LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL ISTORINĘ IR KULTŪRINĘ VERTĘ TURINČIŲ KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ, NESANČIŲ KULTŪROS PAMINKLŲ SĄRAŠUOSE, APSAUGOS UŽTIKRINIMO

 

1990 m. gruodžio 11 d. Nr. 375

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti, kad kultūros paveldo objektų griovimas, rekonstravimas, palaikomasis ar kapitalinis remontas, restauravimas ir atkūrimas, žemės darbai ir statybų projektavimas jų aplinkoje Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik gavus Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos leidimą (kultūros paveldo objektų, nesančių kultūros paminklų sąrašuose, tačiau patenkančių į paminklotvarkos mokslinio metodinio ir paminklosaugos teisinio reguliavimo sferą, sąrašas pridedamas).

Leidimas duodamas remiantis paminklosauginės ekspertizės išvadomis. Ekspertizę vykdo Paminklotvarkos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioti ekspertai arba organizacijos.

2. Nustatyti, kad išlaidos, susijusios su ekspertize ir papildomais mokslinio tyrimo, specializuotais projektavimo bei restauravimo darbais, turi būti kompensuojamos iš savivaldybių arba Lietuvos valstybės biudžeto priklausomai nuo objekto reikšmės. Išlaidų kompensavimo tvarką nustato Paminklotvarkos departamentas ir Finansų ministerija.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRĖ PIRMININKĖ                                                                                     K. PRUNSKIENĖ

______________


Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1990 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 375

Priedas

 

Kultūros paveldo objektai, nesantys kultūros paminklų sąrašuose, tačiau patenkantys į paminklotvarkos mokslinio metodinio ir paminklosaugos teisinio reguliavimo sferą

 

1. Kapai, kapinės, senkapiai, pilkapiai, kitos laidojimo vietos ir visi jų statiniai (antkapiniai paminklai, koplyčios, vartai, tvoros).

2. Mitologiniai ir sakraliniai gamtinės kilmės objektai (alkavietės, apeigų vietos, šaltiniai, lankos, legendinės vietos), akmenys, susiję su mitologija ar religija, paženklinti žmonių arba gamtinės kilmės ženklais.

3. Profesionaliojo ir liaudies meno objektai – kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai, skulptūros, paveikslai.

4. Kilnojamieji profesionaliojo ir liaudies meno objektai, esantys religinio kulto objektuose (vargonai, klauptai, klausyklos, baldai, altoriai, paveikslai, skulptūros, liturginės knygos, liturginiai rūbai ir kulto reikmenys).

5. Paminkliniai statiniai, skulptūros, įamžinantys valstybės ir tautos istorijai bei kultūrai svarbius faktus ir įvykius.

6. Piliakalniai ir jų aplinkoje esantys kultūriniai gyvenviečių sluoksniai bei kraštovaizdis.

7. Miestų ir miestelių planinė struktūra, suformuota iki 1940 metų, ją atitinkantys statiniai.

8. Pilių, gynybinių įtvirtinimų, vienuolynų, bažnytinių pastatų, dvarų, malūnų, tiltų, užtvankų ir kitų svarbesnių statinių liekanos.

9. Iki 1944 metų statytos bažnyčios, vienuolynų, dvarų sodybos, visuomeniniai pastatai, tiltai, užtvankos, kanalai, krantų sutvirtinimai, švyturiai, kiti unikalūs architektūriniai ir inžineriniai objektai, žinomų profesionalų architektų sukurti gyvenamieji ir pramoniniai pastatai.

10. Parkai.

11. Pastatai ir kiti objektai, susiję su žymių asmenybių gyvenimu bei veikla ir svarbiais istoriniais įvykiais.

______________