LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL PARAMOS LIETUVOS VYNO SEKTORIUI 2009–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2008 m. gruodžio 2 d. Nr. 3D-654

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2008, Nr. 46-1732), ir įgyvendindama 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1493/1999, (EB) Nr. 1782/2003, (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 3/2008 ir panaikinančio Reglamentus (EEB) Nr. 2392/86 bei (EB) Nr. 1493/1999 (OL 2008 L 148, p. 1), nuostatas,

tvirtinu Paramos Lietuvos vyno sektoriui 2009–2013 metų programą (pridedama).

L. E. P. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                            KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos valstybinės                       Lietuvos Respublikos finansų

maisto ir veterinarijos                                          ministerijos 2008-11-19 raštu

tarnybos 2008-11-27 raštu                                  Nr. (1.16-0203)-5K-0831175)-

Nr. B6-(1.19)-1845                                             6K-0814270

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2008 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. 3D-654

PARAMOS LIETUVOS VYNO SEKTORIUI 2009–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Paramos Lietuvos vyno sektoriui 2009–2013 metų programa (toliau – Nacionalinė vyno programa) parengta vadovaujantis 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1493/1999, (EB) Nr. 1782/2003, (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 3/2008 ir panaikinančiu Reglamentus (EEB) Nr. 2392/86 bei (EB) Nr. 1493/1999 (OL 2008 L 148, p. 1), 2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 555/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisyklės, taikomos vyno sektoriaus paramos programoms, prekybai su trečiosiomis šalimis, gamybos potencialui ir kontrolei (OL 2008 L 170, p. 1), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (Žin., 2006, Nr. 110-4171).

2. Nacionalinėje vyno programoje numatytos priemonės bus įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d.

II. NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS TIKSLAI, ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR UŽDAVINIAI

3. Šiuo metu Lietuvoje pagaminto putojančio vyno eksportas į trečiąsias šalis yra labai mažas ir sudaro apie 5 procentus pagaminto kiekio. Nacionalinės vyno programos tikslas – bent 10 procentų padidinti Lietuvoje pagaminto putojančio vyno iš nurodytos vynuogių veislės eksporto į trečiąsias šalis kiekį. Kitas tikslas (kokybinis) – informuoti apie Europos Sąjungoje auginamas vynines vynuogių veisles (Chardonnay, Cabernet, Prosecco).

4. Nacionalinei vyno programai įgyvendinti numatytos šios priemonės:

4.1. viešųjų ryšių, rėmimo arba reklamos priemonės, kuriomis visų pirma pabrėžiami Europos Bendrijos putojančių vynų privalumai, ypač kokybės, maisto saugos arba aplinkosaugos požiūriu;

4.2. dalyvavimas tarptautinės svarbos renginiuose, mugėse arba parodose;

4.3. naujų rinkų tyrimai, reikalingi prekybos rinkoms išplėsti;

4.4. tyrimai rėmimo ir informavimo priemonių taikymo rezultatams įvertinti.

5. Nacionalinės vyno programos uždavinys – užtikrinti Nacionalinės vyno programos priemonių įgyvendinimą.

III. SURENGTŲ KONSULTACIJŲ REZULTATAI

6. 2008 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje (toliau – Ministerija) buvo organizuotas pirmas pasitarimas dėl Nacionalinės vyno programos tikslingumo. Į pasitarimą buvo kviečiami putojantį vyną Lietuvoje gaminančių įmonių (AB „Alita“, AB „Anykščių vynas“, UAB „Boslita“ ir KO, UAB „Itaina“), asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“, Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos atstovai. Ministerija pateikė informaciją apie Nacionalinę vyno programą (trukmę, tinkamus produktus, galimas naudoti rėmimo priemones, Bendrijos įnašus ir t. t.).

7. Ketinimą dalyvauti Nacionalinėje vyno programoje pareiškė du gamintojai – AB „Alita“ ir UAB „Itaina“. AB „Alita“ informavo, jog šiuo metu gamina keletą putojančių vynų iš nurodytos vynuogių veislės, o UAB „Itaina“ – jog ketina pradėti tokių vynų gamybą 2008 metų pabaigoje.

8. Šių metų kovo–birželio mėn. buvo surengta keletas papildomų konsultacijų dėl Nacionalinės vyno programos rengimo asociacijoje „Lietuvos maisto pramonė“.

9. 2008 m. kovo 13 d. Ministerijoje taip pat buvo organizuotas pasitarimas su VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (toliau – Rinkos reguliavimo agentūra) atsakingais darbuotojais dėl Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo.

IV. APLINKYBIŲ ĮVERTINIMAS

10. Putojantis vynas Lietuvoje pradėtas gaminti 1980 m.

11. Šiuo metu putojantį vyną gamina trys įmonės – AB „Alita“, UAB „Boslita“ ir KO bei UAB „Itaina“.

12. Putojantis vynas gaminamas tiek rezervuariniu (Charmat), tiek tradiciniu (fermentacija vyksta butelyje) metodais.

13. Žaliava putojančio vyno gamybai perkama Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Ispanijoje ir kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse. Pastaraisiais metais pastebimas putojančio vyno gamybos augimas (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Putojančio vyno gamyba Lietuvoje ir eksportas į trečiąsias šalis, litrais

		KN KODAS	2003 m.	2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.
1.	GAMYBA (TIK PUTOJANTIS VYNAS)	2204.10	2147611	2671776	3215316	4092172	5438825
2.	VYNO EKSPORTAS Į TREČIĄSIAS ŠALIS IŠ VISO:	2204	50843	66671	374972	10879983	21211021
	Vyno eksporto dalis nuo gamybos		2,4	2,5	11,7	265,9	390,0
2.1.	– iš to skaičiaus putojančio vyno eksportas	2204.10	9908	63564	76711	185093	1143077
	Lietuvoje pagaminto putojančio vyno eksporto dalis		0,5	2,4	2,4	4,5	21,0

Šaltinis: Lietuvos Respublikos statistikos departamentas.

14. 2007 m. pagaminta 5,4 mln. litrų putojančio vyno, t. y. 33 proc. daugiau nei 2006 m. Nors putojančio vyno eksportas į trečiąsias šalis kasmet taip pat auga, Lietuvoje pagaminto putojančio vyno eksporto dalis 2006 m. sudarė tik 4,5 procento. 2007 m. putojančio vyno eksportas išaugo iki 21 procento, tačiau manytina, jog didžiąją dalį šio kiekio sudarė ne Lietuvoje pagaminto putojančio vyno reeksportas.

15. Pagrindinės šalys, į kurias eksportuojamas Lietuvoje pagamintas putojantis vynas, yra Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

V. NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR VERTINIMO KRITERIJAI

16. Lietuvoje vynai su saugoma geografine nuoroda ar su saugoma kilmės vietos nuoroda negaminami.

17. Pagal Nacionalinę vyno programą parama skiriama iš nurodytos vynuogių veislės Lietuvoje pagamintam putojančiam vynui.

18. Remiantis gamintojų pateikta informacija, rėmimo priemonės programos įgyvendinimo laikotarpiu planuojamos vykdyti Rusijoje (pirmi 36 mėnesiai) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (likusieji 24 mėnesiai).

19. Sėkmingai įgyvendinus Nacionalinę vyno programą, numatomas šis jos poveikis:

19.1. žymus aukštesnės pridėtinės vertės putojančio vyno gamybos Lietuvoje padidėjimas;

19.2. išaugusi paklausa kitose ES valstybėse narėse pagamintam vynui iš nurodytos vynuogių veislės (naudojamo putojančio vyno gamybai);

19.3. įmonių, dalyvaujančių Nacionalinėje vyno programoje programoje, konkurencingumo augimas ne tik trečiose šalyse, bet ir ES rinkoje;

19.4. prisidėjimas prie ES vynų, kaip aukštos kokybės produktų, įvaizdžio kūrimo trečiųjų šalių rinkose;

19.5. trečiųjų šalių vartotojų žinomumo apie ES auginamas vynines vynuogių veisles (pvz. Chardonnay, Cabernet ir Prosecco) bei jų išskirtines savybes augimas.

20. Veiksmai, kurie padės užtikrinti tinkamą ir veiksmingą Nacionalinės vyno programos įgyvendinimą:

20.1. kompetentingų ir atsakingų institucijų paskyrimas;

20.2. nacionalinių teisės aktų priėmimas;

20.3. sutarčių pasirašymas. Su pareiškėjais bus pasirašomos finansavimo sutartys, įtraukiant nuostatas dėl Nacionalinės vyno programos vykdytojų įsipareigojimų bei kontrolės. Pareiškėjai turės pateikti sutarties įvykdymo bei išankstinio mokėjimo užstatus;

20.4. Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo kontrolė. Rinkos reguliavimo agentūra parengs, suderins su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) ir patvirtins vyno rėmimo veiksmų trečiųjų šalių rinkose administravimo ir kontrolės procedūras. Numatoma, jog gamintojų pateiktų vyno rėmimo programų vykdymo patikra bus inicijuojama bent kartą per Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) finansinius metus. Bus patvirtintos vyno rėmimo programos vykdymo patikros aktų formos.

21. Nacionalinės vyno programos vertinimo kriterijus – paramos suteikimas su vyno rėmimu trečiųjų šalių rinkose susijusiems projektams.

VI. NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS FINANSAVIMAS

22. Paramos lėšos Nacionalinei vyno programai skiriamos iš EŽŪGF pagal 2009–2013 metų finansavimo planą (priedas), parengtą atsižvelgiant į reglamento (EB) Nr. 479/2008 II priede Lietuvai atitinkamiems EŽŪGF finansiniams metams nustatytą sumą. Valstybės pagalba iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto neteikiama.

VII. NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS PRIEŽIŪRA

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 987 Ministerija yra paskirta EŽŪGF kompetentingąja institucija. Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo laikotarpiu Ministerija gaus iš atsakingų institucijų informaciją apie patvirtintos programos įgyvendinimo eigą.

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 987 nustatyta, jog Rinkos reguliavimo agentūra yra atsakinga už žemės ūkio ir maisto produktų intervencinį pirkimą ir kitas intervencines priemones, įskaitant paramos priemones vidaus vartojimui ir perdirbimui skatinti. Už Nacionalinės vyno programos įgyvendinimą ir teisingą lėšų paskirstymą atsakinga Rinkos reguliavimo agentūra.

25. Rinkos reguliavimo agentūra vykdys Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, kontroliuos ūkio subjektų daromas išlaidas bei teiks Nacionalinei mokėjimo agentūrai pagrindžiančius dokumentus apie atliktus administravimo ir kontrolės veiksmus ir Ministerijai ataskaitas apie Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo eigą, priims sprendimą dėl lėšų išmokėjimo paramos gavėjams arba paramos lėšų susigrąžinimo, administruos užstatus.

26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 987 nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra atsakinga už maisto produktų (išskyrus grūdus), kuriems taikomos intervencinės priemonės, sudėties, kokybės, pakuotės ir ženklinimo atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimą, šių maisto produktų gamybos bei perdirbimo priežiūrą ir tikrinimą.

27. Už paramos išmokėjimą pareiškėjams, lėšų apskaitą ir ataskaitų teikimą Ministerijai, pareiškėjams nepagrįstai išmokėtos paramos išieškojimą atsako Nacionalinė mokėjimo agentūra.

28. Detalios kontrolės ir administravimo taisyklės bus parengtos ir patvirtintos atskiru žemės ūkio ministro įsakymu.

_________________

Paramos Lietuvos vyno sektoriui

2009–2013 metų programos

priedas

PARAMOS LIETUVOS VYNO SEKTORIUI 2009–2013 METŲ PROGRAMOS FINANSAVIMO PLANAS

Finansiniai metai*	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Skirta suma, eurais (ekvivalentas litais)	30 000 (103584)	37 000 (127753,6)	45 000 (155376)	45 000 (155376)	45 000 (155376)

* EŽŪGF metai

_________________