LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL PROFILINIO MOKYMO MODELIO IR PROFILINIO MOKYMO PLANŲ
1998 m. gegužės 18 d. Nr. 768
Vilnius
2. Įpareigoti Pedagogikos institutą (P. Gudyną), Švietimo organizavimo skyrių (R. Klepačienę), Bendrojo ugdymo turinio skyrių (L. Žadeikaitę) ir Profesinio rengimo skyrių (A. Pauliukonį) nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. organizuoti profilinio mokymo modelio ir mokymo planų įgyvendinimo eksperimentą gimnazijose, profilinėse vidurinėse ir profesinėse III pakopos mokyklose.
Švietimo ir mokslo ministerijos
1998 05 18 įsakymo Nr. 768
priedas
PROFILINIO MOKYMO MODELIS
Įvadas
Mokymo profiliavimas yra svarbus švietimo reformos žingsnis. Profiliavimo svarbą ir pasirinkto profilinio mokymo modelio ypatumus lemia šios pagrindinės švietimo raidą veikiančios nuostatos.
Vykdant švietimo reformą siekiama demokratizuoti, humanizuoti ir individualizuoti ugdymo procesą, padaryti jį veiksmingesnį, geriau tenkinantį besikeičiančius visuomenės poreikius. Be mokymo profiliavimo šiuos siekius įgyvendinti sunku arba neįmanoma.
Dabartiniame etape svarbu, kad kuo daugiau jaunuolių įgytų vidurinį išsilavinimą. Jis suteikia daugiau galimybių išsaugoti darbą vis aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančioje darbo rinkoje bei yra geras pagrindas mokytis visą gyvenimą. Be to, kuo daugiau šalies gyventojų turi vidurinį išsilavinimą, tuo didesnės šalies galimybės konkuruoti tarptautiniame darbo pasidalijime. Bendrojo lavinimo profiliavimas yra veiksminga priemonė siekti aukštesnių visuomenės vidurinio išsilavinimo rodiklių.
Svarbu sumažinti atotrūkį tarp akademinės bendrojo lavinimo krypties ir profesinio mokymo. Šių abiejų krypčių specifiką reikia išsaugoti, tačiau būtina padaryti jas atviresnes viena kitai, kad būtų galima rinktis ir keisti kryptį. Profiliavimo modelis turi padėti įgyvendinti šį siekį.
Švietimo sistema turi garantuoti realias galimybes ne tik rinktis profilį, bet ir keisti pasirinktą mokymosi kelią ar, nutraukus mokymąsi, bet kada jį tęsti. Švietime turi egzistuoti suderinta su profiliavimo modeliu tiltų sistema, garantuojanti tokias galimybes. Ji leistų išvengti ir kai kurių nepageidautinų profiliavimo padarinių.
Neturi būti skatinama per ankstyva moksleivių specializacija, jiems dar nebaigus pagrindinės mokyklos. Gilesnis profiliavimas turi prasidėti tik vidurinėje mokykloje, tačiau būtina, kad ir baigiamajame bendrojo lavinimo koncentre moksleiviai toliau gilintųsi visose svarbiausiose žmonijos kultūros atšakose – humanitarinėje, gamtamokslinėje-technologinėje ir socialinėje-ekonominėje – bei mokytųsi užsienio kalbų ir užsiiminėtų kūno kultūra.
Mokymo profiliavimas nekeičia svarbiausių vidurinio mokslo tikslų – suteikti būtinų žinių, ugdyti prigimtines asmens galias ir padėti socializuotis. Tačiau besikeičianti gyvenimo realybė verčia šiuos tikslus dar glaudžiau sieti tarpusavyje.
Siekiant ugdymo procesą padaryti lankstesnį ir veiksmingesnį, būtina dalies ugdymo turinio formavimą perduoti mokyklai. Įgyvendinant mokymo profiliavimo modelį, ta dalis laipsniškai turi išaugti maždaug iki 25% viso ugdymo turinio. Mokykla ugdymo turinį turi formuoti atsižvelgdama į vietos bendruomenės poreikius, savo susikurtą mokyklos viziją, turimus išteklius ir moksleivių poreikius.
Profiliavimo samprata
Mokymo diferencijavimo būdai, atsižvelgiant į diferencijavimo gilumą ir moksleivių grupavimo principus, skirstomi į dvi pagrindines grupes:
• diferencijavimą lygmenimis;
• diferencijavimą profiliais.
Diferencijavimas profiliais sutrumpintai vadinamas profiliavimu.
Diferencijuojant lygmenimis nustatomi visiems privalomi minimalūs bendrojo išsilavinimo reikalavimai ir dar vienas ar keletas aukštesnių reikalavimų lygmenų. Moksleivis mokosi tam tikru lygmeniu pagal savo gabumus, polinkius ir norus. Diferencijavimas lygmenimis yra palyginti negilus.
Diferencijuojant profiliais moksleiviai suskirstomi į gana pastovias grupes, atsižvelgiant į jų siekius bei pajėgumą, ir visa grupė mokosi to ar kito dalyko pagal vieną iš keleto alternatyvių skirtingo sudėtingumo programų, kurios tarp savęs skiriasi tikslais, turiniu, mokymo metodais ir reikalavimais moksleivių pasiekimams. Savo ruožtu šiose grupėse galimas vidinis diferencijavimas lygmenimis. Diferencijavimas profiliais yra gilesnis už diferencijavimą lygmenimis. Mokant profiliuotai kai kurių mokomųjų dalykų galima visai nedėstyti.
Profiliavimas leidžia labiau individualizuoti mokymą, sudaryti moksleiviams sąlygas įgyti išsamesnių ir kryptingesnių žinių, išugdyti bendruosius bei specialiuosius gebėjimus, tikslingai orientuotis į pasirinktą profesinės veiklos ar tolesnių studijų sritį, sparčiau socializuotis. Profiliavimas įgyvendinamas išskiriant moksleivių srautus ir diferencijuojant tų srautų mokymo programas ir metodus.
Profiliuojant mokymą keliamas tikslas formuoti kryptingą tarp savęs integruotų žinių sistemą (nesitenkinant mechanišku pavienių, izoliuotų žinių kaupimu). Orientuojamasi į aktyvų žinojimą, kurį asmuo galėtų savarankiškai plėtoti visą gyvenimą. Kartu stengiamasi ugdyti moksleivio gebėjimus taikyti konkrečias žinias praktikoje.
Siekiant paspartinti moksleivio asmenybės brendimą ir padėti jam socializuotis, ugdymo procese profilinį mokymą būtina derinti su kryptingu moksleivių nuostatų formavimu ir bendrųjų gebėjimų ugdymu. Ypač svarbu ugdyti:
•asmeninius gebėjimus, disponuoti savo prigimtomis ir išugdytomis asmens galiomis;
•socialinius gebėjimus, bendrauti ir bendradarbiauti;
•komunikacinius gebėjimus, naudotis įvairiomis komunikavimo formomis ir priemonėmis;
•kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus;
•bendruosius darbo ir veiklos gebėjimus.
Vienas iš pagrindinių Lietuvos švietimo reformos prioritetų yra orientacija į moksleivio poreikius. Šiuo požiūriu svarbiausi mokymo profiliavimo uždaviniai yra padėti moksleiviui:
•rinktis tinkamiausią, savo polinkius, interesus ir gabumus atliepiantį ugdymosi kelią;
•stiprinti mokymosi motyvaciją, išvengti galimų mokymosi nesėkmių;
•įgyti papildomų žinių ir gebėjimų, išplečiančių atitinkamai veiklos sričiai reikalingą teorinį akiratį ir praktinę patirtį;
•susidaryti pagrįstą nuomonę dėl savo tinkamumo tam tikrai profesinės veiklos sričiai, apgalvotai rinktis būsimą profesiją;
•tinkamai pasiruošti tolesnėms studijoms bei mokymuisi visą gyvenimą;
•optimizuoti mokymosi krūvį, mažiau laiko skirti tiems bendrojo lavinimo dalykams, kuriems moksleivis neturi ryškesnių gabumų bei polinkių.
Profilinio mokymo modelio taikymas
Profilinio mokymo modelis skirtas reformuotai mokyklai, t. y. tiems moksleiviams, kurie nuo pirmosios klasės mokosi pagal reformuotos mokyklos mokymo programas. Pagrindinės mokyklos 9-10 klasėse bei gimnazijos 1-2 klasėse pradedama nuodugniau mokymo procesą diferencijuoti lygmenimis pagal lygmenų reikalavimus, apibrėžtus bendrojo išsilavinimo standartų. Gali atsirasti atskirų profiliavimo elementų, pavyzdžiui, galima pradėti mokyti dalykų pagal sustiprintas programas. Moksleiviams sudaromos sąlygos apsispręsti ir pasirengti profiliniam mokymui. Po šio pereinamojo laikotarpio prasideda profilinis mokymas. Jis apima visus vidurinės mokyklos 11-12 klasių, gimnazijos 3-4 klasių bei profesinių mokyklų moksleivius. Šis dokumentas reglamentuoja tik profilinį mokymą. Ministerija, išnagrinėjusi konkrečius atvejus, gali atskiroms švietimo įstaigoms, teikiančioms vidurinį išsilavinimą, tvirtinti ir kitokią profiliavimo tvarką.
Profilinio mokymo bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose ir gimnazijose pagrindą sudaro bendrojo lavinimo dalykai. Toks mokymas nėra skirtas suteikti profesiją. Jis tik sudaro sąlygas pasirinkti profesinės veiklos sritį ir kryptingai tai veiklai rengtis.
Profilinis vidurinis mokymas ne akademinės krypties mokyklose, greta bent minimalaus bendrojo išsilavinimo, būtino vidurinio mokslo atestatui gauti, teikia ir profesiją.
Šiame dokumente pateikiamas profilinio mokymo modelis turi būti įgyvendinamas evoliuciniu būdu, laipsniškai gilinant bei kursų ir moduliniu principais sutvarkant tokias šiuo metu taikomas mokymo diferencijavimo formas, kaip mokymas pagal skirtingo lygio programas bei profilinis mokymas gimnazijose ir profesinėse mokyklose. Tai leis išbandyti šį modelį, rasti tinkamiausius organizacinius sprendimus ir parengti mokytojus bei švietimo vadybos grandis.
Profiliai, jų pakraipos ir struktūra
Vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos arba atskiros jų klasės, gali būti keturių profilių – humanitarinio, realinio, technologinio ir meninio. Humanitarinio ir realinio profilių mokymo planai šiame dokumente detalizuojami smulkiau. Technologinio ir meninio profilių mokymo planai (jų profilinė dalis) dėl šių profilių specifiškumo gali labai įvairuoti, todėl turi būti derinami su Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienu konkrečiu atveju atskirai. Humanitarinis ir realinis profiliai skirti akademinės krypties mokykloms, o technologinis ir meninis – neakademinės krypties mokykloms. Išimtys iš šios taisyklės gali būti daromos tik suderinus su Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos ar klasės profilio klausimą sprendžia mokyklos taryba kartu su steigėju.
Siekiant palengvinti mokymo proceso organizavimą ir sudaryti daugiau galimybių keisti ugdymo turinį mokykloje, profiliams suteikiamos pakraipos. Klasės ar jos dalies profilio pakraipos pavadinimą ir mokymo planą tvirtina mokyklos taryba, atsižvelgdama į moksleivių pageidavimus, Švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimus ir realias mokyklos galimybes. Pakraipos pavadinimas šiuo dokumentu nereglamentuojamas, tačiau atsižvelgiant į Lietuvoje susiklosčiusias tradicijas, prasmingos galėtų būti tokios pakraipos. Humanitariniame profilyje – lituanistinė, šiuolaikinių kalbų, socialinių mokslų ir menų. Realiniame profilyje – tiksliųjų mokslų, gamtos mokslų, ekonominė ir technologinė.
Galimos technologinio ir meninio profilių pakraipos nereglamentuojamos. Jos turi priklausyti nuo konkrečių mokyklų specifikos.
Siekiant padėti moksleiviui individualizuoti savo išsilavinimą, išbandyti jėgas pasirinktose srityse ir geriau pasirengti tolesniam mokymuisi bei profesinei veiklai, jam leidžiama dalį privalomo mokymosi laiko skirstyti savo nuožiūra, laisvai pasirenkant kursus iš mokyklos siūlomo kursų sąrašo. Minėtame sąraše greta originalių kursų (atliepiančių mokyklos filosofijai ar vietos bendruomenės interesams) turėtų būti ir tradicinių mokomųjų dalykų įvairaus sudėtingumo kursai. Tai leistų moksleiviams pasirengti stoti į aukštųjų mokyklų specialybes, ne visai atitinkančias mokyklos profilį ir pakraipą. Taupydama išteklius ir siekdama palengvinti tvarkaraščių sudarymą, mokyklos vadovybė gali apriboti pasirenkamųjų kursų skaičių dviem ir reikalauti, kad prašyme mokyklos tarybai moksleivis argumentuotai pagrįstų savo pasirinkimą.
Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, pagal svarbą ir funkcinę paskirtį profilyje galima išskirti tokias struktūrines ugdymo turinio dalis:
• Bendrojo lavinimo branduolys, privalomas visiems mokyklų tipams, teikiantiems vidurinį išsilavinimą.
• Privalomas profilio ugdymo turinys, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos.
• Profilio pakraipą lemiantis ugdymo turinys, suformuotas atsižvelgus į moksleivių poreikius bei mokyklos galimybes ir mokyklos tarybos patvirtintas kiekvienai klasei atskirai.
• Paties moksleivio iš mokyklos siūlomų laisvai pasirenkamų kursų sąrašo pasirinkti kursai.
Svarbiausia profilinio mokymo turinio dalis yra bendrojo lavinimo branduolys. Jo struktūra pateikiama 2 lentelėje. Į branduolį įeina šie privalomi dalykai ir dalykų grupės:
• lietuvių kalba,
• 1-oji užsienio kalba,
• matematika,
• visuomenės mokslai,
• gamtos mokslai,
• menai,
• dorinis ugdymas,
• kūno kultūra ir visuomenei naudinga veikla.
Kiekvienoje grupėje privalomas vienas dalykas.
Mokomųjų dalykų kursai
Profiliavimas įgyvendinimas skirtingų profilių moksleivių mokymo procesą vykdant pagal skirtingus mokymo planus, perteikiant mokomuosius dalykus skirtingo sudėtingumo ir paskirties kursais bei keliant skirtingus reikalavimus galutiniams mokymosi rezultatams. Kursas suprantamas kaip tam tikra logiškai baigta dalyko mokymo turinio visuma, skirta konkretiems ugdymo proceso uždaviniams spręsti. Kurso sąvoka yra esminė čia pateikiamam profiliavimo modeliui. Jame galimi trys skirtingi to paties mokomojo dalyko kursai: branduolio, išplėstinis ir tikslinis.
Branduolio kursas teikia dalyko pagrindus – minimalią dalykinę kompetenciją, būtiną tenkinant praktines gyvenimo visuomenėje reikmes, garantuojančią bendrą kultūrinį moksleivių išprusimą ir leidžiančią toliau mokytis.
Branduolio kursas apima plačiai vartojamas dalyko sąvokas, svarbiausias idėjas ir jų kontekstą, pagrindinius dėsningumus (ar schemas) bei elementariausią veiklos kompetenciją.
Išplėstinis kursas skirtas mokyti operuoti dalyko žiniomis ir metodais sprendžiant praktinio ir teorinio turinio užduotis bei ugdyti gebėjimus savarankiškai užpildyti kiekybines savo dalykinės kompetencijos spragas.
Išplėstinis kursas apima tam tikrą, labiau orientuotą į praktinius taikymus, dalyko žinių, mokėjimų, įgūdžių ir praktinių gebėjimų visumą. Savo turiniu jis yra gerokai platesnis už branduolio kursą. Nuo pastarojo skiriasi didesniu integruotumu.
Tikslinis kursas skirtas išmokyti operuoti dalyko žiniomis, metodais ir logika sprendžiant tiek praktines, tiek teorines užduotis, ugdyti gebėjimus savarankiškai dalyką studijuoti bei išbandyti save pasirinktoje veiklos srityje.
Savo turiniu jis yra platesnis už išplėstinį kursą. Jame daug labiau pabrėžiami teoriniai dalyko aspektai. Be to, daug dėmesio skiriama kritiniam mąstymui, problemų įžvelgimui ir sprendimui bei faktų interpretavimui.
Mokomųjų dalykų kursams rekomenduojamų pamokų skaičius pateiktas 1 lentelėje (lentelėje nurodyta dvejų metų savaitinių pamokų suma).
Profiliniai mokymo planai
Orientaciniai humanitarinio, realinio, technologinio ir meninio profilių mokymo planai pateikti 3, 4, 5 ir 6 lentelėse. Skaičiai, nurodyti lentelėse ties dalykų pavadinimais, reiškia savaitinių valandų per dvejus mokymosi metus sumą. Akademinės krypties realinio ir humanitarinio profilių mokymo planai sudaryti pagal tokią apytikrę pamokinio laiko paskirstymo schemą:
• bendrojo lavinimo branduolys (2 lentelė) 50 %;
• privalomas profilio ugdymo turinys 25 %;
• profilio pakraipą lemiantis ugdymo turinys 15 %
• moksleivio pasirinkti kursai 10 %.
Profesinio mokymo atveju šios proporcijos neišlaikomos, tačiau bendras pamokų, skirtų bendrojo lavinimo branduoliui, skaičius turi būti toks pat, kaip ir akademinės pakraipos mokyklose.
Sudarinėjant mokymo planus konkrečioje mokykloje, gimnazijoje reikia atsižvelgti į tokius papildomus apribojimus, rekomendacijas ir paaiškinimus:
2. Išplėstiniu arba tiksliniu kursu galima mokytis ne daugiau kaip 5 dalykus (tiksliniu kursu – ne daugiau kaip du).
4. Rodyklės humanitarinio, realinio ir meninio profilių ugdymo planų skiltyse „Profilio pakraipą lemiantis ugdymo turinys“ žymi tuos dalykus, kuriems rekomenduojama padalyti šiai ugdymo turinio daliai skirtas 9 pamokas.
5. Profilio pakraipai formuoti ir moksleivių laisvai pasirenkamiems kursams skirtas pamokas galima panaudoti nuodugnesniam 1-3 dalykų mokymuisi, 1-2 pasirenkamiesiems dalykams ir projektiniam darbui.
6. Bendrojo lavinimo branduolio dalykai – lietuvių kalba (gimtoji), matematika ir pirmoji užsienio kalba – yra privalomi visiems moksleiviams, be to, moksleiviai privalo pasirinkti po vieną dalyką iš šių dalykų grupių: dorinio ugdymo, visuomenės mokslų, gamtos mokslų, menų, kūno kultūros (pvz., geografiją iš visuomenės mokslų grupės ir pan.). Besimokant bet kurio šios grupės dalyko moksleiviai supažindinami ir su politologijos pagrindais, o pasirinkę bent vieną gamtos mokslų dalyką moksleiviai gauna ekologijos žinių.
7. Realinio profilio moksleiviai išplėstiniu kursu privalo mokytis bent vieną iš šių dalykų: informatiką, biologiją, chemiją, fiziką.
8. Jeigu realinio profilio klasėje formuojama technologinė ar ekonominė pakraipa, klasė (ar moksleivių grupė) gali atsisakyti vieno privalomo gamtos mokslų kurso ir vietoj jo mokytis pasirenkamąjį technologijos ar ekonomikos kursą. Realiniame profilyje taip pat galima atsisakyti vieno privalomo gamtos mokslų kurso, jeigu kitus du gamtos mokslus ketinama mokytis ne žemesniu kaip išplėstiniu kursu.
9. Privalomas menų kursas susideda iš 2 savaitinių pamokų menų ar kurios nors meno srities (dailės, muzikos ar kt.) istorijos kurso ir ne mažiau kaip vienos meninės raiškos pamokos.
10. Visuomenei naudinga veikla, meninė raiška, pasirinkta sporto šaka, šokis ar sveika gyvensena gali būti integruojama ir derinama su moksleivių pasirinktu papildomuoju ugdymu.
11. Visuomenei naudinga veikla (moksleiviams pasiūlyta ar jų laisvai pasirinkta ir su klasės auklėtoju suderinta socialinė, ekologinė ar kt. veikla) gali būti organizuota ciklais.
***
Profilinio mokymo įvedimas neatsiejamai susijęs su formalaus švietimo organizavimo kaita, įvairių tipų ugdymo institucijų atsiradimu, egzaminais eksternu, suaugusiųjų mokymo centrais ir pan. Be to, jis susijęs su mokyklų tinklo, egzaminų sistemos, išsilavinimo dokumentų kaita. Svarbi sąlyga profiliniam mokymui įvesti – nauja finansavimo sistema, laiduojanti lankstesnį mokytojų darbo apmokėjimą.
_____________
1 lentelė
MOKOMŲJŲ DALYKŲ SĄRAŠAS IR JIEMS REKOMENDUOJAMŲ PAMOKŲ SKAIČIUS 11-12 klasėse
| Mokomasis dalykas |
Bendras kursas (privalomų pamokų skaičius) |
Išplėstinis kursas (privalomų pamokų skaičius) |
Tikslinis kursas (privalomų pamokų skaičius) |
| Lietuvių kalba |
7 |
10 |
12 |
| 1-oji užsienio kalba |
6 |
8 |
10 |
| 2-oji užsienio kalba |
4 |
6 |
8 |
| Matematika |
4 |
9 |
11 |
| Informatika ir informacinės technologijos |
2 |
4 |
6 |
| Visuomenės mokslas (integruotas kursas) |
4 |
- |
- |
| Istorija |
4 |
6 |
8 |
| Geografija |
4 |
- |
- |
| Gamtos mokslas (integruotas kursas) |
4 |
- |
- |
| Biologija |
4 |
6 |
8 |
| Chemija |
4 |
6 |
8 |
| Fizika ir astronomija |
4 |
7 |
9 |
| Menas (meno, dailės, muzikos ar teatro istorija) |
2 |
- |
- |
| Dailė |
1-3 |
- |
- |
| Muzika |
1-3 |
- |
- |
| Teatras |
1-3 |
- |
- |
| Šiuolaikiniai vizualiniai menai |
1-3 |
- |
- |
| Tikyba |
2 |
- |
- |
| Etika |
2 |
- |
- |
| Filosofija |
2 |
- |
- |
| Religijotyra |
2 |
- |
- |
| Psichologija |
2 |
- |
- |
| Bendroji kūno kultūra |
2-4 |
- |
- |
| Pasirinkta sporto šaka |
2-4 |
- |
- |
| Šokis |
2-4 |
- |
- |
| Sveika gyvensena |
2-4 |
- |
- |
| Pasirenkamieji dalykai, technologijos |
- |
- |
- |
| Projektai |
- |
- |
- |
11 – 12 klasės
| Lietuvių kalba |
|
1-oji užsienio kalba |
|
Matematika |
|
Visuomenės mokslai * |
|
Gamtos mokslai * |
|
Menai * |
|
Dorinis ugdymas * |
|
Kūno kultūra * |
|
Visuomenei naudinga veikla * |
|
|
|
6 pam. |
|
4 pam. |
|
4 pam. |
|
4 pam. |
|
3 pam. |
|
2 pam. |
|
4 pam. |
|
1 pam. |
|
** |
|
|
Gamtos mokslas ** |
|
|
Menas |
|
|
Tikyba |
|
|
Bendroji kūno kultūra |
|
|
Socialinė veikla |
|
|
|
|
Biologija |
|
|
Dailė |
|
|
Etika |
|
|
Pasirinkta sporto šaka |
|
|
Ekologinė veikla |
|
|
|
|
Chemija |
|
|
Muzika |
|
|
Filosofija |
|
|
Šokis |
|
|
|
|
|
|
|
Fizika |
|
|
Dizainas |
|
|
Religijotyra |
|
|
Sveika gyvensena |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Teatras |
|
|
Psichologija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Šiuolaikiniai vizualiniai menai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Choreografija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
 |
Pastaba. Lentelėje nurodoma dvejų metų savaitinių pamokų suma
3 lentelė
|
|
Bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas) |
Humanitarinis profilis |
|||||
| Dalykai |
Privalomas profilio ugdymo turinys |
Profilio pakraipą lemiantis ugdymo turinys |
Moksleivio |
||||
|
|
Pam. sk. |
Kursas |
pasirinkti kursai |
||||
| Dorinis ugdymas |
2* |
2* |
|
ö |
ö |
||
| Tikyba |
|
|
|
|
|
|
|
| Etika |
|
|
|
|
|
|
|
| Filosofija |
|
|
|
|
|
|
|
| Religijotyra |
|
|
|
|
|
|
|
| Psichologija |
|
|
|
|
|
|
|
| Lietuvių kalba |
7 |
10 |
išplėstinis |
|
|
|
|
| 1-oji užsienio kalba |
6 |
8 |
išplėstinis |
|
|
|
|
| Kita užsienio |
|
4 |
bendrasis |
|
|
|
|
| Visuomenės mokslai |
4* |
6 |
|
|
|
|
|
| Visuomenės mokslas |
|
|
|
|
|
|
|
| Istorija |
|
6 |
išplėstinis |
|
|
|
|
| Geografija |
|
|
|
|
|
|
|
| Matematika |
4 |
4 |
bendrasis |
|
|
|
|
| Informatika ir inf. t. |
|
2 |
|
|
|
|
|
| Gamtos mokslai |
4* |
4* |
|
|
|
|
|
| Gamtos mokslas |
|
|
|
|
|
|
|
| Biologija |
|
|
|
ý 9* |
ý 6* |
||
| Fizika ir astronomija |
|
|
|
|
|
|
|
| Chemija |
|
|
|
|
|
|
|
| Menai |
3* |
5* |
|
|
|
|
|
| Menas |
|
|
|
|
|
|
|
| Dailė |
|
|
|
|
|
|
|
| Muzika |
|
|
|
|
|
|
|
| Dizainas |
|
|
|
|
|
|
|
| Teatras |
|
|
|
|
|
|
|
| Šiuolaik. vizual. menai |
|
|
|
|
|
|
|
| Kūno kultūra |
4* |
4* |
|
|
|
|
|
| Bendroji kūno kult. |
|
|
|
|
|
|
|
| Pasirinkta sporto šaka |
|
|
|
|
|
|
|
| Šokis |
|
|
|
|
|
|
|
| Sveika gyvensena |
|
|
|
|
|
|
|
| Projektai |
|
|
|
|
|
|
|
| Pasirenkamieji dalykai |
|
|
|
|
|
|
|
| Technologijos |
|
|
|
ø |
|
|
|
| Specialieji dalykai |
|
|
|
|
ø |
||
| Iš viso: |
34 |
49 |
|
9* |
6* |
||
| Maksimalus pamokų skaičius per savaitę |
|
32 pamokos |
|||||
| Visuomenei naudinga veikla |
1* |
|
|
|
|
||
| Socialinė veikla |
|
|
|
|
|
||
| Ekologinė veikla ir kt. |
|
|
|
|
|
||
|
|
|
6 val. – 11 kl. 12 val. 6 val. – 12 kl. |
|||||
4 lentelė
|
|
Bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas) |
Realinis profilis |
|||||
| Dalykai |
Privalomas profilio ugdymo turinys |
Profilio pakraipą lemiantis ugdymo turinys |
Moksleivio |
||||
|
|
Pam. sk. |
Kursas |
pasirinkti kursai |
||||
| Dorinis ugdymas |
2* |
2* |
|
ö |
ö |
||
| Tikyba |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Filosofija |
|
|
|
|
|
|
|
| Religijotyra |
|
|
|
|
|
|
|
| Psichologija |
|
|
|
|
|
|
|
| Lietuvių kalba |
7 |
7 |
bendrasis |
|
|
|
|
| 1-oji užsienio kalba |
6 |
6 |
bendrasis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Visuomenės mokslai |
4* |
|
|
|
|
|
|
| Visuomenės mokslas |
|
|
|
|
|
|
|
| Istorija |
|
|
|
|
|
|
|
| Geografija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4 |
9 |
išplėstinis |
|
|
|
|
| Informatika ir inf. tech. |
|
2 |
|
|
|
|
|
| Gamtos mokslai |
4* |
12 |
|
|
|
|
|
| Gamtos mokslas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4 |
bendrasis |
|
|
|
|
|
|
|
4 |
bendrasis |
ý 9* |
ý 6* |
||
|
|
|
4 |
bendrasis |
|
|
|
|
|
|
3* |
3* |
|
|
|
|
|
| Menas |
|
|
|
|
|
|
|
| Dailė |
|
|
|
|
|
|
|
| Muzika |
|
|
|
|
|
|
|
| Dizainas |
|
|
|
|
|
|
|
| Teatras |
|
|
|
|
|
|
|
| Šiuolaik. vizual. menai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4* |
4* |
|
|
|
|
|
| Bendroji kūno kult. |
|
|
|
|
|
|
|
| Pasirinkta sporto šaka |
|
|
|
|
|
|
|
| Šokis |
|
|
|
|
|
|
|
| Sveika gyvensena |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
dalykai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Specialieji dalykai |
|
|
|
ø |
ø |
||
| Iš viso: |
34 |
49 |
|
9* |
6* |
||
| Maksimalus pamokų skaičius per savaitę |
|
32 pamokos |
|||||
| Visuomenei naudinga veikla |
1* |
|
|
|
|
||
| Socialinė veikla |
|
|
|
|
|
||
| Ekologinė veikla ir kt. |
|
|
|
|
|
||
|
|
|
6 val. – 11 kl. 12 val. 6 val. – 12 kl. |
|||||
5 lentelė
|
|
Bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas) |
Technologinis profilis |
|||||
| Dalykai |
Privalomas profilio ugdymo turinys |
Profilio pakraipą lemiantis ugdymo turinys |
Moksleivio |
||||
|
|
Pam. sk. |
Kursas |
pasirinkti kursai |
||||
| Dorinis ugdymas |
2* |
2* |
|
|
ö |
||
| Tikyba |
|
|
|
|
|
|
|
| Etika |
|
|
|
|
|
|
|
| Filosofija |
|
|
|
|
|
|
|
| Religijotyra |
|
|
|
|
|
|
|
| Psichologija |
|
|
|
|
|
|
|
| Lietuvių kalba |
7 |
7 |
bendrasis |
|
|
|
|
| 1-oji užsienio kalba |
6 |
6 |
bendrasis |
|
|
|
|
| Kita užsienio |
|
|
|
|
|
|
|
| Visuomenės mokslai |
4* |
4* |
|
|
|
|
|
| Visuomenės mokslas |
|
|
|
|
|
|
|
| Istorija |
|
|
|
|
|
|
|
| Geografija |
|
|
|
|
|
|
|
| Matematika |
4 |
4 |
bendrasis |
|
|
|
|
| Informatika ir inf. tech. |
|
|
|
|
|
|
|
| Gamtos mokslai |
4* |
4* |
|
|
|
|
|
| Gamtos mokslas |
|
|
|
|
|
|
|
| Biologija |
|
|
bendrasis |
|
ý 6* |
||
| Fizika ir astronomija |
|
|
bendrasis |
|
|
|
|
| Chemija |
|
|
bendrasis |
|
|
|
|
| Menai |
3* |
3* |
|
|
|
|
|
| Menas |
|
|
|
|
|
|
|
| Dailė |
|
|
|
|
|
|
|
| Muzika |
|
|
|
|
|
|
|
| Dizainas |
|
|
|
|
|
|
|
| Teatras |
|
|
|
|
|
|
|
| Šiuolaik. vizual. menai |
|
|
|
|
|
|
|
| Kūno kultūra |
4* |
4* |
|
|
|
|
|
| Bendroji kūno kult. |
|
|
|
|
|
|
|
| Pasirinkta sporto šaka |
|
|
|
|
|
|
|
| Šokis |
|
|
|
|
|
|
|
| Sveika gyvensena |
|
|
|
|
|
|
|
| Projektai |
|
|
|
ö |
|
|
|
| Pasirenkamieji dalykai |
|
|
|
ý 28* |
|
|
|
| Technologijos |
|
|
|
|
|
|
|
| Specialieji dalykai |
|
|
|
ø |
ø |
||
| Iš viso: |
34 |
34 |
|
28* |
6* |
||
| Maksimalus pamokų skaičius per savaitę |
|
34 pamokos |
|||||
| Visuomenei naudinga veikla |
1* |
|
|
|
|
||
| Socialinė veikla |
|
|
|
|
|
||
| Ekologinė veikla ir kt. |
|
|
|
|
|
||
|
|
|
6 val. – 11 kl. 12 val. 6 val. – 12 kl. |
|||||
6 lentelė
|
|
Bendrojo la- |
Meninis profilis |
|||||
| Dalykai |
vinimo bran-duolys (ben- |
Privalomas profilio ugdymo turinys |
Profilio pakraipą lemiantis |
Moksleivio |
|||
|
|
drasis kursas) |
Pam. sk. |
Kursas |
ugdymo turinys |
pasirinkti kursai |
||
| Dorinis ugdymas |
2* |
2* |
|
ö |
ö |
||
| Tikyba |
|
|
|
|
|
|
|
| Etika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Religijotyra |
|
|
|
|
|
|
|
| Psichologija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7 |
10 |
išplėstinis |
|
|
|
|
|
|
6 |
6 |
bendrasis |
|
|
|
|
|
|
|
4 |
bendrasis |
|
|
|
|
| Visuomenės mokslai |
4* |
6* |
|
|
|
|
|
| Visuomenės mokslas |
|
|
|
|
|
|
|
| Istorija |
|
|
|
|
|
|
|
| Geografija |
|
|
|
|
|
|
|
| Matematika |
4 |
4 |
bendrasis |
|
|
|
|
| Informatika ir inf. tech. |
|
|
|
|
|
|
|
| Gamtos mokslai |
4* |
4* |
|
|
|
|
|
| Gamtos mokslas |
|
|
|
|
|
|
|
| Biologija |
|
|
bendrasis |
ý 18* |
ý 6* |
||
| Fizika ir astronomija |
|
|
bendrasis |
|
|
|
|
| Chemija |
|
|
bendrasis |
|
|
|
|
|
|
3* |
4* |
|
|
|
|
|
| Menas |
|
|
|
|
|
|
|
| Dailė |
|
|
|
|
|
|
|
| Muzika |
|
|
|
|
|
|
|
| Dizainas |
|
|
|
|
|
|
|
| Teatras |
|
|
|
|
|
|
|
| Šiuolaik. vizual. menai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4* |
4* |
|
|
|
|
|
| Bendroji kūno kult. |
|
|
|
|
|
|
|
| Pasirinkta sporto šaka |
|
|
|
|
|
|
|
| Šokis |
|
|
|
|
|
|
|
| Sveika gyvensena |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
dalykai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Specialieji dalykai |
|
|
|
ø |
ø |
||
| Iš viso: |
34 |
44 |
|
18* |
6* |
||
| Maksimalus pamokų skaičius per savaitę |
34 pamokos |
||||||
| Visuomenei naudinga veikla |
1* |
|
|
|
|
||
| Socialinė veikla |
|
|
|
|
|
||
| Ekologinė veikla ir kt. |
|
|
|
|
|
||
|
|
|
8 val. – 11 kl. 16 val. 8 val. – 12 kl. |
|||||