LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL STASIO ŠALKAUSKIO KOLEGIJOS LAIKINOJO STATUTO

 

2007 m. balandžio 11 d. Nr. ISAK-655

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2002, Nr. 3-75) 8 straipsniu, 14 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 141 „Dėl Religijos studijų kolegijos pavadinimo pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 18-656):

1. Tvirtinu Stasio Šalkauskio kolegijos laikinąjį statutą (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-1156 „Dėl Religijos studijų kolegijos laikinojo statuto patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 84-3853).

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                            ROMA ŽAKAITIENĖ

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. balandžio 11 d

įsakymu Nr. ISAK-655

 

STASIO ŠALKAUSKIO KOLEGIJOS LAIKINASIS STATUTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Stasio Šalkauskio kolegija (toliau vadinama – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos bei plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla. Kolegijos buveinės adresas: Papilio g. 5, LT-44275 Kaunas.

2. Kolegijos steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau vadinama – Vyriausybė). Kolegija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl Religijos studijų kolegijos steigimo“ (Žin., 2003, Nr. 71-3234). Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 141 „Dėl Religijos studijų kolegijos pavadinimo pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 18-656) pakeistas kolegijos pavadinimas ir kolegija toliau vadinama – Stasio Šalkauskio kolegija.

3. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. Kolegijos juridinio asmens kodas – 111963123. Kolegija yra paramos gavėja.

4. Kolegija turi akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklos autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) (toliau vadinama – Aukštojo mokslo įstatymas) ir kitų įstatymų bei šio Kolegijos statuto.

5. Kolegija turi vėliavą, ženklus ir kitus atributus, kurių naudojimo nuostatus tvirtina Kolegijos Akademinė taryba.

6. Kolegijos dėstytojai, administracijos ir kiti darbuotojai bei studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų, Kolegijos statuto bei etikos kodekso.

7. Kolegijoje dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Aukštojo mokslo įstatymo numatytais atvejais kai kurios studijų programos bei jų dalys gali būti dėstomos kitomis kalbomis.

8. Kolegija savarankiškai sudaro bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių institucijomis, įstaigomis, organizacijomis, fondais ir asmenimis. Kolegija gali būti įvairių asociacijų bei kitų organizacijų narė.

 

II. KOLEGIJOS VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS

 

9. Kolegija sudaro sąlygas Lietuvos gyventojams įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesines kvalifikacijas humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.

10. Kolegijoje plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir konsultacinė veikla.

11. Kolegija, įgyvendindama savo tikslus, vadovaujasi demokratijos, darnios plėtros, visapusiško asmenybės ugdymo ir integracijos į Lietuvos ir užsienio akademinę bendriją principais.

12. Kolegijos veiklos tikslai:

12.1. sudaryti sąlygas asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius Lietuvos ūkio, mokslo bei meno reikmes ir naujausių technologijų lygį;

12.2. plėtoti šaliai ir regionams reikalingą taikomąją mokslinę veiklą bei tyrimus, konsultuoti vietos valdžios institucijas, ūkio subjektus ir asmenis;

12.3. įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, sudaryti sąlygas tęstiniam mokymuisi, talkinti ūkio subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;

12.4. plėtoti visuomenės ekonominį, teisinį, estetinį, technologinį, informacinės kultūros ir sveikos gyvensenos švietimą;

12.5. dalyvauti tarptautinėse, šalies ir regiono ekonominės, socialinės, edukacinės bei kultūrinės plėtros programose;

12.6. užsiimti papildoma veikla, padedančia plėtoti studentų praktinius įgūdžius, darbuotojų kompetencijas, racionaliai naudoti Kolegijos išteklius;

12.7. ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis.

13. Kolegijos uždaviniai:

13.1. užtikrinti kokybiškas studijas, laiduojančias studijuojančiojo profesinę karjerą ir asmenybes ugdymą;

13.2. parengti ir įgyvendinti aktualias formalaus ir neformalaus mokymo programas;

13.3. efektyviai panaudoti nuotolinių studijų galimybes, akcentuojant pagalbą regioniniams padaliniams;

13.4. nustatyta tvarka akredituoti studijų programas;

13.5. inicijuoti ilgalaikių sutarčių su šalies ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, įmonėmis bei organizacijomis sudarymą;

13.6. sukurti vieningą karjeros planavimo ir stebėjimo sistemą;

13.7. skatinti ir remti darbuotojus, pageidaujančius kelti savo kvalifikaciją, sudaryti sąlygas visapusiškai darbuotojų saviugdai ir kompetencijų plėtrai;

13.8. parengti projektus Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų finansinei paramai gauti;

13.9. užtikrinti racionalų materialiųjų-finansinių išteklių panaudojimą;

13.10. plėtoti integruotą kokybės užtikrinimo sistemą, viešai skelbti kolegijos ir visų padalinių savianalizės ataskaitas;

13.11. plėtoti tarptautines studijas;

13.12. nuolatos tobulinti kompiuterizuotą administravimo ir finansinių operacijų valdymo sistemą.

14. Pagrindinė kolegijos veiklos sritis – švietimas.

15. Pagrindinė kolegijos veiklos rūšis – aukštasis neuniversitetinis mokslas, kodas 80.30.20.

16. Kitos Kolegijos veiklos rūšys ir sritys:

16.1. Aukštasis universitetinis mokslas, kodas 80.30.30;

16.2. Suaugusiųjų profesinis mokymas, kodas 80.42.20;

16.3. Kvalifikacijos tobulinimas, kodas 80.42.30;

16.4. Papildomas mokymas, kodas 80.42.40;

16.5. Profesinis mokymas, kodas 80.22.10;

16.6. Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, kodas 73.20.00;

16.7. Leidyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas, kodas 22.00.00;

16.8. Aukštųjų mokyklų valgyklų veikla, kodas 55.51.30;

16.9. Aprūpinimas kita laikina buveine, kodas 55.23.20.

 

III. KOLEGIJOS STRUKTŪRA IR JOS KEITIMO TVARKA

 

17. Kolegija, įgyvendindama savo tikslus, pasirenka organizacinę ir valdymo struktūrą, kurią direktorius tvirtina, suderinęs su Kolegijos Akademine taryba, ir keičia, išnagrinėjęs Kolegijos tarybos ir Akademinės tarybos siūlymus. Kolegija savarankiškai tvarko studijų, ūkio ir finansų reikalus, nustato darbo apmokėjimo sąlygas.

18. Kolegiją sudaro katedros, kurių paskirtis ir kompetencija apibrėžtos šio Statuto 77–81 punktuose ir kiti kolegijos veiklai reikalingi padaliniai bei tarnybos. Vykdydama bendradarbiavimo programas su Lietuvos ir kitų šalių studijų, verslo institucijomis, fiziniais asmenimis Kolegija teisės aktų nustatyta tvarka gali steigti ar reorganizuoti atitinkamus padalinius bei tarnybas.

19. Šiame Kolegijos statute nereglamentuotų Kolegijos padalinių tikslai, uždaviniai, teisės ir pareigos nustatomi Kolegijos direktoriaus tvirtinamais nuostatais.

 

IV. KOLEGIJOS VALDYMAS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS

 

20. Kolegijos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija).

21. Kolegija rengia perspektyvinius 5 metų savo plėtros planų projektus ir teikia Ministerijai.

22. Kolegijoje yra šios savivaldos ir visuomeninės institucijos: Akademinė taryba, Kolegijos taryba, Direktoratas, Etikos komitetas, Studentų atstovybė.

23. Akademinė taryba – aukščiausia akademinės savivaldos institucija, kurios pagrindinės funkcijos yra ekspertinė ir atstovaujamoji.

24. Akademinė taryba sudaroma 5 metų laikotarpiui.

25. Akademinė taryba sudaroma ir veikia šiame Kolegijos statute ir Akademinės tarybos nuostatuose nustatyta tvarka.

26. Akademinę tarybą sudaro 9 nariai:

26.1. 6 Akademinės tarybos nariai išrenkami visuotiniame kiekvienos studijų srities dėstytojų susirinkime. Akademinės tarybos narių, atstovaujančių skirtingas studijų sritis, skaičius turi būti proporcingas dėstytojų etatų skaičiui kolegijoje;

26.2. 1 Akademinės tarybos narys pasiūlomas katedrų bendru susitarimu iš kitų mokslo ir studijų institucijų;

26.3. 1 Akademinės tarybos narys deleguojamas Studentų atstovybės;

26.4. Direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas.

27. Kiekvienai studijų sričiai Akademinėje taryboje atstovauja bent vienas mokslininkas.

28. Akademinės tarybos pirmininkas renkamas iš Akademinės tarybos narių.

29. Direktorius ir direktoriaus pavaduotojas negali būti Akademinės tarybos pirmininku.

30. Akademinės tarybos sudėtį ir jos pakeitimus savo įsakymu skelbia Kolegijos direktorius.

31. Akademinės tarybos narys bei pirmininkas atšaukiami iš pareigų:

31.1. jam nutraukus darbo sutartį pareigoms, kurių pagrindu jis buvo paskirtas arba išrinktas Akademinės tarybos nariu; studentams – nutraukus studijas kolegijoje;

31.2. pažeidus teisės aktus, reglamentuojančius Akademinės tarybos narių veiklą bei elgesį;

31.3. 2/3 Akademinės tarybos narių siūlymu;

31.4. savo noru.

32. Akademinės tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Akademinės tarybos narių. Akademinė taryba nutarimus priima posėdyje dalyvaujančių Akademinės tarybos narių balsų dauguma.

33. Akademinės tarybos priimti nutarimai įsigalioja po to, kai juos paskelbia direktorius Kolegijos interneto puslapyje ir vidaus informacinėje sistemoje, jei pačiuose nutarimuose nenustatoma kita įsigaliojimo data. Direktorius priimtą nutarimą ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną po įteikimo paskelbia arba motyvuotai grąžina Akademinei tarybai pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku nutarimo direktorius negrąžina ir nepaskelbia, nutarimas įsigalioja po to, kai jį paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas. Pakartotinai Akademinės tarybos apsvarstytas nutarimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo daugiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių. Šiuo atveju, jeigu direktorius nepaskelbia nutarimo, jį paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas.

34. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Akademinės tarybos narių ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Akademinės tarybos pirmininkui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Akademinės tarybos narys. Neeilinis posėdis gali būti šaukiamas ir direktoriaus siūlymu.

35. Akademinės tarybos funkcijos:

35.1. priima ir nustatyta tvarka teikia Ministerijai tvirtinti Kolegijos statuto pakeitimus ir papildymus, prieš tai aptarus juos Kolegijos taryboje;

35.2. teikia Ministerijai tvirtinti studijų programas;

35.3. skiria atstovus į Kolegijos tarybą;

35.4. nustato dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

35.5. nustato studijų kokybės užtikrinimo tvarką ir kontroliuoja studijų kokybę;

35.6. direktoriaus teikimu svarsto ir tvirtina padalinių vadovus;

35.7. svarsto ir tvirtina taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) taikomosios mokslinės veiklos plėtros programas;

35.8. nagrinėja Kolegijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, teikia jį Ministerijai;

35.9. svarsto metines direktoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, jas tvirtina;

35.10. tvirtina Kolegijos darbo tvarkos taisykles ir studijų tvarką reglamentuojančius dokumentus;

35.11. Akademinės tarybos nuostatų nustatyta tvarka šaukia kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems kolegijos veiklos klausimams aptarti.

36. Akademinės tarybos teisės:

36.1. teikti rekomendacijas direktoriui dėl Kolegijos valdymo struktūros pakeitimų;

36.2. gauti patalpas, techninį jų aptarnavimą, organizacinių išlaidų padengimą.

37. Akademinės tarybos pareigos:

37.1. kartą per metus rengti ir teikti Kolegijos bendruomenei savo veiklos ataskaitą akademinės bendruomenės susirinkime;

37.2. suderinus su Kolegijos taryba, tvirtinti Akademinės tarybos nuostatus;

37.3. direktoriaus iniciatyva ar pareikalavus daugiau kaip pusei Akademinės tarybos narių šaukti Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti.

38. Akademinės tarybos nutarimai yra privalomi Kolegijos darbuotojams, studentams, klausytojams.

39. Kolegijos taryba (toliau vadinama – Taryba) yra visuomeninės priežiūros ir globos institucija.

40. Taryba sudaroma iš 9 narių 4 metų kadencijai. Ji formuojama iš 3 dalių: 3 Tarybos narius skiria Akademinė taryba; 3 Tarybos narius (ne Kolegijos darbuotojų), atstovaujančius mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, savivaldybių ar valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras (toliau vadinama – Ministras); likusieji 3 Tarybos nariai skiriami bendru direktoriaus ir Ministro sutarimu. Tarp Akademinės tarybos skirtų narių turi būti direktorius ir ne mažiau kaip vienas Studentų atstovybės išrinktas studentų atstovas. Ministras įsakymu skelbia tarybos sudėtį. Ministras, atsižvelgdamas į direktoriaus siūlymą, skiria Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos darbuotojas.

41. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

42. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima visų Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.

43. Taryba vykdo šias funkcijas:

43.1. prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos arba per mėnesį nutrūkus įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais skelbia Akademinės tarybos ir direktoriaus rinkimus;

43.2. renka direktorių;

43.3. svarsto ir parengia išvadas dėl metinių direktoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;

43.4. vertina, kaip naudojamas Kolegijos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos bei gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Kolegijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą.

44. Tarybos pareigos:

44.1. rūpintis paramos teikimu Kolegijai;

44.2. viešai skelbti visuomenei Kolegijos veiklos vertinimo rezultatus;

44.3. rengti išvadas dėl Kolegijos plėtros perspektyvinio plano projekto.

45. Tarybos teisės:

45.1. teikti siūlymus direktoriui, Akademinei tarybai ir Ministerijai dėl studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų plėtros programų, taip pat dėl Kolegijos struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti;

45.2. vertinti, kaip Kolegija vykdo savo uždavinius ir kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės bei kultūrinės plėtros.

46. Apie savo veiklą Taryba reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja Akademinę tarybą, akademinę bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitą Ministrui.

47. Jeigu Akademinė taryba nepritaria Tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, Taryba juos svarsto pakartotinai ir, jei tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas tampa Akademinei tarybai privalomas.

48. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Tarybos reglamente numatytas pareigas, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į Ministrą, Akademinę tarybą ar direktorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Tarybos narį. Direktorius, gavęs Akademinės tarybos pritarimą, turi teisę pateikti Ministrui prašymą pakeisti Tarybos pirmininką.

49. Taryba turi teisę gauti iš Kolegijos ir Ministerijos informaciją, būtiną jos funkcijoms vykdyti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų kolegijos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. Kolegija turi suteikti Tarybai patalpas, techniškai ją aptarnauti ir padengti organizacines išlaidas.

50. Kolegijos direktorius vadovauja Kolegijai, veikia jos vardu ir atstovauja jai.

51. Kolegijos direktorių Ministerijos nustatyta tvarka 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka Taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių. Konkurse Kolegijos direktoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis mokslo laipsnį. Kvalifikaciniai reikalavimai direktoriui nustatomi jo pareiginiuose nuostatuose.

52. Kolegijos direktorius pradeda eiti pareigas, kai jį patvirtina Ministras. Jeigu Ministras nepatvirtina išrinkto Kolegijos direktoriaus, Taryba skelbia naujus Kolegijos direktoriaus rinkimus.

53. Kolegijos direktoriaus funkcijos:

53.1. priima į darbą ir atleidžia iš jo Kolegijos darbuotojus Lietuvos Respublikos įstatymų, kolektyvinės sutarties ir Kolegijos statuto nustatyta tvarka;

53.2. nustatyta tvarka svarsto ir tvirtina direktoriaus pavaduotojo metines ataskaitas;

53.3. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas;

53.4. sudaro stojančiųjų atrankos konkurso komisiją, priima ir dekanų teikimu šalina studentus;

53.5. rūpinasi studijų kokybe ir Kolegijos teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu;

53.6. inicijuoja Kolegijos perspektyvinio plėtros plano projekto parengimą;

53.7. atsako už Kolegijos perspektyvinio plano įgyvendinimą;

53.8. atsako už tai, kad Kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį Kolegijos statutą, kitus teisės aktus;

53.9. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

53.10. dalyvauja formuojant Kolegijos tarybą;

53.11. leidžia įsakymus;

53.12. vykdo kitas jam teisės aktais priskirtas funkcijas.

54. Direktoriaus pareigos:

54.1. nustatyti Kolegijos padalinių ir tarnybų veiklos principus ir skirti jų vadovus;

54.2. tvirtinti Kolegijos valdymo struktūrą;

54.3. teikti Akademinei tarybai tvirtinti katedrų vedėjų kandidatūras;

54.4. teikti Tarybai, Akademinei tarybai ir Ministerijai einamų kalendorinių metų gruodžio mėnesį metinę Kolegijos veiklos ataskaitą, ateinančių kalendorinių metų vasario mėnesį – metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą, ir viešai jas skelbti Kolegijos informacinėje sistemoje.

55. Jei visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama Kolegijos direktoriaus metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita arba nustatoma, kad direktorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ar Kolegijos statutą, Akademinei tarybai pasiūlius, Ministras gali atleisti direktorių iš pareigų. Iki naujo direktoriaus išrinkimo Ministras paveda jo pareigas laikinai eiti kitam Akademinės tarybos nariui.

56. Kolegijos direktorius dalį savo funkcijų, išskyrus tas funkcijas, kurias gali atlikti tik įstaigos vadovas, įsakymais gali deleguoti savo pavaduotojui.

57. Direktoriaus pavaduotojas, vykdydamas jam deleguotas funkcijas, padeda direktoriui įgyvendinti Kolegijos tikslus ir uždavinius.

58. Direktoriaus pavaduotojo kadenciją apibrėžia direktoriaus įgaliojimų trukmė.

59. Direktoriaus pavaduotojas direktoriaus nustatyta tvarka teikia ataskaitas direktoriui. Jei direktorius nepatvirtina direktoriaus pavaduotojo metinės ataskaitos arba nustatoma, kad direktoriaus pavaduotojas šiurkščiai pažeidė įstatymus ar Kolegijos statutą, direktorius gali atleisti direktoriaus pavaduotoją iš pareigų.

60. Direktoriumi ir direktoriaus pavaduotoju gali būti ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali užimti šias pareigas, jei tam pritaria Taryba, Akademinė taryba ir Studentų atstovybė.

61. Direktoratas yra direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, padedanti pasiekti Tarybos ir Akademines tarybos patvirtintus Kolegijos tikslus ir veikianti pagal direktorato darbo reglamentą.

62. Direktorato nariai yra direktorius, direktoriaus pavaduotojas ir kiti Kolegijos padalinių vadovai.

63. Direktorato sudėtį savo įsakymu tvirtina direktorius.

64. Etikos komitetas (toliau vadinama – Komitetas) sudaromas iš 5 narių 5 metų laikotarpiui bendru Akademinės tarybos ir administracijos sutarimu.

65. Komiteto sudėtį savo įsakymu tvirtina direktorius.

66. Komitetas veikia pagal Akademinės tarybos patvirtintus Komiteto veiklos nuostatus. Komiteto darbui vadovauja Komiteto narių išrinktas pirmininkas.

67. Komitetas:

67.1. nagrinėja ir sprendžia ginčus tarp administracijos ir kitų darbuotojų dėl profesinės etikos pažeidimų. Esant reikalui, teikia Akademinei tarybai ar direktoriui nutarimų projektus;

67.2. nagrinėja Kolegijos darbuotojų pareiškimus dėl mokslinės ir profesinės etikos pažeidimų ir šiais klausimais priima nutarimus. Esant reikalui, siūlo administracijos nutarimų projektus.

68. Komiteto sprendimai Komiteto nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais gali būti skundžiami Kolegijos direktoriui. Toliau ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

69. Studentų atstovybė atstovauja Kolegijos studentų interesams.

70. Atstovybę sudaro katedrų deleguotų atstovų konferencijoje renkami katedrų studentai.

71. Rinkimai į konferenciją yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų.

72. Konferencija yra teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Konferencijos sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.

73. Studentų atstovybė veikia pagal Studentų atstovybės įstatus, kurie tvirtinami ir keičiami pritarus Studentų konferencijai ir patvirtinus direktoriui.

74. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus studijų klausimais iš Kolegijos ir jos padalinių administracijos, savivaldos ir visuomeninio reguliavimo institucijų bei išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir jos narių balsų dauguma pareikalauti Kolegijos savivaldos ir visuomeninio reguliavimo institucijų dar kartą svarstyti priimtus sprendimus. Raštiškas reikalavimas turi būti pateiktas kartu su Studentų atstovybės susirinkimo protokolo išrašu.

75. Kolegijos studentų atstovybė gali jungtis į asociacijas bei kitas organizacijas ir dalyvauti tarptautinių studentų organizacijų veikloje įstatymų nustatyta tvarka.

76. Kolegija remia studentų atstovybę, skiria lėšų jos veiklai finansuoti.

 

V. KATEDROS

 

77. Katedra yra pagrindinė studijų bei taikomųjų mokslinių tyrimų organizatorė ir vykdytoja.

78. Katedros veiklą reglamentuoja Kolegijos statutas ir katedros nuostatai, kuriuos tvirtina Kolegijos direktorius.

79. Katedrai vadovauja katedros vedėjas, kurį Akademinei tarybai pritarus, skiria ir atleidžia Kolegijos direktorius. Religijos studijų katedros nuostatai tvirtinami ir jos vedėjas skiriamas gavus VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžiojo kanclerio pritarimą.

80. Katedra:

80.1. vykdo studijas bei taikomuosius ir mokslinius tyrimus;

80.2. sudaro atskirų dalykų studijų programas, tobulina metodinę medžiagą bei mokymo priemones, rūpinasi moksline literatūra;

80.3. teikia siūlymus dėl naujų studijų programų įvedimo.

81. Katedros vedėjas:

81.1. veikia katedros vardu ir jai atstovauja;

81.2. atsako už studijų programų įgyvendinimą ir studijų kokybę;

81.3. rengia ir teikia direktoriaus pavaduotojui akademinei veiklai katedros veiklos programas;

81.4. atsiskaito direktoriaus pavaduotojui akademinei veiklai už katedros veiklos rezultatus.

 

VI. KOLEGIJOS PERSONALAS

 

82. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, administracijos darbuotojai (direktorius, direktoriaus pavaduotojas, katedrų vedėjai, tarnybų vedėjai) ir kiti darbuotojai, reikalingi Kolegijos akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Jų darbo santykius, darbo apmokėjimą ir socialines garantijas nustato Aukštojo mokslo įstatymas, kiti teisės aktai, šis statutas ir Kolegijos kolektyvinė sutartis.

83. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas.

84. Daugiau kaip 50 procentų kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metų praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirtį.

85. Dalykus, kuriuos turi dėstyti mokslo laipsnį ar praktinio darbo patirtį turintys dėstytojai, nustato studijų programa, sudaryta pagal studijų srities reglamento reikalavimus.

86. Į pagrindines pareigas dėstytojai skiriami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.

87. Į nepagrindinės pareigas direktorius gali priimti dėstytojus be konkurso ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.

88. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai gali dirbti Kolegijoje, jei Akademinė taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Akademinės tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.

89. Kolegija gali kviesti ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kitų Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų dėstytojus dirbti pagal terminuotas darbo sutartis. Šių dėstytojų darbas apmokamas šalims susitarus, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų.

90. Kolegijos nustatyta tvarka dėstytojams, nevykdantiems kolegijoje nustatytų reikalavimų ir asmeninio metinio darbo plano įsipareigojimų, Akademinės tarybos sprendimu gali būti rengiama neeilinė dėstytojų atestacija. Neatestuotas dėstytojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.

91. Neeilinė dėstytojų atestacija gali būti rengiama ir dėstytojo prašymu.

92. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, pritarus Akademinei tarybai, nustato direktorius.

93. Konkursų eiti dėstytojų pareigas organizavimo tvarką ir dėstytojų atestavimo tvarką, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu ir jo aktualiomis redakcijomis (Žin., 2001, Nr. 63-2283; 2003, Nr. 68-3091; 2005, Nr. 102-3786), nustato Akademinė taryba.

94. Kolegijos dėstytojai, dirbantys religijos studijų katedroje, turi turėti VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžiojo kanclerio kanoninį siuntimą.

95. Kolegijos dėstytojai kas 5 metai gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui taikomiesiems moksliniams tyrimams bei savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

96. Kolegijos dėstytojai vadovaujasi Dėstytojų etikos kodeksu, patvirtintu kolegijos Akademinėje taryboje.

97. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys turi atitikti profesoriaus pareigų reikalavimus ir būti įvykdę habilitacijai keliamus reikalavimus. Habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

98. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas, atitinkantis docento pareigoms keliamus reikalavimus. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti mokslinių tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

99. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. Jam rekomenduojama vykdyti mokslo taikomuosius tyrimus, vesti konsultacijas ar dalyvauti meninėje veikloje, kas yra laikoma privalumu vykdant atestaciją arba dalyvaujant konkurse dėstytojo pareigoms užimti.

100. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai, gali padėti atlikti mokslinius tyrimus.

101. Kolegijos dėstytojų teisės:

101.1. mokytis ir tobulinti savo kvalifikaciją;

101.2. darbo vietoje naudotis Kolegijos materialine technine baze;

101.3. išvykti laikinai stažuotis, dirbti pedagoginį ar mokslinį tiriamąjį darbą kitose Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose;

101.4. pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

101.5. teikti siūlymus dėl studijų programų, studijų organizavimo ir kitos veiklos tobulinimo;

101.6. dalyvauti Kolegijos savivaldoje;

101.7. burtis į asociacijas, klubus ir judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

102. Kolegijos dėstytojų pareigos:

102.1. analizuoti savo pasiekimus, nuolatos gilinti žinias, tobulinti gebėjimus ir savo kvalifikaciją;

102.2. dalyvauti mokslo taikomojoje, konsultacinėje ar projektinėje veikloje;

102.3. rengti ir teikti studentų savarankiškoms studijoms skirtą metodinę medžiagą;

102.4. objektyviai vertinti studentų mokymo (mokymosi) pasiekimus;

102.5. ugdyti tvirtas studentų doros bei pilietines nuostatas;

102.6. vadovautis krikščioniškos moralės ir etikos normomis;

102.7. laikytis šio Statuto, Vidaus tvarkos taisyklių ir Kolegijos dėstytojų etikos kodekso;

102.8. nuolat kaupti dalykines, pedagogines, psichologines žinias;

102.9. rengti dėstomų dalykų programas, tobulinti jų turinį;

102.10. rengiamam specialistui pateikti naujausias žinias, formuoti jo reikiamus įgūdžius, sėkmingai profesinei karjerai ir asmenybės raidai būtinus gebėjimus ir nuostatas;

102.11. taisyklingai kalbėti ir rašyti, naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir mokėti bent vieną ES narių šalių užsienio kalbą;

102.12. atlikti Kolegijai reikalingus darbus, organizuojant renginius, konferencijas, šventes, svečių priėmimus, dalykinius susitikimus ir pan.

103. Už Aukštojo mokslo įstatyme, šiame statute bei kituose norminiuose teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Kolegijos darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

VII. STUDIJOS

 

104. Studijų tvarką Kolegijoje reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas, šis statutas, Akademinės tarybos tvirtinamas Kolegijos studijų reglamentas ir katedrų nuostatai.

105. Studijos Kolegijoje vyksta pagal aukštųjų studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą. Studijų programas Akademinės tarybos teikimu tvirtina Ministerija. Kolegija Vyriausybės nustatyta tvarka gali organizuoti universitetines pagrindines ir kito lygmens studijas.

106. Kolegijoje organizuojamos dviejų tipų studijos: nuosekliosios ir nenuosekliosios.

107. Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė.

108. Nuosekliųjų studijų apimtį, dėstomus dalykus ir jų santykį, studijų trukmę nustato atitinkamas Ministro patvirtintas studijų krypties reglamentas.

109. Studijos Kolegijoje gali būti finansuojamos valstybės biudžeto ir studijuojančiųjų lėšomis. Su studentais, mokančiais visą studijų kainą, sudaroma studijų sutartis.

110. Asmenų be pilietybės ar užsienio valstybės piliečių, kurių studijos visiškai ar iš dalies finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, priėmimo tvarką nustato Ministerija.

111. Kolegijos nustatyta tvarka studentams gali būti sudaromos sąlygos studijuoti pagal individualią studijų programą.

112. Kolegijoje gali būti organizuojamas tęstinis mokymas asmeniui persikvalifikuoti bei kvalifikacijai tobulinti. Šis mokymas vykdomas pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas.

113. Į Kolegijos studijų programas gali būti įtraukiamos su universitetais suderintos studijų programos (moduliai), atitinkančios universitetines pagrindines studijas.

114. Kolegijoje Ministro nustatyta tvarka yra įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai.

115. Į Kolegiją konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Priėmimo į Kolegiją sąlygas, suderinus su Ministerija, tvirtina Kolegijos direktorius.

116. Asmenims, baigusiems Kolegijoje aukštąsias studijas, suteikiamas aukštasis išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija bei išduodamas tai patvirtinantis nustatytos formos diplomas.

117. Asmenims, studijavusiems Kolegijoje pavienius dalykus arba dalykų ciklą (modulius), bet neišėjusiems visos programos, Kolegijos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.

 

VIII. STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI

 

118. Studentai yra asmenys, kurie studijuoja pagal nuosekliųjų studijų programas.

119. Klausytojai yra asmenys, kurie studijuoja pagal nenuosekliųjų studijų programas ir moka visą studijų kainą. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Kolegija.

120. Studentai gauna Ministerijos nustatytos formos pažymėjimus.

121. Studentai turi teisę:

121.1. dalyvauti Kolegijos savivaldoje;

121.2. siūlyti į studijų programą įtraukti naujus dalykus, steigti naujas specializacijas;

121.3. pasirinkti studijų programas, specializaciją, dėstytoją, jei tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai, studijuoti pagal individualias studijų programas Kolegijoje nustatyta tvarka;

121.4. vertinti studijų programas ir jų įgyvendinimo kokybę bei kreiptis į Kolegijos administraciją dėl žinių įvertinimo teisingumo;

121.5. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, kita studijų įranga bei priemonėmis Kolegijoje nustatyta tvarka;

121.6. Vyriausybės nustatyta tvarka gauti stipendijas;

121.7. nutraukti ir atnaujinti studijas šiais atvejais:

121.7.1. pačių prašymu nutraukti studijas. Studentas gali gauti akademinę pažymą apie išlaikytus egzaminus ir įskaitas. Studentai, kurie buvo išbraukti iš sąrašų, priimami jų pageidavimu tęsti studijas dieninėse studijose į valstybės visiškai arba iš dalies finansuojamą vietą pagal buvusios paskutinės sesijos rezultatus, tęsti studijas neakivaizdiniu ar vakariniu būdu, priimami studijuoti savo lėšomis;

121.7.2. akademinių atostogų atveju, turint gydytojų komisijos rekomendacijas. Studentas išleidžiamas jo pageidavimu gydytojų komisijos rekomenduotinam terminui;

121.7.3. pertraukos moksle dėl svarbių asmeninių priežasčių atveju. Vienkartinis studijų nutraukimas neturi tęstis ilgiau kaip vienus metus, o per mokymosi laikotarpį – ne daugiau kaip du kartus;

121.8. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

121.9. kreiptis į studentų ir administracijos ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo interesų pažeidimo;

121.10. gauti su studijomis susijusią informaciją;

121.11. rinkti studentų atstovybę ir būti išrinktais į ją;

121.12. laisvai burtis į studentų asociacijas;

121.13. naudotis įstatymų, šio statuto bei kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis;

121.14. Vyriausybės nustatyta tvarka gauti valstybės paskolas:

121.14.1. studijų įmokoms mokėti, jei jos nebuvo sumokėtos valstybės biudžeto lėšomis;

121.14.2. gyvenimo išlaidoms;

121.14.3. dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis ir susitarimus.

122. Studentai privalo:

122.1. vykdyti studijų programoje numatytas užduotis; laikytis šio statuto, kitų teisės aktų, vidaus tvarkos taisyklių;

122.2. vykdyti Kolegijos savivaldos institucijų sprendimus ir direktoriaus įsakymus;

122.3. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas;

122.4. laikytis Studentų etikos kodekso, kurį pagal Ministerijos parengtas rekomendacijas parengia ir tvirtina direktorius, suderinęs su Studentų atstovybe.

123. Drausminių nuobaudų studentams skyrimo tvarką reglamentuoja Studijų reglamentas, suderintas su Akademine taryba ir patvirtintas direktoriaus įsakymu.

124. Už studentų pareigų nevykdymą Kolegija gali studentams skirti šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą, pašalinimą iš Kolegijos. Drausminės nuobaudos skiriamos direktoriaus įsakymu.

125. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą.

126. Studentas gali būti pašalintas iš Kolegijos, jeigu grubiai pažeidė šį Statutą bei vidaus tvarką reglamentuojančius aktus arba nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

 

IX. GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

 

127. Ginčus, iškilusius tarp Kolegijos administracijos ar dėstytojų ir studentų, sprendžia ginčų nagrinėjimo komisija, kuri skiriama direktoriaus įsakymu. Komisiją sudaro 3 Kolegijos administracijos ir 3 Studentų atstovybės įgalioti asmenys.

128. Į ginčų nagrinėjimo komisiją studentai kreipiasi raštu dėl jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų arba jeigu jie yra nepatenkinti Kolegijos administracijos ar jos įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą, arba negavo atsakymo per 30 dienų. Ginčų nagrinėjimo komisija ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo skundo padavimo privalo išnagrinėti prašymą.

129. Sprendimai priimami abipusiu ginče dalyvaujančių šalių susitarimu. Ginčai nagrinėjami ir sprendimai priimami kolegijos direktoriaus patvirtinta ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento nustatyta tvarka.

130. Ginčai tarp administracijos ir kitų kolegijos darbuotojų sprendžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.

 

X. KOLEGIJOS FINANSAVIMAS, LĖŠOS IR TURTAS

 

131. Kolegijos turtą sudaro nekilnojamasis turtas (pastatai, statiniai ir žemė), kitos materialinės vertybės, piniginės lėšos, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai bei kitas teisėtai įgytas ir Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamas turtas.

132. Kolegija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

133. Kolegijos lėšas sudaro:

133.1. valstybės biudžeto lėšos:

133.1.1. skiriamos studijų organizacijai ir plėtrai bei nustatomos pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;

133.1.2. skirtos studentų studijų įmokoms padengti;

133.1.3. skirtos valstybės investicijų ir kitoms programoms įgyvendinti;

133.1.4. skirtos tarptautiniams mainams plėtoti;

133.1.5. kitos valstybės lėšos;

133.2. Kolegijos veiklos pajamos:

133.2.1. iš mokslinės taikomosios veiklos;

133.2.2. iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

133.2.3. lėšos, gautos iš tarptautinių ir kitų fondų bei organizacijų;

133.2.4. studentų studijų įmokos;

133.2.5. lėšos, gautos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą;

133.2.6. kitos teisėtai įgytos lėšos.

134. Studijų įmoka yra Aukštojo mokslo įstatyme nustatyto dydžio.

135. Studentų, mokančių studijų įmoką, dalį visam studijų laikotarpiui nustato Vyriausybė.

136. Asmenys, mokantys visą studijų kainą, moka Ministro visam studijų laikotarpiui patvirtintą studijų kainą.

137. Kolegijai gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos perspektyviniame plane numatytiems planams įgyvendinti.

138. Kolegijos lėšos, gautos kaip studentų studijų įmokos, taip pat lėšos, gautos iš asmenų, studijuojančių savo lėšomis, ir pajamos iš mokslinės taikomosios ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą ir naudojamos Kolegijos specialiosioms programoms finansuoti.

139. Kolegija šiame statute nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti specialiųjų programų lėšas valdo, naudoja bei jomis disponuoja savarankiškai.

140. Kolegija už lėšų ir turto panaudojimą atsiskaito Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

141. Kolegija vidaus taisyklėmis nustato vidines turto ir lėšų valdymo, naudojimo, disponavimo, apskaitos, įsigijimo, perdavimo nuostatas, neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos teisės aktams.

142. Kolegija kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia praėjusių finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.

143. Kolegijos lėšų naudojimo tikslingumą kontroliuoja Valstybės kontrolė. Kolegija atsiskaito ir kitoms institucijoms, iš kurių gavo finansavimą.

144. Pajamos, gautos už papildomą Kolegijos veiklą, naudojamos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pagal Akademinės tarybos patvirtintą sąmatą.

 

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

145. Šio Kolegijos statuto pakeitimus gali inicijuoti Kolegijos taryba, Akademinė taryba, Direktorius.

146. Šį Kolegijos statutą bei jo pakeitimus priima Akademinė taryba 2/3 Akademinės tarybos narių balsų dauguma ir tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

147. Kolegiją Ministerijos teikimu pertvarko, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė.

______________