LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
N U T A R I M A S
1993 m. birželio 7 d. Nr. 7-1389, Nr. 36
Vilnius
DĖL VIDUTINIO DARBO UŽMOKESČIO APSKAIČIAVIMO PAGAL LIETUVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. BALANDŽIO 15D. NUTARIMĄ NR. 142
KAI KURIŲ YPATUMŲ
Socialinės apsaugos ministerija kartu su Finansų ministerija, atsižvelgdamos į kylančius neaiškumus apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991m. balandžio 15d. nutarimu Nr. 142 patvirtintą Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, išaiškina:
1. Tais atvejais, kai darbuotojas dėl ligos, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų per tris mėnesius, iš kurių uždarbio apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš paskutinių trijų mėnesių, einančių prieš ligos ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią, uždarbio. Ši nuostata taikoma tuomet, kai pastarojo laikotarpio darbuotojo uždarbis buvo didesnis už jam nustatytą mėnesinę algą ar valandinį (dieninį) atlygį.
2. Jeigu laikotarpyje, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, darbuotojas nedirbo dėl dalyvavimo streike, kuris įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pripažintas neteisėtu, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, streiko dienos (valandos) bei išmokos už šį laiką į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą neįskaitomos (taikoma ta pati tvarka kaip ir prastovos ne dėl darbuotojų kaltės, ligos ar nemokamų atostogų atvejais).
Jeigu teismas streiką pripažino neteisėtu, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, streiko dienos (valandos) įskaitomos į faktiškai dirbtą laiką ta pačia tvarka kaip ir pravaikštos laikas (Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 5.5 punktas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992m. sausio 11d. nutarimu Nr. 18 patvirtintais pakeitimais).