LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI IR DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI) ĮSTATYMO 4, 6, 8, 10, 11, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 111 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
2010 m. spalio 12 d. Nr. XI-1051
Vilnius
(Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2003, Nr. 48-2109; 2004, Nr. 80-2835; 2005, Nr. 47-1554, Nr. 88-3287; 2007, Nr. 43-1633; 2008, Nr. 81-3182, Nr. 120-4544, Nr. 149-6025; 2009, Nr. 93-3961)
1 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės parama būstui įsigyti teikiama šeimoms ir asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 1 straipsnyje, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo suteikti valstybės paramą padavimo dieną yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šios šeimos ir asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje:
2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčio namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba
3) Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba
4) turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir jeigu tokiems asmenims Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba jie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba jie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kurio judėjimo funkcija sutrikusi ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, kad turimas būstas šio straipsnio 3 dalyje nurodyto Aprašo nustatyta tvarka būtų pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.“
2 straipsnis. 6 straipsnio 3 dalies pakeitimas
6 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „valstybės remiamo būsto kredito suteikimo“ įrašyti žodžius „kreditavimo sutarties sudarymo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Tuo atveju, kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės remiamą būsto kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per penkerius metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, bankas sutartyje su Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieško valstybės suteiktą subsidiją ir išieškotą subsidijos sumą perveda į valstybės biudžetą.“
3 straipsnis. 8 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos ir asmenys, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.“
2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šeima ar asmuo, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų ir jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimą neviršija Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių, turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus. Suteikus kitą būstą, šeima ar asmuo privalo per mėnesį patuštinti nuomotą savivaldybės socialinį būstą.“
4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis
1. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu. Socialinio būsto nuomininkams, atitinkantiems šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, taikomas Vyriausybės nustatytas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas.
2. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, taikomas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas, jeigu nuomininkas savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia rašytinį prašymą ir duomenis apie Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių).
3. Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti savivaldybės gyvenamųjų patalpų, išnuomotų pagal šiame Įstatyme nustatytas socialinio būsto nuomos sąlygas, nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti, jeigu šių patalpų nuomininkui ar jo šeimos nariui Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma, ir jeigu jo metinės pajamos (šeimos atveju – visų šeimos narių metinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) neviršija 12 valstybės remiamų pajamų dydžių.“
5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnį jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos
1. Šeimos ir asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar būsto sąlygų pagerinimą. Registravimo tvarką nustato savivaldybės vykdomoji institucija.
2. Šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri sąrašai:
3) buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų. Į šį sąrašą įrašomi buvę našlaičiai ir be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, kurie pasibaigus jų globos ar laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;
4) neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys. Į šį sąrašą įrašomi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis sergančių asmenų;
5) bendrasis. Į šį sąrašą įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus sąrašus;
3. Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu šeima ir asmuo, įrašyti į sąrašą savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti, įgyja teisę būti įrašyti į kitą sąrašą, šeimai ar asmeniui pageidaujant, gali būti perrašomi į kitą atitinkamą sąrašą, užskaitant buvimo ankstesniame sąraše metus. Sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba, pirmumą teikdama buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Šalių susitarimu nuomos sutartyje gali būti numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Šeimai ir asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka.
4. Socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkas privalo kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių). Nuomos sutartyje taip pat turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Duomenys apie deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas per mėnesį nuo šioje dalyje nurodyto termino pateikiami savivaldybės vykdomajai institucijai.
5. Socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) ne daugiau kaip 5 procentais viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys šio straipsnio 4 dalyje nustatytu duomenų apie turimą turtą ir gautas pajamas pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai metu teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba nuomininkas ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu.
6. Savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka informacija apie šioje dalyje nurodytais atvejais išnuomotas gyvenamąsias patalpas viešai skelbiama savivaldybės tinklalapyje.“
6 straipsnis. Įstatymo papildymas 111 straipsniu
Papildyti Įstatymą 111 straipsniu:
„111 straipsnis. Šeimų ir asmenų išbraukimas iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti
1. Šeimos ir asmenys iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti išbraukiami, kai:
1) šeima ar asmuo įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, jeigu įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje;
2) šeimos ar asmens Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ar gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytus pajamų ir turto dydžius, išskyrus atvejus, kai socialinio būsto suteikimo metu gautos šeimos ar asmens pajamos ne daugiau kaip 5 procentais viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytą pajamų dydį, ir jeigu asmuo ar jo šeimos narys teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba asmuo ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu;
4) šeima (visi šeimos nariai) ar asmuo išvyksta nuolat gyventi į kitos savivaldybės ar valstybės teritoriją;
5) šeimai ar asmeniui jau išnuomotas socialinis būstas, išskyrus socialinio būsto nuomininkus, įrašytus į šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą sąrašą;
6) šeimai ar asmeniui suteiktas valstybės remiamas būsto kreditas ir apmokėta subsidija būsto kredito daliai apmokėti;
2. Šeima ir asmuo iš sąrašo socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti išbraukiami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka.
7 straipsnis. 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 3 dalies pakeitimas
1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už privatizuojamas gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma pinigais, sumokant nustatytą sumą iš karto arba privatizuojančiojo pageidavimu išsimokėtinai per 10 metų. Parduodant išsimokėtinai, skaičiuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio palūkanos. Lėšos, gautos privatizavus savivaldybės gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos savivaldybės socialinio būsto fondo plėtrai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais socialinio būsto fondo plėtros būdais. Lėšos, gautos privatizavus valstybės gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas, pervedamos į Specialiosios valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos sąskaitą. Privatizavimo tvarką, taip pat lėšų, gautų už privatizuojamas gyvenamąsias patalpas, kitas patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.“