LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR KUBOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
SUSITARIMAS
DĖL EKONOMINIO-PREKYBINIO BENDRADARBIAVIMO
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kubos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos „Susitariančios Šalys“,
– vadovaudamosi siekimu vystyti ir plėtoti ekonominį- prekybinį bendradarbiavimą, remiantis lygybės ir abipusės naudos principais,
– siekdamos sukurti abipusių ekonominių-prekybinių ryšių vystymui teisinius pagrindus ir palankias sąlygas bei turint tikslą efektyviai panaudoti abiejų šalių ekonomines-prekybines galimybes,
susitarė:
1 straipsnis
2 straipsnis
Susitariančios Šalys suteikia viena kitai didžiausio palankumo režimą prekių apyvartos ir kitų ekonominio bendradarbiavimo formų atžvilgiu.
Didžiausio palankumo režimas suteikiamas būtent muitinės rinkliavų, mokesčių ir muitų, konsulinių rinkliavų ir mokesčių, kurie bus ar gali būti taikomi importui, eksportui, tranzitui ir prekių saugojimui, kiek tai liečia jų rinkimo būdus, o taip pat muitinės taisyklių ir formalumų atžvilgiu.
Susitariančios Šalys suteikia viena kitai didžiausio palankumo režimą visais atvejais, susijusiais su susisiekimu jūra ir oru. Laivai įplaukiant, išplaukiant ir būnant Lietuvos ir Kubos uostuose naudosis būtent labiausiai palankiomis sąlygomis, kurias abi šalys suteiks laivams su trečiųjų šalių vėliavomis.
3 straipsnis
Didžiausio palankumo režimas netaikomas privalumams ir lengvatoms:
a) kuriuos viena iš Susitariančių Šalių suteikė ar suteiks bet kuriai valstybei pasienio arba tarpregioninei prekybai paprastinti dėl to, kad ji dalyvauja muitų sąjungoje, laisvos prekybos zonoje ar kituose ekonominės integracijos formose;
4 straipsnis
Susitariančių Šalių kompetentingi organai savo kompetencijos ribose abipusiai suteiks reikalingą paramą Lietuvos Respublikos užsienio ekonominių ryšių dalyviams, toliau vadinamiems subjektais, iš vienos pusės, ir Kubos Respublikos įgaliotiesiems užsienio ekonominių ryšių dalyviams, toliau vadinamiems subjektais, iš kitos pusės, tinkamai vykdyti šį Susitarimą ir vystyti naujas bendradarbiavimo formas.
5 straipsnis
6 straipsnis
Prekių apyvarta ir paslaugų teikimas tarp Lietuvos Respublikos ir Kubos Respublikos bus vykdomas paprastai indikacinių sąrašų pagrindu, kurie pridedami prie prekių apyvartos metinių Protokolų, tačiau tai nepašalina ir neapriboja galimybės keistis prekėmis ir teikti paslaugas, kurios nėra įtrauktos į aukščiau paminėtus Protokolus.
7 straipsnis
Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo konkrečios sąlygos bus nustatomos kontraktuose, sudaromuose tarp subjektų pagal kiekvienos iš Susitariančių Šalių valstybių įstatymus ir laikantis tarptautinės prekybos normų ir praktikos.
8 straipsnis
Bet kokio pobūdžio pretenzijos ir ginčai, kurie gali kilti tarp subjektų aiškinant arba vykdant kontraktus ar kitus sandorius dėl prekių apyvartos, bus, jei nesuderinta kas kita, išimtinė arbitražo (nuolatinio arba „ad hoc“) sukurto Susitariančių Šalių teritorijose arba trečiųjų šalių teritorijose, kurią nustatys šalys, pasirašiusios kontraktą, kompetencija. Šalys taip pat gali nustatyti taikomą materialinę teisę, normas ir procedūrą, o taip pat bylos nagrinėjimo vietą.
9 straipsnis
Kainos pirkimo-pardavimo kontraktuose dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo abipusėje prekyboje pagal šį Susitarimą bus nustatomos pasaulinių kainų pagrindu ir tarptautinės prekybos praktikoje priimtomis sąlygomis atsižvelgiant į prekių kokybę ir techninį lygį.
10 straipsnis
11 straipsnis
Mokėjimai tarp subjektų, vykdant kontraktus dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, bus vykdomi atsiskaitomaisiais JAV doleriais kliringinių sąskaitų, atidarytų kiekvienos iš Susitariančių Šalių įgaliotuose bankuose, pagrindu. Tuo tikslu aukščiau paminėti bankai per 30 dienų nuo šio Susitarimo pasirašymo sudarys atitinkamą tarpbankinį susitarimą.
12 straipsnis
Susitariančios Šalys rems nutarimų, paprastinančių įvairių kompensacinės prekybos formų arba bet kokių kitų tarptautinės prekybos formų, atsižvelgiant į jų normas ir taisykles, vystymą, rengimą ir priėmimą, o taip pat atskirais atvejais Susitariančios Šalys gali pasinaudoti specializuotų tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.
13 straipsnis
Kiekviena iš Susitariančių Šalių atleis nuo muitinės rinkliavų, mokesčių ir muitų įvežant į jos teritoriją bet kokios rūšies prekių, kylančių iš kitos Susitariančios Šalies teritorijos, pavyzdžius, jei jie skirti išimtinai apiforminti paraiškas toms prekėms.
14 straipsnis
Be žalos atitinkamoms teisinėms nuostatoms Susitariančios Šalys susitaria suteikti viena kitai laikiną leidimą įvežti be muitinės rinkliavų, mokesčių ir muitų:
15 straipsnis
16 straipsnis
Susitariančios Šalys savo teritorijose imsis priemonių tam, kad apsaugotų kitos pusės natūralius ir pramonės produktus nuo nesąžiningos konkurencijos tų natūralių ir pramonės produktų, kurie turi prekinį ženklą ir pavadinimą, nuorodas arba kitus panašius ženklus, duodančius neteisingus duomenis apie prekės kilmę, tikrą pavadinimą, rūšingumą, rūšį arba kokybę.
Susitariančios Šalys taip pat sudaro viena kitai būtinas sąlygas apiforminimui, įrašymui arba perkėlimui į atitinkamą rejestrą arba rejestrus pramoninę patentų nuosavybę, prekės ženklus ir pavadinimus, nurodymus ir pažymėjimus apie prekės kilmės vietą, saugančias prekes, kylančias iš kiekvienos pusės, pagal savo įstatymus ir su reikiamu laikymusi savo pasirašytų tarptautinių sutarčių.
17 straipsnis
Susitariančios Šalys susitarė per mėnesį nuo šio Susitarimo pasirašymo sukurti Mišrią tarpvyriausybinę komisiją, kuri kontroliuos šio Susitarimo vykdymą, koordinuos ekonominį- prekybinį bendradarbiavimą, o taip pat spręs visus klausimus, kylančius iš šio Susitarimo.
18 straipsnis
Susitariančios Šalys nustato, kad ginčai dėl šio Susitarimo aiškinimo arba vykdymo, o taip pat visi kiti klausimai, kylantys iš šio Susitarimo, turi būti sprendžiami dvišalių derybų būdu.
19 straipsnis
20 straipsnis
Šis Susitarimas sudaromas 5 metų laikotarpiui ir automatiškai pratęsiamas eiliniams metams, jei nė viena iš Susitariančių Šalių, likus ne mažiau kaip 6 mėn. iki pradinio ar prailginto termino pasibaigimo, nepraneš raštu kitai Susitariančiai Šaliai apie savo ketinimą anuliuoti jį.
21 straipsnis
Šis Susitarimas įsigalioja Susitariančioms Šalims įvykdžius būtinus juridinius reikalavimus pagal Susitariančių Šalių valstybėse veikiančius įstatymus.
Šio Susitarimo įsigaliojimo data laikoma diena, kada gauta vėlesnė nota su pranešimu apie tai, kad įvykdyti šio Susitarimo 21 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai.
Šalys susitarė taikyti šio Susitarimo nuostatas nuo jo pasirašymo dienos.
Surašyta Vilniuje 1992 m. sausio 22 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas jų lietuvių, ispanų ir rusų kalbomis, be to, visi trys tekstai turi vienodą galią.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU |
KUBOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU |