LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ADVOKATŲ DRAUSMĖS BYLŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS SKELBIMO
2006 m. birželio 21 d. Nr. 1R-193
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (Žin., 2004, Nr. 50-1632) 52 straipsnio 4 dalimi,
skelbiu „Valstybės žiniose“ Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, patvirtintą 2006 m. balandžio 21 d. visuotiniame advokatų susirinkime.
PATVIRTINTA
2006 m. balandžio 21 d. visuotiniame
advokatų susirinkime
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas
Rimas Andrikis
ADVOKATŲ DRAUSMĖS BYLŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Advokatų (advokatų padėjėjų) profesinės veiklos pažeidimams tirti Advokatų taryba (toliau vadinama – Taryba) iš advokatų sudaro drausmės komitetą ir jam vadovauti paskiria Tarybos atstovą. Kiti advokatų drausmės komiteto nariai yra atstovo pavaduotojai.
2. Advokatų drausmės komiteto paskirtis yra tirti visą gaunamą informaciją dėl advokatų (advokatų padėjėjų) veiksmų, kurie nesiderina su Advokatūros įstatymo, įstatų, Advokatų profesinės etikos kodekso, kitų įstatymų ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių advokatų profesinę veiklą, reikalavimais.
4. Advokatų drausmės komiteto atstovas arba jo pavaduotojas, tikrindami informaciją apie advokato profesinės veiklos pažeidimus, turi visas teises kaip ir advokatai, vykdydami profesinę veiklą (Advokatūros įstatymo 44 str.), ir teisę tikrinti visą advokato dokumentaciją, susijusią su profesinės veiklos pažeidimais. Visa per patikrinimą surinkta medžiaga ir advokato drausmės byla yra konfidencialūs dokumentai.
5. Drausmės komiteto atstovo veikla yra susijusi su Advokatų tarybos pavedimais, todėl jis nuolat Tarybos posėdžiuose teikia informaciją apie advokatų drausmės bylų tyrimo eigą ir nagrinėjimo rezultatus.
6. Jeigu drausmės komiteto atstovas atostogauja, serga ar dėl kitų priežasčių negali atlikti atstovo pareigų, tai Advokatų taryba šias funkcijas vykdyti paveda vienam iš Tarybos narių.
8. Advokatų drausmės komiteto atstovo pavaduotojai, vykdydami savo pareigas ir susidurdami su kliūtimis, turi nedelsdami informuoti drausmės komiteto atstovą.
9. Už drausmės bylos teisingą ir tvarkingą tyrimą Advokatų tarybai atsakingas drausmės komiteto atstovas.
10. Advokatų tarybos pirmininkas bet kurioje drausmės bylos tyrimo stadijoje turi teisę susipažinti su tyrimo dokumentais.
II. PROFESINIŲ NUSIŽENGIMŲ TYRIMAS
12. Advokatų drausmės komiteto atstovas gali pradėti drausmės bylą, jeigu yra:
13. Jeigu skundą tiria Tarybos narys, tai drausmės komiteto atstovas prižiūri, kad nebūtų pažeisti terminai, ir prireikus informuoja Tarybą, kad pagreitintų skundo tyrimą, arba pats savo nuožiūra ištiria skundą.
14. Jeigu pradinė gauta informacija byloja, kad advokato veikloje gali būti padarytas profesinis pažeidimas, tai drausmės komiteto atstovas gali:
15. Kai tyrimo metu surinkti duomenys byloja, kad profesinis pažeidimas yra padarytas, drausmės komiteto atstovas nusprendžia:
16. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar yra padarytas profesinis pažeidimas arba ar yra pakankamas pagrindas profesinio pažeidimo aktui surašyti.
17. Tyrimo esmė yra visapusiškas drausmės bylos ištyrimas ir surinktų argumentų išsaugojimas. Taip pat būtina nustatyti, ar traukiamas drausminėn atsakomybėn advokatas buvo anksčiau baustas drausmine tvarka.
18. Esant reikalui profesinės veiklos pažeidėjo, asmens, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, liudytojo, kviestinio parodymai ir dokumentų apžiūros gali būti protokoluojami. Taip pat jų parodymai gali būti fiksuojami bet kuriomis techninėmis priemonėmis. Protokolą surašo drausmės komiteto atstovas arba kitas šiam darbui atlikti pakviestas asmuo; advokatas, advokato padėjėjas arba Tarybos darbuotojas.
19. Advokatų drausmės komiteto atstovas turi teisę tikrinti savo pavaduotojų darbą ir duoti privalomus nurodymus.
20. Skundus ar kitą informaciją dėl Advokatų tarybos, Advokatų garbės teismo ir Revizijos komisijos narių veiksmų, susijusių su drausmine atsakomybe, tiria Advokatų tarybos pirmininkas.
21. Drausmės komiteto atstovo pavaduotojas, baigęs tyrimą, visą bylą su profesinio pažeidimo aktu arba nutarimu tyrimą nutraukti pateikia drausmės komiteto atstovui. Drausmės komiteto atstovas gali bylą grąžinti pavaduotojui tyrimui papildyti, nurodydamas, kokius tyrimo veiksmus dar būtina atlikti. Jeigu bylą tyrimui papildyti grąžina Advokatų garbės teismas, tai drausmės komiteto atstovas papildo tyrimą ir naujai surašo profesinio pažeidimo aktą.
22. Jeigu ir papildžius tyrimą nesurinkta duomenų profesinio pažeidimo aktui surašyti, tai drausmės komiteto atstovas priima nutarimą tyrimą nutraukti.
23. Jeigu tyrimo metu atsiranda kliūčių arba būtina tyrimą atlikti už advokato darbo teritorijos ribų ir jo negalima užbaigti per tris mėnesius, tai drausmės komiteto atstovo pavaduotojas turi raštiškai kreiptis į atstovą dėl termino pratęsimo, kartu pateikdamas drausmės bylą. Prašymas pateikiamas taip, kad prieš baigiantis trijų mėnesių terminui drausmės komiteto atstovui pakaktų laiko kreiptis į Advokatų tarybą dėl termino pratęsimo.
24. Jeigu drausmės komiteto atstovas pripažįsta, kad asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, nepagrįstai atšaukė skundą arba įgalioti asmenys atsisakydami arba nutraukdami procesą priėmė neteisingą nutarimą, tai šiuos dokumentus kartu su tyrimo medžiaga nedelsdamas perduoda Advokatų garbės teismui. Laikydamas, kad atsisakymas yra pagrįstas, atstovas priima atitinkamą nutarimą ir jo nuorašus pasiunčia tiems patiems asmenims.
III. ADVOKATO PROFESINIO PAŽEIDIMO AKTAS
25. Profesinio pažeidimo akte nurodoma:
25.1. pažeidėjo vardas, pavardė, gimimo metai, šeimos padėtis, darbo vieta (individuali, partnerystė ar advokatų profesinė bendrija), adresas, duomenys ar anksčiau baustas (data, pažeidimo ir nuobaudos rūšis) ir prireikus kiti būtini duomenys;
25.2. pažeidimo aprašymas, nurodant laiką, vietą ir kitas profesinio pažeidimo aplinkybes bei jo teisinį kvalifikavimą;
26. Profesinio pažeidimo akto motyvuose glaustai išdėstoma faktinė bylos medžiaga, taip pat nurodomi drausmės bylos lapai, kad būtų lengviau patikrinti akto teiginius. Šauktinų asmenų sąraše nurodoma liudytojų, kuriuos, atstovo manymu, reikia apklausti, vardai, pavardės ir adresai, taip pat ir kiti duomenys, kuriuos būtina patikrinti nagrinėjant drausmės bylą.
27. Profesinio pažeidimo aktą pasirašo drausmės komiteto atstovas arba kitas jį pavaduojantis Tarybos narys.
IV. LAIKINAS ADVOKATO PROFESINĖS VEIKLOS UŽDRAUDIMAS
29. Advokatų drausmės komiteto atstovas gali pasiūlyti Advokatų garbės teismui laikinai sustabdyti advokato profesinę veiklą, jeigu byloje yra pakankamai faktų, kad profesinis pažeidimas padarytas iš savanaudiškumo.
V. ADVOKATŲ (ADVOKATŲ PADĖJĖJŲ) DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
31. Už Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Advokatūros įstatų, Advokatų profesinės etikos kodekso bei kitų įstatymų ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių advokatų veiklą, pažeidimus keliama drausmės byla.
33. Advokatas negali atsakyti drausmine tvarka, kai sueina šios senatys:
33.1. Kai nuo advokato veiksmų ar poelgių, kurie nesiderina su nepriekaištinga advokato profesine veikla, sueina šeši mėnesiai.
33.2. Jeigu advokato veiksmai ar poelgiai kelia įtarimų, kad gali būti nusižengimo ar nusikaltimo požymių, tai drausminė senatis negali sueiti anksčiau negu baudžiamoji senatis.
33.3. Kai tiriantis drausmės bylą organas pradeda drausmės bylos tyrimą, tai senaties eiga nutrūksta.
33.4. Kai tarp advokato ir kliento kyla ginčas dėl teisinių paslaugų užmokesčio dydžio, susieto su advokato, kaip įgaliotinio, nesąžiningumu ir nerūpestingumu, ir prievolės terminas nenustatytas, tai tokius ginčus nagrinėja Advokatų taryba ar jos sudarytas organas, kuris turi teisę priimti rekomendacinius sprendimus. Tokiais atvejais senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo pareiškimo įvykdyti prievolę momento.
VI. PASIRENGIMAS NAGRINĖTI DRAUSMĖS BYLAS
34. Ištirtas advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas, kurį sudaro 3 advokatai, išrinkti visuotiniame advokatų susirinkime, ir 2 teisingumo ministro paskirti.
35. Advokatų drausmės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, gavęs Advokatų drausmės komiteto atstovo arba jo pavaduotojo ištirtą advokato drausmės bylą, pasirengia pats ar paveda teismo nariui pasirengti ir būti pranešėju per teismo posėdį.
36. Jeigu profesinio pažeidimo aktas surašytas pagal visus formalius reikalavimus, tai Advokatų garbės teismo sekretorius aktą pasiunčia registruotu laišku (arba kitokio ryšio priemone) pažeidėjui ir kartu informaciją apie posėdžio datą ir laiką ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Tokiu pat būdu informuojami ir kiti teismo proceso dalyviai.
37. Jei Advokatų garbės teismo posėdyje nedalyvauja pirmininkas ar jo pavaduotojas, ar sekretorius, tai teismo posėdžio pirmininką ar sekretorių išsirenka drausmės bylą nagrinėjantys teismo nariai. Išrinkti teismo posėdžio pirmininkas ar sekretorius yra atsakingi už tame posėdyje išnagrinėtų drausmės bylų sutvarkymą; pasirašyti teismo sprendimą ir protokolą; išsiųsti patrauktajam drausminėn atsakomybėn advokatui sprendimą ir spręsti kitus, susijusius su išnagrinėtomis bylomis, klausimus.
VII. DRAUSMĖS BYLŲ NAGRINĖJIMAS
39. Visus klausimus, kurie kyla nagrinėjant drausmės bylą, Advokatų garbės teismas sprendžia balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Advokatų garbės teismo pirmininko, o jo nesant, pirmininko pavaduotojo balsas.
40. Advokatų garbės teismo posėdžio pirmininkas, prieš pradedant nagrinėti drausmės bylą iš esmės, paaiškina pažeidėjui advokatui, jo paties pasirinktam teisinei pagalbai teikti advokatui, drausmės komiteto atstovui, asmeniui, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir jo interesams atstovaujančiam advokatui, kad jie turi teisę bet kuriam teismo nariui pareikšti nušalinimą, nurodydami priežastis, dėl kurių jis negali dalyvauti nagrinėjant drausmės bylą.
41. Jei teismo narys nesutinka nusišalinti, tai nušalinimo klausimą sprendžia Advokatų garbės teismas, nušalinamam teismo nariui nedalyvaujant. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad Advokatų garbės teismo narys yra nušalintas.
42. Tais atvejais, kai į Advokatų garbės teismo posėdį neatvyksta kviečiamas advokatas ar kiti drausmės procese dalyvaujantys asmenys ir teismas nėra gavęs neatvykimo priežastis pateisinančių dokumentų, tai nėra kliūtis drausmės bylai nagrinėti; drausmės bylos iškėlimo faktas įpareigoja advokatą sekti savo profesinio pažeidimo nagrinėjimo eigą.
43. Advokatų garbės teisme nagrinėjamos drausmės bylos eiga esant reikalui protokoluojama. Protokole turi būti nurodyta:
43.2. drausmės komiteto atstovo vardas, pavardė ir pareikštų advokatui kaltinimų – profesinių pažeidimų teisinis kvalifikavimas;
43.3. pažeidėjo advokato vardas, pavardė, darbovietė ir adresas, duomenys apie ankstesnes drausmines nuobaudas (metai, data, profesinių pažeidimų rūšis);
43.6. visi teismo posėdžio pirmininko patvarkymai ir Advokatų garbės teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylą, procedūriniais ir organizaciniais klausimais;
44. Prieš pradedant drausmės bylos medžiagos nagrinėjimą, Advokatų garbės teismo posėdžio pirmininkas kreipiasi į drausmės bylos proceso dalyvius (drausmės komiteto atstovas, pažeidėjas advokatas ir jo paties pasirinktas advokatas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir jo advokatas) šiais žodžiais: „Prašyčiau Jūsų nekalbėti nieko, kas prieštarautų Jūsų sąžinei ir įstatymams, ir savo argumentus išdėstykite elgdamiesi santūriai ir padoriai.“.
45. Drausmės bylos procesą pradeda Advokatų garbės teismo posėdžio pirmininkas perskaitydamas advokato profesinio pažeidimo aktą. Jei Advokatų garbės teismo posėdyje dalyvauja Advokatų drausmės komiteto atstovas, šią procedūrą atlieka jis.
46. Po teisminio tyrimo pabaigos drausmės komiteto atstovas turi teisę, atsižvelgdamas į teisminio nagrinėjimo metu nustatytus faktus, atsisakyti iš dalies ar visiškai nuo pareikštų advokatui profesinių pažeidimų. Toks atsisakymas galimas tik tada, jeigu yra suderintas su Advokatų taryba bei pateikiamas raštu ir atstovo pasirašytas.
48. Garbės teismas sprendimą priima balsų dauguma, jį pasirašo visi nariai. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Garbės teismo pirmininko, o jo nesant, pirmininko pavaduotojo balsas.
49. Priimtą sprendimą Garbės teismas paskelbia teismo posėdyje tuoj pat po jo priėmimo. Žodžiu yra paskelbiama įžanginė bei rezoliucinė sprendimo dalys bei išdėstomi motyvai. Visas sprendimas su įžangine, aprašomąja ir rezoliucine dalimis surašomi per 15 dienų nuo jo priėmimo.
Sprendimo nuorašas ne vėliau kaip kitą dieną po sprendimo surašymo visais atvejais išsiunčiamas advokatui, kuriam iškelta drausmės byla, Advokatų tarybai ir, jei sprendimą iškelti drausmės bylą priėmė teisingumo ministras, teisingumo ministrui.
50. Sprendimas susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių. Sprendime nurodoma:
50.4. advokato, patraukto drausminėn atsakomybėn, vardas ir pavardė, darbovietės adresas, duomenys apie ankstesnes drausmines nuobaudas;
50.7. advokato veiksmai, dėl kurių jam buvo iškelta drausmės byla ir jis buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn;
51. Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, gali priimti sprendimą:
51.2. nutraukti drausmės bylą, jei nuo to laiko, kai sprendimą iškelti drausmės bylą priėmęs asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie advokato veiksmus, sudarančius pagrindą iškelti drausmės bylą, praėjo daugiau nei trys mėnesiai arba nuo minėtų veiksmų padarymo iš viso yra praėję daugiau nei šeši mėnesiai. Į nurodytus terminus neįskaitomas laikas, kai advokatas sirgo, buvo išvykęs arba dėl kitų pateisinamų priežasčių negalėjo būti atliekamas tyrimas;
52. Advokato padėjėjo drausmės byloje taip pat gali priimti bet kurį iš 51 punkte nurodytų sprendimų, išskyrus 51.3.4 punkte nurodytą nuobaudą, taip pat gali priimti sprendimą išbraukti advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.
53. Advokatas netenka advokato vardo nuo sprendimo pripažinti negaliojančiu sprendimą pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos. Garbės teismo sprendimas pripažinti negaliojančiu sprendimą pripažinti asmenį advokatu arba sprendimas išbraukti advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo perduodamas vykdyti Advokatų tarybai.
VIII. ADVOKATŲ GARBĖS TEISMO PIRMININKO KOMPETENCIJA
54. Advokatų garbės teismo nariai, susirinkę į pirmąjį posėdį, išrenka pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių.
55. Advokatų garbės teismo pirmininkas, vadovaudamas teismo darbui, atlieka šias funkcijas:
55.1. susipažįsta su teisme gaunama informacija apie advokatų profesinės veiklos pažeidimus ir duoda atitinkamus patvarkymus;
55.2. tolygiai skirsto teismo nariams darbą, jeigu pats ir jo pavaduotojas nedalyvauja teismo posėdyje, paskiria drausmės bylos pranešėją;
55.3. nustato kitų teismo posėdžių datą ir laiką bei priima tokius patvarkymus, kad drausmės byla per pirmąjį posėdį būtų išnagrinėta;
55.4. prižiūri, kad drausmės proceso dalyviai iki teismo posėdžio ir po sprendimo priėmimo per apskundimo terminą galėtų susipažinti su bylos medžiaga;
55.5. kartu su drausmės komiteto atstovu organizuoja teismo ir atstovo pavaduotojų pasitarimus, kuriuose aptaria drausmės bylų procesus ir kitus teismo darbo gerinimo ir tobulinimo klausimus;
55.6. susipažįsta su visomis svarbiausiomis ir sudėtingiausiomis advokatų drausmės bylomis ir apie pastebėtus tyrimo bei nagrinėjimo trūkumus informuoja Advokatų tarybą;
55.7. prižiūri, kad drausmės bylos būtų laiku ištirtos, t. y. per 3 mėnesius nuo to laiko, kai institucija, turinti teisę iškelti drausmės bylą, sužinojo apie advokato profesinės veiklos pažeidimus;
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
57. Kaltinimai ir skundai dėl advokatų profesinių pažeidimų turi būti išnagrinėti greitai ir sąžiningai pagal šioje tvarkoje nurodytas procedūras.
58. Drausminėn atsakomybėn patrauktas advokatas turi teisę būti atidžiai išklausytas, kartu naudojantis jo paties pasirinkto advokato teisine pagalba.
59. Kiekviena drausmės byla turi būti pradėta vadovaujantis Advokatūros įstatymu, įstatais, Advokatų profesinės etikos kodeksu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais advokatų profesinę veiklą, taip pat atsižvelgiant į Pagrindines advokatų vaidmens nuostatas, patvirtintas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. gruodžio 14 d., ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendaciją Nr. RES (2000) 21 „Dėl laisvės dirbti pagal teisininko profesiją“, priimtą 2000 m. spalio 21 d.
60. Drausmės bylos turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstytus principus ir taisykles.
X. RAŠTVEDYBA
62. Advokatų tarybos administracija atskirai tvarko ir saugo užrakinamoje patalpoje advokatų drausmės bylų tyrimo dokumentus ir Advokatų garbės teismo nagrinėjamas ir išnagrinėtas drausmės bylas.
63. Advokatų drausmės komiteto ir Advokatų garbės teismo raštvedybą tvarko ir techninį organizacinį darbą atlieka Advokatų tarybos administracijos vadovo paskirtas darbuotojas.
64. Advokatų garbės teismo archyvas tvarkomas pagal Advokatų tarybos nustatytas archyvavimo taisykles.