1987 M. MONREALIO PROTOKOLAS DĖL OZONO SLUOKSNĮ ARDANČIŲ MEDŽIAGŲ^*

Šio Protokolo Šalys,

būdamos Vienos Konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos Šalimis,

prisimindamos apie savo įsipareigojimą vadovaujantis Konvencija imtis atitinkamų priemonių žmonėms ir aplinkai apsaugoti nuo žalingų padarinių, kylančių arba galinčių kilti dėl žmogaus veiklos, keičiančios arba galinčios pakeisti ozono sluoksnį,

pripažindamos, kad kai kurių ozoną ardančių medžiagų pasaulinio masto emisija gali gerokai suploninti ar kaip kitaip pakeisti ozono sluoksnį, o tai gali pakenkti žmonių sveikatai ar aplinkai,

suvokdamos galimą tokių medžiagų emisijos poveikį klimatui,

suprasdamos, kad atsargumo priemonės, kurių imamasi siekiant apsaugoti ozono sluoksnį nuo suirimo, turi būti pagrįstos mokslo žiniomis, taikomomis atsižvelgiant į techninio ir ekonominio pobūdžio motyvus,

pasiryžusios užtikrinti ozono sluoksnio apsaugą iš anksto tinkamai reguliuojant pasaulinio masto emisiją visų ozoną ardančių medžiagų, siekiant galiausiai visiškai jų atsisakyti, tai moksliškai pagrindžiant ir atsižvelgiant į techninio bei ekonominio pobūdžio motyvus,

pripažindamos, kad būtina atsižvelgti į besivystančių šalių ypatingą šių medžiagų poreikį,

atsižvelgdamos į nacionaliniu ir regioniniu lygiu jau taikomas kai kurių chlorfluorangliavandenilių emisijos reguliavimo prevencines priemones,

atsižvelgdamos į tai, kaip svarbu remti tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių ir techninių tyrimų bei projektavimo srityje, susijusioje su ozono sluoksnį ardančių medžiagų emisijos mažinimu ir reguliavimu, ypač paisant besivystančių šalių reikmių,

susitarė:

1 straipsnis: APIBRĖŽIMAI

Šiame Protokole:

1. „Konvencija“ vadinama Vienos Konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos, priimta 1985 m. kovo 22 d.

2. „Šalimis“, jei tik kontekste nepasitaiko kitokia prasmė, vadinamos šio Protokolo Šalys.

3. „Sekretoriatu“ vadinamas Konvencijos sekretoriatas.

4. „Kontroliuojamomis medžiagomis“ vadinamos visos šio Protokolo A priede nurodytos medžiagos, egzistuojančios atskirai arba mišinyje. Tačiau nesusiję su tokiomis medžiagomis arba mišiniais, kurie yra komponentai pagaminto produkto, turinčio kitokį pavidalą, negu tokių medžiagų laikymui arba gabenimui skirta talpykla.

5. „Gamyba“ reiškia pagamintų kontroliuojamų medžiagų kiekį, išskyrus tą medžiagų kiekį, kuris sunaikinamas laikantis Šalių patvirtintų technologijų.

6. „Vartojimu“ vadinama kontroliuojamų medžiagų gamyba plius importas minus eksportas.

7. „Apskaičiuotaisiais lygiais“ vadinami gamybos, importo, eksporto ir vartojimo lygiai, apibrėžti 3 straipsnyje.

8. „Gamybos racionalizavimas“ reiškia vienos Šalies viso arba dalies apskaičiuotojo gamybos lygio perdavimą kitai šaliai, turint tikslą pagerinti ekonominius rodiklius arba padengti nepatenkintas gamybos reikmes uždarius įmonę.

2 straipsnis: KONTROLĖS PRIEMONĖS

1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad per dvylika mėnesių, pradedant nuo septinto mėnesio pirmos dienos po šio Protokolo įsigaliojimo, ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamų medžiagų, priskirtų A priedo I grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis neviršys jų 1986 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti vieną ar keletą šių medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tokį pat laikotarpį apskaičiuotasis gamybos lygis neviršys 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio; išimties tvarka gali jį viršyti ne daugiau kaip dešimčia procentų. Toks augimas leistinas tik tuo atveju, kai tai būtina Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą, svarbiausioms vidaus reikmėms tenkinti ir gamybos paskirstymo Šalims racionalizavimo tikslams.

2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad per dvylika mėnesių, pradedant nuo trisdešimt septinto mėnesio pirmos dienos, t. y. praėjus 36 mėnesiams nuo šio Protokolo įsigaliojimo, ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamų medžiagų, priskirtų A priedo II grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis neviršys 1986 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti vieną ar keletą šių medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų apskaičiuotasis gamybos lygis neviršys 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio; išimties tvarka gali jį viršyti ne daugiau kaip dešimčia procentų ir tai leistina tik Šalių, atitinkančių 5 straipsnį, svarbiausioms vidaus reikmėms tenkinti ir gamybos paskirstymo Šalims racionalizavimo tikslams. Šių priemonių taikymo mechanizmas bus aptartas Šalių pirmajame pasitarime po to, kai bus atlikta pirmoji mokslinė apžvalga.

3. Šalys užtikrina, kad nuo 1993 m. liepos 1 d. iki 1994 m. birželio 30 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamų medžiagų, priskirtų A priedo I grupei, vartojimo per metus apskaičiuotasis lygis neviršys aštuoniasdešimties procentų jų 1986 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti vieną ar keletą šių medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tą patį laikotarpį apskaičiuotasis gamybos lygis neviršys per metus aštuoniasdešimties procentų jų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio. Tačiau Šalių, atitinkančių 5 straipsnį, svarbiausioms vidaus reikmėms tenkinti ir gamybos paskirstymo Šalims racionalizavimo tikslams jų apskaičiuotasis gamybos lygis gali viršyti šią ribą, bet ne daugiau kaip dešimčia procentų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio.

4. Šalys užtikrina, kad nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamų medžiagų, priskirtų A priedo I grupei, vartojimo per metus apskaičiuotasis lygis neviršys penkiasdešimties procentų jų 1986 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti vieną ar keletą šių medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tą patį laikotarpį apskaičiuotasis gamybos lygis neviršys per metus penkiasdešimties procentų jų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio. Tačiau Šalių, atitinkančių 5 straipsnį, svarbiausioms vidaus reikmėms tenkinti ir gamybos paskirstymo Šalims racionalizavimo tikslams jų apskaičiuotasis gamybos lygis gali viršyti šią ribą, bet ne daugiau kaip penkiolika procentų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio. Šis straipsnis taikomas, jei Šalys nenutarė kitaip savo pasitarime dviem trečdaliais balsų dalyvavusių balsavime Šalių, kurioms tenka ne mažiau kaip du trečdaliai bendro šalių suvartojimo apskaičiuotojo lygio. Toks sprendimas priimamas laikantis 6 straipsnio nuostatų.

5. Kiekviena Šalis, kurios A priedo I grupėje nurodytų kontroliuojamų medžiagų apskaičiuotasis gamybos lygis 1986 m. sudarė mažiau kaip dvidešimt penkias kilotonas per metus, gali perduoti kiekvienai kitai Šaliai arba iš jos perimti racionalizavimo tikslui tą gamybos dalį, kuri viršija ribas, nurodytas 1, 3 ir 4 punktuose, su sąlyga, kad bendras apskaičiuotasis tų šalių gamybos lygis neviršys šiame straipsnyje nurodyto gamybos lygio. Apie tokį gamybos perdavimą turi būti pranešta Sekretoriatui ne vėliau negu perduodama gamyba.

6. Kiekviena Šalis, kuriai 5 straipsnis negalioja, numatanti pradėti gaminti arba turinti sutarčių, pagal kurias įsipareigojusi iki 1987 m. rugsėjo 16 d. pradėti gaminti kontroliuojamas medžiagas, jeigu nacionaliniai įstatymai, išleisti iki 1987 m. sausio 1 d., leidžia jas gaminti, gali pridėti šią gamybą prie savo bazinės tokių medžiagų gamybos 1986 m., kad nustatytų savo gamybos 1986 m. apskaičiuotąjį lygį, su sąlyga, kad tokia gamyba prasidės iki 1990 m. gruodžio 31 d. ir neviršys šios Šalies kontroliuojamų medžiagų suvartojimo per metus 0,5 kg vienam gyventojui.

7. Informacija apie kiekvieną gamybos perdavimą pagal 5 punktą arba gamybos padidinimą pagal 6 punktą turi būti nedelsiant perduota Sekretoriatui.

8. a) Visos Šalys, kurios pagal Konvencijos 1 straipsnio 6 punktą yra valstybės ekonominės integracijos regioninių organizacijų narės, gali pareikšti, kad jos kartu vykdo savo įsipareigojimus, susijusius su šio straipsnio nurodytu vartojimo lygiu, su sąlyga, kad jų bendras apskaičiuotasis vartojimo lygis neviršija šio straipsnio nustatytų lygių;

b) kiekvieno tokio susitarimo Šalys praneša Sekretoriatui apie susitarimo sąlygas iki susitarime numatomo vartojimo sumažinimo datos;

c) toks susitarimas įsigalioja tik tuo atveju, jei visos valstybės ekonominės integracijos regioninių organizacijų narės ir pati regioninė organizacija yra Protokolo Šalys ir yra informavusios Sekretoriatą apie tai, kokiu būdu jos garantuoja susitarimo laikymąsi.

9. a) Remdamosi pagal 6 straipsnį atliktais įvertinimais, Šalys gali priimti sprendimus, ar reikia:

i) pakoreguoti ozono sluoksnio ardymo potencialą apibūdinančius koeficientus, nurodytus A priede ir, jei reikia, nurodyti kaip; ir

ii) ar reikia toliau koreguoti ir mažinti kontroliuojamų medžiagų gamybą arba vartojimą lyginant su 1986 m. lygiu ir, jei reikia, kokiu mastu tai daryti ir iki kada;

b) apie pasiūlymus dėl tokių pataisų Sekretoriatas praneša Šalims likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki Šalių pasitarimo, kuriame šios pataisos pateikiamos tvirtinti;

c) priimdamos tokius sprendimus, Šalys deda visas pastangas pasiekti konsensą. Jeigu nepaisant visų pastangų pasiekti konsensą susitarti nepavyko, tai sprendimas priimamas kraštutiniu būdu – pritarus dviem trečdaliams balsavime dalyvavusių Šalių, atstovaujančių ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų bendro Šalių suvartojamo kontroliuojamų medžiagų kiekio;

d) visoms Šalims privalomi nutarimai skubiai Depozitarijaus pranešami Šalims. Jei nutarimuose kitaip nenumatyta, jie įsigalioja po šešių mėnesių nuo nutarimų išsiuntimo dienos.

10. a) Remdamosi įvertinimais, atliktais pagal šio Protokolo 6 straipsnį, ir laikydamosi tvarkos, numatytos Konvencijos 9 straipsnyje, Šalys gali priimti sprendimą:

i) ar reikia ir, jei taip, tai kokias medžiagas reikia įtraukti į kuriuos nors šio Protokolo priedus arba iš jų išbraukti; ir

ii) apie šių medžiagų kontrolės mechanizmą, mastą ir terminus;

b) kiekvienas toks nutarimas įsigalioja su sąlyga, kad jis priimtas dviem trečdaliais dalyvavusių balsavime Šalių balsų.

11. Nepaisydamos nutarimų, kuriuos apima šis straipsnis, Šalys gali nustatyti griežtesnes sąlygas už tas, kurios aptartos šiame straipsnyje.

3 straipsnis: KONTROLINIŲ LYGIŲ APSKAIČIAVIMAS

2 ir 5 straipsnių tikslams kiekviena Šalis visoms A priede nurodytoms medžiagų grupėms nustato savo apskaičiuotuosius lygius:

a) gamybos:

i) padaugindama savo metinę kiekvienos kontroliuojamos medžiagos gamybą iš ozono ardymo potencialo, nurodyto tai medžiagai A priede;

ii) sumuodama visus gautuosius grupių rodiklius;

b) atitinkamai importo ir eksporto, taikydama mutatis mutandis procedūrą, apibrėžtą a) papunktyje; ir

c) kontroliuojamų medžiagų vartojimo, sumuodama savo apskaičiuotuosius gamybos ir importo lygius ir atimdama savo eksporto apskaičiuotąjį lygį, kurie apibrėžti a) ir b) papunkčiuose. Tačiau nuo 1993 m. sausio 1 d. kontroliuojamų medžiagų eksportas į valstybes, kurios nėra Protokolo Šalys, neatimamas skaičiuojant eksportuojančios Šalies vartojimo lygį.

4 straipsnis: PREKYBOS SU VALSTYBĖMIS NE PROTOKOLO ŠALIMIS KONTROLĖ

1. Per vienerius metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo visos Šalys uždraudžia kontroliuojamų medžiagų importą iš bet kokios valstybės ne Protokolo Šalies.

2. Nuo 1993 m. sausio 1 d. nė viena iš Šalių, kurios laikosi 5 straipsnio 1 punkto, negali eksportuoti jokių kontroliuojamų medžiagų į valstybes ne šio Protokolo Šalis.

3. Šalys, laikydamosi Konvencijos 10 straipsnio nuostatų, per trejus metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos turi parengti priedą – gaminių, į kuriuos įeina kontroliuojamos medžiagos, sąrašą. Šalys, neprieštaraujančios tokiam priedui, laikydamosi tam tikros tvarkos, per vienerius metus nuo priedo aprobavimo uždraudžia tokių medžiagų importą iš bet kurios valstybės, kuri nėra šio Protokolo Šalis.

4. Per penkerius metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo Šalys nustato praktinę galimybę uždrausti arba apriboti gaminių, kurių gamybai naudojamos kontroliuojamos medžiagos, nors į tuos gaminius jos neįeina, importą iš valstybių ne šio Protokolo Šalių. Šalys, laikydamosi Konvencijos 10 straipsnyje nurodytos tvarkos, jei įmanoma, parengia priedą – tokių gaminių sąrašą. Nepareiškusios prieštaravimų Šalys, laikydamosi nustatytos tvarkos, per vienerius metus nuo priedo įsigaliojimo datos uždraudžia arba apriboja tokių gaminių importą iš bet kurios valstybės ne šio Protokolo Šalies.

5. Kiekviena Šalis neskatina kontroliuojamų medžiagų gamybos ir panaudojimo technologijos eksporto į valstybes ne šio Protokolo Šalis.

6. Kiekviena Šalis stengiasi neteikti naujų subsidijų, pagalbos, kreditų, garantijų arba draudimo programų, skirtų gaminių, įrengimų, įrangos arba technologijų, galinčių skatinti kontroliuojamų medžiagų gamybą, eksportui į valstybes ne šio Protokolo Šalis.

7. 5 ir 6 punktai netaikomi gaminiams, įrengimams, įrangai arba technologijoms, skirtoms saugiai laikyti, regeneruoti, recirkuliuoti arba sunaikinti kontroliuojamas medžiagas arba skatinančioms alternatyvių medžiagų paiešką arba bet kokiu būdu padedančioms sumažinti kontroliuojamų medžiagų emisiją.

8. Nepaisant šio straipsnio nuostatų, importas, aptartas 1, 3 ir 4 punktuose, gali būti leistas iš bet kurios valstybės ne šio Protokolo Šalies į bet kurią kitą valstybę ne šio Protokolo Šalį, jei Šalių pasitarimas nustato, kad ta valstybė visiškai tenkina 2 straipsnį ir šį straipsnį ir jei ji pateikė 7 straipsnyje nustatytus duomenis.

5 straipsnis: YPATINGAS BESIVYSTANČIŲ ŠALIŲ STATUSAS

1. Kiekviena priklausanti besivystančių šalių kategorijai Šalis, kurios kontroliuojamų medžiagų apskaičiuotasis vartojimo lygis per metus sudarė mažiau kaip 0,3 kg vienam gyventojui Protokolo įsigaliojimo joje dieną arba per bet kurį tolesnį dešimties metų laikotarpį nuo Protokolo įsigaliojimo datos, savo svarbiausioms vidaus reikmėms tenkinti gali nukelti kontroliuojamų medžiagų ribojimo terminus, numatytus 2 straipsnio 1-4 punktuose, dešimčiai metų nuo juose nurodyto termino. Tačiau tokia Šalis neviršija vartojimo apskaičiuotojo lygio per metus 0,3 kg vienam gyventojui. Kiekviena tokia Šalis turi teisę remtis arba tų medžiagų vartojimo apskaičiuotojo lygio metiniu vidurkiu nuo 1995 m. iki 1997 m. imtinai, arba apskaičiuotuoju vartojimo lygiu 0,3 kg vienam gyventojui, atsižvelgiant į tai, kuris lygis žemesnis kaip kontrolės pagrindas.

2. Šalys įsipareigoja padėti besivystančioms Šalims apsirūpinti ekologiškai saugiomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis bei technologijomis ir padėti joms pereiti prie tokių alternatyvių medžiagų ir technologijų naudojimo.

3. Šalys, siekdamos paskatinti alternatyvių technologijų ir gaminių pakaitalų naudojimą, įsipareigoja dvišaliais arba daugiašaliais kanalais palengvinti subsidijų, pagalbos, kreditų, garantijų arba draudimo programų teikimą besivystančioms Šalims.

6 straipsnis: KONTROLĖS PRIEMONIŲ ĮVERTINIMAS IR APŽVALGA

Pradedant nuo 1990 m. ir po to ne rečiau kaip kas ketveri metai Šalys įvertina kontrolės priemones, numatytas 2 straipsnyje, remdamosi turima moksline, ekologine, technine ir ekonomine informacija. Ne vėliau kaip likus metams iki kiekvieno įvertinimo Šalys sudaro atitinkamas minėtų sričių kvalifikuotų ekspertų grupes ir apibrėžia kiekvienos tokios grupės sudėtį ir įgaliojimus. Per vienerius metus nuo veiklos pradžios grupės per Sekretoriatą pateikia Šalims savo išvadas.

7 straipsnis: DUOMENŲ PATEIKIMAS

1. Kiekviena Šalis per tris mėnesius nuo tos dienos, kai ji tapo Šalimi, pateikia Sekretoriatui statistinius duomenis apie 1986 m. jos gamintas, importuotas arba eksportuotas kontroliuojamas medžiagas arba, jei faktinių duomenų neturi, tokio pobūdžio patikimiausius vertinimui duomenis.

2. Visos Šalys pateikia Sekretoriatui statistinius duomenis apie savo metinę kontroliuojamų medžiagų gamybą (atskirai nurodo duomenis apie medžiagų, kasmet sunaikinamų laikantis Šalių patvirtintos technologijos, kiekį), importą ir eksportą į atitinkamas valstybes Protokolo Šalis ir neprisijungusias valstybes tais metais, kai tapo Šalimis, ir kiekvienais tolesniais metais. Šalys pateikia šiuos duomenis ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo tų metų, apie kuriuos pateikiami duomenys, pabaigos.

8 straipsnis: PROTOKOLO NESILAIKYMAS

Šalys pirmajame savo eiliniame pasitarime aptaria ir patvirtina šio Protokolo nuostatų nesilaikymo fakto nustatymo organizacinį mechanizmą bei tvarką ir numato, kaip elgtis su Šalimis, nesilaikančiomis Protokolo reikalavimų.

9 straipsnis: TYRIMAI, PROJEKTAVIMAS, VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR INFORMACIJOS MAINAI

1. Šalys bendradarbiauja laikydamosi kiekviena savo teisinių normų, taisyklių ir patirties ir ypač atsižvelgdamos į besivystančių Šalių reikmes, siekdamos tiesiogiai arba per kompetentingas tarptautines institucijas skatinti kuo platesnius tyrimus, projektavimą ir informacijos mainus, susijusius su:

a) geriausia technologija kontroliuojamų medžiagų saugiam laikymui, regeneravimui, recirkuliacijai ar likvidavimui arba jų emisijos kokiu nors būdu sumažinimui;

b) galimais kontroliuojamų medžiagų pakaitalais, kurie įeina į produktus arba kurių gamybai panaudotos kontroliuojamos medžiagos; ir

c) atitinkamų kontrolės strategijų kaštais ir nauda.

2. Šalys kiekviena atskirai, drauge arba per kompetentingas tarptautines institucijas siekia ugdyti visuomenės nuovoką apie kontroliuojamų medžiagų ir kitų ozono sluoksnį ardančių medžiagų emisijos ekologinius padarinius.

3. Dvejus metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo datos ir po to kas dveji metai visos Šalys pateikia Sekretoriatui trumpas ataskaitas apie priemones, kurių imtasi šiame straipsnyje aptartais klausimais.

10 straipsnis: TECHNINĖ PAGALBA

1. Kiekviena Šalis, plėtodama techninę pagalbą, bendradarbiauja šio Protokolo laikymosi ir prisijungimo prie jo palengvinimo tikslais, ypač atsižvelgdamos į besivystančių šalių reikmes ir turėdamos omenyje Konvencijos 4 straipsnio nuostatas.

2. Bet kuri Šalis arba pasirašiusioji šį Protokolą Šalis gali pateikti Sekretoriatui prašymą dėl techninės pagalbos vykdant Protokolo reikalavimus arba dalyvaujant jame.

3. Šalys per pirmąjį Šalių pasitarimą pradeda aptarinėti būdus, kaip vykdyti 9 straipsnį ir šio straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimus, taip pat sudaro darbų planus. Darbų planuose ypač daug dėmesio turi būti skirta besivystančioms šalims. Valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurios nėra šio Protokolo Šalys, turi būti skatinamos dalyvauti programose, kurios numatytos tokiuose planuose.

11 straipsnis: ŠALIŲ PASITARIMAI

1. Šalys reguliariai rengia pasitarimus. Sekretoriatas kviečia pirmąjį Šalių pasitarimą ne vėliau kaip praėjus vieneriems metams po šio Protokolo įsigaliojimo ir, jei sutampa terminai, drauge su Konvencijos Šalių pasitarimu.

2. Jei Šalys nenusprendžia kitaip, visi eiliniai Protokolo ir Konvencijos Šalių pasitarimai rengiami drauge. Neeiliniai Šalių pasitarimai gali vykti bet kokiu Šalių pasitarimo pasirinktu laiku arba kuriai nors Šaliai raštu pateikus prašymą, tik laikantis sąlygos, kad per šešis mėnesius nuo Sekretoriato to prašymo išsiuntimo Šalims ne mažiau kaip vienas trečdalis Šalių jį palaiko.

3. Šalys pirmajame pasitarime:

a) konsensu patvirtina savo pasitarimų darbotvarkę;

b) konsensu patvirtina finansavimo taisykles, nurodytas 13 straipsnio 2 punkte;

c) pagal 6 straipsnį sukuria grupes ir nustato jų veiklos sferą;

d) nagrinėja ir tvirtina procedūras ir organizacinį mechanizmą, aptartą 8 straipsnyje; ir

e) pradeda rengti darbo planus, aptartus 10 straipsnio 3 punkte.

4. Šalių pasitarimų funkcijos:

a) apžvelgti, kaip laikomasi šio Protokolo;

b) priimti sprendimus dėl bet kokių pataisų ir apribojimų, nurodytų 2 straipsnio 9 punkte;

c) priimti sprendimus dėl prieduose nurodomų medžiagų sąrašo papildymo, naujų medžiagų įrašymo arba išbraukimo, taip pat dėl jų kontrolės mechanizmo pagal 2 straipsnio 10 punktą;

d) jei reikia, patvirtinti taisykles dėl duomenų arba informacijos pateikimo pagal 7 straipsnį ir 9 straipsnio 3 punktą;

e) išnagrinėti prašymus dėl techninės pagalbos, pateiktus pagal 10 straipsnio 2 punktą;

f) išnagrinėti Sekretoriato parengtus pranešimus, atitinkančius 12 straipsnio c papunktį;

g) išnagrinėti pagal 6 straipsnį kontrolės priemones, numatytas 2 straipsnyje;

h) apsvarstyti ir nustatyta tvarka priimti pasiūlymus dėl šio Protokolo pataisų arba kiekvieną egzistuojantį arba naują priedą;

i) apsvarstyti ir patvirtinti biudžetą Protokolui įgyvendinti; ir

j) išnagrinėti ir priimti papildomas priemones, kurios gali būti reikalingos šio Protokolo tikslams įgyvendinti.

5. Jungtinės Tautos, jos specializuotos įstaigos ir Tarptautinė atominės energijos agentūra, taip pat bet kurios valstybės ne šio Protokolo Šalys gali dalyvauti Šalių pasitarime kaip stebėtojos. Bet kokios tarnybos ar įstaigos: nacionalinės ar tarptautinės, vyriausybinės ir nevyriausybinės, kompetentingos srityse, susijusiose su ozono sluoksnio apsauga, ir pareiškusios Sekretoriatui savo norą dalyvauti Šalių pasitarime stebėtojo teisėmis, gali dalyvauti pasitarime, jei tam neprieštarauja bent trečdalis dalyvaujančių Šalių. Stebėtojų dalyvavimą reguliuoja Šalių patvirtintos taisyklės.

12 straipsnis: SEKRETORIATAS

Šio Protokolo Sekretoriatas:

a) rengia ir aptarnauja Šalių pasitarimus, aptartus 11 straipsnyje;

b) Šalims pageidaujant priima ir platina duomenis, teikiamus pagal 7 straipsnį;

c) nuolat rengia ir siunčia Šalims pranešimus, pagrįstus informacija, gauta pagal 7 ir 9 straipsnius;

d) informuoja Šalis apie prašymus, gaunamus pagal 10 straipsnį, dėl techninės pagalbos, turėdamas tikslą tarpininkauti suteikiant tokią pagalbą;

e) skatina valstybių ir organizacijų ne šio Protokolo Šalių dalyvavimą Šalių pasitarimuose stebėtojų teisėmis ir jų veiklą, laikantis Protokolo nutarimų;

f) nustatyta tvarka perduoda informaciją ir prašymus, aptartus c) ir d) papunkčiuose, valstybių ir organizacijų ne Protokolo Šalių stebėtojams; ir

g) vykdo kitas Protokolo tikslams reikalingas funkcijas, kurias jam gali numatyti Šalys.

13 straipsnis: FINANSAVIMO PRIEMONĖS

1. Lėšos šio Protokolo reikmėms, tarp jų ir būtinos Sekretoriato veiklai, gaunamos vien tik iš Šalių įnašų.

2. Šalys per savo pirmą pasitarimą konsensu patvirtina šio Protokolo finansavimo taisykles.

14 straipsnis: PROTOKOLO RYŠYS SU KONVENCIJA

Jei šiame Protokole nėra kitokios nuostatos dėl šio Protokolo, jam taikomos Konvencijos nuostatos, susijusios su jos protokolais.

15 straipsnis: PASIRAŠYMAS

Šį Protokolą gali pasirašyti valstybės ir ekonominės integracijos regioninės organizacijos Monrealyje 1987 m. rugsėjo 16 d., Otavoje nuo 1987 m. rugsėjo 17 d. iki 1988 m. sausio 16 d. ir Jungtinių Tautų Centrinėje būstinėje Niujorke nuo 1988 m. sausio 17 d. iki 1988 m. rugsėjo 15 d.

16 straipsnis: ĮSIGALIOJIMAS

1. Šis Protokolas įsigalioja 1989 m. sausio 1 d. su sąlyga, kad būtų užregistruota ne mažiau kaip 11 dokumentų apie ratifikavimą, priėmimą, palaikymą arba prisijungimą prie Protokolo valstybių arba ekonominės integracijos regioninių organizacijų, kurioms tenka ne mažiau kaip du trečdaliai 1986 m. nustatyto kontroliuojamų medžiagų pasaulinio vartojimo ir įvykdytos Konvencijos 17 straipsnio 1 punkto nuostatos. Jei iki tos datos nurodytos sąlygos neįvykdytos, tai Protokolas įsigalioja devyniasdešimtąją dieną nuo tos dienos, kai įvykdomos šios sąlygos.

2. 1 punkte paminėti dokumentai, įteikti saugoti kokios nors ekonominės integracijos regioninės organizacijos, nelaikomi papildomais valstybės tokios organizacijos narės dokumentais.

3. Įsigaliojus šiam Protokolui, kiekviena valstybė arba ekonominės integracijos regioninė organizacija devyniasdešimtąją dieną nuo tos dienos, kai įteikiami saugoti jos ratifikavimo, priėmimo, palaikymo arba prisijungimo dokumentai, tampa šio Protokolo Šalimi.

17 straipsnis: ŠALYS, PRISIJUNGUSIOS PRIE PROTOKOLO JAM JAU ĮSIGALIOJUS

Laikantis 5 straipsnio, kiekviena valstybė arba ekonominės integracijos regioninė organizacija, tapusi Protokolo šalimi po to, kai jis įsigaliojo, iš karto ima vykdyti visus 2 straipsnyje, taip pat 4 straipsnyje aptartus reikalavimus, kurie tuo metu galioja Šalims.

18 straipsnis: IŠLYGOS

Šiam Protokolui negali būti jokių išlygų.

19 straipsnis: IŠSTOJIMAS

1. Šiame Protokole visos Konvencijos 19 straipsnio nuostatos dėl išstojimo taikomos Protokolo Šalims, išskyrus tas šalis, kurios laikosi 5 straipsnio 1 punkto. Bet kuri tokia Šalis gali išstoti iš Protokolo pateikusi Depozitarijui pareiškimą raštu bet kuriuo metu, pradedant nuo penktųjų metų po to, kai prisiėmė įsipareigojimus, nurodytus 2 straipsnio 1-4 punktuose. Toks išstojimas įsigalioja praėjus vieneriems metams arba pareiškime nurodytam laikotarpiui nuo tos dienos, kai Depozitarijus gauna pareiškimą dėl išstojimo.

20 straipsnis: AUTENTIŠKI TEKSTAI

Šio Protokolo, kurio tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, rusų ir prancūzų kalba laikomi autentiškais, originalas įteikiamas saugoti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

Tai patvirtina žemiau pasirašę įgaliotieji asmenys.

PASIRAŠYTA MONREALYJE TŪKSTANTIS DEVYNI ŠIMTAI AŠTUONIASDEŠIMT SEPTINTŲJŲ METŲ RUGSĖJO MĖNESIO ŠEŠIOLIKTĄ DIENĄ

______________

A Priedas

KONTROLIUOJAMOS MEDŽIAGOS

Grupė	Cheminė medžiaga	Ozono ardymo potencialas*	Grupė	Cheminė medžiaga	Ozono ardymo potencialas*
I grupė			II grupė
CFCl₃	(CFC-11)	1,0	CF₂BrCl	(halonas-1211)	3,0
CF₂Cl₂	(CFC-12)	1,0	CF₃Br	(halonas-1301)	10,0
C₂F₃Cl₃	(CFC-113)	0,8	C₂F₄Br₂	(halonas-2402)	6,0
C₂F₄Cl₂	(CFC-114)	1,0
C₂F₅Cl	(CFC-115)	0,6

*Ozono ardymo potencialo (OAP) vertės nustatytos remiantis šiuolaikine moksline informacija ir turi būti periodiškai tikrinamos bei perskaičiuojamos.

______________

MONREALIO PROTOKOLO PATAISOS, PRIIMTOS ANTRAJAME IR KETVIRTAJAME ŠALIŲ SUSITIKIMUOSE

Pataisos, priimtos Antrajame šalių susitikime

Monrealio Protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų Šalių Antrasis susitikimas, remdamasis pagal Protokolo 6 straipsnį atliktais įvertinimais, nutaria patvirtinti pataisas ir apribojimus dėl Protokolo A priede nurodytų kontroliuojamų medžiagų gamybos ir naudojimo, turėdami omenyje, kad:

a) 2 straipsnio nuorodos į „šį straipsnį“ ir visame Protokolo tekste į „2 straipsnį“ suvokiamos kaip nuorodos į 2, 2A ir 2B straipsnius;

b) nuorodos visame Protokolo tekste į „2 straipsnio 1-4 punktus“ traktuojamos kaip nuorodos į 2A ir 2B straipsnius; ir

c) 2 straipsnio 5 punkto nuoroda į „1, 3 ir 4 punktus“ traktuojama kaip nuoroda į 2A straipsnį.

A: 2A straipsnis: CHLORFLUORANGLIAVANDENILIAI

Protokolo 2 straipsnio 1 punktas tampa 2A straipsnio, kuris vadinsis „2A straipsnis: CHLORFLUORANGLIAVANDENILIAI“, 1 punktu. 2 straipsnio 3 ir 4 punktai pakeičiami šiais punktais (jie numeruojami kaip 2A straipsnio 2-6 punktai):

„2. Šalys užtikrina, kad per laikotarpį nuo 1991 m. liepos 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. jų kontroliuojamų medžiagų, priskiriamų A priedo I grupei, vartojimo ir gamybos apskaičiuotieji lygiai neviršytų 150 procentų 1986 m. jų apskaičiuotųjų vartojimo ir gamybos lygių; nuo 1993 m. sausio 1 d. šių kontroliuojamų medžiagų dvylikos mėnesių kontrolinis laikotarpis nustatomas nuo kiekvienų metų sausio 1 d. iki tų pačių metų gruodžio 31 d.

3. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 1995 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų vartojamų A priedo I grupei priskirtų kontroliuojamų medžiagų apskaičiuotasis lygis per metus sudarys ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų jų 1986 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti vieną arba keletą išvardytų medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tokius pat laikotarpius gamybos apskaičiuotasis lygis per metus sudarys ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio. Tačiau Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus, svarbiausioms vidaus reikmėms tenkinti jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti nustatytąjį lygį, tik ne daugiau kaip dešimčia procentų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio.

4. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 1997 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų vartojamų A priedo I grupei priskirtų kontroliuojamų medžiagų apskaičiuotasis lygis per metus sudarys ne daugiau kaip penkiolika procentų jų 1986 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti vieną arba keletą išvardytų medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tokius pat laikotarpius gamybos apskaičiuotasis lygis per metus sudarys ne daugiau kaip penkiolika procentų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio. Tačiau Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus, svarbiausioms vidaus reikmėms patenkinti šių šalių gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti nustatytąjį lygį, tik ne daugiau kaip dešimčia procentų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio.

5. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 2000 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamų medžiagų, įtrauktų į A priedo I grupę, vartojimo apskaičiuotasis lygis per metus neviršys nulinio lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti kurią nors vieną ar keletą šių medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tokį pat laikotarpį gamybos apskaičiuotasis lygis per metus neviršys nulinio lygio. Tačiau Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą, svarbiausioms vidaus reikmėms tenkinti jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti tą ribą, bet ne daugiau kaip penkiolika procentų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio.

6. 1992 m. Šalys persvarsto situaciją, turėdamos tikslą sugriežtinti kontroliuojamų medžiagų naudojimo sumažinimo grafiką.“

B. 2B straipsnis: HALONAI

2B straipsnis: HALONAI

Protokolo 2 straipsnio 2 punktas pakeičiamas šiais punktais, kurie numeruojami kaip 2B straipsnio 1–4 punktai:

„1. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 1992 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamų medžiagų, priskirtų A priedo II grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis per metus neviršys jų 1986 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti kurią nors vieną arba keletą šių medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tokį pat laikotarpį gamybos apskaičiuotasis lygis per metus neviršys 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio. Tačiau svarbiausioms Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą, vidaus reikmėms tenkinti šių šalių gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti tą ribą, bet ne daugiau kaip dešimčia procentų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio.

2. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 1995 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamų medžiagų, priskirtų A priedo II grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis neviršys penkiasdešimt procentų 1986 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti kurią nors vieną arba keletą šių medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tokį pat laikotarpį gamybos apskaičiuotasis lygis neviršys penkiasdešimties procentų 1986 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Tačiau svarbiausioms Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą, vidaus reikmėms tenkinti jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti tą ribą, bet ne daugiau kaip dešimčia procentų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio. Šio punkto gali būti nesilaikoma tuo atveju, kai Šalys priima nutarimą leisti gamybos arba vartojimo lygį, būtiną patenkinti pagrindinėms reikmėms, neturinčioms atitinkamų alternatyvų.

3. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 2000 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamų medžiagų, priskirtų A priedo II grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis neviršys nulinio lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti kurią nors vieną arba keletą šių medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tokį pat laikotarpį gamybos apskaičiuotasis lygis neviršys nulinio lygio. Tačiau svarbiausioms Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą, vidaus reikmėms tenkinti jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti tą ribą, bet ne daugiau kaip penkiolika procentų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio. Šio punkto gali būti nesilaikoma tuo atveju, kai Šalys priima nutarimą leisti gamybos arba vartojimo lygį, būtiną patenkinti pagrindinėms reikmėms, neturinčioms atitinkamų alternatyvų.

4. Iki 1993 m. sausio 1 d. Šalys priima nutarimą dėl pagrindinių reikmių, jeigu tokios yra, apibrėžimo, kad galėtų būti taikomi šio straipsnio 2 ir 3 punktai. Minėti nutarimai persvarstomi vėlesniuose Šalių susitikimuose.“

2A ir 2B straipsnių pataisos, priimtos Ketvirtajame šalių susitikime

Monrealio Protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų Šalių Ketvirtasis susitikimas, remdamasis pagal Protokolo 6 straipsnį atliktais įvertinimais, nutaria patvirtinti pataisas ir apribojimus dėl kontroliuojamų medžiagų, nurodytų Protokolo A priede, gamybos ir vartojimo:

AA: 2A straipsnis: CHLORFLUORANGLIAVANDENILIAI

Protokolo 2A straipsnio 3–6 punktai pakeičiami šiais punktais, kurie numeruojami kaip 2A straipsnio 3–4 punktai:

„3. Šalys užtikrina, kad per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo 1994 m. sausio 1d. ir kiekvieną tolesnį dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamų medžiagų, priskiriamų A priedo I grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis neviršys dvidešimt penkių procentų 1986 m. jų apskaičiuotojo vartojimo lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti vieną arba keletą išvardytų medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tokius pat laikotarpius gamybos apskaičiuotasis lygis per metus sudarys ne daugiau kaip dvidešimt penkis procentus 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio. Tačiau svarbiausioms Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus, vidaus reikmėms patenkinti jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti nustatytąjį lygį, tik ne daugiau kaip dešimčia procentų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio.

4. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 2000 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamų medžiagų, įtrauktų į A priedo I grupę, vartojimo apskaičiuotasis lygis per metus neviršys nulinio lygio. Bet kuri Šalis, gaminanti kurią nors vieną ar keletą šių medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tokį pat laikotarpį gamybos apskaičiuotasis lygis per metus neviršys nulinio lygio. Tačiau svarbiausioms Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą, vidaus reikmėms tenkinti jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti tą ribą, bet ne daugiau kaip penkiolika procentų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio.“

B. 2B straipsnis: HALONAI

Protokolo 2B straipsnio 2-4 punktai pakeičiami šiuo punktu, kurio numeris bus 2B straipsnio 2 punktas:

„2. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 1994 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamų medžiagų, priskirtų A priedo II grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis neviršys nulinio lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti kurią nors vieną arba keletą šių medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tokį pat laikotarpį gamybos apskaičiuotasis lygis neviršys nulinio lygio. Tačiau svarbiausioms Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą, vidaus reikmėms tenkinti jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti tą ribą, bet ne daugiau kaip penkiolika procentų 1986 m. apskaičiuotojo gamybos lygio. Šio punkto gali būti nesilaikoma tuo atveju, kai Šalys priima nutarimą leisti gamybos arba vartojimo lygį, būtiną patenkinti tokioms reikmėms, kurias Šalys sutaria laikyti pagrindinėmis.“

2C, 2D ir 2E straipsnių pataisos, priimtos Ketvirtajame šalių susitikime

Monrealio Protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų Šalių Ketvirtasis susitikimas, remdamasis įvertinimais, atliktais pagal Protokolo 6 straipsnį, nutaria patvirtinti pataisas ir apribojimus dėl Protokolo B priede nurodytų kontroliuojamų medžiagų gamybos ir vartojimo:

A. 2C straipsnis: KITI VISIŠKAI HALOGENINTI CHLORFLUORANGLIAVANDENILIAI

Protokolo 2C straipsnis pakeičiamas šiuo straipsniu:

„2C straipsnis: KITI VISIŠKAI HALOGENINTI CHLORFLUORANGLIAVANDENILIAI

1. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 1993 m. sausio 1 d. jų kontroliuojamų medžiagų, priskirtų B priedo I grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis per metus neviršys aštuoniasdešimties procentų jų 1986 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Bet kuri Šalis, gaminanti kurią nors vieną arba keletą šių medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tokį pat laikotarpį gamybos apskaičiuotasis lygis neviršys aštuoniasdešimties procentų 1989 m. apskaičiuotojo lygio. Tačiau svarbiausioms Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą, vidaus reikmėms tenkinti jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti šią ribą, bet ne daugiau kaip dešimčia procentų 1989 m. apskaičiuotojo gamybos lygio.

2. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 1994 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamų medžiagų, priskirtų B priedo I grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis per metus neviršys dvidešimt penkių procentų jų 1989 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti kurią nors vieną arba keletą šių medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tokį pat laikotarpį gamybos apskaičiuotasis lygis per metus neviršys dvidešimt penkių procentų 1989 m. apskaičiuotojo gamybos lygio. Tačiau svarbiausioms Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą, vidaus reikmėms tenkinti jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti šią ribą, bet ne daugiau kaip dešimčia procentų 1989 m. apskaičiuotojo gamybos lygio.

3. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 1996 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamų medžiagų, priskirtų B priedo I grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis neviršys nulinio lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti kurią nors vieną arba keletą šių medžiagų, užtikrina, kad jos šių medžiagų per tokį pat laikotarpį gamybos apskaičiuotasis lygis neviršys nulinio lygio. Tačiau svarbiausioms Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą, vidaus reikmėms tenkinti jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti šią ribą, bet ne daugiau kaip penkiolika procentų 1989 m. apskaičiuotojo gamybos lygio. Šio punkto gali būti nesilaikoma tuo atveju, kai Šalys priima nutarimą leisti gamybos arba vartojimo lygį, būtiną patenkinti tokioms reikmėms, kurias Šalys sutaria laikyti pagrindinėmis.“

B. 2D straipsnis: ANGLIES TETRACHLORIDAS

Protokolo 2D straipsnis pakeičiamas šiuo straipsniu:

„2D straipsnis: ANGLIES TETRACHLORIDAS

1. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 1995 m. sausio 1 d. jų kontroliuojamos medžiagos, priskirtos B priedo II grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis per metus neviršys penkiolikos procentų 1989 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Bet kuri Šalis, gaminanti šią medžiagą, užtikrina, kad jos tos medžiagos per tokį pat laikotarpį gamybos apskaičiuotasis lygis kasmet neviršys penkiolikos procentų 1989 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Tačiau svarbiausioms Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą, vidaus reikmėms tenkinti jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti šią ribą, bet ne daugiau kaip dešimčia procentų 1989 m. apskaičiuotojo gamybos lygio.

2. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 1996 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamos medžiagos, priskirtos B priedo II grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis per metus neviršys nulinio lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti šią medžiagą, užtikrina, kad jos šios medžiagos per tokį pat laikotarpį gamybos apskaičiuotasis lygis neviršys nulinio lygio. Tačiau svarbiausioms Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą vidaus reikmėms tenkinti, jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti šią ribą, bet ne daugiau kaip penkiolika procentų 1989 m. apskaičiuotojo gamybos lygio. Šio punkto gali būti nesilaikoma tuo atveju, kai Šalys priima nutarimą, būtiną patenkinti toms reikmėms, kurias Šalys sutaria laikyti pagrindinėmis.“

C. 2E straipsnis: 1,1,1-TRICHLORETANAS (metilo chloroformas)

Protokolo 2E straipsnis pakeičiamas šiuo straipsniu:

„2E straipsnis: 1,1,1-TRICHLORETANAS (metilo chloroformas)

1. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 1993 m. sausio 1 d. jų kontroliuojamos medžiagos, priskirtos B priedo III grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis per metus neviršys 1989 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti šią medžiagą, užtikrina, kad jos tos medžiagos per tą patį laikotarpį gamybos apskaičiuotasis lygis kasmet neviršys jos 1989 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Tačiau svarbiausioms Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą, vidaus reikmėms tenkinti jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti šią ribą, bet ne daugiau kaip dešimčia procentų 1989 m. apskaičiuotojo gamybos lygio.

2. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 1994 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamos medžiagos, priskirtos B priedo III grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis per metus neviršys penkiasdešimties procentų jos 1989 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti tą medžiagą, užtikrina, kad jos šios medžiagos per tokį pat laikotarpį gamybos apskaičiuotasis lygis per metus neviršys penkiasdešimties procentų jos 1989 m. apskaičiuotojo vartojimo lygio. Tačiau svarbiausioms Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą, vidaus reikmėms tenkinti jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti šią ribą, bet ne daugiau kaip dešimčia procentų 1989 m. apskaičiuotojo gamybos lygio.

3. Šalys užtikrina, kad per dvylika mėnesių nuo 1996 m. sausio 1 d. ir kiekvieną kitą dvylikos mėnesių laikotarpį jų kontroliuojamos medžiagos, priskirtos B priedo III grupei, vartojimo apskaičiuotasis lygis neviršys nulinio lygio. Kiekviena Šalis, gaminanti tą medžiagą, užtikrina, kad jos šios medžiagos per tokį pat laikotarpį gamybos apskaičiuotasis lygis per metus neviršys nulinio lygio. Tačiau svarbiausioms Šalių, atitinkančių 5 straipsnio 1 punktą, vidaus reikmėms tenkinti jų gamybos apskaičiuotasis lygis gali viršyti šią ribą, bet ne daugiau kaip penkiolika procentų 1989 m. apskaičiuotojo gamybos lygio. Šio punkto gali būti nesilaikoma tuo atveju, kai Šalys priima nutarimą leisti gamybos arba vartojimo lygį, būtiną patenkinti tokioms reikmėms, kurias Šalys sutaria laikyti pagrindinėmis.“

______________

^* Lietuvos Respublikai įsigaliojo 1995 m. balandžio 18 d.