LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL EKOGEOLOGINIŲ TYRIMŲ REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2007 m. sausio 19 d. Nr. 1-10
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164) 4 straipsnio 2 dalimi, Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 472 (Žin., 2001, Nr. 83-2906), 12 ir 15 punktų nuostatomis ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316 (Žin., 2002, Nr. 81-3494), 8.7.1, 8.9, 9.1 ir 13.5 punktais:
2. Nustatau, jog šis įsakymas:
2.2. netaikomas žemės gelmių ekogeologiniams tyrimams, kurie pagal Žemės gelmių registro tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 (Žin., 2004, Nr. 90-3342; 2006, Nr. 86-3386), buvo įregistruoti Žemės gelmių registre iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos.
PATVIRTINTA
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos
ministerijos direktoriaus 2007 m. sausio 19 d.
įsakymu Nr. 1-10
EKOGEOLOGINIŲ TYRIMŲ REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ekogeologinių tyrimų reglamentas (toliau – Reglamentas) parengtas siekiant:
1.2. saugoti dirvožemį, gilesnius žemės sluoksnius ir požeminį vandenį (toliau – požeminis vanduo, vanduo) nuo galimos taršos, vykdant veiklas, kuriose yra naudojamos pavojingos medžiagos;
2. Reglamento nuostatos yra susijusios su 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/ ET, dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti), 1979 m. gruodžio 17 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos tam tikromis pavojingomis medžiagomis, 2000 m. spalio 23 d. Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmus vandens politikos srityje pagrindus, 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo, bei Teminės dirvožemio apsaugos strategijos įgyvendinimu Lietuvoje.
3. Reglamento tikslas:
3.2. pagrįsti teritorijos sanavimo poreikį, atsižvelgiant į galimą taršos rizikos žmogaus sveikatai ir aplinkai vertinimą;
3.3. užtikrinti informacijos kaupimą apie potencialius grunto ir požeminio vandens teršėjus, vykdančius veiklas, kurių metu į gruntą tiesiogiai, o į požeminį vandenį tiesiogiai ar netiesiogiai gali patekti pavojingos medžiagos, nurodytos Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių [7.6] I ir II prieduose ir Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarkos [7.13] 1 priede.
4. Reglamento nuostatos privalomos:
4.1. juridiniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, vykdančioms ekogeologinį tyrimą [7.3];
5. Vadovautis šiuo Reglamentu rekomenduojama:
5.1. ūkinės veiklos vykdytojams, vykdantiems veiklas ar eksploatuojantiems stacionarius ūkinės veiklos objektus, nurodytus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių [7.7] 1 priede;
5.2. savivaldybėms, žemės (teritorijos) savininkams ir/ar valdytojams, jeigu joje buvo vykdoma veikla, nurodyta šio Reglamento 1 priede;
6. Ekogeologinį tyrimą, nustatyta tvarka užregistruotą Žemės gelmių registre [7.2], gali vykdyti tik juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys leidimą tirti žemės gelmes šiai tyrimo rūšiai – ekogeologinis tyrimas [7.3], o chemines analizes gali atlikti tik laboratorija, turinti tam leidimą [7.9].
II. NUORODOS
7. Rengiant šį Reglamentą, vadovautasi šiais teisės aktais:
7.2. Žemės gelmių registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 (Žin., 2002, Nr. 44-1676; 2006, Nr. 54-1961);
7.3. Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 (Žin., 2001, Nr. 102-3634; 2005, Nr. 45-1448);
7.4. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 (Žin., 2006, Nr. 6-225);
7.5. Grunto ir požeminio vandens užteršimo naftos produktais valymo bei taršos apribojimo reikalavimais LAND 9-2002, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 611 (Žin., 2002, Nr. 119-5368);
7.6. Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 472 (Žin., 2001, Nr. 83-2906);
7.7. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829);
7.8. Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos apsaugos (išskyrus oro) reikalavimais LAND 1-2003, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-34 (Žin., 2004, Nr. 34-1114);
7.9. Leidimų atlikti aplinkos taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų tyrimus išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711(Žin., 2005, Nr. 4-81);
7.10. Lietuvos higienos norma HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-114 (Žin., 2004, Nr. 41-1357);
7.11. Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81- 3217);
7.12. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-59 (Žin., 2003, Nr. 101-4578);
7.13. Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-06 (Žin., 2003, Nr. 17-770);
7.14. LST ISO 5667-11:1998. „Vandens kokybė. Bandinių ėmimas: 11-oji dalis. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius“;
7.15. LST EN ISO 5667-3:2006 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai kaip konservuoti ir tvarkyti vandens mėginius“;
7.16. LST EN ISO 5667-12:1995 (E). Water quality – Sampling – Part 12: Guidance on sampling of bottom sediments;
7.17. LST EN ISO 10381-5:2005(E) – Soil quality – Sampling – Part 5: Guidance on the procedure for the investigation of urban and industrial sites with regard to soil contamination;
7.18. LST EN ISO 10381-1:2002(E) – Soil quality – Sampling – Part 1: Guidance on the design of sampling programmes;
7.19. LST EN ISO 15175:2004(E) – Soil quality – Characterization of soil related to groundwater protection;
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
8. Šiame Reglamente vartojamos šios sąvokos:
bandinys – analizuojamoji medžiaga, paruošta siųsti į laboratoriją ir skirta atlikti oficialų tyrimą ar nustatymą;
detalus ekogeologinis tyrimas – tiesioginio žemės gelmių tyrimo stadija, kurios metu įvertinamas pavojingų medžiagų paplitimas aplinkoje, jų koncentracijos, užteršto grunto (dirvožemio) bei požeminio vandens kiekiai ir kita informacija, reikalinga taršos rizikos vertinimui bei aplinkos sanavimo būtinumui nustatyti;
ekogeologinis tyrimas – žemės gelmių netiesioginis ir/arba tiesioginis geologinis tyrimas, skirtas ūkinės veiklos poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai įvertinimui;
migracija – cheminių medžiagų, bakterijų ir dujų judėjimas požeminiame vandenyje arba grunte;
papildomi ekogeologiniai tyrimai – tiesioginio žemės gelmių tyrimo stadija, skirta specialių kiekybinių ir kokybinių parametrų, reikalingų sanavimo projektui parengti, nustatymui;
pavojingos medžiagos – cheminės medžiagos ir jų grupės, nurodytos šio Reglamento 2 priede;
potencialus taršos židinys – ūkinės veiklos objektas, iš kurio pavojingos medžiagos gali patekti į dirvožemį, gruntą ir požeminius vandenis;
preliminarus ekogeologinis tyrimas – tiesioginio žemės gelmių tyrimo stadija, kurios metu įvertinamas potencialaus geologinės aplinkos taršos židinio poveikis gruntui ir gruntiniam vandeniui ir, vadovaujantis gautais rezultatais, sprendžiamas detalaus ekogeologinio tyrimo tikslingumas;
receptorius – aplinkos komponentas (žmogus, vanduo ir kt.), kurį gali paveikti tarša;
rekognoskuotė – netiesioginio ekogeologinio tyrimo stadija, kurios tikslas – vietovės, kurioje numatyta atlikti preliminarius ekogeologinius tyrimus, išankstinis apžiūrėjimas, preliminaraus ekogeologinio tyrimo plano parengimui;
sanavimas – grunto ir požeminio vandens būklės atkūrimas, išvalymas ir/ar apsaugojimas nuo tolesnės taršos, siekiant sumažinti pavojų žmogui ir ekosistemoms;
tarša – ūkinės veiklos sukeliamas pavojingų medžiagų tiesioginis arba netiesioginis išmetimas į žemę ar požeminį vandenį, kuris gali kenkti žmogaus sveikatai arba aplinkai, daryti žalą materialiniam turtui arba kenkti ar sudaryti nepatogumus ir daryti kitokią neigiamą įtaką teisėtam naudojimuisi aplinka;
taršos arealas – užteršto grunto ar požeminio vandens plotas apie taršos židinį;
taršos rizika – tikimybė, kad aplinkos tarša turės poveikį žmogaus sveikatai ar/ir ekosistemų būklei;
taršos židinys – žemės paviršiuje ar gilesniuose sluoksniuose esanti teršiančių medžiagų sankaupa, iš kurios vyksta šių medžiagų migracija į dirvožemį, gruntą ar požeminį vandenį.
Požeminio vandens, grunto, gruntinio vandeningojo sluoksnio, tiesioginio ir netiesioginio žemės gelmių tyrimo, valymo „ex-situ“ ir valymo „in-situ“ bei kitos šiame Reglamente vartojamos sąvokos atitinka šio Reglamento II skyriuje nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas ir jų apibrėžimus.
IV. REKOGNOSKUOTĖ
9. Rekognoskuotės tikslas yra surinkti galimą informaciją apie teritorijoje ir/ar ūkio objekte vykdomą veiklą, įvertinti aplinkos taršos galimybę ir parengti ekogeologinių tyrimų planą.
10. Teritorijos rekognoskuotės metu turi būti surinkti šie dokumentai ir informacija:
10.1. apie geologines ir hidrogeologines sąlygas (pagal anksčiau atliktų inžinerinių geologinių ar kitų tyrimų duomenis);
10.2. apie teritorijoje vykdomą veiklą, joje naudojamų pavojingų medžiagų kiekius, jų saugojimo sąlygas;
10.3. apie susidarančių nuotekų/atliekų valymo, pašalinimo būdus, schemas/žemėlapius su požeminėmis komunikacijomis ir kt.;
10.4. apie teritorijoje ir jos apylinkėse esančius receptorius (vandenvietės, šuliniai, gyvenvietės, paviršinis vanduo ir kt.), įvertinant atstumus iki jų, informaciją apie sanitarines apsaugos zonas;
10.5. apie teritorijos naudojimą praeityje, nurodant istorinius duomenis apie vykusias avarijas, veiklos pobūdžio pasikeitimus, numatomą teritorijos naudojimo paskirties keitimą ir kt., aplinkos apsaugos institucijų rašytų privalomų nurodymų kopijas;
10.6. taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimo ar kitų leidimų, susijusių su aplinkos apsaugos kontrole, kopijos;
10.7. potencialaus geologinės aplinkos taršos židinio inventorizavimo anketos (deklaracijos) kopijos [7.13];
10.9. stambaus mastelio žemėlapiai, kuriuose turi būti aiškiai nurodyti ūkio objektai, esantys teritorijoje;
V. PRELIMINARUS EKOGEOLOGINIS TYRIMAS
12. Siekiant įvertinti visos teritorijos, kurioje yra vykdomos ar praeityje buvo vykdomos veiklos, nurodytos šio Reglamento 1 priede, preliminarus ekogeologinis teritorijos tyrimas atliekamas jos plotą padalijus į vienodo dydžio dalis (toliau – blokai), kuriuose turi būti paimti grunto ir požeminio vandens bandiniai. Atsižvelgiant į teritorijos plotą, minimalus blokų skaičius turi būti:
| Teritorijos plotas (ha) |
Blokų skaičius |
| < 0,025 |
1 |
| 0,025–0,25 |
2 |
| 0,25–1 |
3 |
| 1–2 |
4 |
| 2–4 |
6 |
| 4–6 |
8 |
| >6 |
Plotas, ha + 2 |
| Gręžinių/kasinių skaičius bloke |
2 (1 kasinys grunto ir 1 gręžinys vandens bandiniui paimti) |
13. Kiekviename bloke gręžiniai ir kasiniai išdėstomi, atsižvelgiant į rekognoskuotės metu sukauptą informaciją, tiriamos teritorijos hidrodinaminę situaciją ir nustatant teritorijos vietas, kurios tikėtinai gali būti švarios, ir kuriose yra žinoma ar tikėtina, kad gali būti užterštos pavojingomis medžiagomis.
14. Kiekviename bloke turi būti paimtas bent 1 grunto ir 1 gruntinio vandens bandinys. Jei teritorijoje yra paviršinio vandens šaltinis, turi būti paimami bandiniai jo vandens ir dugno nuosėdų kokybei nustatyti. Planuojant bandinių ėmimą ir imant bandinius rekomenduojama vadovautis normatyvinių dokumentų [7.14–7.20] nurodymais.
15. Kai visa teritorija ar joje esantys ūkio objektai gali kelti tolygią (homogeninę) pasklidąją taršą (sąvartynai, nuotekų dumblo paskleidimo aikštelės ir pan.), ekogeologinio tyrimo apimtys, atsižvelgiant į jų plotą, turi sudaryti:
| Potencialaus taršos židinio plotas, ha |
Gręžinių/ kasinių skaičius |
Grunto bandinių kiekis |
Požeminio vandens bandinių kiekis |
| <0,05 |
3 |
2 |
1 |
| 0,05–0,2 |
4 |
3 |
2 |
| 0,2–0,5 |
6 |
4 |
3 |
| 0,5–1 |
8 |
5 |
3 |
| 1–2 |
10 |
6 |
4 |
| 2–3 |
12 |
7 |
4 |
| 3–4 |
14 |
8 |
5 |
| 4–5 |
16 |
9 |
5 |
| 5–6 |
18 |
10 |
6 |
16. Šio Reglamento 15 punkte nurodytais atvejais grunto ir gruntinio vandens bandiniai turi būti imami pačiame taršos židinyje. Kai nėra galimybės grunto ar vandens bandinį paimti tiesiogiai potencialiame taršos židinyje, jie turi būti imami maksimaliai arčiau židinio, o vandens tyrimo gręžiniai, vadovaujantis rekognoskuotės rezultatais, įrengti taip, kad charakterizuotų atitekančio ir nutekančio nuo židinio vandens būklę. Šiais atvejais paimamų tyrimui bandinių kiekis turi būti padidintas 1,5 karto.
17. Kai teritorijoje yra ūkio objektai, galintys kelti netolygią (heterogeninę) sutelktąją taršą (cheminių medžiagų talpyklos, sandėliai ir pan.), nurodyti 1 priede, ekogeologinio tyrimo apimtys, atsižvelgiant į jų plotą, turi sudaryti:
17.1. kai potencialus taršos objektas yra skystų pavojingų medžiagų talpyklos, įrengtos iš dalies arba po žeme:
| Potencialaus taršos židinio plotas, m2 |
Gręžinių/ kasinių skaičius |
Grunto bandinių kiekis |
Požeminio vandens bandinių kiekis |
| < 20 |
2 |
1 |
1 |
| 20–50 |
3 |
2 |
2 |
| 50–100 |
4 |
3 |
2 |
| 100–500 |
6 |
4 |
3 |
17.2. kai potencialus taršos objektas yra skystų pavojingų medžiagų talpyklos, įrengtos žemės paviršiuje:
| Potencialaus taršos židinio plotas, m2 |
Gręžinių/ kasinių skaičius |
Grunto bandinių kiekis |
Požeminio vandens bandinių kiekis |
| < 20 |
1 |
1 |
1 |
| 20–50 |
2 |
1 |
1 |
| 50–100 |
3 |
2 |
1 |
| 100–500 |
4 |
2 |
2 |
| 500–2000 |
6 |
4 |
3 |
17.3. kai potencialus taršos objektas yra ne skystų pavojingų medžiagų talpykla (sandėliai, dirbtuvės ir pan.), įrengta žemės paviršiuje:
| Potencialaus taršos židinio plotas, m2 |
Gręžinių/ kasinių skaičius |
Grunto bandinių kiekis |
Požeminio vandens bandinių kiekis |
| <100 |
1 |
1 |
1 |
| 100–500 |
2 |
1 |
1 |
| 500–2000 |
3 |
2 |
1 |
18. Šio Reglamento 17 punkte nurodytais atvejais grunto ir vandens bandiniai turi būti imami maksimaliai arčiau židinio, o tyrimo gręžiniai įrengti taip, kad charakterizuotų atitekančio ir nutekančio nuo židinio požeminio vandens būklę. Įrengiant vandens būklės tiriamuosius gręžinius rekomenduojama naudoti metodus, leidžiančius paimti vandens bandinį tiesiogiai po tiriamojo objekto pagrindu (iškreivintas gręžimas).
19. Vertinant teritorijos ar joje esančio ūkio objekto žemės paviršiaus taršą pavojingomis medžiagomis grunto bandinys turi būti imamas iš 0,1–0,25 m gylio. Jei teritorija ar jos dalys padengtos kieta danga, šio Reglamento 5 punkte nurodytu atveju grunto bandinį rekomenduojama imti pergręžus ar kitaip pašalinus dangą intervale 0,1–0,25 m po danga. Grunto bandinio ėmimas turi būti dokumentuotas surašant protokolą, nurodytą 4 priede. Imant bandinius rekomenduojama vadovautis Grunto bandinių ėmimo rekomendacijomis (6 priedas) bei normatyvinio dokumento [7.17] nurodymais.
20. Vertinant teritorijos ar joje esančio ūkio objekto požeminio vandens taršą pavojingomis medžiagomis vandens bandiniai turi būti imami iš viršutinės gruntinio vandeningojo sluoksnio dalies. Tiriamųjų gręžinių gylis ir vandens stulpo aukštis gręžinyje turi užtikrinti, kad būtų paimtas kokybiškas vandens bandinys. Vandens bandinio paėmimas turi būti dokumentuojamas ir paimtas laikantis sąlygų, nurodytų šio Reglamento 3 priede.
Imant bandinius rekomenduojama vadovautis [7.14, 7.15] nurodymais. Jei gruntinis vanduo slūgso giliau 10 m, paimtų vandens bandinių kiekis turi sudaryti ne mažiau vieno trečdalio (1/3) visų gręžtų gręžinių skaičiaus.
21. Grunto bandiniuose turi būti nustatyta:
21.1. fizikinės savybės:
22. Vandens bandiniuose turi būti nustatyta:
23. Kai teritorija patenka į III grupės viešo vandens tiekimo vandenvietės sanitarinės apsaugos zoną [7.11], vandens bandinyje turi būti ištirtos ir kitų pavojingų medžiagų, jeigu tokios naudojamos teritorijoje, koncentracijos (5 priedas).
24. Vykdant ekogeologinius tyrimus ūkio objektuose, nurodytuose šio Reglamento 15 ir 17 punktuose, grunto ir vandens bandiniuose turi būti nustatomi ir pavojingų medžiagų, kurios būdingos tiriamajam objektui, koncentracijos. Bandinių fizikinių ir cheminių savybių, nurodytų šio Reglamento 21 ir 22 punktuose apimtys turi sudaryti trečdalį (1/3) visų bandinių.
VI. DETALUS EKOGEOLOGINIS TYRIMAS
25. Detalaus ekogeologinio tyrimo tikslas – patikimai nustatyti pavojingų teršiančių medžiagų erdvinį paplitimą, įvertinti jų migracijos galimybę bei teritorijos ar joje esančio ūkio objekto taršos poveikį aplinkai.
26. Detalus ekogeloginis tyrimas turi būti atliekamas, jei preliminaraus ekogeologinio tyrimo metu ar požeminio vandens monitoringo, kuris vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, metu [7.8, 7.12] buvo nustatyta, kad grunto ir/ar požeminio vandens tarša gali kelti pavojų aplinkai ir/ar žmogui.
27. Detalus ekogeologinis tyrimas turi būti vykdomas tik tuose objektuose ar teritorijos vietose, kuriose buvo nustatyta grunto ir/ar požeminio vandens tarša. Planuojant ir vykdant detalius ekogeologinius tyrimus rekomenduojama vadovautis normatyvinių dokumentų reikalavimais [7.17, 7.19, 7.20]. Tyrimo metu turi būti patikimai įvertinta:
27.3. teršiančių medžiagų patekimo į aplinką priežastys, nustatant pagal galimybę jų patekimo laiką;
27.4. teršiančių medžiagų vertikalios ir horizontalios migracijos už tiriamojo objekto ribų galimybė;
28. Detalių ekogeologinių tyrimų metu grunto bandinių ėmimo vietų išdėstymas plane ir jų kiekis turi užtikrinti patikimą grunto taršos arealo dydžio nustatymą, o vertikalia kryptimi – patikimą užteršto grunto kiekio įvertinimą. Visais atvejais grunto bandinys turi būti imamas laikantis sąlygos, nurodytos šio Reglamento 19 punkte. Tiriant ūkio objektus, priskirtus LAND 9-2002 reguliavimo sričiai, bandiniai turi būti imami ir iš gilesnių žemės sluoksnių intervalų, nurodytų šiame normatyviniame dokumente [7.5].
29. Tiriamųjų gręžinių kiekis ir jų išsidėstymas turi užtikrinti patikimą užteršto požeminio vandens arealo dydžio nustatymą. Siekiant įvertinti užteršto vandens kiekį (tūrį) bandiniai turi būti imami tiek iš viršutinės gruntinio vandeningojo sluoksnio dalies, tiek ir iš gilesniųjų jo dalių.
30. Grunto ir vandens bandiniuose turi būti nustatomi tik tų pavojingų medžiagų bei jų skilimo (degradacijos) produktų, kurios būdingos tiriamajam objektui, kiekiai. Ūkio objektuose, kurių veikla yra reglamentuota LAND 9-2002 ir LAND 1-2003 [7.5, 7.8], bandiniuose nustatomi lengvųjų ir sunkiųjų angliavandenilių kiekiai bei aromatinių angliavandenilių, nurodytų šio Reglamento 22.2 punkte, koncentracijos.
31. Taršos rizikos vertinimui viename penktadalyje (1/5) grunto bandinių turi būti nustatytos fizikinės savybės, nurodytos šio Reglamento 21.1 punkte, o viename penktadalyje (1/5) tiriamųjų gręžinių, vadovaujantis gręžinio išpumpavimo rezultatais, turi būti įvertintas vandeningojo sluoksnio filtracijos koeficientas.
32. Taršos rizikos vertinimas turi būti atliekamas pasitelkus analitinius skaičiavimus arba modeliavimo būdu, naudojant taršos rizikos vertinimui skirtą programinę įrangą. Vertinant taršos riziką būtina atsižvelgti į planuojamą tiriamos teritorijos naudojimo paskirties keitimą, jei toks yra žinomas prieš pradedant ekogeologinius tyrimus. Atliekant vertinimą rekomenduojama vadovautis normatyvinių dokumentų nurodymais [7.19, 7.20].
VII. EKOGEOLOGINIŲ TYRIMŲ ATASKAITA
33. Preliminaraus ekogeologinio tyrimo ataskaitoje privalo būti pateikta ši aprašomoji ir grafinė medžiaga:
33.2. teritorijos ar ūkio objekto veiklos charakteristika ir jos analizė, pateikiant informaciją, nurodytą šio Reglamento 10 punkte;
33.3. atliktų tyrimų apimtys ir metodika, pateikiant detalaus mastelio žemėlapius su bandinių ėmimo vietomis;
33.4. geologinių ir hidrogeologinių sąlygų aprašymas bei geologinės sąrangos pavaizdavimas geologiniuose pjūviuose;
33.5. grunto ir gruntinio vandens taršos įvertinimas, atsižvelgiant į teisės aktus, nustatančius didžiausias leidžiamas koncentracijas aplinkoje;
33.6. išvados apie vykdomos veiklos įtaką aplinkai bei rekomendacijos detaliems ekogeologiniams tyrimams atlikti;
33.7. ataskaitos prieduose turi būti pateikta:
34. Detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaitoje, be informacijos, nurodytos šio Reglamento 33 punkte, privalo būti pateikta ši aprašomoji ir grafinė medžiaga:
34.3. maksimalios ir vidutinės pavojingų medžiagų koncentracijos, jų palyginimas su DLK, išryškinant vertes viršijančias DLK, skystų naftos produktų sluoksnio matavimo rezultatai ir kt.;
34.4. teršiančių medžiagų patekimo į aplinką priežastys, nustatant pagal galimybę jų patekimo laiką;
34.5. teršiančių medžiagų vertikalios ir horizontalios migracijos už tiriamojo objekto ribų įvertinimas, nurodant detalaus mastelio žemėlapyje jų arealo išplitimą plote ir pasiskirstymą vertikaliame pjūvyje;
34.6. taršos rizikos poveikio žmogui ir/ar ekosistemoms vertinimo rezultatai (žemėlapiai, grafikai, lentelės ir pan.);
VIII. EKOGEOLOGINIŲ TYRIMŲ VERTINIMAS
35. Preliminaraus ekogeologinio tyrimo ataskaita, parengta pagal šio Reglamento 33 punkto reikalavimus, pristatoma LGT vertinimui. LGT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų parengia vertinamąsias išvadas. Vertinamosios išvados nerašomos, jei ataskaitai LGT pastabų neturi. Ekogeologiniai tyrimai, vykdomi šio Reglamento 4.2 punkte nurodytais atvejais, yra ūkio subjekto požeminio vandens monitoringo programos dalis ir yra vertinami nustatyta tvarka [7.12].
36. Detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaita parengta pagal šio Reglamento 34 punkto reikalavimus pristatoma LGT vertinimui. LGT ne vėliau kaip per 30 darbo dienų atlieka tyrimo rezultatų vertinimą ir parengia vertinamąją išvadą.
37. Vertinimo pažymoje turi būti nurodytos tirto objekto koordinatės, atlikto ekogeologinio tyrimo apimtys, pateikta tyrimo rezultatų santrauka ir išvados apie detalesnių tyrimų ar kitokių aplinkosauginių priemonių taikymo tikslingumą.
38. Detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaitos vertinamojoje išvadoje LGT, atsižvelgusi į joje pateiktus taršos rizikos vertinimo duomenis ir patikrinusi jų patikimumą, turi nurodyti, ar teritorijos sanavimas yra būtinas, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos pasekmių. Nustačius, kad tarša gali turėti neigiamos įtakos, LGT gali nustatyti griežtesnius reikalavimus vykdomam teritorijos sanavimui už nurodytus atitinkamuose teisės aktuose [7.5, 7.10, 7.13].
39. Šio Reglamento 35 punkte nurodytų ataskaitų, ūkio subjekto požeminio vandens monitoringo programų arba šio Reglamento 36 punkte nurodytų ataskaitų tyrimo rezultatai įrašomi į Žemės gelmių registrą ir/ar geologinę informacinę sistemą GEOLIS.
40. Ekogeologinio tyrimo ataskaitų vertinamosios išvados kopiją LGT pateikia regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – RAAD), kurio teritorijoje yra tirtas objektas.
IX. TERITORIJOS SANAVIMO PLANAS
42. Teritorijos sanavimas turi būti vykdomas, jeigu detalių ekogeologinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad gruntas ir/ ar požeminis vanduo yra užterštas ir taršos rizika kelia grėsmę žmogui ir/ar ekosistemoms. Pagrindas sanavimo planui (projektui) rengti yra LGT atitinkama vertinamoji išvada.
43. Sanavimo plano parengimą organizuoja ir jį tvirtina žemės savininkas ar ūkinės veiklos vykdytojas. Sanavimo planas turi būti rengiamas vadovaujantis jau atliktų preliminarių ir detalių ekogeologinių tyrimų rezultatais ir, jeigu to reikalauja taikytinų sanavimo metodų technologija, atliktais papildomais ekogeologiniais tyrimais.
44. Sanavimo plane priklausomai nuo sanuojamo objekto ar teritorijos pobūdžio turi būti pateikiama:
44.1. esamos situacijos įvertinimas:
44.1.1. vietinės sąlygos, tarp jų geologinės ir hidrogeologinės situacijos įvertinimas, esama ir planuojama žemėnauda, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus;
44.1.2. ataskaitų, nurodytų šio Reglamento 33 ir 34 punktuose, santrauka, kurioje nurodomi teršalų tipai, jų kiekis ir pasiskirstymas, taršos paveikti aplinkos komponentai (receptoriams);
44.1.3. teritorijos sanavimo tikslai, nurodant reikalaujamus grunto ir/ar gruntinio vandens išvalymo lygius;
44.2. taikytinų priemonių tekstinė ir kartografinė informacija, ypač:
44.2.3. sanavimo elementai:
44.2.3.2. žemės darbai (iškasimas, užterštos ir neužterštos žemės atskyrimas, pakeitimas švariu gruntu ir pan.);
44.2.4. specialūs techniniai apskaičiavimai (jeigu būtini):
44.2.5. valytino grunto kiekiai ir transporto maršrutai, jeigu gruntas bus valomas ar sandėliuojamas kitoje vietoje;
45. Sanavimo plano metodinė dalis, nurodyta šio Reglamento 44.1 ir 44.2 punktuose, turi būti suderinta LGT.
47. LGT per 30 darbo dienų nuo ataskaitos pateikimo parengia vertinamąją išvadą dėl vykdytų darbų kokybės ir pakankamumo, o jos kopiją pateikia RAAD.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
49. LGT turi teisę organizuoti ekogeologinio tyrimo ir/ar sanavimo kontrolinius patikrinimus, įskaitant ir kontrolinių matavimų atlikimą.
50. Ekogeologinį tyrimą ir/ar sanavimo darbus vykdantys asmenys už Žemės gelmių registrui teikiamų duomenų išsamumą ir tikslumą šio Reglamento bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemės gelmių tyrimų vykdymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka [7.1–7.3].
Ekogeologinių tyrimų reglamento
1 priedas
POTENCIALIŲ DIRVOŽEMIO IR POŽEMINIO VANDENS TARŠOS VEIKLOS RŪŠIŲ IR STACIONARIŲ ŪKIO OBJEKTŲ SĄRAŠAS
1. Potencialių dirvožemio ir požeminio vandens taršos veiklos rūšių ir stacionarių ūkio objektų sąrašas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvoje 2004/35/ET dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą, siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti), III priede nurodytas veiklų sritis, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829) 1 priede nurodytas veiklas bei Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarkoje (Žin., 2003, Nr. 101-4578) nurodytų ūkio subjektų – potencialių požeminio vandens teršėjų sąrašą ir detalizuoja veiklas bei stacionarius ūkio objektus pagal ekogeologinių tyrimų periodiškumą. Sąrašas yra orientacinis ir gali būti papildytas veiklomis ir ūkio objektais, jei jų veiklos pasekmėje pavojingos medžiagos, nurodytos šio Reglamento 2 priede, Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių (Žin., 2001, Nr. 83-2906) I ir II prieduose bei Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarkos (Žin., 2003, Nr. 17-770) 1 priede gali tiesiogiai ar netiesiogiai patekti į požeminį vandenį.
2. Potencialių dirvožemio ir požeminio vandens taršos veiklos rūšių ir stacionarių ūkio objektų sąrašas:
Veikla/ ūkio objektas
1. Energetikos pramonė, naftos, kuro saugyklos
2. Metalų gamyba ir apdirbimas
2.2. Įrenginiai ketui arba plienui (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti, juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai.
2.3. Įrenginiai neapdirbtiems spalvotiesiems metalams iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų gaminti, naudojant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus.
2.4. Įrenginiai spalvotiesiems metalams, įskaitant regeneruotus produktus (taurinimas, liejimas, ir kt.), lydyti, įskaitant legiravimą.
3. Naudingųjų iškasenų pramonė
3.5. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui.
4. Chemijos pramonė
4.5. Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti naudojami cheminiai arba biologiniai būdai.
5. Atliekų, nuotekų tvarkymas
5.1. Įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti, saugoti arba joms naudoti (išskyrus laikiną saugojimą iki 3 mėn.).
5.9. Nuotekų dumblo sandėliavimo aikštelės įskaitant ežerų, upių, jūros, kanalų valymo metu susidarančias nuosėdas.
5.11. Nuotekų filtravimo gamtinėmis sąlygomis įrenginiai, kurių pajėgumas daugiau kaip 50 m3 per dieną.
5.12. Užteršto grunto utilizavimo vietos, kuriose per metus galima išvalyti daugiau kaip 2000 m3 grunto.
6. Kitos veiklos rūšys
6.1. Pramonės įmonės, kuriose gaminama celiuliozė iš medienos arba kitų pluoštinių medžiagų, popierius ir kartonas.
6.2. Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas.
6.4. Gyvulių skeletų ir atliekų šalinimo arba perdirbimo įrenginiai, kurių darbo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.
6.5. Intensyvaus paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau 500 sutartinių gyvulių.
6.6. Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas.
6.7. Įrenginiai, kuriuose gaminama anglis (perdegta anglis) arba elektrografitas deginimo arba grafitizacijos būdu.
Ekogeologinių tyrimų reglamento
2 priedas
PAGRINDINIŲ PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS
1. Organiniai halogeniniai junginiai ir medžiagos, kurios vandens aplinkoje gali sudaryti tokius junginius.
4. Medžiagos ir preparatai arba jų tirpimo vandenyje produktai, jeigu buvo įrodyta, kad jie turi kancerogeninių arba mutageninių savybių, arba tokių savybių, kurios gali paveikti stereoidogeninę, tiroidinę, reprodukcijos arba kitas su vidaus sekrecijos liaukomis susijusias funkcijas vandens aplinkoje arba per
Ekogeologinių tyrimų reglamento
3 priedas
(Protokolo formos pavyzdys)
POŽEMINIO VANDENS BANDINIO
PROTOKOLAS
_____________
(surašymo data)
_________________
(surašymo vieta)
Objektas
_____________________
Gr. Nr. _______________
Bandinio Nr. __________
Data:_________ Laikas:____
Gręžinio koordinatės LKS-94 X______________ Y_______________
Gręžinio gylis____ Gylis iki vandens____ Gręžinio skersmuo____ Gylis iki NP___
Apsauginiai vamzdžiai, mm___________ Vandens tūris gręžinyje_________________
Siurblio tipas______ Nuleidimo vamzdž.:______ Siurblio nuleidimo gylis __________
Oro sąlygos _______________ Pastabos apie organoleptines savybes______________
POŽEMINIO VANDENS BANDINIO PARAMETRAI
| Laikas |
Vandens lygis, m |
Išsiurbto vandens tūris |
Debitas, l |
T, °C |
Ištirpęs deguonis, mg/l |
Savitasis elektr. laidis mSm |
Drumstumas |
Eh (mV) |
pH |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastaba. Vandens bandinys imamas, kai matuojamų parametrų vertės pasiekia stabilizacijos laipsnį, nurodytą lentelėje
| Rodiklis |
Metodas |
Stabiliacijos laipsnis |
Jautrumas (± tikslumas) |
Pastabos |
| pH |
Selektyvieji elektrodai |
± 0,25 pH vieneto |
±0,1 pH vieneto |
Rekomenduojamas metodas |
| Ištirpusio deguonies kiekis |
Selektyvusis elektrodas arba titravimas |
± 10% |
0,5 ± 0,1 mg/l |
Rekomenduojamas metodas |
| Eh |
Selektyvusis elektrodas |
± 25 mv |
Kokybinis rodiklis |
Tiriant jautrius Eh pokyčiams elementus (junginius) |
| Savitasis elektros laidis |
Elektrodas |
±50 |
± 10% |
Rekomenduojamas metodas |
Ekogeologinių tyrimų reglamento
4 priedas
(Protokolo formos pavyzdys)
| GRUNTO BANDINIO PROTOKOLAS _____________ (surašymo data) ________________ (surašymo vieta) BANDINIO Nr. Rajonas: __________________ Vietovė: __________________________ Teritorijos naudotojas ____________________________________________________ LKS – 94 _________________ X ________________ Y ______________ Data: __________________ |
|
|
| Fotografijų Nr. |
|
|
| Zona: |
Mechaninė sudėtis: |
|
| £ foninė |
£ žvyras |
|
| £ selitebinė |
£ smėlis |
|
| £ urbanizuota |
£ priesmėlis |
|
| £ gamybinė žemės ūkio |
£ priemolis |
|
| £ gamybinė pramonės |
£ molis |
|
| Reljefas: |
£ durpė |
|
| £ lygumų aikštelė |
£ puveninga velėna |
|
| £ kalvos viršūnė |
£ technogeninis gruntas |
|
| £ kalvos šlaitas |
_____________________ tipas |
|
| £ kalvos papėdė |
|
|
| Gylis, m |
Drėkinimas: |
|
| £ 0,0 |
£ eliuvinis |
|
| £ 0,0–0,1 |
£ nepilnas eliuvinis su deliuvine nuoplova |
|
| £ 0,1–0,25 |
£ padidėjęs eliuvinis su deliuviniu suplovimu |
|
| £ 0,25–0,5 |
£ apsemiamasis deliuviniuose plotuose |
|
| £ 0,5–1,0 |
£ užliejamasis hidromorfiniuose plotuose |
|
| £ 1,0–1,5 |
£ laikinas hidromorfinis |
|
| £ >1,5 |
£ pastovus hidromorfinis |
|
| Žemėnauda: |
||
| £ pušynas |
£ natūrali pieva |
|
| £ eglynas |
£ kultūrinė pieva |
|
| £ mišrus miškas |
£ užliejama pieva |
|
| £ beržynas |
£ dirbamas laukas |
|
| £ alksnynas |
£ sodas |
|
| £ krūmai |
£ selitebiniai želdiniai |
|
| £ žemapelkė |
£ technogeninė dykra |
|
| £ aukštapelkė |
£ _________________________________ |
|
| Taršos pobūdis, atstumas iki taršos šaltinio__________________________________________________ Organoleptinės bandinio savybės_________________________________________________________ Bandinį paėmė:______________________________________________________________________
|
||
______________
Ekogeologinių tyrimų reglamento
5 priedas
PRAMONĖ IR SUSIJUSIOS TERŠIANČIOS MEDŽIAGOS
(atitinka 9.24. LST EN ISO 15175:2004(E) – Soil quality – Characterization of soil related to groundwater Protection.)
| Veiklos tipas |
Tipinės teršiančios medžiagos |
| Naftos pramonė |
Lakieji aromatiniai: benzenas, toluenas, ksilenas ir etilbenzenas; alkanai C5 iki C20, benzino tepalai, metilo etilketonas, metilo tretinis butilo eteris (MTBE), poliaromatiniai angliavandeniliai, rūgštūs degutai, Pb, As, B, Cr, Cu, Mo, Ni |
| Degalinės ir kitos benzino, naftos ir dujų saugojimo, apdorojimo ir panaudojimo vietos |
Lakieji aromatiniai: benzenas, toluenas, ksilenas ir etilbenzenas; alkanai C5 iki C20; metilo etilketonas, metilo tretinis butilo eteris (MTBE), Pb |
| Dujų gamyba |
Fenoliai ir alicikliniai fenoliai, poliaromatiniai angliavandeniliai, lakieji aromatiniai, cianidai, tiocianatai, amoniakas, sieros junginiai |
| Asfalto bei deguto gamyba ir produktai |
Lakieji aromatiniai: benzenas, toluenas, ksilenas; fenoliai, naftalenai, poliaromatiniai angliavandeniliai ir kiti angliavandeniliai |
| Mediena, medienos plokštės ir sluoksniavimo pramonė |
Toluenas, ksilenas, trichloretilenas, metilo metakrilatas, kiti tirpikliai |
| Medienos impregnavimas |
Fenoliai, As, B, Cr, Cu, Hg, Sn, Zn, fluoridai, poliaromatiniai angliavandeniliai, kreozotas, chlorfenoliai, pesticidai, dinitrofenolis, PCCD/F |
| Popieriaus ir popieriaus masės gamyba |
Chlorfenoliai, organiniai tirpikliai, metalai |
| Spausdinimo pramonė |
Chloruoti tirpikliai, benzenas, toluenas, ksilenas, acetonas, Izopropanolis, kiti tirpikliai, Ag, As, Cr, Cu, Hg, Pb, Sb, Zn |
| Liejyklos, metalo darbai ir kt. |
Al, As, Cd, Cu, Cr, Fe, Mn, Ni, Pb, Sb, Zn, fenoliai, formaldehidas, rūgštys, Cianatai, karbamidai, aminai, B, Ba, Hg, Se, S |
| Metalo pramonė |
Al, B, Cd, Cu, Cr, Fe, Mn, Ni, Pb, Sn, Zn, fluoridai, PCB, PCT, angliavandeniliai, chlorintieji angliavandeniliai, tirpikliai, glikoliai, terpentinai, parafinai, cianidai, fosforas, rūgštys, eteriai, silikatai, poliaromatiniai angliavandeniliai, Sb, As, Co |
| Galvanizavimo pramonė |
Tirpikliai, Ag, As, Cd, Cr, Cu, Ni, Pb, Zn, cianidai, angliavandeniliai |
| Dažų, lakų ir emalės gamyba |
Tirpikliai: benzinas, terpentinas, lakieji aromatiniai, alkoholiai, ketonai, esteriai, glikolio eteriai ir esteriai, chlorintieji angliavandeniliai, akrilamidai; As, Cr, Cu, Cd, Pb, Zn, Sb, B, Ba, Co, Mn, Hg, Mo, Ni, Se |
| Gumos (kaučiuko) ir sintetinių medžiagų gamyba |
Lakieji aromatiniai:benzenas, toluenas, ksilenas ir etilbenzenas; chloruoti tirpikliai, kiti tirpikliai, butadienas, Sb, B, Cd, Cr, Hg, Pb, Se, Te, Zn. |
| Tekstilė ir odos išdirbimas |
Sulfidai ir sulfatai, chlorfenoliai, tirpikliai, cianidai, rūgštys, Al, As, B, Cd, Co, Cr, Pb, alkoholiai, esteriai, ketonai, ksilenai |
| Cheminės skalbyklos ir sauso valymo valyklos |
Trichloretilenas, tetrachloretilenas, terpentinas, anglies tetrachloridas |
| Autoremontas |
Alifatiniai angliavandeniliai, lakieji aromatiniai, aromatiniai angliavandeniliai, stirenas, chlorintieji angliavandeniliai, kiti tirpikliai, aminai, izocianatai, metilo tretinis butilo eteris (MTBE), glikoliai, tolueno-di-izocianatai (TDI), Al, Cu, Pb |
______________
Ekogeologinių tyrimų reglamento
6 priedas
GRUNTO BANDINIŲ ĖMIMO REKOMENDACIJOS
1. Bandinių ėmimas pasirinktoje vietoje pradedamas nuo vietos koordinačių nustatymo ir grunto bandinio protokolo pildymo. Viršutinio sluoksnio bandiniams dokumentuoti naudojama protokolo forma, nurodyta šio Reglamento 4 priede.
2. Imant viršutinio sluoksnio bandinius:
Fotografuojama vietovė ir nerūdijančio nedažyto plieno kastuvėliu „voko“ principu iš penkių ar daugiau taškų imamas jungtinis bandinys, laikantis LST ISO 10381-4 reikalavimų bei rekomendacijų, nurodytų „Požeminio vandens monitoringas. Metodinės rekomendacijos“. Vilnius: LGT, 1999 (www. lgt. lt).
3. Imant atskirų grunto sluoksnių bandinius, naudojant kasinius:
Fotografuojama vietovė ir kasamas kasinys iki dirvodarinio C horizonto arba iki gruntinio vandens, arba mažiausiai iki 1,5 metro gylio. Nuvaloma kasinio sienelė ir, naudojant dvispalvę matavimo juostą, fotografuojamas visas dirvožemio profilis taip, kad nuotraukoje gerai matytųsi dirvožemio/grunto sluoksniai ir jų išsidėstymas bei kasinio identifikacinis numeris. Bandiniai atskiruose kasinio sluoksniuose imami nuo apačios į viršų, laikantis LST ISO 10381-4 reikalavimų bei rekomendacijų, nurodytų „Požeminio vandens monitoringas. Metodinės rekomendacijos“. Vilnius: LGT, 1999.
4. Imant gilesnių grunto sluoksnių bandinius, naudojant gręžinius:
Nufotografavus vietovę bandiniai atskiruose gręžinio sluoksniuose imami nuo viršaus į apačią, laikantis LST ISO 10381-4 reikalavimų bei rekomendacijų, nurodytų „Požeminio vandens monitoringas. Metodinės rekomendacijos“. Vilnius: LGT, 1999.
5. Po grunto bandinio paėmimo kruopščiai nuvaloma visa bandinių ėmimo įranga, siekiant išvengti kryžminio užterštumo. Kiekvienas bandinys, ypač šlapias, įdedamas į papildomą atskirą polietileninį maišelį, taip pat siekiant išvengti kryžminio užterštumo.
6. Imant bet kuriuos grunto bandinius laikomasi LST ISO 10381-5 reikalavimų, nurodančių, kad lauko darbus gali atlikti tik kvalifikuoti darbuotojai, galintys profesionaliai įvertinti vietovės ir dirvožemio savybes.
7. Būtina kokybės kontrolė:
Surenkama 6% bandinių – lauko dublikatų – kiekviename 15-tame taške analogiškose geocheminėse sąlygose paimamas papildomas bandinys arba, jei nėra kitų galimybių, bent vienas bandinys tiriamajame sklype.
8. Lauko dublikatų rezultatų nuokrypis skaičiuojamas pagal formulę:
Nk = [2(A1 - A2)*100]/[A1 + A2], kur
Nk – nuokrypis, %,
A1 – eilinės analizės rezultatas,
A2 – dublikato analizės rezultatas.
Leistino nuokrypio dydis priklauso nuo elemento kiekio bandinyje, tačiau neturi viršyti 15%. Viršijus leistiną Nk dydį, mėginiai analizuojami pakartotinai.
______________