1 PAPILDOMAS PROTOKOLAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS IR SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS LAISVOSIOS PREKYBOS SUTARTIES

 

3 Protokolo dėl prekių kilmės taisyklių pakeitimai

 

Lietuvos Respublika ir Slovėnijos Respublika (toliau vadinamos Šalimis),

atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos laisvosios prekybos sutartį, pasirašytą 1996 metų spalio 4 dieną, ir šios Sutarties 3 Protokolą dėl prekių kilmės taisyklių, prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų,

atsižvelgdamos, kad 3 Protokole esantis „prekių kilmės“ apibrėžimas turi būti pakeistas, užtikrinant išplėstos kumuliacijos tinkamą veikimą, leidžiantį panaudoti medžiagų, turinčių Europos Bendrijos, Lenkijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Bulgarijos Respublikos, Rumunijos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos (įskaitant Lichtenšteiną) kilmę,

kadangi būtų tikslinga iki 2000 metų gruodžio 31 dienos palikti galiojančią 3 Protokolo 15 straipsnyje numatytą vienodo dydžio mokesčių sistemą, ryšium su draudimu muito mokestį grąžinti arba nuo jo atleisti,

pripažindamos, kad tikslinga išplėsti kumuliatyvinės sistemos taikymą prekėms, turinčioms Turkijos Respublikos kilmę,

kadangi norint palengvinti prekybą ir supaprastinti administracines procedūras, pageidautina iš dalies pakeisti 3 Protokolo 3, 4 ir 12 straipsnių formuluotes,

kadangi, atsižvelgiant į perdirbimo technologijų pakitimus ir kai kurių žaliavų trūkumą, turi būti padarytos kai kurios pataisos sąraše, nurodančiame apdirbimo ir perdirbimo reikalavimus, kuriuos turi atitikti neturinčios kilmės medžiagos kilmės statusui įgyti,

nusprendė:

 

1 straipsnis

 

3 Protokolas dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeičiamas taip:

1. 1 straipsnio (i) punktas pakeičiamas taip:

„pridėtoji vertė“ reiškia ex-works kainą, atmetus kiekvienos panaudotos medžiagos, kilusios kitose šalyse, nurodytose 3 ir 4 straipsniuose, muitinę vertę, arba, jeigu muitinė vertė nežinoma ar negali būti nustatyta, pirmąją patvirtinamą kainą, sumokėjus už prekes Slovėnijoje arba Lietuvoje“.

2. 3 ir 4 straipsniai pakeičiami taip:

 

„3 straipsnis

Kumuliacija Slovėnijoje

 

1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Slovėnijoje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Europos Bendrija, Bulgarijos Respublika, Lenkijos Respublika, Vengrijos Respublika, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Rumunija, Lietuvos Respublika, Latvijos Respublika, Estijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1 ar Turkijos Respublika, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp Slovėnijos ir kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad Slovėnijoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos.

2. Jeigu Slovėnijoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Slovėnijoje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtoji vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Slovėnijoje prekės vertės.

3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Slovėnijoje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę.

4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, gavusioms kilmės statusą, taikant kilmės taisykles, identiškas nurodytoms šiame Protokole.

 

4 straipsnis

Kumuliacija Lietuvoje

 

1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Lietuvoje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Europos Bendrija, Bulgarijos Respublika, Lenkijos Respublika, Vengrijos Respublika, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Rumunija, Lietuvos Respublika, Latvijos Respublika, Estijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną) 1 ar Turkijos Respublika, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie Sutarčių tarp Lietuvos ir kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad Lietuvoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos.

2. Jeigu Lietuvoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtoji vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Lietuvoje prekės vertės.

3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Lietuvoje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę.

4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, gavusioms kilmės statusą, taikant kilmės taisykles, identiškas nurodytoms šiame Protokole.“

3. 12 straipsnis pakeičiamas taip:

 

„Teritoriškumo principas

 

1. Slovėnijoje arba Lietuvoje visada laikomasi II skyriuje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 3 ir 4 straipsnių bei šio straipsnio 3 dalies nuostatas.

2. Išskyrus 3 ir 4 straipsniuose numatytas sąlygas, tais atvejais, kai Slovėnijos arba Lietuvos kilmę turinčios prekės, eksportuotos iš Slovėnijos arba Lietuvos į trečiąją šalį, grąžinamos atgal, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės, jei muitinės pareigūnams neįrodoma, kad:

(a) grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir

(b) jų atžvilgiu nebuvo atlikta jokia perdirbimo operacija, išskyrus būtiną jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba eksporto metu.

3. Iš Slovėnijos arba Lietuvos eksportuotų medžiagų apdorojimas ar perdirbimas ne Slovėnijos arba Lietuvos teritorijoje ir vėlesnis jų reimportas neturi įtakos kilmės statuso įgijimui pagal II skyriuje apibrėžtas sąlygas, jeigu:

(a) minėtos medžiagos yra pilnai gautos Slovėnijoje arba Lietuvoje arba jos buvo pakankamai apdorotos ar perdirbtos, neapsiribojant vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, prieš jas eksportuojant; ir

(b) jei muitinės pareigūnams įrodoma, kad:

(i) reimportuotos prekės buvo gautos apdorojant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir

(ii) bendra pridėtoji vertė, gauta ne Slovėnijos arba Lietuvos teritorijoje, taikant šio straipsnio nuostatas,

neviršija 10% ex-works galutinio produkto, kurio atžvilgiu reikalaujama pagrįsti kilmės statusą, kainos.

4. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas II skyriuje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos apdorojimui ar perdirbimui, atliktam už Slovėnijos arba Lietuvos ribų. Tačiau kai pagal II Priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, apibrėžianti maksimalią vertę visoms kilmės neturinčioms sudėtinėms medžiagoms, nustatant galutinės prekės kilmės statusą, bendra kilmės neturinčių sudėtinių medžiagų vertė atitinkamoje sutarties Šalies teritorijoje kartu su bendra pridėtąja verte, įgyta už Slovėnijos arba Lietuvos ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija nustatyto procentinio dydžio.

5. Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, „bendra pridėtoji vertė“ reiškia visas ne Slovėnijos arba Lietuvos teritorijoje turėtas išlaidas, įskaitant į prekės sudėtį įtrauktų medžiagų vertę.

6. 3 ir 4 dalies nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II Priedo sąraše apibrėžtų sąlygų arba kurios laikomos pakankamai apdorotos ar perdirbtos tiktai tada, jei taikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendros vertės.

7. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, klasifikuojamoms 50-63 Harmonizuotosios sistemos skirsniuose.

8. Bet koks apdorojimas ar perdirbimas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos ir kuris atliekamas ne Slovėnijos arba Lietuvos teritorijoje, atliekamas pagal laikino išvežimo perdirbti arba panašius susitarimus.“

4. 13, 14, 15, 17, 21, 27, 30 ir 32 straipsniuose nuoroda į 4 straipsnį pakeičiama nuoroda į 3 ir 4 straipsnius.

5. 15 straipsnio 6 dalyje data „1998 metų gruodžio 31 d.“ pakeičiama „2000 metų gruodžio 31 d.“

6. 26 straipsnio 1 dalyje nuoroda „C2/CP3“ pakeičiama nuoroda „CN22/CN23“.

7. I priedo 5.2 pastaboje:

(a) tarp „dirbtiniai siūlai (filamentai)“ ir „sintetiniai polipropileno pluoštai“ įterpiama „laidūs srovei siūlai“;

(b) išbraukiamas penktasis pavyzdys (kilimas su kuokšteliais iš dirbtinių.... įvykdyta svorio dalies sąlyga).

8. II Priedas pakeičiamas:

(a) tarp HS 2202 ir 2208 pozicijų įterpiama:

„

2207

Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80% tūrio; denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio stiprumo spiritai

Gamyba, kurioje:

 

 

 

– visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos kitose pozicijose negu 2202 arba 2208

 

“;

„ (b) 57 skirsnio pozicija pakeičiama taip:

„

57 skirsnis

Kilimai ir kitos tekstilinės grindų dangos:

 

 

 

 

 

– Iš kamšytinio veltinio

Gamyba iš1:

 

 

natūralių pluoštų

 

 

arba

 

 

– cheminių medžiagų arba tekstilinės masės.

 

 

Tačiau:

 

 

– polipropileno siūlai, klasifikuojami 5402 pozicijoje,

 

 

– polipropileno pluoštai, klasifikuojami 5503 ar 5506 pozicijose,

 

 

 

 

 

– grįžtės iš polipropileno siūlo, klasifikuojamos 5501 pozicijoje,

 

 

kurių atskiro siūlo arba pluošto storis visais atvejais yra mažiau kaip

 

 

9 deciteksai, gali būti panaudotos, jei jų vertė neviršija 40% prekės

 

 

ex-works kainos,

 

 

– džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas.

 

– Iš kito veltinio

Gamyba iš1:

 

 

natūralių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų

 

 

verpimui, arba

 

 

– cheminių medžiagų arba tekstilinės masės.

 

– Kiti

Gamyba iš 1:

 

 

– kokoso arba džiuto pluoštų verpalų (a),

 

 

– sintetinio arba dirbtinio pluošto verpalų,

 

 

– natūralių pluoštų, arba

 

 

– dirbtinių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip

 

 

neparuoštų verpimui,

 

 

– džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas.

“;

________

1 Dėl specialiųjų sąlygų gaminiams, pagamintiems iš tekstilės medžiagų mišinio, žiūrėkite 5 įvadinę pastabą.

(a) Džiuto panaudojimas yra legalizuotas nuo 2000 07 01.

 

„ (c) II Priedo HS 7006 pozicija keičiama:

 

7006

Stiklas, klasifikuojamas 7003, 7004 arba

 

 

7006 pozicijose, išlenktas, apdorotomis

 

 

briaunomis, graviruotas, pragręžtas, emaliuotas

 

 

arba kitu būdu apdorotas, bet neįrėmintas ar

 

 

neaptaisytas kitomis medžiagomis:

 

 

– stiklo pagrindas, padengtas dialektrine plona

Gamyba iš nepadengto stiklo pagrindo, klasifikuojamo

 

plėvele, puslaidininkio rūšis atitinka

7006 pozicijoje

 

SEMII standartus2

 

 

– kiti

Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 7001 pozicijoje

“;

_________

2 SEMII – Puslaidininkių Įrengimų Ir Medžiagų Jungtinis Institutas.

 

„ (d) II priedo HS 7601 pozicija keičiama:

 

7601

Neapdorotas aliuminis

Gamyba, kurioje:

 

 

– visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos kitoje pozicijoje

 

 

negu prekė; ir

 

 

– visų panaudotų medžiagų vertė neviršija 50% prekės ex-works kainos

 

 

arba

 

 

Gamyba terminiu arba elektrolitiniu būdu iš nelydyto aliuminio arba

 

 

aliuminio atliekų ir laužo

“.

 

9. IV Priede deklaracijos sąskaitoje tekstas slovėnų kalba pakeičiamas taip:

„Izvoznik blaga, zajetega s tem dokumentom (pooblastilo carinskih organov št. … (1b)) izjavlja, da, če ni drudače jasno navedeno, ima to blago preferencialno …(2b) poreklo.“

 

2 straipsnis

 

Šis 1 Papildomas protokolas įsigalioja praėjus 15 dienų po paskutinio pranešimo, kad įvykdytos vidaus teisinės procedūros šio Papildomo protokolo įsigaliojimui, gavimo dienos.

Šis Papildomas protokolas laikinai taikomas nuo 1999 metų balandžio 1 d.

TAI PALIUDYDAMI, žemiau pasirašę ir tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Papildomą protokolą.

SUDARYTA Vilniuje šią 1999 m. vasario 18 d. dviem egzemplioriais lietuvių, slovėnų ir anglų kalbomis, abiem tekstams turint vienodą teisinę galią. Nesutarimų dėl tekstų interpretavimo atveju remiamasi angliškuoju tekstu.

 

Lietuvos Respublikos vardu

Slovėnijos Respublikos vardu

______________

 


1 Lichtenšteino Kunigaikštystė yra sudariusi muitų sąjungą su Šveicarija ir yra Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės Susitariančioji šalis.