LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
Į S A K Y M A S
dėl dariaus ir girėno aerodromo su įrangos liekanomis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano tvirtinimo
2009 m. lapkričio 5 d. Nr. ĮV-601
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034) 1.4. punktu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 ir 37.5 punktais ir atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009-10-14 teikimą Nr. (13.1)2-2913:
1. T v i r t i n u pridedamą Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 16943; buvęs kodas: U8) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (Teritorijos ir apsaugos zonų ribų planą bei paveldotvarkos projektą).
2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 1 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (Teritorijos ir apsaugos zonų ribų plano bei paveldotvarkos projekto) skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
3. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 1 punkte nurodytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (Teritorijos ir apsaugos zonų ribų planą bei paveldotvarkos projektą) įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje.
Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis
|
|
|
|
AKCINĖ BENDROVĖ
„KAUNO PAMINKLŲ RESTAURAVIMO PROJEKTAVIMO INSTITUTAS“
Raguvos g. Nr. 5, Kaunas LT-44275. Tel. 2O1568, Tel./faks. 226343
Įm. Kodas 134198515, PVM kodas LT341985113
AB Šiaulių bankas Kauno filialas, A/s LT55 718O9 OOO2 2467 651
| PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: |
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys
|
| KOMPLEKSAS: |
DARIAUS IR GIRĖNO AERODROMAS SU ĮRANGOS LIEKANOMIS (U8)
|
|
|
Teritorijos ir apsaugos zonos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos Specialusis planas
|
| STADIJA: |
SPRENDINIAI |
2. BENDROJI DALIS
2.1. Kauno Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) teritorijos apibūdinimas.
2.2. Patvirtintų ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įtaka Kauno Dariaus ir Girėno aerodromui su įrangos liekanomis (U8).
3. TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PROJEKTAS
3.2. Planuojama Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) vertybės apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio riba.
GRAFINĖ DALIS
1. Dariaus ir Girėno aerodromo (kultūros vertybė U8) teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas SP-1.
2. Dariaus ir Girėno aerodromo (kultūros vertybė U8) teritorijos ir apsaugos zonos ribų nužymėjimo brėžinys SP-2.
PLANAVIMO IR VIEŠUMĄ UŽTIKRINANTYS DOKUMENTAI
1. ĮVADAS
Kauno aerodromas 1989-01-23 Lietuvos TSR KM Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos raštu Nr. 26 įtrauktas į laikinąją istorijos paminklų apskaitą, o pagal tos pačios tarybos 1990-01-23 raštą Nr. 14 įtrauktas į pastovią Kultūros paminklų apskaitą. Jam suteiktas kultūros paminklų sąrašo numeris. Šis kultūros paveldo objektas tapo vietinės reikšmės istorijos paminklu IV1187.
1993-12-02 Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro direktoriaus V. Karčiauskas patvirtino Kauno Žagariškių aerodromo komplekso IV1187 teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas. Nustatytas teritorijos plotas – 193,0 ha, paminklo apsaugos zonos plotas – 43,9 ha, saugomo landšafto zonos plotas – 20,2 ha, reguliuojamo užstatymo zonos plotas – 8,3 ha.
1995-07-10 Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) įsakymu Nr. 103 jo statusas perkvalifikuotas į Kultūros vertybę K8. Nustatytas teritorijos plotas – 193,0 ha. Apsaugos zonų ribos koreguotos. 1998-12-30 KVAD įsakymu Nr. 371 Kultūros vertybė pervadinta į U8.
1996 m. parengtas Dariaus ir Girėno aerodromo sumažintos apimties detalusis planas (aut. J. Lukšė). Jame šiek tiek pakoreguotos paminklo teritorijos ribos šiaurės vakaruose, pagal Liepų g. Teritorijos ir apsaugos zonų plotai projekte nenurodyti. 2002 m. parengtas Dariaus ir Girėno aerodromo (kultūros vertybė U8) specialusis planas (aut. N. Steponaitytė). Specialiojo plano sprendiniuose koreguota kultūros vertybės teritorijos riba: šiaurės rytuose ji sutapdinta su kapinių tvora ir buv. Kauno tvirtovės centrinio įtvirtinimo griovio šlaito ketera. Pietuose ir pietvakariuose kultūros vertybės riba koreguota pagal numatytos Europos prospekto trasos šiaurinę ribą. Koreguota vakarinė teritorijos riba, pritaikant ją pagal Marvelės upelio šlaito keteros konfigūraciją. Teritorijos ir apsaugos zonų plotai nenustatyti.
2006-03-23 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-107 patvirtintas žemės sklypo prie pastatų ir įrenginių Veiverių g. 132 detalusis planas (aut. arch. G. Bulavas). Detaliajame plane nustatytas aerodromo sklypo plotas – 1919686 kv. m.
Lietuvos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomais“ (Žin., 2005 m. Nr. 58-2034) Dariaus ir Girėno aerodromas su įrangos liekanomis (U8) paskelbtas saugomu valstybės.
Įsigaliojus naujam LR Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymui (2004 m. rugsėjo 28 d., Nr. IX-2452, Vilnius) ir iškilus būtinybei, nuspręsta pradėti rengti nekilnojamosios kultūros vertybės – Kauno Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą. Pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį rengiamas specialusis planas yra vietovės lygmens, susidedantis iš Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2007-04-04 įsakymas Nr. Į-120 „Dėl kultūros paveldo objekto – Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) Kauno m. sav., Kaunas, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“.
Planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Kauno Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) išsaugojimą ir įteisinti taikomus paveldosaugos reikalavimus.
Planavimo uždaviniai: nustatyti (patikslinti) Kauno Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus. Teritorijos tvarkymo, apželdinimo, vertingų medžių išsaugojimo ir tvarkymo, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimai plane nesprendžiami. Nuosavybės atkūrimo klausimai plane nenagrinėjami.
Projektavimo eiga: Vadovaujantis KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus 2007-04-04 d. įsakymu Nr. Į-120 pradėtas rengti Kultūros paveldo objekto – Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.
Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPD Kauno teritorinis padalinys pateikė:
1. Kultūros paveldo departamento Direktoriaus 2007-04-04 d. įsakymo Nr. Į-120 „Dėl kultūros paveldo objekto – Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8), Kauno m. sav., Kaunas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ kopija, 1 lapas.
2. Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-05-28 rašto „Dėl specialiojo plano rengimo“ Nr. 24-324-(16.24) kopija, 1 lapas.
3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio planavimo sąlygų nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti kopija, 1 lapas.
4. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-07-24 planavimo sąlygų nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti kopija, 1 lapas.
5. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2007-11-09 planavimo sąlygų specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. R-6503, kopija, 1 lapas.
6. Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-11-09 planavimo sąlygų nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. 5R-4646-(16.28) kopija, 1 lapas.
Projektavimo darbai buvo vykdomi etapais:
I. Esamos būklės analizės stadija:
Atlikta Dariaus ir Girėno aerodromo teritorijos ribų istorinės raidos analizė. Išnagrinėta istorinė medžiaga. Pateiktos istorinių planų kopijos, atskirų laikotarpių aprašymai. Parengtos įvairiais laikotarpiais (nuo 1915 iki 2007 m.) buvusių aerodromo ribų ir dabartinio kadastrinio sklypo ribų schemos.
Surinkta medžiaga apie gretimas kultūros vertybes ir gretimus sklypus.
II. Koncepcijos rengimo stadija:
Atsižvelgiant į atliktas esamos būklės analizės išvadas, pasiūlyta patikslinti Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) teritorijos ir apsaugos zonos ribas, patvirtintas Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro direktoriaus V. Karčiausko 1993-12-02. Nustatytos apsaugos nuo fizinio poveikio, vizualinės apsaugos pozonių ribos ir jų plotai.
Koncepcija aptarta Kauno Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, įvykusiame 2007-11-21, kuriame dalyvavo KPD Kauno teritorinio padalinio ir Kauno m. savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus atstovai.
Teritorijos ir apsaugos zonos (su pozoniais) ribų projekto koncepcijai pritarta (Kauno m. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pasitarimo protokolas Nr. 55-8-7).
Koncepcijos pagrindu konkretizuojamos vertybės teritorijos ir apsaugos pozonių ribos.
Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys.
Specialaus plano rengėjas: AB Kauno Paminklų restauravimo projektavimo institutas.
2. BENDROJI DALIS
2.1. Kauno Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) teritorijos apibūdinimas
2.1.1. Situacija
Administracinė priklausomybė: Kauno apskritis, Kauno miestas, Kauno miesto savivaldybė, Aleksoto seniūnija.
Geografinė padėtis: Kauno Dariaus ir Girėno aerodromas yra Kauno miesto pietvakarinėje dalyje, Nemuno kairiojo kranto viršutinėje terasoje. Aerodromo teritorija plyti į pietus 1500-1800 m., iki dabartinio Europos prospekto. Iš rytų pusės aerodromo teritorija ribojasi su buvusios Kauno tvirtovės centrinio įtvirtinimo pylimu, Veiverių gatve. Aerodromo plotis rytų – vakarų kryptimi 800-1400 m. šiaurės vakarinė riba praeina Liepų gatvele, vakarinė riba – Marvelės upelio slėnio šlaito ketera.
Vertybės apimtis: Dabartinės – (1992 m. patvirtintos) Dariaus ir Girėno aerodromo (U8) ribos praeina Dariaus ir Girėno gatvės pietine riba, buvusios Kauno tvirtovės pylimo pietvakarine kraštine, Veiverių g. vakarine riba, pagal Kauno apskrities Mokesčių inspekcijos teritorijos šiaurinę ir vakarinę ribą. Pietvakariuose riba praeina Vilkaviškio gatvelės šiaurės rytine kraštine, vakaruose – palei Marvelės upelio slėnio šlaito keterą, šiaurės vakaruose – pagal Liepų g. pietrytinę kraštinę, toliau – pagal Universiteto g. pietrytines kraštines. Ribos nustatytos 1992-12-27, patvirtintos Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro direktoriaus 1993-12-02. Vėliau koreguotos teritorijos ir apsaugos zonos ribos nėra patvirtintos.
2.1.2. Istorinės raidos apžvalga
Aerodromas Kauno apylinkėse, į pietvakarius nuo miesto buvo įrengtas 1915 m. vokiečių armijos Pirmojo pasaulinio karo metu. Prie dabartinės Dariaus ir Girėno gatvės tuomet buvo pastatyti du angarai lėktuvams ir keli pagalbiniai statiniai. Teritorijoje prie jų išlygintas laukas dirižabliams. Jis tęsėsi iki pelkėtos vietos iš kur prasidėjo upelis. Per šią pelkėtą teritoriją ėjo medinis tiltas link dirižablio angaro su pagalbiniais statiniais. Prie visų pastatų buvo atvestos geležinkelio atšakos, dalinai panaudojant tvirtovės geležinkelio linijas. Po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 m. daugumą išlikusių statinių perėmė Lietuvos karo aviacija, kuri čia išliko iki 1941 m. Tai buvo pagrindinis Lietuvos karo aviacijos aerodromas. Jo įrengimui 1927 m. buvo išmatuota 131 ha 9678 kv. m. Kauno priemiesčio žemės, kuri 1928 m. įstatymu nusavinta iš keliolikos valdytojų. Be karo aviacijos, aerodrome pradėjo kurtis ir Lietuvos civilinė aviacija, buvo įkurtas civilinis Kauno aerouostas. 1931 m. sudarytame plane buvo išdėstytos abi aviacijos rūšys. Šalia Dariaus ir Girėno gatvės įsteigtas „civilinės aviacijos rajonas“, o prie buvusio dirižablio angaro – „kariškų trobesių rajonas“.
Iki 1938 m. Kauno aerodrome veikė dvi pastovios oro linijos Berlynas–Kaunas–Maskva ir Karaliaučius–Kaunas–Leningradas, vėliau dar atidarytos oro linijos Helsinkis–Ryga–Kaunas–Karaliaučius, Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis, Kaunas–Palanga.
Kasmet vykdavo aviacijos šventės.
Su Kauno aerodromu susiję žymūs Lietuvos aviacijai įvykiai. Čia išbandyti pirmieji J. Dobkevičiaus, A. Gustaičio lėktuvai, pirmasis sklandytuvas, atliktas pirmasis Lietuvoje nusileidimas parašiutu.
1933 m. liepos 15–17 d. Dariaus ir Girėno transatlantinio skrydžio galutinis punktas buvo Kauno aerodromas. Čia susirinkusi žmonių minia liepos 17 d. taip ir nesulaukė „Lituanikos“. Liepos 19 d. daugiau kaip 50 tūkst. žmonių minia sutiko iš Vokietijos parskraidintus žuvusiųjų lakūnų kūnus.
Antrojo pasaulinio karo metais aerodromą praplėtė okupacinė vokiečių kariuomenė, buvo įrengta kilimo-tūpimo juosta su kieta danga. Po karo aerodromo ribos nepakito.
Sovietmečiu teritorijoje veikė Kauno aerouostas ir dislokavosi sovietų kariuomenės sraigtasparnių pulkas.
Pokario metu, įrengiant Kauno aerouostą, naujos statybos vyko rytinėje teritorijos dalyje. Pastatyti keleivių rūmai, kiti aerouostui būtini statiniai, požeminė slėptuvė, įrengti nauji įvažiavimai ir aikštelės. Praplėstas kilimo-tūpimo takas.
1989 m. Kauno aerouostas iškeltas į Karmėlavą. 1990 m. keleivių rūmuose įkurtas Lietuvos aviacijos muziejus. 1993 m. kartu su tarybine (tada jau Rusijos) armija pasitraukė sraigtasparnių pulkas. Vietoje jungtinio „Aerofloto“ būrio įsteigta AB „Aviakompanija Lietuva“.
1993 m. Kauno m. savivaldybė į Komunalinio ūkio skyriaus balansą perėmė pakilimo-tūpimo taką ir automobilių stovėjimo aikštelę prie Veiverių gatvės. Buvę kariniai statiniai perduoti SĮ „Santakos butų ūkis“. Teritorija ir dalis karinių objektų laikinam naudojimui perduoti Kauno aeroklubui ir kitoms visuomeninėms sporto organizacijoms. 1995–1997 m. buvo atliekami teritorijos tvarkymo darbai. Siekiant išsaugoti aerodromo vientisumą bei istorinę-funkcinę paskirtį, 1997 m. įsteigta viešoji įstaiga – Dariaus ir Girėno aerodromas.
2.1.2. Dariaus ir Girėno aerodromo sklypo bei aplinkos būklė.
Dabar yra išlikęs apie 193 ha (2006 m. patvirtintame detaliajame plane suformuotas sklypas ir nustatytas tikslus sklypo teritorijos plotas) aerodromo laukas. Per karą ir tarybiniais metais buvo sunaikinti beveik visi senieji kariškių trobesių rajono pastatai. Dalis teritorijos apžėlė menkaverčiais medeliais ir krūmais.
Po 1993 m. aerouosto teritorija pradėta niokoti: sugriauti beveik visi civilinės aviacijos statiniai šiaurinėje aerodromo dalyje: senoji aerostotis bei angarai.
Iš tarybinių laikų liko keleivių rūmų pastatas, dabar aviacijos muziejus, greta esančiuose pastatuose įsikūrė Aleksoto seniūnija, policijos nuovada, priešgaisrinės apsaugos dalis. Prie Veiverių g. išliko didžiulė požeminė slėptuvė.
Prie muziejaus pastatytas memorialas žuvusiems Lietuvos aviatoriams.
Nuo Veiverių g. vakarų link eina Karo Aviacijos gatvė, pravesta tarpukariu, kurios trasa toliau išnyksta pokario metais išasfaltuotas plotas, toliau jos trasa vėl atsiranda, greta jos išsidėstę betoninės slėptuvės ir raudonų plytų pastatas. Toliau Karo aviacijos gatvė sutampa su buvusia Kauno tvirtovės geležinkelio linijos trasa. Greta gatvės išlikę grioviai vandens nubėgimui.
Išlikusi dar 1915 m. vokiečių pravesta geležinkelio linijos trasa.
Pietinėje aerodromo dalyje išlikę betoniniai riedėjimo takai ir aikštelių-angarų pamatų liekanos. Aerodromo vakariniu pakraščiu praeina vokiečių išbetonuotas riedėjimo takas. Jis daug kur apgriautas, nes buvo sprogdinamas.
Pietinė teritorijos dalis labiausiai įsisavinta ir naudojama teritorija. Čia pastatyti surenkami angarai, kiti statiniai. Šiuo metu čia susikoncentravusi aviatorių veikla, teritorija tvarkoma, apvalyta nuo menkaverčių želdinių. Likusi aerodromo teritorijos dalis dabar tvarkoma, tačiau daug kur dar tebėra apaugusi didžiulėmis žolėmis, krūmokšniais. Šiaurinėje dalyje prie Dariaus ir Girėno g. čia buvusių statinių liekanos sunykę, apaugę krūmais.
Marvelės upelio šlaite ilgą laiką iš vamzdžio bėgo vanduo, surinktas drenažo iš aerodromo teritorijos. Vanduo ardė šlaitą. Prieš keletą metų vandens nubėgimas sutvarkytas.
2.2. Patvirtintų ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įtaka Kauno Dariaus ir Girėno aerodromui su įrangos liekanomis (U8).
Kauno miesto bendrasis planas patvirtintas Kauno m. tarybos 2003-05-29 sprendimu T-242 reg. Nr. 00219100001. Atskiroje bendrojo plano dalyje įvertinta gamtinė ir kultūrinė aplinka: kultūros vertybių dalies rengimui vadovavo: hab. dr. J. Bučas, konsultavo hab. dr. A. Miškinis, archit.. A. Jakučiūnas. Pateiktoje lentelėje „Kultūros paveldo saugojimo kryptys, tvarkymo ir naudojimo režimai“ Dariaus ir Girėno aerodromui su įrangos liekanomis (U8) nurodyta prioritetinė autento išsaugojimo kryptis, prioritetinis tvarkymo režimas – konservavimo-restauravimo, naudojimo režimas – riboto naudojimo.
Tuo atžvilgiu bendrojo plano nuostatos Kultūros vertybės U8 išsaugojimui yra palankios. Tačiau bendrajame plane sprendinių dalyje aerodromo teritorija parodyta kaip bendrojo naudojimo želdynų plotas, o ne kaip transporto infrastruktūros teritorija. Toks sprendinys prieštarauja vienos svarbiausių kultūros vertybės U8 vertingųjų savybių – autentiškos funkcijos išsaugojimui.
Netiksliai parodyta kultūros vertybės riba: iš aerodromo teritorijos eliminuotas aviacijos muziejus su Karo aviacijos g. atkarpa, neteisingai parodyta riba prie projektuojamos Europos pr. trasos ir šiaurės vakarinėje kultūros vertybės riba, aerodromui priskirta buv. Kauno tvirtovės įtvirtinimo dalis.
Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas patvirtintas Kauno m. savivaldybės tarybos 2007-03-01 sprendimu Nr. T-69 reg. Nr. 002192005090. Planas, grindžiamas nauja istorinių miestų plėtros koncepcija, paremta istorinių ir naujųjų miesto dalių atskyrimu regimuoju atstumu ir keičianti dispersinį aukštybinių pastatų išdėstymą į koncentruotą aukštybinės statybos lokalizaciją, kad būtų mažesnis jų vizualinis poveikis saugomoms teritorijoms.
Tačiau Kauno Dariaus ir Girėno aerodromo atžvilgiu šio specialiojo plano sprendiniai neprisilaiko šių nuostatų.
Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno teritorijoje specialiojo plano sprendiniuose į pietvakarius nuo Europos pr. ir Veiverių g. sankryžos numatyta statomų grupėmis aukštybinių pastatų teritorija, o prie Europos pr. į vakarus nuo Veiverių g. numatyta pavienių aukštybinių pastatų statybos teritorija, nors šiose teritorijose galioja aerodromo apsaugos zonos apribojimai aukštesniems kaip 20 m objektams (turi būti derinama su civilinės aviacijos administracija ir kariuomenės vadu). Specialiajame plane aerodromo teritorija parodyta kaip želdinių plotas.
Aukštybinių pastatų atsiradimo galimybė greta aerodromo sunkiai suderinama su viena svarbiausiu jo vertingųjų savybių – su aviacija susijusia veikla.
Žemės sklypo Veiverių pl. 132 (S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo) detalusis planas patvirtintas 2006-03-23 Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-107. Detalaus plano sprendiniuose dalinai prisilaikyta 2002 m. specialaus plano siūlymų: išsaugojamos senųjų riedėjimo takų trasos. Pietinėje dalyje siūloma nauja statyba atstatymo principų – buvusių angarų vietose, atkartojant jų gabaritus. Kiti sprendiniai ne visai atitinka specialųjį planą. Detalusis planas numato didelius naujo užstatymo plotus pietinėje sklypo dalyje. Šiaurėje, prie Dariaus ir Girėno g. neprisilaikyta siūlomo linijinio užstatymo principo formuojant artimą istoriniam užstatymą. Statinių aukštis – iki 15 m. Pagal detalųjį planą paliekama pirminė sklypo paskirtis.
Dariaus ir Girėno aerodromo (kultūros vertybė U8) specialusis planas. Parengtas 2002 m. Specialiojo plano sprendiniuose pakoreguotos aerodromo teritorijos ribos pagal projektuojamą Europos pr. trasą. Nustatyti saugotini elementai ir jų tvarkymo režimas. Numatytos galimos reglamentuotos naujos statybos teritorijos atstatomuoju principu, buvusių angarų aikštelėse pietinėje dalyje, o šiaurėje, prie Dariaus ir Girėno g. numatytas užstatymas buvusiame civilinės aviacijos statinių rajone, buvusių statinių vietose, atkuriant juos, arba statant naujus analogiškų gabaritų pastatus (detaliajame plane šio principo nesilaikyta). Šio specialiojo plano sprendiniai sudarė maksimaliai palankias sąlygas išsaugoti kultūros vertybės teritoriją ir vertingąsias savybes.
Mokslo ir technologijų parkas „TECHNOPOLIS“ statiniams naujas sklypas nenumatytas suformuoti. Administracinis pastatas pastatytas ne visai prisilaikant principo užstatymą formuoti buvusių angarų aikštelėse.
2.3. Problemos ir pavojai
Kauno Dariaus ir Girėno aerodromo teritorijos tvarkymas yra problematiškas. Teritorijoje yra priaugę menkaverčių krūmų. Kai kurios vietos užpelkėjusios, pažeistas išlygintas lauko paviršius. Buvusių statinių prie Dariaus ir Girėno g. pamatai užžėlę žole ir krūmais. Tvarkyti tokią didelę teritoriją reikia daug lėšų, technikos, darbo rankų. Būtina apsaugoti teritoriją, kad nebūtų verčiamos šiukšlės, padeginėjama sausa žolė. Kol kas, visa tai atlikti nepajėgiama.
Spaudoje, kitose masinės informacijos priemonėse bandoma formuoti nuomonę, kad istorinis aerodromas, kuriame susikūrė ir vystėsi Lietuvos aviacija, yra tik nevertinga dykvietė, apleista teritorija, kurią reikia pertvarkyti, įsisavinti, užstatyti.
Buvo parengta galimybių studija dėl apie 70 ha ploto aerodromo šiaurinėje dalyje panaudojimo sporto aikštynams, golfo laukams ir įvairiems statiniams. Ši vadinama studija parengta, neįsigilinus į siūlomos pertvarkyti teritorijos istoriją ir reikšmę Lietuvai. Objektas traktuotas kaip tuščias, apleistas laukas. Šie siūlymai buvo paskelbti spaudoje. Siūlymuose nėra pagrindinės idėjos, nepateikti jokie juos pagrindžiantys argumentai.
Pakeitus šios aerodromo dalies paskirtį ir leidus čia statyti, įrengti sporto aikštynus ir pan. būtų sunaikinta seniausia aerodromo dalis, teritorija, kur buvo pirmasis 1915 m. aerodromas ir kuri buvo naudojama pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos aviatorių 1919–1941 m. bei vėliau, išplėtus aerodromą. Šiaurinėje aerodromo dalyje, prie Dariaus ir Girėno gatvės tarpukaryje buvo civilinės aviacijos statiniai – pastatas keleiviams, angarai, meteorologinė stotis ir t.t. Šiame lauke susirinkusi minia laukė atskrendant „Lituanikos“.
Sunaikinus šią erdvę, būtų sunaikinta istorinė atmintis.
Be to, sumažinus aerodromo teritoriją būtų susiaurintos jo funkcijos, aerodromas netektų būtinų pilotų mokymui įstrižos krypties gruntinių kilimo-tūpimo takų, kuriems reikalinga šis teritorijos plotas.
Aerodromas į LR Kultūros vertybių registrą įrašytas kaip urbanistiniu požiūriu vertinga teritorija. Jame yra vertinga suformuota plano struktūra. Todėl perplanavus nors dalį šios teritorijos, būtų sunaikinti ir pažeisti istoriniai plano elementai.
Bandymai sumažinti aerodromo teritoriją kelia pavojų sunaikinti vieną svarbiausių jo vertingųjų savybių – aviacinę funkciją, istorinę Lietuvos aviacijos erdvę.
Keturi buvusio Žagariškių kaimo gyventojai reikalauja grąžinti jų žemę, kuri priklauso aerodromui. Konkrečių planų, kur buvo jų sklypai pretendentai nepateikia, nėra aišku ar gautos ar ne kompensacijos už žemę. Kadangi aerodromas yra statinys, be to saugoma teritorija žemės grąžinimas jo ribose negalimas.
3. TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONŲ RIBŲ PROJEKTAS
3.1. Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) vertybės teritorijos riba.
Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 21-617) bei Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 2004, Nr. 153-5571) saugomai teritorijai ribos nustatomos pagal gatvių ir kadastrinių sklypų ribas. Todėl ribos nustatytos pagal detaliajame plane (patvirtintas 2006-03-23 Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-107) užfiksuotas ir vėliau suformuotas kadastrinio sklypo ribas.
3.2. Planuojama Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) vertybės apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio riba.
Apsaugos nuo fizinio poveikio pozomis turi užtikrinti, kad kultūros vertybės teritorija nebūtų pažeidžiama fiziškai. Apsaugos nuo fizinio poveikio pozomis planuojamas į vakarus nuo kultūros vertybės teritorijos, Marvelės upelio šlaite, besiribojančiame su aerodromo teritorija. Kadangi bet kokia invazija į šlaitą gali turėti įtakos teritorijos grunto stabilumui. Galimos grunto nuošliaužos ar pan. Šlaitas turi didžiulę reikšmę tvarkant vandens nubėgimą iš aerodromo teritorijos. Ilgą laiką laisvai bėgęs vanduo griovė šlaitą, tuo pačiu kėlė pavojų aerodromui. Pozonio pietinė riba sutampa su projektuojama Europos pr. šiaurine riba, toliau eina palei Julijanavos g. rytinį kraštą, leidžiasi prie Marvelės upelio ir eina Kauno miesto riba, toliau suka į rytus, praeina griovos šiaurinio šlaito ketera. Į apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį taip pat patenka sklypai Liepų g. 12 ir Dariaus ir Girėno 31. Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio ribos sutampa su šių sklypų ribomis. Netinkama veikla šiuose sklypuose gali fiziškai paveikti aerodromo teritoriją.
3.3. Planuojama Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) vertybės apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio riba.
Vizualinės apsaugos pozonis reikšmingas, saugant kultūros vertybės apžvelgiamumą, jis turi užtikrinti, kad neatsirastų statinių, kurie darytų neigiamą įtaką kultūros vertybės vertingosioms savybėms. Toks pozonis planuojamas į pietryčius nuo kultūros vertybės iki Veiverių g. ir Europos pr. Ši teritorija labai svarbi aerodromo teritorijos apžvelgiamumui judant link miesto centro iš pietų pusės, arba judant Europos prospektu. Vizualinės apsaugos pozonio riba sutampa su Europos pr. ir Veiverių g. ribomis. Kita vizualinės apsaugos pozonio dalis yra į šiaurės vakarus nuo aerodromo. Ši teritorija tiesiogiai vizualiai susijusi su aerodromu, jos neatskiria plačios gatvės, kurios riboja didžiąją aerodromo teritorijos dalį ir atskiria jį nuo užstatytos teritorijos. Šios vizualinės apsaugos pozonio ribos praeina sklypų prie Universiteto g. šiaurės vakarų ribomis.
Suvestinė teritorijų ir apsaugos zonos plotų lentelė
| Pavadinimas |
1993-12-02 patvirtintas plotas, ha |
Planuojamas plotas, ha |
| 1. Kultūros vertybės teritorijos plotas |
193,00 |
191,96 |
| 2. Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio (1993 m. – apsaugos nuo fizinio poveikio zonos) plotas |
43,90 |
123,13 |
| 3. Vizualinės apsaugos pozomis (1993 m. saugomo landšafto zonos plotas 20,20 ha ir reguliuojamo užstatymo zonos plotas 8,3 ha). |
28,50 |
106,60 |
4. Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijos specialusis planas. Aiškinamasis raštas. SĮ „Kauno planas“, 2006 // www.kaunoplanas.lt/Specialieji_planai.htm
5. Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijos specialusis planas. Pagrindinis brėžinys (Patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu, 2007 m. kovo 1 d. http://www.kaunoplanas.lt/AP_SP.jpg
7. LR kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ // http://www.heritage.lt/t_aktai/km/05_190.htm
_________________
I. POVEIKIS TERITORIJOS VYSTYMO DARNAI IR (AR) PLANUOJAMAI VEIKLOS SRIČIAI
1. Kokių rezultatų tikimasi įgyvendinus sprendinius? – Įgyvendinus sprendinius tikimasi, kad bus išsaugota vientisa kultūros paveldo objekto teritorija.
3. Koks poveikio efektas (teigiamas ar neigiamas, ilgalaikis ar trumpalaikis) prognozuojamas? – Prognozuojamas ilgalaikis poveikio efektas.
4. Koks galimas tiesioginis ir netiesioginis konkretaus sprendinio poveikis? – Tikslių teritorijos ir apsaugos zonų nustatymas sudaro sąlygas tiksliau apibrėžti šių teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimus.
5. Kuri veiklos sritis ar sritys patirs teigiamą konkretaus sprendinio įgyvendinimo poveikį (pasekmes)? – Teigiamą poveikį patirs aviacija ir su ja susijusios sritys (rekreacija, turizmas, sportas ir t. t.).
II. POVEIKIS EKONOMINEI APLINKAI
7. Kaip sprendinių įgyvendinimas paveiks atskirų apskričių (regionų), savivaldybių ar vietovių ekonominę plėtrą; padidins ar sumažins regionų skirtumus? – Sprendinių įgyvendinimas suteiks Kauno regionui išskirtinumą, išsaugant unikalų kultūros paveldo objektą ir vystant su aviacija susijusį turizmą bei rekreacinę ir sportinę veiklą.
8. Kaip sprendinių įgyvendinimas paveiks bendruosius pramonės, žemės ūkio ir kitų ūkio sektorių struktūros pokyčius, jiems skirtų teritorijų (naudmenų) fondą? –
9. Kokį poveikį sprendinių įgyvendinimas gali turėti teritorijos gamtinių išteklių fondui ir jo racionaliam naudojimui? –
10. Kaip sprendinių įgyvendinimas paveiks bendrąsias investicijų ir verslo sąlygas? – Turėtų pagerinti investicijas į su aviacija susijusią veiklą.
11. Kaip sprendinių įgyvendinimas paveiks gamybos sąnaudų pokyčius? – Turėtų padidinti aerodrome įsikūrusių ūkio subjektų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose.
III. POVEIKIS SOCIALINEI APLINKAI
15. Kaip sprendinių įgyvendinimas paveiks atskirų regionų ar rajonų bendrąją socialinę būklę? – Padidins šio rajono išskirtinumą, tuo pačiu ir socialinę būklę.
16. Kaip sprendinių įgyvendinimas paveiks gyventojų užimtumą? – Išsaugojus aerodromą bus išsaugotos darbo vietos.
19. Kaip sprendinių įgyvendinimas paveiks atskiras socialines grupes (socialiai pažeidžiamus asmenis, jaunimą, jaunas šeimas, vaikus, pagyvenusius ir kitus asmenis)?
IV. POVEIKIS GAMTINEI APLINKAI IR KRAŠTOVAIZDŽIUI
21. Kaip sprendinių įgyvendinimas paveiks planuojamos teritorijos oro kokybę? – Kaip ir dabar bus tam tikra oro tarša.
22. Kaip sprendinių įgyvendinimas paveiks planuojamos teritorijos paviršinių ir požeminių vandens kokybę? –
29. Kaip sprendinių įgyvendinimas paveiks kultūros paveldo objektus? – Bus išsaugoti kultūros paveldo objektai.
Šio etapo sprendiniai nepakeis esamos situacijos, tik užtikrins kultūros paveldo objekto teritorijos ribų išsaugojimą, teritorijos fizinę ir vizualinę apsaugą, padės išsaugoti autentišką istorinį kraštovaizdį.
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ
| 1. |
Teritorijų planavimo dokumento organizatorius – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. |
||
| 2. |
Teritorijų planavimo dokumento rengėjas – AB „Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas“. |
||
| 3. |
Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas – Kultūros paveldo objekto Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) Kauno m. sav., Kaunas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. |
||
| 4. |
Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais – Bendrieji planai: Kauno miesto bendrasis planas (patvirtintas Kauno m. tarybos 2003-05-29 sprendimu T-242). Specialieji planai: a) Dariaus ir Girėno aerodromo (kultūros vertybė U8) specialusis planas parengtas 2002 m. (planas parengtas rengiamam aerodromo sklypo detaliajam planui) b) Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas (patvirtintas Kauno m. savivaldybės tarybos 2007-03-01 sprendimu Nr. T-69) Detalieji planai: Sklypo Veiverių g. 132 (S. Dariaus ir S.Girėno) detalusis planas (patvirtintas 2006-03-23 Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-107). |
||
| 5. |
Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais – Ryšys su Kauno m. strateginiu planu. |
||
| 6. |
Status quo situacija – Tikslios kultūros paveldo objekto U8 teritorijos ir apsaugos zonų ribos nėra nustatytos ir patvirtintos. Yra suformuotas aerodromo teritorijos kadastrinis sklypas. |
||
| 7. |
Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius – Nustatyti kultūros paveldo objekto teritorijos ir apsaugos zonų ribas. |
||
| 8. |
Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir įvertinimas) – Sprendiniai turi padėti išsaugoti kultūros paveldo objekto teritorijos vientisumą ir autentišką istorinį kraštovaizdį. |
||
|
|
Vertinimo aspektai |
Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis |
Neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis |
| 9. |
Sprendinio poveikis: |
|
|
| teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai |
Teigiamas, ilgalaikis |
– |
|
| ekonominei aplinkai |
Teigiamas, ilgalaikis |
– |
|
| socialinei aplinkai |
Teigiamas, ilgalaikis |
– |
|
| gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui |
Teigiamas, ilgalaikis |
– |
|
Sprendinių pasekmių poveikio vertinimas atliktas remiantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos vertinimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-07-16 nutarimu Nr. 920.
Atliko Nekilnojamojo kultūros paveldo
apsaugos specialistė ekspertė (at. Nr. .0656, 0733) Nijolė Steponaitytė
TVIRTINU
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
viršininkė Laura Nalivaikienė
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS
2009-07-17 Nr. 86
Vilnius
| Tikrinanti institucija – |
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius. |
| Tikrinamasis dokumentas – |
S. Dariaus ir S, Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (unikalus kodas kultūros vertybių registre 16943, buvęs kodas U8) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas. Planavimo rūšis – specialusis planavimas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją – Vyriausybės įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – vietovės. |
| Planavimo organizatorius – |
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys, Rotušės a. 29, LT-44033 Kaunas. |
| Dokumento rengėjas – |
AB Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas, Raguvos g. Nr. 5, LT-44275 Kaunas, PV kvad. atestatas Nr. 133, PDV kvad. atestatas Nr. 0656, Nr. 0733. |
| Tikrinimui pateikti dokumentai – |
Kultūros vertybės teritorijos esamos padėties analizė, teritorijos ribų ir jos apsaugos zonų ribų koncepcija ir sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.). |
| Patikrinimo apibendrinimas – |
Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. |
| Patikrinimo išvada – |
Teigiama. |
| Siūlymas tvirtinančiai institucijai – |
S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo su įrangos liekanomis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonų ribų planą siūloma tvirtinti. |
PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą.
