LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBOS SAUGOS TAISYKLIŲ DT 7-00 TVIRTINIMO
2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 348
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 108 „Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reguliavimo srityje taikomų poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 6-169):
2. Nustatau, kad šios Taisyklės galioja, iki bus patvirtinti Darbuotojų apsaugos nuo cheminių medžiagų ir preparatų poveikio nuostatai, parengti pagal direktyvą 98/24/EC.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus
2000 12 28 įsakymu Nr. 348
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBOS SAUGOS TAISYKLĖS DT 7-00
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Cheminių medžiagų gamybos saugos taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais ir nustato privalomus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus cheminių medžiagų gamybose, t. y. sieros rūgšties, superfosfato, dikalciofosfato, sudėtinių trąšų, koncentruotų trąšų, trąšų mišinių, ekstrakcinės fosforo rūgšties, boro rūgšties, borakso, boro trąšų, fluoro druskų ir kitose, yra privalomos Lietuvos Respublikos įmonėms, neatsižvelgiant į jų organizacinį bei teisinį statusą ir nuosavybės formą.
2. Šių Taisyklių sąvokos ir apibrėžimai atitinka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose vartojamas sąvokas bei apibrėžimus.
3. Taisyklės neriboja darbdavių teisių priimti ir taikyti griežtesnius reikalavimus, garantuojančius darbuotojų apsaugą nuo pavojų, kylančių dėl sąlyčio su cheminėmis medžiagomis.
4. Darbdavys privalo parengti ir patvirtinti saugaus darbo organizavimo ir vykdymo taisykles ar instrukcijas vadovaudamasis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 23 straipsniu, Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.
5. Darbdavys privalo vadovautis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgdamas į tai, kad cheminės medžiagos ir preparatai savo toksikologinėmis savybėmis gali sukelti darbuotojų sveikatos sutrikimų ar būti profesinės ligos priežastimi, o dėl savo fizikinių-cheminių savybių, esant tam tikroms sąlygoms, gali tapti nelaimingų atsitikimų bei avarijų priežastimi.
6. Darbdavys privalo užtikrinti, kad pavojingų cheminių medžiagų keliamas pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai būtų pašalintas arba sumažintas iki minimumo.
7. Darbdavys, gamyboje naudojantis chemines medžiagas ir preparatus, privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietose, vadovaudamasis tiekėjo pateiktu cheminių medžiagų saugos duomenų lapu, numatyti ir įgyvendinti priemones darbuotojų sveikatai, aplinkos, taip pat ir darbo aplinkos, apsaugai užtikrinti.
8. Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kad naudojami įrenginiai būtų tinkami darbui atlikti, užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą. Gamybiniuose padaliniuose, kuriuose nuolat dirba įrangą prižiūrintys darbuotojai, turi būti užtikrinamas pastovus (darbinis) ir avarinis apšvietimas.
9. Darbdavys, parinkdamas įrenginius, turi atsižvelgti į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 18 ir 21 straipsnių reikalavimus, technologinio proceso ypatumus, įvertinti specifines darbo sąlygas bei riziką įmonėje.
10. Darbdavys privalo turėti ir vadovautis visais gamintojo pateiktais įrenginių eksploatacijos dokumentais. Įrenginius leidžiama naudoti tik įsitikinus, kad jie nekelia pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai bei turtui. Pradėti dirbti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis galima tik įvertinus profesinę riziką ir įdiegus būtinas prevencines priemones vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsniu.
11. Darbdavys informuoja, konsultuoja bei bendradarbiauja su darbuotojais ir (arba) jų atstovais visais saugos ir sveikatos klausimais darbovietėje Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą nelaimingų atsitikimų, incidentų ir avarijų, susijusių su darbo vietose esančiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis, atvejais, darbdavys, vadovaudamasis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 ir 25 straipsnių reikalavimais, privalo parengti prevencinių priemonių ir gelbėjimo darbų planą bei jo laikytis. Plane turi būti numatyta periodiškai rengti saugos mokymus ir pasirūpinti reikalingomis pirmosios pagalbos priemonėmis, patalpomis bei įranga.
13. Objektuose, kuriuose pavojingų medžiagų ar atliekų kiekis yra didesnis už nustatytą šios medžiagos ribinį kiekį (Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai), vadovaujantis Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais privalo būti atliktas pavojaus identifikavimas, rizikos analizė, objekto vertinimas saugos požiūriu, įgyvendinamos specialios darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, naudojamos specialios darbo aplinkos kontrolės sistemos ir prietaisai ir sudarytas avarijų prevencijos bei likvidavimo planas.
14. Kiekvienai cheminių medžiagų gamybai nustatyta tvarka turi būti parengta ir patvirtinta projektinė dokumentacija, pagal kurią montuojami, naudojami įrenginiai, vykdomi gamybiniai procesai.
15. Darbdavys privalo iš anksto informuoti atitinkamas valstybines priežiūros institucijas apie numatomą naujų ir rekonstruotų objektų teikimą priėmimo komisijai.
16. Draudžiama eksploatuoti gamybos objektus bei bandomosios gamybos padalinius, neturint technologijos reglamentų (techninių dokumentų, nustatančių optimalų technologijos režimą, technologijos proceso atlikimo tvarką, užtikrinančių produkto kokybę, saugias darbo sąlygas, aplinkos apsaugos reikalavimus) ir instrukcijų.
17. Pakeitimai technologiniame procese (žaliavų, komponentų pakrovimo greičio, temperatūrinių sąlygų, slėgio ir kiti), gamybos schemoje bei įrenginiuose turi būti iš anksto ištirti, išanalizuoti, suderinti ir patvirtinti nustatyta tvarka.
18. Turi būti parenkami tokie gamybos metodai, įrenginiai bei vėdinimo sistemos, kurios neleistų pavojingoms cheminėms medžiagoms patekti į aplinką, taip pat ir darbo aplinką.
19. Visuose gamybiniuose padaliniuose turi būti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, parengtos ir darbdavio patvirtintos vadovaujantis Įmonės darbų saugos instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir apskaitos taisyklių bei šių Taisyklių reikalavimais ir tiekėjų parengti naudojamų cheminių medžiagų saugos duomenų lapai.
20. Darbdaviai, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistai, padalinių vadovai ir darbuotojai turi būti instruktuojami ir atestuojami vadovaujantis Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatais.
21. Darbdavys priklausomai nuo rizikos kilmės ir laipsnio, nustatyto pagal rizikos įvertinimo rezultatus, privalo supažindinti darbuotojus su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, darbo proceso technologijos instrukcijomis, naudojamų medžiagų saugos duomenų lapais pasirašytinai.
22. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie cheminių medžiagų, naudojamų darbo vietose, keliamą pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai bei atitinkamas higienos normose nurodytas koncentracijų ribines vertes darbo aplinkoje.
23. Darbuotojai turi būti aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, nurodytomis pavojingos cheminės medžiagos saugos duomenų lape, vadovaujantis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų reikalavimais ir būti supažindinti su jų naudojimo taisyklėmis.
24. Remontuojant įrenginius bei atliekant jų techninę priežiūrą, nesant garantijos, kad pavojingų medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore neviršys leistinų ribinių verčių, turi būti taikomos kolektyvinės ir asmeninės apsauginės priemonės.
25. Kenksmingoje ir pavojingoje darbo aplinkoje darbuotojams draudžiama dirbti be asmeninių apsauginių priemonių.
26. Turi būti registruojamas dujokaukių išdavimas ir sekami jų filtrų galiojimo terminai. Dujokaukės laikomos ir prižiūrimos pagal gamintojo instrukcijoje nurodytus reikalavimus.
27. Darbo vietose, kur galima cheminių medžiagų tarša, turi būti pavojų identifikuojantys ženklai bei nurodyta, kokių saugos priemonių privalo laikytis darbuotojai.
28. Gamybose, kuriose žaliavos, tarpiniai produktai ir gatava produkcija gali dulkėti, turi būti organizuotas darbuotojų darbo drabužių išvalymas.
29. Darbuotojai turi būti apmokyti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis, turi būti gerai susipažinę su apsaugos nuo tokių medžiagų poveikio bei pirmosios pagalbos priemonėmis. Darbdavys privalo organizuoti darbuotojų saugaus darbo ir priešgaisrinės saugos žinių patikrinimą.
30. Pavojingi darbai dėl galimo dujų poveikio turi būti atliekami pagal paskyrą-leidimą. Avariniai gelbėjimo darbai gali būti atliekami be paskyros-leidimo, vadovaujantis avarijų likvidavimo planais.
31. Darbo vietoje esančių cheminių medžiagų kiekis neturi viršyti būtino vienos pamainos darbui kiekio.
32. Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o vėliau tikrintis periodiškai, pagal sveikatos tikrinimo grafiką. Asmenims, kurių darbas buvo susijęs su pavojingų kancerogeninių medžiagų naudojimu, periodiškai tikrinti sveikatą privaloma ir pakeitus darbą ar darbovietę.
33. Visose gamybinėse patalpose, sandėliuose ir pagalbinėse patalpose turi būti visos pirminės gaisro gesinimo priemonės ir priešgaisrinis inventorius, nurodytas darbdavio patvirtintame sąraše. Priešgaisrinė įranga ir priemonės turi būti tinkamos naudojimui ir išdėstytos lengvai prieinamose vietose. Draudžiama naudoti priešgaisrinę įrangą ir priemones kitai paskirčiai, nesusijusiai su gaisro gesinimu.
34. Ugnies darbai turi būti atliekami vadovaujantis Chemijos įmonių priešgaisrinės saugos taisyklėmis (PST 07-97) ir kitų norminių teisės aktų reikalavimais.
35. Draudžiama valgyti gamybinėse patalpose. Rūkyti leidžiama tik specialiai tam įrengtose patalpose arba vietose.
36. Gamybinės buities, sanitarinės ir higienos patalpos turi atitikti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio, higienos normos HN 70 – 1997 „Gamybinės buities patalpos“ ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Nešildomuose gamybiniuose objektuose (smulkinimo-malimo skyriuje, fosfatinių žaliavų sandėliuose ir pan.) žiemos metu turi būti įrengtos darbuotojams apšilti skirtos patalpos.
37. Prie gamybinio vandens čiaupų turi būti užrašai, draudžiantys gerti šį vandenį ar naudoti jį buitinėms reikmėms.
38. Oro dulkėtumo ir užterštumo dujomis analizės turi būti atliekamos pagal grafiką. Bandinių ėmimo tvarka turi būti suderinta su higienos priežiūros institucijomis. Darbo aplinkos oro kokybės rodikliai turi atitikti higienos normos HN 23 reikalavimus.
39. Gamybinių padalinių, kuriuose naudojamos sprogios ir sprogios bei degios medžiagos, eksploatavimas turi atitikti sprogių-degių gamybų ir technologijų saugos reikalavimus.
II. SPECIFINIAI REIKALAVIMAI GAMYBOMS IR TECHNOLOGIJOMS
SPECIFINIAI REIKALAVIMAI TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRAI,
DARBAMS TECHNOLOGINIUOSE ĮRENGINIUOSE
41. Draudžiama eksploatuoti gamybinius įrenginius be aptvarų, apsaugų, be garso ar šviesos signalizacijos, kontrolinių ir matavimo prietaisų, blokuočių, garantuojančių darbuotojų saugą.
43. Eksploatuojami įrenginiai turi būti nuolat apžiūrimi ir pagal remonto grafiką profilaktiškai remontuojami.
44. Aklidangčių uždėjimai ir nuėmimai turi būti registruojami žurnale. Visi aklidangčiai turi būti sunumeruoti (numeris ir leistinas darbinis slėgis turi būti įspausti ant aklidangčio koto).
45. Technologinių įrenginių apžiūros, remonto ir valymo metu būtina išjungti apsaugos nuo netikėto paleidimo įtaisais elektros energijos tiekimą į elektros įrenginius. Ant įrenginių paleidimo pultų būtina pakabinti plakatus „Nejungti! Įrenginiuose dirbama“.
46. Draudžiama remontuoti, derinti ir valyti aparatus, vamzdynus, mechanizmus ir armatūrą, kai juos veikia slėgis arba aukšta temperatūra, kai jie yra pripildyti skysčių ir iš jų nepašalintos technologinės dujos.
47. Aparatai, indai ir komunikacijos prieš apžiūrą ar remontą turi būti prapučiami, išplaunami ir išgarinami.
48. Paleidimo įrenginiai turi užtikrinti, kad mechanizmų, mašinų ir aparatų nebūtų įmanoma paleisti tada, kai apsauginiai įtaisai ir atitvarai yra nuimti. Draudžiama paleisti šiuos įrenginius su nuimtais atitvarais.
49. Įrenginiuose, kuriuose pavaros mechanizmas ar jo atskiros dalys yra smarkiai nutolę nuo valdymo punkto, įspėjamoji garso ir (arba) šviesos signalizacija turi įspėti darbuotojus apie įrenginių darbo pradžią.
50. Transporteriai ir pneumatinio transporto įrenginiai turi būti įjungiami tik nuodugniai patikrinus jų būklę ir įsitikinus, kad jie tinkamai dirba tuščiąja eiga, juose nėra pašalinių daiktų, patikimai veikia įtaisai, leidžiantys nedelsiant sustabdyti transporterį iš bet kurios jo vietos.
51. Apsaugai nuo transportuojamų biriųjų (miltelių pavidalo) produktų užgriuvimo elektros variklių automatinė blokuotė turi užtikrinti transporterių arba pneumatinio transporto avarinį sustabdymą.
52. Eksploatuojami transporteriai, norijos, savitakiai ir pneumatinio transporto vamzdžiai turi būti sandariai uždaryti. Dulkių išsiskyrimo vietose turi būti tikrinamas dulkių išsiurbimas iš priedangų.
53. Siurbtuvų, įrengtų sietuose, transporto priemonėse, transportuojančiose dulkiąsias arba galinčias išskirti kenksmingas dujas medžiagas, taip pat kitose dulkiųjų ir kenksmingų dujų susidarymo vietose išmetamas į atmosferą oras turi būti išvalytas nuo dulkių, fluoro ir kitų kenksmingų dujų.
54. Degių medžiagų (gabalinės sieros ir kt.) apdorojimo ir transportavimo patalpose turi būti naudojami tokie mechanizmai ir instrumentai, kurių besitrinančios dalys nekibirkščiuoja ir neperkaista.
55. Darbai aparatuose, talpyklose, saikikliuose, cisternose, šuliniuose ir kituose įrenginiuose turi būti atliekami vadovaujantis darbdavio patvirtintomis darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis bei paskyroje-leidime nurodytais reikalavimais.
56. Tose gamybinėse patalpose, kuriose drabužių užsiliepsnojimo bei cheminių nudeginimų (išsprūdus liepsnai iš krosnių, dirbant su rūgštimis, šarmais ir t. t.) galimybė itin didelė, būtina įrengti patikimai veikiančius dušus, savigalbos kriaukles arba vonias su vandeniu. Jie turi būti prijungti prie geriamojo vandentiekio, įrengti gerai matomose ir lengvai prieinamose vietose ne didesniu kaip dvidešimt penkių metrų atstumu nuo galimų nudeginimo židinių. Draudžiama dušus įrengti gamybinėse patalpose, kuriose naudojamas kalis, natris ir kitos cheminės medžiagos, kurios reaguodamos su vandeniu sprogsta.
57. Darbuotojai, remontuojantys rūgščių vamzdynus, nutolusius nuo dušų ir fontanėlių, privalo šalia laikyti kibirą su vandeniu ir natrio hidrokarbonatą (geriamąją sodą), kad prireikus galėtų nusiplauti ir neutralizuoti nudegintas odos vietas.
58. Draudžiama viršyti nurodytą skysčio lygmenį rūgščių (azoto, sieros, fosforo, heksafluorsilicio), šarmų (natrio hidroksido), natrio karbonato (kalcinuotos sodos) ir kt. talpyklose bei rinktuvuose. Indų skysčio lygmens apsauginiai įtaisai turi užtikrinti, kad skysčiai nepatektų ant grindų ir aikštelės.
59. Draudžiama naudoti riebokšlinius siurblius, perpumpuojančius ardančius skysčius, be antikorozinių riebokšlių apgaubų.
60. Toksiškų, kenksmingų ir degių bei sprogių medžiagų įrenginių ir aparatų sandarumas turi būti periodiškai tikrinamas.
61. Vamzdynuose, kuriais degios medžiagos transportuojamos į kūryklas, turi patikimai veikti užkertamieji vožtuvai, automatiškai nutraukiantys degalų tiekimą į kūryklas užgesus liepsnai bei nutrūkus kūryklos kontrolinių matavimo prietaisų elektros ar pneumatiniam maitinimui.
63. Apatitų koncentrato, fosforitų miltų ir magnezitų žaliavų sandėlių priėmimo tranšėjos, perėjimo tilteliai ir priežiūros aikštelės turi būti gerai apšviestos.
64. Draudžiama vaikščioti ant saugyklų, talpyklų, rinktuvų ir kitų įrenginių, naudojamų ardantiems skysčiams ir dujoms, stogų.
65. Saugyklų, rezervuarų, rinktuvų ir bokštinės armatūros liukų dangčiai turi būti atidaromi į šoną nuo dirbančiojo.
66. Fosfatai, boratai, magnezitai ir soda turi būti laikomi uždarose talpyklose (silosuose, bunkeriuose), aprūpintose specialiais įrenginiais žaliavų priėmimui bei tiekimui į gamybą, arba palapininiuose sandėliuose, jei žaliavos į gamybą tiekiamos maišuose. Draudžiama laikyti fosfatus, boratus, magnezitus bei sodą atvirose aikštelėse.
68. Rūgštį priimti į sandėlį ir pripildyti ja cisternas gali tik specialiai apmokyti ir tam paskirti darbuotojai.
71. Dujų absorbcijos metu susidarančius silicio-fluoro vandenilio rūgšties tirpalus draudžiama išpilti į vandens telkinius.
72. Draudžiama naudoti rūgštis ir kitas chemines medžiagas su padidintu, neatitinkančiu technologijos reglamento reikalavimų kenksmingų dujų, kurios gali užteršti darbo aplinką, kiekiu.
74. Išpiltą rūgštį reikia užpilti kalkėmis (sausas valymas) ar kitomis rūgštį neutralizuojančiomis medžiagomis.
75. Cheminių medžiagų atliekos turi būti renkamos į joms skirtas talpyklas su atitinkamais užrašais. Maišyti ir naudoti nežinomas medžiagas draudžiama.
76. Purkštuvinėse džiovyklose turi patikimai veikti įspėjamoji ir avarinė signalizacija, pranešanti apie kūryklos dujų temperatūros prieš džiovinimą ir po jo padidėjimą, pertrūkius tiekiant pulpą ir t. t.
77. Fluoro dujų absorbcijos agregatų drėkinimo sistema turi būti patikima ir užtikrinti pastovų pagal technologijos reglamento reikalavimus absorbcijos procesą ir išmetamųjų dujų išvalymą nuo fluoro junginių, atitinkantį higienos normų reikalavimus.
78. Vakuuminiai filtrai planiniam remontui turi būti stabdomi tik perdirbus visą pulpą slėginiame bake, išvalius filtrą nuo nuosėdų ir jį praplovus.
81. Draudžiama silicio gelio nuosėdas silicio-fluoro vandenilio rūgšties rinktuvuose ir slėginiuose bakuose sudrumsti rankiniais įrenginiais.
83. Fluoro druskos turi būti fasuojamos izoliuotoje nuo sandėlio patalpoje. Fasavimas turi būti mechanizuotas, nedulkantis ir atitikti higienos normų reikalavimus.
85. Siekiant išvengti savaiminio skilimo sandėliuojant ir pervežant sudėtines trąšas, draudžiama jas laikyti šalia šildomųjų prietaisų ir atviros ugnies.
SPECIFINIAI REIKALAVIMAI TECHNOLOGINIŲ VAMZDYNŲ IR ARMATŪROS PRIEŽIŪRAI
87. Visos uždarymo armatūros, taip pat atbuliniai ir apsauginiai vožtuvai turi būti patikrinami bei hidrauliniu būdu išbandomas jų mechaninis atsparumas ir sandarumas. Bandymų rezultatai turi būti registruojami žurnale.
88. Apsauginiai vožtuvai turi būti sureguliuoti specialiame stende, esant atitinkamam slėgiui, ir užplombuoti. Svertinių apsauginių vožtuvų pasvarai turi būti užfiksuoti ir pritvirtinti.
89. Draudžiama naudoti reguliavimo vožtuvus kaip uždarymo armatūrą; be reguliavimo vožtuvo turi būti papildoma uždarymo armatūra.
90. Gamybinių patalpų viduje, virš durų tarpatramių ir pagrindinių praėjimų draudžiama įrengti vamzdynų, kuriais transportuojamos rūgštys ir kitokie ardantys skysčiai, flanšines jungtis.
91. Vamzdynų, skirtų koroziją sukeliančių skysčių transportavimui, flanšinių jungčių, esančių virš kelių, takų ir praėjimų apgaubai bei latakai turi būti techniškai tvarkingi, kad skysčiai galėtų nutekėti į specialiai tam skirtas talpyklas.
93. Pavojingų cheminių medžiagų vamzdynai turi būti nudažyti skiriamosiomis spalvomis pagal galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus.
94. Aiškiai turi būti nurodytos visų uždarymo įtaisų padėtys. Automatiniai skyrikliai turi turėti kraštinių padėčių rodykles („Atidaryta“, „Uždaryta“).
95. Aukštuminiai darbai išmontuojant arba sumontuojant vamzdynus ir įrenginius turi būti vykdomi tiktai nuo pastolių arba tiltelių su turėklais ir šoniniais aptvarais.
REIKALAVIMAI KONTROLINIŲ MATAVIMO, AUTOMATIKOS PRIETAISŲ,
GAMYBINĖS SIGNALIZACIJOS IR RYŠIŲ PRIEŽIŪRAI
98. Gamybos kontrolė, užtikrinanti beavarinį procesą ir darbo higienos normų laikymąsi, turi būti vykdoma pagal technologijos reglamento reikalavimus.
99. Visuose technologiniuose procesuose naudojami kontroliniai matavimo prietaisai, procesų automatinio reguliavimo, analizės, signalizacijos ir blokavimo sistemos turi atitikti projekto reikalavimus ir užtikrinti saugų darbą, o jų patikra vykdoma nustatyta tvarka.
100. Kontroliniai matavimo prietaisai turi būti išdėstyti lengvai prieinamose, saugiose ir gerai apšviestose vietose, kad būtų galima užrašyti rodmenis, patikrinti arba suremontuoti prietaisus.
101. Į pneumatinius matavimo ir automatinio reguliavimo prietaisus turi būti tiekiamas prietaiso gamintojo naudojimo instrukcijoje nustatytų parametrų oras.
102. Sprogių gamybų buferinėse talpyklose laikomas suslėgto oro kiekis turi užtikrinti automatinio reguliavimo prietaisų vienos valandos darbą. Šie reikalavimai netaikomi įrenginiams, kuriuose kompresorius įjungiamas automatiškai pagal oro ar dujų slėgį resiveryje.
103. Visi gamybos padaliniai turi būti aprūpinti būtinomis ryšio priemonėmis, kad prireikus būtų nedelsiant pranešama apie padidėjusį pavojų saugai ir sveikatai.
104. Pasiekus technologinių parametrų ribines vertes, gamybos automatinio valdymo sistema turi užtikrinti neavarinį technologinio proceso sustabdymą.
105. Gamybinėse patalpose, kuriose gali išsiskirti sieros vandenilis, sieringos dujos, anglies monoksidas, fluoro dujos ir kt., turi patikimai veikti automatiniai dujų koncentracijų ribinių verčių signalizatoriai. Sutrikus jų darbui, darbdavys privalo organizuoti pastovią gamybinių patalpų oro kontrolę.
106. Prietaisai ir reguliatoriai su radioaktyvia spinduliuote turi būti eksploatuojami vadovaujantis Radiacinės saugos įstatymu, higienos norma HN 52:1999 „Radiacinė sauga ir saugumas pramoninėje radiografijoje“ ir kitais normatyviniais dokumentais.
APSAUGA NUO KOROZIJOS
108. Korozinėje aplinkoje dirbantys įrenginiai turi būti periodiškai tikrinami pagal darbdavio patvirtintą grafiką. Įrenginių būklės tikrinimo rezultatus būtina įrašyti į registracijos žurnalą. Apžiūros metu nustatomas įrenginių sienelių storis bei susidėvėjimo laipsnis.
III. REIKALAVIMAI TERITORIJOS PRIEŽIŪRAI
110. Įmonių teritorija turi atitikti įmonių projektavimo statybos normų ir taisyklių, Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų bei higienos normų reikalavimus.
111. Įmonės teritorijoje esantys pravažiavimai ir praėjimai turi būti padengti kieta danga, nakties metu apšviesti.
112. Draudžiama keliuose, pravažiavimuose ir teritorijoje tarp pastatų, įrenginių ir statinių laikyti medžiagas bei užgriozdinti įrenginiais ar gamybinėmis atliekomis. Uždaryti atskiras kelių ir pravažiavimų dalis leidžiama tik iš anksto suderinus su gelbėjimo tarnyba. Keliai šalia hidrantų ir vandens telkinių neturi būti užgriozdinti. Priešgaisriniai hidrantai turi būti pažymėti užrašais-rodyklėmis, apšviestomis nakties metu.
113. Draudžiama darbuotojams vaikščioti įmonės teritorijoje esančiais geležinkelio bėgiais. Tamsiu paros metu užkardos turi būti gerai apšviestos. Jos turi turėti įrengtą šviesos signalizaciją.
114. Grindys ir aikštelės, ant kurių gali išsipilti ardantys skysčiai, turi būti patikimai apsaugotos specialia ardantiems skysčiams atsparia danga su borteliais arba nuožulnumais. Šlapių technologijų gamybose aikštelių ir grindų nuolydis turi būti nuotakyno link ir su patikima hidroizoliacija.
115. Visos perėjos, prieduobiai, darbo ir priežiūros aikštelės, laiptai ir laiptų aikštelės, talpyklų stogai turi turėti patikimus turėklus su borteliu. Atviros montavimo angos perdangose turi turėti aptvarus su nuimamais turėklais.
IV. SPECIFINIAI REIKALAVIMAI ŠILDYMO, VĖDINIMO,
VANDENTIEKIO IR KANALIZACIJOS NAUDOJIMUI
117. Vietos, kuriose gali išsiskirti pavojingų dujų ar dulkių, turi turėti patikimus vietinius siurbtuvus ir valymo sistemą. Valymo sistemos išmetamų į aplinkos orą dujų ir dulkių kiekis turi atitikti įmonės konkretiems atmosferos taršos šaltiniams suderintus didžiausios leistinos taršos (DLT) normatyvus.
118. Vėdinimo įrenginiai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kartą per metus pagal gamintojo pateiktų naudojimo instrukcijų reikalavimus. Po jų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos tik patikrinus leidžiama juos pradėti eksploatuoti.
119. Neužtikrinantys būtinų darbo higienos sąlygų vėdinimo įrenginiai turi būti rekonstruojami arba pakeičiami naujais.
120. Visiems vėdinimo įrenginiams turi būti gamintojo pateiktos naudojimo instrukcijos, remonto kortelės ir eksploatavimo žurnalai. Vėdinimo įrenginių eksploatavimo tvarka turi būti numatyta darbdavio patvirtintoje instrukcijoje.
121. Draudžiama neįgaliotiems asmenims reguliuoti vėdinimo sklendes ir užkaišas, tiekiamąsias ir ištraukiamąsias angas. Kilus gaisrui, vėdinimo įrenginį leidžiama sustabdyti kiekvienam įmonės darbuotojui.
122. Draudžiama į bendrą įmonės nuotakyną išpilti sprogius ir toksiškus skysčius. Juos būtina nukenksminti arba regeneruoti iki aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 10-96 „Nuotėkų užterštumo normos“ reikalavimuose leidžiamo teršalų koncentracijos kiekio.
123. Avarijos atvejui turi būti įrengtos avarinės talpyklos sprogiems ir toksiškiems skysčiams perpumpuoti ir nukenksminti.
124. Chemijos įmonių bendri nuotakynų tinklai turi būti apžiūrimi ir valomi darbdavio numatytais terminais. Apžiūros rezultatai turi būti registruojami.
V. SPECIFINIAI REIKALAVIMAI ELEKTROS ĮRENGINIŲ NAUDOJIMUI
126. Elektros tinklai, elektros laidai ir elektros įrenginiai turi būti naudojami laikantis elektros įrenginių įrengimo ir techninio eksploatavimo taisyklių, šių Taisyklių ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimų.
127. Pagrindinėse gamybinėse patalpose elektros suvirinimo darbams turi būti naudojamas atskiras elektros tinklas su suvirinimo aparatų prijungimo taškais.
128. Aptarnaujantis elektros įrenginius darbuotojas privalo turėti kiekvieno elektros apšvietimo arba elektros jėgos įrenginio gamintojo pateiktas naudojimo instrukcijas, elektros schemas ir eksploatacijos žurnalą. Elektros apšvietimo įrenginiai turi būti periodiškai apžiūrimi, o apžiūros rezultatai užrašomi į žurnalą.
129. Technologinių įrenginių ir talpyklų vietiniam kilnojamam apšvietimui gamybinėse patalpose turi būti naudojamas 12 V įtampos kištukinių lizdų tinklas, maitinamas iš stacionarių transformatorių, prijungtų prie elektros apšvietimo tinklo. Transformatoriai turi turėti atskiras pirminės ir antrinės įtampos apvijas bei jų apsaugą. Draudžiama naudoti autotransformatorius.
VI. GELBĖJIMO TARNYBA IR VEIKSMAI PAVOJAUS ATVEJU
130. Objektuose, kuriuose gaminamos, perdirbamos, laikomos, perkraunamos, sandėliuojamos arba neutralizuojamos pavojingos medžiagos ar jų atliekos, vadovaujantis Bendrųjų ir specialiųjų paskirčių formuočių sudėtimi, jų formavimo ir aprūpinimo tvarka, turi būti organizuojamos gelbėjimo tarnybos.
131. Kiekviename pavojingo objekto padalinyje avarijoms likviduoti skirto inventoriaus komplektų kiekis ir sudėtis turi būti tikslinama pagal konkrečios gamybos sąlygas. Pagal darbuotojų evakuacijos planus, avarijų prevencijos bei likvidavimo planus privaloma numatyti darbuotojų veiksmus, būtinus esant avarinei situacijai, privalomus žinoti visiems įmonės darbuotojams, kurių gyvybei avarijos pasekmės turi tiesioginę įtaką.
132. Pavojingi darbai dėl galimo dujų poveikio turi būti atliekami pagal paskyrą-leidimą. Avariniai gelbėjimo darbai gali būti atliekami be paskyros-leidimo, vadovaujantis avarijų likvidavimo planais.
133. Įmonėse turi būti parengtos praktinės rekomendacijos, kokių priemonių būtina imtis cheminių medžiagų taršai viršijus normas.
134. Kiekvieno objekto matomiausioje vietoje turi būti pakabintas žmonių evakuacijos planas, kuriame simboliais pažymėtos priešgaisrinės įrangos ir priemonių išdėstymo vietos.
135. Darbuotojai turi būti informuoti, kur yra spintos su dujokaukėmis ir kitomis apsaugos priemonėmis, pirmosios pagalbos vaistinėlės, taip pat fontanėliai ir dušai.