KONVENCIJA dėl plastikinių sprogstamųjų medžiagų žymėjimo aptikimo tikslais^*

ŠALYS – ŠIOS KONVENCIJOS DALYVĖS,

SUVOKDAMOS teroristinių aktų pasekmes tarptautiniam saugumui,

IŠREIKŠDAMOS didelį susirūpinimą dėl teroristinių aktų, kuriais siekiama sunaikinti orlaivius, kitas transporto priemones ir kitus objektus,

SUSIRŪPINUSIOS tuo, kad tokiems teroristiniams aktams atlikti naudojamos plastikinės sprogstamosios medžiagos,

PABRĖŽDAMOS, kad tokių sprogstamųjų medžiagų žymėjimas jų aptikimo tikslais padėtų apsisaugoti nuo tokių neteisėtų veiksmų,

PRIPAŽINDAMOS, kad, siekiant išvengti tokių neteisėtų veiksmų, reikalingas tarptautinis dokumentas, įpareigojantis valstybes imtis reikiamų priemonių atitinkamam plastikinių sprogstamųjų medžiagų žymėjimui užtikrinti,

ATSIŽVELGDAMOS į Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Saugumo Tarybos 1989 m. birželio 14 d. rezoliuciją 635 ir Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1989 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją 44/29, primygtinai kviečiančią Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją suaktyvinti darbą kuriant plastikinių ir lakštinių sprogstamųjų medžiagų žymėjimo tarptautinį režimą jų aptikimo tikslais,

ATSIŽVELGDAMOS į rezoliuciją A27-8, kurią vienbalsiai priėmė Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Asamblėjos 27-oji sesija, kurioje Asamblėja pasisakė už neatidėliotiną naujo tarptautinio dokumento dėl plastikinių ir lakštinių sprogstamųjų medžiagų žymėjimo jų aptikimo tikslais paruošimą,

PAŽYMĖDAMOS su pasitenkinimu Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Tarybos vaidmenį ruošiant Konvenciją, taip pat sutikimą prisiimti funkcijas, susijusias su jos ruošimu,

SUSITARĖ:

I straipsnis

Šioje Konvencijoje:

1. „Sprogstamosios medžiagos“ reiškia sprogstamuosius produktus, plačiai žinomus kaip „plastikinės sprogstamosios medžiagos“, įskaitant sprogstamąsias lanksčios arba elastingos lakštinės formos medžiagas, kaip jos apibūdinamos techniniame šios Konvencijos priede.

2. „Žymėjimo medžiaga“ reiškia medžiagą, aprašytą techniniame šios Konvencijos priede, kuri įdedama į sprogstamąją medžiagą tam, kad šią būtų galima aptikti.

3. „Žymėjimas“ reiškia žymėjimo medžiagos įdėjimą į sprogstamąją medžiagą pagal techninį šios Konvencijos priedą.

4. „Gaminimas“ reiškia bet kokį procesą, įskaitant perdirbimą, kurio metu pagaminama sprogstamoji medžiaga.

5. „Tinkamai sankcionuota karinė amunicija“ tarp kitų dalykų reiškia gilzes, aviacines bombas, sviedinius, minas, reaktyvinius sviedinius, raketas, gamybos metu suformuotus užtaisus, granatas ir perforatorius, pagamintus vien tik kariniais ar policijos tikslais pagal atitinkamos šalies – dalyvės įstatymus ir taisykles.

6. „Šalis-gamintoja“ reiškia bet kurią valstybę, kurios teritorijoje gaminamos sprogstamosios medžiagos.

II straipsnis

Kiekviena valstybė – dalyvė imasi būtinų ir efektyvių veiksmų, siekdama savo teritorijoje uždrausti ir užkirsti kelią nežymėtų sprogstamųjų medžiagų gamybai.

III straipsnis

1. Kiekviena valstybė – dalyvė imasi būtinų ir efektyvių veiksmų, siekdama uždrausti ir užkirsti kelią nežymėtųjų sprogstamųjų medžiagų įvežimui į jos teritoriją ar išvežimui iš jos teritorijos.

2. Ankstesniojo punkto sąlygos netaikomos, kai, nenusižengiant šios Konvencijos tikslams, nežymėtąsias sprogstamąsias medžiagas, kurias kontroliuoja valstybė – dalyvė pagal IV straipsnio 1 punktą, įveža ir išveža įgaliotos valstybės – dalyvės institucijos, vykdančios karines ar policijos funkcijas.

IV straipsnis

1. Kiekviena valstybė – dalyvė imasi reikiamų priemonių, siekdama užtikrinti griežtą ir efektyvią nežymėtų sprogstamųjų medžiagų, kurios buvo pagamintos jos teritorijoje arba įvežtos į jos teritoriją iki šios Konvencijos įsigaliojimo tos šalies atžvilgiu, laikymo ir perdavimo kontrolę tam, kad užkirstų kelią tokiam jų pritaikymui ar panaudojimui, kuris nesuderinamas su šios Konvencijos tikslais.

2. Kiekviena valstybė – dalyvė imasi reikiamų priemonių tam, kad visos sprogstamųjų medžiagų, minimų šio straipsnio 1 punkte, atsargos, nesančios jos įgaliotų institucijų, vykdančių karines ar policijos funkcijas, žinioje, būtų sunaikintos arba panaudotos taip, kad tai neprieštarautų šios Konvencijos tikslams, arba pažymėtos ar nukenksmintos per trejus metus po šios Konvencijos įsigaliojimo tos valstybės atžvilgiu.

3. Kiekviena valstybė – dalyvė imasi reikiamų priemonių, siekdama užtikrinti, jog visos sprogstamųjų medžiagų, kurios minimos šio straipsnio 1 punkte, atsargos, kurios kaip sudėtinė dalis neįtrauktos į sankcionuotus karinius įrenginius ir kurios yra tos valstybės įgaliotų institucijų, vykdančių karines ar policijos funkcijas, žinioje, būtų sunaikintos arba panaudotos tokiu būdu, kad tai neprieštarautų šios Konvencijos tikslams, arba būtų pažymėtos ar nukenksmintos per penkiolika metų po to, kai ši Konvencija įsigalioja tos valstybės atžvilgiu.

4. Kiekviena valstybė – dalyvė imasi būtinų priemonių, siekdama kaip galima greičiau sunaikinti nežymėtas sprogstamąsias medžiagas, kurios gali būti aptiktos jos teritorijoje ir kurios neminimos ankstesniuose šio straipsnio punktuose, išskyrus nežymėtų sprogstamųjų medžiagų atsargas, kuriomis disponuoja tos valstybės įgaliotos institucijos, atliekančios karines arba policijos funkcijas, ir kaip sudėtinė dalis įtrauktas į reikiamu būdu sankcionuotus karinius įrenginius iki šios Konvencijos įsigaliojimo tos valstybės – dalyvės atžvilgiu.

5. Kiekviena valstybė – dalyvė imasi būtinų priemonių, siekdama užtikrinti griežtą ir efektyvią sprogstamųjų medžiagų, paminėtų šios Konvencijos techninio priedo 1 dalies II punkte, laikymo ir perdavimo kontrolę tam, kad užkirstų kelią tokiam jų pritaikymui arba panaudojimui, kuris nesuderinamas su šios Konvencijos tikslais.

6. Kiekviena valstybė – dalyvė imasi reikiamų priemonių, siekdama kaip galima greičiau sunaikinti jos teritorijoje esančias nežymėtas sprogstamąsias medžiagas, pagamintas po to, kai ši Konvencija įsigaliojo tos valstybės atžvilgiu, ir neįtrauktas į karinius įrenginius, kaip tai numatyta šios Konvencijos techninio priedo 1 dalies II punkto d) papunktyje, ir nežymėtas sprogstamąsias medžiagas, kurioms daugiau netaikomos jokių kitų nurodyto II punkto papunkčių sąlygos.

V straipsnis

1. Šia Konvencija įsteigiama Tarptautinė techninė sprogstamųjų medžiagų komisija (toliau vadinama „Komisija“), kurią sudaro ne mažiau kaip penkiolika ir ne daugiau kaip devyniolika narių, kuriuos skiria Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Taryba (toliau vadinama „Taryba“) iš tų asmenų, kurių kandidatūras pateikia šios Konvencijos valstybės – dalyvės.

2. Komisijos nariai yra ekspertai, turintys reikšmingos tiesioginės patirties klausimuose, susijusiuose su sprogstamųjų medžiagų gamyba ar aptikimu arba atitinkamų tiriamųjų darbų vykdymu.

3. Komisijos nariai dirba joje trejus metus ir gali būti paskirti pakartotinai.

4. Komisijos sesija sušaukiama mažiausiai kartą per metus Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos būstinėje arba tose vietose ir tokiu metu, kuriuos gali nurodyti ar patvirtinti Taryba.

5. Komisija priima procedūrines savo darbo taisykles, kurias turi patvirtinti Taryba.

VI straipsnis

1. Komisija įvertina techninį progresą sprogstamųjų medžiagų gamybos, žymėjimo ir aptikimo srityse.

2. Per Tarybą komisija praneša apie savo darbo rezultatus valstybėms-dalyvėms ir suinteresuotoms tarptautinėms organizacijoms.

3. Kai tai būtina, Komisija Tarybai pateikia rekomendacijas dėl šios Konvencijos techninio priedo pakeitimų. Komisija siekia priimti sprendimus dėl tokių rekomendacijų sutarimo būdu. Jei sutarimo nėra, Komisija priima tokį sprendimą dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma.

4. Pagal Komisijos rekomendaciją Taryba gali siūlyti valstybėms – dalyvėms šios Konvencijos techninio priedo pakeitimus.

VII straipsnis

1. Bet kuri valstybė – dalyvė per devyniasdešimt dienų nuo pranešimo apie siūlomą šios Konvencijos techninio priedo pakeitimą gali Tarybai pateikti savo pastabas. Taryba nedelsdama perduoda svarstyti šias pastabas Komisijai. Taryba siūlo bet kuriai valstybei – dalyvei, pateikusiai pastabų ar prieštaravusiai siūlomam pakeitimui, surengti konsultacijas su Komisija.

2. Komisija apsvarsto valstybių-dalyvių nuomones, išsakytas pagal ankstesnio punkto sąlygas, ir praneša Tarybai. Apsvarsčiusi Komisijos pranešimą ir atsižvelgdama į pakeitimo ir valstybių – dalyvių, įskaitant valstybių-gamintojų, pastabų pobūdį, Taryba gali pasiūlyti visoms valstybėms – dalyvėms priimti pakeitimą.

3. Jei pakeitimui neprieštaravo penkios ar daugiau valstybių-dalyvių, kurios Tarybai apie tai pranešė raštu per devyniasdešimt dienų nuo Tarybos pranešimo apie tokį pakeitimą, pastaroji laikoma priimta ir įsigalioja valstybėms-dalyvėms, kurios tiesiogiai neprieštaravo prieš jį, po šimto aštuoniasdešimties dienų arba po kito laikotarpio, aptarto siūlomame pakeitime.

4. Tos valstybės-dalyvės, kurios aiškiai pareiškė prieštaravimą prieš siūlomą pakeitimą, gali vėliau išreikšti savo sutikimą būti įpareigotai pakeitimo sąlygų, perduodama saugoti priėmimo ar patvirtinimo dokumentą.

5. Jei penkios ar daugiau valstybių-dalyvių prieštarauja pasiūlytam pakeitimui, Taryba grąžina jį tolesniam Komisijos svarstymui.

6. Jei pasiūlytas pakeitimas nepriimamas pagal šio straipsnio 3 punktą, Taryba taip pat gali sušaukti visų valstybių – dalyvių konferenciją.

VIII straipsnis

1. Esant galimybei valstybės-dalyvės perduoda Tarybai informaciją, kuri padeda Komisijai vykdyti savo funkcijas pagal VI straipsnio 1 punktą.

2. Valstybės – dalyvės informuoja Tarybą apie priemones, kurių jos imasi šios Konvencijos sąlygų įgyvendinimui. Taryba pateikia tokią informaciją visoms valstybėms – dalyvėms ir suinteresuotoms tarptautinėms organizacijoms.

IX straipsnis

Bendradarbiaudama su valstybėmis – dalyvėmis ir suinteresuotomis tarptautinėmis organizacijomis Taryba imasi atitinkamų priemonių, prisidedančių prie šios Konvencijos įgyvendinimo, įskaitant techninės pagalbos teikimą ir keitimąsi informacija, susijusia su technine pažanga sprogstamųjų medžiagų žymėjimo ir aptikimo srityje.

X straipsnis

Šios Konvencijos techninis priedas yra sudedamoji šios Konvencijos dalis.

XI straipsnis

1. Bet koks ginčas tarp dviejų ar daugiau valstybių – dalyvių dėl šios Konvencijos aiškinimo ir taikymo, kuris negali būti išspręstas derybų būdu, vienos iš jų prašymu perduodamas arbitražui. Jeigu per šešis mėnesius nuo prašymo dėl arbitražo pateikimo šalys nesugeba pasiekti susitarimo dėl arbitražo sudarymo, bet kurios iš šių šalių prašymu ginčas gali būti perduotas spręsti į Tarptautinį Teismą pagal Teismo Statutą.

2. Kiekviena valstybė – dalyvė, pasirašydama, ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama šią Konvenciją ar prisijungdama prie jos, gali padaryti pareiškimą apie tai, kad neįsipareigoja pagal ankstesniojo punkto sąlygas. Kitos valstybės – dalyvės santykiuose su bet kuria valstybe – dalyve, pareiškusia tokią išlygą, nėra įpareigotos ankstesniojo punkto sąlygų.

3. Bet kuri valstybė-dalyvė, pareiškusi tokią išlygą pagal ankstesnįjį punktą, gali bet kuriuo metu atsisakyti tokios išlygos, pranešdama apie tai depozitoriui.

XII straipsnis

Išskyrus tai, kas numatyta XI straipsnyje, šioje Konvencijoje negali būti daroma jokių išlygų.

XIII straipsnis

1. Nuo 1991 m. kovo 1 d. šią Konvenciją gali pasirašyti valstybės, dalyvavusios Tarptautinėje oro teisės konferencijoje, vykusioje Monrealyje nuo 1991 m. vasario 12 d. iki kovo 1 d. Po 1991 m. kovo 1 d. Konvenciją visos valstybės gali pasirašyti Tarptautinės civilinės aviacijos būstinėje Monrealyje iki jos įsigaliojimo pagal šio straipsnio 3 punktą. Bet kuri valstybė, nepasirašiusi šios Konvencijos, gali prie jos prisijungti bet kuriuo metu.

2. Šią Konvenciją valstybės ratifikuoja, priima ir patvirtina. Ji atvira prisijungimui. Ratifikaciniai raštai ir priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai pateikiami saugoti Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai, kuri šiuo paskiriama depozitoriumi. Perduodama depozitoriui ratifikacinius raštus ir priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus, kiekviena valstybė padaro pareiškimą apie tai, ar ji yra valstybė – gamintoja.

3. Ši Konvencija įsigalioja šešiasdešimtą dieną po to, kai depozitoriui perduodamas saugoti trisdešimt penktas ratifikacinis raštas arba priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas su ta sąlyga, kad ne mažiau kaip penkios tokios valstybės pagal šio straipsnio 2 punktą pareiškė apie tai, kad jos yra valstybės – gamintojos. Jeigu trisdešimt penki tokie dokumentai perduoti saugojimui iki to, kai gaunami penki dokumentai iš valstybių-gamintojų, ši Konvencija įsigalioja šešiasdešimtą dieną po to, kai saugojimui perduodami penktos valstybės – gamintojos ratifikaciniai raštai arba priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai.

4. Kitoms valstybėms ši Konvencija įsigalioja per šešiasdešimt dienų nuo tos datos, kai jos perduoda saugoti savo ratifikacinius raštus arba priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus.

5. Po to, kai įsigalioja ši Konvencija, depozitorius ją registruoja pagal Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Įstatų 102 straipsnį ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (Čikaga, 1944 m.) 83 straipsnį.

XIV straipsnis

Depozitorius nedelsdamas praneša visoms Konvenciją pasirašiusioms šalims ir visoms valstybėms-dalyvėms:

1) apie kiekvieną šios Konvencijos pasirašymo faktą ir pasirašymo datą;

2) apie kiekvieno ratifikacinio rašto arba priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento atidavimą saugoti ir apie kiekvieno tokio perdavimo datą, atskirai nurodant, ar atitinkama valstybė pareiškė apie tai, kad ji yra valstybė – gamintoja;

3) apie šios Konvencijos įsigaliojimo datą;

4) apie kiekvieno šios Konvencijos ar techninio priedo pakeitimo įsigaliojimo datą;

5) apie bet kurį denonsavimą, paskelbtą pagal XV straipsnį;

6) apie bet kurį pareiškimą, padarytą pagal XI straipsnio 2 punktą.

XV straipsnis

1. Bet kuri valstybė – dalyvė gali denonsuoti šią Konvenciją apie tai raštu pranešdama depozitoriui.

2. Denonsavimas įsigalioja po šimto aštuoniasdešimties dienų nuo tos dienos, kai depozitorius gauna tokį pranešimą.

TAI PATVIRTINDAMI žemiau pasirašiusieji, reikiamu būdu savo Vyriausybių įgalioti atstovai, pasirašė šią Konvenciją.

SUDARYTA Monrealyje vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt pirmų metų kovo pirmą dieną vienu egzemplioriumi penkiais autentiškais tekstais anglų, arabų, ispanų, prancūzų ir rusų kalbomis.

______________

TECHNINIS PRIEDAS

1 DALIS: SPROGSTAMŲJŲ MEDŽIAGŲ APIBŪDINIMAS

I. Šios Konvencijos 1 straipsnio 1 punkte minimos sprogstamosios medžiagos yra medžiagos, kurias:

a) sudaro mišinys, kuriame yra viena ar keletas galingų sprogstamųjų medžiagų, kurių grynu pavidalu garų slėgimas yra mažesnis nei 10 Pa 25^o C temperatūroje;

b) sudaro mišinys su jungiančia medžiaga;

c) kaip mišinys yra minkštos arba lanksčios normalioje kambario temperatūroje.

II. Toliau nurodomi produktai, nepaisant to, kad jie atitinka sprogstamųjų medžiagų, nurodytų šios dalies I punkte, apibūdinimą, nelaikomi sprogstamosiomis medžiagomis tol, kol jie saugomi ar naudojami žemiau nurodytais tikslais arba lieka karinių įrenginių dalimi, kaip tai numatoma žemiau, o būtent tos sprogstamosios medžiagos, kurios:

a) gaminamos ar saugomos ribotais kiekiais ir naudojamos tik tinkamai sankcionuotiems naujų ar modifikuotų sprogstamųjų medžiagų moksliniams tyrimams, projektams arba bandymams;

b) gaminamos ar saugomos ribotais kiekiais ir naudojamos tik tinkamai sankcionuotiems sprogstamųjų medžiagų aptikimo apmokymams ir/arba sprogstamųjų medžiagų aptikimo įrengimų kūrimui ar bandymui;

c) gaminamos arba saugomos ribotais kiekiais ir naudojamos tik tinkamai sankcionuotiems teisminiams – moksliniams tikslams; arba

d) skirti sudaryti ir sudarantys reikiamai sankcionuotų karinių įrenginių sudedamąją dalį valstybių – gamintojų teritorijoje per trejus metus po to, kai ši Konvencija įsigalioja tos valstybės atžvilgiu. Tokie įrenginiai, pagaminti per minėtąjį trejų metų laikotarpį, laikomi reikiamai sankcionuotais kariniais įrenginiais, kuriems taikomas šios Konvencijos IV straipsnio 4 punktas.

III. Šioje dalyje:

„tinkamai sankcionuotas“ II punkto a, b ir c papunkčiuose reiškia leidžiamą pagal atitinkamos valstybės – dalyvės įstatymus ir taisykles;

„galingos sprogstamosios medžiagos“ reiškia tarp kitų, ciklotetpametilentetranitraminas (HMX), pentaeritrito tetranitratas (PETN) ir ciklotrimetilentrinitraminas (RDX).

2 DALIS: ŽYMĖJIMO MEDŽIAGOS

Žymėjimo medžiaga yra bet kuri iš medžiagų, nurodomų toliau pateikiamoje lentelėje. Žymėjimo medžiagos, apibūdintos minėtoje lentelėje, skiriamos tam, kad garų aptikimo priemonėmis būtų lengviau aptikti sprogstamąsias medžiagas. Kiekvienu atveju žymėjimo medžiaga įdedama į sprogstamąją medžiagą taip, kad ji tolygiai būtų pasiskirsčiusi pagamintame produkte. Minimali žymėjimo medžiagos koncentracija pagamintame produkte po pagaminimo atitinka minėtoje lentelėje nurodytą koncentraciją.

______________

Lentelė

Žymėjimo medžiagos pavadinimas	Molekulinė formulė	Molekulinis svoris	Minimali koncentracija
Etilenglikoldinitratas	C H (NO)	152	0,2% pagal masę
(EGDN)
2,3-dimetilas-2,3-dinitro-	C H (NO)	176	0,1% pagal masę
butanas (DMNB)
para-mononitrotoluolas	C H NO	137	0,5% pagal masę
(p-MNT)
orto-mononitrotoluolas (o-MNT)	C H NO	137	0,5% pagal masę

Bet kuri sprogstamoji medžiaga, kurioje po įprasto pagaminimo yra reikalaujamas minimalus ar didesnis bet kurios iš nurodytų žymėjimo medžiagų koncentracijos lygis, laikoma žymėta.

______________

---

^* Įsigalios Lietuvai, kai įsigalios pati Konvencija.