaikas beveik neturi jokių žinių, gebėjimų, įgūdžių, numatytų Bendrosiose programose

Žemas

IQ 20–34

1.3. žymus protinis atsilikimas;

Reaguoja į aplinką besąlyginiais ir sąlyginiais refleksais

Labai žemas

IQ mažesnis nei 20

1.4. labai žymus protinis atsilikimas;

Ugdyti pagal individualias adaptuotas specialiąsias programas

Pamažu prarandamos turėtos žinios, gebėjimai, įgūdžiai

Žemas

Labai žemas

Protinio atsilikimo diapazone

1.5. intelekto regresija

Bet kuris iš anksčiau išvardytų programos variantų

Visos 2-os sutrikimų grupės moksleivių žinios, mokėjimai, įgūdžiai ir gebėjimai atitinka Bendrojo išsilavinimo standartų minimalųjį pasiekimų lygmenį.

 

Žinios, gebėjimai, įgūdžiai atskirose mokymosi srityse netolygūs ir nesistemingi

Visos 2-os sutrikimų grupės moksleivių mokslumas aukštas arba

sąlyginai aukštas

Galimi variantai:

įvairaus laipsnio kalbos neišsivystymas;

fonologiniai sutrikimai;

sutrikdytas kalbos vystymasis (afazijos);

mutizmas

 

Galimi variantai:

aukštas

(IQ 120–129),

aukštesnis nei vidutinis

(IQ 110–119),

vidutinis (IQ 90–109),

žemas normalus
(IQ 80–89)

2 grupė

2. Specifiniai pažinimo sutrikimai (moksleiviams).

Specifiniai pažinimo sutrikimai arba pažinimo procesų neišlavėjimas (ikimokyklinio amžiaus vaikams):

2.1. mokymosi negalė dėl girdimojo suvokimo ir lingvistinių sutrikimų: akustinė disleksija; gramatinė disleksija; semantinė disleksija; akustinė disgrafija; artikuliacinė akustinė disgrafija; semantinė-gramatinė disgrafija; kalbos turinio, instrukcijos suvokimo, pasakojimo ir atpasakojimo problemos;

2.2. mokymosi negalė dėl girdimojo suvokimo sutrikimų: akustinė disleksija, artikuliacinė akustinė disgrafija, akustinė disgrafija;

2.3. mokymosi negalė dėl lingvistinių procesų sutrikimų: semantinė disleksija, gramatinė disleksija, semantinė gramatinė disgrafija, kalbos turinio, instrukcijos suvokimo, pasakojimo ir atpasakojimo problemos;

2.4. mokymosi negalė dėl regimojo suvokimo sutrikimų arba neišlavėjimo: optinė disleksija, optinė disgrafija, optinio pobūdžio diskalkulijos (totalus arba dalinis vizualinių procesų pakenkimas – regimojo atpažinimo ir skyrimo sutrikimai, regimosios analizės ir sintezės, visumos suvokimo, simbolizacijos, orientacijos erdvėje sutrikimai, veidrodinis aritmetinių pratimų skaitymas ir atsakymų užrašymas);

2.5. mokymosi negalė dėl kinestezinio suvokimo sutrikimų arba jo neišlavėjimo: motorinė, kinestezinė disgrafijos, motorinė apraksinė disgrafija (pamirštami arba neįsimenami tikslūs rankos ir pirštų judesiai, reikalingi raidei parašyti);

2.6. mokymosi negalė dėl skirtingo modalumo suvokimų tarpusavio koordinacijų sutrikimo arba neišlavėjimo: disleksijos, disgrafijos, diskalkulijos dėl audiovizualinės sąveikos sutrikimų (silpna girdimojo ir regimojo suvokimų koordinacija – fonemos siejimas su atitinkama raide);

2.7. mokymosi negalė dėl bet kurio modalumo suvokimų ir motorinių koordinacijų sutrikimų arba jų neišlavėjimo:

2.7.1. mokymosi negalė dėl optinių ir motorinių sutrikimų: optinės-motorinės disgrafijos ir optinės-motorinės diskalkulijos (regimojo suvokimo ir motorinių koordinacijų nevisavertiškumas, negebėjimas susieti daiktų grupės vaizdo su skaitmens, išreiškiančio daiktų skaičių grupėje, parašymu arba raidės vaizdo su atitinkamu rankos judesiu užrašant);

2.7.2. mokymosi negalė dėl regimojo suvokimo ir akių judesių koordinacijos sutrikimų: optinės-motorinės disleksijos, optinės-motorinės disgrafijos, optinės-motorinės diskalkulijos (akių judesių nevisavertiškumas, trukdantis optiškai suvokti raidės, skaitmens ar daiktų grupės vaizdą);

Galimi variantai:

modifikuoti vieno, kelių ar visų dalykų Bendrąsias programas,

ugdyti pagal bet kurią Švietimo ir mokslo ministerijos aprobuotą ikimokyklinio ugdymo programą, papildomai teikiant specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą (ikimokyklinio amžiaus vaikams, kuriems nustatyta specifinių pažinimo sutrikimų arba pažinimo procesų neišlavėjimas)

 

 

 

 

2.7.3. mokymosi negalė dėl audiomotorinių sutrikimų: akustinės-kinetinės disleksijos, disgrafijos (audiomotorinių ryšių nevisavertiškumas, trukdantis sieti fonemą su kinema – judesiu parašant raidę);

2.8. mokymosi negalė dėl atminties sutrikimų arba atminties neišlavėjimo (trumpalaikės arba ilgalaikės atminties sutrikimai, regimosios arba girdimosios atminties ryškus vyravimas viena kitos atžvilgiu, įsiminimo ir atgaminimo strategijų trūkumas). Atminties sutrikimų sukelta mokymosi negalė gali pasireikšti: lėtesniu nei įprasta išmokimu skaityti; rašymo mokymosi sunkumais dėl raidžių, įsimintinos rašybos žodžių bei gramatinių taisyklių įsiminimo ir taikymo; matematikos mokymosi sunkumais dėl sudėties, atimties veiksmų automatizavimosi, daugybos lentelės įsiminimo);

2.9. kompleksinės mokymosi negalės: įvairūs mokymosi negalių deriniai iš įvairių antrame skyriuje pažymėtų negalių kategorijų, pvz.: kompleksinė mokymosi negalė dėl regimojo suvokimo ir kinestezinio suvokimo
sutrikimų – optinė disleksija, motorinė disgrafija

 

Visos 3-ios sutrikimų grupės, išskyrus 3.10, moksleivių žinios, mokėjimai, įgūdžiai ir gebėjimai atitinka Bendrojo išsilavinimo standartus.

 

Žinios, gebėjimai, įgūdžiai atskirose mokymosi srityse gali būti netolygūs ir nesistemingi

Visos 3-ios sutrikimų grupės, išskyrus 3.10, moksleivių mokslumas

aukštas arba sąlyginai

Visos 3-ios sutrikimų grupės, išskyrus 3.10, moksleivių kalbos raida normali arba dažniau nei kitose grupėse pasitaiko mikčiojimas, kalbos ritmo ir tempo pakitimai, mutizmas

Visos 3-ios sutrikimų grupės, išskyrus 3.10, moksleivių

intelektas normalus

3 grupė

3. Emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai:

3.1. emocijų ir elgesio sutrikimai:

3.1.1. savireguliacijos sutrikimai – dėmesio sutrikimai, hiperkinezės, perdėtas impulsyvumas, lėta veiklos sparta, asteniškumas ir kompleksinės problemos – hiperaktyvumas, veiklos planavimo ir reguliavimo sutrikimai, veiklos strategijų trūkumas (rašymo, skaitymo bei matematikos mokymosi sunkumai dėl savireguliacijos sutrikimų);

3.2. elgesio sutrikimai:

3.2.1. nuolatinis disocialus, agresyvus ir provokuojantis elgesys -

vagiliavimas, bėgimas iš mokyklos ir namų, patologinis padeginėjimas, svetimo turto naikinimas, žiaurus elgesys su gyvūnais, ginklo naudojimas ir pan.;

 

Galimi variantai:

Bendrosios programos,

modifikuoti vieno, kelių ar visų dalykų Bendrąsias programas

 

aukštas

 

 

 

 

 

 

 

3.2.2. opozicinis neklusnumas – dažnas pyktis, ginčijimasis, taisyklių ir suaugusiųjų reikalavimų neigimas, kitų erzinimas,

 

 

 

 

 

kerštingumas, patologinis keikimasis ir pan.;

3.3. emocijų sutrikimai:

3.3.1. nerimas – išsiskyrimo ir bendrasis, vengimo reakcijos;

3.3.2. fobijos – konkrečių objektų ir reiškinių sukeliamos baimės;

3.4. tikai:

3.4.1. lėtiniai motoriniai tikai;

3.4.2. Tourette sindromas;

 

 

 

 

 

3.5. nuotaikos (afektiniai) sutrikimai:

 

 

 

 

3.5.1. depresija;

 

 

 

 

 

3.6. neuroziniai stresiniai sutrikimai:

 

 

 

 

 

3.6.1. obsesinis-kompulsinis sutrikimas;

 

 

 

 

 

3.6.2. potrauminio streso sutrikimas;

 

 

 

 

 

3.6.3. adaptacinis sutrikimas;

 

 

 

 

 

3.7. psichoziniai sutrikimai (šizofrenija, šizoafektiniai sutrikimai);

 

 

 

 

 

3.8. emocijų ir elgesio sutrikimai dėl charakterio akcentuotumų;

 

 

 

 

 

3.9. elgesio ir emocijų sutrikimai vartojant narkotikus;

 

 

 

 

 

3.10. įvairiapusiai raidos sutrikimai:

Adaptuoti vieno, kelių ar visų dalykų Bendrąsias programas

 

 

 

 

3.10.1. vaikystės autizmas;

 

 

 

 

3.10.2. atipiškas autizmas;

 

 

 

 

3.10.3. Aspergerio sindromas;

3.10.4. kiti vaikystės dezintegraciniai sutrikimai

Visos 4-os sutrikimų grupės moksleivių žinios, mokėjimai, įgūdžiai ir gebėjimai atitinka Bendrojo išsilavinimo standartus, tačiau atskirose mokymosi srityse gali būti netolygūs ir nesistemingi

 

Visos 4-os sutrikimų grupės moksleivių mokslumas aukštas arba sąlyginai aukštas

Visos 4-os sutrikimų grupės moksleivių kalbos ir kiti komunikacijos sutrikimai yra pirminiai

Galimi variantai:

normalus intelektas, kalbos neišsivystymo atveju verbaliniai intelektiniai gebėjimai gali būti ryškiai žemesni už konstrukcinius

4 grupė

4. Kalbos ir kiti komunikacijos sutrikimai:

4.1. kalbėjimo sutrikimai – įvairūs fonetiniai sutrikimai:

4.1.1. fonetinė artikuliacinė dislalija;

4.1.2. rinolalija;

4.1.3. dizartrija;

4.1.4. anartrija;

4.2. kalbėjimo tempo sutrikimai:

4.2.1. greitakalbystė (tachilalija, batarizmas, polternas, balbatavimas);

4.2.2. lėtakalbystė (bradilalija);

4.3. balso sutrikimai:

4.3.1. afonija (visiškas balso nebuvimas);

4.3.2. balso silpnumas (fonastenija);

4.3.3. disfonija (dalinis balso sutrikimas), rezonavimo sutrikimai;

4.4. kalbos sutrikimai:

4.4.1. kalbos neišsivystymas (motorinė alalija, dizartrija, rinolalija) -

Galimi variantai:

Bendrosios programos, modifikuoti vieno, kelių ar visų dalykų Bendrąsias programas, laikinai adaptuoti vieno, kelių ar visų dalykų Bendrąsias programas (tik vaikams su žymiu kalbos neišsivystymu ir kai kuriais atvejais vidutiniu kalbos neišsivystymu išreikštomis motorinėmis ir sensorinėmis alalijomis)

 

 

 

 

visos kalbos sistemos neišlavėjimas, apimantis fonetiką, leksiką ir gramatinę kalbos sandarą. Kalbos neišsivystymo lygiai:

 

 

 

 

 

4.4.1.1. nežymus;

 

 

 

 

 

4.4.1.2. vidutinis;

 

 

 

 

 

4.4.1.3. žymus;

 

 

 

 

 

 

 

4.4.2. fonologiniai sutrikimai:

4.4.2.1. foneminė akustinė dislalija;

4.4.2.2. foneminė artikuliacinė dislalija;

4.4.2.3. rinolalija (atviroji, uždaroji, mišrioji);

4.4.2.4. dizartrija (nežymi, vidutinė, žymi);

 

 

 

 

 

4.4.3. sutrikdyta kalbos raida:

4.4.3.1. mneminė afazija;

4.4.3.2. semantinė afazija;

4.4.3.3. motorinė afazija;

4.4.3.4. sensorinė afazija;

4.4.3.5. sensomotorinė afazija;

4.4.3.6. įgyta afazija su epilepsija (Landau-Kleffnerio sindromas);

4.4.4. sulėtėjusi kalbos raida:

4.4.4.1. nežymiai;

4.4.4.2. vidutiniškai;

4.4.4.3. žymiai;

4.4.4.4. labai žymiai.

4.5. rašymo sutrikimai:

4.5.1. agrafija;

4.5.2. disgrafija (2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6, 2.7);

 

 

 

 

 

 

4.6. skaitymo sutrikimai:

4.6.1. aleksija;

4.6.2. disleksija (2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6, 2.7);

 

 

 

 

 

4.7. įvairūs kiti komunikacijos sutrikimai:

4.7.1. mikčiojimas:

4.7.1.1. neurozinis;

4.7.1.2. panašus į neurozinį;

4.7.1.3. organinis;

4.7.2. elektyvusis mutizmas

 

Visos 5-os sutrikimų grupės moksleivių žinios, mokėjimai, įgūdžiai ir gebėjimai atitinka Bendrojo išsilavinimo standartus

Visos 5-os sutrikimų grupės moksleivių mokslumas aukštas arba sąlyginai aukštas

Visos 5-os sutrikimų grupės moksleiviai pasižymi antrinio pobūdžio specifiniais kalbos ir kitais komunikacijos sutrikimais: kalbos neišsivystymu, fonetiniais ir fonologiniais sutrikimais, rašytinės kalbos sutrikimais

Visos 5-os sutrikimų grupės moksleivių intelektas normalus

5 grupė

5. Klausos sutrikimai:

5.1. neprigirdėjimas:

5.1.1. nežymus (26–40 dB);

5.1.2. vidutinis (41–55 dB);

5.1.3. žymus (56–70 dB);

5.1.4. labai žymus (71–90 dB);

5.2. kurtumas:

5.2.1. praktiškas (daugiau kaip 91 dB);

5.2.2. visiškas;

5.3. kiti klausos sutrikimai

Bendrosios programos arba prireikus modifikuoti vieno, kelių ar visų dalykų Bendrąsias programas, atsižvelgiant į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti kalba

Visos 6-os sutrikimų grupės moksleivių žinios, mokėjimai, įgūdžiai ir gebėjimai atitinka Bendrojo išsilavinimo standartus

Visos 6-os sutrikimų grupės moksleivių mokslumas aukštas arba sąlyginai aukštas

 

Visos 6-os sutrikimų grupės moksleivių kalbos raida yra specifinė dėl regimosios jutiminės patirties nebuvimo

Visos 6-os sutrikimų grupės moksleivių intelektas normalus

6 grupė

6. Regos sutrikimai:

6.1. silpnaregystė:

6.1.1. vidutinė (regėjimo aštrumas geriau matančiąja akimi su korekcija 0,3–0,1, akiplotis arba kampinis laipsnis 20–60);

6.1.2. žymi (regėjimo aštrumas geriau matančiąja akimi su korekcija 0,1–0,05, akiplotis arba kampinis laipsnis 10–20);

6.2. aklumas:

6.2.1. su regėjimo likučiu (regėjimo aštrumas geriau matančiąja akimi su korekcija 0,04–0,01, akiplotis arba kampinis laipsnis iki 10);

Galimi variantai:

Bendrosios programos, prireikus modifikuoti vieno, kelių ar visų dalykų Bendrąsias programas (jei mokosi visiškos integracijos forma)

 

 

 

 

6.2.2. praktiškas (beveik visiškas) aklumas (regėjimo aštrumas geriau matančiąją akimi su korekcija 0,01 – šviesos ir tamsos skyrimas, beveik be akipločio);

6.2.3. visiškas aklumas (šviesos jutimo nėra, visiškai be akipločio);

6.3. kiti regėjimo sutrikimai

 

 

Visos 7-os sutrikimų grupės moksleivių žinios, mokėjimai, įgūdžiai ir gebėjimai atitinka Bendrojo išsilavinimo standartus.

 

Žinios, gebėjimai, įgūdžiai atskirose mokymosi srityse gali būti netolygūs ir nesistemingi

Visos 7-os sutrikimų grupės moksleivių mokslumas aukštas arba sąlyginai aukštas

Visos 7-os sutrikimų grupės moksleivių kalbos raida normali arba, esant žymiems fiziniams ir judėjimo sutrikimams, galimi antrinio pobūdžio specifiniai kalbos raidos sutrikimai dėl nevisaverčio ar specifinio pasaulio pažinimo

Visos 7-os sutrikimų grupės moksleivių intelektas normalus

7 grupė

7. Judesio ir padėties sutrikimai:

7.1. bendrosios ir smulkiosios motorikos sutrikimai:

7.1.1. apraksijos ir dispraksijos;

7.1.2. judesių koordinacijos;

7.2. cerebrinis paralyžius ir paralyžiniai sindromai:

7.2.1. labai žymus;

7.2.2. vidutinis;

7.2.3. nežymus;

7.3. paveldimos ir kitos kilmės nervų-raumenų ligos (distrofijos, miopatijos, miostenijos):

7.3.1. labai žymus;

7.3.2. vidutinis;

7.3.3. nežymus;

7.4. skeleto–raumenų ligos:

7.4.1. stuburo ydos (lordozė, skoliozė, kifozė, kifoskoliozė):

7.4.1.1. labai žymus;

7.4.1.2. vidutinis;

7.4.1.3. nežymus;

7.4.2. galvos ir stuburo smegenų ydos (smegenų dangalų, nugaros smegenų, galvos smegenų išvaržos):

7.4.2.1. labai žymus;

7.4.2.2. vidutinis;

7.4.2.3. nežymus;

7.5. kitos ryškios kaulų deformacijos

Galimi variantai:

Bendrosios programos, ugdymo procese panaudojant specialiosios pagalbos priemones, prireikus modifikuoti vieno, kelių ar visų dalykų Bendrąsias programas, ugdymo procese panaudojant specialiosios pagalbos priemones

Visos 8-os sutrikimų grupės moksleivių žinios, mokėjimai, įgūdžiai ir gebėjimai atitinka Bendrojo išsilavinimo standartus.

 

Žinios, gebėjimai, įgūdžiai atskirose mokymosi srityse gali būti netolygūs ir nesistemingi

Visos 8-os sutrikimų grupės moksleivių mokslumas aukštas arba sąlyginai aukštas

Visos 8-os sutrikimų grupės moksleivių kalbos raida normali

Visos 8-os sutrikimų grupės moksleivių intelektas normalus

8 grupė

8. Lėtiniai somatiniai ir neurologiniai sutrikimai:

8.1. lėtiniai somatiniai sutrikimai:

8.1.1. širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai (įgimtos ir įgytos širdies ydos, širdies nepakankamumas, širdies laidumo sistemos sutrikimai, reumatas);

8.1.2. kvėpavimo sistemos ligos (lėtiniai obstrukciniai bronchitai, bronchinė astma);

8.1.3. inkstų sistemos ligos (inkstų nepakankamumas, lėtiniai glomerulonefritai);

8.1.4. kraujo ir kraujotakos ligos;

8.1.5. virškinimo sistemos ligos (opaligė);

8.1.6. enkoprezė (išmatų nelaikymas), enurezė (šlapimo nelaikymas);

8.1.7. onkologinės ligos;

8.1.8. endokrininės sistemos ir medžiagų apytakos sutrikimai (diabetas, fenilketoneurija ir kt.);

8.1.9. odos ir paodžio ligos (atopinis dermatitas – sunki forma, psoriazė);

8.1.10. imunologiniai sutrikimai (alergija – sunki forma);

8.1.11. tuberkuliozė;

Galimi variantai:

Bendrosios programos, modifikuoti vieno, kelių ar visų dalykų Bendrąsias programas

 

 

 

 

8.2. lėtiniai neurologiniai sutrikimai:

8.2.1. epilepsija (rezistentinė, nerezistentinė);

8.2.2. būklės po neuroinfekcijų;

8.2.3. hidrocefalija (kompensuota, nekompensuota);

8.2.4. galvos ir nugaros smegenų traumos ir jų padariniai;

8.3. kiti somatiniai ir neurologiniai sutrikimai

 

Galimi variantai:

žinios, mokėjimai, įgūdžiai ir gebėjimai atitinka Bendrojo išsilavinimo standartus, tačiau galimas žinių, gebėjimų, įgūdžių netolygumas ir nesistemingumas atskirose mokymosi srityse (kai komplekse nėra intelektų sutrikimų), žinios, mokėjimai, įgūdžiai ir

Aukštas, sąlyginai aukštas, sąlyginai žemas, žemas

Visos 9-os sutrikimų grupės moksleiviai gali turėti įvairių antrinio pobūdžio specifinių kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų

Galimi variantai:

normalus intelektas, ribotas intelektas, protinis atsilikimas

9 grupė

9. Kompleksiniai sutrikimai: įvairūs sutrikimų deriniai iš atmintinėje pažymėtų sutrikimų grupių, išskyrus tuos atvejus, kai atskiri sutrikimai negali sudaryti komplekso, nes prieštarauja vienas kitam savo esme. Pvz.: silpnaregystė ir aklumas, neprigirdėjimas ir kurtumas, specifiniai pažinimo sutrikimai ir intelekto sutrikimai (esant specifiniams pažinimo sutrikimams, bendras intelekto lygis išlieka nepažemėjęs).

Galimi kompleksiniai sutrikimai:

regos ir intelekto sutrikimai;

regos ir specifiniai pažinimo sutrikimai (2.1, 2.2, 2.3, 2.5, 2.6, 2.7, 2.8) ir

Galimi variantai:

1. Bendrosios programos.

2. Modifikuoti vieno, kelių ar visų dalykų Bendrąsias programas.

3. Adaptuoti Bendrąsias programas:

3.1. laikinai;

3.2. nuolat (tik esant ribotam intelektui);

3.3. ugdyti pagal Specialiąsias programas (derinyje esant intelekto sutrikimui);

3.4. derinti Specialiąsias ir Bendrąsias programas (derinyje esant intelekto sutrikimui)

gebėjimai neatitinka Bendrojo išsilavinimo standartų minimalaus pasiekimų lygmens (kai komplekse yra intelekto sutrikimai),

 

 

 

emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai (3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.5, 3.7, 3.8, 3.9, 3.10), ir kiti raidos sutrikimai (10.3);

klausos ir intelekto sutrikimai;

klausos ir specifiniai pažinimo sutrikimai (2.3, 2.4, 2.5, 2.6, 2.7, 2.8) ir emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai (3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.5, 3.7, 3.8, 3.9, 3.10) ir kiti raidos sutrikimai (10.3);

neturi sistemingų žinių, gebėjimų, įgūdžių, numatytų bendrosiose programose

 

 

 

 

regos ir klausos sutrikimai;

intelekto ir judesio ir padėties sutrikimai (7.2, 7.3, 7.4.2);

intelekto ir somatiniai sutrikimai (8.1.6, 8.1.7, 8.2.1 – tik rezistentinė forma, 8.2.3 – tik nekompensuota forma);

regos ir judesio ir padėties sutrikimai (7.1.2, 7.2, 7.3, 7.4.2);

klausos ir judesio ir padėties sutrikimai (7.2, 7.3, 7.4.2);

judesio ir padėties (7.2, 7.3, 7.4.2) ir somatiniai sutrikimai ir kiti raidos sutrikimai (10.3);

kompleksinė mokymosi negalė dėl specifinių pažinimo sutrikimų (atminties) ir emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų (savireguliacijos sutrikimai – dėmesio sutrikimai)

 

Žinios, mokėjimai, įgūdžiai ir gebėjimai atitinka Bendrojo išsilavinimo standartus.

 

Žinios, gebėjimai, įgūdžiai atskirose mokymosi srityse gali būti netolygūs, nesistemingi

Visos 10.1 sutrikimų grupės moksleivių mokslumas aukštas arba sąlyginai aukštas

Visos 10.1 sutrikimų grupės moksleivių kalbos raida normali, tačiau gali būti skurdoka dėl netinkamos psichosocialinės aplinkos

Visos 10.1 sutrikimų grupės moksleivių intelektas normalus

10 grupė

10. Kiti raidos sutrikimai:

10.1. raidos sutrikimai dėl nepalankių psichosocialinių veiksnių:

10.1.1. psichosocialinės deprivacijos;

10.1.2. pedagoginio apleistumo (šeimos arba mokyklos);

10.1.3. auklėjimo klaidų (hipo-, hiperglobos, „princo“ sindromo);

 

Galimi variantai:

Bendrosios programos, modifikuoti vieno, kelių ar visų dalykų Bendrąsias programas

Žinios, mokėjimai, įgūdžiai ir gebėjimai neatitinka Bendrojo išsilavinimo standartų minimalaus pasiekimų lygmens

Visos 10.2, 10.3 sutrikimų grupės moksleivių mokslumas sąlyginai žemas

Visos 10.2, 10.3 sutrikimų grupės moksleiviams būdingas antrinio pobūdžio specifinis kalbos neišsivystymas, susijęs su sąvokinio mąstymo plėtojimosi spragomis

10.2. sutrikimų grupės moksleivių intelektas normalus arba riboto intelekto diapazone;

10.3 sutrikimų grupės moksleivių intelektas ribotas (IQ 70–79)

10.2. sulėtėjusi psichinė raida (ikimokyklinio amžiaus, atskirais atvejais jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams iki 10–12 metų);

Galimi variantai:

modifikuoti vieno, kelių ar visų dalykų Bendrąsias programas

10.3. ribotas intelektas

 

Adaptuoti kelių ar visų dalykų Bendrąsias programas (tik esant ribotam intelektui)

PastabOS.

1. Kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų įvertinimo išvada, kaip baigiamoji išvada pažymoje „Dėl pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo“ (5 forma), vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro, sveikatos apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1221/527/83 „Dėl asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 85-2608) apie raidos sutrikimą daroma tik ikimokykliniame amžiuje. Moksleiviams komunikacijos sutrikimų įvertinimo įrašas minimoje pažymoje (5 forma) daromas tik kaip logopedinio įvertinimo išvada, bet ne kaip baigiamoji išvada apie raidos sutrikimus, išskyrus tuos retus atvejus, kai kalbos ir kiti komunikacijos sutrikimai neturi įtakos mokymosi sėkmei, pvz.: kai kurios mikčiojimo formos, kai kurios šveplavimo formos, nesudėtingi kalbėjimo tempo, fonacijos ar balso sutrikimai.

2. Laikinas specialusis ugdymas – ugdymas, kuris skiriamas ir vykdomas ribotą laikotarpį: vieną trimestrą, pusę metų, daugiausia – metus.

3. Judesio ir padėties sutrikimai 7.2, 7.3, 7.4.1, 7.4.2 skirstomi į tris laipsnius: labai žymus (negalintys savarankiškai judėti), vidutinis (judantys invalido vežimėlyje), nežymus (judantys su papildomomis atramomis).

4. Judesio ir padėties sutrikimų atvejais ugdymo procese naudoti specialiosios pagalbos priemones.

5. Sutrikimų įvertinimo išvada rengiama remiantis „Sutrikimų nustatymo ir ugdymo programų skyrimo atmintine“. Atmintinėje atspindėtos 10 sutrikimų grupių. Kiekviena grupė įvertinta remiantis keturiais parametrais: asmens ugdymo (-si) pasiekimo lygmeniu, mokslumu, sakytinės kalbos įvertinimo duomenimis, bendru intelekto lygiu. Remiantis apibendrintais duomenimis, surinktais pagal anksčiau minėtus keturis parametrus, daroma išvada apie sutrikimą ir siūloma ugdymo programa.

6. Vaiko įvertinimą pagal pirmuosius tris parametrus atlieka švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija, o joje nesant specialistų – specialiojo pedagogo ir (ar) logopedo, pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų grupė (specialusis pedagogas, logopedas, psichologas). Psichologas įvertina vaiko intelektą specialiais testais tik kylant abejonėms dėl vaiko intelekto išsivystymo. Atmintinėje neatspindėti gydytojų neurologo ir psichiatro duomenys, nes jie netraukiami į Pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą „Dėl pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo“ (5 forma), skirtą ugdymo įstaigai, tačiau jie yra labai svarbūs identifikuojant vaiko problemą. Vaiką tyrę gydytojai neurologas, psichiatras visada pristato juos specialistų grupės posėdyje, kai aptariamos vaiko problemos. Gydytojų tyrimo duomenys lieka Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje saugomame asmens įvertinimo protokole. Prireikus, kai pedagoginė psichologinė tarnyba neturi savo psichiatro, o jo duomenys reikalingi tikslesniam vaiko problemos įvertinimui ir ugdymosi poreikių nustatymui, specialiųjų poreikių asmuo gali būti siunčiamas papildomai psichiatro konsultacijai į pirminės arba antrinės sveikatos priežiūros įstaigą.

7. Formuluojant įvertinimo išvadą, pirmiausia perrašomas grupės pavadinimas vienaskaita, dedamas dvitaškis, paskui parenkamas bet kuris tinkamas variantas iš čia pateiktų šios grupės sutrikimų. Jeigu prie sutrikimo skliausteliuose nurodyti keli negalių variantai, išrenkamas tinkantis konkrečiam atvejui, pvz.: specifinis pažinimo sutrikimas: mokymosi negalė dėl girdimojo suvokimo ir lingvistinių sutrikimų: artikuliacinė akustinė disgrafija; specifinis pažinimo sutrikimas: mokymosi negalė dėl regimojo suvokimo sutrikimų: optinė disleksija, optinė disgrafija; kompleksinis sutrikimas: regos (pagal gydytojo pažymą) ir intelekto sutrikimai (nežymus protinis atsilikimas).

8. Kai kurių atmintinėje vartojamų terminų paaiškinimas:

Adaptuota programa – valstybinio išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo lavinimo programa, pritaikyta specialiųjų poreikių asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui (įvairios patvirtintos ŠMM specialiosios programos ir pedagogų sudarytos konkrečiam asmeniui, patvirtintos švietimo įstaigos vadovo).

Modifikuota programa – specialiųjų poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo lavinimo programa, leidžianti jam ugdytis pagal valstybinius išsilavinimo standartus.Tourette sindromas – daugybinis motorinis ir vienas arba daugiau balsinių tikų (įkyrūs, nevalingi surikimai, nešvankūs posakiai, krenkščiojimai).

Modalumas – realybės objektyvios savybės atspindėjimo būdas specifiškai užkoduota forma (spalva) regos modalinė savybė, fonas ir tembras – klausos ir t. t.) Koordinacija – veiklos darna.

Padėtis – poza, kurią užtikrina tam tikra skeleto ir raumenų sąveika.

Elektyvusis mutizmas – kai vaikas sklandžiai kalba vienose situacijose, tačiau yra nebylus ar beveik nebylus kitose.

Dezintegraciniai sutrikimai – kai prarandami mažiausiai kelių raidos sričių anksčiau įgyti įgūdžiai.

Rezistentinė (ligos, pvz.: epilepsijos) forma – nepasiduodanti gydymui.

______________

 

Specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų ir jų

laipsnių nustatymo ir specialiųjų

poreikių asmenų priskyrimo specialiųjų

ugdymosi poreikių grupei tvarkos

2 priedas

 

 

Asmenų priskyrimo specialiųjų ugdymo (-si) poreikių grupei kriterijai

 

Specialiųjų ugdymo (-si) poreikių (SUP) grupė

Kriterijai

 

I

II

III

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

Ugdymo (-si) turinio ir būdų pritaikymas

Ugdymo aplinkos pritaikymas

Pedagoginės ir specialiosios pedagoginės, psichologinės, specialiosios pagalbos intensyvumas ir daugiaplaniškumas

Specialiųjų mokymo priemonių poreikis

Pagalba šeimai ir asmeniui

 

Programos lygis

Programos pakeitimų tai-kymo trukmė

Ugdymo metodai, tempas ir formos

Pedagogai ir specialistai, pritaikantys programą

Ugdymo vietos klasėje (grupėje) parin-kimas, ugdymo

(-si) aplinkos ir patalpų pritaikymas

Techninės pagalbos priemonių (ugdomosios kompensacinės technikos ir ugdomosios įrangos) poreikis

Pedagoginės ir psichologinės pagalbos šeimai poreikis

Socialinės pagalbos šeimai ir asmeniui poreikis

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

 

Nedideli specialieji ugdymosi poreikiai (I–N)

Kai kurių mokomųjų dalykų modifikavimas

-

Įprastiniai ugdymo metodai, derinami su alternatyviais ugdymo metodais, ugdant bendrojo ugdymo klasėje (grupėje). Ugdymosi tempas neatsilieka nuo klasės (grupės)

Klasės ar dalyko mokytojas

Klasėje įrengtas poilsio kampelis su kilimu, žaislais, į kurį galima ateiti pamokos metu pailsėti, pažaisti, pakeisti veiklos būdą

-

Laikina klasės (grupės) ar dalyko pedagogo ir 1 specialisto pagalba, remiantis išvada apie specialiuosius ugdymosi poreikius („Specialiojo ugdymo skyrimo tvarkos“ 1 priedo 6 forma patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2000 08 17 įsakymu Nr. 1056

Bendrajam ugdymui skirtų vadovėlių, mokymo priemonių, mokomosios medžiagos, mokomųjų kompiuterinių programų pritaikymas

Pedagoginės ir psichologinės konsultacijos, padedančios tėvams suvokti vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, paskyrus specialųjį ugdymą ir ugdymo procese

Epizodinės socialinio pedagogo konsultacijos

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

 

 

 

 

 

 

 

 

(Žin., 2000, Nr. 71-2214))

 

 

 

 

Vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai (II–V)

Modifikuotų ir adaptuotų programų derinys

Laikinas –1 trimestrui

Taikomi alternatyvūs ugdymo metodai.

Ugdymosi tempas lėtesnis nei visos klasės

Klasės ar dalyko mokytojas konsultuojamas specialisto (-ų)

Tinkamos ugdymo vietos klasėje (grupėje) parinkimas, pvz.: neprigirdintis ar blogiau matantis sodinami arčiau garso šaltinio, arčiau lentos, hiperaktyvus ar su dėmesio sutrikimais – arčiau pedagogo

Būtina kompensuojamoji ugdomoji technika: individualūs klausos aparatai vaikams, turintiems klausos sutrikimų, specialūs akiniai, grafoprojektoriai – vaikams, turintiems regos sutrikimų, kompiuteriai mokomųjų programų vykdymui

Laikina ar nuolatinė klasės (grupės) ar dalyko pedagogo ir dviejų specialistų pagalba

Bendrajam ugdymui skirtų vadovėlių, mokymo priemonių, mokomosios medžiagos pritaikymas ir derinimas su alternatyviąja mokomąja medžiaga, specialiai parengtais vadovėliais, mokomosiomis kompiuterinėmis programomis ir kitomis mokymo priemonėmis

Padėti tėvams išmokti tenkinti vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius

Socialinio pedagogo konsultacijos vaiko gyvenamojoje vietoje dėl teisingo socialinio elgesio su vaiku

 

Dideli specialieji ugdymosi poreikiai (III–D)

1. Mokomųjų dalykų programų adaptavimas:

1.1. dalies dalykų;

1.2. Bendrųjų ir Specialiųjų programų derinys;

1.3. Specialiosios programos

Laikinas – iki 1 metų

Taikomi alternatyvūs ugdymo metodai, ugdant bendrojo ugdymo klasėje (grupėje). Kai kurių mokomųjų dalykų mokoma specialisto kabinete, specialiojoje klasėje (grupėje).

Individualus mokymosi

Klasės ar dalyko mokytojas kartu su specialistu (-ais)

Specialiai pritaikyta ugdymo aplinka klasėje (grupėje):

specialus apšvietimas, priemonės, gerinančios dydį ir kontrastą, klasės lenta matiniu paviršiumi, tamsi, apšviesta, vienviečiai suolai matiniu paviršiumi ir su aukščio

Ugdomoji kompensuojamoji technika:

stacionarinė klausą stiprinanti įranga, magnetinė kilpa, audiomagnetofo-nai, mikrofonai, videomagneto-fonai. Įtvarai, laikikliai, stalai, kušetės, pritaikyti dirbti stovint ar pusiau gulint, turintiems fizinių ir padėties sutrikimų

Laikina ar nuolatinė klasės (grupės) ar dalyko pedagogo ir trijų specialistų pagalba

Specialios mokymo priemonės įvairių grupių specialiųjų poreikių vaikams, pvz.: gestų kalbai (kurtiesiems), Brailio raštui (akliesiems) mokyti.

Įgarsinta audiokasetėse pateikta mokomoji medžiaga, mokymo priemonės Brailio raštu, reljefiniai piešiniai, schemos, žemėlapiai, specialūs muliažai, modeliai – vaikams, turintiems regos sutrikimų. Mokomoji

Specialūs tėvų mokymai, leidžiantys normaliai bendrauti su vaiku, pvz.: kurčių vaikų tėvų mokymas gestų kalbos, nekalbančio vaiko tėvų mokymas naudotis simbolių kalba ir pan.

Vežiojimas į ugdymo įstaigą ir iš jos (įgyvendinant Specialiojo ugdymo įstatymo nuostatas). Būtinos socialinio darbuotojo, pedagogo asistento paslaugos (pagal poreikį), gestų kalbos vertėjo, palydovo (akliesiems) paslaugos

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

 

 

 

 

tempas

 

reguliatoriumi ir kt. (vaikams, turintiems regos sutrikimų), hiperaktyviems ir turintiems sutrikimų individuali erdvė – vienvietė ar atokiau įrengta darbo vieta

 

 

medžiaga, parengta simbolių ar gestų kalba, videomedžiaga su papildomais titrais – vaikams, turintiems klausos sutrikimų. Mokomosios kompiuterinės programos įvairių grupių specialiųjų poreikių vaikams

 

 

 

Labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai (IV–LD)

Individualios, konkrečiam vaikui parengtos ugdymo programos

Nuolatinis – visam laikui

Taikomi alternatyvūs mokymo metodai specialiojoje ugdymo įstaigoje.

Individualus mokymosi tempas

Mokytojai, turintys specialų pasirengimą, ir prireikus specialistai

Specialus klasės (grupės) patalpų pritaikymas atsižvelgiant į vaiko negalę ir poreikius. Klasėje papildoma garso izoliacija kurtiesiems.

Pandusai, liftai, specialiai įrengtas tualetas – vaikams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų.

Būtinumas kontrastingų

Ugdomoji kompensuojamoji technika: kompiuteris su specialiais priedais, Brailio

rašymo mašinėlė, specialūs vežimėliai, kūno fiksatoriai, ilgoji baltoji lazdelė

Nuolatinė klasės (grupės) ar dalyko pedagogo ir daugiau kaip trijų specialistų pagalba

Šalia anksčiau nurodytų ugdymo priemonių būtinos individualios ugdymo priemonės, parengtos konkrečiam vaikui

Būtina padėti tėvams išmokti tenkinti specialiuosius vaiko poreikius: kūno fiksavimą, gyvybinių fiziologinių poreikių, pasaulio pažinimo ir kt.

Vežiojimas į ugdymo įstaigą ir iš jos specialiai pritaikytu, atsižvelgiant į vaiko negalę, transportu (specialios kėdės su fiksavimo įranga).

Būtinos socialinio darbuotojo, gestų kalbos vertėjo paslaugos

 

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

 

 

 

 

 

spalvų interjere – akliesiems (sienos, durys, laiptinės), garsiniai šviesos ir paviršių orientyrai.

Specialūs boksai, leidžiantys maksimaliai atsiriboti nuo išorinių dirgiklių – hiperaktyviems ir turintiems dėmesio sutrikimų vaikams.

Ugdymo aplinka taip pat pritaikoma mažinant vaikų skaičių klasėje, grupėje, atsižvelgiant į sutrikimo pobūdį: vienas protiškai atsilikęs vaikas (bet kokio atsilikimo laipsnio) atstoja 2 ugdytinius klasėje, vienas turintis klausos sutrikimų – 2, vienas

 

 

 

 

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

 

 

 

 

 

 

 

turintis regos sutrikimų – 2, vienas turintis vidutinio ar labai žymaus laipsnio judesio ir padėties sutrikimų – 2, vienas turintis emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų (3 grupė – sutrikimai

3.1, 3.2, 3.7, 3.9, 3.10) – 2, vienas riboto intelekto arba turintis kompleksinę mokymosi negalę – 2

 

 

 

 

 

PASTABOS:

1. Didėjant ugdymosi poreikiams pagal 7, 9, 10 kriterijus (nedideli Õ vidutiniai Õ dideli Õ labai dideli), įvardijami tik nauji kriterijai, kurių dar nebuvo žemesnėje ugdymosi poreikių grupėje. Ankstesni kriterijai, leidę apibrėžti žemesnių ugdymosi poreikių grupę, prie aukštesnių jau nebekartojami, pvz.: prie vidutinių ugdymosi poreikių nurodyti individualūs klausos aparatai, o prie didelių jie neminimi, nors ir toliau reikalingi. Įvardijama tik šioje poreikių grupėje atsiradusi kompensuojamoji technika: stacionarinė klausą stiprinanti aparatūra bei magnetinė kilpa.

2. Kai kurių atmintinėje vartojamų terminų paaiškinimas:

Lėtesnis ugdymo (-si) tempas – vaiko ugdymo (-si) pasiekimai per savaitę ar mėnesį ir programos įsisavinimas atsilieka nuo kitų klasės moksleivių, tačiau atsilikimas išsilygina per vieną trimestrą, pusmetį ar vienerius mokslo metus.

Individualus ugdymo (-si) tempas – vaiko ugdymo (-si) tempas neleidžia vaikui lygiuotis savo ugdymo (-si) pasiekimais, programos įsisavinimu su visa klase nei trimestro, nei pusmečio, nei mokslo metų pabaigoje.

Specialioji ugdymo aplinka įprastoje klasėje – specialus apšvietimas, vieta toliau nuo lango, mokymosi vieta tam tikrame suole, pvz.: tik pirmame iš dešinės arba tik pirmame iš kairės (jei reikia reguliuoti garso sklidimo kryptį pagal geriau girdinčią ausį ir pan.).

Individuali erdvė bendrojoje klasėje – atskirai pastatytas suolas, suolas už pertvaros ar specialiame bokse, visiškai izoliuojančiame nuo pašalinių garsų ir kitų vaikų.

Alternatyvūs ugdymo metodai – ugdymo metodai, kurie taikomi išimtinai tam ar kitam vaikui atsižvelgiant į jo psichinių ir fizinių funkcijų būklę, bendrą intelektą, socialinę sambrandą, ugdymo (-si) aplinkos ypatingumą, pvz.: moksleivis, turintis audiovizualinių problemų, gali būti mokomas skaityti derinant raidės vaizdą su taktiliniais pojūčiais (kai demonstruojamos raidės tuo pačiu metu rašomos ant delno, ant nugaros, lankstomos iš vielos, lipdomos iš plastilino, karpomos iš švitrinio popieriaus ir pan.). Aklųjų ir silpnaregių mokymas, jungiant visais pojūčiais gaunamą informaciją, nuolatinis formuojamų ir turimų vaizdinių tikslinimas, papildymas, įtvirtinimas. Vaikai dėl tėvų gyvenimo aplinkybių, besimokantys ne gimtąja kalba ar ypatingai gabūs vaikai, taip pat gali būti ugdomi specialiai jiems pritaikytais ar sukurtais alternatyviaisiais ugdymo metodais.

Specialioji pedagoginė pagalba – specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo pagalba.

Specialioji pagalba – gestų kalbos vertėjo pedagogo padėjėjo, skaitovo, palydovo, ergoterapeuto pagalba.

Specialistai – logopedai, specialieji pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, judesio korekcijos specialistai, ergoterapeutai.

Specialiai parengti (specialieji) vadovėliai – vadovėliai, parengti specialiai vienai kuriai nors specialiųjų poreikių vaikų grupei, atsižvelgiant į šią grupę sudarančių asmenų psichologines ir fiziologines ypatybes, pvz.: vadovėlis akliesiems Brailio raštu, vadovėlis protiškai atsilikusiems vaikams.

Alternatyvi mokomoji medžiaga – specialiai parengta mokomoji medžiaga, skirta tam tikrai specialiųjų poreikių vaikų grupei, pvz.: kortelės, žemėlapiai, paveikslai, parengti akliesiems Brailio raštu arba specialia reljefine technika, speciali mokomoji medžiaga kitakalbiams ar ypač gabiems vaikams.

Kompensuojamoji technika – tai priemonių sistema, padedanti specialiųjų poreikių žmogui apeiti arba iš dalies įveikti savo negalę remiantis nepažeistomis psichinės veiklos ir fizinėmis funkcijomis ir gerinanti pažeistų funkcijų veiklą, pvz.: Brailio mašinėlė leidžia neregiui rašyti remiantis lytėjimo funkcija; speciali klausos technika, transformuojanti garso signalus į vaizdo ar vibracinius, leidžia žmogui, turinčiam klausos sutrikimų, iš dalies suvokti garsus; individualūs klausos aparatai, naudojami žmogaus, kuriam susilpnėjusi klausa, sustiprindami patį garsą, leidžia geriau jį suvokti.

______________

 

Specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų ir jų

laipsnių nustatymo ir specialiųjų poreikių

asmenų priskyrimo specialiųjų ugdymosi

poreikių grupei tvarkos

3 priedas

 

Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas

 

Kiekvieno specialiųjų poreikių moksleivio ugdymosi poreikiai pagal negalės ar sutrikimų pobūdį gali būti netolygūs. Pateikiame specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) trijų skirtingų sutrikimų grupių apskaičiavimo pavyzdžius: riboto intelekto, vidutinio protinio atsilikimo, neprigirdėjimo.

1. Moksleivis turi ribotą intelektą pagal sutrikimų klasifikaciją. Nutarimas: adaptuoti gimtosios kalbos ir matematikos bendrąsias programas, modifikuoti meninio, technologijų dalykų bendrąsias programas. I–II ir IV kriterijai atitinka vertikaliosios ašies didelių (toliau – D) specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) grupę, todėl taikomas koeficientas 3, III ir VII–VIII kriterijai atitinka vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – V) grupę, todėl taikomas
koeficientas 2. V ir IX–X kriterijai atitinka nežymių specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, todėl taikomas koeficientas 1. Į lentelės pirmą eilutę surašome koeficientų reikšmes pagal atskirus kriterijus ir atitinkamai pažymime juos grafike. Pagal formulę apskaičiuojame SUP – 17/10 = 1,7. Suapvalinę iki sveiko skaičiaus gauname SUP koeficientą 2, atitinkantį vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių grupę.

2. Vidutinis protinis atsilikimas. Nutarimas: ugdyti pagal specialiąsias programas vidutinio ir žymaus protinio atsilikimo vaikus. Lentelės 2 eilutėje pažymėti atitinkami koeficientai. Bendras SUP koeficientas 28. Pagal formulę apskaičiuojame SUP = 28/10 = 2,8. Suapvalinę iki sveiko skaičiaus gauname SUP koeficientą 3, atitinkantį didelių SUP grupę.

3. Vidutinio laipsnio klausos sutrikimas. Nutarimas: ugdyti pagal Bendrąsias programas. Lentelės 3 eilutėje pažymėti atitinkami koeficientai. Bendras SUP koeficientas 28. Pagal formulę SUP = 28/10 = 2,8. Suapvalinę iki sveiko skaičiaus gauname SUP koeficientą 3, atitinkantį didelių specialiųjų ugdymosi poreikių grupę.

4. Kompleksinė mokymosi negalė. Nutarimas: adaptuoti 1–3 dalykų Bendrąsias programas. Lentelės 4 eilutėje pažymėti atitinkami koeficientai. Bendras SUP koeficientas 19. Pagal formulę SUP = 19/10 = 1,9. Suapvalinę iki sveiko skaičiaus gauname SUP koeficientą 2, atitinkantį vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių grupę.

 

Kriterijai

I

II

III

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

Suma

SUP koef.

SUP grupė

Koeficientai

1. Ribotas intelektas

3

3

2

3

0

0

2

2

1

1

17

1,7

2

2. Vidutinis protinis atsilikimas

4

4

3

3

3

0

3

3

2

3

28

2,8

3

3. Vidutinio laipsnio klausos sutrikimas

2

2

3

3

4

3

4

2

3

2

28

2,8

3

4. Kompleksinė mokymosi negalė

2

2

2

3

3

0

2

2

2

1

19

1,9

2

 


SUP vertinimo kriterijai

..........................................................

                    (vardas ir pavardė)

 

Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo protokolas

 

 

 

Kriterijai

I

II

III

IV

V

VI

VII

VIII

IX

X

Suma

Koeficientai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bendrasis SUP koeficientas:

 

           Koeficientų suma

SUP= ––––––––––––––– =

                       10

______________