LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL AGROCHEMINIŲ DIRVOŽEMIO SAVYBIŲ TYRIMŲ PROGRAMOS IR JOS ĮGYVENDINIMO 2007–2009 METAIS PRIEMONIŲ
2007 m. gegužės 31 d. Nr. 3D-269
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 34 straipsniu ir vykdydama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2007–2009 metų strateginį veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-95:
1. Tvirtinu pridedamas:
2. Pavedu Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamentui organizuoti šio įsakymo 1 punktu patvirtintos programos ir priemonių vykdymą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 3D-269
AGROCHEMINIŲ DIRVOŽEMIO SAVYBIŲ TYRIMŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų programa (toliau – Programa) ir jos įgyvendinimo 2007–2009 metų priemonės paruoštos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Valstybine aplinkos apsaugos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550, (Žin. 1996, Nr. 103-2347), Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Valstybinės vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1076 (Žin., 2003, Nr. 83-3792), Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1128 (Žin., 2005, Nr. 127-4551).
2. Šioje Programoje vartojamos sąvokos:
Dirvožemis – viršutinis purusis Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršinėse uolienose, veikiamose vandens, oro, gyvųjų organizmų, ir gebantis duoti augalų derlių.
Dirvožemio armuo – viršutinis dirbamosios žemės sluoksnis, daugiausia tamsios spalvos, kuriame yra daugiau organinių ir maisto medžiagų negu podirvyje.
Agrocheminės dirvožemio savybės – dirvožemio savybės, apibūdinamos jame esančių augalų įsisavinamų cheminių elementų ir jų junginių, organinių medžiagų kiekiu (azotingumas, boringumas, fosforingumas, humusingumas ir kt.), rūgštumas ir kitos dirvožemio savybės, darančios poveikį augalams, derlingumui, aplinkai.
Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimas – armens ėminių tyrimas, kurio rezultatas – parengta skaitmeninė kartografinė medžiaga su nustatytais dirvožemio ėmimo vietos, dirvožemio kontūro ir (arba) panašias savybes turinčio vertinamo sklypo vidutiniais agrocheminių savybių rodikliais.
Agrocheminių dirvožemio savybių duomenų bazė – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 34 straipsnyje numatytos žemės informacinės sistemos dalis, apimanti šalies žemės ūkio naudmenų agrocheminių savybių tyrimus, jų skaitmeninę išraišką georeferencinių duomenų bazėje GDB10LT, periodišką duomenų atnaujinimą ir šios informacijos teikimą jos vartotojams.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
3. Žemė su derlinguoju dirvožemiu yra pagrindinė žemės ūkio gamybos priemonė, nuo kurios priklauso augalų derlius, produkcijos kokybė ir žemdirbių pajamos. Todėl agrocheminių dirvožemio savybių pažinimas bei praktinis tyrimo duomenų panaudojimas yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio vystymo klausimų. Tam dėmesį skiria daugelis užsienio šalių, tarp jų kaimyninės šalys Lenkija, Latvija, Švedija, Baltarusija; be to, Europos Sąjungoje didžiulis dėmesys skiriamas ir su ekologija susijusiems agrocheminiams dirvožemio tyrimo klausimams.
4. Agrocheminės dirvožemio savybės, tokios kaip rūgštumas, judriojo fosforo ir kalio kiekiai, naudojamos vertinant žemės ūkio naudmenų našumą ir gali lemti jo balo kitimą iki 10 balų (20 proc.) ir daugiau. Remiantis agrocheminių dirvožemio tyrimų duomenimis, parenkamos trąšų normos bei svarbiausiųjų maisto elementų tarpusavio santykis mineralinėse trąšose, sudaromi vienodai tręšiami laukai, išskiriami žemės ūkio augalams optimalūs auginimo arealai. Šie duomenys naudojami prognozuojant augalininkystės ir gyvulininkystės vystymo kryptis, jų specializaciją, perspektyvas. Jie taip pat reikalingi racionaliam ilgalaikės žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos programų įgyvendinimui, mažiau palankių ūkininkavimui vietovių nustatymui, numatant rūgščių dirvų kalkinimo strategiją, perspektyvas, parenkant kalkinimui reikalingus plotus, kalkinimo eiliškumą, apimtis, nustatant rūgščių dirvų neutralizavimui reikalingas kalkinių trąšų normas.
5. Agrocheminiai dirvožemio tyrimai masteliu M 1:10 000 visos šalies mastu pradėti vykdyti 1963 metais. Iki 1990 metų Lietuvos žemės ūkio naudmenose agrocheminiai tyrimai atlikti keturis kartus. Gautų tyrimų rezultatų pagrindu ūkiams buvo rengiamos dirvožemio rūgštumo ir kalkinimo, judriojo fosforo bei kalio, o vėliau vienodai tręšiamų laukų kartogramos, sudaromi tręšimo planai. Rajonų ir visos šalies mastu buvo parengti dirvožemio rūgštumo, judriųjų fosforo bei kalio žemėlapiai, analizuojamos šių rodiklių kitimo tendencijos. Agrocheminių tyrimų pagrindu Lietuvoje pradėti dirvožemio kalkinimo darbai, kurių apimtys labai išsiplėtė 1985–1990 metais, kai kasmet buvo pakalkinama per 200 tūkstančių hektarų rūgščių dirvų. Naudojantis agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų rodiklių duomenimis buvo parenkamos trąšų normos bei svarbiausiųjų maisto elementų tarpusavio santykis mineralinėse trąšose atskirose šalies zonose, rengiamos žemės ūkio strateginės programos. Visas šis darbas davė rezultatus: sumažėjo dirvožemio rūgštumas, augalams žalingų judriųjų aliuminio ir mangano kiekiai, padidėjo judraus fosforo, kalio, magnio kiekiai, t. y. ženkliai pagerėjo žemės vertė.
6. Nuo 1991 m. dėl lėšų stokos melioracijos, kalkinimo, taip pat agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų darbai šalyje labai sumažėjo, o vėliau praktiškai nutrūko. 1994 metais, matydama būtinumą stebėti agrocheminių dirvožemio savybių pokyčius, Žemės ūkio ministerija patvirtino 10 metų šalies agrocheminių dirvožemių tyrimų monitoringo programą, pagal kurią buvo suplanuota ištirti penktadalį žemės ūkio naudmenų. Išnagrinėjus Lietuvos Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro (toliau – Centras) archyve esančią ankstesnę tyrimo medžiagą, buvo numatyta kasmet parinkti 5–7 rajonus, o kiekviename jų – ūkių dirvožemius, būdingus tai zonai, ir juose atlikti naujus agrocheminius dirvožemio savybių tyrimus. Įgyvendinant šią programą, 1995–2004 m. Lietuvoje buvo ištirta 628 785 ha dirvų, iš jų: 1995 m. – 38 765 ha, 1996 m. – 100 000 ha, 1997 m. – 50 000 ha, 1998 m. 74 207 ha, 1999 m. – 50 000 ha, 2000 m. – 90 000 ha, 2001 m. – 34 123 ha, 2002 m. – 50 000 ha, 2003 m. – 75 000 ha, 2004 m. – 66 690 ha, 2005 m. – 50 000 ha, 2006 m. iš 40 000 ha ploto surinkti dirvožemio mėginiai laboratorijoje dar analizuojami ir apibendrinti tyrimų rezultatai bus pateikti 2007 m.
7. 1995–2004 m. gauti agrocheminių tyrimų duomenys rodo, jog Vakarų ir Rytų Lietuvoje intensyviai vyksta dirvų rūgštėjimas. Per pastarąjį dešimtmetį daugelyje Žemaitijos rajonų rūgščių dirvožemių padaugėjo 15–21 proc., Aukštaitijoje – apie 11 proc. Priežastis ta, jog dėl natūralaus kalcio išsiplovimo, šio elemento pašalinimo kartu su derliumi bei dėl fiziologiškai rūgščių trąšų, kasmet iš ariamojo sluoksnio išnyksta apie 400 kg/ha kalcio karbonato, dėl ko dirva parūgštėja 0,1–0,2 pH vieneto.
8. Tyrimai rodo, jog maisto medžiagų kiekio dinamika dirvožemio ariamajame sluoksnyje yra glaudžiai susijusi su tręšimo intensyvumu bei vietinių regionų sąlygomis, nes vienur jų kiekiai mažėjo, kitur – didėjo. Dirvožemyje judriojo fosforo ir kalio kiekiai diferencijavosi pagal žemės ūkio gamybos intensyvumą, tačiau ženkliai įvairavo ne tik atskiruose regionuose, tačiau ir tos pačios kadastrinės vietovės dirvožemiuose ir didesniuose laukų masyvuose. Tai rodo, jog judriųjų maisto medžiagų kiekių kitimas turi būti stebimas dažniau.
9. Visa agrocheminių tyrimų medžiaga yra saugoma žemėlapiuose bei žiniaraščiuose. Tyrimų duomenys skaitmeniniu būdu dar tik pradėta rengti ir tam naudojami tik nuo 2004 m. gauti agrocheminių tyrimų duomenys. Numatoma duomenis rengti georeferencinės duomenų bazės GDB10LT pagrindu. Šiuo metu Centro archyve yra 8,9 % agrocheminių dirvožemio tyrimų medžiagos iki 5 metų senumo, 10,3 % – 6–10, 50,2 % –11–15, 30,6 % – daugiau kaip 15 metų senumo. Dėl to numatomos didelės darbų apimtys duomenų parengimui.
10. Kadangi per paskutinius dešimt metų buvo ištirta tik penktadalis žemės ūkio naudmenų, kitas svarbus ir neatidėliotinas darbas yra parengti naują kartografinę medžiagą apie agrocheminių dirvožemio savybių būklę visose šalies žemės ūkio naudmenose. Šie duomenys turėtų būti parengti skaitmenine forma, o kartografinė medžiaga turėtų būti rengiama pagal ankstyvesnių agrocheminių tyrimų archyvinę medžiagą bei paskutiniojo agrocheminių dirvožemio savybių monitoringo tyrimų duomenis, kur kiekvienoje agroklimatinėje šalies zonoje tyrimams buvo parinkti tipingi tai vietovei plotai.
11. Šiandien labai svarbi problema yra nitratų tarša iš žemės ūkio šaltinių, kurią reglamentuoja 1991 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 68) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. vasario 28 d. Komisijos sprendimu 2006/189/EB (OL 2006 L 66 p. 44–46). Viena iš priemonių kontroliuoti nitratų taršą yra mineralinio azoto dirvožemyje stebėjimas. Mineralinis azotas dirvožemyje yra judrus ir nitratų forma yra greitai išplaunamas į gruntinius vandenis. Taip teršiami geriamojo vandens šachtiniai šuliniai, upės bei upeliai. Ypač greitai nitratai išplaunami lengvesniuose dirvožemiuose bei po didesnių liūčių, ypač kai kritulių kiekis viršija 30 mm. Tirdami dirvožemyje mineralinio azoto kiekį, galime spręsti apie jo kitimo tendencijas bei tręšimo azotu būtinumą, t. y. valdyti procesą, neleidžiant azotu teršti aplinkos ir gauti didelius bei kokybiškus žemės ūkio augalų derlius. Mineralinio azoto stebėjimo programos jau įdiegtos Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
12. Programos tikslas – parengti duomenų bazę apie šalies žemės ūkio naudmenų agrochemines dirvožemio savybes, ją panaudojant strateginėms bei ūkinėms valstybės, savivaldybių bei žemdirbių reikmėms. Ši duomenų bazė bus sudėtinė Lietuvos Respublikos žemės informacinės sistemos dalis pagal Žemės įstatymo 34 straipsnio nuostatas.
13. Programos uždaviniai yra:
13.1. kasmet vykdyti agrocheminius dirvožemio tyrimus, nustatant rūgštumą, judrųjį fosforą, kalį, magnį, mineralinį azotą ir organinę anglį pagal Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų programos įgyvendinimo 2007–2009 metais priemones ir gautus tyrimų rezultatus parengti duomenų bazėje;
13.2. kasmet pavasarį ir rudenį vykdyti dirvožemio mineralinio azoto stebėsenos tyrimus ir gautą medžiagą panaudoti nitratų taršai išaiškinti, o žemdirbiams rekomenduoti einamųjų metų azoto trąšų normas augalams tręšti;
13.3. integruoti šalies žemės ūkio naudmenų agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų, atliktų pagal Žemės ūkio ministerijos užsakymus iki 2005 m., duomenis su kitais žemės informacinės sistemos duomenimis, parengiant skaitmeninę duomenų bazę M 1:10 000.
13.4. nuolat teikti operatyviai atnaujinamą (aktualizuotą) informaciją apie šalies žemės ūkio naudmenų agrochemines dirvožemio savybes, jų kitimo dėsningumus (rūgštėjimą, dirvožemio degradavimą, augalams svarbiausiųjų maisto medžiagų pokyčius) Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą tvarkančiai institucijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, savivaldybėms, žemės ūkio veiklos subjektams, kitiems suinteresuotiems asmenims.
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
14. Programos įgyvendinimas susideda iš šių dalių:
14.2. Žemės ūkio ministerijos užsakymu 1995–2004 m. surinktos agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų medžiagos parengimo skaitmenine duomenų baze forma M 1:10 000;
15. Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų darbai 2007–2009 m. šalies žemės ūkio naudmenose yra:
15.1. kasmetiniai agrocheminių dirvožemio tyrimų darbai 40 tūkstančių hektarų žemės ūkio naudmenų plote, kurie tiek metodine dalimi, tiek darbų apimtimi bei eiliškumu bus 1995–2006 m. atliktų bei vykdomų tyrimų tąsa. Numatyti tirti plotai pagal savivaldybes ir žemės kadastro vietoves bus pateikiami kasmetiniame programos priemonių įgyvendinimo plane. Parinkti tyrimams plotai privalo būti tipingi šalies tos zonos dirvožemiams, o mėginiai imami iš dirvožemio ariamojo sluoksnio ir juose nustatomas rūgštumas, organinė anglis, judrusis fosforas, kalis ir magnis;
15.2. agrocheminių dirvožemio savybių detalizavimas papildomais rodikliais – organine anglimi ir judriuoju magniu, kurie bus nustatyti dalyje tų pačių dirvožemio ėminių ir praplės agrocheminių dirvožemio savybių duomenų bazę;
15.3. agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų duomenų pateikimas skaitmeninėje formoje Ml:10 000 Žemės ūkio ministerijai ir savivaldybių, kurių teritorijoje buvo vykdyti darbai, administracijoms;
15.4. kiekvienais metais vasaros sezono metu tirti plotą tiriamame lauke, rudens–žiemos laikotarpiu analizuoti surinktus mėginius laboratorijoje; gautus duomenis kitais metais perkelti į skaitmeninę duomenų bazę M 1:10 000 ir parengti Žemės ūkio ministerijai ataskaitą apie tirtuose plotuose agrocheminių dirvožemio savybių kitimą bei rekomendacijas.
16. Žemės ūkio ministerijos užsakymu 1995–2004 m. surinktos agrocheminių dirvožemio savybių tyrimo medžiagos parengimo skaitmeninėje formoje masteliu 1:10 000 darbus sudarys kartografinės tų metų tyrimų medžiagos parengimas skaitmenine forma M 1:10 000.
17. Agrocheminių dirvožemio savybių duomenų bazė apims tuose pačiuose šalies žemės ūkio naudmenų plotuose agrocheminių savybių 2007–2009 m. ir 1995–2006 m. tyrimų rezultatus skaitmenine forma M 1:10 000, o agrocheminių dirvožemio savybių kitimo dėsningumams išaiškinti taip pat bus naudojama 1963–1993 m. šalies dirvožemio agrocheminių tyrimų medžiaga.
18. Mineralinio azoto dirvožemyje pokyčių stebėsenos darbai yra:
18.1. žemės ūkio naudmenose pavasarį ir rudenį mineralinio azoto kiekio dirvožemio armeniniame ir poarmeniniame sluoksniuose nustatymas;
18.2. informacijos apie dirvožemyje esamą mineralinio azoto kiekį, žemės ūkio augalų tręšimą azotu ir taršos mažinimą operatyvus teikimas Žemės ūkio ministerijai, tirtų vietovių savivaldybių administracijoms, Žemės ūkio rūmams;
18.3. daugiametės mineralinio azoto dirvožemio armeniniame ir poarmeniniame sluoksniuose duomenų bazės sudarymas, kas leis surinkti medžiagą apie esamus judraus azoto pokyčius bei taršą dirvožemyje, parengti šalies vandenų taršos azotu sumažinimo planą ir patikslinti žemės ūkio augalų tręšimo azotu rekomendacijas.
V. PROGRAMOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO KRITERIJAI
*19. Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimuose bus nustatoma:
___________________
*Šaltinis: Lietuvos mokslų akademijos leidinys, 32 knyga „Lietuvos dirvožemiai“, 2001, 65 psl.
20. Iš papildomų agrocheminių dirvožemio rodiklių, kurie anksčiau nebuvo tirti, bus nustatoma:
21. Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimuose žemės ėminiai bus renkami iš rajonų/savivaldybių žemės ūkio naudmenų, viename rajone iš 8–12 tūkst. ha ploto tam regionui būdinguose dirvožemiuose. Vienas jungtinis dirvožemio ėminys bus surenkamas iš vyraujančios dirvožemio atmainos 0–20 cm gylio 15–20 vietų, vidutiniškai 2–5 ha plotui. Šiuose ėminiuose bus nustatomas dirvožemio rūgštumas, judrusis fosforas ir kalis. Organinė anglis ir judrusis magnis bus nustatomi iš charakteringo paimtos vietovės dirvožemiui ir laukui, vidutiniškai iš 15–20 ha ploto. Dirvožemio ėminių paėmimo vietų koordinatės turi būti nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje LKS 94.
22. Mineralinio azoto dirvožemyje pokyčių stebėsenos tyrimuose mineralinis azotas (N–NO3+N–NH4) bus nustatomas 1M KCI ištraukoje iš 0–30 cm, 31–60 cm, o trečdalyje aikštelių – dar papildomai iš 61–90 cm gylio dirvožemio sluoksnių kiekvienam Lietuvos regionui tipinguose dirvožemiuose. Parinkus apie 200 ha ploto dydžio 50 objektų, juose bus išdėstyta 20x20 m dydžio nuo trijų iki septynių aikštelių. Iš viso bus ne mažiau kaip 210 aikštelių, kurių koordinatės bus nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje LKS 94. Vienas dirvožemio ėminys kiekvienoje tyrimų aikštelėje bus surinktas 4–6 zondo dūriais. Kalendoriniais metais tyrimai bus atliekami du kartus: balandžio–gegužės ir spalio–lapkričio mėnesiais.
23. Gauti mineralinio azoto dirvožemyje kiekiai bus vertinami tarp atskirų apskričių, dirvožemio rūšių, metų, auginamų žemės ūkio augalų, ūkininkavimo intensyvumo, dirvožemio sluoksnių gylio.
24. Agrocheminių dirvožemio savybių duomenų bazę sudarys žemės ūkio naudmenų agrocheminės dirvožemio savybės – rūgštumas, judrusis fosforas, kalis, magnis, organinė anglis ir mineralinis azotas. Galimybė pasinaudoti šia informacija elektroninio ryšio priemonėmis leis žemdirbiams spręsti apie reikiamas naudoti dirvožemių kultūrinimo bei tręšimo priemones, išskirti rūgščius ir kalkintinus plotus, o kitoms institucijoms – vertinti žemės našumą, nustatyti aplinkos taršą, rengti žemės ūkio ir kaimo plėtros strategines programas, nustatyti mažiau palankias ūkininkavimui vietoves ir kt.
VI. NUMATOMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
25. Įgyvendinus Programą, bus sukurta duomenų bazė apie šalies žemės ūkio naudmenų dirvožemio savybes, kurią bus galima naudoti:
25.3. informuojant žemės ūkio veiklos subjektus apie jų naudojamų laukų agrochemines dirvožemių savybes;
25.4. žemės ūkio konsultavimo tarnyboms, Lietuvos žemės ūkio universiteto Dirvotyros ir agrochemijos katedrai ir kitoms žemės ūkio mokymo įstaigoms;
25.5. projektavimo organizacijoms, savivaldybėms ir kitoms institucijoms, planuojančioms žemės fondo naudojimą;
26. Atliekami šioje Programoje numatyti darbai leis įgyvendinti šias įstatymų ir strateginių dokumentų nuostatas:
26.1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas, įpareigojančias žemės naudotojus racionaliai naudoti ir tausoti žemę, įgyvendinti dirvožemio apsaugos nuo nualinimo priemones;
26.2. Valstybinės aplinkos apsaugos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 3D-269
AGROCHEMINIŲ DIRVOŽEMIO SAVYBIŲ TYRIMŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2007–2009 METAIS PRIEMONĖS
| Priemonės Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Įgyvendinimo terminai |
Apimtys |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt* |
||
| metinės, tūkst. ha |
viso laikotarpio, tūkst. ha |
vidutinis metinis |
visam laikotarpiui |
|||
| 1. |
Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų darbai šalies žemės ūkio naudmenose |
2007–2009 m. |
40 |
120 |
550 |
1650 |
| 2. |
1995–2004 m. surinktos agrocheminių dirvožemio savybių tyrimo medžiagos parengimo skaitmenine forma masteliu 1:10 000 |
2007–2009 m. |
90 |
360 |
40 |
120 |
| 3. |
Mineralinio azoto dirvožemyje pokyčių stebėsena |
2007–2009 m. |
Metinės 2,5 tūkst. ėminių |
Viso laikotarpio 7,5 tūkst. ėminių |
210 |
630 |
| 4. |
Kompiuterinės programos agrocheminių dirvožemio savybių duomenų bazei parengimas ir įrangos įsigijimas |
2007–2008 m. |
– |
– |
– |
120 |
| Iš viso |
|
2007–2009 m. |
x |
x |
800 |
2520 |
__________________
*Finansavimas skiriamas pagal einamaisiais metais valstybės biudžete numatytus asignavimus.
______________