LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

DĖL DURPYNŲ (DURPIŲ TELKINIŲ) NAUDOJIMO KONTROLĖS IR APSKAITOS METODIKOS PATVIRTINIMO

1998 m. sausio 13 d. Nr. 4/1

Vilnius

Vadovaudamiesi Aplinkos apsaugos įstatymo 13,14 ir 31 straipsniais, Žemės gelmių įstatymo 5, 15 ir 16 straipsniais, Aplinkos apsaugos ministerijos nuostatais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1447 „Dėl leidimų užsiimti žemės gelmių (geologiniu) tyrimu išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 95-2127), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 792 ir papildytu 1997 m. gegužės 27d. nutarimu Nr. 481 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 64-1529; 1997, Nr. 44-1086) bei kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Aplinkos apsaugos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Statybos ir urbanistikos ministerijos dokumentais,

ĮSAKOME:

1. Patvirtinti Durpynų (durpių telkinių) naudojimo kontrolės ir apskaitos metodiką (pridedama).

2. Pavesti:

2.1. Kraštotvarkos ir biologinės įvairovės departamento Žemės gelmių išteklių skyriui organizuoti ir koordinuoti valstybinę durpynų (durpių telkinių) išteklių naudojimo ir apsaugos kontrolę aplinkos apsaugos sistemoje, kontroliuoti durpių išteklių apskaitą;

2.2. Lietuvos geologijos tarnybai pagal savo kompetenciją reguliuoti durpynų naudojimą ir apsaugą, kontroliuoti durpynų tyrimus;

2.3. regionų departamentams vykdyti įmonių fondo bei žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų sklypuose esančių durpynų naudojimo kontrolę.

3. Pripažinti netekusia galios Aplinkos apsaugos bei Statybos ir urbanistikos ministerijų 1994 m. gruodžio 13 d. patvirtintą Durpyno (durpės telkinio) naudojimo kontrolės ir apskaitos metodiką.

4. Įsakymo vykdymo kontrolę pavesti aplinkos apsaugos viceministrui D. Lygiui ir Lietuvos geologijos tarnybos direktoriui G. Motuzai.

5. Aplinkos apsaugos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „žemė“, Lietuvos geologijos tarnyboje duomenis apie durpes saugoti nerūdinių naudingųjų iškasenų registro posistemėje.

APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS IMANTAS LAZDINIS

STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRAS ALGIS ČAPLIKAS

______________

SUDERINTA PATVIRTINTA

Lietuvos geologijos tarnybos Aplinkos apsaugos ministerijos

prie Statybos ir urbanistikos ir Statybos ir urbanistikos ministerijos

ministerijos direktorius 1998 01 13 įsakymu Nr. 4/1

G. Motuza

1998 m.

Durpynų (durpių telkinių) naudojimo kontrolės ir apskaitos METODIKA

Bendrosios nuostatos

Metodikos paskirtis

1. Ši metodika nustato vieningą durpynų naudojimo (žemės sklypų, skirtų durpių telkiniui naudoti, nuomos, projektavimo, kasybos, rekultivavimo), išteklių apskaitos bei kontrolės tvarką ir yra privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, naudojantiems durpių išteklius, rengiantiems jų naudojimo ir rekultivavimo projektus, vykdantiems kontrolę, durpių išteklių apskaitą ir žvalgybą (tyrimą).

Nuorodos

2. Teisę naudotis durpių telkinių ištekliais suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

3. Žemės sklypas, reikalingas durpių telkinio žvalgybai (tyrimui) ir naudojimui, skiriamas bei apskaita tvarkoma pagal Žemės gelmių įstatymą, Žemės įstatymą, Aplinkos apsaugos ministerijos nuostatus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1447 „Dėl leidimų užsiimti žemės gelmių (geologiniu) tyrimu išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 95-2127), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 792 ir papildytą 1997 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 481 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 64-1529; 1997, Nr. 44-1086), Žemės gelmių registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 740 (Žin., 1997, Nr. 67-1687), bei kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Aplinkos apsaugos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Statybos ir urbanistikos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) dokumentus bei šios metodikos nustatytą tvarką.

4. Durpynai tiriami, o jų ištekliai klasifikuojami pagal „Durpių telkinių tyrimo ir išteklių klasifikavimo rekomendacijas“ (patvirtintas Valstybinės naudingųjų iškasenų išteklių komisijos (toliau – VIK) 1993 m. gruodžio 20 d. protokolu Nr. 17 (42) bei „Naudingųjų iškasenų išteklių klasifikaciją“ (patvirtinta VIK 1992 m. lapkričio 12 d. protokolu Nr. 10 (24)).

5. Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims leidimą žvalgyti savo lėšomis ir naudoti išžvalgytų durpių telkinių išteklius išduoda Lietuvos geologijos tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (žr. 3 punktą). Užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims leidimą naudoti išžvalgytų durpių telkinių išteklius išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

6. Visiems fiziniams ir juridiniams asmenims leidimai naudoti išžvalgytus durpių telkinius, kai jų ištekliai didesni kaip 1 mln. t, išduodami konkurso būdu, o kitais atvejais leidimai išduodami be konkurso.

Iki 1964 m. išžvalgytiems durpių telkiniams, kurių ištekliai priskirti B kategorijai, leidimas naudoti gali būti išduotas, jei telkinys bus papildomai ištirtas ir ištekliai patvirtinti pagal A kategoriją.

7. Rekultivavimo darbai atliekami pagal projektus, kurie rengiami laikantis „Pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodikos“, kuri patvirtinta 1996 m. lapkričio 15 d. Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 166 (Žin., 1996, Nr. 115-2680).

8. Pagal Žemės įstatymą žemės savininkai ir naudotojai turi teisę naudoti savo ūkio reikalams (ne pardavimui) žemės sklype esančias durpes laikydamiesi įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų naudojimo ir apsaugos reikalavimų.

9. Draudžiama kasti natūralių aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių durpes („Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, o papildytos -1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640; Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43).

Pagrindinės sąvokos

10. Durpynas – žemės plotas, kurį dengia ne plonesnis kaip 30 cm durpių sluoksnis.

11. Durpių telkinys – sutartinėje teritorijoje esantis išžvalgytas durpių klodas, kurio kokybė, slūgsojimo sąlygos ir ištekliai leidžia ekonomiškai, be reikšmingo poveikio aplinkai, jį naudoti.

12. Durpių klodas – tai nevisiškai susiskaidžiusios augalijos likučių masė, susikaupusi drėgmės pertekliaus ir deguonies stokos sąlygomis. Durpių klodai pagal pelkės mitybos sąlygas ir vyraujančią paviršiaus augaliją skirstomi į žemapelkinius, aukštapelkinius, tarpinius ir mišrius.

13. Susiskaidymo laipsnis- amorfinės medžiagos ir smulkiausių, praradusių ląstelinę struktūrą augalų liekanų procentinis kiekis bendroje masėje.

Durpių klodas, kuriame susiskaidymo laipsnis neviršija 20%, vadinamas mažaskaidžių, 20-45% – vidutiniškai, o per 45% – gerai susiskaidžiusių durpių klodu.

14. Markšeideriniai matavimai – durpių išteklių likučio nustatymas naudojant žemės paviršiaus ir kasinių geometrinius matavimus.

15. Kasybos sklypas – ištirta ir geometrizuota žemės gelmių dalis, apimanti VIK patvirtintų durpių išteklių kiekį ir telkinio plotą, skiriamą naudojimui.

16. Žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – durpių išteklių naudojimą ir gamybos organizavimą.

17. Durpių išteklių naudojimo sutartis tarp Lietuvos geologijos tarnybos ir leidimo turėtojo – rašytinė sutartis, kurioje nustatytos durpių išteklių naudojimo arba jų žvalgybos ir naudojimo konkrečiame plote sąlygos.

18. Leidimas naudoti durpių išteklius – juridinis dokumentas, suteikiantis teisę naudoti durpių išteklius sutartyje numatytomis sąlygomis.

Durpių išteklių skirstymas

19. Durpių ištekliai pagal ištyrimo laipsnį (ištyrimo laipsnis atspindi durpių išteklių tyrimo patikimumą ir tapatinamas su kategorijomis, žymint jas simboliais (raidėmis) skirstomi į:

19.1. prognozinius (prognoziniai spėjami- Ps ir prognoziniai aptikti – Pa kategorijos) – tai perspektyvių plotų galimi durpių ištekliai;

19.2. įvertintus (C kategorija), kai durpių klodo dydis, forma, vidinė sandara, kokybė, hidrogeologinės ir hidrologinės sąlygos bei būsimo naudojimo įtaka aplinkai nustatytos preliminariai (apytikriai);

19.3. išžvalgytus (A kategorija), kai durpių klodo dydis, forma, vidinė sandara, išskiriant durpių klodo tipus, rūšis, nustatant technologines savybes, mineralinės dalies sudėtį, taip pat hidrogeologinės ir hidrologinės sąlygos detaliai ištirta, jų duomenų bei išvadų apie naudojimo poveikį aplinkai pakanka telkinio naudojimo projekto bei perdirbimo technologinei schemai parengti.

20. Įvertinti ir išžvalgyti durpių ištekliai skirstomi į:

20.1. rentabilius (balansinius), kai jų gavyba, esant mažam poveikiui gamtinei aplinkai, yra pelninga;

20.2. nerentabilius (nebalansinius), kai jų gavyba yra nepelninga, daro pernelyg didelę žalą aplinkai arba esama technika ir technologija jų išgauti ir perdirbti negalima, bet ateityje jie gali būti panaudoti.

Išžvalgytų durpių telkinių skirstymas

21. Išžvalgyti durpių ištekliai, sąlyginai apibrėžti tam tikrame plote, sudaro išžvalgytą durpių telkinį.

22. Išžvalgyti durpių telkiniai turi būti patvirtinti VIK, kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos geologijos tarnybos 1996 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 8 (iki 1990 m. išžvalgytų durpių telkinių ištekliai buvo tvirtinami Lietuvos gamtos apsaugos komitete).

23. Visi išžvalgyti durpių telkiniai pagal priklausomybę bei žvalgybos finansavimo šaltinį skirstomi į:

23.1. valstybinio fondo – valstybės lėšomis išžvalgytus nenaudojamus arba užleistus telkinius;

23.2. įmonių fondo – įmonėms pagal leidimus ir naudojimo sutartis suteiktus naudoti išžvalgytus, neatsižvelgiant į geologinių tyrimų finansavimo šaltinį, ir išžvalgytus įmonių lėšomis nenaudojamus (ne ilgiau kaip 3 metus) telkinius.

24. Iki 1964 m. išžvalgyti nenaudojamų ir įmonėms nepriskirtų durpių telkinių ištekliai priskiriami B kategorijai, nes jų tyrimo duomenys neatitinka šiuolaikinių A kategorijos reikalavimų.

Durpių išteklių apskaita

25. Durpių išteklių apskaita siejama su Žemės gelmių registro nuostatais ir konkrečia jo dalimi – Žemės gelmių išteklių registru.

26. Durpių išteklių apskaitą, kaip ir Žemės gelmių išteklių registrą, tvarko Lietuvos geologijos tarnyba – vadovaujančioji ir registro tvarkymo įstaiga. Registro objektai yra išžvalgyti ir įvertinti durpių telkiniai.

27. Durpių ištekliai skaičiuojami tūkstančiais tonų, iš bendro kiekio atskirai nurodant mažaskaides durpes (esant 40% drėgmei).

28. Išžvalgytų rentabilių durpių telkinių duomenys sudaro kietųjų naudingųjų iškasenų balanso 4 dalį. Iš naujo balansas sudaromas kas 4 metai.

29. Įmonės (firmos, bendrovės), turinčios leidimus naudoti durpių telkinius ir sudariusios naudojimo sutartis, kiekvienais metais iki sausio 20 d. pateikia Lietuvos geologijos tarnybai metinę durpių gavybos ataskaitą, neatsižvelgiant į tai, ar vyko, ar nevyko durpių gavyba; žr. priedėlį Nr. 1 (statistinė ataskaita 2 KN) ir priedėlį Nr. 2 (ataskaitos 2 KN pildymo pavyzdys su aiškinamuoju raštu).

30. Gavybos apimtis ir geologinių išteklių likutis atskiruose telkiniuose skaičiuojamas pagal markšeiderinių matavimų duomenis. Markšeiderinių matavimų metu nustatoma mažaskaidžių ir gerai susiskaidžiusių durpių gavybos, apleisti, gamybai tinkami dar nenaudoti, pažeisti, išeksploatuoti bei rekultivuoti plotai ir durpių išteklių likutis juose. Durpių išteklių likučiui nustatyti, išskyrus nepažeistus plotus, taikomas durpių klodo zondavimas. Pakartotinų markšeiderinių matavimų metu zondavimas taikomas tik gavybos plotuose.

31. Markšeideriniai matavimai atliekami kas 2 metai, kai metinė gavyba 1 ha ne mažesnė kaip 250 t. Kitais atvejais jie atliekami kas 5 metai. Durpių telkiniuose, kuriuose 1995-1997 m. atliktas tik dalinis išteklių nustatymas, markšeideriniai matavimai visame telkinio plote turi būti atlikti 1998 metais.

32. Lietuvos geologijos tarnyba pateikia Aplinkos apsaugos ministerijai durpių išteklių balansą kas 4 metai, o suvestinius kasybos duomenis kasmet.

Durpių telkinio skyrimas projektavimui ir kasybai

33. Fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti durpių išteklius, rengia telkinio naudojimo projektą. Jame turi būti numatyta:

33.1. tinkamiausias gamybos būdas racionaliai naudoti durpių klodą;

33.2. laipsniškas durpių telkinio sausinimas, siekiant iki minimumo sumažinti durpių nuostolius dėl mineralizacijos;

33.3. išgaunami durpių ištekliai;

33.4. paliekamo priedugninio durpių sluoksnio storis sekliausioje vietoje (ne plonesnis kaip 0,5 m, jeigu išnaudoti plotai bus skiriami žemės ūkiui, 0,3 m – jeigu miškui sodinti arba iškasto durpyno savaiminiam renatūralizavimuisi, 0,15 m – jeigu žuvininkystės tvenkiniams įrengti);

33.5. pirmos eilės gamybos ploto ribos;

33.6. išnaudotų plotų sutvarkymas (rekultivavimas).

34. Telkinio naudojimo projektą derina apskrities viršininkas, tvirtina ir kasybos sklypą įregistruoja Aplinkos apsaugos ministerija. Prireikus atliekama projekto ekologinė ekspertizė. Kai durpių telkinys didesnis kaip 25 ha, turi būti atliktas poveikio aplinkai išsamus vertinimas, o visais atvejais – pirminis vertinimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 456 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos rūšių ir objektų, kuriems turi būti atliekamas poveikio aplinkai išsamus vertinimas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 42-1033).

35. Fiziniai ir juridiniai asmenys, turėdami patvirtintą telkinio naudojimo projektą, parengia žemės sklypo nuomos sutartį, kuri įteisinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu arba apskrities viršininko administracijos sprendimu. Šiuos projektus rengia Valstybinis žemėtvarkos institutas.

36. Durpių telkiniai, suteikti konkurso ir ne konkurso tvarka, pasibaigus leidimui ar jį panaikinus, priskiriami valstybiniam fondui.

Durpių telkinio naudojimo reikalavimai

37. Vyriausybei išleidus potvarkį ar apskrities viršininko administracijai priėmus sprendimą dėl žemės sklypo nuomos telkiniui naudoti, jis pažymimas specialiais riboženkliais.

38. Prie įvažiavimo į telkinį kelių turi būti įrengti informaciniai ir įspėjamieji ženklai, įrengti kelių užtvarai, nurodant telkinio pavadinimą, jo priklausomybę.

39. Durpių telkinys sausinamas nuvedamaisiais, surenkamaisiais ir barelių grioviais. Surenkamųjų griovių gylis po durpių suslūgimo turi būti ne mažesnis kaip 2,5 m, o barelių griovių – vidutiniškai 1,80 m, esant šlaitų koeficientui 1:0,325 ir dugno pločiui 0,30 m.

Surenkamieji grioviai kasami kas 500 m, durpių kraiko gamybos barelių grioviai – kas 20 m, o kompostinių ir kuro durpių gamybos – kas 40 m.

40. Gamybos laukų ploto panaudojimo koeficientas, esant barelių grioviams kas 20 m, yra ne mažesnis kaip 0,74, o kas 40 m – 0,77.

41. Pirmos eilės gamybos ploto ribos nurodomos telkinio naudojimo projekto plane.

42. Pagamintos durpių produkcijos šūsnys išdėstomos barelių griovių galuose išilgai surenkamųjų griovių. Rekomenduojamas šūsnies skerspjūvio plotas – 25 kv. m.

43. Savaiminiam durpių užsidegimui šūsnyse išvengti siūlomos šios priemonės:

43.1. šūsnių perkėlimas specialia mašina;

43.2. greičiausiai linkusių savaiminiam užsidegimui mažaskaidžių durpių skubus realizavimas ar perdirbimas;

43.3. visa ir dalinė šūsnių izoliacija apie 40 cm storio drėgnu durpių sluoksniu;

43.4. durpių suplūkimas (sutankinimas) šūsnyse su vikšrinėmis mašinomis kas 1-3 gamybos ciklus;

43.5. šūsnių izoliacija polietilenine plėvele.

44. Durpių gamybos sezono metu ir po jo turi būti reguliariai atliekamas gamybos laukų remontas, kuris susideda iš:

44.1. barelių ir nusausinamųjų griovių periodinio valymo bei pagilinimo;

44.2. kelmų iš klodo paviršiaus rovimo, išvežimo ir sandėliavimo tam skirtose vietose;

44.3. durpių žaliavos prie griovių ir po šūsnimis iškasimo, paskleidimo ir paviršiaus išlyginimo;

44.4. pralaidų, įrengtų grioviuose, remonto.

45. Mineralinis gruntas, iškastas iš griovių durpių gamybos laukuose, turi būti supiltas prie griovio krašto ir esant reikalui išvežamas, o durpės – paskleidžiamos. Sklaidymo atstumas prie barelių griovių yra 5 m, surenkamųjų griovių – 15 m ir nuvedamųjų – 25 m. Kad už paskleistų durpių nesilaikytų vanduo, turi būti iškasami latakai.

46. Iš gamybos laukų ir griovių šalinami akmenys.

47. Bendra kasybos sklypo naudojimo trukmė nustatoma projekte, atsižvelgiant į gavybos apimtį ir išteklių kiekį.

Iškastų durpių telkinių rekultivavimas

48. Rekultivavimo darbų paskirtis – padaryti tinkamais naudoti iškastų durpynų plotus.

49. Rekultivuojant durpynus, turi būti laikomasi telkinio naudojimo projekte nustatytų reikalavimų. Prieš rekultivuojant durpyną ar jo dalį, markšeiderinis planas turi būti suderintas su Lietuvos geologijos tarnyba.

50. Rekultivavimo darbus pradėti ir atlikti būtina durpynų kasybos metu, o neturint galimybės – ne vėliau kaip metai po darbų užbaigimo. Naudotojas privalo per pirmuosius penkerius durpių išteklių naudojimo metus sukaupti lėšų, reikalingų durpynui rekultivuoti, ir garantuoti jų panaudojimą šiems tikslams.

Pažeistų žemių inventorizavimas atliekamas durpių gavyba besiverčiančių fizinių ir juridinių asmenų lėšomis.

Durpių išteklių naudojimas žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų sklypuose

51. Žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, norėdami savo ūkio reikalams (trąšoms, kurui) kasti durpes iš žemės sklype esančių žemapelkių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnis storesnis kaip 1 m, privalo turėti:

51.1. sklypo parinkimo durpių gavybai aktą, pasirašytą apskrities viršininko administracijos, Žemės tvarkymo departamento rajono žemėtvarkos skyriaus, Kaimo reikalų departamento rajono melioracijos skyriaus ir Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento;

51.2. rajono savivaldybės patvirtintus durpyno naudojimo ir rekultivavimo planus su aiškinamuoju raštu, parengtus rajono melioracijos skyriaus, valstybinės akcinės įmonės „Hidroprojektas“ ar individualių įmonių bei asmenų, kuriems Žemės ir miškų ūkio ministerija yra išdavusi kvalifikacijos atestatus šiems darbams vykdyti. Plane turi būti apskaičiuoti numatyto naudoti durpyno ištekliai, laboratoriniu būdu nustatytas durpių tipas bei jų tinkamumas tam tikrai produkcijai gaminti.

52. Iškastame plote privaloma palikti normatyvais nustatyto storio priedugninį durpių sluoksnį (žr. 33.4 punktą).

53. Baigus naudoti durpyną, žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai savo lėšomis rekultivuoja jį pagal planą ir praneša rajono žemėtvarkos skyriui dėl durpių karjero likvidavimo.

Leidimo naudoti durpių telkinio išteklius panaikinimas, naudojimo sutarčių nutraukimas ir kontrolė

54. Lietuvos geologijos tarnyba kontroliuoja leidimų ir naudojimo sutarčių galiojimo terminus, žvalgybos sąlygų laikymąsi ir analizuoja gautus rezultatus.

Aplinkos apsaugos ministerija ir jos departamentai kontroliuoja, kaip laikomasi durpių telkinio naudojimo ir durpių išteklių apsaugos sąlygų.

55. Leidimas naudoti durpių telkinį nustoja galiojęs, kai baigiasi numatytas galiojimo terminas arba įmonė baigia savo veiklą kaip savarankiškas ūkio subjektas, išsenka naudojamo telkinio ištekliai, žemės savininkas nutraukia su leidimo turėtoju žemės nuomos sutartį.

Leidimas panaikinamas ir naudojimo sutartis nutraukiama, jeigu durpių telkinio naudojimas kelia grėsmę aplinkai arba naudotojas nesilaiko sutartyje ir projekte nurodytų sąlygų, nustatytu laiku nepašalina kontroliuojančių institucijų nurodytų pažeidimų bei nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų reikalavimų.

Paraiška dėl leidimo galiojimo nutraukimo pateikiama Lietuvos geologijos tarnybai, prieš tai ją suderinus su Aplinkos apsaugos ministerija ir apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento rajono žemėtvarkos skyriumi telkinio žemės rekultivavimo bei likusių išteklių apsaugos atžvilgiu.

56. Esant šiurkštiems ir pasikartojantiems durpių karjero įrengimo bei naudojimo taisyklių pažeidimams, Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamentas ir apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento rajono žemėtvarkos skyrius gali uždrausti žemės savininkui, valdytojui arba žemės naudotojui kasti durpes.

57. Asmenys, kontroliuojantys durpių telkinio naudojimą, turi teisę:

57.1. duoti privalomus įpareigojimus (nurodymus) durpių telkinio naudojimo ir apsaugos klausimais;

57.2. sustabdyti savavališkus naudojimo, žvalgybos ir tiriamuosius durpynų darbus;

57.3. pateikti pasiūlymus atitinkamoms institucijoms, kad įmonėms, sistemingai pažeidžiančioms durpių telkinio naudojimo ir apsaugos tvarką, būtų nutraukta nuomos sutartis;

57.4. gauti iš ministerijų, savivaldybių, įmonių, akcinių bendrovių ir kitų organizacijų duomenis, susijusius su durpių telkinio naudojimu;

57.5. dalyvauti komisijose, priimant rekultivuotus durpynus.

58. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti durpių eksporto kvotas, o Aplinkos apsaugos ministerija – durpių gavybos limitus.

59. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę durpių telkinių naudojimo ir apskaitos tvarkos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką.

______________

Priedėlis Nr. 1

0651003
Formos	Ūkinio objekto
Kodai

Įmonė, firma, bendrovė ir kt. (pavadinimas) Statistinė ataskaita 2-KN

Leidimo (licencijos) verstis kasyba Nr. Patvirtinta Valstybinės geologijos tarnybos 1992 m.

Adresas ................................................. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 54*

Metinė ataskaita – paštu

Įmonės, firmos, bendrovės ir kt., eksploatuojančios kietųjų

naudingųjų iškasenų telkinius, ataskaitą pateikia Lietuvos

geologijos tarnybai (Konarskio g. 35, 2600 Vilnius) iki

sausio 20 d.

KIETŲJŲ NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TELKINIŲ 199 M. KASYBOS ATASKAITA

Telkinys ir jo sklypo (dalies) Nr.

Išteklių pokytis (tūkst. t)

Žaliavos perdirbimo atliekos

Iš žaliavos pagaminta produkcija

Skirtos žemės sklypas, ha

Rekultivuota 199…m., ha

Pažeistos žemės, ha 199… 12 31

iškasta (gavyba) 199…m. iš jų mažaskaidrės

gavybos nuostolis

+prieaugis

-nurašymas

išteklių likutis 199… 12 31 būklei iš jų mažaskaidrės

rūšis, mat. vnt., gavybos plotas, ha

kiekis, nenaudoto ploto likutis

pavadinimas

kiekis, tūkst. t

iš viso sklypo Nr. žemės kadastre, savininko naudotojo kodas

miške

iš viso

iš jų:

a) apsodinta mišku,

b) vandens tvenkiniai,

c) žemės ūkio naudmen.

iš viso

miške

*Suderinta su Statistikos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 25 d. Nr. 13-05-41

Įmonės, firmos, bendrovės direktorius ................................................

(parašas, vardas, pavardė)

A. V. Ataskaitą užpildė .................................................................................

(pareigos, parašas, vardas, pavardė)

199............ m. ...... mėn. ...................... d. tel. .........

______________

Priedėlis Nr. 2

Pildymo pavyzdys

0651003	7700035
Formos	Ūkinio objekto
Kodai

Įmonė, firma, bendrovė ir kt. (pavadinimas Ežerėlio durpių įmonė Statistinė ataskaita 2-KN

Leidimo (licencijos) verstis kasyba Nr. … 115-1991 m. Patvirtinta Valstybinės geologijos tarnybos 1992 m.

Adresas … Kauno g. 17, Ežerėlis, 4328 Kauno raj. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 54*

Metinė ataskaita – paštu

Įmonės, firmos, bendrovės ir kt., eksploatuojančios kietųjų

naudingųjų iškasenų telkinius, ataskaitą pateikia Lietuvos

geologijos tarnybai (Konarskio g. 35, 2600 Vilnius) iki sausio

20 d.

KIETŲJŲ NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TELKINIŲ 1997 M. KASYBOS ATASKAITA

Telkinys ir jo sklypo (dalies) Nr.

Išteklių pokytis (tūkst. t)

Žaliavos perdirbimo atliekos

Iš žaliavos pagaminta produkcija

Skirtos žemės sklypas, ha

Rekultivuota 1997m., ha

Pažeistos žemės, ha 1997 12 31

iškasta (gavyba) 1997m.

iš jų mažaskaidrės

gavybos nuostolis

+prieaugis

-nurašymas

išteklių likutis 1997 12 31 būklei iš jų mažaskaidrės

rūšis, mat. vnt., gavybos plotas, ha

kiekis, nenaudoto ploto likutis

pavadinimas

kiekis, tūkst. t

iš viso sklypo Nr. žemės kadastre, savininko naudotojo kodas

miške

iš viso

iš jų:

a) apsodinta mišku,

b) vandens tvenkiniai,

c) žemės ūkio naudmen.

iš viso

miške

Kauno rajonas

Ežerėlis

1757

1650

300

4.81

1336.8

500

400

1031.9

312

550035

100

0.77

Prienų rajonas

Palios

-270

5469

1324

309

2.68

1331

1297

1015.7

0.7

331046

Šilutės rajonas

Aukštumala

1658

2471

1163

2615

361

1308

4862

Įmonės, firmos, bendrovės direktorius Petras Jonaitis________________________

(parašas, vardas, pavardė)

Ataskaitą užpildė gamybos sk. v-kas Šarūnas Petkus_______________________

(pareigos, parašas, vardas, pavardė)

1998 m. sausio 20 d. tel. 5 31 52

______________

Durpių telkinių kasybos metinės statistinės ataskaitos formos 2-KN pildymo paaiškinimas

I. Lietuvos geologijos tarnybai ataskaitą kiekvienais metais iki sausio 20 d. pateikia visos įmonės, firmos, bendrovės ir kitos organizacijos, naudojančios durpių telkinius pagal markšeiderinių matavimų duomenis, žemės skyrimo arba grąžinimo dokumentus. Prie ataskaitos pridedamas markšeiderinis planas.

II. Ataskaitos pirmojo puslapio viršutinėje dalyje iš įmonių rejestro klasifikatoriaus įrašomas ūkio objekto kodas, nurodomas tikslus steigėjo, įmonės, firmos, bendrovės ar kitos organizacijos pavadinimas ir adresas; leidimo verstis kasybos ūkine veikla numeris ir išdavimo metai, ataskaitos pavadinime įrašomi atsiskaitomieji metai.

III. Ataskaitos atskiros skiltys pildomos taip:

1 – nurodomas telkinio pavadinimas (pagal išteklių tvirtinimo protokolą) ir jo sklypo Nr. (jeigu toks yra).

2 – ataskaitiniais metais iškastas durpių kiekis, iš jų – mažaskaidžių, tūkstančio tonų tikslumu.

3 – analogiškai 2 skilčiai, nurodant faktinį kiekį pagal telkinio naudojimo projekto skaičiuotę.

4 – prieaugis – tai papildomai (iš naujo) išžvalgytas ir patvirtintas išteklių kiekis arba markšeideriniais matavimais nustatyti ankstesniais metais neteisingai nurašyti ištekliai.

Nurašymas – tai nurašytas arba perskaičiuoto išteklių kiekio skirtumas su ankstesnių metų likučiu.

5 – analogiškai 2 skilčiai, atėmus (2+3+4) iš ankstesnių metų likučio.

6-7 – vietoje atliekų papildomai įrašomas durpių telkinio pramoninis plotas ir jo likutis.

10-11 – skirtas žemės sklypo plotas (nurodomas žemės sklypo likutis, atėmus grąžintą plotą) ir jo numeris, suteiktas žemėtvarkos skyriaus bei šio sklypo savininko ar naudotojo kodas (pildoma stulpeliu).

12 – rekultivuotas ataskaitiniais metais žemės plotas nurodomas tik pagal žemės grąžinimo aktą.

13 – pildoma stulpeliu pagal aktą.

14-15 – nurodomas pagal gruodžio 31 d. būklę pažeistos žemės likutis, įskaitant ir rekultivuojamą, bet negrąžintą žemę.

1, 5, 10-15 skiltys pildomos ir visiems nenaudojamiems įmonės fondo durpių telkiniams.

Naudojamiems durpynams 8 ir 9 skiltyse nurodoma, kiek iš iškastų durpių (2 skiltis) panaudota atskirai kurui – K, kraikui – KR ir trąšoms, kompostui bei apželdinimui – T, žaliava eksportui, iš jų mažaskaidžių durpių – E, rašant stulpeliu ir nurodant šiuos simbolius.

IV. Šioje ataskaitoje telkiniai nurodomi pagal apskritis ir rajonus. Apskritys ir rajonai rašomi ataskaitos pildomosios dalies viduryje.

______________