Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.72 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-357
2010 m. birželio 16 d. Nr. 796
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-668 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-357 (toliau – Įstatymo projektas) siūlymui, kad Juridinių asmenų registro duomenys būtų teikiami neatlygintinai Valstybės kontrolei, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nustatyti, kad Įstatymas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d., o neatlygintino duomenų teikimo išlaidos padengiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Toks siūlymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Viena iš naudojimosi registrų duomenimis sąlygų yra duomenų teikimo atlygintinumas. Vadovaujantis 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB „Dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo“ (OL C 73, 2003 3 26 p. 38), Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2004, Nr. 124-4488) 17 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio 3 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 756 „Dėl Ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir apskričių viršininkų įsteigtų ir jiems priskirtų valstybės įmonių bei viešųjų įstaigų teikiamų monopolinio pobūdžio prekių ir paslaugų kainų bei tarifų nustatymo bendrosios tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 54-2127), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 739 „Dėl Atlyginimo už valstybės registrų ir kadastrų duomenų teikimą dydžių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 82-3024), atlyginimas už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų duomenų teikimą skiriamas registrų duomenų tvarkymo išlaidoms padengti ir registrams plėsti. Atsižvelgiant į tai, valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų duomenys yra teikiami už atlyginimą, neviršijantį įmonės darbo sąnaudų.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), registrų taikoma kainodara turi atitikti sąnaudas ir rinkos poreikius, t. y. valstybės įmonės Registrų centro teikiamų paslaugų įkainiai turi būti nustatomi pagal faktines šių paslaugų teikimo sąnaudas – vienų paslaugų sąnaudos neturi būti dengiamos iš kitų paslaugų gaunamų pajamų.
3. Registrų tvarkytojas negali teikti duomenų neatlygintinai, jeigu nėra numatyti dėl neatlygintino duomenų teikimo susidariusių išlaidų finansavimo šaltiniai. Numačius subjektų, kuriems duomenys iš registrų teikiami neatlygintinai, grupes, turi būti nustatyta aiški neatlygintino duomenų teikimo tvarka ir finansavimo šaltinis. Neatlygintinam duomenų teikimui turi būti skiriamos lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Jeigu nebus numatyta, kaip kompensuoti neatlygintino paslaugų teikimo sąnaudas, jas dengti privalės kiti registrų duomenų naudotojai (atitinkamai bus didinami duomenų teikimo įkainiai).
4. Valstybės įmonė Registrų centras 2009 metais neatlygintinai pateikė Juridinių asmenų registro duomenų už 3 637 795,35 lito, pagal atskirus užsakymus – už 234 331 litą, Nekilnojamojo turto registro duomenų – už 13 167 226,22 lito, pagal atskirus užsakymus – už 752 890 litų. Valstybės įmonės Registrų centro teikiamos paslaugos nėra apmokamos ar kitaip kompensuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, o darbo sąnaudos yra padengiamos vadovaujantis nustatyta teikiamų paslaugų įkainių sistema. Pažymėtina, kad, remiantis valstybės įmonės Registrų centro 2008 ir 2009 metų finansiniais duomenimis, įmonės pajamoms sumažėjus 21,1 procento, o kintamosioms sąnaudoms sumažėjus 15,8 procento, 2009 metų valstybės įmonės Registrų centro pajamos ir sąnaudos išsilygino. Todėl valstybės įmonės Registrų centro nekintamųjų sąnaudų sumažinimas, taip pat pajamų mažėjimas (sumažinus paslaugų teikimo įkainius), nepadengiant dėl to atsiradusių sąnaudų, trukdytų įmonei tinkamai atlikti funkcijas. Jeigu nebūtų numatytas sąnaudų kompensavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų mechanizmas, reikėtų padidinti įkainius kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Toks valstybės įmonės Registrų centro darbo sąnaudų kompensavimo naštos perkėlimas kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims nebūtų socialiai teisingas ir prieštarautų faktinių paslaugų sąnaudų dengimo principui.