LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
D E K R E T A S
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2013 m. liepos 12 d. Nr. 1K-1525
Vilnius
1 straipsnis.
g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 27 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-429 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 127 straipsnyje nustatyta: „Valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų. Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.“ Mokesčiai yra vienas iš pagrindinių valstybės, taip pat vietos savivaldybių biudžetų pajamų šaltinių; nustatant mokesčius, siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti; be to, mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys ekonominiai, socialiniai procesai, skatinamos naudingos ūkinės pastangos, paremiami ūkio plėtros prioritetai (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Mokesčiai yra būtina valstybės funkcionavimo sąlyga (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
2. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Ūkinė veikla yra neatsiejama nuo pareigos mokėti mokesčius, kitus privalomus mokėjimus, nuo pareigos laikytis nustatytos finansinės tvarkos. Konstitucinis Teismas 2002 m. balandžio 9 d. nutarime yra pažymėjęs, jog asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą derindama asmens (šios veiklos subjekto) ir visuomenės interesus. Šioje konstitucinėje nuostatoje yra įtvirtintas konstitucinis principas, nubrėžiantis ūkinės veiklos reguliavimo tikslus ir ribas (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas). Reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali pažeisti sąžiningos konkurencijos, ūkio subjektų lygiateisiškumo, kitų Konstitucijoje įtvirtintų principų.
3. Seimo priimtas Įstatymas inter alia nustato lengvatinį 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms. Pažymėtina, kad bet kokių mokesčių lengvatų nustatymas neabejotinai daro įtaką valstybės biudžeto formavimui ir vykdymui, todėl, sprendžiant dėl naujos mokesčio lengvatos nustatymo pagrįstumo ir tikslingumo, būtina įvertinti jos poveikį valstybės biudžeto pajamoms. Iniciatyvų nustatyti mokesčių lengvatas ir mažinti valstybės biudžeto pajamas, kai tokie sprendimai turi ženklų poveikį valstybės biudžeto pajamoms, svarstymas neįvertinus jų poveikio valstybės biudžeto pajamoms yra nepriimtinas. Įstatyme nustatyta, kad lengvatinis 5 procentų PVM tarifas turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms įsigaliotų 2015 m. sausio 1 d., tačiau šios mokesčio lengvatos poveikis valstybės biudžeto pajamoms nebuvo tinkamai įvertintas. Šiame kontekste pažymėtina, kad jeigu būtų buvęs nustatytas lengvatinis 5 procentų PVM tarifas turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms 2013 metams, valstybės biudžetas būtų netekęs apie 40 milijonų litų pajamų. Pavyzdžiui, šiai veiklai nustačius lengvatinį 9 procentų PVM tarifą, kuris galiojo 2011 metais, valstybės biudžeto būtų netekta apie 10 milijonų mažiau.
4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodant projekto rengimą paskatinusias priežastis, pasakyta, kad „viešbučių verslas tapo nekonkurencingas, palyginti su kaimyninėmis šalimis, kur taikomi lengvatiniai PVM tarifai“. Šiame kontekste pažymėtina, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės, išskyrus Liuksemburgą, apgyvendinimo paslaugoms taiko didesnį nei 5 procentai PVM tarifą. Taigi, nustačius lengvatinį 5 procentų PVM tarifą turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms, Lietuva su tokiu mažu PVM tarifu išsiskirtų tarp Europos Sąjungos valstybių narių.
5. Toks išskirtinai lengvatinis PVM tarifas vienai apgyvendinimo paslaugų ekonominei veiklai būtų nesąžiningas kitų šalies verslų, kurie turi mokėti didesnius mokesčius, skiriamus ir apgyvendinimo paslaugoms svarbiai infrastruktūrai kurti, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas iš esmės sveikatos ir socialiniais tikslais: vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. Visoms kitoms prekėms (paslaugoms), kurioms Lietuvoje taikomas lengvatinis PVM tarifas, taikomas 9 procentų PVM tarifas.
2 straipsnis.
1. Papildyti Įstatymo 1 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
2. Buvusią Įstatymo 1 straipsnio 4 dalį laikyti atitinkamai 5 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
3. Pakeisti Įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 4 dalyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktą, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
3 straipsnis.