LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO
P O T V A R K I S
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO
2010 m. birželio 2 d. Nr. 2B-103
Vilnius
p r i i m a m a s pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas (Nr. 1B-31/2010) ištirti, ar:
– Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniams valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principams,
– Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti nuo 2010 m. liepos 1 d. negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, ir šio straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės principams,
– Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata „Šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d.“, šio straipsnio 2, 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 38, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui,
– Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui,
– Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą parengti ir patvirtinti pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybei, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, o ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, joje nenustatytas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų kompensavimo mechanizmas, – Konstitucijos 23, 38 straipsniams, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principams,
– Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnis (2008 m. gruodžio 19 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui,
ir byla p r a d e d a m a r e n g t i Konstitucinio Teismo posėdžiui.
Bylai suteikiamas numeris 29/2010.
Atlikus pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad prašymas ištirti, ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Antrasis, Trečiasis, Ketvirtasis, Penktasis skirsniai neprieštarauja Konstitucijai, nėra aiškiai, tiksliai suformuluotas, šiame prašyme nėra nurodyti visi minėtų skirsnių straipsniai (jų dalys) ar punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, nepateikta pareiškėjo pozicija ir ją pagrindžiantys argumentai dėl ginčijamo teisės akto nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl toks prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų.
Aiškindamas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad „<...> pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d., 2006 m. kovo 29 d., 2010 m. kovo 19 d. sprendimai, 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas).
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka inter alia Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo (ar jo dalies) grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,
g r ą ž i n a m a s pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Antrasis, Trečiasis, Ketvirtasis, Penktasis skirsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.