Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-244, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO 11, 12, 13, 14, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-482 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIP-574

 

2013 m. liepos 24 d. Nr. 696

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-261  4, 8 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-244 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-244) dėl šių priežasčių:

1.1. Neįgalius vaikus namuose slaugiusiam vienam iš tėvų (įtėvių) pagal galiojusius iki 1995 m. sausio 1 d. įstatymus buvo nustatyta senatvės pensijos amžiaus lengvata (senatvės pensijos buvo skiriamos 5 metais anksčiau). Dėl 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusių pensijų teisinius santykius reguliuojančių įstatymų, kuriais buvo panaikintos skirtingoms socialinėms grupėms taikytos lengvatos, kai kurie pirmiau nurodyti asmenys dėl savo amžiaus nebegalėjo šiomis lengvatomis pasinaudoti. Todėl Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1873; 2005, Nr. 71-2556) numatytos šalpos kompensacijos buvo nustatytos kaip pereinamojo laikotarpio išmokos, kuriomis tenkinami teisėti šių asmenų lūkesčiai. Būtent dėl šios priežasties pagrindinė sąlyga, suteikianti teisę gauti šalpos kompensaciją, – iki 1995 m. sausio 1 d. (teisės aktų, nustatančių valstybiniu socialiniu draudimu pagrįstą pensijų sistemą, įsigaliojimo data) tam tikrą laikotarpį slaugytas neįgalus vaikas.

1.2. Nuo 1995 m. sausio 1 d. pradėtos mokėti šalpos pensijos už vaikų invalidų slaugą. Taigi tėvams, slaugiusiems savo neįgalius vaikus po 1995 m. sausio 1 d., buvo skiriamos ir mokamos šalpos pensijos už jų slaugą. Įstatymo projektu Nr. XIIP-244 siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas dubliuotis išmokoms, kai už tuos pačius slaugymo laikotarpius pagal tą patį įstatymą neįgaliųjų slaugytojams būtų mokamos ne tik šalpos pensijos už slaugą, bet ir šalpos kompensacijos.

1.3. Įstatymo projektu Nr. XIIP-244 siūlomai nuostatai įgyvendinti 2014 metais reikėtų apie 4 mln. litų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Valstybė vidutiniu laikotarpiu privalo siekti vykdyti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus: papildomų lėšų reikia pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (Žin., 2009, Nr. 152-6820) sumažintoms išmokoms atkurti – valstybinėms pensijoms, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms. Esant ribotoms finansinėms galimybėms, šiuo metu valstybė negali prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų. Teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas (Žin., 1996, Nr. 112-2558). Įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas (Žin., 2004, Nr. 181-6708).

2. Pritarti Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 11, 12, 13, 14, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-482 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-482) 1 ir 2 straipsniams, 3 straipsnio 1 ir 3 dalims bei 5 ir 6 straipsniams.

3. Nepritarti įstatymo projekto Nr. XIIP-482 3 straipsnio 2 dalyje pateiktam siūlymui dėl šio nutarimo 1.3 punkte nurodytų priežasčių. Priėmus siūlomą įstatymą, kasmet papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų daugiau nei 80 mln. litų.

4. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti įstatymo projekto Nr. XIIP-482 4 straipsnį pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. balandžio 24 d. išvadoje Nr. XIIP-482 pateiktas pastabas.

5. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-574 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-574) dėl šių priežasčių:

5.1. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983) nustatyta, kad specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo ar darbingumo lygį. Vadovaujantis šia nuostata, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 (Žin., 2005, Nr. 60-2130; 2008, Nr. 75-2995) patvirtintas Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašas. Vadovaujantis minėtame sąraše įtvirtintais kriterijais, neįgaliesiems nustatomi specialieji poreikiai. Asmenims, kuriems nustatomas specialusis poreikis, nustatyta tvarka skiriama ir mokama atitinkama išmoka. Slaugos išlaidų tikslinių kompensacijų mokėjimas, sunkų neįgalumo lygį turintiems vaikams specialųjį nuolatinės slaugos poreikį nustatant privalomai, t. y. neatsižvelgiant į nustatytus kriterijus, gali pažeisti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principą. Kaip Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas (Žin., 2012, Nr. 26-1200).

5.2. Dėl šio nutarimo 1.3 punkte nurodytų priežasčių valstybė negali prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų. Priėmus siūlomą įstatymą, kasmet papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų apie 9 mln. litų.

 

 

 

Finansų ministras,

pavaduojantis Ministrą Pirmininką

ir socialinės apsaugos ir darbo ministrą                                                              Rimantas Šadžius

 

_________________