Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011–2014 METŲ SKOLINIMOSI IR SKOLOS VALDYMO GAIRIŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2011 m. rugsėjo 28 d. Nr. 1138
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) 3 straipsnio 3 dalimi ir 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011–2014 metų skolinimosi ir skolos valdymo gairių aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 849 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 104-3992);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 1200 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 849 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 118-5077).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1138
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011–2014 METŲ SKOLINIMOSI
IR SKOLOS VALDYMO GAIRIŲ APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011–2014 metų skolinimosi ir skolos valdymo gairių aprašo (toliau – Aprašas) paskirtis – kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų skolinimosi ir skolos valdymo srities politiką, taip didinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą. Aprašo nuostatomis Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) vadovaujasi skolindamasi ir valdydama skolinius įsipareigojimus, prisiimtus išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius (toliau – VVP), pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (toliau – skoliniai įsipareigojimai).
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
3. Lietuvos ekonominė būklė gerėja. Lietuvos Respublikos bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) 2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 1,3 procento.
4. Valdžios sektoriaus deficitas 2010 metais pagal ESS’95 sudarė 7,1 procento BVP. Vyriausybės įgyvendinama biudžeto politika atsižvelgia į poreikį išsaugoti ūkiui plėtoti būtinas produktyvias investicijas. Nustatant 2011 metų užduotį, kad valdžios sektoriaus deficitas nebūtų didesnis nei 5,3 procento BVP, o 2012 metų – 2,8 procento BVP, siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2011 metų investicijas ir šitaip naudotis visomis galimybėmis padėti pamatus didėti BVP potencialui 2011–2014 metais.
5. Visos trys Lietuvos reitingus nustatančios agentūros – Moody‘s, Standard & Poor‘s ir Fitch Ratings – 2010 metais pakeitė Lietuvos reitingų perspektyvas iš neigiamų į stabilias ir patvirtino esamus reitingus atitinkamai Baa1/BBB/BBB. Tokie sprendimai priimti atsižvelgiant į Vyriausybės sėkmingai įgyvendinamą tęstinę biudžeto konsolidavimo politiką, ankstesnį nei tikėtasi Lietuvos ekonomikos stabilizavimąsi ir sumažėjusią finansinę įtampą visame regione. 2011 metų balandžio mėnesį agentūra Standard&Poor‘s patvirtino esamus kredito reitingus, o agentūra Fitch Ratings pakeitė reitingų perspektyvą iš stabilios į teigiamą. Remiantis agentūra Fitch Ratings, sprendimas pagerinti perspektyvą atspindi gerėjančią šalies viešųjų finansų būklę, stiprų ekonomikos atsigavimą ir finansų sektoriaus stabilumą, tačiau tam, kad būtų pagerintas pats reitingas, reikia tolesnės konkrečios deficitą mažinančios ir viešųjų finansų tvarumą užtikrinančios priemonės.
6. Prasidėję 2008 metais neramumai tarptautinėse finansų rinkose tęsėsi ir 2009 metais, o 2010–2011 metais peraugo į valstybių skolų krizę. Nestabili finansų rinkų būklė nepalankiai veikė Vyriausybės skolinimosi galimybes – išaugo neapibrėžtumas dėl skolinimosi už priimtinas palūkanų normas galimybių. Vis dėlto Vyriausybė 2010 metais sėkmingai išplatino dvi JAV doleriais denominuotas euroobligacijų emisijas užsienio kapitalo rinkose ir tai padarė vasario mėnesį (2 mlrd. JAV dolerių, 10 metų trukmės) – prieš vadinamosios vyriausybių skolų krizės piką balandžio–gegužės mėnesiais ir rinkoms jau aprimus – rugsėjo mėnesį (750 mln. JAV dolerių, 7 metų trukmės). 2011 metų kovo mėnesį išplatinta dar viena JAV doleriais denominuota euroobligacijų emisija (750 mln. JAV dolerių, 10 metų trukmės).
7. Lietuvos kreditingumas pagerėjo investuotojų požiūriu – apsidraudimo nuo šalies nemokumo rizikos penkerių metų trukmei (angl. – credit default swap) kaina sumažėjo nuo 307 bazinių punktų 2010 m. sausio 1 d. iki 200 bazinių punktų 2011 m. liepos 1 d., tačiau dėl finansų rinkų būklės vėliau padidėjo ir rugsėjo 1 d. sudarė 258 bazinius punktus.
8. Europos centrinis bankas 2011 metais pradėjo didinti bazinę palūkanų normą (nuo 0,25 procento lygio). Naujienų agentūros Bloomberg atliktų apklausų duomenimis, Europos centrinis bankas ir vėlesniais metais gali didinti bazinę palūkanų normą. Per aštuonis 2011 metų mėnesius Euribor palūkanų norma (6 mėnesių trukmės) padidėjo 52 baziniais punktais.
9. Vyriausybės ilgalaikių VVP, išleistų vidaus rinkoje ir denominuotų litais, pelningumas didesnis už VVP, išleistų užsienio kapitalo rinkoje ir denominuotų eurais (euroobligacijų), pelningumą.
10. Vyriausybė 2010 metais valstybės vardu pasiskolino iš viso 11 894 mln. litų, iš jų išleisdama VVP vidaus rinkoje – 3 648 mln. litų (iš jų viešuoju būdu per VVP aukcionus – 2 581 mln. litų (iš jų išleisdama 2 metų ir ilgesnės trukmės obligacijas – 860 mln. litų), viešuoju ne aukciono būdu – 259 mln. litų, platindama taupymo lakštus – 17 mln. litų, privataus platinimo būdu – 1 050 mln. litų), išleisdama VVP užsienio rinkoje – 7 038 mln. litų, paskolos iš užsienio kreditorių sudarė 1 209 mln. litų. Nuo 2010 metų kovo mėnesio, išleisdama VVP, Vyriausybė skolinosi tik viešuoju būdu. Vyriausybė 2009 metais valstybės vardu pasiskolino iš viso 11 811 mln. litų, iš kurių išleisdama VVP vidaus rinkoje – 5 012 mln. litų (iš jų viešuoju būdu – 2 226 mln. litų, privataus platinimo būdu – 2 786 mln. litų), išleisdama VVP užsienio rinkoje – 6 113 mln. litų, paskolos iš vidaus kreditorių sudarė 138 mln. litų, užsienio kreditorių – 2 548 mln. litų. 2010 metais grąžinta 3 929 mln. litų, 2009 metais – 4 281 mln. litų skolų.
11. Išleidžiant VVP vidaus rinkoje 2010 metais, dėl sudėtingos finansų rinkų būklės ir neapibrėžtumo jose investuotojams patraukliausi buvo trumpalaikiai VVP – iždo vekselių, palyginti su obligacijomis, aukcionuose pateikta daugiausia pasiūlymų ir didžiausios pasiūlymų sumos. Bendra 2010 metais per VVP aukcionus gautų pasiūlymų suma – 5 560 mln. litų, patenkintų pasiūlymų apimtis – 2 581 mln. litų, arba 46 procentai visų pasiūlymų sumos.
12. Lietuvos valdžios sektoriaus skola 2010 metų pabaigoje, atsižvelgiant į taikytas išvestines finansines priemones, buvo 36 113,5 mln. litų, arba 38,2 procento BVP. Valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP per 2010 metus padidėjo 8,7 procentinio punkto (2009 metais buvo 29,5 procento BVP) ir buvo šeštas mažiausias tarp Europos Sąjungos valstybių narių (Europos Sąjungos vidurkis 2010 metais – 80 procentų BVP).
13. Centrinės valdžios skola 2010 metų pabaigoje, atsižvelgiant į taikytas išvestines finansines priemones, buvo 33 655 mln. litų ir sudarė 93,2 procento valdžios sektoriaus skolos. 2009 metų pabaigoje centrinės valdžios skola buvo šiek tiek didesnė – 94,7 procento visos valdžios sektoriaus skolos. Šiuos valdžios sektoriaus skolos struktūros pokyčius lėmė didėjanti socialinės apsaugos fondų skola.
14. Didžiąją centrinės valdžios skolos dalį 2010 metais sudarė išleisti VVP – 88 procentai visos skolos, paskolos sudarė 12 procentų visos skolos. 2009 metais VVP skolos dalis sudarė 89 procentus visos centrinės valdžios skolos.
15. Centrinės valdžios vidaus skola, atsižvelgiant į taikytas išvestines finansines priemones, 2010 metų pabaigoje buvo 7 312 mln. litų ir sudarė 22 procentus visos skolos, užsienio skola – 26 343 mln. litų, arba 78 procentus visos skolos, 2009 metais šios proporcijos atitinkamai – 26 ir 74 procentai, 2008 metais – 31 procentas ir 69 procentai. Vidaus skolos sumažėjimą per pastaruosius dvejus metus lėmė dėl sunkmečio labai padidėjęs Vyriausybės skolinimosi poreikis, kuris buvo finansuojamas skolinantis tiek iš vidaus, tiek iš užsienio kreditorių, tačiau dėl didelio skolinimosi poreikio ir pakitusių vidaus investuotojų reikmių (ilgalaikių VVP paklausa vidaus rinkoje sumažėjo per krizę) skolinimosi iš užsienio kreditorių apimtis didėjo labiau negu skolinimosi iš vidaus kreditorių apimtis.
16. Centrinės valdžios skola apsaugota nuo galimos valiutų kursų svyravimo rizikos. Įvertinus sudarytus išvestinių finansinių priemonių sandorius, 2010 metais skola eurais sudarė 92 procentus, litais – 8 procentus.
17. Centrinės valdžios skolos perfinansavimo rizikos rodikliai nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikė skola pagal likutinę trukmę 2010 metų pabaigoje sudarė 5,6 procento, o 2009 metais – 13,4 procento visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė 2010 metų pabaigoje buvo 5,7 metų, iš to skaičiaus vidaus skolos – 2 metai, užsienio skolos – 6,3 metų. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė 2009 metais sudarė 5,1 metų, iš to skaičiaus vidaus skolos – 1,2 metų, užsienio skolos – 5,9 metų. Kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse vidutinė svertinė likutinė visos skolos trukmė 2009 metais buvo panaši į Lietuvos: Lenkijos – 5,2 metų, Slovakijos – 4,6 metų, Vengrijos – 4,4 metų, Slovėnijos – 6 metai (Ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos organizacijos (OECD) duomenimis). Reikia pabrėžti, kad Lietuvos vidutinė svertinė likutinė vidaus skolos trukmė buvo mažesnė negu kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse: Lenkijos – 4,1 metų, Slovakijos – 4 metai, Vengrijos – 3,9 metų, Slovėnijos – 4,8 metų.
18. Daugiausia dėmesio perfinansavimo rizikos valdymo srityje artimiausiais metais bus skiriama euroobligacijų, išperkamų 2012 ir 2013 metais (po 1 mlrd. eurų), emisijų perfinansavimui. Vidaus skolos grąžinimo terminai išdėstyti laikantis racionalios perfinansavimo rizikos, dėl to vidaus skolos – denominuotos litais ir eurais – grąžinimas nekelia pavojaus valstybės finansams.
19. Centrinės valdžios palūkanų normų kitimo rizikos rodikliai taip pat nekelia pavojaus valstybės finansams. Centrinės valdžios skolos už kintamą palūkanų normą dalis 2010 metų pabaigoje sudarė 2,8 procento visos centrinės valdžios skolos, 2009 metų pabaigoje – 4,3 procento. Vyriausybė 2010 metais neprisiėmė naujų skolinių įsipareigojimų už kintamą palūkanų normą. Finansinė Macaulay trukmė, rodanti vidutinį laikotarpį, kurį mokėjimai už išleistus VVP nepriklauso nuo palūkanų normų lygio pokyčių ir kuris apskaičiuojamas kaip piniginių srautų trukmių svertinis vidurkis, 2010 metų pabaigoje sudarė 3,8 metų, iš jų vidaus skolos – 1,8 metų, užsienio skolos – 4,1 metų. Finansinė Macaulay trukmė 2009 metų pabaigoje buvo 3,4 metų, iš jų vidaus skolos – 1,1 metų, užsienio skolos – 3,9 metų. Palūkanų normų kitimo rizika Lietuvoje atitinka kitų valstybių praktiką. Remiantis 2009 metų duomenimis, finansinė skolos trukmė Lenkijoje sudarė 3,6 metų, Slovakijoje – 3,5 metų, Vengrijoje – 2,6 metų, o finansinė modifikuota trukmė Slovėnijoje – 5 metus. Vidaus skolos finansinė Macaulay trukmė Lenkijoje sudarė 2,9 metų, Slovakijoje – 3,5 metų, Vengrijoje – 2,6 metų, finansinė modifikuota vidaus skolos trukmė Slovėnijoje – 4,3 metų, taigi šiose valstybėse buvo didesnė negu Lietuvoje.
20. Skolos valstybės vardu valdymo išlaidos 2010 metais sudarė 1 695 mln. litų, tarp jų palūkanos už valstybės vardu paimtas paskolas ir išplatintus VVP – 1 675 mln. litų, 2009 metais atitinkamai – 961 mln. litų ir 896 mln. litų. Skolos valstybės vardu valdymo išlaidos 2010 metais didėjo dėl didesnių palūkanų mokėjimų sumų, o tai daugiausia lėmė didelis Vyriausybės skolinimosi poreikis ekonomikos sunkmečiu.
III. MAKROEKONOMINĖS PROJEKCIJOS IR NUMATYTOS BIUDŽETO BALANSO UŽDUOTYS
22. Aprašas parengtas atsižvelgiant į Finansų ministerijos skelbiamas makroekonominių rodiklių projekcijas, pagal kurias 2011–2014 metais numatomas BVP prieaugis, taip pat nedarbo lygio mažėjimas ir darbo užmokesčio fondo didėjimas.
23. Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 491 (Žin., 2011, Nr. 54-2596) patvirtinta Lietuvos 2011 metų konvergencijos programa, kurioje numatytos šios valdžios sektoriaus biudžeto balanso užduotys 2011–2014 metais: atitinkamai 5,3 procento BVP, 2,8 procento BVP, 1,8 procento BVP ir 0,8 procento BVP deficitas. Šioje programoje taip pat numatyta, kad po 2012 metų bus siekiama struktūrinio 0,5 procento BVP apimties valdžios sektoriaus pertekliaus.
24. Šiuo metu nustatytas fiksuotasis tarifas nuo gyventojų draudžiamųjų pajamų, pervestinų į privačius pensijų fondus, – 2 procentai (sumažintas nuo 5,5 procento ekonomikos sunkmečiu).
IV. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių ANALIZĖ
26. Atlikus valstybės skolinimosi ir valstybės skolos valdymo analizę, įvertinti išoriniai ir vidiniai veiksniai. Nustatytos šios skolinimosi ir skolos valdymo stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:
26.1. stiprybės:
26.1.1. Vyriausybė laikosi centrinės valdžios sektoriaus biudžeto konsolidavimo politikos ir tai sudaro galimybes mažėti skolinimosi deficitui finansuoti poreikiui ir atitinkamai rizikos priedui;
26.1.2. sumažėjęs Lietuvos kredito rizikos priedas ir palūkanų normų skirtumas tarp Euribor ir Vilibor mažina Vyriausybės skolinimosi sąnaudas;
26.1.3. sumažėjusią Lietuvos kredito riziką atspindi kredito reitingų stabilizavimasis (agentūrų Moody’s ir Standard & Poor’s atveju) ir agentūros Fitch Ratings sprendimas dėl Lietuvos reitingų perspektyvos pakeitimo iš stabilios į teigiamą;
26.1.5. viso skolos portfelio palūkanų normų kitimo ir perfinansavimo rizika nekelia pavojaus valstybės finansams;
26.2. silpnybės:
26.2.1. vidaus skolos dalis per keletą metų sumažėjo nuo 30 iki 22 procentų visos centrinės valdžios sektoriaus skolos. Remiantis agentūros Fitch Ratings 2011 metų gegužės mėnesį paskelbta metine ataskaita apie Lietuvą, ribotos skolinimosi vidaus rinkoje galimybės yra neigiamas veiksnys nustatant kredito reitingą;
26.2.2. vidaus skolos vidutinė svertinė likutinė trukmė ir finansinė Macaulay trukmė daug mažesnė negu užsienio skolos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių, tokių kaip Lenkija, Slovakija ar Vengrija;
26.3. galimybės:
26.3.1. nuosekli Vyriausybės fiskalinė politika skirta užtikrinti atitiktį Mastrichto deficito kriterijui 2012 metais, šios politikos tęstinumas sudarytų galimybes didėti kredito reitingams, taigi mažėti skolinimosi sąnaudoms;
26.3.2. augantis Lietuvos BVP ir mažėjantis skolinimosi deficitui finansuoti poreikis sudaro galimybes mažėti valdžios sektoriaus skolai;
26.4. grėsmės:
26.4.2. palyginti nedidelė ilgalaikių vidaus obligacijų paklausa, net ir atsižvelgiant į palankias makroekonomines tendencijas, tikriausiai nesudarys galimybių labai padidinti visos centrinės valdžios skolos dalį, kurią sudaro ilgalaikė vidaus skola;
26.4.3. prognozuojamas Europos centrinio banko bazinių palūkanų normų didinimas didins Vyriausybės skolinimosi sąnaudas;
V. VYRIAUSYBĖS 2011–2014 METŲ SKOLINIMOSI IR SKOLOS VALDYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
27. Vyriausybės 2011–2014 metų skolinimosi ir skolos valdymo tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą valstybės išlaidų finansavimą ir skolinių įsipareigojimų vykdymą skolintomis lėšomis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika vidutiniu laikotarpiu, laikantis reikalavimų, keliamų Europos Sąjungos valstybėms narėms, siekiančioms įsivesti eurą.
28. Vyriausybės 2011–2014 metų skolinimosi ir skolos valdymo uždaviniai:
28.1. siekti priimtinos palūkanų normų kitimo, perfinansavimo ir valiutų kursų pokyčių rizikos, laikantis Apraše nustatytų ir tarptautinę praktiką atitinkančių rizikos limitų;
28.2. taikyti perfinansavimo rizikos valdymo priemones išperkant didelės apimties (1 mlrd. eurų ekvivalento ir didesnes) euroobligacijų emisijas 2012–2013 metais, tokias kaip išankstinis euroobligacijų išpirkimas (buy-back), VVP keitimas (exchange), išankstinis finansinių išteklių kaupimas ar šių priemonių derinys;
28.5. atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, per Aprašo nuostatų įgyvendinimo laikotarpį siekti padidinti vidutinę svertinę vidaus skolos ir finansinę Macaulay vidaus vertybinio skolos portfelio trukmę;
VI. UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO KRITERIJAI
29. Uždaviniai įgyvendinami remiantis šiais kriterijais:
29.2. antrojo uždavinio – likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki euroobligacijų išpirkimo datų, šių emisijų perfinansavimo rizika sumažinta ne mažiau kaip 25 procentais, likus 2 mėnesiams – 50 procentų, likus vienam mėnesiui – 100 procentų;
29.3. trečiojo uždavinio – vidaus skolos dalis sudaro ne mažiau kaip 20 procentų centrinės valdžios skolos;
29.4. ketvirtojo uždavinio – per Aprašo nuostatų įgyvendinimo laikotarpį sukurta ir palaikoma bent iki 10 metų trukmės pelningumo kreivė, sudaryta iš litais denominuotų vidaus VVP, orientuojantis į 7–10, 4–6 ir 2–3 metų likutinės trukmės obligacijų emisijas;
29.5. penktojo uždavinio – per Aprašo nuostatų įgyvendinimo laikotarpį padidinta vidutinė svertinė vidaus skolos trukmė bent iki 2,25 metų, finansinė Macaulay vidaus vertybinio skolos portfelio trukmė – 1,9 metų;
VII. SKOLOS RIZIKOS LIMITAI
30. Įgyvendindama Aprašo nuostatas, Vyriausybė, prisiimdama naujus skolinius įsipareigojimus, laikysis šių tarptautinę praktiką atitinkančių rizikos limitų:
30.1. trumpalaikės skolos valstybės vardu pagal likutinę trukmę ir visų skolinių įsipareigojimų santykinis rodiklis nebus didesnis kaip 25 procentai;
30.3. skolos pagal kintamą palūkanų normą ir visų skolinių įsipareigojimų valstybės vardu santykis nebus didesnis kaip 10 procentų;
30.5. skola litais ir eurais, įvertinus sudarytus išvestinių finansinių priemonių sandorius, sudarys 100 procentų visos skolos;
VIII. SKOLINIMOSI IR SKOLOS RODIKLIŲ PROGNOZĖS
31. Prognozuojama, kad visa valdžios sektoriaus skola 2011 metais sudarys 38,1 procento BVP ir iki 2014 metų palaipsniui sumažės iki 35,4 procento BVP. Atsižvelgiant į perfinansavimo rizikos išperkant euroobligacijų emisijas valdymo priemonių taikymą, skolos projekcijos tam tikrais metais gali padidėti, bet atitinkamu dydžiu sumažėti vėlesniais metais. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skolos palūkanų našta stabilizuosis ir sudarys vidutiniškai po 2 procentus BVP kasmet.
32. Prognozuojamas Vyriausybės skolinimosi poreikis be taikytinų perfinansavimo rizikos išperkant euroobligacijų emisijas valdymo priemonių 2012–2013 metais vidutiniškai kasmet sudarys iki 9–9,5 mlrd. litų, 2014 metais – iki 6 mlrd. litų.
33. Vidaus rinkoje Vyriausybė skolinsis išleisdama ilgalaikius ir trumpalaikius VVP, platinamus per aukcionus ir mažmeninės prekybos būdu, denominuotus litais ir eurais. Numatoma, kad skolinimasis vidaus rinkoje sudarys apie 2,8–3,3 mlrd. litų kasmet, iš jų ilgalaikės – likutinės 3–10 metų trukmės – obligacijos sudarys ne mažiau kaip 0,7–1 mlrd. litų kasmet.
34. Atsižvelgdama į paskolų sutartis, pasirašytas su Europos investicijų banku, Šiaurės investicijų banku ir Europos Tarybos vystymo banku, Vyriausybė iš šių finansų institucijų skolinsis lėšas investicijų projektų išlaidoms finansuoti.
35. Neplanuojama skolintis ilgam laikotarpiui už kintamą palūkanų normą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos rizikos priedas ir toliau gali mažėti Vyriausybei įgyvendinant griežtą fiskalinę politiką, o rinkos palūkanų normos, atsižvelgiant į naujienų agentūros Bloomberg rengiamas apklausas, ateityje gali didėti.
36. Prognozuojama, kad pagal centrinį skolinimosi scenarijų, pagrįstą sąnaudų ir rizikos analize, atsižvelgiant į Apraše nurodytus uždavinius, vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė 2011–2014 metais bus nuo 5 iki 6 metų, vidaus skolos trukmė – nuo 1,8 iki 2,5 metų. Prognozuojama finansinė Macaulay vertybinio skolos portfelio trukmė bus nuo 3,25 iki 4,25 metų, vidaus skolos – nuo 1,7 iki 1,9 metų. Numatoma, kad vidaus skola 2011–2014 metais sudarys apie 20–21 procentą visos centrinės valdžios skolos. Prognozuojamas trumpalaikės skolos ir visos skolos santykinis dydis 2011–2014 metais – iki 18 procentų. Jeigu susidarytų tokios galimybės, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, vidaus vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė bus didinama iki 3 metų, finansinė Macaulay trukmė – 2,5 metų. Vyriausybės skolinimosi palūkanoms padidėjus 100 bazinių punktų, prognozuojamų mokėtinų už skolą palūkanų metinės sumos padidėtų vidutiniškai apie 5 procentus.
37. Prognozuojamas perfinansavimo rizikos rodiklių vykdymas su atsarga sudaro Vyriausybei lanksčias galimybes, esant nepalankiai užsienio finansų rinkų būklei, didinti trumpalaikio skolinimosi išleidžiant VVP apimtį vidaus rinkoje (trumpalaikiai VVP vidaus rinkoje turi didesnę paklausą negu ilgalaikiai) ir nepažeisti nustatytų rizikos limitų.
38. Perfinansavimo rizikai išperkant euroobligacijų emisijas valdyti numatoma atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu grynąjį skolinių įsipareigojimų pokyčių limitą tvirtinti atsižvelgiant į tai, kad gali prireikti papildomai skolintis iš anksto sukaupti lėšoms, kuriomis būtų išperkamos euroobligacijos.
39. Modeliuojant skolinimosi priemonių ir trukmių scenarijus, analizuoti alternatyvūs skolinimosi scenarijai, pagal kuriuos 30 procentų didinamas vidaus trumpalaikis skolinimasis ir proporcingai mažinamas ilgalaikis skolinimasis užsienio rinkoje arba 50 procentų mažinamas vidaus ilgalaikis skolinimasis ir proporcingai didinamas ilgalaikis užsienio skolinimasis. Tiek pagal pirmąjį, tiek pagal antrąjį alternatyvų scenarijų mokėtinos palūkanos smarkiai nesumažėtų ir nepadidėtų – pirmuoju atveju mokėtinos palūkanų sumos per metus apie 0,2 procento sumažėtų, antruoju – apie 0,2 procento padidėtų. Trumpalaikio skolinimosi palūkanų normos mažesnės negu ilgalaikio (svarbu pirmajam alternatyviam scenarijui), tačiau dėl galimo palūkanų normų augimo mokėtinų palūkanų būtų sutaupyta mažiau. Darant prielaidą, kad artimiausiais metais išsilaikys esamos Lietuvos vidaus rinkoje ir užsienio rinkose išleistų obligacijų pelningumo antrinėje rinkoje skirtumų tendencijos, ilgalaikio užsienio skolinimosi išleidžiant VVP palūkanų normos šiek tiek mažesnės negu vidaus ilgalaikio skolinimosi palūkanų normos (svarbu antrajam alternatyviam scenarijui), tačiau esamas skolos grąžinimo grafikas lemia tai, kad užsienio rinkoje, kurioje paprastai vykdomos didelės apimties euroobligacijų emisijos, būtų skolinamasi ilgesniam nei vidutinės trukmės laikotarpiui (tai yra ilgiau nei 5 metams), o vidaus rinkoje būtų skolinamasi įvairesnės trukmės laikotarpiams, taip pat ir trumpiau nei 5 metams. Pagal abu alternatyvius skolinimosi scenarijus nustatyti skolos rizikos limitai nebūtų viršyti, tačiau nebūtų įvykdytas ir užsibrėžtas uždavinys vidutinę svertinę vidaus skolos trukmę padidinti bent iki 2,25 metų, finansinę vertybinio skolos portfelio Macaulay trukmę – 1,9 metų ir pasiekti vidaus skolos ir visos skolos santykį – ne mažesnį kaip 20 procentų.
40. Siekiant plėtoti vidaus rinką ir didinti ilgalaikio skolinimosi išleidžiant VVP vidaus rinkoje apimtį, numatoma plėtoti atpirkimo sandorių rinką, svarstyti, ar reikia organizuoti obligacijų išankstinio išpirkimo ir obligacijų keitimo sandorius, kokios tam yra galimybės, skelbti išleidžiamų vidaus rinkoje VVP grafikus, reguliariai palaikyti santykius su VVP aukcionų dalyviais.
41. Siekiant efektyviai valdyti valstybės piniginius išteklius, numatoma griežtai kontroliuoti trumpalaikių paskolų, teikiamų savivaldybėms iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto apyvartinių lėšų, valdymą ir užtikrinti, kad laiku negrąžintos paskolos (arba jų dalys) bus įskaitytos kaip savivaldybių gautos biudžeto pajamos, taip pat neteikti naujų paskolų savivaldybėms, kol jos negrąžins anksčiau suteiktų paskolų. Investuojant laikinai laisvus piniginius išteklius ir sudarant išvestinių finansinių priemonių sandorius, bus vadovaujamasi finansų ministro patvirtintais kredito ir rinkos rizikos valdymo limitais.
IX. KITOS NUOSTATOS
43. Informacija apie Aprašo nuostatų įgyvendinimą skelbiama viešuose metiniuose leidiniuose apie valstybės skolą, už kurių parengimą atsakinga Finansų ministerija.