LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL SRITINIŲ NORMINIŲ DOKUMENTŲ „DUJŲ SISTEMA. SKIRSTOMIEJI PLIENINIAI DUJOTIEKIAI. PROJEKTAVIMAS IR STATYBA. TAISYKLĖS“ IR „DUJŲ SISTEMA. SKIRSTOMIEJI POLIETILENINIAI DUJOTIEKIAI. MEDŽIAGOS, PROJEKTAVIMAS, STATYBA IR REMONTAS. TAISYKLĖS“ PATVIRTINIMO

2000 m. birželio 1 d. Nr. 203/219

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2729):

1. Tvirtiname sritinius norminius dokumentus:

1.1. „Dujų sistema. Skirstomieji plieniniai dujotiekiai. Projektavimas ir statyba. Taisyklės“ (pridedama);

1.2. „Dujų sistema. Skirstomieji polietileniniai dujotiekiai. Medžiagos, projektavimas, statyba ir remontas. Taisyklės“ (pridedama).

2. Laikome netekusiais galios:

2.1. Dujų ūkio saugumo laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1994 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 70, antrą skyrių „Projektavimas ir statyba“ ir 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 13, 23, 24 priedus;

2.2. statybos normų ir taisyklių 2.04.08-87 „Dujų tiekimas“ 1, 2, 3, 4, 5 skyrius, 11.23, 11.24, 11.25, 11.26 punktus bei 1, 2, 3, 4, 5 priedus;

2.3. albumo „Tipinės detalės ir mazgai. TD-PE-95 Polietileninių vamzdžių dujotiekio tinklai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1995 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 196, 1.1, 1.1.3, 1.4.1, 1.5.5, 1.6, 1.7, 2.5, 2.10, 2.16, 2.17, 2.18, 2.20 punktus, D priedo 7, 8 lapus ir 10 lapo „Pralankos su šilumos tinklų kanalais ir kolektoriais bei nekanalinio klojimo šilumos tinklais“ brėžinį, taip pat 11 lapo 1, 2 lenteles.

ŪKIO MINISTRAS                                                                                VALENTINAS MILAKNIS

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ir aplinkos ministrų

2000 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 203/219

DUJŲ SISTEMA. SKIRSTOMIEJI PLIENINIAI DUJOTIEKIAI. PROJEKTAVIMAS IR STATYBA. TAISYKLĖS

1. TAIKYMO SRITIS

1.1. Šios taisyklės nustato dujų tiekimo sistemos ne daugiau kaip 16 bar darbinio slėgio skirstomųjų plieninių dujotiekių ir dujotiekio įvadų, kuriais vartotojams tiekiamos degiosios gamtinės dujos, projektavimo ir statybos (montavimo, tiesimo) reikalavimus.

1.2. Šių taisyklių reikalavimai taikomi projektuojant ir statant (montuojant, tiesiant) skirstomuosius dujotiekius bei dujotiekio įvadus nuo dujų skirstymo stoties iki dujų vartotojų dujofikuojamų pastatų ir statinių išorinių sienų, įskaitant įvado uždarymo įtaisą.

1.3. Šios taisyklės netaikomos juodosios ir spalvotosios metalurgijos gamyklų, naftos perdirbimo ir kitų pramonės šakų dujų tiekimo sistemoms, kurios statomos pagal specialius darbų atlikimo ir priėmimo reikalavimus, nurodytus projektinėje dokumentacijoje; žaliavai vartojančių dujas pramonės įmonių dujotiekiams, automobilių pripildymo suslėgtosiomis gamtinėmis dujomis stotims; transporto priemonių dujų įrangai.

1.4. Šiose taisyklėse nereglamentuojami statinių ir jų priklausinių elektros, ventiliacijos, gaisrinės saugos, apsaugos nuo žaibo sistemų, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginių projektavimo ir statybos (montavimo, tiesimo) bei aplinkos korozinio poveikio požeminiams dujotiekiams tyrimo reikalavimai.

1.5. Šios taisyklės netaikomos dujotiekiams, priimtiems naudoti iki įsigaliojant šioms taisyklėms.

2. NUORODOS

Šiose taisyklėse kitų norminių dokumentų nuostatos pateiktos datuotomis ir nedatuotomis nuorodomis. Jos išplečia šių taisyklių reikalavimus. Nuorodos rašomos atitinkamose teksto vietose, o jų sąrašas pateikiamas šiame skyriuje. Taikant šias taisykles, turi būti naudojami tuo metu galiojantys nuorodose nurodytų norminių dokumentų leidimai.

	Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551).
STR 1.03.01:1996	Statybos techninis reglamentas. „Statybinių medžiagų, dirbinių, gaminių ir įrenginių sertifikavimas“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 166 (Žin., 1996, Nr. 119-2807).
STR 1.07.01:1999	Statybos techninis reglamentas. „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 (Žin., 1999, Nr. 84-2510).
STR 1.07.02:1999	Statybos techninis reglamentas. „Žemės darbai“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 288 (Žin., 1999, Nr. 79-2348).
STR 1.11.01:1996	Statybos techninis reglamentas. „Statinių priėmimo naudoti tvarka“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 108 (Žin., 1996, Nr. 88-2086).
STR 2.09.02:1998	Statybos techninis reglamentas. „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 1999, Nr. 13-333).
RSN 133-91	Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai. Patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 25.
RSN 139-92	Pastatų ir statinių žaibosauga. Patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 148.
EĮĮT	Elektros įrenginių įrengimo taisyklių 2 skyrius „Elektros linijos ir instaliacija“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 63/47 (Žin., 1999, Nr. 18-483).
GOST 9238-83	Statinių ir traukinio sąstato atstumai iki 1520 (1524) mm pločio vėžės geležinkelio.
LST EN 288+A1:1998	Metalinių medžiagų suvirinimo procedūrų aprašas ir tvirtinimas (1–9 dalys).
LST EN 277-1:1997	Suvirintojų kvalifikacijos patvirtinimas. Lydomasis sujungimas. 1-oji dalis. Plienai.
GKTR 2.01.01:1999	Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas. „Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka“. Patvirtinta Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 17 (Žin., 1999, Nr. 42-1356).
PNT-K95	Kelių projektavimo normos ir taisyklės. Patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1996 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 42/121 (Žin., 1996, Nr. 80-1915).
	Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, 1992 m. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652).
	Vidaus vandenų laivybos taisyklės. Patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 268 (Žin., 1999, Nr. 60-1970).
	Suvirintojų atestavimo taisyklės. Patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 100 (Žin., 2000, Nr. 23-586).

3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

3.1. Antžeminis dujotiekis – dujotiekis, nutiestas aukščiau žemės paviršiaus nulinės altitudės ant nedegiųjų medžiagų kolonų, atramų, estakadų, pastatų išorinių sienų, stogų.

3.2. Apsauginė danga – medžiaga, kuria padengtas vamzdžio paviršius, izoliuojanti vamzdį nuo aplinkos korozinio poveikio.

3.3. Apsauginis dėklas – vamzdis, kuriame nutiestas dujotiekis, kertantis gamtines kliūtis ar statinius bei inžinerinius tinklus, apsaugantis dujotiekio vamzdį nuo mechaninių pažeidimų.

3.4. Dujotiekio įvadas – vamzdynas nuo jungties su skirstomuoju dujotiekiu iki uždarymo įtaiso ant įvado į dujofikuotą pastatą imtinai.

3.5. Dujų tiekimo įmonė – juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, kvalifikuota tarnyba, įgaliota eksploatuoti dujų tiekimo sistemą, atsakanti už saugų ir patikimą dujų tiekimą vartotojui.

3.6. Kvalifikuota tarnyba – įmonė ar jos padalinys, įsipareigojęs atsakyti už kokybišką dujų sistemos sudedamųjų dalių montavimą, eksploatavimą ir (ar) dujų tiekimą bei turintis šiai veiklai Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą ar licenciją.

3.7. Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, atestuotas darbų saugos klausimais, išlaikęs kvalifikacijos egzaminus, įgijęs reikiamų žinių ir įgūdžių dujų sistemos kvalifikuotos tarnybos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti.

3.8. Projektuotojas – kvalifikuota tarnyba, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 9 straipsnį – juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statinių projektavimo veikla; fizinis asmuo, juridinio asmens teisių neturinti įmonė – individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigijusi patentą šiai veiklai.

3.9. Skirstomoji dujų tiekimo sistema (toliau tekste – skirstomasis dujotiekis) – dujų tiekimo sistemos slėginiai vamzdynai, slėgio reguliavimo ir palaikymo technologijos įrenginiai bei dujų apskaitos prietaisai, dujų srauto valdymo, priešgaisrinės saugos ir saugos nuo korozijos įrenginiai, inžineriniai tinklai bei komunikacijos, statiniai, kurių visuma užtikrina saugų ir patikimą dujų tiekimą iš dujų skirstymo stočių iki dujotiekio įvadų vartotojams.

3.10. Takiosios bandymo medžiagos – dujos, skysčiai ir garai be priemaišų arba skysčių ir garų mišinys, kurių pripildomi vamzdynai bandant jų mechaninį atsparumą bei sandarumą.

3.11. Izoliacinė jungtis – jungtis, skirta pertraukti metalinio vamzdyno elektrinį vientisumą, – tai izoliacinės movos, izoliacinės jungės (flanšai) ir kt. izoliacinių medžiagų intarpai.

3.12. Dujotiekio įtaisai – dujotiekyje įtaisyti nesudėtingi įrenginiai (kondensato rinktuvai, kontroliniai vamzdeliai, kontroliniai laidininkai, kompensatoriai ir kt.).

3.13. Uždarymo įtaisai – dujų tiekimo išjungimo priemonės (sklendės, čiaupai, vandens užtvarai (hidrauliniai uždoriai) ir kt.).

4. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

DSS – dujų skirstymo stotis.

DRP – dujų reguliavimo punktas.

AUV – apsauginis uždarymo vožtuvas.

AIV – apsauginis išmetimo vožtuvas.

MP – matavimo priemonės.

DDS – didžiausias darbinis slėgis.

5. BENDROJI DALIS

5.1. Skirstomieji dujotiekiai turi būti projektuojami ir statomi (montuojami, tiesiami) pagal patvirtintas apskričių, miestų, miestelių ir kaimų dujofikavimo schemas, o nesant dujofikavimo schemų – pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentus.

5.2. Projektuojant ir statant (montuojant, tiesiant) skirstomuosius dujotiekius, būtina vadovautis statybos techniniais reglamentais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais statybos teisės aktais bei norminiais techniniais dokumentais ir šių taisyklių reikalavimais.

5.3. Projektuojant miestų, miestelių, kaimų bei vartotojų dujų tiekimo sistemas, turi būti priimami pažangiausi techniniai sprendimai, leidžiantys racionaliai vartoti dujinį kurą.

5.4. Miestų, miestelių ir kaimų bei vartotojų skirstomieji dujotiekiai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima skubiai atjungti atskirus dujotiekių ruožus, mikrorajonus, vartotojus, nuolat ir saugiai tiekti dujas.

5.5. Skirstomuosius dujotiekius ir jų įrenginius tikslinga projektuoti panaudojant pramoniniu arba nepramoniniu būdu (dirbtuvėse ar statybos aikštelėse) pagamintus surenkamuosius mazgus, tipinius elementus ir detales.

5.6. Projektinė dokumentacija turi būti suderinta su dujų tiekimo įmone ir atitikti šios įmonės pateiktas technines projektavimo sąlygas. Jeigu per 24 mėnesius objekto statyba, kurioje numatyti dujotiekio tinklai bei įrenginiai, nepradedama, tai statybos projektus reikia derinti pakartotinai.

5.7. Miestų, miestelių ir kaimų dujotiekių projektai turi būti atliekami ant topografinių planų masteliais: M 1:500, M 1:1 000. Projektuojant dujotiekius tarp miestų, miestelių ir kaimų, paženklinus natūroje trasos ašį, leidžiama projektus atlikti ant M 1:5 000 mastelio planų. Leidžiama nepateikti išilginio profilio brėžinių dujotiekio atkarpų, tiesiamų lygaus reljefo vietovėmis ir jeigu nėra susikirtimų su natūraliomis kliūtimis bei statiniais.

5.8. Miestų, miestelių ir kaimų teritorijose dujotiekiai paprastai turi būti numatyti tiesti požeminiu būdu (žr. 6 lentelę). Antžeminiu būdu dujotiekius leidžiama tiesti gyvenamųjų kvartalų viduje ir kiemuose, taip pat jeigu nėra kitos galimybės, kitose atskirose trasos atkarpose.

Pramonės įmonių teritorijoje lauko dujotiekiai paprastai turi būti tiesiami antžeminiu būdu (horizontalūs atstumai iki pastatų ir statinių nustatomi pagal 11 lentelę).

Požeminiai dujotiekiai, nutiesti įmonių teritorijoje, turi būti atjungti nuo skirstomųjų dujotiekių izoliacinėmis jungtimis.

5.9. Projektuojant rekonstruojamus bei remontuojamus skirstomuosius dujotiekius, turi būti laikomasi tų pačių normų, kaip ir projektuojant naujus dujotiekius.

5.10. Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus.

5.11. Skirstomuosius dujotiekius ir dujotiekio įvadus projektuoti ir statyti (montuoti, tiesti) gali Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos projektavimo ir statybos verslo įmonės, Vyriausybės įgaliotų priežiūros institucijų atestuotos ir turinčios leidimą (licenciją) šiai veiklai.

5.12. Plieniniai vamzdžiai turi būti jungiami suvirinant.

Ardomos srieginės ir junginės (flanšinės) jungtys gali būti numatomos uždarymo įtaisų, kondensato rinktuvų ir vandens užtvarų (hidraulinių uždorių) įrengimo vietose, kontrolės matavimo prietaisų ir elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginių prijungimo vietose.

5.13. Įrenginiai, vamzdžiai, medžiagos, prietaisai bei uždarymo įtaisai, naudojami tiesiant dujotiekius, turi būti STR 1.03.01:1996 nustatyta tvarka sertifikuoti ir įteisinti naudoti Lietuvoje.

5.14. Naudojami vamzdžiai, jungiamosios detalės, uždarymo įtaisai ir izoliacinės medžiagos turi būti su atitikties sertifikatais (arba jų kopijomis), patvirtinančiais jų kokybę. Įrenginiams, mazgams, jungiamosioms detalėms ir izoliacinėms jungtims gamintojai turi pateikti techninius pasus.

5.15. Žemės darbai atliekami pagal STR 1.07.02:1999.

5.16. Tiesiamiems (montuojamiems) požeminiams ir antžeminiams dujotiekiams, dujotiekio įvadams ir DRP sudaromi jų statybos techniniai pasai. Šie pasai užregistruojami dujų tiekimo įmonėje.

5.17. Požeminiai plieniniai dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo korozijos. Dujotiekių apsauga nuo korozijos apsauginėmis dangomis ir elektrocheminė apsauga turi būti įrengiama pagal atitinkamus projektus.

6. DUJOTIEKIŲ KLASIFIKACIJA

6.1. Skirstomosios dujų tiekimo sistemos parinkimas, dujų reguliavimo punktų (DRP) skaičius ir skirstomųjų dujotiekių schemos (žiedinės, aklinosios, mišriosios) nustatymas turi būti pagrįstas techniniais ir ekonominiais duomenimis, įvertinant dujų vartojimo kiekius, vartojimo struktūrą ir tankumą, dujų tiekimo patikimumą, taip pat montavimo ir eksploatavimo vietos sąlygas.

6.2. Dujų tiekimo sistemos dujotiekiai, atsižvelgiant į jais transportuojamų dujų slėgį, skirstomi į:

didelio slėgio	darbinis slėgis daugiau kaip 5 bar iki 16 bar;
vidutinio slėgio I kategorijos	darbinis slėgis daugiau kaip 2 bar iki 5 bar;
vidutinio slėgio II kategorijos	darbinis slėgis daugiau kaip 0,1 bar iki 2 bar;
mažo slėgio	darbinis slėgis iki 0,1 bar.

7. SKAIČIUOTINAS DUJŲ SUVARTOJIMAS

7.1. Metiniai dujų suvartojimo kiekiai vartotojams turi būti nustatomi skaičiuojamojo periodo pabaigoje, įskaitant perspektyvinius objektus – dujų vartotojus. Skaičiuojamojo periodo trukmė nustatoma pagal perspektyvinį dujų vartotojų plėtros planą.

7.2. Metiniai dujų suvartojimo kiekiai gyvenamiesiems pastatams, buitinio aptarnavimo, viešojo maitinimo įmonėms, duonos ir konditerinių gaminių kepykloms, taip pat gydymo įstaigoms turi būti nustatomi pagal šilumos suvartojimo normas, nurodytas 1 lentelėje.

Dujų suvartojimo normos vartotojams, neišvardytiems 1 lentelėje, turi būti priimamos pagal kitos kuro rūšies normas arba faktiškai suvartojamą kuro kiekį, atsižvelgiant į agregato arba įrenginio, pervedamo dirbti dujiniu kuru, naudingumo koeficientą.

7.3. Sudarant Lietuvos Respublikos teritorijų bendruosius ir specialiuosius planus, maistui ruošti leidžiama priimti apibendrintus dujų suvartojimo rodiklius, priimant dujų šiluminę vertę 34 MJ/m³ (8 000 kcal/m³):

– jeigu karštas vanduo tiekiamas centralizuotai	100 m^3	per metus vienam žmogui;
– jeigu karštas vanduo tiekiamas iš dujomis šildomų vandens šildytuvų	250 m^3	per metus vienam žmogui;
– jeigu visiškai nėra karšto vandens	125 (165) m^3	per metus vienam žmogui.

7.4. Metiniai dujų kiekiai prekybos ir buitinių paslaugų įmonių poreikiams turi būti priimami iki 5 % suminio gyvenamųjų pastatų šilumos suvartojimo kiekio, nurodyto 1 lentelėje.

7.5. Metiniai dujų kiekiai pramonės ir žemės ūkio įmonių technologiniams poreikiams turi būti nustatomi pagal šių įmonių kuro poreikius (įvertinant naudingumo koeficiento padidėjimą vartojant dujinį kurą), atsižvelgiant į šių įmonių plėtojimo perspektyvą arba pagal kuro (šilumos) poreikio normas.

1 lentelė. Šilumos suvartojimo normos

Dujų vartotojai	Vienetai	Šilumos suvartojimo normos, MJ (tūkst. kcal)
1. Gyvenamieji pastatai
Kai bute yra dujų viryklė ir centrinis karštas vandentiekis	1 žmogui per metus	2 800 (660)
Kai bute yra dujų viryklė ir vandens šildytuvas (nėra centrinio karšto vandentiekio)	1 žmogui per metus	8 000 (1 900)
Kai bute yra tik dujų viryklė (nėra nei centrinio karšto vandentiekio, nei vandens šildytuvo)	1 žmogui per metus	4 600 (1 100)
2. Buitinių paslaugų įmonės
Skalbinių skalbimas:
– mechanizuotose skalbyklose su džiovinimo spintomis	1 t sausų skalbinių	12 600 (3 000)
– mechanizuotose skalbyklose, įskaitant skalbinių džiovinimą ir lyginimą	1 t sausų skalbinių	18 800 (4 500)
Skalbinių ir drabužių dezinfekavimas:
– garo kamerose	1 t sausų skalbinių	2 240 (535)
– karšto oro kamerose	1 t sausų skalbinių	1 260 (300)
Pirtys:
– prausimuisi be vonių	1 kartą žmogui	40 (9,5)
– prausimuisi su voniomis	1 kartą žmogui	50 (12)
3. Viešojo maitinimo įmonės
Valgyklos, restoranai, kavinės:
– maistui ruošti (neatsižvelgiant į įmonės dujų vamzdynų galią)	1 pietums	4,2 (1)
– pusryčiams arba vakarienei paruošti	1 pusryčiams arba vakarienei	2,1 (0,5)
4. Gydymo įstaigos
Ligoninės, gimdymo namai:
– maistui ruošti	1 lovai per metus	3 200 (760)
– vandeniui ūkiniams-buitiniams poreikiams šildyti ir gydymo procedūroms (neįskaitant skalbimo)	1 kartą žmogui	9 200 (2 200)
5. Duonos ir konditerijos gaminių kepyklos
Duonos kepyklos:
– ruginei duonai kepti	1 tonai gaminių	2 500 (600)
– batonams, bandelėms, sviestinukams kepti	1 tonai gaminių	5 450 (1 300)
– konditerijos gaminiams kepti	1 tonai gaminių	7 750 (1 850)

PASTABOS:

1. Šilumos suvartojimo normos gyvenamiesiems pastatams, pateiktos 1 lentelėje, priimtos įskaitant skalbinių skalbimą namų sąlygomis.

2. Vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, technikumuose bei kitose specialiosiose mokymo įstaigose laboratoriniams darbams atlikti šilumos poreikiai turi būti priimami 50 MJ (12 000 kcal) per metus vienam moksleiviui.

7.6. Metiniai šilumos kiekiai gyvulių pašarui ruošti ir vandeniui šildyti turi būti priimami pagal 2 lentelę.

2 lentelė. Šilumos suvartojimo normos gyvulių pašarui ruošti

Dujų vartojimo paskirtis	Dujų kiekis vienam gyvuliui	Šilumos suvartojimo norma gyvulių poreikiams, MJ (tūkst. kcal)
Pašarų ruošimas gyvuliams, įskaitant stambiųjų pašarų ir šakniavaisių šutinimą	1 arkliui	1 700 (400)
	1 karvei	8 400 (2 000)
	1 kiaulei	4 200 (1 000)
Vandens šildymas gėrimui ir sanitariniams reikalams	Vienam gyvuliui	420 (100)

7.7. Miestų, miestelių ir kaimų skirstomųjų dujotiekių skersmenys turi būti skaičiuojami didžiausiam valandiniam dujų suvartojimui.

7.8. Didžiausias skaičiuojamasis valandinis dujų suvartojimas m³/h, esant 0^oC temperatūrai ir 1 bar slėgiui, ūkio, buities ir gamybos poreikiams turi būti skaičiuojamas kaip dalis metinio suvartojimo pagal (1) formulę:

                                                                          (1)

čia:

 – didžiausias valandinio dujų suvartojimo koeficientas (perskaičiavimo iš metinio dujų suvartojimo į didžiausią valandinį dujų suvartojimą koeficientas);

 – metinis dujų suvartojimas, m³ per metus.

Didžiausio valandinio dujų suvartojimo koeficientas turi būti priimamas diferencijuotai kiekvieno dujofikuojamo rajono tinklams, hidrauliškai nesusijusiems su kito rajono dujotiekio tinklais.

Didžiausio valandinio dujų suvartojimo ūkio, buities poreikiams tenkinti koeficiento  reikšmės, atsižvelgiant į gyventojų, kuriems tiekiamos dujos, skaičių, pateiktos 3 lentelėje; pirtims, skalbykloms, viešojo maitinimo įmonėms, duonos ir konditerijos gaminių kepykloms – 4 lentelėje.

3 lentelė. Didžiausio valandinio dujų suvartojimo koeficientas gyventojams

Gyventojų, kuriems tiekiamos dujos, skaičius, tūkst. žm.	Didžiausio valandinio dujų suvartojimo koeficientas (be šildymo),
1	1/1 800
2	1/2 000
3	1/2 050
5	1/2 100
10	1/2 200
20	1/2 300
30	1/2 400
40	1/2 500
50	1/2 600
100	1/2 800
300	1/3 000
500	1/3 300
750	1/3 500
1 000	1/3 700
2 000 ir daugiau	1/4 700

4 lentelė. Didžiausio valandinio dujų suvartojimo koeficientas įmonėms

Įmonės	Didžiausio valandinio dujų suvartojimo koeficientas,
Pirtys	1/2 700
Skalbyklos	1/2 900
Viešojo maitinimo įmonės	1/2 000
Duonos ir konditerijos gaminių kepyklos	1/6 000

PASTABA. Didžiausio valandinio dujų suvartojimo koeficientai pirtims ir skalbykloms pateikti įvertinus dujų suvartojimą šildymui ir vėdinimui.

7.9. Skaičiuojamasis valandinis dujų suvartojimas įvairioms gamybos įmonėms (išskyrus išvardytas 4 lentelėje) turi būti nustatomas pagal kuro (įvertinant naudingumo koeficiento padidėjimą pervedus į dujinį kurą) poreikius.

7.10. Skaičiuojamasis valandinis dujų suvartojimas , m³/h atskiriems gyvenamiesiems ir visuomeniniams pastatams turi būti apskaičiuojamas pagal (2) formulę kaip dujų prietaisų vardinių dujų srautų suma, įvedus jų veikimo sutapimo koeficientą (žr. 5 lentelę):

                                                                     (2)

čia:

– suma dydžių K_sin, q_nom ir n_i nuo i iki m;

K_sin – veikimo sutapimo koeficientas, kurio dydis gyvenamiesiems pastatams nustatomas pagal 5 lentelę;

q_nom – prietaiso arba grupės prietaisų vardinis dujų srautas, priimamas pagal prietaiso paso technines charakteristikas, m³/h;

m – prietaisų tipų skaičius;

n_I – vieno tipo prietaisų skaičius.

5 lentelė. Veikimo sutapimo koeficientas K_sin gyvenamiesiems pastatams

Butų skaičius	Veikimo sutapimo koeficientas Ksin atsižvelgiant į gyvenamuosiuose pastatuose įrengtus dujinius prietaisus
	4 degiklių dujų viryklė	2 degiklių dujų viryklė	4 degiklių dujų viryklė ir vandens šildytuvas	2 degiklių dujų viryklė ir vandens šildytuvas
1	1	1	0,700	0,750
2	0,650	0,840	0,560	0,640
3	0,450	0,730	0,480	0,520
4	0,350	0,590	0,430	0,390
5	0,290	0,480	0,400	0,375
6	0,280	0,410	0,392	0,360
7	0,280	0,360	0,370	0,345
8	0,265	0,320	0,360	0,335
9	0,258	0,289	0,345	0,320
10	0,254	0,263	0,340	0,315
15	0,240	0,242	0,300	0,275
20	0,235	0,230	0,280	0,260
30	0,231	0,218	0,250	0,235
40	0,227	0,213	0,230	0,205
50	0,223	0,210	0,215	0,193
60	0,220	0,207	0,203	0,186
70	0,217	0,205	0,195	0,180
80	0,214	0,204	0,192	0,175
90	0,212	0,203	0,187	0,171

1 PASTABA. Butuose, kuriuose įrengiami keli to paties tipo dujų prietaisai, veikimo sutapimo koeficientas priimamas analogiškai kaip tokiam pat butų skaičiui su tokiais pačiais prietaisais.

2 PASTABA. Rekomenduojamas veikimo sutapimo koeficientas tūriniams vandens šildytuvams, šildymo katilams ir šildymo krosnims – 0,85 neatsižvelgiant į butų skaičių.

7.11. Metiniai ir skaičiuojamieji valandiniai šilumos suvartojimo kiekiai šildymui, vėdinimui, karštam vandeniui ruošti turi būti nustatomi pagal pastato paskirties, jame numatomo technologinio proceso reikalavimus, taip pat turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai ir atitikti STR 2.09.02:1998 nuostatas.

7.12. Skirstomųjų mažo, vidutinio ir didelio slėgio dujotiekių hidrauliniai režimai turi atitikti šias sąlygas: esant didžiausiems leidžiamiesiems dujų slėgio nuostoliams, dujotiekis turi veikti patikimai ir ekonomiškai, užtikrinti DRP įrenginių stabilų veikimą, taip pat vartotojų degiklių darbą neviršijant leidžiamojo slėgio.

7.13. Skaičiuotini vidiniai dujotiekių skersmenys turi būti nustatomi skaičiuojant pagal hidraulinį metodą, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas dujų tiekimas visiems vartotojams didžiausio dujų vartojimo metu.

8. VAMZDYNAI IR ĮRENGINIAI

8.1. POŽEMINIAI DUJOTIEKIAI

8.1.1. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo požeminių dujotiekių iki antžeminių ir požeminių statinių bei pastatų (išskyrus DRP) turi būti priimami pagal 6 lentelę. Atstumai nuo DRP pastatų iki į juos įvedamų ir išvedamų dujotiekių nenormuojami.

6 lentelė. Mažiausi požeminio dujotiekio atstumai iki statinių ir pastatų

Dujotiekiai	Horizontalus atstumas, m
	pastatų ir statinių pamatai	įmonių aptvarai, estakados, geležinkelio kontaktinių ir ryšio linijų pamatai	geležinkelio kraštinio kelio ašis, bet ne mažiau kaip tranšėjos gylis iki pylimo pado ar iškasos briaunos	gatvės, kelio bordiūrinis akmuo (važiuojamosios dalies krašto sutvirtintas kelkraštis)	griovio pakraščio arba kelio sankasos padas	elektros tiekimo oro linijų atramų pamatai
						ne daugiau kaip 1 kV įtampos apšvietimo, troleibusų kontaktinės linijos	daugiau kaip 1 kV įtampos linijos
Mažo slėgio ne daugiau kaip 0,1 bar	2	1	3,8	0,5	1	1	5
Vidutinio slėgio ne daugiau kaip 5 bar	4	1	4,8	0,5	1	1	5
Didelio slėgio daugiau kaip 5 bar	7	1	7,8	1,5	1	1	5

PASTABA. Leidžiama numatyti požeminių dujotiekių tiesimą po vamzdynų atramų ir estakadų bei kontaktinio tinklo atramų pamatais su sąlyga, jog bus imtasi priemonių, neleidžiančių pažeisti dujotiekius nusėdus pamatams, taip pat pažeisti pamatus dėl dujotiekio avarijos. Vamzdynai, kuriuos tiesiant turi būti pažemintas vandens lygis, turi būti išdėstomi įvertinant galimą pagrindų gruntų stiprio sumažėjimo zoną.

Atstumus, nurodytus 6 lentelėje, leidžiama sumažinti iki 50%, kai ne daugiau kaip 5 bar slėgio dujotiekis tiesiamas tarp pastatų pamatų arba ankštumoje atskirose trasos atkarpose, taip pat nuo daugiau kaip 5 bar slėgio dujotiekių iki atskirai stovinčių negyvenamųjų pastatų ir kiemo priklausinių.

Šiais atvejais priartėjimo ruožuose ir po 5 m į abi puses nuo šių ruožų turi būti numatyta:

– naudoti besiūlius arba elektra suvirintus vamzdžius, kurių siūlės gamykloje 100% patikrintos neardomąja virintinių siūlių kontrole, arba elektra suvirintus vamzdžius, nepatikrintus neardomąja kontrole, bet tiesiamus apsauginiame dėkle;

– patikrinti neardomąja siūlių kontrole visas virintines (montavimo) siūles.

8.1.2. Atstumas nuo tarp miestų, miestelių ir kaimų tiesiamo 5 bar ir didesnio slėgio dujotiekio iki viešojo naudojimo geležinkelių sankasos pado ir išorinio griovio krašto arba iki kraštinio bėgio (nulinėje geležinkelio altitudėje) turi būti priimamas ne mažiau kaip 50 m. Ankštumoje, suderinus su atitinkamo geležinkelio savininku, leidžiama šį atstumą sumažinti iki nurodyto 6 lentelėje su sąlyga, jog vamzdžio sienutės storis bus padidintas 2 mm ÷ 3 mm daugiau už skaičiuotiną ir visos virintinės siūlės patikrintos neardomąja siūlių kontrole (radiografiniu tyrimu ar ultragarsine kontrole).

8.1.3. Atstumai nuo dujotiekio iki ryšių oro linijos, kontaktinio troleibusų ir elektrifikuotų geležinkelių tinklo atramų turi būti priimami kaip iki atitinkamos įtampos elektros perdavimo oro linijos atramų (žr. 6 lentelę).

8.1.4. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo dujotiekio iki kitų požeminių inžinerinių tinklų nurodyti 7 lentelėje.

7 lentelė. Mažiausi horizontalūs atstumai tarp požeminių inžinerinių tinklų

Inžineriniai tinklai	Horizontalus atstumas iki, m
	vandentiekio	buitinės kanalizacijos	drenažo ir lietaus kanalizacijos	dujotiekio	visų įtampų jėgos kabelių	ryšių kabelių	šilumos tiekimo tinklai		kanalų, tunelių	išorinių pneumatinių šiukšlių vamzdžių
							išorinės kanalo, tunelio sienutės	bekanalinio tinklo vamzdžio
1. Iki 0,1 bar slėgio dujotiekis	1	1	1	0,5	1	1	2	1	2	1
2. Nuo 0,1 bar iki 5 bar slėgio dujotiekis	1	1,5	1,5	0,5	1	1	2	1	2	1,5
3. Nuo 5 bar iki 16 bar slėgio dujotiekis	2	5	5	0,5	2	1	4	2	4	2

PASTABA. Kartu lygiagrečiai tiesiant vienoje tranšėjoje du ir daugiau dujotiekių, atstumas tarp jų turi būti 0,4 m vamzdžiams, kurių

skersmuo iki 300 mm, ir 0,5 m vamzdžiams, kurių skersmuo didesnis kaip 300 mm.

8.1.5. Leidžiama vienoje tranšėjoje tiesti du ir daugiau dujotiekius viename arba skirtinguose lygiuose (pakopomis). Šiuo atveju tarp dujotiekių turi būti numatytas pakankamas atstumas vamzdynams montuoti ir remontuoti.

8.1.6. Atstumai nuo ankerinių atramų, viršijančių šilumos tiekimo tinklų vamzdžių skerspjūvio išorinius matmenis, turi būti priimami įvertinant atramų išsaugojimą.

8.1.7. Mažiausias horizontalus atstumas nuo dujotiekio iki slėginės kanalizacijos priimamas kaip iki vandentiekio (žr. 7 lentelę).

8.1.8. Atstumas nuo dujotiekio iki kitų požeminių inžinerinių tinklų šulinių ir kamerų išorinių sienučių turi būti priimamas ne mažiau kaip 0,3 m.

Atkarpose, kur atstumas nuo dujotiekio iki kitų požeminių inžinerinių tinklų šulinių ir kamerų yra nuo 0,3 m iki norminio atitinkamam inžineriniam tinklui (žr. 7 lentelę), dujotiekiai turi būti tiesiami pagal dujotiekių tiesimo ankštumoje reikalavimus (žr. 8.1.1 p.).

8.1.9. Tiesiant elektra suvirintus vamzdžius apsauginiame dėkle, jis turi išsikišti ne mažiau kaip po 2 m į abi puses nuo šulinio arba kameros sienutės.

8.1.10. Vertikalūs atstumai, kertantis visų slėgių dujotiekiams su kitais požeminiais inžineriniais tinklais, turi būti priimami ne mažiau kaip 0,2 m, su elektros tinklais – vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis (EĮĮT), su ryšių kabeliais ir radijo transliavimo tinklais – pagal 8 lentelę.

8 lentelė. Mažiausias vertikalus atstumas visų slėgių dujotiekiams kertantis su požeminiais inžineriniais tinklais

Inžineriniai tinklai	Atstumas (tarp išorinių sudaromųjų), m
Vandentiekis, kanalizacija, lietaus kanalizacija, šilumos tiekimo tinklai ir pan.	0,2
Elektros kabelis, telefono kabelis	0,5
Tepalo pripildytas elektros kabelis	1,0

PASTABOS:

1. Leidžiama sumažinti atstumą nuo dujotiekio iki elektros arba ryšio kabelio, jeigu kabeliai tiesiami apsauginiuose dėkluose. Atstumas nuo dujotiekio iki elektros kabelio apsauginio dėklo sienutės turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m, ryšio kabelio apsauginio dėklo sienutės – ne mažesnis kaip 0,15 m. Apsauginio dėklo galai turi būti ne arčiau kaip per 2 m į abi puses nuo prasilenkiančio dujotiekio sienutės.

2. Ankštumoje atstumą nuo alyva užpildyto kabelio iki dujotiekio vamzdžio galima sumažinti iki 0,25 m, jeigu kabeliai tiesiami apsauginiuose dėkluose arba uždengtuose gelžbetoniniuose loviuose.

8.1.11. Dujotiekio susikirtimuose su įvairios paskirties požeminių statinių ir inžinerinių tinklų kolektoriais ir kanalais, drenažo vamzdynais, dujotiekį tiesiant virš ar po kertamu statiniu, turi būti numatytas dujotiekio tiesimas apsauginiame dėkle. Dujotiekiui kertantis su šilumos tiekimo tinklais turi būti numatyti metaliniai apsauginiai dėklai.

Kertantis su požeminiais inžineriniais statiniais ir tinklais, apsauginio dėklo galai turi būti išvedami į abi puses ne mažiau kaip 2 m atstumu nuo jų išorinių sienučių, viename apsauginio dėklo gale turi būti numatytas kontrolinis vamzdelis, įrengtas po apsauginiu gaubtu (kapa).

Kertant dujotiekio šulinių sienutes, apsauginio dėklo galai turi išsikišti ne mažiau kaip po 2 cm.

Ertmėje tarp apsauginio dėklo ir dujotiekio vamzdžio leidžiama tiesti iki 60 V įtampos eksploatacinį kabelį (ryšio, telefono, telemechanikos, katodinės apsaugos), skirtą dujotiekio technologiniam procesui valdyti bei dujotiekiui techniškai prižiūrėti.

8.1.12. Ankštumoje, sumažinus 6 lentelėje nurodytus atstumus, per visą sumažinto atstumo ruožo ilgį ir po 5 m į abi puses nuo šio ruožo reikia numatyti:

– naudoti besiūlius arba elektra suvirintus vamzdžius, kurių gamykloje suvirintos siūlės 100 % patikrintos neardomąja siūlių kontrole, arba elektra suvirintus, nepatikrintus neardomąja siūlių kontrole, bet tiesiamus apsauginiame dėkle;

– tikrinti visas virintines siūles neardomąja kontrole.

8.1.13. Dujotiekio vamzdžio tiesimo gylis turi būti priimamas ne mažiau kaip 0,8 m iki dujotiekio ar apsauginio dėklo viršaus.

Vietose, kur nenumatomas transporto eismas, dujotiekio vamzdžio tiesimo gylį leidžiama sumažinti iki 0,6 m.

8.1.14. Tiesiant dujotiekius gruntuose, su statybinių šiukšlių ir puvenų intarpais, turi būti numatoma po dujotiekiu įrengti minkšto grunto arba smėlio ne mažiau kaip 10 cm storio (virš išsikišusių pagrindo nelygumų) pagrindą; tokiu pat gruntu turi būti užpilama visa dujotiekio tranšėja.

Gruntuose, kurių atsparumas mažesnis kaip 0,25 bar/cm², taip pat gruntuose, kuriuose yra statybinių šiukšlių ir puvenų, tranšėjos dugnas turi būti sutvirtintas mediniais antiseptike išmirkytais tašeliais, betoniniais stulpeliais, įrengiamas polių arba suplūktas skaldos ar žvyro pagrindas. Šiuo atveju gruntas po dujotiekiu įberiamas ir dujotiekis užpilamas gruntu pagal šio punkto pirmąją pastraipą.

8.1.15. Esant tikimybei, kad gruntinis vanduo gali iškelti požeminį dujotiekį į žemės paviršių, turi būti numatytos skaičiavimais pagrįstos vamzdžio gramzdinimo priemonės.

8.2. ANTŽEMINIAI DUJOTIEKIAI

8.2.1. Antžeminiai dujotiekiai turi būti tiesiami ant atskirai stovinčių nedegių medžiagų atramų ir kolonų arba pastatų sienų.

8.2.1.1. Leidžiama tiesti:

a) ant atskirų atramų, kolonų ir estakadų – visų slėgių dujotiekius;

b) I, II ir III^a atsparumo ugniai pramonės ir žemės ūkio įmonių gamybinių pastatų, sandėlių ir garažų pastatų, įkomponuotų, pristatytų, įrengtų ant stogo jų katilinių, atskirai stovinčių katilinių, išorinėmis sienomis ir stogais, taip pat nurodytų pastatų III atsparumo ugniai sienomis – iki 5 bar slėgio dujotiekius;

c) gyvenamųjų, visuomeninių, administracinių ir buitinių pastatų išorinėmis sienomis, taip pat įkomponuotų, pristatytų, įrengtų ant stogo jų katilinių sienomis ir stogais:

(PASTABA. Dujotiekio aukštis virš stogo turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.)

1) ne mažesnio kaip III, III^a atsparumo ugniai tiesiant ant dujofikuojamojo pastato – iki 5 bar slėgio dujotiekius;

2) IV–V atsparumo ugniai – iki 0,1 bar slėgio dujotiekius, kurių sąlyginis skersmuo paprastai ne didesnis kaip 50 mm;

3) jeigu ant šių pastatų išorinių sienų ir kitų konstrukcijų įrengiama DRP spinta – iki 5 bar slėgio dujotiekio įvadus;

d) gyvenamųjų pastatų kiemo priklausinių stogais – iki 0,1 bar slėgio dujotiekius.

PASTABA. Dujotiekio aukštis virš stogo turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.

8.2.1.2. Draudžiama tranzitu tiesti visų slėgių dujotiekius ant gyvenamųjų, visuomeninių, administracinių ir buitinių pastatų, vaikų priežiūros įstaigų, ligoninių, mokyklų, sanatorijų pastatų ir kitų pastatų, kuriuose galimas didelis žmonių susikaupimas.

8.2.2. Didelio slėgio dujotiekius leidžiama tiesti gamybinių pastatų, sandėlių, garažų ir katilinių pastatų bei sublokuotų su jais administracinių ir buitinių pastatų aklinomis sienomis, virš langų ir durų angų, virš oro ėmimo angų.

Mažo ir vidutinio slėgio dujotiekius leidžiama tiesti išilgai gamybinių pastatų, sandėlių, garažų ir katilinių pastatų nevarstomų langų rėmų ir skersstakčių. Šie dujotiekiai gali būti tiesiami per stiklo blokeliais užmūrytas langų angas.

8.2.3. Atstumai nuo sienomis nutiestų dujotiekių iki kitų inžinerinių tinklų turi būti priimami pagal vidaus dujotiekio tiesimo normas (žr. 9 lentelę).

8.2.4. Dujotiekio ruožuose po gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langais ir balkonais neleidžiama numatyti ardomųjų jungčių.

8.2.5. Antžeminiai dujotiekiai, taip pat požeminių dujotiekių atkarpos greta įėjimo ir išėjimo iš žemės paviršiaus vietų turi būti projektuojami įvertinant išilgines deformacijas dėl temperatūros poveikio.

9 lentelė. Atstumai nuo sienomis nutiestų dujotiekių iki elektros tiekimo, ryšių ir radijo transliavimo linijų

Inžineriniai tinklai	Atstumas, m
	lygiagrečiai	susikertant
Elektros tiekimo linijos	0,4	0,1
Telefoninio tinklo arba radijo transliavimo kabeliai (laidai)	0,5	0,05^*
Izoliatoriai, ant kurių tvirtinami telefoninio tinklo ar radijo transliavimo laidai	0,5	–
Kabelinė mova	0,5	–
* Leidžiama kabeliui (laidui) susikirsti su dujotiekiu, nepaliekant tarpo tarp jų, įdėjus ryšių arba radijo transliavimo kabelį (laidą) į vamzdelį iš elektrą izoliuojančios medžiagos. Vamzdelis turi baigtis ne arčiau kaip 0,1 m nuo kiekvienos dujotiekio pusės.

8.2.6. Antžeminių dujotiekių tiesimo aukštis turi būti priimamas pagal 10 lentelę.

10 lentelė. Antžeminių dujotiekių tiesimo ant atramų aukštis

Statiniai	Aukštis, m
Nevažinėjamoje teritorijoje žmonių perėjos vietoje	2,20
Kertant automobilių kelius (nuo važiuojamosios dalies dangos paviršiaus)	5,00
Prasilenkiant su kontaktinėmis troleibuso linijomis	7,10
Kertant viešojo naudojimo geležinkelius	pagal GOST 9238-83 reikalavimus
Kertant privažiuojamuosius geležinkelius	pagal GOST 9238-83 reikalavimus
Kertant elektrifikuotus ir neelektrifikuotus įmonių vidaus geležinkelius:
– lydytam ketui ar karštam šlakui vežti (nuo bėgio galvutės);	10,00
– lydytam ketui ar karštam šlakui vežti (nuo bėgio galvutės), izoliavus dujotiekį nuo įkaitimo.	6,00

Atviroje teritorijoje, kur nevažinėja transportas ir nevaikšto žmonės, leidžiama dujotiekius tiesti ant žemų atramų, ne mažiau kaip 0,35 m aukštyje nuo žemės paviršiaus iki vamzdžio apačios.

8.2.7. Horizontalūs atstumai nuo antžeminių dujotiekių (matuojant nuo dujotiekio išorinio paviršiaus) iki pastatų ir inžinerinių statinių turi būti priimami ne mažesni už nurodytus 11 lentelėje.

11 lentelė. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo antžeminio dujotiekio iki pastatų ir inžinerinių statinių

Pastatai ir statiniai		Atstumai nuo antžeminių dujotiekių iki pastatų ir inžinerinių statinių, m
		mažo slėgio dujotiekis	vidutinio slėgio dujotiekis	didelio slėgio dujotiekis
Gamybiniai pastatai ir sandėliai	su A ir B pavojingumo gaisrui arba sprogimui kilti kategorijų patalpomis	5*	5*	10*
	su C, D ir E pavojingumo gaisrui arba sprogimui kilti kategorijų patalpomis	–	–	5
Gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai		–	5	10
Lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių bei degių medžiagų atviri sandėliai, išskyrus pramonės įmonių sandėlius		20	20	40
Geležinkeliai (iki artimiausiojo bėgio)		3	3	3
Požeminiai inžineriniai tinklai: vandentiekis, kanalizacija, šilumos tiekimo tinklai, telefono kanalizacija, elektros kabelių blokai		1**	1**	1**
Automobilių keliai (nuo bordiūrinio akmens, išorinės griovio briaunos arba kelio sankasos pado)		1,5	1,5	1,5
Atviros elektros skirstyklos ir atviros pastotės aptvaras		10	10	10
* Atstumai nuo DRP įvadinių ir išvadinių dujotiekių nenormuojami. ** Atstumas nuo dujotiekio atramos pamato krašto. PASTABA. Žymuo „–“ reiškia, kad atstumas nenormuojamas.

8.2.8. Atstumai nuo dujotiekių iki elektros perdavimo oro linijų, taip pat kabelių turi būti priimami pagal EĮĮT.

8.2.9 Ant atramų, kolonų, estakadų kartu su kitos paskirties vamzdynais dujotiekiai tiesiami ne žemiau nei vamzdynai, kuriais transportuojamos agresyvios medžiagos, ir atstumais, leidžiančiais techniškai prižiūrėti dujotiekį.

8.2.10. Dujotiekių tiesimas kartu su elektros kabeliais ir laidais, taip pat ir skirtais dujotiekiams valdyti bei techniškai prižiūrėti (jėgos, signalizacijos, dispečerio, sklendžių valdymo), turi būti numatytas pagal EĮĮT.

8.2.11. Leidžiama tiesti mažo ir vidutinio slėgio dujotiekius automobilių kelių, miesto ir pėsčiųjų tiltais. Šiuo atveju dujotiekius tiesti turi būti numatyta tose vietose, kur nėra galimybės tilto konstrukcijose kauptis dujoms (esant dujų nuotėkiui). Neleidžiama tiesti dujotiekius geležinkelio tiltais.

8.2.12. Antžeminiai dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo atmosferinės korozijos, juos du kartus nugruntuojant ir nudažant geltonos spalvos korozijai atspariais dažais, laku arba emaliu. Antžeminiai dujotiekiai, nutiesti pastatų sienomis, gali būti dažomi tokia pačia spalva kaip sienos.

8.3. DUJOTIEKIŲ PERĖJOS PER VANDENS KLIŪTIS IR GRIOVIUS

8.3.1. Dujotiekių perėjas per vandens kliūtis, griovius ir pelkes reikia numatyti iš plieninių vamzdžių.

8.3.2. Povandeninės dujotiekių perėjos dviem linijomis turi būti numatomos, esant 75 m ir didesnio pločio vandens kliūčiai, pagal žemiausiąjį vandens lygį.

Leidžiama nenumatyti antros (rezervinės) dujotiekio linijos, tiesiant:

– žiedinius dujotiekius, jeigu, atjungus povandeninę perėją, dujų tiekimas vartotojams nebus nutrauktas;

– pramonės vartotojų atšakinius dujotiekius, jeigu šie vartotojai povandeninės perėjos remonto metu gali vartoti kitos rūšies kurą.

8.3.3. Gali būti numatyta tiesti antrą (rezervinę) liniją dujotiekiams, kurie skirti nepertraukiamai aprūpinti vartotojus dujomis, kertant mažesnio kaip 75 m pločio vandens kliūtis arba kai užliejamojo slėnio (salpos) plotis daugiau kaip 500 m, pagal aukščiausiąjį vandens lygį, esant 10% tikimybei ir užtvindymo poplūdžių vandenimis trukmei daugiau kaip 20 dienų, taip pat kertant vandens kliūtis nepastoviais krantais arba dugnu.

8.3.4. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo povandeninių ar viršvandeninių dujotiekių perėjos per vandens kliūtis iki tiltų turi būti priimami pagal 12 lentelę.

12 lentelė. Mažiausi atstumai nuo povandeninių ar viršvandeninių dujotiekių perėjos per vandens kliūtį iki tiltų

Vandens kliūtys	Tilto tipas	Horizontalus atstumas nuo dujotiekio iki tilto, tiesiant dujotiekį, m
		aukščiau tilto		žemiau tilto
		nuo viršvandeninio dujotiekio	nuo povandeninio dujotiekio	nuo viršvandeninio dujotiekio	nuo povandeninio dujotiekio
Laivybai tinkančios	Visų tipų	75	75	50	50
Laivybai netinkančios, užšąlančios	Daugiaarkis	75	75	50	50
Laivybai netinkančios, neužšąlančios	Daugiaarkis	20	20	20	20
Laivybai netinkančios: mažo slėgio dujotiekiams
	Vienos ir dviejų arkų	2	20	2	10
vidutinio ir didelio slėgio dujotiekiams	Vienos ir dviejų arkų	5	20	5	20

8.3.5. Povandeninių dujotiekio perėjų vamzdžių sienutės storis turi būti priimamas
2 mm didesnis už skaičiuotiną, bet ne mažesnis kaip 5 mm.

8.3.6. Perėjos ribos turi būti nustatomos pagal ruožo, ribojamo aukščiausiojo vandens lygio ne žemiau kaip 10% tikimybės altitudės, ilgį. Uždarymo įtaisai turi būti įrengiami už šio ruožo ribų.

8.3.7. Atstumą tarp povandeninių lygiagrečiai nutiestų dujotiekių ašių perėjose numato projektuotojas, atsižvelgdamas į dujotiekio montavimo ir remonto darbų galimybes.

8.3.8. Dujotiekiams, tiesiamiems per vandens kliūtis, pelkėtose ir vandeningose vietovėse įtvirtinti (balastuoti) turi būti numatomi pavieniai pakabinami ar žiediniai gramzdikliai, kevaliniai gramzdikliai, ištisinės didelio svorio dangos, balastavimas panaudojant gruntą ir ankerius.

8.3.9. Projektinė balastuoto dujotiekio viršaus altitudė turi būti priimama 0,5 m žemiau, o laivybai ir plukdymui tinkamose upėse – 1 m žemiau prognozuojamojo dugno profilio, kuris nustatomas, įvertinant galimą dugno išplovimą per 25 metus užbaigus perėjos statybą.

Povandeninėse perėjose per laivybai ir plukdymui netinkamas vandens kliūtis, taip pat uolinguose gruntuose leidžiama dujotiekių vamzdžių įgilinimą sumažinti, tačiau dujotiekio balasto viršus visais atvejais turi būti žemiau galimo vandens telkinio dugno išplovimo altitudės per skaičiuotiną eksploatavimo laikotarpį.

8.3.10. Tranšėjos dugno plotis turi būti priimamas atsižvelgiant į jos kasimo būdą ir dugno grunto charakteristikas, vandens tėkmės režimą ir ar reikalingas narų darbas.

8.3.11. Visi gaminiai, naudojami dujotiekio vamzdžiams įtvirtinti (balastuoti), turi būti atsparūs cheminiam ir mechaniniam aplinkos poveikiui.

8.3.12. Betoniniai pakabinami pavieniai gramzdikliai turi būti gaminami iš labai sunkaus betono ir gelžbetonio bei kitų medžiagų, kurių tankis ne mažesnis kaip 2 200 kg/m³ (labai sunkių betonų – ne mažiau kaip 2 900 kg/m³).

Kiekvienas gramzdiklis turi būti ženklinamas nurodant gramzdiklio masę ir tūrį.

8.3.13. Betoninio gramzdiklio vardinė masė nustatoma darbo projekte.

8.3.14. Žiediniai gramzdikliai turi būti gaminami dvipusiai iš gelžbetonio ar kitų medžiagų, kurių tankis atitinka 8.3.12 p. reikalavimus.

Kiekviena gramzdiklio pusė turi būti ženklinama nurodant masę ir vamzdyno, kuriam skirtas šis gramzdiklis, išorinį skersmenį.

8.3.15. Kevaliniai gramzdikliai turi būti numatomi betoniniai, išilginių cilindrinių apvalkalų formos, šiuo atveju betonas turi atitikti 8.3.12 p. reikalavimus.

8.3.16. Tvirtinimo ankeriai gaminami iš ketaus arba plieno, užtikrinančio mechaninį atsparumą ir sudarančio galimybę juos patikimai sujungti tarpusavyje.

8.3.17. Dujotiekiams, tiesiamiems perėjos per vandens kliūtis ruožuose, turi būti numatyta izoliacijos apsauga nuo pažeidimų.

8.3.18. Ant abiejų laivybai ir plukdymui tinkamos vandens kliūties krantų turi būti numatyti navigaciniai ženklai ir žiburiai. Navigaciniai ženklai ir žiburiai turi atitikti „Vidaus vandenų laivybos taisyklių“ reikalavimus. Šie ženklai turi būti tvirtai ir patikimai įtvirtinti. Ant povandeninės perėjos ribos būtina numatyti įrengti pastovius reperius: kai vagos plotis esant žemajam vandens lygiui iki 75 m – viename upės krante, jeigu plotis didesnis kaip 75 m – abiejuose upės krantuose.

8.3.19. Viršvandeninės perėjos dujotiekio tiesimo aukštis (nuo vamzdžio arba arkinės konstrukcijos apačios) turi būti priimamas:

a) kertant griovius ir raguvas – ne mažiau kaip 0,5 m virš 5 % tikimybės aukščiausiojo vandens lygio;

b) kertant laivybai ir plukdymui netinkančias upes – ne mažiau kaip 0,2 m virš aukščiausiojo vandens lygio 2% tikimybės ir aukščiausiojo ledonešio lygio, o esant kelmų nešimui šiomis upėmis – ne mažiau kaip 1 m virš aukščiausiojo vandens lygio 1% tikimybės;

c) kertant laivybai ir plukdymui tinkamas upes – ne mažiau verčių, nustatytų laivybinių upių patilčių gabaritų ir tiltų išdėstymo pagrindinių reikalavimų projektavimo normomis.

8.4. SUSIKIRTIMAS SU GELEŽINKELIAIS IR AUTOMOBILIŲ KELIAIS

8.4.1. Dujotiekio susikirtimai su geležinkeliais ir automobilių keliais paprastai turi būti numatomi 90^o kampu. Ankštumoje pagrįstais atvejais susikirtimo kampą leidžiama sumažinti iki 60^o.

Atstumas nuo požeminių dujotiekių susikirtimo vietos su geležinkeliais ir automobilių keliais turi būti ne mažesnis:

a) iki viešojo naudojimo geležinkelio tiltų, vamzdžių, pėsčiųjų tunelių ir viadukų, tunelių ir AM, AI, AII, AIII, BI, BII, BIII, CII, CIII kategorijų (žr. PNT-K95 2.1 lentelę) automobilių kelių – 30 m, o iki neviešojo naudojimo geležinkelio, AIV, AV, BIV, CIV kategorijų (žr. PNT-K95 2.1 lentelę) automobilių kelių – 15 m;

b) iki geležinkelio iešmo ribos (smailės pradžios, kryžmos pabaigos, grįžtamosios srovės kabelių prijungimo prie bėgių vietos ir kitų kelio sankirtų) – 20 m;

c) iki kontaktinio tinklo atramų – 3 m.

Nurodytus atstumus leidžiama sumažinti suderinus su organizacijomis, kurioms priklauso kertamieji inžineriniai statiniai.

Signalinių ženklų (stulpelių) įrengimo būtinumą ir jų įforminimą dujotiekių perėjose per viešojo naudojimo geležinkelius nustato geležinkelius eksploatuojanti organizacija.

8.4.2. Visų slėgių požeminių dujotiekių tiesimas susikirtimuose su geležinkeliais, AI – AIV, BI-BIV, CII-CIV kategorijų automobilių keliais, taip pat automagistralėmis miesto teritorijoje, magistralinėmis gatvėmis, krašto ir rajoniniais keliais turi būti numatytas apsauginiuose dėkluose. Dujotiekių perėjų per viešojo naudojimo geležinkelius vietose turi būti numatyti metaliniai apsauginiai dėklai.

Kontrolinis vamzdelis, įrengiamas po apsauginiu gaubtu (kapa), gali būti numatytas viename apsauginio dėklo gale.

8.4.3. Apsauginių dėklų galai turi būti išvedami atstumu ne mažiau kaip:

– nuo viešojo naudojimo 1520 mm vėžės pločio geležinkelio kraštinio bėgio     – 10 m;

– nuo pramonės įmonių privažiuojamojo geležinkelio kraštinio bėgio                 – 3 m;

– nuo kelių vandens nuvedimo įrenginio krašto (kiuvetės, griovio)                     – 3 m;

– nuo gatvės važiuojamosios dalies krašto                                                           – 2 m;

– nuo automobilių kelių važiuojamosios dalies krašto                                         – 3,5 m.

Visais atvejais apsauginių dėklų galai turi būti išvesti ne mažiau kaip 2 m už sankasos papėdės ribų.

8.4.4. Dujotiekio įgilinimas po geležinkeliais ir automobilių keliais turi būti priimamas atsižvelgiant į statybos darbų būdą ir gruntų charakteristikas. Mažiausias įgilinimas nuo apsauginio dėklo viršaus iki bėgio pado arba dangos viršaus nulinių altitudžių ir iškasose, o esant sankasai – nuo sankasos papėdės turi būti numatytas:

– po viešojo naudojimo geležinkeliais – 2,0 m (1,5 m nuo geležinkelio vandens nuvedimo įrenginių), o įrengiant perėją prakalimo būdu – 3,0 m;

– po pramonės įmonių privažiuojamaisiais geležinkeliais ir automobilių keliais:

– įrengiant perėją atviros tranšėjos būdu – 1,2 m;

– įrengiant perėją prastūmimo, horizontalaus gręžimo arba skydiniu būdais – 1,5 m;

– įrengiant perėją prakalimo būdu – 2,5 m.

8.4.5. Dujotiekio perėjų per viešojo naudojimo geležinkelius plieninių dujotiekio vamzdžių sienučių storis turi būti priimamas 2 mm – 3 mm didesnis už skaičiuotinąjį.

8.4.6. Antžeminių dujotiekių tiesimo aukštis jų susikirtimo su elektrifikuotais ir neelektrifikuotais geležinkeliais, automobilių keliais, kontaktiniu troleibusų tinklu turi būti priimamas pagal 10 lentelę.

8.5. UŽDARYMO ĮTAISAI

8.5.1. Dujų srauto uždarymo įtaisai (sklendės, čiaupai, vandens užtvarai (hidrauliniai uždoriai) turi būti įrengti:

a) dujotiekio įvaduose;

b) prieš DRP, už DRP žiediniam dujotiekiui esant sistemoje su dviem ir daugiau DRP;

c) skirstomųjų dujotiekių atšakose į:

1) mikrorajonus;

2) kvartalus;

3) grupes gyvenamųjų pastatų;

(PASTABA. Gyvenamųjų pastatų grupės dydį nurodo dujų tiekimo įmonė.)

d) perėjose per vandens kliūtis, esant dviem ir daugiau gijų, taip pat vienai gijai, kai mažiausiojo vandens lygio vandens kliūties plotis ne mažiau kaip 75 m.

e) taip, kad būtų galima atjungti atskiras dujotiekio dalis.

Uždarymo įtaisų leidžiama nenumatyti prieš DRP, jeigu uždarymo įtaisas, esantis skirstomojo dujotiekio atšakoje, nutolęs nuo DRP ne daugiau kaip 100 m atstumu.

8.5.2. Dujotiekio uždarymo įtaisai gali būti įrengiami grunte, šuliniuose, antžeminėse spintose arba aptvaruose, taip pat ant pastatų sienų. Įrengiant požeminių dujotiekių sklendes grunte, su vamzdžiu jos sujungiamos privirinant, o jų valdymas turi būti išvestas į žemės paviršių po apsauginiu gaubtu (kapa).

8.5.3. Uždarymo įtaisai turi būti numatomi valdyti ir techniškai prižiūrėti patogioje vietoje.

8.5.4. Šuliniuose turi būti numatyti kompensavimo įtaisai, sudarantys galimybę montuoti ir demontuoti uždarymo įtaisus.

8.5.5. Šuliniai turi būti numatyti ne arčiau kaip 2 m nuo sklypo statybos ribos ir pramonės įmonės teritorijos aptvaro.

Vietose, kur nevažinėja transportas ir nevaikšto žmonės, šulinių liukai turi būti numatyti virš žemės paviršiaus.

8.5.6. Uždarymo įtaisai, numatyti įrengti ant pastatų sienų, turi būti išdėstomi iki durų ir varstomų langų angų atstumu ne mažesniu kaip:

– mažo slėgio dujotiekiui horizontaliai                                                                 – 0,5 m;

– vidutinio slėgio dujotiekiui horizontaliai                                                           – 1 m;

– didelio slėgio dujotiekiui horizontaliai                                                              – 5 m.

Įrengiant uždarymo įtaisus aukščiau kaip 2,2 m, turi būti numatytos nedegių medžiagų aikštelės su kopėčiomis.

8.5.7. Uždarymo įtaisai skirstomuosiuose žiediniuose dujotiekiuose, nutiestuose per pramonės ar kitų įmonių teritorijas, turi būti įrengiami už tų įmonių teritorijų ribų.

8.5.8. Uždarymo įtaisai, numatyti įrengti pagal 8.5.1 p. dujotiekių perėjose per vandens kliūtis, turi būti įrengiami krantuose, ne žemiau aukščiausiojo vandens lygio, esant 10% tikimybės ir aukščiau ledonešio lygio. Šiuo atveju žiediniuose dujotiekiuose uždarymo įtaisai turi būti numatyti abiejuose upės krantuose, o pavieniuose atšakiniuose dujotiekiuose – viename krante prieš perėją (pagal dujų tekėjimo kryptį).

8.5.9. Uždarymo įtaisai, dujų tiekimo įmonės sprendimu numatyti įrengti perėjose per geležinkelius, turi būti išdėstomi:

– atšakiniuose dujotiekiuose – ne toliau kaip 1 000 m prieš perėją (pagal dujų tekėjimo kryptį);

– žiediniuose dujotiekiuose – abiejose perėjos pusėse ne toliau kaip 1 000 m nuo perėjos.

8.5.10. Įrengti uždarymo įtaisus DRP įvadiniuose ir išvadiniuose dujotiekiuose turi būti numatyta ne arčiau kaip 5 m ir ne toliau kaip 100 m atstumu nuo DRP pastato.

DRP, įrengtų pastatų priestatuose ir spintose, uždarymo įtaisus leidžiama numatyti mažesniu kaip 5 m atstumu nuo DRP pastato, priežiūrai patogioje vietoje.

8.6. DUJOTIEKIŲ ĮTAISAI

8.6.1. Kontrolinių vamzdelių, kontrolės matavimo taškų kontaktų, kondensato rinktuvų atšakinių vamzdelių, vandens užtvarų (hidraulinių uždorių) vandens šalinimo vamzdelių ir armatūros apsaugai nuo mechaninių pažeidimų turi būti numatyti apsauginiai gaubtai (kapos), kuriuos būtina įrengti ant betoninių, gelžbetoninių ar kitokių pagrindų, išlaikančių stabilumą ir neleidžiančių jiems nusėsti.

8.6.2. Šuliniai dujotiekio uždarymo įtaisams montuoti turi būti numatyti iš nedegių, vandeniui ir biologinėms medžiagoms atsparių medžiagų. Šulinių konstrukcija ir medžiagos turi būti priimami atsižvelgiant į tai, kad į juos nepatektų gruntinis vanduo.

Išorinis šulinio sienučių paviršius turi būti padengtas hidroizoliacinėmis medžiagomis.

8.6.3. Vietose, kur dujotiekis kerta šulinio sienutes, turi būti numatyti apsauginiai dėklai.

8.6.4. Dujotiekio įtaisų vietai nustatyti būtina įrengti atpažinimo ženklus.

9. DUJŲ REGULIAVIMO PUNKTAI (DRP)

9.1. DRP ĮRENGIMAS

9.1.1. Skirstomajame dujotiekyje reikiamam dujų slėgiui sumažinti ir palaikyti turi būti numatyti DRP.

9.1.2. DRP atsižvelgiant į paskirtį ir techninį pagrįstumą įrengiami:

– atskirai stovinčiuose pastatuose;

– pastatų priestatuose ir spintose.

9.1.3. Atskirai stovintys DRP (įskaitant spintinius DRP, montuojamus ant atramų) miestuose, miesteliuose ir kaimuose turi būti statomi želdinių zonoje, gyvenamųjų kvartalų viduje, atstumais ne mažesniais kaip nurodyti 13 lentelėje.

13 lentelė. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo atskirai stovinčių DRP iki pastatų ir statinių

Dujų slėgis įėjime į DRP, bar	Horizontalūs atstumai nuo atskirai stovinčių DRP iki:
	pastatų ir inžinerinių statinių (tinklų), m	geležinkelių (iki artimiausiojo bėgio), m	automobilių kelių (iki kelkraščio), m	elektros oro linijų, m
Iki 5	7	7	3	Ne mažiau kaip atramos aukštis
Daugiau kaip 5 iki 16	15	15	8	Ne mažiau kaip atramos aukštis
PASTABA. Nurodyti atstumai nuo išorinių DRP pastato sienų arba spintos; jei įrenginiai išdėstyti lauke – nuo jų aptvaro krašto.

9.1.4. Spintiniai DRP iki 50 m³/h galios gali būti įrengiami ant išorinių ne mažesnio kaip IV, V atsparumo ugniai, o daugiau kaip 50 m³/h galios – ant III atsparumo ugniai pastatų sienų. Slėgis įėjime į DRP – iki 5 bar.

Įrengiant iki 50 m³/h galios spintinį DRP ant (prie) sienos, horizontalus atstumas nuo spintos iki lango, durų ir kitų angų turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m, vertikalus atstumas – ne mažesnis kaip 1,0 m. Įrengiant daugiau kaip 50 m³/h galios spintinį DRP ant (prie) sienos, horizontalus ir vertikalus atstumai nuo spintos iki langų, durų ir kitų angų turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m. Šiais atvejais neleidžiama naudoti ketinių uždaromųjų įtaisų, slėgis turi būti ne didesnis kaip 5 barai.

9.1.5. Atskirai stovintys DRP pastatai turi būti vienaaukščiai I ir II atsparumo ugniai.

Sienos, skiriančios DRP patalpas, turi būti numatytos I atsparumo ugniai ir nelaidžios dujoms. Plytų mūro pertvaros turi būti iš abiejų pusių tinkuotos.

Įrengti dūmų ir vėdinimo kanalus DRP pastatų pertvarose neleidžiama.

Atskirai stovinčių DRP reguliatorių patalpos turi atitikti A kategorijos pavojingumo gaisrui arba sprogimui kilti patalpų reikalavimus pagal RSN 133-91.

9.1.6. DRP patalpos turi būti šildomos, numatant vietinio arba centralizuoto šildymo sistemą.

Įrengiant DRP vietinį šildymą, šildymo prietaisas įrengiamas izoliuotoje patalpoje, turinčioje atskirą išėjimą iš patalpų, atskirtoje nuo technologinių, taip pat kitų DRP patalpų aklinomis nepraleidžiančiomis dujų ir priešgaisrinėmis ne mažiau kaip 2,5 h atsparumo ugniai sienomis.

9.1.7. Spintinių DRP šildymo tipą nurodo dujų tiekimo įmonė dujofikavimo techninėse sąlygose. Šildymas turi būti įrengtas taip, kad nesukeltų sprogimo ir gaisro kilimo pavojaus.

9.1.8. Visose DRP patalpose turi būti numatytas natūralus ir dirbtinis apšvietimas bei natūrali nuolatos veikianti ventiliacija, užtikrinanti oro pasikeitimą ne mažiau kaip tris kartus per valandą.

9.1.9. Reguliatorių patalpų sienas kertančios komunikacijos, einančios į kitos kategorijos patalpas, turi būti užsandarintos riebokšliais arba kitais dujų nepraleidžiančiais sandarikliais.

9.2. DRP ĮRENGINIAI

9.2.1. Dujų reguliavimo punkte turi būti įrengta: filtrai, apsauginis uždarymo vožtuvas (AUV), dujų slėgio reguliatorius, apsauginis išmetimo vožtuvas (AIV), uždarymo įtaisai, matavimo priemonės (MP), taip pat, jeigu reikia, apylankiniai dujotiekiai, skaitiklis bei distancinio duomenų perdavimo priemonės. Apylankinio dujotiekio įrengimo būtinumą nurodo dujų tiekimo įmonė dujofikavimo techninėse sąlygose.

AIV spintiniame DRP leidžiama iškelti už spintos ribų.

Leidžiama nenumatyti AIV iki 100 m³/h galios spintiniuose DRP.

9.2.2. Įrengiant apylankinį dujotiekį, ant jo turi būti sumontuoti paeiliui du uždarymo įtaisai.

Apylankinio dujotiekio skersmuo turi būti ne mažesnis už dujų slėgio reguliatoriaus vožtuvo lizdo skersmenį.

Daugiau kaip 5 bar įėjimo dujų slėgio ir daugiau kaip 5 000 m³/h galios DRP vietoje apylankinio dujotiekio turi būti numatyta įrengti rezervinė reguliavimo linija.

9.2.3. DRP slėgio reguliatorius turi būti parenkamas pagal vartotojų didžiausią skaičiuojamąjį dujų suvartojimą ir reikalingą slėgio sumažinimą. Dujų slėgio reguliatoriaus galia turi būti priimama 15%–20% didesnė už didžiausią skaičiuojamąjį dujų suvartojimą.

9.2.4. AUV turi būti įrengiamas prieš slėgio reguliatorių. AIV turi būti įrengiamas už reguliatoriaus, o esant dujų apskaitos prietaisui – už jo.

Prieš AIV turi būti numatytas uždarymo įtaisas.

9.2.5. Dujų kiekis, kurį turi išmesti AIV, turi būti nustatomas:

9.2.5.1. Jeigu prieš slėgio reguliatorių yra AUV – pagal formulę:

                                                                            (3)

čia:

Q – dujų kiekis, kurį turi išmesti AIV per vieną valandą (esant 0^oC ir 1,013 2 bar), m³/h; Q_{d –} skaičiuojamoji dujų slėgio reguliatoriaus galia (esant 0^oC ir 1,013 2 bar), m³/h.

9.2.5.2. Jeigu reikia DRP lygiagrečiai įrengti kelis slėgio reguliatorius, išmetamų AIV dujų kiekis turi būti apskaičiuojamas pagal formulę:

                                                                                     (4)

čia:

Q' – suminis dujų kiekis, kurį turi išmesti AIV per valandą (esant 0^oC ir 1,013 2 bar), m³/h;

n – dujų slėgio reguliatorių skaičius, vnt.;

Q – kiekvieno reguliatoriaus dujų kiekis, kurį turi išmesti AIV per valandą (esant 0^oC ir 1,013 2 bar), m³/h.

9.2.6. DRP turi būti numatyta įrengti rodmeninius matavimo prietaisus ir registratorius įtekančių ir ištekančių dujų slėgiui ir temperatūrai matuoti. Spintiniuose DRP leidžiama neįrengti registratorių.

Leidžiama neįrengti dujų slėgio registratorių DRP, jeigu jie įeina į automatinio technologinių procesų valdymo ir telemechanikos sistemų sudėtį ir atsižvelgiant į jų funkcinę paskirtį bei vietą dujų tiekimo sistemoje, suderinus su dujų įrenginių priežiūros institucijomis.

DRP, kuriuose nėra dujų kiekio apskaitos prietaisų, leidžiama neįrengti temperatūros registratoriaus.

9.2.7. DRP turi būti numatyti prapūtimo ir išmetimo vamzdynai.

Prapūtimo vamzdynai turi būti įrengiami:

– dujotiekio įėjime už pirmojo uždarymo įtaiso;

– apylankiniame dujotiekyje tarp dviejų uždarymo įtaisų.

Prapūtimo vamzdyno skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 20 mm.

Leidžiama sujungti vienodo slėgio prapūtimo vamzdynus į bendrą prapūtimo atvamzdį.

Išmetimo vamzdyno, išleidžiančio dujas atsidarius AIV, skersmuo turi būti lygus vožtuvo išėjimo atvamzdžio skersmeniui, bet ne mažesnis kaip 20 mm.

Prapūtimo ir išmetimo vamzdynai turi būti išvedami į lauką tose vietose, kur dujos išsiskirsto saugiai, bet ne žemiau kaip 1 m virš pastato karnizo.

Prapūtimo ir išmetimo vamzdynai turi būti su mažiausiu posūkių skaičiumi. Ant prapūtimo ir išmetimo vamzdynų galų turi būti numatyti įtaisai, apsaugantys, kad į šiuos vamzdynus nepatektų atmosferinių kritulių.

9.2.8. Spintinių DRP, įrengtų ant atramų, AIV atvamzdžiai turi būti išvesti ne mažiau kaip 4 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, o įrengiant spintinius DRP ant pastato sienos – 1 m virš spintos viršaus.

Iki 400 m³/h galios spintinių DRP AIV dujų šalinimo atvamzdis gali būti išvestas į išorę už galinės spintos sienos.

9.2.9. MP su elektriniu išėjimo signalu ir elektros įranga, išdėstyta DRP įrenginių patalpoje, turi būti pagaminti taip, kad nekeltų sprogimo pavojaus.

Įprasti MP su elektriniu išėjimo signalu turi būti įrengti DRP išorėje už sprogimui pavojingos zonos ribų, uždaromoje nedegių medžiagų spintoje (dėžėje) arba atskiroje DRP patalpoje, pristatytoje prie atsparios gaisrui kilti, dujoms nelaidžios (lietimosi zonoje) DRP sienos.

Įvesti impulsinius dujotiekius į šias patalpas turi būti numatyta per skyriklius, kurių konstrukcija neleidžia dujoms patekti į MP patalpas, arba įrengiant ant kiekvieno impulsinio dujotiekio droselius, kurių angos skersmuo ne didesnis kaip 0,3 mm. Įvedant į MP patalpą mažo slėgio impulsinius dujotiekius, skyriklio angos plotas apskaičiuojamas priimant 0,15 mm² vienam kubiniam metrui MP patalpos tūrio.

Neleidžiama įrengti droselių ant apskaitos prietaisų impulsinių dujotiekių.

9.2.10. Montuojant DRP įrenginius, turi būti numatyta galimybė laisvai prieiti prie įrenginių juos techniškai prižiūrint, montuojant ir remontuojant.

Atstumas tarp lygiagrečių įrenginių eilių turi būti priimamas ne mažesnis kaip 0,4 m. DRP patalpos svarbiausios perėjos tako plotis ir laisvas tarpas įrenginių valdymo ir priežiūros pusėje turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m.

DRP dujotiekiai turi būti nudažyti geltona spalva.

9.2.11. DRP įėjimo ar išėjimo dujotiekiai paprastai turi būti numatyti antžeminiai su izoliacinėmis jungtimis. Išorinių pastato sienų kirtimo vietose šie dujotiekiai tiesiami apsauginiuose dėkluose.

9.2.12. DRP elektros įranga ir apšvietimas turi būti saugūs gaisro ir sprogimo atžvilgiu.

Pagal elektros tiekimo patikimumą DRP turi būti priskiriami 3 kategorijai pagal EĮĮT reikalavimus.

9.2.13. DRP turi būti numatyta II kategorijos sauga nuo žaibo. Projektuojant saugą nuo žaibo, turi būti vadovaujamasi RSN 139-92 nuostatomis.

9.2.14. Elektros tiekimo ir ryšių įvadai į DRP pastatus turi būti numatyti kabeliais, kaip saugomiems nuo žaibo II kategorijos objektams.

9.2.15. Esant telefono ryšiui, telefono aparatas turi būti numatytas ne reguliatorių patalpoje arba pastato išorėje rakinamoje dėžėje.

Leidžiama gaisro ir sprogimo atžvilgiu saugų telefono aparatą įrengti tiesiogiai reguliatorių patalpoje.

9.2.16. DRP įrenginiai turi būti įžeminti pagal EĮĮT reikalavimus, įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 10 Ω.

10. DUJOTIEKIŲ SUVIRINIMAS

10.1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

10.1.1. Kvalifikuota tarnyba, virinanti metalinius dujotiekius, privalo aprašyti ir tvirtinti suvirinimo procedūras pagal LST EN 288 nuostatas.

10.1.2. Suvirintojų ir suvirinimo priežiūros meistrų kvalifikacija patvirtinama Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos nustatyta tvarka (žr. „Suvirintojų atestavimo taisyklės“).

10.1.3. Kiekvienam suvirintojui kvalifikuotos tarnybos vadovo įsakymu turi būti suteiktas numeris (žymuo), kurį jis privalo prilydyti ar įmušti 30-50 mm atstumu nuo jo suvirintos požeminio dujotiekio siūlės, matomoje pusėje.

10.1.4. Naudojama suvirinimo įranga ir medžiagos turi būti Vyriausybės nustatyta tvarka įteisintos naudoti Lietuvos Respublikoje.

10.2. KOKYBĖS KONTROLĖ

10.2.1. Tikrinti neardomąja kontrole dujotiekių virintinių siūlių kokybę ir duoti išvadas apie siūlių kokybę turi teisę kvalifikuota tarnyba, turinti Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos leidimą (licenciją) šiai veiklai.

10.2.2. Dujotiekių virintinių siūlių neardomosios kontrolės normos turi būti priimamos pagal 14 lentelę.

14 lentelė. Neardomosios virintinių siūlių kontrolės normos

Dujotiekiai	Privalomų tikrinti virintinių siūlių, suvirintų kiekvieno suvirintojo kiekviename objekte, skaičius iš bendro siūlių skaičiaus, %
1. Lauko (požeminiai ir antžeminiai) mažesnio kaip 50 mm sąlyginio skersmens ne daugiau kaip 0,1 bar slėgio dujotiekiai.	Nekontroliuojami
2. Lauko antžeminiai (įskaitant DRP dujotiekius) 50 mm ir didesnio skersmens ne daugiau kaip 0,1 bar slėgio dujotiekiai.	Nekontroliuojami
3. Lauko antžeminiai (įskaitant DRP dujotiekius) 50 mm ir didesnio skersmens nuo daugiau kaip 0,1 bar iki ne daugiau kaip 5 bar slėgio dujotiekiai.	2, bet ne mažiau kaip viena siūlė
4. Lauko antžeminiai (įskaitant DRP dujotiekius) 50 mm ir didesnio skersmens nuo daugiau kaip 5 bar iki ne daugiau kaip 16 bar slėgio dujotiekiai.	5, bet ne mažiau kaip viena siūlė
5. Požeminiai 50 mm ir didesnio skersmens dujotiekiai, kurių slėgis:
iki 0,1 bar (išskyrus dujotiekius, nurodytus 11 šios lentelės eilutėje);	10, bet ne mažiau kaip viena siūlė
daugiau kaip 0,1 bar iki 5 bar;	50, bet ne mažiau kaip viena siūlė
daugiau kaip 5 bar iki 16 bar.	100
6. Požeminiai visų slėgių dujotiekiai, nutiesti po važiuojamąja gatvių ir automobilių kelių su pagerinta danga dalimi, taip pat prasilenkiantys su geležinkeliais, AM, AI, AII, AIII, BI, BII, BIII, CII ir CIII kategorijų automobilių keliais, vandens kliūtimis ir visais kitais dujotiekių tiesimo apsauginiuose dėkluose atvejais (sankirtose ir po 5 m į abi puses nuo kertamojo statinio krašto).	100
7. Požeminiai visų slėgių dujotiekiai, prasilenkiantys su kolektoriais, tuneliais, įvairios paskirties kanalais, nutiesti virš ar po inžineriniu statiniu (sankirtose ir po 5 m į abi puses nuo kertamojo statinio krašto).	100
8. Antžeminiai visų slėgių dujotiekiai, pakabinti prie tiltų ir perėjų per griovius, upes ir kitas kliūtis.	100
9. Dujotiekiai, nutiesti pereinamuose kolektoriuose kvartalų viduje, techniniuose koridoriuose ir techniniuose rūsiuose.	100
10. Požeminiai visų slėgių dujotiekiai, nutiesti 3 m atstumu nuo kolektorių ir kanalų (įskaitant ir šilumos tinklų kanalus).	100
11. Požeminiai vidutinio ir didelio slėgio 50 mm ir didesnio sąlyginio skersmens dujotiekiai, tiesiami ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo miestų, miestelių ir kaimų žemės sklypų statybos ribų.	20, bet ne mažiau kaip viena siūlė

10.2.2. Esant nepatenkinamiems tikrinamųjų virintinių siūlių neardomosios kontrolės ar ardomųjų bandymų rezultatams, būtina tikrinti dvigubą siūlių skaičių. Jeigu pakartotinai tikrinant neardomąja kontrole nors viena iš tikrinamųjų siūlių yra blogos kokybės, tai privaloma tikrinti visas to objekto virintines siūles, o tikrintų ardomaisiais bandymais – brokuojamos visos siūlės. Vienu ir kitu atvejais suvirintojas privalo atlikti papildomą suvirinimo praktiką ir gauti teigiamą leidžiamosios siūlės tikrinimo įvertinimą. Dvigubas siūlių skaičius turi būti tikrinamas tuose ruožuose, kurie broko nustatymo metu nebuvo priimti pagal siūlių tikrinimo neardomąja siūlių kontrole arba ardomaisiais bandymais rezultatus.

10.2.3. Lietuvoje gaminamų dujotiekio mazgų ir detalių, pagamintų pramoniniu arba nepramoniniu (dirbtuvėse ar statybos aikštelėse) būdu, virintinių siūlių tikrinimo neardomąją kontrole apimtis nustatoma įmonės standartais, bet ne mažiau kaip 5 % ir ne mažiau kaip viena siūlė, kai gaminiui naudojami daugiau kaip 50 mm skersmens vamzdžiai ir kai gaminys dirbs iki 16 bar slėgio dujų tiekimo sistemose.

11. MONTAVIMAS

11.1. DUJOTIEKIŲ MONTAVIMAS

11.1.1. Dujotiekiai montuojami pagal darbo projektą, darbų technologijos projektą, galiojančių statybos darbų norminių dokumentų bei šių taisyklių reikalavimus.

11.1.2. Montuojant dujotiekius atviri vamzdžių galai turi būti uždengti dangteliais.

11.1.3. Nuleidus dujotiekį į tranšėją turi būti patikrinama:

– projektinis gylis, nuolydis ir dujotiekio prigludimas prie tranšėjos dugno per visą jo ilgį;

– dujotiekio apsauginės dangos būklė; faktiškas atstumas nuo dujotiekio iki tranšėjos sienučių, kertamųjų statinių ir jų atitiktis projektiniams atstumams.

Dujotiekio tiesimas turi būti tikrinamas niveliuojant visus nutiesto dujotiekio mazginius taškus ir jo susikirtimo su požeminiais statiniais vietas.

Jeigu nutiesus dujotiekį nustatoma, kad jis atskirose vietose neprigludęs prie tranšėjos dugno, tai šiose vietose turi būti papildomai įpilama grunto, pasluoksniui jį sutankinant.

11.1.4. Jungiamosios detalės, mazgai, armatūra ir kiti įtaisai į dujotiekį turi būti įvirinami taip, kad įvirinamų elementų ašys sutaptų su dujotiekio ašimi.

11.1.5. Dujotiekio, tiesiamo antžeminiu būdu, gijos turi būti pakeliamos ir dedamos ant atramų tik po to, kai patikrinta virintinių siūlių kokybė.

Montuojamų dujotiekių atramų ir atraminių konstrukcijų nuokrypis nuo projektinės padėties (plane) neturi viršyti ±10 mm, o nuolydžio – ne daugiau kaip 0,001, jeigu kitaip nenumatyta darbo projekte.

11.1.6. Atstumas nuo virintinės požeminio dujotiekio siūlės iki kertamųjų požeminių inžinerinių tinklų ir kitų statinių (plane) turi būti ne mažesnis kaip 1 m arba siūlė turi būti patikrinta neardomąja kontrole. Tiesiant dujotiekį apsauginiame dėkle atstumas nuo virintinės siūlės iki apsauginio dėklo galo turi būti ne mažesnis kaip 300 mm.

Antžeminių dujotiekių virintinių siūlių atstumas iki atramos krašto turi būti ne mažesnis kaip:

– ne didesnio kaip 200 mm sąlyginio skersmens dujotiekių                            – 200 mm;

– didesnio kaip 200 mm sąlyginio skersmens dujotiekių                                – 300 mm.

Atstumas nuo sklendės ar kompensatoriaus jungės (flanšo) atbrailos iki dujotiekio atramos turi būti ne mažesnis kaip 400 mm.

11.1.7. Montuojant požeminį dujotiekį turi būti sudaroma virintinių siūlių schema, kurioje nurodoma atstumai tarp siūlių, jų numeriai ir suvirintojų žymenys.

11.1.8. Turi būti atlikta geodezinė nutiesto dujotiekio nuotrauka pagal GKTR 2.01.01:1999 reikalavimus.

11.2. DUJOTIEKIŲ PERĖJŲ PER NATŪRALIAS KLIŪTIS IR INŽINERINIUS STATINIUS ĮRENGIMAS

11.2.1. Įrengti dujotiekių perėjas per natūralias kliūtis (vandens kliūtys, grioviai) ir statinius (geležinkeliai, automobilių keliai, kiti statiniai ir inžineriniai tinklai), gali tik kvalifikuotos tarnybos, atestuotos ir turinčios leidimą ar licenciją šiai veiklai. Perėjos įrengiamos pagal darbo projektą ir statybos darbų technologijos projektą.

11.2.2. Dujotiekių nuleidimo į povandeninės tranšėjos dugną būdas (vilkimas dugnu, laisvas dujotiekio panardinimas ant vandens kliūties dugno, nuplukdant giją į tiesimo vietą; nuleidimas panaudojant plūduriuojančias atramas) turi būti nustatytas statybos darbų technologijos projektu.

11.2.3. Dujotiekis, tiesiamas per vandens kliūtį iki povandeninės tranšėjos priėmimo, turi būti suvirintas, izoliuotas, išbandytas ir parengtas nuleisti arba vilkti. Prieš tiesiant dujotiekį povandeninėje tranšėjoje, turi būti patikrinta jos gylio ir ašies atitiktis darbo projektui, taip pat surašytas aktas apie tranšėjos parengimą ir perėjos trasos išilginio profilio atitiktį darbo projektui.

11.2.4. Prieš velkant izoliuotą dujotiekį vandens kliūties dugnu, taip pat uždedant ant jo balastą, izoliacijos paviršius turi būti apsaugotas nuo pažeidimo darbo projekte numatytomis priemonėmis.

Jeigu darbo projekte numatyta ištisinė betoninė balastinė danga, tai ji turi būti uždedama išbandžius dujotiekio mechaninį atsparumą.

Dujotiekio padėtis tranšėjos dugne turi būti tikrinama tą pačią parą nutiesus dujotiekį.

11.3. DUJOTIEKIO ĮTAISŲ IR ĮRENGINIŲ MONTAVIMAS

11.3.1. Dujotiekio įtaisai, uždarymo įtaisai, jungiamosios detalės, DRP matavimo priemonės, įrenginiai turi būti įrengiami pagal darbo projektą, gamintojų pateikiamas montavimo instrukcijas ir šių taisyklių reikalavimus.

11.3.2. Įrengiant šulinius iš surenkamųjų elementų, surenkamųjų elementų galinės plokštumos turi būti nuvalytos. Elementai turi būti jungiami užtrinant siūles ne žemesnės kaip M 100 markės cementu.

11.3.3. Sumontavus atšakinį vamzdelį ant suplūkto grunto, turi būti dedamas apsauginio gaubto (kapos) pagrindas.

Dujotiekio įtaisų (vandens užtvarų (hidraulinių uždorių), kondensato rinktuvų, kontrolinių vamzdelių ir kt.) atšakiniai vamzdeliai turi būti montuojami apsauginio gaubto (kapos) centre statmenai jo pagrindo plokštumai.

Erdvė aplink atšakinį vamzdelį per visą jo aukštį ne mažesniu kaip 0,3 m spinduliu turi būti užpilta smėliu ir 0,5 m–0,7 m spinduliu įrengta priegrinda.

Atstumas nuo apsauginio gaubto (kapos) dangtelio (arba šulinio liuko) iki įtaiso atšakinio vamzdelio (čiaupo, kamščio) galinio paviršiaus turi būti 10 cm–15 cm.

12. MECHANINIO ATSPARUMO IR SANDARUMO BANDYMAS

12.1. Prieš bandant baigto montuoti dujotiekio mechaninį atsparumą ir sandarumą, vamzdyno vidaus ertmė turi būti išvalyta prapūtimu. Prapūtimo būdas turi būti nurodytas statybos darbų technologijos projekte.

12.2. Dujotiekių mechaninį atsparumą ir sandarumą privalo bandyti statybos įmonė (rangovas) dalyvaujant dujų tiekimo įmonės atstovui (techniniam prižiūrėtojui).

Bandymų rezultatai įrašomi į dujotiekio techninį pasą.

12.3. Bandant miestuose, miesteliuose ir kaimuose esančių dujotiekių mechaninį atsparumą ir sandarumą, bandomųjų ruožų ilgis turi būti ne didesnis kaip:

sąlyginio skersmens iki 200 mm dujotiekiams                                                     – 12 km;

sąlyginio skersmens daugiau kaip 200 iki 300 mm dujotiekiams                         – 8 km;

sąlyginio skersmens daugiau kaip 300 mm iki 400 mm dujotiekiams                  – 6 km;

sąlyginio skersmens daugiau kaip 400 mm iki 500 mm dujotiekiams                  – 5 km;

sąlyginio skersmens daugiau kaip 500 mm dujotiekiams                                     – 4 km.

Neužstatytose miestų, miestelių ir kaimų teritorijose, taip pat už jų teritorijų ribų (užstatymo tankis lygus 0) leidžiama bandyti dvigubai didesnio ilgio ruožus negu nurodyta užstatytoms vietovėms.

Jeigu tiesiamas dujotiekis sudalintas į keletą bandomųjų ruožų, tai suvirintos po bandymo siūlės turi būti patikrintos neardomąja virintinių siūlių kontrole.

12.4. Bandant dujotiekių mechaninį atsparumą ir sandarumą, turi būti naudojami tokie manometrai:

esant bandymo slėgiui iki 0,1 bar – U formos skystiniai manometrai;

esant bandymo slėgiui nuo 0,1 bar iki 1,0 bar – U formos skystiniai manometrai, pripildyti gyvsidabrio, ir ne mažesnės kaip 1 tikslumo klasės kito tipo manometrai;

esant bandymo slėgiui 1,0 bar ir didesniam:

mechaninio atsparumo bandymui – ne mažesnės kaip 1,5 tikslumo klasės;

sandarumo bandymui – ne mažesnės kaip 1 tikslumo klasės.

Manometrai, naudojami bandymų metu, turi būti parinkti taip, kad matuojamasis bandymo slėgis būtų viduriniame skalės trečdalyje.

Barometriniam slėgiui matuoti turi būti naudojami barometrai-aneroidai. Leidžiama barometrinio slėgio duomenis gauti iš vietinių metereologijos tarnybų.

12.5. Skirstomųjų dujotiekių, dujotiekio įvadų ir DRP dujotiekių mechaninis atsparumas ir sandarumas turi būti bandomas sumontavus uždarymo įtaisus, įrenginius, kontrolės ir matavimo prietaisus.

Jeigu uždarymo įtaisai, įrenginiai ir prietaisai neapskaičiuoti bandymo slėgiui atlaikyti, tai vietoje jų bandymo metu turi būti įdėti intarpai, aklės, kamščiai.

12.7. Bandant skirstomųjų dujotiekių, dujotiekio įvadų ir DRP vidaus dujotiekių mechaninį atsparumą pneumatiniu būdu, juos apžiūrėti ir nuotėkio aptikimo skysčiu (muilo tirpalu) tikrinti jungtis leidžiama tik sumažinus slėgį iki sandarumo bandymo normos.

Pašalinti defektus, nustatytus dujotiekių mechaninio atsparumo ir sandarumo bandymų metu, galima tik sumažinus slėgį iki atmosferinio.

12.8. Skirstomųjų dujotiekių, dujotiekio įvadų ir DRP dujotiekių bandymo slėgis ir bandymo trukmė turi būti priimami pagal 15 lentelę.

Dujotiekio mechaninio atsparumo bandymo rezultatai laikomi teigiamais, jeigu per visą bandymo trukmę slėgis dujotiekyje nesikeičia (manometru nėra nustatytas slėgio sumažėjimas) ir sumažinus slėgį iki sandarumo bandymo normos tikrinant nuotėkio aptikimo skysčiu (muilo tirpalu) nėra nuotėkio. Defektai, nustatyti bandant mechaninį atsparumą, turi būti pašalinti iki dujotiekio sandarumo bandymo.

Dujotiekio sandarumo bandymo rezultatai laikomi teigiamais, jeigu per visą bandymo trukmę slėgio sumažėjimas dujotiekyje neviršijo leidžiamojo slėgio sumažėjimo, nustatyto pagal 15 lentelę.

12.9. Skirstomųjų dujotiekių mechaninis atsparumas ir sandarumas bandomas inertinėmis dujomis arba sausu oru.

12.10. Požeminių dujotiekių mechaninis atsparumas turi būti bandomas juos sumontavus tranšėjoje ir 20–25 cm virš vamzdžio viršaus užbėrus gruntu, esant neizoliuotoms ir neužpiltoms virintinėms siūlėms.

Jeigu bandymo slėgis didesnis kaip 6 bar, bandyti šių dujotiekių mechaninį atsparumą leidžiama visiškai juos užpylus gruntu.

12.11. Požeminių dujotiekių sandarumas turi būti bandomas, kai tranšėja užpilta visiškai iki projektinių altitudžių.

Prieš pradedant bandyti požeminių dujotiekių sandarumą, jie turi būti pripildyti bandymo takiąja medžiaga ir išbūti tol, kol takiosios bandymo medžiagos ir grunto temperatūros susilygina. Mažiausia išlaikymo su slėgiu trukmė (valandomis) nustatoma atsižvelgiant į dujotiekio sąlyginį skersmenį:

iki 300 mm                                              6 h;

daugiau kaip 300 iki 500 mm                 12 h;

daugiau kaip 500 mm                             24 h.

12.12. Laikoma, jog požeminis dujotiekis atlaikė sandarumo bandymą, jeigu faktiškas slėgio sumažėjimas per visą bandymo trukmę neviršija dydžio, apskaičiuoto pagal (5) formulę:

                                    (5)

čia:

 – leidžiamasis slėgio sumažėjimas, kPa;

 – leidžiamasis slėgio sumažėjimas, mm Hg stulpelio;

d – dujotiekio vidinis skersmuo, mm;

T – bandymo trukmė, h.

Jeigu bandomąjį dujotiekį sudaro skirtingų skersmenų d₁, d₂, d₃,... d_n ruožai, tai d reikšmė apskaičiuojama pagal (6) formulę:

                                                         (6)

čia:

d₁, d₂,... d_n – dujotiekio ruožų vidiniai skersmenys, mm;

l₁, l₂,... l_n – atitinkamo skersmens dujotiekio ruožo ilgiai, m.

Faktiškas slėgio sumažėjimas dujotiekiuose, per jų sandarumo bandymo trukmę, apskaičiuojamas pagal (7) formulę:

                                                           (7)

čia:

P₁ ir P₂ – perteklinis slėgis dujotiekyje pagal manometro rodmenis, kPa (mm Hg st.) bandymo pradžioje ir pabaigoje;

B₁ ir B₂ – tas pats pagal barometro rodmenis, kPa (mm Hg st.).

12.13. Perėjose per vandens kliūtis, AM, AI, AII, AIII, BI, BII, BIII, CII ir CIII kategorijų automobilių kelius ir geležinkelius turi būti bandomas dujotiekių:

mechaninis atsparumas – suvirinus perėją arba jos dalį prieš nugabenant į vietą;

sandarumas – nugabenus į vietą, visiškai sumontavus ir visą perėją užpylus;

sandarumas – kartu su prijungto dujotiekio sandarumo bandymu.

Bandyti trumpų vienvamzdžių, be virintinių siūlių perėjų mechaninį atsparumą ir sandarumą leidžiama kartu su pagrindiniu dujotiekiu.

12.14. Prieš pradedant antžeminių dujotiekių, taip pat DRP dujotiekių sandarumo bandymą, vamzdžiai, pripildyti takiąja bandymo medžiaga, su bandymo slėgiu turi būti išlaikomi, kol takiosios bandymo medžiagos, esančios dujotiekio viduje, ir aplinkos oro temperatūros susilygina.

Pasibaigus bandymui, nesumažinus slėgio, visos virintinės, srieginės bei junginės (flanšinės) jungtys ir riebokšliai turi būti apžiūrimi ir nuotėkio aptikimo skysčiu (muilo tirpalu) patikrinamas sandarumas.

12.15. DRP dujotiekiai ir įrenginiai turi būti bandomi kartu (nuo įvado iki išvado uždarymo įtaisų) bandymo slėgiu pagal normą didelio slėgio daliai arba dalimis: iki slėgio reguliatoriaus – bandymo slėgiu pagal 15 lentelėje nurodytą vertę didelio slėgio daliai; už slėgio reguliatoriaus – bandymo slėgiu pagal 15 lentelėje nurodytą vertę mažo slėgio daliai.

15 lentelė. Plieninių skirstomųjų dujotiekių ir dujotiekio įvadų bandymai

Dujotiekio slėgis, bar	Mechaninio atsparumo bandymas		Sandarumo bandymas
	bandymo slėgis, bar	trukmė, h	bandymo slėgis, bar	trukmė, h	leidžiamas slėgio sumažėjimas, ∆bar
POŽEMINIAI
Mažo slėgio iki 0,1 ir dujotiekio įvadai	Ne mažiau kaip 3,0	1	Ne mažiau kaip 1,0	3	Nustatoma pagal 5 formulę
Vidutinio slėgio daugiau kaip 0,1 iki (ir) 2,0	Ne mažiau kaip 3,5	3	Ne mažiau kaip 3,0	24	Nustatoma pagal 5 formulę
Vidutinio slėgio daugiau kaip 2,0 iki (ir) 5,0	> 1,4·DDS, bet ne mažiau kaip 4,0	3	DDS, bet ne mažiau kaip 3,0	24	Nustatoma pagal 5 formulę
Didelio slėgio daugiau kaip 5,0 iki (ir) 16,0	> 1,3·DDS	3	DDS	24	Nustatoma pagal 5 formulę
ANTŽEMINIAI
Mažo slėgio iki 0,1 ir dujotiekio įvadai	Ne mažiau kaip 3,0	1	Ne mažiau kaip 1,0	0,5	Slėgio sumažėjimas neleidžiamas
Vidutinio slėgio daugiau kaip 0,1 iki (ir) 2,0	Ne mažiau kaip 3,5	1	Ne mažiau kaip 2,0	0,5	Slėgio sumažėjimas neleidžiamas
Vidutinio slėgio daugiau kaip 2,0 iki (ir) 5,0	> 1,4·DDS	1	DDS	0,5	Slėgio sumažėjimas neleidžiamas
Didelio slėgio daugiau kaip 5,0 iki (ir) 16,0	> 1,3·DDS	1	DDS	0,5	Slėgio sumažėjimas neleidžiamas
DRP DUJOTIEKIAI
Mažo slėgio iki 0,1	Ne mažiau kaip 3,0	1	Ne mažiau kaip 1,0	12	1% bandomojo slėgio
Vidutinio slėgio daugiau kaip 0,1 iki (ir) 2,0	Ne mažiau kaip 3,5	1	Ne mažiau kaip 2,0	12	1% bandomojo slėgio
Vidutinio slėgio daugiau kaip 2,0 iki (ir) 5,0	>1,4·DDS	1	DDS	12	1% bandomojo slėgio
Didelio slėgio daugiau kaip 5,0 iki (ir) 16,0	> 1,3·DDS	1	DDS	12	1% bandomojo slėgio

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ir aplinkos ministrų

2000 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 203/219

DUJŲ SISTEMA. SKIRSTOMIEJI POLIETILENINIAI DUJOTIEKIAI. MEDŽIAGOS, PROJEKTAVIMAS, STATYBA IR REMONTAS. TAISYKLĖS

1. TAIKYMO SRITIS

1.1. Šios taisyklės nustato ne daugiau kaip 10 bar darbinio slėgio, ne daugiau kaip 630 mm išorinio vamzdžių skersmens skirstomųjų polietileninių (PE) dujotiekių ir dujotiekio įvadų, kuriais vartotojams tiekiamos (transportuojamos) degiosios gamtinės dujos, projektavimo, medžiagų parinkimo ir statybos (montavimo, tiesimo) reikalavimus. Jos apima naujų PE skirstomųjų dujotiekių ir įvadų medžiagas, projektavimą, statybą (montavimą, tiesimą) bei esamų veikiančių išplėtimą ir remontą.

1.2. Dujotiekio įvadams taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir skirstomiesiems dujotiekiams.

1.3. Šios taisyklės netaikomos PE dujotiekiams, priimtiems naudoti iki šių taisyklių įsigaliojimo.

1.4. Šios taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems ir eksploatuojantiems degiųjų dujų tiekimo sistemas.

2. NUORODOS

Šiose taisyklėse kitų norminių dokumentų nuostatos pateiktos datuotomis ir nedatuotomis nuorodomis. Jos išplečia šių taisyklių reikalavimus. Nuorodos rašomos atitinkamose teksto vietose, o leidinių sąrašas pateikiamas šiame skyriuje. Taikant šias taisykles turi būti naudojami taikymo metu galiojantys nuorodose nurodytų norminių dokumentų leidimai.

LST ISO 4437:1999	Požeminiai polietileniniai dujinio kuro tiekimo vamzdžiai. Metrinė serija. Techniniai reikalavimai.
STR 1.02.01:1996	Specialistų, dirbančių teritorijų planavimo ir pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse, atestavimas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 153 (Žin., 1996, Nr. 112-2560).
	Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652).
STR 1.03.01:1996	Statybos techninis reglamentas. Statybinių medžiagų, dirbinių, gaminių ir įrenginių sertifikavimas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 996 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 166 (Žin., 1996, Nr. 119-2807).
STR 1.07.02:1999	Žemės darbai. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1999 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 288 (Žin., 1999, Nr. 79-2348).
TD-PE-95	Polietileninių vamzdžių dujotiekio tinklai. Tipinės detalės ir mazgai. Albumas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1995 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 196 (Žin., 1995, Nr. 78-1816).
STR 1.07.01:1999	Statybos techninis reglamentas. Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka. Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 (Žin., 1999, Nr. 84-2510).
STR 1.11.01:1996	Statybos techninis reglamentas. Statinių priėmimo naudoti tvarka. Patvirtinta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 108 (Žin., 1996, Nr. 88-2086).
EĮĮT	Elektros įrenginių įrengimo taisyklių 2 skyrius „Elektros linijos ir instaliacija“. Patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 63/47 (Žin., 1999, Nr. 18-483).
GKTR 2.01.01:1999	Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka. Patvirtinta Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 17 (Žin., 1999, Nr. 42-1356).

3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI, ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

Šiose taisyklėse pavartoti terminai ir sutrumpinimai:

3.1. Didžiausias darbinis slėgis (DDS) – P_{d. max} – didžiausias slėgis, kuriam esant dujų tiekimo sistema gali būti pastoviai eksploatuojama.

3.2. Ribinis stipris – R_m¹⁾ – PE vamzdžio prognozuojamas atsparumas tempiant po 50 metų eksploatacijos esant 20^oC temperatūrai, priklausantis nuo vamzdžio gamybai panaudotos žaliavos fizikinių ir cheminių savybių. Pagal LST ISO 4437:1999 (en) ribinis stipris turi būti ne mažesnis kaip:

PE80 klasės žaliavai – 8,0 MPa;

PE100 klasės žaliavai – 10,0 MPa.

3.3. Standartinis matmenų santykis (SDR²⁾) – vamzdžio vardinio išorinio skersmens d_n ir vardinio sienučių storio e_n santykis.

3.4. Sienutės storis bet kuriame taške – e_y – išmatuotas sienutės storis bet kuriame vamzdžio taške, suapvalintas iki artimiausio 0,1 mm.

3.5. Vardinis sienutės storis – e_n – sienutės storis mm, atitinkantis minimalų sienutės storį bet kuriame taške (e_{y. min}).

3.6. Vardinis išorinis skersmuo – d_n – skaitmeninis visų termoplastikinių vamzdžių komponentų dydžių žymėjimas, išskyrus junges (flanšus) ir jungiamąsias detales, kurios žymimos sriegio dydžiu. Tai suapvalintas informacinis skaičius.

PASTABA. Metrinės serijos vamzdžių vardinis išorinis skersmuo, išreikštas milimetrais, yra mažiausiasis suvidurkintas išorinis skersmuo d_{iš. min}.

3.7. Suvidurkintas išorinis skersmuo – d_iš – išmatuotas vamzdžio išorės perimetro ilgis, padalintas iš π ir suapvalintas iki artimiausio 0,1 mm.

3.8. Kvalifikuota tarnyba – įmonė ar jos padalinys, įsipareigojęs atsakyti už kokybišką dujų sistemos sudedamųjų dalių projektavimą, montavimą, techninę priežiūrą, remontą ir (ar) dujų tiekimą (transportavimą) ir turintis šiai veiklai Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą ar licenciją.

3.9. Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, atestuotas darbų saugos klausimais, išlaikęs kvalifikacijos egzaminus, įgijęs reikiamų žinių ir įgūdžių dujų sistemos kvalifikuotos tarnybos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti.

3.10. Dujų tiekimo įmonė – juridinis asmuo – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, kvalifikuota tarnyba, įgaliota eksploatuoti dujų tiekimo sistemą, atsakanti už saugų ir patikimą dujų tiekimą vartotojui.

3.11. Projektuotojas – kvalifikuota tarnyba, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788) 9 straipsnį – juridinis asmuo – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statinių projektavimo veikla; fizinis asmuo, juridinio asmens teisių neturinti įmonė – individuali (personalinė), ūkinė bendrija, nustatyta tvarka įsigijusi patentą šiai veiklai.

3.12. Skirstomasis dujotiekis – dujų tiekimo sistemos slėginiai vamzdynai, slėgio reguliavimo ir palaikymo technologijos įrenginiai bei dujų apskaitos prietaisai, dujų srauto valdymo, priešgaisrinės saugos ir apsaugos nuo korozijos įrenginiai, inžineriniai tinklai bei komunikacijos, statiniai, kurių visuma užtikrina saugų ir patikimą dujų tiekimą iš dujų skirstymo stočių iki dujotiekio įvadų vartotojams.

3.13. Dujotiekio įvadas – vamzdynas nuo jungties su skirstomuoju dujotiekiu iki uždarymo įtaiso ant įvado į dujofikuotą pastatą imtinai.

3.14. Dujotiekio statybos techninis prižiūrėtojas (toliau tekste – techninis prižiūrėtojas) – fizinis asmuo, specialistas, atestuotas STR 1.02.01:1996 nustatyta tvarka, kuris yra specialiosios (dujotiekio statybos) techninės priežiūros vadovas.

3.15. Apsauginis dėklas – vamzdis, kuriame nutiestas dujotiekis, kertantis gamtines kliūtis ar statinius bei inžinerinius tinklus, apsaugantis dujotiekio vamzdį nuo mechaninių pažeidimų.

3.16. Dujotiekio įvadas – vamzdynas nuo jungties su skirstomuoju dujotiekiu iki uždarymo įtaiso ant įvado į dujofikuotą pastatą imtinai.

3.17. Dujotiekio įtaisai – dujotiekyje įtaisyti nesudėtingi įrenginiai (kondensato rinktuvai, kontroliniai vamzdeliai, kontroliniai laidininkai, kompensatoriai ir kt.).

3.18. Uždarymo įtaisai – dujų tiekimo išjungimo priemonės (sklendės, čiaupai, vandens užtvarai (hidrauliniai uždoriai) ir kt.).

PE                                        polietilenas.

PE/PN1                               polietileninis vamzdis, kurio vardinis slėgis 1 bar.

UV                                       ultravioletiniai spinduliai.

4. MEDŽIAGOS

4.1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

4.1.1. Parinkti medžiagas, nustatyti vamzdžių ir jungiamųjų detalių SDR bei dydžius gali tik projektuotojas.

4.2. VAMZDŽIAI

4.2.1. Dujotiekiui naudojami didelio tankio polietileno (PE80 ir PE100) vamzdžiai, atitinkantys LST ISO 4437:1999 (en) standartą (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Vardiniai PE dujotiekio vamzdžių dydžiai (pagal LST ISO 4434:1999 (en)

Vardinis išorinis skersmuo, dn, mm	Vardinis sienutės storis en, mm
	SDR
	26	17,6	17	11
20		2,0	2,3	3,0
25		2,0	2,3	3,0
32		2,0	2,3	3,0
40		2,3	2,4	3,7
50		2,9	3,0	4,6
63		3,6	3,8	5,8
75		4,3	4,5	6,8
90		5,2	5,4	8,2
110		6,3	6,6	10,0
125		7,1	7,4	11,4
140		8,0	8,3	12,7
160		9,1	9,5	14,6
180		10,3	10,7	16,4
200	7,7	11,4	11,9	18,2
225	8,6	12,8	13,4	20,5
250	9,6	14,2	14,8	22,7
280	10,7	16,0	16,6	25,4
315	12,1	17,9	18,7	28,6
355	13,6	20,2	21,1	32,3
400	15,3	22,8	23,7	36,4
450	17,2	25,6	26,7	41,0
500	19,1	28,5	29,6	45,5
560	21,4	31,9	-	51,0
630	24,1	35,8	-	57,3

PASTABA. Dujotiekiui tiesti naudojami ne mažesnio kaip 3 mm sienutės storio polietileniniai vamzdžiai.

4.2.2. Dujotiekiui naudojami geltonos, oranžinės arba juodos spalvos polietileno vamzdžiai. Juodi polietileno vamzdžiai turi būti su išilginėmis geltonomis juostomis.

4.2.3. Ant vamzdžių patvariais dažais ne rečiau kaip kas 1 m turi būti užrašyti šie duomenys:

gamintojas arba prekės ženklas                                  – žymuo arba simbolis;

transportuojama medžiaga                                         – dujos;

matmenys                                                                   – d_n x e_n;

SDR                                                                           – SDR (žr. 1 lentelę);

vamzdžio medžiaga ir klasė                                       – pvz., PE80;

nuoroda į standartą                                                    – ISO 4437.

4.2.4. Žymenys turi išlikti aiškūs per visą vamzdžio eksploatacijos trukmę, jeigu jis buvo tinkamai transportuojamas, sandėliuojamas ir montuojamas.

4.3. JUNGIAMOSIOS DETALĖS

4.3.1. Jungiamosios detalės gali būti su kaitinamąja spirale arba be jos.

4.3.2. Jungiamosios detalės ženklinamos iškiliais spaudos ženklais. Ant jų turi būti šie duomenys:

– gamintojas arba prekės ženklas (vardas arba simbolis);

– SDR;

– vamzdžio medžiaga ir klasė (pvz., PE80);

– vamzdžio skersmuo.

4.3.3. Jungiamosios detalės turi būti hermetiškoje gamyklos pakuotėje.

5. PROJEKTAVIMAS

5.1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

5.1.1. Projektuoti dujotiekius gali tik kvalifikuota tarnyba (projektuotojas).

5.1.2. Skirstomieji polietileniniai (PE) dujotiekiai turi būti projektuojami ir statomi (montuojami, tiesiami) pagal patvirtintas apskričių, miestų, miestelių ir kaimų dujofikavimo schemas, o nesant dujofikavimo schemų – pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentus.

5.1.3. Projektuojant ir statant (montuojant, tiesiant) skirstomuosius dujotiekius būtina vadovautis statybos techniniais reglamentais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais statybos teisės aktais bei norminiais techniniais dokumentais ir šių taisyklių reikalavimais.

5.1.4. Projektuojant miestų, miestelių, kaimų bei vartotojų dujų tiekimo sistemas turi būti priimami pažangiausi techniniai sprendimai, leidžiantys racionaliai vartoti dujinį kurą.

5.1.5. Miestų, miestelių ir kaimų bei vartotojų skirstomieji dujotiekiai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima skubiai atjungti dalį vamzdyno, mikrorajonus, vartotojus, nuolat ir saugiai tiekti dujas.

5.1.6. Skirstomuosius dujotiekius ir jų įrenginius tikslinga projektuoti panaudojant pramoniniu arba nepramoniniu (dirbtuvėse ar statybos aikštelėse) būdu pagamintus surenkamuosius mazgus, tipinius elementus ir detales.

5.1.7. Projektinė dokumentacija turi būti suderinta su dujų tiekimo įmone ir atitikti šios įmonės pateiktas technines projektavimo sąlygas. Jeigu per 24 mėnesius objekto statyba, kurioje numatyti dujotiekio tinklai bei įrenginiai, nepradedama, tai statybos projektus reikia derinti pakartotinai.

5.1.8. Miestų, miestelių ir kaimų dujotiekių projektai turi būti atliekami ant topografinių planų, masteliais: M 1:500, M 1:1 000. Projektuojant dujotiekius tarp miestų, miestelių ir kaimų, paženklinus natūroje trasos ašį, leidžiama projektus atlikti ant M 1:5 000 mastelio planų. Leidžiama nepateikti išilginio profilio brėžinių dujotiekio atkarpų, tiesiamų lygaus reljefo vietovėmis ir jeigu nėra susikirtimų su natūraliomis kliūtimis bei statiniais.

5.1.9. Skirstomųjų dujotiekių polietileniniai (PE) vamzdžiai turi būti numatyti tiesti požeminiu būdu.

5.1.10. Projektuojant rekonstruojamus bei remontuojamus skirstomuosius dujotiekius, turi būti laikomasi tų pačių normų, kaip ir projektuojant naujus dujotiekius.

5.1.11. Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus.

5.1.12. Skirstomuosius dujotiekius ir dujotiekio įvadus projektuoti ir statyti (montuoti, tiesti) gali Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos projektavimo ir statybos verslo įmonės, atestuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų priežiūros institucijų ir turinčios leidimą (licenciją) šiai veiklai.

5.1.13. Įrenginiai, vamzdžiai, jungiamosios detalės, medžiagos, prietaisai ir uždarymo įtaisai, naudojami statant (montuojant, tiesiant) dujotiekius, turi būti STR 1.03.01:1996 nustatyta tvarka sertifikuoti ir įteisinti naudoti Lietuvoje.

5.1.14. Naudojami vamzdžiai, jungiamosios detalės, uždarymo įtaisai ir izoliacinės medžiagos turi būti su kokybę patvirtinančiais atitikties sertifikatais (arba jų kopijomis). Įrenginiams, mazgams, jungiamosioms detalėms ir izoliacinėms jungtims gamintojai privalo pateikti techninius pasus.

5.1.15. Žemės darbai atliekami pagal STR 1.07.02:1999.

5.1.16. Statomiems (montuojamiems, tiesiamiems) dujotiekiams sudaromi jų statybos techniniai pasai. Šie pasai užregistruojami dujų tiekimo įmonėje.

5.1.17. Metiniai dujų suvartojimo kiekiai vartotojams turi būti nustatomi pagal sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Skirstomieji plieniniai dujotiekiai. Projektavimas ir statyba. Taisyklės“ 7 skyrių.

5.2. DIDŽIAUSIAS DARBINIS SLĖGIS

5.2.1. Didžiausią darbinį slėgį P_{d. max} kiekvienu konkrečiu atveju dujofikavimo techninėse sąlygose nurodo dujų tiekimo įmonė.

5.2.2. Projektinės dujų tiekimo sistemos ir jos sudedamųjų dalių savybės nustatomos pagal formulę:

čia:

C – bendrasis projektavimo arba saugos koeficientas. Jis degiosioms dujoms turi būti didesnis arba lygus 2. Lietuvos Respublikoje C vertė turi būti ne mažesnė kaip 3,15;

R_m – ribinis stipris (laikinasis atsparumas tempiant) megapaskaliais;

SDR – standartinis matmenų santykis.

5.3. DUJOTIEKIŲ ĮGILINIMAS

5.3.1. Skirstomieji PE dujotiekiai tiesiami grunte 0,8 m–1,0 m, o dujotiekio įvadai 0,6 m–0,8 m gylyje. Didžiausias įgilinimas turi būti ne daugiau kaip 2,0 m iki vamzdžio viršaus. Tiesiant dujotiekį po važiuojamąja gatvės ar kelio dalimi, dujotiekis turi būti įgilintas ne mažiau kaip 1,0 m. Dujotiekio, nutiesto apsauginiame dėkle, įgilinimas matuojamas nuo žemės paviršiaus iki apsauginio dėklo viršaus.

5.3.2. Tais atvejais, kai negalima išlaikyti 5.3.1 p. nurodytų normų, vamzdžio įgilinimas gali būti sumažintas:

5.3.2.1. skirstomųjų dujotiekių – iki 0,5 m nuo žemės paviršiaus iki apsauginio dėklo viršaus. Jei polietileninis dujotiekio vamzdis yra apsauginiame polietileniniame ar plieniniame dėkle ir naudojamos apsauginės gelžbetoninės plokštės, atstumas nuo apsauginės plokštės apačios iki apsauginio dėklo viršaus per visą sumažinto įgilinimo ilgį turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m. Apsauginės plokštės plotis turi būti toks, kad ji būtų išsikišusi į abi puses nuo apsauginio dėklo ne mažiau kaip po 0,30 m, šios plokštės storis turi būti ne mažesnis kaip 0,10 m;

5.3.2.2. dujotiekio įvadų – iki 0,4 m nuo žemės paviršiaus iki apsauginio dėklo viršaus. Atstumas nuo apsauginės plokštės apačios iki apsauginio dėklo viršaus turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m.

5.3.3. Vietose, kur yra rizika, kad žemės savininkas, dirbdamas žemę, gali pažeminti žemės lygį, dujotiekiai turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 1,0 m gylyje.

5.4. ATSTUMAI IKI STATINIŲ IR INŽINERINIŲ TINKLŲ

5.4.1. Dujotiekis turi būti nutiestas taip, kad netrukdytų kitiems statiniams bei inžineriniams tinklams. Statiniai bei inžineriniai tinklai taip pat neturi trukdyti dujotiekiui.

5.4.2. Atstumas iki kitų inžinerinių tinklų turi būti pakankamas remonto darbams atlikti.

5.4.3. Horizontalus atstumas tarp dviejų, viename lygyje nutiestų dujotiekio vamzdžių turi būti ne mažesnis kaip 0,30 m.

5.4.4. Mažiausi leidžiamieji atstumai nuo PE dujotiekių iki statinių ir inžinerinių tinklų nurodyti 2 lentelėje.

2 lentelė. Mažiausi atstumai nuo PE dujotiekių iki statinių ir inžinerinių tinklų

Statiniai ir inžineriniai tinklai		Dujotiekis be apsauginio dėklo, m		Dujotiekis apsauginiame dėkle, m		Apsauginių dėklų tipai
		susikertant	lygiagrečiai	susikertant	lygiagrečiai
Kabeliai	Telefono ir optinio pluošto, antenų kabeliai	0,30	0,30	0,10	0,10	Polietileniniai PE/PN1, metaliniai su PE apvalkalu, asbestcementiniai arba betoniniai
	Jėgos kabeliai £ 1 kV	0,30	0,30	0,10	0,10	Polietileniniai PE/PN1, metaliniai su PE apvalkalu, skardiniai, užpildyti porolonu ar makrofleksu, asbestcementiniai arba betoniniai
	Jėgos kabeliai > 1 kV £ 20 kV	0,30	0,30	0,10	0,20	Skardiniai, užpildyti porolonu ar makrofleksu, asbestcementiniai arba betoniniai
	Jėgos kabeliai > 20 kV £ 132 kV	0,75	0,75	0,10	0,30
	Jėgos kabeliai >132 kV Įvairūs kabeliai 20–132 kV	Kiekvienu atveju derinama su kabelio savininku				Betoniniai
Vamzdynai	Šuliniai ir pan.	0,50		0,10
	Kelių drenažo šuliniai	0,30
	Drenažo vamzdžiai £ 150 mm skersmens	0,15	1,00	0,10	0,10	Polietileniniai PE/PN1
	Drenažo vamzdžiai > 150 mm skersmens Kanalizacijos vamzdžiai Kabelių kanalai	0,30
Slėginiai vamzdynai	Vandentiekio vamzdžiai Slėginė kanalizacija	0,30	0,50	0,10	0,10	Polietileniniai PE/PN1, metaliniai su PE-apvalkalu, asbestcementiniai arba betoniniai
	Šilumos tiekimo vamzdžiai	1,00	2,00	0,30	1,00	Visų tipų užpildyti porolonu ar makrofleksu
Kiti	Elektros, ryšio linijų atramos	0,30		Pagal dujų tiekimo įmonės nurodymus
	Medžiai su giliomis šaknimis	2,00
	Pamatai	1,00		0,10		Polietileniniai PE/PN1
	Betoniniai pastatų laiptai	0,50		0,10		Polietileniniai PE/PN1 arba metaliniai su PE-apvalkalu
	Požeminės skystojo kuro, mazuto talpyklos, cisternos	0,30		0,10

PASTABA. Lentelėje nurodyti atstumai priimti atsižvelgiant į tai, kad vidutinė PE vamzdžio paviršiaus temperatūra neviršys 20^oC.

6. TIESIMAS IR REMONTAS

6.1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

6.1.1. Dujotiekio vamzdžių tiesimo darbus gali atlikti tik kvalifikuota tarnyba – statybos verslo įmonė.

6.1.2. Leidimai tiesti dujotiekius išduodami pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 reikalavimus.

6.1.3. PE vamzdžiai tiekiami tiesūs arba susukti į rites. Jungiamosios detalės tiekiamos gamyklos pakuotėje – konteineriuose.

6.1.4. Tiesių vamzdžių ryšuliams ar ritėms pakrauti, iškrauti ir perkelti rekomenduojama naudoti mechanines priemones. Pakraunant vamzdžius kranu turi būti naudojamos tekstilinės ar panašios medžiagos juostos. Naudoti metalinius lynus draudžiama.

6.1.5. Vamzdžiai bei jungiamosios detalės turi būti sandėliuojami sausose, švariose vietose, išlaikant tokį atstumą nuo šilumos šaltinių, kad vamzdžio paviršiaus temperatūra neviršytų 20^oC. Vamzdžio paviršiaus įšilimas daugiau kaip 30^oC laikomas šiluminiu pakenkimu, tokie vamzdžiai neturi būti naudojami.

6.1.6. Jeigu vamzdžiai, įpakuoti į prilaikančius rėmus, sukrauti ant žemės, tai rietuvės aukštis negali būti daugiau kaip 2 m. Iš abiejų rietuvės pusių turi būti atramos.

6.1.7. Kai atskiri vamzdžiai sukrauti piramidės forma, apatiniai vamzdžiai gali deformuotis, ypač esant šiltam orui. Todėl piramidės aukštis turi būti ne didesnis kaip 1 m.

6.1.8. Visos atviros vamzdžių ir jungiamųjų detalių angos turi būti uždengtos dangteliais arba jungiamosios detalės įpakuotos plastikinėje pakuotėje. Taip turi būti transportuojama, sandėliuojama ir saugoma iki montavimo.

6.1.9. Kartu su PE gaminiais negali būti sandėliuojamos aktyvios cheminės medžiagos.

6.1.10. Susukti į rites vamzdžiai sandėliuojami horizontalioje padėtyje. Jeigu ritės kraunamos viena ant kitos, bendras svoris neturi viršyti 2 000 kg. Susuktas į ritę vamzdis neturi būti laikomas pakabintas.

6.1.11. Vamzdžius saugoti po atviru dangumi galima ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų pagaminimo datos. Tiesioginiai ultravioletiniai saulės spinduliai (UV) blogina vamzdžių kokybę. PE vamzdžiai gali būti paveikti ne didesne kaip 3,5 gJ/m² UV spinduliuote. (Lietuvoje vidutinė metinė saulės UV spinduliuotė – 3,14 gJ/m².)

6.1.12. Saugojimo trukmė gali būti pratęsta, apsaugant vamzdžius nuo UV spinduliuotės.

6.1.13. Transportuojamus PE vamzdžius būtina saugoti nuo mechaninių pažeidimų ir apkrovų.

6.1.14. Atsižvelgiant į vamzdžio skersmenį, jie gali būti vežami supakuoti į prilaikančius rėmus arba sukrauti transporto priemonėje nesupakuoti.

6.1.15. Vamzdis neturi būti ilgesnis už transporto priemonės pagrindo ilgį daugiau kaip 0,5 m.

6.1.16. Vežami vamzdžiai turi būti įtvirtinti taip, kad būtų sumažintas judėjimas tarp vamzdžių ir jų atramų.

6.1.17. Susukti į rites d_n ≤ 63 mm vamzdžiai transportuojami ant medinių skridinių. Mediniai skridiniai turi būti pritvirtinti prie transporto priemonės. Susukti į rites d_n > 63 mm vamzdžiai transportuojami be medinių skridinių.

6.1.18. Nerekomenduojama transportuoti PE vamzdžių esant aplinkos temperatūrai žemesnei kaip minus 15^oC.

6.2. MEDŽIAGŲ PATIKRA

6.2.1. Visos pateiktos medžiagos turi būti su vamzdžių ir jungiamųjų detalių gamintojų sertifikatais.

6.2.2. Prieš pradedant montavimo darbus, gautos siuntos vamzdžių ir jungiamųjų detalių pavyzdžiai turi būti atrinkti patikrai:

a) ženklinimo (pagal 4.2.3 p. ir 4.3.3 p. reikalavimus);

b) matmenų (skersmens ir sienutės storio – pagal 4.2.1 p., apvalumo, sienutės storio nuokrypių – pagal 6.2.4 p. reikalavimus);

c) išorinio vaizdo (išorės ir vidaus paviršiai pagal 6.2.5 p. bei spalvos pagal 4.2.2 p.).

6.2.3. Patikros apimtis nurodyta 3 lentelėje.

3 lentelė. Patikros apimtis

Siuntos dydis		Pavyzdžių skaičius	Priimtinumo kriterijus (pagal 6.2.2 p.)
jungiamosios detalės, vnt.	vamzdžiai, 10 m ilgio vamzdžio atkarpų skaičius		priimta	atmesta
2	25	2	0	1
26	150	3	0	1
151	280	5	0	1
281	500	5	0	1
501	1200	5	0	1
1201	3200	8	0	1

6.2.4. Žiūrint be padidinamųjų priemonių, vidinis ir išorinis vamzdžio paviršiai turi būti lygūs, švarūs, be subraižymų ar iškilimų, kitų paviršiaus defektų, kurie gali turėti įtakos eksploatuojant vamzdį. Vamzdžio galai turi būti švariai ir tiesiai (statmenai vamzdžio ašiai) nupjauti bei uždengti PE dangteliais. Vamzdžiai ir jungiamosios detalės, kurių paviršiaus įbrėžimai yra gilesni kaip 10 % sienutės storio e_n, arba vamzdžiai, kurie viršija didžiausią buvimo ultravioletiniuose spinduliuose ribą (žr. 6.1.11 p.), neturi būti naudojami.

6.2.5. Tais atvejais, kai vamzdis suvyniotas ant ritės, pagal 6.2.2 p. reikalavimus turi būti patikrinami visų ričių laisvi vamzdžių galai.

6.3. VAMZDŽIŲ SUJUNGIMAS

6.3.1. Vamzdžiai gali būti jungiami šiais būdais:

– moviniu, elektriniu lydimu sulydant su jungiamosiomis detalėmis;

– sandūriniu, sulydant vamzdžių galus.

6.3.2. PE vamzdžiai ir jungiamosios detalės neturi būti jungiami sriegiais.

6.3.3. Visi moviniai ir sandūriniai sujungimai turi būti atliekami esant vamzdžiuose atmosferiniam slėgiui. Elektrinio lydymo balnai gali būti montuojami ir esant vamzdžiuose dujų slėgiui.

6.3.4. Vamzdžiams, jungiamosioms detalėms sujungti naudojama speciali lydymo įranga. Įranga turi būti tiekiama su gamintojo sudarytu techniniu pasu ir atitikties sertifikatu, ji turi būti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka įteisinta ir atestuota. Atestavimo rezultatai turi būti įrašyti į lydymo įrangos atestavimo protokolą, prie kurio pridedamas atitikties sertifikatas. Atestavimo rezultatai galioja 12 mėnesių.

6.3.5. PE vamzdžių lydymo įranga turi būti su kompiuterine lydymo proceso valdymo sistema.

6.3.6. Lydyti PE dujotiekius leidžiama suvirintojams, išklausiusiems specialų mokymo kursą, atestuotiems ir įgijusiems atitinkamą pažymėjimą. Pažymėjimas galioja 3 metus.

6.3.7. Lydytoji jungtis turi būti ženklinama nurodant suvirintojo žymenį ir datą.

6.3.8. Prieš pradėdamas dirbti objekte (jei suvirintojas per 4 mėnesius neatliko lydymo darbų), suvirintojas visais lydymo būdais kiekvienai vamzdžių skersmenų grupei turi lydyti bandomąsias lydytąsias jungtis.

6.3.9. Rekomenduojamos vamzdžių skersmenų grupės:

Skersmenų grupė	Vamzdžio skersmuo, dn, mm
1	dn ≤ 40
2	40 < dn ≤ 90
3	90 < dn ≤ 200
4	200 < dn

6.3.10. Bandomoji lydytoji jungtis, suvirintojo sulydyta naudojant movą su elektrine kaitinimo spirale, taip pat galioja ir kitoms, jo lydytoms, šio tipo jungiamosioms detalėms (trišakiams, perėjimams ir kt.).

6.3.11. Visų bandomųjų lydytųjų jungčių patikros rezultatai turi būti surašyti protokole. Lydymo procedūrų (bandomojo sandūrinio lydymo) patikros protokolo forma pateikiama šių taisyklių A priede (informacinis).

6.3.12. Bandomosios lydytosios jungtys turi būti lydomos esant normalioms oro sąlygoms (oras sausas, ne daugiau kaip 85 % drėgnumo, temperatūra aukštesnė kaip -5^oC).

6.3.13. Visos bandomosios lydytosios jungtys turi būti išpjautos ir išbandytos mechaniniu būdu, lenkiant 180^o kampu.

Lydytąsias jungtis apžiūri, įvertina ir mechaniniu būdu išbando asmuo, atliekantis techninę dujotiekio tiesimo priežiūrą – techninis prižiūrėtojas.

6.3.13.1. Sujungtų vamzdžių 0,5 m ilgio bandomasis pavyzdys nupjaunamas vienodais atstumais į abi puses nuo lydytosios siūlės ar jungiamosios detalės.

6.3.13.2. Bandomasis pavyzdys perpjaunamas į dvi dalis išilgai per centrą (pjūklu smulkiais dantukais). Elektrinio lydymo balnų ir panašių jungiamųjų detalių nuopjova turi būti atlikta per jungiamosios detalės centrą.

6.3.13.3. Viena bandomojo pavyzdžio dalis perpjaunama išilgai į tris lygias bandymo atraižas ir atraižų paviršiai nulyginami. Jungiamųjų detalių su elektrine kaitinimo spirale analogiška bandomojo pavyzdžio dalis pjaunama į dvi lygias atraižas.

6.3.13.4. Atraižos lenkiamos į vidinę pusę 180^o kampu suvedant galą su galu.

6.3.13.5. Vertinimo kriterijai:

– nupjauto pavyzdžio lydymo zonoje neturi būti jokių nešvarumų, įdubų arba lydymo defektų žymių;

– po lenkimo bandymo pagrindinėje medžiagoje ir lydimo zonoje neturi būti jokių plyšių žymių.

6.3.13.6. Jungtis pripažįstama tinkama, jeigu pagal 6.4.4 p. reikalavimus nustatomos ne daugiau kaip dvi lydymo klaidos, kurios gali būti traktuojamos kaip suvirintojo klaidos. Jeigu nustatoma trečia ar daugiau klaidų, suvirintojas turi pakartotinai išklausyti mokymo kursą ir gauti naują pažymėjimą. Po to, prieš pradėdamas dirbti objekte, jis privalo sulydyti naujas bandomąsias jungtis.

6.4. VAMZDYNŲ MONTAVIMAS

6.4.1. Bendrieji reikalavimai.

6.4.1.1. PE dujotiekis montuojamas esant sausam orui ir ne žemesnei kaip -5^oC aplinkos temperatūrai.

6.4.1.2. Lyjant arba kai temperatūra žemesnė kaip -5^oC, lydymas turi būti atliekamas po laikina priedanga (palapinė) ir, jeigu reikia, šildant joje orą. Palapinė gali būti šildoma įvairiais būdais. Priedangos vidus turi būti vėdinimas, kad ant lydomų vamzdžių ar jungiamųjų detalių nesusidarytų kondensatas. Pradedant lydyti PE vamzdžių galai pašildomi karštu oru, kad medžiagos temperatūra būtų nuo 0^oC iki 30^oC, bet ne mažiau kaip 5^oC didesnė už temperatūrą po laikina priedanga.

6.4.1.3. Temperatūrų skirtumas tarp lydomų vamzdžių ir jungiamųjų detalių turi būti ne didesnis kaip 6^oC. Vamzdžių galams ar jungiamosioms detalėms pašildyti naudojamas karštas oras.

6.4.1.4. Lydimo metu laisvi vamzdžio galai turi būti uždengiami, kad nesusidarytų kamino efektas (terminė trauka).

6.4.1.5. Visos jungtys suvirintojo arba techninio prižiūrėtojo turi būti apžiūrėtos ir patikrintos, ar atitinka 6.4.4 p. reikalavimus. Šis patikrinimas turi būti atliktas prieš nuleidžiant vamzdį į tranšėją.

6.4.1.6. Visos netinkamai sulydytos jungtys, kurias nustatė suvirintojas, techninis prižiūrėtojas ar lydymo įrangos kompiuterinė kontrolės sistema, turi būti nedelsiant išpjautos ir paženklintos, nurodant datą, vietą ir suvirintojo identifikaciją.

6.4.2. Sandūrinės jungtys.

6.4.2.1. Sulydant galus neleidžiama jungti skirtingų SDR PE vamzdžių ar jungiamųjų detalių.

6.4.2.2. Sandūriniu būdu sulydomiems galams suveržti naudojami specialūs mechaniniai įtaisai.

6.4.2.3. Parengiant lydyti vamzdžių ir (arba) jungiamųjų detalių galus, turi būti atliktos šios procedūros:

– nuvalyti vamzdžių ir (arba) jungiamųjų detalių galų bei įkaitintų instrumentų paviršiai;

– apsisaugoma nuo dulkių ir kitų užteršimų poveikio;

– suveržti vamzdžio ir (arba) jungiamųjų detalių galai;

– patikrintas paviršiaus nulyginimas bei tarpelis tarp jungiamųjų detalių ir (arba) vamzdžio galų;

– ovalūs vamzdžiai suapvalinti suapvalinimo prietaisu;

– nulyginti lydomų vamzdžių galai;

– sureguliuotas lydymo įrangos veikimas.

6.4.2.4. Lydoma turi būti pagal lydymo įrangos darbo technologinę instrukciją.

1 paveikslas. Sandūrinė jungtis

6.4.3. Sujungimas jungiamosiomis detalėmis su elektrine kaitinimo spirale.

6.4.3.1. Šio sujungimo principas – elektros laidų vijų, įtaisytų vidiniuose jungiamosios detalės paviršiuose (lydymo paviršiuose) kaitinimas elektros srove, sukeliantis prigludusių prie jų medžiagų tirpimą, lydantis vamzdžio ir jungiamosios detalės paviršiams.

6.4.3.2. Jungiamosios detalės su elektrine kaitinimo spirale gali būti naudojamos linijiniam vamzdynui sujungti, vamzdžių atšakoms prijungti, taip pat vamzdžiams iš skirtingų PE medžiagų ar su skirtingais SDR jungti.

6.4.3.3. Parengiant vamzdžius ir jungiamąsias detales lydymui turi būti atliktos šios procedūros:

– nuvalyti vamzdžių galų ir jungiamųjų detalių (jeigu reikia) paviršiai;

– apsisaugoma nuo dulkių ir kitų užteršimų poveikio;

– suveržti vamzdžių ir jungiamųjų detalių (jeigu reikia) galai;

– ovalūs vamzdžiai suapvalinti suapvalinimo prietaisu;

– nugramdyti lydomų vamzdžių galai;

– paženklinti vamzdžių ir jungiamųjų detalių galų įėjimo į lydymo movas gyliai;

– sureguliuotas lydymo įrangos veikimas.

6.4.3.4. Sujungimo technologijos (žr. 2 paveikslą) etapai: du vamzdžio galai įstumiami į jungiamąją detalę (1,2), lydymo aparato elektros kabelis prijungiamas prie jungiamosios detalės, jos elektrinės apvijos kaitinamos nustatytą laiką (3) ir jungtys atvėsinamos (4).

2 paveikslas. Jungimas jungiamosiomis detalėmis su kaitinamąja spirale

6.4.3.5. Lydymo procesas turi vykti pagal lydymo įrangos darbo technologinę instrukciją.

6.4.4. Lydytųjų jungčių regimosios patikros kriterijai.

6.4.4.1. Sudurtinės jungties kokybės patikra.

6.4.4.1.1. Jungties forma. Geros kokybiškos jungties briaunelė per visą vamzdžio perimetrą turi būti lygi, simetriška.

6.4.4.1.2. Nešvarumai, pažeidos. Ant jungties neturi būti jokių nešvarumų ir pažeidų žymių, tokių kaip nudaužimai, gilūs įspaudimai ir pan.

6.4.4.1.3. Briaunelės įduba. Briaunelės įduba A neturi tęstis žemiau paties vamzdžio paviršiaus (žr. 3 paveikslą).

3 paveikslas. Briaunelės įduba

6.4.4.1.4. Centravimas. Centravimo paklaida V neturi viršyti 10% vamzdžio sienutės storio, e_n (žr. 4 paveikslą).

4 paveikslas. Centravimas

Centravimas gali būti patikrintas išmatuojant tarpą tarp vamzdžio ir jungiamosios detalės paviršių arba dviejų jungiamųjų detalių paviršių.

6.4.4.1.5. Briaunelių plotis. Rekomenduojamas sandūrinių vamzdžių jungčių briaunelių plotis B (žr. 5 paveikslą) nurodytas 4 lentelėje.

4 lentelė. Sandūrinės jungties briaunelės plotis

Mažiausias sienutės storis e, mm	Briaunelės plotis B mm,	Mažiausias sienutės storis e, mm	Mažiausias sienutės storis e, mm
2	3–5	22	13–18
3	4–6	24	14–19
4	4–7	27	15–20
5	5–8	30	16–21
6	6–9	34	17–22
8	7–10	40	18–23
9	8–11	45	20–25
11	9–12	50	22–27
13	10–14	55	24–30
16	11–15	60	26–32
18	12–16	65	28–36
19	12–18

PASTABA. Lydytosioms jungtims: vamzdis ir jungiamoji detalė, jungiamoji detalė ir jungiamoji detalė, lentelėje nurodyti nuokrypiai gali būti padidinti ±1 mm.

1 PAVYZDYS. Lydytoji jungtis vamzdis ir vamzdis:

sienutės storis 12,7 mm, lentelėje nuo 12,7 kilti aukštyn iki pirmojo skaičiaus (11), Þ briaunelės plotis (9–12) mm.

2 PAVYZDYS. Lydytoji jungtis vamzdis ir jungiamoji detalė:

sienutės storis 12,7 mm Ý (11) Þ (9–12) ± 1 mm ® briaunelės plotis (8-13) mm.

5 paveikslas. Briaunelių plotis

6.4.4.1.6. Vidutinis briaunelės plotis (žr. 6 paveikslą). Vidutinis briaunelės plotis neturi viršyti ±20% briaunelės pločio vidurkio B_V.

6 paveikslas. Vidutinis briaunelės plotis

PASTABA. B_V rekomenduojama nustatyti iš kelių jungčių, sujungtų tomis pačiomis sąlygomis.

B_V = (B_max + B_min)/2;

6.4.4.1.7. Briaunelių pločio skirtumas. Skirtumas tarp dviejų atskirų briaunelių pločių (ΔS) ties matavimo tašku neturi viršyti X % nuo B tame pačiame taške (žr. 7 paveikslą).

7 paveikslas. Briaunelių pločio skirtumas

S_min, S_max                               – vienos briaunelės plotis;

B                                           – bendras briaunelių plotis;

ΔS = S_max – S_min.

.

Jungtis – vamzdis ir vamzdis:                                    .

Jungtis – vamzdis ir jungiamoji detalė:                      .

Jungtis – jungiamoji detalė ir jungiamoji detalė: .

6.4.4.2. Elektrinio lydymo jungiamosiomis detalėmis patikra.

6.4.4.2.1. Centravimas. Turi būti patikrinta, kad vamzdžiai ir jungiamosios detalės būtų tinkamai centruotos (žr. 8 paveikslą) ir atitiktų lydymo procedūrų aprašą.

8 paveikslas. Centravimas

6.4.4.2.2. Kaitinimo indikatoriai. Jei jungiamoji detalė su kaitinimo indikatoriais išlindusi per juos, minkšta PE masė rodo, kad sujungimas užbaigtas (žr. 9 paveikslą).

PASTABA. Kaitinimo indikatorius rodo, jog lydymas užbaigtas, bet nebūtinai be defektų.

9 paveikslas. Kaitinimo indikatoriai

6.4.4.2.3. Lydomų dalių nuskutimas. Per visą movos perimetrą turi aiškiai matytis ištisinis ir efektyvus nuskutimas (žr. 10 paveikslą).

10 paveikslas. Nuskutimas

PASTABA. Sujungiant vamzdžius ypatingas dėmesys turi būti skirtas patikrinti vamzdžio apačios nuskutimą.

6.4.4.2.4. Jungiamosios detalės montavimas. Jungiamų vamzdžių galai turi būti visiškai įleisti į jungiamąją detalę ir pasiekti jos viduje esančius ribotuvus. Tai nustatoma pagal ant jungiamų vamzdžių galų prieš jungiamosios detalės sumontavimą paženklintus žymenis (tašką arba liniją) (žr. 11 paveikslą).

11 paveikslas. Žymenys ant vamzdžių galų

6.4.4.2.5. Medžiagos lydymasis. Jungiamosios detalės išorėje neturi matytis lydymosi proceso pasekmių ir išlindusios kaitinimo spiralės (žr. 12 paveikslą).

12 paveikslas. Blogas lydymas

6.4.4.2.6. Išsikišimas. Vamzdžio medžiaga neturi irti. Nedidelis išsikišimas už lydymosi zonos ribų gali būti leidžiamas, bet neturi viršyti 50 % vamzdžio vardinio sienutės storio e_n (žr. 13 paveikslą).

13 paveikslas. Irimas ir išsikišimas

6.4.4.2.7. Lydymo nutekėjimo gylis. Išsilydžiusi jungiamosios detalės medžiaga, jeigu tokia yra, neturi viršyti 50 % vamzdžio vardinio sienutės storio e_n“ bet neturi būti didesnė kaip 5 mm (žr.14 paveikslą).

I = lydymo nutekėjimo gylis;        e_n – vardinis vamzdžio sienutės storis.

14 paveikslas. Lydymo nutekėjimas

6.4.4.2.8. Lydymo zona. Lydymo zona (L) visame lydymo ilgyje turi būti vienalytė. Tačiau leidžiamos nedidelės neišsilydimo zonos (l) aplink kelis laidus, jeigu šios zonos yra ne didesnės kaip 20 % jungiamosios detalės lydymo ilgio kiekvienam vamzdžio galui (žr. 15 paveikslą).

15 paveikslas. Lydymo ir neišsilydžiusi zonos

PASTABA. Pagal 6.4.4.2.6 p., 6.4.4.2.7 p. ir 6.4.4.2.8 p. reikalavimus tikrinama tik atliekant bandomąsias jungtis.

6.4.5. Valstybinės priežiūros institucijų ekspertai turi teisę reikalauti papildomai patikrinti sulydytų sandūrų kokybę išpjaunant kontrolines sandūras mechaniniams bandymams pagal 6.3.13 p. reikalavimus.

6.5. TRANŠĖJOS PARUOŠIMAS IR VAMZDŽIŲ TIESIMAS

6.5.1. Dujotiekių tiesimo žemės darbai turi būti atliekami pagal STR 1.07.02:1999 reikalavimus.

6.5.2. Prieš kasant tranšėją pagal projektą turi būti pažymėta dujotiekio trasos ašis.

6.5.3. Mažiausias tranšėjos dugno plotis turi būti d_n + 0,15 m (d_n – vamzdžio vardinis skersmuo), bet ne mažesnis kaip 0,2 m. Jeigu vamzdžiai jungiami tranšėjoje, šis plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,6 m. Tokio pločio tranšėja jungimo vietoje turi būti ne trumpesnė kaip 1,5 m.

6.5.4. Rekomenduojami tranšėjos matmenys, esant asfalto ir pan. dangai ir be jos, pateikti 16 ir 17 paveiksluose.

dn,	Vamzdžio tranšėjos plotis
mm	Bmin,
	m
≤63	0,20
90	0,25
125	0,25
160	0,30
200	0,35
225	0,40

16 paveikslas. Tranšėjos iškasimas ir jos užpylimas teritorijose be dangos

dn,	Vamzdžio tranšėjos plotis
mm	Bmin,
	m
≤63	0,20
90	0,25
125	0,25
160	0,30
200	0,35
225	0,40

17 paveikslas. Tranšėjos iškasimas ir jos užpylimas teritorijose su asfalto danga

6.5.5. Tranšėja turi būti apsaugota nuo užgriuvimo ar nuošliaužų. Jei reikia, naudojami sutvirtinimai. Jie turi būti įrengti taip, kad horizontalus atstumas nuo tiesiamo vamzdžio iki sutvirtinimo būtų ne mažesnis kaip 0,2 m.

6.5.6. Dujotiekis turi būti tiesiamas tik į sausą tranšėją.

6.5.7. Jeigu tranšėjos dugnas akmenuotas (kietųjų dalelių frakcijos stambesnės kaip 20 mm), tranšėja pagilinama 0,1 m ir šis sluoksnis užpilamas žvyro ir smėlio mišiniu arba smėliu (kietųjų dalelių frakcijų stambumas turi būti ne didesnis kaip 20 mm). Naująjį grunto sluoksnį reikia gerai suplūkti rankiniu arba mechanizuotu būdu.

6.5.8. Ant tranšėjos krašto lydomi PE vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.

6.5.9. Nuleidžiant vamzdį į tranšėją, būtina išvengti jo lenkimo, sukimo ar kitų įtempių.

6.5.10. Natūraliai išlenkti vamzdį leidžiama ne mažesniu kaip 25∙d_n lenkimo spinduliu.

6.5.11. Neleidžiama lenkti PE vamzdžių mechanizmais arba pašildžius.

6.5.12. Įvertinant didelį polietileno šiluminio plėtimosi koeficientą, vamzdžiai turi būti tiesiami neįtemptai, kad liktų vietos galimiems temperatūriniams pailgėjimams. Esant aukštai vamzdžio temperatūrai (pvz., vamzdžiai buvo įkaitę nuo saulės spindulių), prieš sujungiant būtina juos atvėsinti.

6.5.13. Arčiau kaip 20∙d_n atstumu nuo vamzdžių jungties (lydymo vietų) neturi būti jokių vamzdžio įlinkių (tiek vertikalių, tiek horizontalių).

6.5.14. Vamzdžiai sujungiami, taip pat nuleidžiami į tranšėją turi būti taip, kad vamzdžio žymenys būtų viršuje.

6.5.15. Kad būtų galima vamzdį surasti jo neatkasant, prie vamzdžio tvirtinamas indikacinis laidas (izoliuotas 1,5 mm² skerspjūvio varinis laidas).

6.5.16. Indikacinis laidas prie vamzdžio tvirtinamas prieš nuleidžiant vamzdį į tranšėją. Laidas tvirtinamas ne mažesnio kaip 15 mm pločio lipnia juosta:

– kas 1 m, kai laidas tvirtinamas prie vamzdžio viršutinės dalies arba kai dujotiekis dedamas į apsauginį dėklą;

– ne toliau kaip 50 mm nuo indikacinio laido jungčių.

6.5.17. Indikacinis laidas turi būti sujungiamas specialiomis, apsaugotomis nuo drėgmės poveikio, kabelinėmis jungtimis.

6.5.18. Indikacinio laido kontrolės punktų įrengimo vietą nustato projektuotojas. Visais atvejais atstumas tarp jų turi būti ne didesnis kaip 400 m. Kontrolės punktai įrengiami pagal albumo TD-PE-95 reikalavimus.

6.5.19. Dujotiekio įvaduose indikacinis laidas turi būti išvedamas į žemės paviršių dujotiekio apsauginio dėklo viduje.

Jei dujotiekio įvado ilgis daugiau kaip 100 m, indikacinio laido kontrolės punktas papildomai įrengiamas įvado prijungimo prie skirstomojo dujotiekio vietoje.

6.5.20. Nutiesus dujotiekį arba dujotiekio įvadą, turi būti patikrintas indikacinio laido bei jo jungčių ir atšakų elektrinis vientisumas.

6.5.21. Nuleidus vamzdį į tranšėją, atliekama geodezinė nuotrauka (pagal GKTR 2.01.01:1999) ir vamzdis užpilamas 0,1 m storio apsauginiu smėlio arba žvyro ir smėlio mišinio sluoksniu. Galima panaudoti ir iškastą gruntą, jeigu jo frakcijų kietosios dalelės ne stambesnės kaip 20 mm.

6.5.22. Apsauginis smėlio sluoksnis turi būti užpiltas tą pačią dieną, vamzdį nuleidus į tranšėją.

6.5.23. Apsauginis 0,1 m storio užpilas virš vamzdžio turi būti sutankintas rankiniu būdu.

6.5.24. PE vamzdžio apsaugai nuo galimų pažeidimų eksploatacijos metu kasant gruntą, virš dujotiekio vamzdžio 0,3 m atstumu (matuojant nuo vamzdžio viršaus) tiesiama 10-15 cm pločio įspėjamoji polietileninė juosta su užrašu „Dujos“.

6.5.25. Galutinis, tranšėjoje nutiesto dujotiekio užpylimas gruntu ir jo sutankinimas turi būti atliekamas sluoksniais, kad ateityje būtų išvengta galimo grunto slūgimo.

6.5.26. Kad būtų galima nutraukti dujų tiekimą atskiroms atšakoms ar atjungti įvadus, gali būti įrengiami uždaromieji įtaisai.

6.5.27. Uždaromųjų įtaisų įrengimo tikslingumą ir išdėstymo vietą dujotiekio projektavimo techninėse sąlygose nurodo dujų tiekimo įmonė.

6.5.28. Dujotiekio vamzdyje mažiau kaip 20∙d_n atstumu nuo uždarymo įtaiso neturi būti jokių vingių ar posūkių.

6.5.29. Vartotojams, kurie suvartoja iki 160 m³/h (400 m³/h) dujų, rekomenduojami dujotiekio įvadų skersmenys ir ilgiai pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. Dujotiekio įvadai

Skaitiklis	Galia		Įėjimo skersmuo, mm	Išėjimo skersmuo, in (coliais)	4 bar		0,0026 bar
	Nm^3/h	kW (gamt. d.)			skersmuo, mm	didžiausias ilgis, m	skersmuo, mm	didžiausias ilgis, m
G 4	0–5	0–55	20	22 mm	20	200	40	30
G 6	5–9	55–99	20	1	20	200	63	90
G 10	9–15	99–165	25	1,25	25	200	90	200
G 16	15–25	165–275	25	1,5	25	150	90	120
G 25	25–40	275–440	40	2	40	200	125	200
G 40	40–65	440–714	40	3	40	200	125	110
G 65	65–100	714–1099	40	3	40	200	160	170
G 100	100–160	1099–1758	63	4	63	300	180	150
G 160	160–250	1758–2748	90	4	90	400	–	–
G 250	250–400	2748–4396	90	4	90	400	–	–

6.5.30. Perėjos per kelius (žr. 18 paveikslą).

6.5.30.1. Dujotiekis kelius turi kirsti statmenai.

6.5.30.2. Už kelius atsakingai organizacijai leidus, dujotiekiai tiesiami atviroje tranšėjoje.

6.5.30.3. Jeigu nėra galimybės įrengti kelio perėją atviroje tranšėjoje, dujotiekiui nutiesti mechaninėmis priemonėmis po keliu įrengiamas apsauginis dėklas (žr. TD-PE-95).

6.5.30.4. Dujotiekis visuomet turi būti tiesiamas ištisiniame arba lydymo būdu sujungtame PE arba metaliniame apsauginiame dėkle. Apsauginis dėklas turi būti įgilintas ne mažiau kaip 1 m.

6.5.30.5. Apsauginiai dėklai turi būti švarūs ir sausi.

6.5.30.6. Dujotiekio apsauginis dėklas gali būti traukiamas arba įstumiamas neviršijant 4,0 N/mm² apkrovų, o dujotiekio vamzdis – neviršijant 2,0 N/mm².

Matmenys, mm

PE dujotiekio vamzdis dn, mm	Dujotiekio apsauginis dėklas L2 (PE/PN1), vidinis skersmuo, mm	Pragręžiamasis vamzdis L1 Plieninis vamzdis, išorinis skersmuo, mm
40	90	139,7
63	125	168,3
90	160	219,1
125	225	273,0
160	225	273,0
200	280	323,9

18 paveikslas. Požeminė kelio perėja

6.5.31. Perėjos per geležinkelius.

6.5.31.1. Įrengiant dujotiekių perėjas per geležinkelius, rekomenduojama naudoti stūmimą arba kontroliuojamos krypties gręžimą.

6.5.31.2. Pradėti perėjos per geležinkelį statybos darbus galima tik turint geležinkelį eksploatuojančios organizacijos patvirtintą darbų tvarką ir raštišką leidimą.

6.5.31.3. Visi žemės kasimo darbai gali būti atliekami ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo geležinkelio apsauginės zonos ribų.

6.5.31.4. Minimalus horizontalus atstumas nuo dujotiekio sankirtos su geležinkeliu turi būti numatomas:

– iki geležinkelio tiltų 30 m;

– iki iešmų 10 m;

– iki kontaktinio tinklo atramų 3 m.

6.5.31.5. Dujotiekio įgilinimas po geležinkeliais turi būti priimamas atsižvelgiant į statybos darbų būdą ir grunto charakteristikas. Minimalus atstumas nuo bėgių pado iki apsauginio dėklo viršaus – 2 m.

6.5.31.6. Apsauginį dėklą po geležinkeliu būtina pratęsti atstumu ne mažesniu kaip po 10 m į abi puses nuo geležinkelio kraštinio bėgio ir 3 m nuo geležinkelio kraštinio vandens nuvedimo įrenginio (griovio, kanalo, pylimo griovelio).

6.5.32. Dujotiekių sankirtų su požeminiais inžineriniais tinklais apsauginiai dėklai.

6.5.32.1. Sankirtų su kitais požeminiais inžineriniais tinklais vietose dujotiekio vamzdžių apsauginių dėklų galai turi būti išvedami ne mažiau kaip po 1 m į abi puses nuo kertamų inžinerinių tinklų.

6.5.32.2. Dujotiekio vamzdžių ir apsauginių dėklų dydžiai nurodyti 6 lentelėje.

6 lentelė. Dujotiekio vamzdžių ir apsauginių vamzdžių dydžiai

PE dujotiekio vamzdžio skersmuo, mm	Apsauginio dėklo skersmuo, mm
	kertant šilumos tiekimo tinklus ir jėgos kabelius	kertant kitus inžinerinius tinklus
20	90	75
25	110	90
32	110	90
40	125	110
63	160	125
90	200	160
110	200	200
125	225	200
160	250	225
200	315	280
225	355	315

6.5.32.3. Dujotiekio sankirta su daugiau kaip 1 kV įtampos jėgos kabeliais ir šilumos tiekimo tinklais parodyta 19 ir 20 paveiksluose.

Matmenys, mm.

1. Dujotiekio vamzdis.

2. Netirpi izoliacija (porolonas, makrofleksas ir pan.), ne mažiau kaip 30 mm.

3. Apsauginis dėklas – PE/PN1.

4. Aukštos įtampos kabeliai.

5. Įspėjamoji juosta.

7. Indikacinis laidas.

PE dujų vamzdis, mm	PE apsauginis dėklas, mm
20	90
25	110
32	110
40	125
63	160
90	200
110	200
125	225
160	250
200	315
225	355

PASTABOS:

1. Apsauginis dėklas turi būti užsandarintas pagal albumo TD-PE-59 reikalavimus (žr. 18 paveikslą).

2. Jei apsauginis dėklas yra per ankštas dėl vamzdžio išlinkimo, suvirinimo griovelių, jungčių ir t.t., turi būti naudojamas didesnio skersmens apsauginis dėklas.

19 paveikslas. Sankirta su jėgos kabeliu

1. Dujų vamzdis.
2. Netirpi izoliacija (porolonas, makrofleksas ir pan.),	PE dujų vamzdis, mm	PE apsauginis dėklas, mm
ne mažiau kaip 30 mm.
3. Apsauginis dėklas – PE/PN1.	20	90
4. Šiluminė trasa.	25	110
5. Įspėjamoji juosta.	32	110
6. Apsauginė gelžbetoninė plokštė.	40	125
7. Indikacinis laidas.	63	160
	90	200
	110	200
	125	225
	160	250
	200	315
	225	355

20 paveikslas. Sankirta su šilumos tiekimo tinklais

PASTABOS:

1. Jei nėra 400 mm grunto sluoksnio nuo dujotiekio apsauginio dėklo iki žemės paviršiaus, dujotiekis turi būti žemiau šilumos tiekimo tinklų vamzdžio (mažiausias atstumas tarp vamzdynų 0,3 m). Kirtęs šilumos tiekimo tinklus, dujotiekis vėl turi grįžti į normalų gylį.

2. Jei dujotiekis kerta šilumos tiekimo tinklų trasą, nutiestą kanale, atstumas gali būti sumažintas iki 100 mm.

3. Apsauginio dėklo galai turi būti užsandarinti pagal albumo TD-PE-95 reikalavimus (žr. 18 paveikslą).

4. Jei apsauginis dėklas yra per ankštas dėl vamzdžio išlinkimo, suvirinimo griovelių, jungčių ir t.t., turi būti naudojamas didesnio skersmens apsauginis dėklas.

6.6. VAMZDYNŲ BANDYMAS

6.6.1. Bendroji dalis.

6.6.1.1. Požeminiai dujotiekiai turi būti patikrinami slėgio bandymu.

6.6.1.2. Bandymui naudojamos inertinės dujos (azotas) arba sausas švarus oras.

6.6.1.3. Prieš bandymą vamzdynai turi būti išvalyti. Didesnio kaip 63 mm skersmens dujotiekio vamzdžių vidus išvalomas prapučiant juos sausu oru arba pratraukiant minkštą kamštį. Mažesnio kaip 63 mm skersmens dujotiekio vamzdžių vidaus išvalymas gali būti atliekamas prapučiant juos azotu arba sausu oru.

6.6.1.4. Išvalius vamzdį, jo galai turi būti tuojau pat uždengti dangteliais.

6.6.2. Slėgio bandymas.

6.6.2.1. Bandoma slėgiu 1,5 karto didesniu už darbinį slėgį, bet ne mažesniu kaip 3 bar.

6.6.2.2. Vienu metu bandomo dujotiekio ilgis turi būti ne daugiau kaip 6 000 m.

6.6.2.3. Vamzdynas su bandymo slėgiu turi būti paliktas mažiausiai 16 valandų slėgiui ir temperatūrai stabilizuotis.

6.6.2.4. Stabilizacijos trukmei pasibaigus bandymo slėgis galutinai sureguliuojamas. Vamzdyno bandymo trukmė – 24 valandos.

6.6.2.5. Faktiškas slėgio sumažėjimas dujotiekyje bandymo metu skaičiuojamas pagal formulę:

;

čia:

P₁ ir P₂ – perteklinis slėgis dujotiekyje pagal manometro rodmenis, bar (mm Hg st.) bandymo pradžioje ir pabaigoje;

B₁ ir B₂ – tas pats pagal barometro rodmenis, bar (mm Hg st.).

6.6.2.6. Bandymo metu slėgio sumažėjimo neturi būti, ΔP = 0.

6.6.2.7. Bandant mažesnio kaip 5 litrų vidinio vamzdžio tūrio dujotiekio įvadus, temperatūros ir slėgio stabilizacijos periodas nereikalingas, bandymo trukmė – 6 valandos. Slėgio sumažėjimo neturi būti, ΔP = 0.

6.6.2.8. Bandymo metu slėgis turi būti kontroliuojamas pavyzdiniu ne žemesnės kaip 1 tikslumo klasės manometru. Skalė: 0–1,5 bandymo slėgio.

6.6.2.9. Po bandymo dujotiekis priimamas naudoti statybos techninio reglamento STR 1.11.01:1996 nustatyta tvarka.

6.7. VEIKIANČIŲ PE DUJOTIEKIŲ REMONTAS

6.7.1. Bendroji dalis.

6.7.1.1. Remontuoti dujotiekį reikia nustačius vamzdžio mechaninius pažeidimus (deformacijos arba įbrėžiamai) ar užsikimšimus, dujų nuotėkį, uždaromųjų įtaisų gedimus arba jeigu būtina pakeisti atskiras vamzdyno dalis.

6.7.1.2. Atliekant remonto darbus būtina griežtai laikytis galiojančių darbų saugos ir technologijos instrukcijų.

6.7.1.3. Esant nepalankiems orams, remonto darbų vieta turi būti apdengta vandeniui nelaidžia palapine. Jeigu oro temperatūra palapinėje yra mažesnė kaip -5^oC arba didesnė kaip 30^oC, darbo vietą joje reikia arba šildyti, arba vėsinti.

6.7.1.4. Nuo vamzdžio vietos, kuri remontuojama, turi būti nuvalytas gruntas, visas vamzdžio lydymo plotas nuskustas skutikliu ir nušluostytas spirituota servetėle.

6.7.1.5. Jeigu pažeistas vamzdis yra deformuotas, suapvalinimo prietaisu turi būti suapvalintas vamzdžio skerspjūvis.

6.7.1.6. Remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą darbų planą ir pavojingų darbų su dujomis paskyrą – leidimą.

6.7.1.7. Remontuoti veikiančius PE dujotiekius gali tik kvalifikuota tarnyba.

6.7.1.8. Suremontuota vamzdžio vieta paženklinama dujotiekio techniniuose dokumentuose.

6.7.2. Priemonės, apsaugančios nuo statinio elektros krūvio.

6.7.2.1. PE vamzdis, kuriuo transportuojamos sausos dujos, turi statinį elektros krūvį. Prinešus arti prie vamzdžio metalinį daiktą gali kilti kibirkštis, uždeganti sprogstamą oro ir dujų mišinį.

Tokio atsitikimo tikimybė didėja:

– jeigu oras yra sausas;

– jeigu dujų greitis vamzdyje yra labai didelis;

– vamzdžio suspaudimo taškuose, ne visiškai uždarytų uždarymo įtaisų bei dujų nuotėkio vietose.

6.7.2.2. Prieš PE vamzdžio remonto darbus vamzdis ir dirvožemis turi būti elektriškai sujungti. Tai galima atlikti naudojant 2-3 mm storio ir apie 20 mm pločio vandenyje sumirkytą medvilninę atraižą. Esant aplinkos temperatūrai mažesnei kaip 0^oC, reikia naudoti glikolio vandeninį tirpalą.

6.7.2.3. Vienas audinio galas apvyniojamas aplink vamzdžio dalį, kur bus atliekami remonto darbai (vamzdžio stiprinimas, pjovimas ar centravimas), o kitas įleidžiamas bent 15 cm į gruntą.

6.7.2.4. PE vamzdis remonto darbų metu visą laiką turi būti sujungtas su gruntu, o medvilninė atraiža turi būti šlapia. Sujungimas su gruntu gali būti nuimtas tik kai nebėra dujų nuotėkio pavojaus.

21 paveikslas. Elektrinio sąlyčio su žeme sukūrimas

6.7.2.5 Jeigu gruntas yra sausas, PE vamzdžio ir atraižos sąlyčio su gruntu vietos iškasoje turi būti nuolat drėkinamos.

6.7.3. Remontas, neišpjaunant atkarpų su nedidelėmis deformacijomis bei įbrėžimais.

6.7.3.1. Šios pažeidos gali atsirasti kasant gruntą. Remontuojama ant pažeistos vietos uždėjus ir pagal 6.4.3 p. prilydžius elektrinio lydimo balną ar remontinę apkabą.

6.7.3.2. Remonto darbai atliekami nemažinant dujų slėgio.

6.7.4. Remontas, išpjaunant atkarpas su pažeidomis, nenutraukiant dujų tiekimo.

6.7.4.1. Kai remontuojant reikia išpjauti ir pakeisti vamzdį arba prijungti naujai nutiestą dujotiekį, o dujų tiekimas neturi būti nutrauktas, įrengiamas laikinasis apylankinis dujotiekis (žr. 22 paveikslą).

6.7.4.2. PE vamzdis įžeminamas pagal 6.7.2 p.

22 paveikslas. Dujotiekio remontas, įrengiant apylankinį dujotiekį

6.7.4.3. Prilydomi balnai su pragręžimo kamščiais taškuose A, D, G ir K, tarp taškų A ir K sumontuojamas iš anksto parengtas laikinas apylankinis dujotiekis, jame šalia taško K įmontuojamas manometras.

6.7.4.4. Vamzdis pragręžiamas taškuose A ir K.

6.7.4.5. Uždarymo įtaisas mazge M atidaromas ir laikinas apylankinis dujotiekis prapučiamas dujomis per atvamzdį mazge L prieš sklendę.

6.7.4.6. Mazge L atidaromas laikino apylankinio dujotiekio uždarymo įtaisas.

6.7.4.7. Remontuojama atkarpa taškuose B, C, H ir I spaudikliais atjungiama. Atstumas nuo užspaudimo vietų iki jungiamųjų detalių turi būti ne mažesnis kaip 4·d.

6.7.4.8. Užspaudimų skaičius tarp taškų A ir K nustatomas pagal vardinį vamzdžio skersmenį d_v ir darbinį slėgį (žr. 7 lentelę).

7 lentelė. Dujotiekio užspaudimų skaičius

Vardinis vamzdžio skersmuo dn, mm	Darbinis slėgis
	0 bar ≤ Pd ≤ 0,1 bar	0,1 bar ≤ Pd≤ 6 bar
40 < dn ≤ 63	1 užspaudimas	1 užspaudimas
63 < dn ≤ 250	1 užspaudimas	2 užspaudimai

6.7.4.9. Vamzdis taškuose D ir G pragręžiamas ir atjungta vamzdžio atkarpa prapučiama azotu arba oru.

6.7.4.10. Jei taškuose B, C, H ir I vamzdžių spaudikliai nepakankamai sandariai uždaro dujotiekį, pažeidimo vieta papildomai atjungiama taškuose E ir F.

6.7.4.11. Pažeista vamzdžio dalis išpjaunama, įstatoma nauja ir prilydoma prie senojo vamzdžio.

6.7.4.12. Ne anksčiau kaip po 30 minučių iš lėto atlaisvinami spaudikliai taškuose C ir B, suremontuota atkarpa per tašką G prapučiama dujomis.

6.7.4.13. Nuotėkio aptikimo skysčiu (muilo tirpalu) patikrinamas lydytųjų jungčių sandarumas.

6.7.4.14. Nuimami spaudikliai taškuose H ir I.

6.7.4.15. Taškuose A, K, D ir G elektrinio lydymo balnų atvamzdžiai uždaromi į laikinąjį apylankinį dujotiekį, įsukant jų pragręžimo kamščius.

6.7.4.16. Iš laikinojo apylankinio dujotiekio išleidžiamos dujos, jis prapučiamas oru ir demontuojamas.

6.7.4.17. Taškuose A, D, G ir K ant balnų sumontuojamos aklės.

6.7.4.18. Jeigu reikia, suapvalinimo įtaisu visuose užspaudimo taškuose vamzdžio skerspjūvis suapvalinamas.

6.7.4.19. Kitas dujotiekio užspaudimas gali būti daromas ne arčiau kaip per 6·d nuo buvusio remonto vietos.

6.7.5. Remontas nutraukiant dujų tiekimą (žr. 23 paveikslą).

6.7.5.1. Veikiantis PE vamzdynas įžeminamas pagal 6.7.2 p.

6.7.5.2. Taškuose C ir G prilydomi balnai su pragręžimo kamščiais.

6.7.5.3. Spaudikliais atjungiama remontuojama atkarpa taškuose A, B, H ir I. Minimalus atstumas nuo užspaudimo vietų iki jungiamųjų detalių turi būti ne mažesnis kaip 4·d.

6.7.5.4. Jei kiekvienai vamzdžio atkarpai pagal 7 lentelę reikalingas tik vienas užspaudimas, taškuose B ir H spaudikliai nededami.

6.7.5.5. Taškuose C ir G vamzdis pragręžiamas ir atjungta vamzdžio atkarpa prapučiama azotu arba oru.

6.7.5.6. Jei taškuose A ir B vamzdžių spaudikliai nepakankamai sandariai uždaro dujotiekį, pažeidimo vieta papildomai atjungiama taške D.

6.7.5.7. Pažeista vamzdžio atkarpa išpjaunama, įstatoma nauja ir prilydoma prie senojo vamzdžio.

6.7.5.8. Ne anksčiau kaip po 30 minučių iš lėto atlaisvinami spaudikliai taškuose A, B ir D, suremontuota atkarpa per tašką G prapučiama dujomis.

6.7.5.9. Nuotėkio aptikimo skysčiu (muilo tirpalu) patikrinamas lydytųjų jungčių sandarumas.

6.7.5.10. Nuimami spaudikliai taškuose H ir I.

6.7.5.11. Taškuose C ir G uždaromi elektrinio lydymo balnų atvamzdžiai, įsukant jų pragręžimo kamščius.

6.7.5.12. Ant balnų taškuose C ir G įmontuojamos aklės.

6.7.5.13. Jeigu reikia, suapvalinimo prietaisu visuose užspaudimo taškuose vamzdžio skerspjūvis suapvalinamas.

6.7.5.14. Kitas dujotiekio užspaudimas gali būti daromas ne arčiau kaip per 6·d nuo atlikto remonto vietos.

23 paveikslas. Dujotiekio remontas, nutraukiant dujų tiekimą

6.7.6. Naujo dujotiekio sudūrimas su veikiančiu (žr. 24 paveikslą).

6.7.6.1. Veikiantis PE vamzdynas įžeminamas pagal 6.7.2 p.

6.7.6.2. Taškuose A ir B spaudikliais atjungiamas veikiantis dujotiekis. Mažiausias atstumas nuo užspaudimo vietų iki jungiamųjų detalių turi būti ne mažesnis kaip 4·d.

6.7.6.3. Jei pagal 7 lentelę reikalingas tik vienas užspaudimas, taške B spaudiklis nededamas.

6.7.6.4. Jei taškuose A ir B vamzdžių spaudikliai nepakankamai sandariai uždaro dujotiekį, pažeidimo vieta papildomai atjungiama taške D, taške C įrengiant prapūtimo atvamzdį.

6.7.6.5. Nupjaunamos galinės movos, įstatoma naujo vamzdžio atkarpa ir prilydoma.

6.7.6.6. Ne anksčiau kaip po 30 minučių taškuose A, B ir D spaudikliai iš lėto atlaisvinami, naujai sumontuotas dujotiekis prapučiamas per tolimiausiąjį tašką.

6.7.6.7. Nuotėkio aptikimo skysčiu (muilo tirpalu) patikrinamas lydytųjų jungčių sandarumas.

6.7.6.8. Taške C uždaromas elektrinio lydymo balno atvamzdis, įsukant jo pragręžimo kamštį.

6.7.6.9. Ant balno taške C sumontuojama aklė.

6.7.6.10. Jeigu reikia, suapvalinimo įtaisu visuose užspaudimo taškuose vamzdžio skerspjūvis suapvalinamas.

6.7.6.11. Jungties vieta paženklinama dujotiekio techniniuose dokumentuose.

6.7.6.12. Kitas dujotiekio užspaudimas gali būti daromas ne arčiau kaip per 6·d nuo suremontuotos vietos.

24 paveikslas. Naujo dujotiekio sudūrimas su veikiančiu

6.7.7. Naujo dujotiekio sujungimas su veikiančiu, įmontuojant trišakį, nenutraukiant dujų tiekimo.

6.7.7.1. Darbai atliekami pagal 6.7.4 p. nurodytą tvarką.

6.7.7.2. 6.7.4.11 p. pakeisti tokiu: „Išpjaunama vamzdžio atkarpa ir jos vietoje prilydomas naujo dujotiekio trišakis“.

6.7.8. Naujo dujotiekio sujungimas su veikiančiu, įmontuojant trišakį, nutraukiant dujų tiekimą.

6.7.8.1. Darbai atliekami pagal 6.7.5 p. nurodytą tvarką.

6.7.8.2. 6.7.5.7 p. pakeisti tokiu: „Išpjaunama vamzdžio atkarpa ir jos vietoje prilydomas naujo dujotiekio trišakis“.

______________

A priedas (informacinis)

LYDYMO PROCEDŪRŲ PATIKROS PROTOKOLO FORMA

PROTOKOLAS

FIRMOS VARDAS		Bandomasis sandūrinis lydymas
PE vamzdžių bandomasis sandūrinis lydymas		Puslapis 1/2
Sutartis:		Data:
Rangovas:		Techninis prižiūrėtojas:
Bandomasis lydymas
Bandomojo lydymo Nr./skersm.:		Vieta:
Suvirintojas:		Pažymėjimo data:
Normatyvai, lyd. instr.:	Data:
Lydymo įranga		Bandomojo lydymo galiojimas
Gamintojas/tipas:		Vamzdžio tiekėjas:
Serijos Nr.:		Žymėjimas:
Tikrinimo įmonė:		Galiojantis skersm. grupei:                          SN
Tikrinimo data:
Lydymo duomenys
Lydymo aparato trinties praradimas		bar
Lydymo veidrodžio paviršiaus temperatūra		°C
Interfeiso slėgis (pg. interfeiso charakteristiką)		bar
Kontaktinis slėgis		bar
Kaitinimo slėgis 2 mm briaunelei		bar
Kaitinimo trukmė 2 mm briaunelei		sek.
Kaitinimo trukmė		sek.
Uždegimo laikas		sek.
Lydymo slėgis		min.
Atvėsinimo trukmė esant slėgiui		min.
Atvėsinimo trukmė be slėgio		min.
Bandomasis lydymas patvirtintas: O		Nepatvirtintas: O Data:
Nepatvirtinimo priežastis:
Rangovas, data, parašas:
Techninis prižiūrėtojas, data, parašas:

______________

FIRMOS VARDAS	Bandomasis sandūrinis lydymas
PE vamzdžių bandomasis sandūrinis lydymas	Puslapis 2/2

Bandomojo lydymo patikra

Min. storis e_v =                  mm, briaunelės plotis                  ≤ B ≤               mm

Reikalaujama tiekėjo:

Vidutinis briaunelės plotis          mm

Reikalavimai

B_min ≥ 0,9 × B_m =          mm, B_max ≤ 1,1 × B_m =           mm

Briaunelės plotis S_max =                                       mm, S_min =               mm

< 0,1 vamzdis/vamzdis

Briaunelės skirtumas       < 0,3 jung. detalė*/vamzdis

< 0,2 jung. detalė/jung. detalė

< 0,1 x e_v =   mm      vamzdis/vamzdis

Blogas centrav. V =               mm                      < 0,1 x e_v =   mm      vamzdis/jung. detalė

< 0,1 x e_v =   mm      jung. detalė/jung. detalė

Lenkimo bandymas 180° 3 bandiniams:            1.         O                  2.       O           3.       O

Bandinių ilgis: apytiksliai 0,5 m

Bandinių plotis: d ≤ 90 mm, b = 10–15 mm, d > 90 mm, b = 20–25 mm

*: 0,2 Uponorui

Regimoji patikra pagal kokybės reikalavimus

Briaunelės, įdubimas, A taškas

Briaunelės, simetrinis kontūras

Centravimo žymės

Lydymo zona

______________

---

¹⁾ Ribinis stipris taip pat žymimas σ_B, čia pateiktas žymėjimas R_{m –} pagal ISO ir EN standartus.

²⁾ Standart dimension ration (anglų k.).